63 straipsnis. Skelbiamų derybų sąlygos
63 straipsnis. Skelbiamų derybų sąlygos
- Perkančioji organizacija tarptautinį pirkimą skelbiamų derybų būdu gali atlikti šiais atvejais:
1) kai perkamos prekės, paslaugos ar darbai atitinka bent vieną iš kriterijų:
a) perkančiosios organizacijos poreikiai negali būti patenkinti be specialaus lengvai prieinamų sprendinių pritaikymo;
b) prekės, paslaugos ar darbai apima inovatyvius ar projektinius sprendinius;
c) dėl specifinių aplinkybių, susijusių su prekių, paslaugų ar darbų pobūdžiu, sudėtingumu, teisine ar finansine prigimtimi arba tenkančia rizika, pirkimo sutartis negali būti sudaryta be išankstinių derybų;
d) perkančioji organizacija negali tiksliai apibrėžti perkamo objekto techninės specifikacijos, pateikdama nuorodą į standartą, Europos techninio įvertinimo patvirtinimo dokumentą, informacinių ir ryšių technologijų bendrąją techninę specifikaciją ar techninį pamatinį dokumentą, apibrėžtus šio įstatymo 2 straipsnio 10, 13, 30 ir 35 dalyse;
2) jeigu atviram ar ribotam konkursui visi pateikti pasiūlymai yra nepriimtini, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos. Perkančioji organizacija gali neskelbti skelbimo apie pirkimą, kai į derybas kviečiami visi vykusiam atviram ar ribotam konkursui pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus dėl pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų ir formalius pirkimo procedūros reikalavimus.
- Perkančioji organizacija visais atvejais gali pasirinkti skelbiamų derybų būdą, kai atliekamas supaprastintas pirkimas ar perkamos šio įstatymo 2 priede nurodytos socialinės ir kitos specialiosios paslaugos. Perkančioji organizacija gali neskelbti skelbimo apie pirkimą, kai skelbiamos derybos vyksta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytomis sąlygomis.
Komentuojamame VPĮ 63 straipsnyje[1] įtvirtintos sąlygos, kurioms esant, perkančiosios organizacijos gali vykdyti pirkimą skelbiamų derybų būdu.
Skelbiamos derybos – tai pirkimo būdas, kai paraiškas dalyvauti derybose gali pateikti visi tiekėjai, o perkančioji organizacija su visais ar atrinktais tiekėjais derasi dėl sutarties vykdymo sąlygų, įtvirtintų pirkimo dokumentuose. Kaip matyti iš paties pirkimo būdo pavadinimo, apie tokį pirkimą yra skelbiama VPĮ nustatyta tvarka, taigi skelbiamos derybos, priešingai nei neskelbiamos derybos, yra labiau viešumo reikalavimus atitinkantis pirkimų būdas. Derybų tikslas – pasiekti geriausią derybų rezultatą tinkamam sutarties vykdymui užtikrinti. Skelbiamų derybų pirkimo būdas yra išskirtinis ir pirkimai gali būti vykdomi tik tuo atveju, kai yra tenkinamos visos VPĮ 63 straipsnyje nustatytos sąlygos.
Nors, kaip nurodyta, skelbiamos derybos yra skaidrus pirkimo būdas, nes apie šią procedūrą skelbiama bendra tvarka, tačiau jos metu yra deramasi, kas, kita vertus, gali sukelti papildomų rizikų skaidrumui riboti. Dėl to VPĮ 63 straipsnyje nustatytos sąlygos turi būti aiškinamos siaurai. Skelbiamos derybos iš esmės turėtų būti vykdomos tada, kai tikėtina, kad atviri ar riboti konkursai be derybų neduos tinkamų pirkimo rezultatų arba kai objektyviai reikia lankstumo tam, kad maksimaliai būtų užtikrintas perkančiosios organizacijos poreikis įsigyti būtent to, ko jai reikia. Pavyzdžiui, sudėtingo pirkimo objekto (įrangai, įrenginiui, agregatui, infrastruktūros statybai, profesinių paslaugų pirkimui ir pan.) poreikis gali būti geriau užtikrintas perkančiajai organizacijai pirmiausia apskritai sudarant galimybę derėtis su pirkimo dalyviais, taip pat derėtis ne tik dėl kainos, bet ir dėl kitų sutarties vykdymui svarbių sąlygų. Vis dėlto, vertinant skelbiamų derybų taikymo ribas, perkančiajai organizacijai rekomenduojama pagrįsti tokio pirkimo būdo pasirinkimą ir jo taikymą (tai nebūtinai turi būti nurodoma konkrečiose pirkimo sąlygose, o užtektų perkančiosios organizacijos vidaus dokumentuose nurodyti motyvus dėl skelbiamų derybų taikymo konkrečiu atveju).
- VPĮ 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant, skelbiamų derybų būdu gali būti vykdomi tarptautiniai pirkimai, kurių objektas (tikslas) – prekės, paslaugos ar darbai[2] (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 7, 24 ir 26 dalių komentarus). VPĮ 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada perkančiosios organizacijos gali vykdyti tarptautinį pirkimą skelbiamų derybų būdu, tai reiškia, kad ši perkančiosios organizacijos teisė tarptautinių pirkimų atveju negali būti išplečiama kitais teisiniais pagrindais ir turi būti aiškinama siauriai.
Pirma, tarptautinis pirkimas skelbiamų derybų būdu gali būti vykdomas, kai perkamos prekės, paslaugos ar darbai atitinka bent vieną iš VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų sąlygų. VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos yra alternatyvios, o ne kumuliatyvios (taikomos kartu).
VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 1 punkte visi nurodyti kriterijai iš esmės susiję su aplinkybėmis, kad perkančiosios organizacijos negali apibrėžti savo poreikių ar nežino, kaip jie turėtų būti įgyvendinami. Dėl to tais atvejais derybos gali būti būtinos, siekiant užtikrinti prekių, paslaugų ar darbų atitiktį perkančiosios organizacijos poreikiams. Atsižvelgiant į tai, dėl paruoštų naudoti paslaugų ar prekių pirkimo, kurias rinkoje gali teikti ar tiekti daug įvairių tiekėjų, skelbiamos derybos neturėtų būti naudojamos[3].
Taigi, tarptautinis pirkimas skelbiamų derybų būdu gali būti vykdomas egzistuojant nors vienai iš VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytai sąlygai:
I. VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje nustatyta, kad skelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkančiosios organizacijos poreikiai negali būti patenkinti be specialaus lengvai prieinamų sprendinių pritaikymo. VPĮ nėra paaiškinta, ką reiškia poreikiai negali būti patenkinti be specialaus lengvai prieinamų sprendinių pritaikymo, tačiau tai turėtų būti suprantama kaip tokie atvejai, kai perkančioji organizacija nėra tikra dėl tam tikrų sprendinių, esamų alternatyvų rinkoje, ar kai yra sudėtingas pirkimo objekto pritaikymas ar reikalingi projektavimo pakeitimai. Tokie pritaikymo ar projektavimo darbai ypač svarbūs kompleksinio pirkimo atveju, kai perkami sudėtingi produktai, intelektinės paslaugos[4], pavyzdžiui, oro uosto bagažo valdymo sistemos konsultavimo paslaugos, architektų paslaugos arba inžinerijos paslaugos, ar vykdomi didelio masto informacinių ir ryšių technologijų projektai.
Pavyzdys
Perkančioji organizacija ketina vykdyti pirkimą, kurio tikslas – modernizuoti turimas vaizdo stebėjimo sistemas. Perkančioji organizacija pirkimu siekia: (i) įdiegti vieningą programinį vaizdo stebėjimo valdymo sprendimą, palengvinantį veiklos organizavimą; (ii) įdiegti naudotojui draugišką bei funkcionalią programinę įrangą, gerinančią paslaugų vykdymą bei leidžiančia operatyviai atsekti įvykius; (iii) didinti saugą ir saugumą. Perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nurodė, kad tiekėjai turės pasiūlyti technologinį sprendinį, kuris geriausiai atitiktų perkančiosios organizacijos pirkimu siekiamus tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad projektas technologiškai sudėtingas, taip pat sudėtingas tokių paslaugų pritaikymas dėl perkančiosios organizacijos vykdomos specifinės veiklos, tai pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu, kad, įskaitant, bet neapsiribojant, derybų metu būtų išsiaiškinami tiekėjų siūlomi sprendimai.
II. VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad skelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai prekės, paslaugos ar darbai apima inovatyvius ar projektinius sprendinius. VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis yra susijęs su dviem atskirais atvejais, t. y.: (i) prekės, paslaugos ar darbai apima inovatyvius sprendinius (detaliau apie inovacijos sąvoką žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 14 dalies komentarą); (ii) prekės, paslaugos ar darbai apima projektinius sprendinius.
VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodyta sąlyga apima prekes, paslaugas ir darbus, tačiau praktikoje dažniausiai taikoma darbų atveju. Turėtina omenyje tai, kad darbų atveju, siekiant vykdyti skelbiamas derybas VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio pagrindu, projektiniai sprendiniai neapima visų atvejų, susijusių su statybos darbais[5]. Tai patvirtinama ir Direktyvos 2014/24/ES preambulės 43-oje konstatuojamoje dalyje, kur nurodoma, kad skelbiamos derybos gali būti rengiamos tais atvejais, kai pirkimo objektas yra susijęs su nestandartiniais pastatais arba kai apima projektavimą arba inovacinius sprendimus.
Remiantis VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, skelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai prekės, paslaugos ar darbai apima inovatyvius sprendinius, t. y. kai rinkoje nėra jau sukurtų sprendimų. Skelbiamos derybos taip pat gali būti taikomos, kai tiesioginėmis, skaidriomis ir dokumentais pagrįstomis derybomis viešiesiems pirkėjams gali būti sudarytos sąlygos derėtis dėl esamų elementų ar sąlygų pritaikymo, siekiant sukurti inovacinį sprendimą, kuris atitiks techninėse specifikacijose aprašytus poreikius[6]. Skelbiamų derybų metu sudaromos sąlygos pradėti tiesioginį dialogą apie konkrečias sprendimų, kuriuos reikia sukurti, savybes.
III.VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktyje nustatyta, kad skelbiamos derybos gali būti vykdomos dėl specifinių aplinkybių, susijusių su prekių, paslaugų ar darbų pobūdžiu, sudėtingumu, teisine ar finansine prigimtimi arba tenkančia rizika, pirkimo sutartis negali būti sudaryta be išankstinių derybų. VPĮ nėra paaiškinta, ką reiškia specifinės aplinkybės, susijusios su prekių, paslaugų ar darbų pobūdžiu, sudėtingumu, teisine ar finansine prigimtimi arba tenkančia rizika, todėl turėtų būti suprantami, kaip tokie atvejai, kai perkančiosios organizacijos pačios nepajėgia įvertinti, kokius techninius, finansinius ar teisinius sprendimus gali pasiūlyti rinka. Ši padėtis gali susiklostyti esant inovaciniams projektams, įgyvendinant didelius integruotus transporto infrastruktūros projektus, didelius kompiuterių tinklų projektus ar projektus, susijusius su kompleksiniu ir struktūrizuotu finansavimu.
Pirkimo objektas vertinamas kaip sudėtingas, kai perkančioji organizacija negali apibrėžti priemonių, kuriomis būtų patenkinti jos poreikiai ir (arba) pasiekti jos tikslai. Gali būti du atvejai: perkančioji organizacija negali apibrėžti techninių priemonių, naudotinų siekiant nurodyto sprendimo, arba perkančioji organizacija negali nuspręsti, kuriuo iš kelių galimų sprendimų būtų geriausiai tenkinami jos poreikiai[7].
Projektai finansiniu ar teisiniu požiūriu sudėtingi gali būti tada, kai finansavimas sudėtingas ir struktūrinis, o finansinės ir teisinės struktūros neįmanoma iš anksto apibrėžti[8]. Toks sudėtingumas dažnai būdingas viešojo ir privataus sektorių partnerystės bei panašiuose vykdomuose projektuose.
Pavyzdys
Perkančioji organizacija siekia įsigyti sprogmenų aptikimo įrangą. Perkančioji organizacija vykdo priestato statybą, kurioje turės būti įrengta nauja sprogmenų aptikimo įranga. Pirkimo objektas apima įrenginių projektavimą, gamybą, tiekimu, pristatymu, integravimu, paleidimu, priežiūra ir garantinės priežiūros paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, kad (i) objektas savo pobūdžiu yra sudėtingas, (ii) svarbu tiksliai įgyvendinti projekto grafiką, (iii) projekto įgyvendinimo metu gali kilti rizikų dėl finansavimo, perkančioji organizacija pirkimą nusprendė vykdyti skelbiamų derybų būdu.
IV.VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktyje nustatyta, kad skelbiamos derybos gali būti vykdomos tada, kai perkančioji organizacija negali tiksliai apibrėžti perkamo objekto techninės specifikacijos. Tai tokie atvejai, kai dėl pirkimo objekto sudėtingumo perkančioji organizacija pirkimo metu negali nustatyti tikslių siekiamo įsigyti pirkimo objekto techninių reikalavimų, pateikdama nuorodą į standartą (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 30 dalies komentarą), Europos techninio įvertinimo patvirtinimo dokumentą (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 10 dalies komentarą), informacinių ir ryšių technologijų bendrąją techninę specifikaciją (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 13 dalies komentarą), ar techninį pamatinį dokumentą (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 35 dalies komentarą).
Pavyzdys
Perkančioji organizacija, siekdama įsigyti vaizdo stebėjimo sistemų įrengimą, techninėje specifikacijoje nurodė reikalavimą, kad vaizdo kamerų stebėjimo zonoje būtų galimybė nustatyti stebimo objekto priklausomybę pagal rūšinius požymius (žmogus, gyvūnas, transporto priemonė) bei transporto priemonių valstybinius numerius bet kuriuo paros metu, esant bet kokioms oro sąlygoms. Kitaip tariant, perkančioji organizacija pirkimo sąlygose įtvirtino norimą rezultatą (siekiamą tikslą), tačiau nežino konkrečių techninių savybių šiam rezultatui pasiekti, taip pat nežino ir koks standartas turėtų būti taikomas. Dėl šių priežasčių, buvo pasirinkta pirkimą vykdyti skelbiamų derybų būdu.
Taigi, kaip matyti iš VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų alternatyvių skelbiamų derybų vykdymo sąlygų, šios iš esmės gali būti apibūdinamos kaip pasikartojančios ir persidengiančios, tai reiškia, kad konkrečiu atveju gali egzistuoti kelios sąlygos, kurių pagrindu perkančioji organizacija vykdo pirkimą skelbiamų derybų būdu.
Pavyzdys
Perkančioji organizacija siekia įsigyti muziejaus erdvių ir ekspozicijos projekto parengimo ir įgyvendinimo paslaugas. Pagrindinis pirkimo tikslas – sukurti ir įgyvendinti projektą muziejaus ekspozicijai bei bendrosioms muziejaus patalpoms, kuris būtų naujoviškas, inovatyvus, pagrįstas modernių informacinių technologijų naudojimu, originalus, aukšto meninio lygio, patrauklus įvairaus amžiaus lankytojams ir pan., t. y. muziejui nėra reikalingi standartiniai, įprasti ir nuobodūs sprendimai. Pirkimo objektas perkančiajai organizacijai nėra aiškus, neįmanoma tiksliai aprašyti jo techninės specifikacijos, yra žinomi tik perkančiosios organizacijos poreikiai ir pirkimo tikslai, bet ne priemonės tiems tikslams pasiekti. Pirkimo metu būtų siekiama išsiaiškinti, kaip tuos poreikius patenkinti ir tikslus įgyvendinti. Tokiu atveju perkančioji organizacija galėtų įvykdyti pirkimą skelbiamų derybų būdu remiantis VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 1 a, b ir d papunkčiu.
Antra, tarptautinis pirkimas skelbiamų derybų būdu gali būti vykdomas ir tais atvejais, kai nustatomos šios VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos, taikomos visos kartu: (i) atviram ar ribotam konkursui visi pateikti pasiūlymai yra nepriimtini; (ii) pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos.
Remiantis VPĮ 2 straipsnio 18 dalimi, pasiūlymas laikomas nepriimtinu, kai jis atitinka bent vieną iš alternatyvių požymių: kai (i) jis neatitinka perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, įskaitant tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų reikalavimus; (ii) pasiūlyta kaina viršija viešajam pirkimui skirtas lėšas, perkančiosios organizacijos nustatytas prieš pradedant pirkimo procedūrą ir dėl to perkančioji organizacija atmeta pasiūlymus; (iii) gaunamas pavėluotai (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 18 dalies komentarą). Taigi, nustačius, kad visų tiekėjų pasiūlymai pateikti atviram ar ribotam konkursui yra nepriimtini VPĮ 2 straipsnio 18 dalies pagrindu, perkančioji organizacija gali svarstyti pirkimą vykdyti skelbiamų derybų būdu, t. y. tam tikra prasme (faktiškai) jį tęsti (teisine prasme tai yra naujas, savarankiškas pirkimo būdas).
Be to, vertinant nepriimtino pasiūlymo sąvoką, pažymėtina, kad VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 2 punktas apima ir atvejus, kai tiekėjo nepriimtinas pasiūlymas tampa priimtinu dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų. Kitaip tariant, perkančioji organizacija savo veiksmais sukuria tokią situaciją, kad nors pasiūlymas iš esmės yra neatitinkantis tam tikrų sąlygų ar pasiūlyta kaina viršija skirtas lėšas, tačiau perkančioji organizacija priima tokį pasiūlymą ir vertina kaip tinkamą. Pavyzdžiu, LAT yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtindamas galimybę perkančiajai organizacijai pakeisti pirkimui skirtų lėšų sumą, iš esmės sukuria situaciją, kai perkančioji organizacija savo veiksmais nepriimtinus pasiūlymus padaro priimtinais (detaliau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto komentarą). Šiame kontekste kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad perkančioji organizacija negali teisėtai imtis veiksmų taip, kad, koreguojant ikiprocedūrinius dokumentus, nepriimtinas pasiūlymas taptų priimtinas[9].
Tačiau vertinant VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą sąlygą ir skelbiamų derybų taikymą, reikia atskirti sąvoką nepriimtinas pasiūlymas nuo netinkamas pasiūlymas, t. y. kai pasiūlymai yra nepriimtini, yra taikomos skelbiamos derybos, atskirai apie jas neskelbiant, o kai pasiūlymai yra netinkami, tai yra vykdomos neskelbiamos derybos (detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą). Taigi, perkančiosios organizacijos turi tinkamai nustatyti pasiūlymų atmetimo pagrindą ir atitinkamai taikyti tinkamą pirkimo būdą: skelbiamas derybas apie jas neskelbiant arba neskelbiamas derybas.
Pavyzdys
Perkančioji organizacija paskelbė tarptautinį atvirą konkursą „Pėsčiųjų ir dviračių tako remonto darbų pirkimas“. Perkančioji organizacija vidaus dokumentuose numatė maksimalią pirkimui skirtą lėšų sumą. Gavus tiekėjų pasiūlymus, perkančioji organizacija nustatė, kad visų tiekėjų pasiūlytos kainos yra per didelės, dėl to visų tiekėjų pasiūlymus atmetė kaip nepriimtinus. Remiantis tuo, kad visų tiekėjų pasiūlymai buvo nepriimtini, perkančioji organizacija VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu įvykdė skelbiamas derybas be skelbimo.
Remiantis VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turi būti ne tik nustatyta, kad visi tiekėjų pasiūlymai nepriimtini, bet ir pirkimo sąlygos turi būti iš esmės nekeičiamos, tai reiškia, kad negali būti atlikti esminiai pirkimo sąlygų pakeitimai. VPĮ 63 straipsnyje nėra išaiškinta, kokios pirkimo sąlygos gali būti keičiamos, o kokios ne. Vertinant pirkimo sąlygų keitimo galimybę, turi būti atsižvelgta į ESTT 2017 m. balandžio 5 d. sprendime Borta[10] suformuotas tris sąlygas – vadinamas Borta kriterijais (detaliau žiūrėti VPĮ 36 straipsnio 5 dalies komentarą). Be to, ESTT praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad esminiu pakeitimu gali būti laikomas kiekvienas pradinio pirkimo sąlygų keitimas, jeigu jis gali praplėsti atvejų, kada pirkimai gali būti vykdomi skelbiamų derybų būdu, apimtį[11]. Taip pat esminiu pakeitimu būtų laikomos tokios situacijos, kai pakeista sąlyga, jei ji būtų numatyta per pradinės sutarties sudarymo procedūrą, būtų leidusi per procedūrą su kandidatų varžymusi pateiktus pasiūlymus laikyti tinkamais arba būtų leidusi juos pateikti tiems dalyviams, kurie nedalyvavo pradinėje procedūroje[12]. Bet kuriuo atveju rekomenduojama nieko nekeisti, o jei neįmanoma, aptariamu atveju modifikuoti sąlygas kuo mažiau.
Šiuo pagrindu vykdydama skelbiamas derybas, perkančioji organizacija gali neskelbti skelbimo apie pirkimą, kai į derybas kviečiami visi vykusiam atviram ar ribotam konkursui pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus dėl pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų ir formalius pirkimo procedūros reikalavimus. VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti formalūs pirkimo procedūros reikalavimai gali būti laikomi reikalavimais pateikti pasiūlymą trimis egzemplioriais, parengti pasiūlymo turinį, pasiūlymą pasirašyti ne paprastu, o saugiu kvalifikuotu sertifikatu patvirtintu elektroniniu parašu ir pan.[13].
Nors šiuo pagrindu skelbiamos derybos yra kaip tęsinys ankstesnio perkančiosios organizacijos vykdyto pirkimo atviro ar riboto konkurso būdu, tačiau VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu vykdomos skelbiamos derybos, kaip nurodyta pirmiau, yra laikomas atskiru pirkimu. Turėtina omenyje, kad techniškai CVP IS sistemoje skelbiamos derybos vykdomos toje pačioje paskyroje, kuri buvo suformuota vykdant atvirą ar ribotą konkursą.
Atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija negali keisti pirminių pirkimo sąlygų, tai perkančioji organizacija gali nerengti naujų pirkimo dokumentų visa apimtimi, o kvietime derėtis tik nurodyti tas sąlygas, kurias perkančioji organizacija nustato naujai (pavyzdžiui, derybų data, derybų sąlygos). Be to, perkančioji organizacija, vykdydama skelbiamas derybas be skelbimo, gali nurodyti, kad tiekėjų pateiktus pirminius pasiūlymus laikys tuos pasiūlymus, kurie pateikti prieš tai skelbtame pirkime.
- VPĮ 63 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos nėra ribojamos pasirinkti skelbiamas derybas, kai vykdomas supaprastintas pirkimas ar perkamos socialinės ir kitos specialiosios paslaugos, nurodytos VPĮ 2 priede „Socialinės ir kitos specialiosios paslaugos“, tai reiškia, kad nėra keliamos jokios papildomos sąlygos.
[1]Komentuojamos VPĮ 63 straipsnio nuostatos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES 26 straipsnio 4 dalies normas.
[2] Šiame kontekste reikia turėti omenyje, kad VPĮ 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos yra taikomos ir konkurencinio dialogo atveju, t. y. konkurencinis dialogas gali būti vykdomas tik VPĮ 63 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais (VPĮ 67 straipsnis).
[3] Direktyvos 2014/24/ES preambulės 43-oji konstatuojamoji dalis, Steinicke, Michael, Vesterdorf, Peter L. Brussels Commentary on EU Public Procurement Law. Nomos, C.H.BECK, Hart publishing, 2018 m., 387 psl.
[4] Direktyvos 2014/24/ES preambulės 43-oji konstatuojamoji dalis.
[6] Europos Komisijos 2018 m. gegužės 15 d. „Inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų gairės“.
[7] Europos Komisijos gairės „VIEŠASIS PIRKIMAS GAIRĖS SPECIALISTAMS. Kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų, kai projektai finansuojami iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų“.
[8] Europos Komisijos gairės „VIEŠASIS PIRKIMAS GAIRĖS SPECIALISTAMS. Kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų, kai projektai finansuojami iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų“.
[9] LAT 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018.
[10] ESTT 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje Borta, C-298/15.
[11] ESTT 2005 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Komisija prieš Ispaniją, C-84/03.
[12] ESTT 2009 m. birželio 4 d. sprendimas byloje Komisija prieš Graikiją, C-250/07.
[13] VPĮ aiškinamasis raštas.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite