66 straipsnis. Derybų reikalavimai

1. Derybų metu perkančioji organizacija turi laikytis šių sąlygų:

1) tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be tiekėjo sutikimo, kuriame būtų nurodyta, kokią informaciją leidžiama atskleisti;

2) visiems tiekėjams taikyti vienodus reikalavimus, suteikti vienodas galimybes ir pateikti vienodą informaciją; teikdama informaciją perkančioji organizacija neturi diskriminuoti tiekėjų;

3) visus tiekėjus, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti pagal šio straipsnio 4 dalį, raštu informuoti apie techninių specifikacijų ar kitų pirkimo dokumentų pakeitimus. Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs reikalavimai negali būti keičiami. Atsižvelgdama į pirkimo dokumentų pakeitimus, perkančioji organizacija nustato pakankamą terminą tiekėjams pakeisti pateiktus pasiūlymus;

4) derybas vesti vadovaudamasi šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Kai surašomas derybų protokolas, jį pasirašo Komisijos posėdžio pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotasis atstovas.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

2. Perkančioji organizacija derasi, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, su kiekvienu iš tiekėjų dėl jų pateiktų pirminių ir vėlesnių pasiūlymų ir pirkimo sutarties sąlygų, siekdama geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus. Atliekant pirkimą skelbiamų derybų būdu, negalima derėtis dėl pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių reikalavimų, pasiūlymo vertinimo kriterijų ir tvarkos, galutinio derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose ar po derybų pateiktuose galutiniuose pasiūlymuose.

3. Perkančioji organizacija gali nesiderėti ir sudaryti pirkimo sutartį su pirminį pasiūlymą pateikusiu tiekėju, taip pat tiekėjo pirminį pasiūlymą vertinti kaip galutinį, kai jis neatvyksta į derybas ir (arba) nepateikia galutinio pasiūlymo, jeigu apie tokias galimybes ji nurodė skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą.

4. Skelbiamos derybos gali vykti nuosekliai, pakopomis, kad būtų galima, vadovaujantis pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais, mažinti pasiūlymų, dėl kurių būtų deramasi, skaičių. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta, ar perkančioji organizacija numato taikyti derybų pakopas. Jeigu derybos vyksta pakopomis, dalyviams, kurie nekviečiami į kitą pakopą, per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo raštu pranešama, kokie pasiūlymai pasirinkti, nurodomos jų pasirinkimo priežastys. Paskutinėje derybų pakopoje likusių dalyvių skaičius turi užtikrinti konkurenciją, jeigu yra pakankamai tinkamų pasiūlymų.

5. Perkančioji organizacija, ketindama baigti derybas, nustato terminą, iki kada dalyviai turi pateikti galutinius pasiūlymus, ir apie tai informuoja visus likusius dalyvius. Įvertinusi, ar galutiniai pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus ir šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatas, perkančioji organizacija nustato laimėjusį pasiūlymą, vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais.

 

VPĮ 66 straipsnyje^[1] yra nustatyta derybų, atliekamų vykdant viešąjį pirkimą (toliau – pirkimas) skelbiamų derybų būdu, vykdymo tvarka. Skelbiamų derybų, kaip vieno iš pirkimo būdų, ypatumas tas, kad atrinkti tiekėjai teikia ne tik pasiūlymus, bet ir kviečiami derėtis, kad derybų šalys pasiektų geriausią rezultatą.

Derybų metu perkančioji organizacija turi siekti šių tikslų: 

1) padėti tiekėjams suprasti perkančiosios organizacijos poreikius ir reikalavimus, kad pagal juos tiekėjai galėtų pakoreguoti savo pasiūlymus, pasiūlyti geresnes sąlygas, ištaisyti klaidas (tais atvejais, kai tiekėjų pasiūlymai atvirame ar ribotame konkurse yra nepriimtini ir dėl to perkančioji organizacija vykdo skelbiamas derybas) ir pan.;

2) pirkimo sąlygų reikalavimų turinio paaiškinimas tiekėjams, jeigu tam tikri pirkimo aspektai dėl pirkimo sudėtingumo buvo neaiškūs;

3) siekti, kad pateikti pasiūlymai būtų kiek galima naudingesni perkančiajai organizacijai, pavyzdžiui, pasiekiant geriausią kainos ir kokybės santykį; 

4) paskatinti tiekėjus pagerinti savo pasiūlymų sąlygas. 

1. VPĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurių privalo laikytis perkančioji organizacija, vykdydama derybas pirkime, vykdomame skelbiamų derybų būdu.

Perkančioji organizacija, vykdydama derybas, visų pirma turi užtikrinti pirkimų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų laikymąsi (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies komentarą), kad nei vienas iš pirkimo dalyvių nebūtų diskriminuojamas.

Remiantis VPĮ 66 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija, vykdydama derybas, privalo laikytis šių sąlygų:

1) Tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be tiekėjo sutikimo, kuriame būtų nurodyta, kokią informaciją leidžiama atskleisti (VPĮ 66 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ši sąlyga apima ne tik iš tiekėjo gautos informacijos slaptumo užtikrinimą, bet perkančioji organizacija taip pat turi užtikrinti informacijos, susijusios su derybų eiga ir rezultatais, apsaugą, t. y. neinformuoti dalyvių apie pasiektus susitarimus su kitais dalyviais.

Dėl to VPĮ 66 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta iš tiekėjo gautos informacijos slaptumo apsauga turi būti sistemiškai aiškinama su VPĮ 20 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią tiekėjai nurodė kaip konfidencialią, apsaugą.

2) Visiems tiekėjams taikyti vienodus reikalavimus, suteikti vienodas galimybes ir pateikti vienodą informaciją. Teikdama informaciją perkančioji organizacija neturi diskriminuoti tiekėjų (VPĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ši teisės norma riboja perkančiosios organizacijos diskreciją derybų metu ir yra orientuota į pirkimų principų (nediskriminavimo, skaidrumo ir lygiateisiškumo) užtikrinimą: tiekėjai turi būti vertinami pagal tuos pačius kriterijus, suteikti vienodas galimybes dalyvauti derybose, atnaujinti pasiūlymus, suteikiant vienodą informaciją, tuo pačiu metu, užtikrinant sąžiningą konkurenciją tarp tiekėjų.

3) Visus tiekėjus, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti pagal šio VPĮ 66 straipsnio 4 dalį, raštu informuoti apie techninių specifikacijų ar kitų pirkimo dokumentų pakeitimus. Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs reikalavimai negali būti keičiami. Atsižvelgdama į pirkimo dokumentų pakeitimus, perkančioji organizacija nustato tiekėjams pakankamą pateiktų pasiūlymų pakeitimo terminą (VPĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Perkančiajai organizacijai, įvykdžius derybas su tiekėjais ir įvertinus tiekėjų pasiūlymus, gali kilti poreikis patobulinti pirkimo sąlygas. Dėl to perkančioji organizacija, nepažeisdama VPĮ 35 straipsnio nuostatų ir laikydamasi teismų praktikoje nustatytų reikalavimų ir sąlygų, gali keisti pirkimo dokumentų turinį^[2] (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio komentarą).

Tačiau, kaip nurodyta pirmiau, perkančioji organizacija tiek derybų metu, tiek po derybų negali keisti pirkimo sąlygose nustatytų minimalių reikalavimų. Priešingu atveju, pirkimo sąlygos būtų laikomos neteisėtomis, o perkančioji organizacija turėtų arba nutraukti pirkimo procedūras, arba panaikinti pirkimo dokumentų pakeitimus ir pirkimo procedūras vykdyti pagal pirminius pirkimo dokumentus.

Atsižvelgdama į pirkimo dokumentų pakeitimus, perkančioji organizacija taip pat privalo nustatyti pakankamą terminą tiekėjams pateikti pakeistus pasiūlymus^[3]. Pažymėtina, kad VPĮ nėra apibrėžta, koks terminas yra laikomas „pakankamu“, kiekvienu konkrečiu atveju šis terminas gali būti skirtingas, jis turėtų būti kaip proporcingas ir pagrįstas laikas, kurio pakanka tiekėjams susipažinti su pirkimo dokumentų pakeitimais ir pakeisti savo pasiūlymus, įskaitant galimą duomenų koregavimą.

3) Visus tiekėjus, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti pagal šio VPĮ 66 straipsnio 4 dalį, raštu informuoti apie techninių specifikacijų ar kitų pirkimo dokumentų pakeitimus. Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs reikalavimai negali būti keičiami. Atsižvelgdama į pirkimo dokumentų pakeitimus, perkančioji organizacija nustato tiekėjams pakankamą pateiktų pasiūlymų pakeitimo terminą (VPĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Perkančiajai organizacijai, įvykdžius derybas su tiekėjais ir įvertinus tiekėjų pasiūlymus, gali kilti poreikis patobulinti pirkimo sąlygas. Dėl to perkančioji organizacija, nepažeisdama VPĮ 35 straipsnio nuostatų ir laikydamasi teismų praktikoje nustatytų reikalavimų ir sąlygų, gali keisti pirkimo dokumentų turinį^[2] (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio komentarą).

4) Derybas vesti vadovaujantis VPĮ 22 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Kai surašomas derybų protokolas, jį pasirašo Komisijos posėdžio pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas (VPĮ 66 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Derybų metu naudojamos bendravimo priemonės turi atitikti VPĮ 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus, būti nediskriminacinės ir sudaryti vienodas galimybes tiekėjams bendrauti ir keistis informacija su perkančiąja organizacija. Pažymėtina, kad derybos neretai yra įgyvendinamos gyvai (pavyzdžiui, rengiant susitikimus, darant prezentacijas, organizuojant vaizdo konferencijas), tačiau visa teisiškai reikšminga komunikacija (tiek pasiūlymų pakeitimai, pranešimai, tiek patvirtinimai ir derybų protokolai, taip pat susirašinėjimas) turi būti įforminama ir pateikiama per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą. Perkančioji organizacija išsirenka bendravimo priemones atsižvelgdama į konkretaus pirkimo sudėtingumą, tiekėjų galimybes (detaliau žiūrėti VPĮ 22 straipsnio komentarą).

Be to, derybų turinys turi būti įforminamas derybų protokoluose VPĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Tinkamai surašytu protokolu laikomas toks protokolas, kurį pasirašo tiek Komisijos posėdžio pirmininkas, tiek ir tiekėjo atstovas. Derybų metu vykęs susirašinėjimas taip pat gali būti pridedamas prie derybų protokolo (detaliau žiūrėti VPĮ 19 straipsnio komentarą).

Siekiant padėti perkančiosioms organizacijoms efektyviau ir greičiau vykdyti pirkimo procedūras, nustatyta teisė derybų protokolą, kai jis surašomas, pasirašyti ne tik Komisijos pirmininkui, bet jam nesant ir kitam Komisijos nariui, kuris pirmininkauja posėdžiui.

2. VPĮ 66 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta derybų vykdymo tvarka bei sąlygos, dėl kurių perkančioji organizacija negali derėtis su tiekėjais.

VPĮ 66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo atskirai derėtis su kiekvienu tiekėju dėl jų pateiktų pirminių ir vėlesnių pasiūlymų ir viešojo pirkimo – pardavimo sutarties (toliau – pirkimo sutartis) sąlygų tam, kad perkančioji organizacija gautų geriausią tiekėjų siūlomą rezultatą.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kokiu eiliškumu į derybas bus kviečiami dalyviai. Įprastai pirmas į derybas kviečiamas vėliausiai pirminį pasiūlymą pateikęs dalyvis, vėliau – priešpaskutinis ir taip toliau, tačiau perkančioji organizacija pirkimo sąlygose gali nustatyti ir kitą dalyvių eiliškumo atrankos būdą, pavyzdžiui, burtų keliu.

Pati perkančioji organizacija nusprendžia, dėl kokių sąlygų derėsis, ir tai aiškiai nurodo pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija su visais tiekėjais turi derėtis dėl tų pačių sąlygų, siekdama užtikrinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Perkančioji organizacija su tiekėjais gali derėtis dėl įvairių prekių, paslaugų ar darbų aspektų, pavyzdžiui, kokybės, kiekių, pirkimo sutarties sąlygų, socialinės ir aplinkos apsaugos, jeigu jie nesudaro pirkimo dokumentuose nurodytų minimalių reikalavimų, pavyzdžiui: (i) dėl prekių pristatymo termino, jeigu jis nėra pirkimo dokumentuose nustatytas minimalus reikalavimas, atsižvelgiant į tai, kad prekių pristatymo termino prailginimas gali turėti įtakos sumažinti pasiūlymo kainą; (ii) dėl galimybės, kad tiekėjas be papildomo mokesčio apmokys perkančiosios organizacijos darbuotojus naudotis iš jo įsigytomis prekėmis; (iii) dėl perkamo objekto komplektacijos – tiekėjai pasiūlo pirkimo objekto priedus, kurių reikalingumo perkančioji organizacija negalėjo numatyti prieš pradėdama pirkimą.

VPĮ 66 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, dėl kokių aspektų perkančioji organizacija skelbiamose derybose negali derėtis su tiekėjais, t. y. negalima derėtis dėl:

1) pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių reikalavimų. Minimalūs reikalavimai, kuriuos turi nustatyti perkančioji organizacija, yra tos sąlygos ir ypatybės (visų pirma fizinės, funkcinės ir teisinės), kurias privalo atitikti ar turėti kiekvienas pasiūlymas, kad perkančiajai organizacijai būtų leista sudaryti pirkimo sutartį pagal pasirinktus sutarčių skyrimo kriterijus^[4] ir dėl kurių negali būti deramasi. Perkančioji organizacija turi atidžiai įvertinti savo poreikius ir nuspręsti kokie reikalavimai bus priskirti minimaliems reikalavimams, iš anksto pirkimo dokumentuose nurodyti minimalius reikalavimus, kuriais apibūdinamas pirkimo pobūdis, atsižvelgdama į tai, kad pirkimo procedūrų, t. y. vykdomų derybų eigoje, minimalūs reikalavimai negalės būti keičiami. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai tiekėjas nepateikia duomenų, dokumentų, susijusių su minimalių reikalavimų atitiktimi, jis negali būti kviečiamas į derybas, prašant pateikti vėlesnį ar galutinį pasiūlymą. Pirkimo dokumentuose aiškiai nurodoma, kad pasiūlymai, neatitikę pirkimo dokumentuose nurodytų minimalių reikalavimų, atmetami jau pirminių pasiūlymų pateikimo etape.

2) pasiūlymų vertinimo kriterijų ir tvarkos. Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir jų lyginamojo svorio nustatymas privalo būti stabilūs per visą procedūrą ir jie negali būti derybų dalykas, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems tiekėjams^[5]. Kitaip tariant, tiekėjų pasiūlymai tame pačiame pirkime negali būti vertinami pagal skirtingus tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijus, atskiriems tiekėjams negali būti taikomi žemesni nei nustatyti minimalūs reikalavimai, o patys tiekėjų pasiūlymai turi būti tarpusavyje palyginami (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio komentarą).

3) galutinio derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose ar po derybų pateiktuose galutiniuose pasiūlymuose. Tai reiškia, kad vėlesnėmis derybomis negalima persiderėti dėl to, ką tiekėjas ir perkančioji organizacija jau buvo sutarę derybų metu. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad tiekėjams teikiant galutinius pasiūlymus, juose leidžiama sumažinti derybose sutartą kainą^[6].

Be to, tuo atveju, jei skelbiamos derybos yra vykdomos VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kai atviram ar ribotam konkursui visi pateikti pasiūlymai yra nepriimtini, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos, tai tokiuose pirkimuose pradinės (atviro ar riboto konkurso) sąlygos negali būti keičiamos, taigi ir derėtis dėl nustatytų sąlygų iš esmės negalima. Pavyzdžiui, nebus galima derėtis dėl prekių kiekio, techninės specifikacijos reikalavimų ir pan.

 Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdė pirkimą riboto konkurso būdu, siekdama įsigyti šalmus. Perkančioji organizacija visų tiekėjų pasiūlymus atmetė dėl pasiūlytos per didelės kainos. Perkančioji organizacija, remiantis VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendė vykdyti skelbiamas derybas dėl to, kad ribotame konkurse visi tiekėjų pasiūlymai yra nepriimtini. Perkančioji organizacija kvietime į derybas nurodė, kad riboto konkurso sąlygos iš esmės nekeičiamos, dėl to tiekėjai kviečiami derėtis tik dėl kainos.

3. VPĮ 66 straipsnio 3 dalyje nurodytas atvejis, kada perkančioji organizacija gali nevykdyti derybų, t. y. pirkimo sutartį sudaryti su pirminį pasiūlymą pateikusiu tiekėju, tiekėjo pirminį pasiūlymą vertinant kaip galutinį.

Perkančioji organizacija gali nesiderėti tik VPĮ 66 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, kai yra tenkinamos visos sąlygos:

(i) tiekėjas neatvyksta į derybas ir (arba) nepateikia galutinio pasiūlymo bei

(ii) tokia galimybė buvo įtvirtinta skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą. Taigi, visų pirma perkančioji organizacija pirkimo sąlygose turi nurodyti, kad susiklosčius tokiai situacijai (tiekėjui neatvykus į derybas ar nepateikus galutinio pasiūlymo), perkančioji organizacija nesiderės ir tiekėjo pirminį pasiūlymą laikys galutiniu pasiūlymu.

4. VPĮ 66 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta perkančiosios organizacijos teisė skelbiamas derybas vykdyti pakopomis, apie tai iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai nurodžius pirkimo dokumentuose.

Taigi derybų pakopų taikymas nėra privalomas, bet gali būti pasirenkamas.

Derybų pakopos – derybų procedūros dalys, kurių metu, vadovaujantis pirkimo dokumentuose kiekvienai pakopai nustatytais pasiūlymų vertinimo kriterijais, mažinamas pateiktų pasiūlymų skaičius (pavyzdžiui, nurodyti, kad į kitą derybų pakopą bus kviečiami trys ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus pateikę tiekėjai). Tokiu būdu perkančioji organizacija atrenka tiekėjus, kurių pasiūlymai geriausiai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius bei finansines galimybes, ir derybas tęsia tik su šiais tiekėjais. Pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija privalo nurodyti ne tik tai, kad derybų pakopos bus taikomos, tačiau ir nustatyti atskirų derybų pakopų eiliškumą, konkretų derybų objektą ar objektus (jų ribas). Pavyzdžiui, perkančioji organizacija gali nustatyti, kad pirmojoje derybų pakopoje bus deramasi dėl pirkimo objekto techninių savybių, antroje – dėl pristatymo terminų ir apmokomų perkančiosios organizacijos darbuotojų skaičiaus, trečioje – dėl pirkimo objekto kainos. Paskutinėje pakopoje likęs dalyvių skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti, jeigu yra pakankamai tinkamų pasiūlymų.

Perkančioji organizacija neprivalo taikyti visų ar dalies derybų pakopų, nors ir buvo apie šią galimybę nurodžiusi pirkimo dokumentuose, jeigu derybų pakopų taikymas neužtikrins konkurencijos dėl per mažo pirminius pasiūlymus pateikusių tiekėjų skaičiaus.

VPĮ 66 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodyta, kad dalyviams, kurie nekviečiami į kitą pakopą, per 3 (tris) darbo dienas turi būti raštu pranešama, kokie pasiūlymai pasirinkti, nurodomos jų pasirinkimo priežastys. Tokiu atveju tiekėjai, kurie nekviečiami į kitą derybų pakopą, turėtų galimybę įvertinti perkančiosios organizacijos sprendimo tęsti derybas su atitinkamais tiekėjais pagrįstumą ir teisėtumą.

Be to, gali susiklostyti situacijos, kada tiekėjas negalės atvykti į derybas dėl pagrįstų priežasčių, dėl to prieš protingą terminą iki derybų pradžios turi pranešti apie tai perkančiajai organizacijai, kad būtų galima suderinti kitą derybų laiką. Be to, galimi tokie atvejai, susiję su tiekėjo neatvykimu į derybas: (i) kai tiekėjas neatvyksta į derybas ir praneša, kad pirminis jo pasiūlymas laikytinas galutiniu, tai tokiu atveju neturėtų būti laikoma, kad tiekėjas atsisakė savo pasiūlymo, o turi būti vertinamas pirminis pasiūlymas; (ii) kai tiekėjas neatvyksta į derybas ir apie atvykimą nepraneša perkančiajai organizacijai, tai tokiu atveju turi būti laikoma, kad tiekėjas atsisakė pasiūlymo. Perkančiajai organizacijai rekomenduotina nurodytus atvejus aiškiai nurodyti pirkimo sąlygose, kad tiekėjai žinotų, kokie galimi padariniai neatvykus į derybas.

5. VPĮ 66 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta galutinių pasiūlymų pateikimo tvarka ir jų vertinimas.

Perkančioji organizacija, įvykdžiusi derybas su visais tiekėjais, raštu informuoja visus dalyvius, iki kada turi būti pateikti galutiniai pasiūlymai. VPĮ 65 straipsnyje nenustatyta jokių minimalių terminų galutiniams pasiūlymams pateikti, dėl to turi būti vadovaujamasi VPĮ 40 straipsnio nuostatomis ir nustatomas toks terminas, kad visi tiekėjai spėtų laiku ir tinkamai parengti ir pateikti galutinius pasiūlymus.

Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjų galutinius pasiūlymus, įvertina, ar tiekėjai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus bei ar atitinka VPĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 1 dalies komentarą). Vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais, perkančioji organizacija sudaro pasiūlymų eilę ir nustato laimėjusį pasiūlymą.

---

 

---

[1] Komentuojamos VPĮ 66 straipsnio nuostatos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES 29 straipsnio normas.

[2] ESTT 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje Borta, C-298/15.

[3] ESTT 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje Borta, C-298/15.

[4] Direktyvos 2014/24/ES 45-oji konstatuojamoji dalis.

[5] Ten pat.

[6] LAT 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014.