* 72 straipsnis. Neskelbiamų derybų vykdymas
| Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė–Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtomis Metodinėmis priemonėmis. |
72 straipsnis. Neskelbiamų derybų vykdymas
1. Tarptautinis pirkimas neskelbiamų derybų būdu gali būti pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą dėl tokio pirkimo būdo pasirinkimo. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas, jeigu perkančioji organizacija numato paskelbti savanoriško ex ante skaidrumo skelbimą ir informaciją apie tai nurodo pirkimo dokumentuose arba jeigu pirkimas atliekamas pagal šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punkto a papunktį, 3 punktą ar 4 dalį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253
2. Perkančioji organizacija neskelbiamas derybas vykdo šiais etapais:
1) pasirinktus tiekėjus raštu kviečia pateikti pasiūlymus;
2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjų pašalinimo pagrindų, ar tiekėjai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus;
3) šio įstatymo 66 straipsnyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais ir prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus. Perkančioji organizacija neprivalo prašyti pateikti galutinio pasiūlymo tuo atveju, kai neskelbiamose derybose dalyvauja vienas tiekėjas;
4) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją.
3. Supaprastinto pirkimo ir šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų šio įstatymo pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui ir formai nustatytų reikalavimų. Šių reikalavimų perkančioji organizacija taip pat gali nesilaikyti tarptautinio pirkimo atveju, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytomis sąlygomis, išskyrus reikalavimą sutartį pasirašyti raštu. Jeigu perkančioji organizacija nesilaiko šių reikalavimų vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytomis sąlygomis, ji, pradėjusi pirkimą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkte, turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu pateikti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėjus, su kuriais ketinama derėtis dėl pirkimo sutarties sudarymo. Reikalavimas kreiptis į šias institucijas gali būti netaikomas išimtiniais atvejais, kai dėl neatidėliotinos būtinybės sudaryti pirkimo sutartį būtina greičiau negu per 3 darbo dienas arba yra vienintelis tiekėjas, galintis pasiūlyti reikiamas prekes, paslaugas ar darbus, ir pirkimo sutartį su juo būtina sudaryti siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą. Perkančioji organizacija nepradeda derybų su tiekėju, jeigu pateikta informacija sudaro pagrindą spręsti, kad tiekėjas per pastaruosius 3 metus yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą ir dėl to yra pagrindas abejoti šio tiekėjo sąžiningumu, išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą, ir nėra kitų tiekėjų. Perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas kitais pagrindais, negu nurodyti šioje dalyje, gali nesilaikyti šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytų pirkimo dokumentams keliamų reikalavimų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2158, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09411
Nr. XIII-2814, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05694
Nr. XIII-3260, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15775
Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos pagal kompetenciją perkančiajai organizacijai pateikia turimą informaciją apie tiekėją:
1) ar yra šio įstatymo 46 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti tiekėjo pašalinimo pagrindai;
2) ar dėl tiekėjo ir jo vadovo yra kitų, nei nurodyta šios dalies 1 punkte, priimtų ir įsiteisėjusių apkaltinamųjų teismo nuosprendžių, administracinių sprendimų;
3) ar tiekėjui arba jo vadovui yra pareikštų įtarimų padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar nusikalstamą veiką finansų sistemai. Taip pat pateikiama informacija apie priimtus procesinius sprendimus šiose bylose;
4) ar tiekėjas (tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, vadovas) buvo pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo nuostatas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253
5) įslaptinta informacija dėl asmens rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, jeigu šios informacijos pateikimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymui. Įslaptinta informacija pateikiama tik perkančiosioms organizacijoms, kurios laikomos paslapčių subjektais vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3260, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15775
Komentuojamame VPĮ 72 straipsnyje įtvirtintos neskelbiamų derybų vykdymo procedūrinės taisyklės: pareiga gauti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) leidimą dėl tarptautinės vertės neskelbiamų derybų vykdymo ir šio pareigos išimtys, neskelbiamų derybų etapai bei etapų laikymosi išimtys, taip pat perkančiosios organizacijos pareiga kreiptis į nurodytas institucijos dėl nustatytos informacijos pateikimo, vykdant neskelbiamas derybas šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytomis sąlygomis.
1. VPĮ 72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga kreiptis į VPT ir vykdyti tarptautinės vertės neskelbiamas derybas tik gavus jos sutikimą bei tokios pareigos išimtis, kai neskelbiamos derybos vykdomos be VPT sutikimo.
VPT sutikimas vykdyti neskelbiamas derybas taikomas tik, kai yra vykdomas tarptautinis viešasis pirkimas. Taigi ši formalioji neskelbiamų derybų vykdymo sąlyga neaktuali supaprastintų pirkimų atvejais[1].
Išimtys, kai perkančiosios organizacijos tarptautinės vertės neskelbiamas derybas vykdo be VPT sutikimo:
- atliekamas tarptautinis viešasis pirkimas neskelbiamų derybų būdu, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) perkančioji organizacija numato paskelbti savanoriško ex ante skaidrumo skelbimą ir informaciją apie tai nurodo pirkimo dokumentuose (detaliau dėl savanoriško ex ante skaidrumo skelbimo žiūrėti VPĮ 32 straipsnio komentarą). Savanoriškas ex ante skaidrumo skelbimas yra priemonė (garantija), padedanti perkančiajai organizacijai užsitikrinti, kad neskelbiamų derybų būdu sudaryta sutartis, paaiškėjus, kad turėjo būti įvykdytos pirkimo procedūros kitu būdu (nebuvo sąlygų taikyti neskelbiamų derybų būdą), nebus pripažinta negaliojančia[2]. Kitaip tariant, šio instituto esmė yra perkančiosioms organizacijoms apsisaugoti nuo sutarties negaliojimo arba nuginčijimo, jeigu pasirodo, kad yra padarytas pirkimų imperatyviųjų teisės normų pažeidimas. Komentuojamo VPĮ straipsnio kontekste šio instituto paskirtis yra sudaryti sąlygas rinkos dalyviams įvertinti neskelbiamų derybų, kaip pirkimo būdo, pasirinkimą ir jį užginčyti, jeigu, tiekėjų vertinimu, toks pasirinkimas yra neteisėtas. Taigi, tais atvejais, kai perkančioji organizacija sudaro galimybes rinkos dalyviams ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl neskelbiamų derybų vykdymo ir laimėtojo nustatymo, VPT sutikimas nėra reikalingas, t. y. pati rinka patikrina neskelbiamų derybų teisėtumą.
2) pirkimas atliekamas pagal VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punkto a papunktį, 3 punktą ar 4 dalį (detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punkto a papunkčio, 3 punkto ir 4 dalies komentarą). Išimtis nustatyta dėl kelių savarankiškų (nepriklausomai taikomų) priežasčių:
(i) VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta sąlyga dėl neskelbiamų derybų tik po pirkimo, apie kurį buvo iš anksto tinkamai paskelbta, nėra keičiamos pradinio pirkimo sąlygos ir pirmajame pirkime galėjo dalyvauti visi suinteresuoti rinkos dalyviai. Į neskelbiamas derybas kviečiami visi paraiškas (pasiūlymus) pateikę kandidatai (dalyviai), kurie buvo atmesti pirmajame pirkime arba pirmojo pirkimo metu nebuvo pateiktos nei vienos paraiškos (pasiūlymo), t. y. ir anksčiau nebuvo suinteresuotų rinkos dalyvių. Taigi, VPT sutikimas vykdyti neskelbiamas derybas pagal tapačias sąlygas nereikalingas, kadangi rinkos dalyviams jau buvo suteikta galimybė dalyvauti pirkime;
(ii) VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nustatyta sąlyga, kai pirkimo tikslas yra sukurti arba įsigyti unikalų meno kūrinį ar meninį atlikimą, jeigu prekes patiekti, paslaugas teikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas;
(iii) VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga dėl ypatingos skubos aplinkybių, kurios nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos (detaliau dėl ypatingos skubos aplinkybių žiūrėti VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto komentarą). Prioritetas šiuo atveju teikiamas pirkimo objekto įsigijimui, o ne formaliai procedūrai gauti VPT sutikimą;
(iv) VPĮ 71 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga dėl neskelbiamų derybų vykdymo po projekto konkurso, kai tokia galimybė buvo įtvirtinta projekto konkurso sąlygose. Projekto konkursas yra viešai skelbiamas pirkimas, kuriame gali dalyvauti visi suinteresuoti tiekėjai, o neskelbiamos derybos tokiu atveju vykdomos tik iš atrinktų dalyvių. Taigi, VPT sutikimas vykdyti neskelbiamas derybas pagal iš anksto atskleistas sąlygas neteikiamas.
VPT sutikimų dėl neskelbiamų derybų vykdymo tvarką nustato Perkančiųjų organizacijų prašymų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų pateikimo ir nagrinėjimo taisyklės, patvirtintos VPT direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-99. Prašymai dėl sutikimų pradėti pirkimą neskelbiamų derybų būdu išnagrinėjami per 10 darbo dienų nuo motyvuoto perkančiosios organizacijos kreipimosi arba nuo papildomų dokumentų gavimo ir jų užregistravimo VPT[3]. Sprendimas dėl sutikimo atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo pasirašymo dienos išsiunčiamas prašymą pateikusiai perkančiajai organizacijai. Papildomai VPT jį paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos[4].
2. VPĮ 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neskelbiamų derybų vykdymo etapai:
2.1. kaip nurodyta VPĮ 71 straipsnyje, neskelbiamų derybų būdo ypatumas yra tas, kad perkančioji organizacija gali neskelbti viešai apie pirkimo pradžią ir pasirinkti konkrečius tiekėjus, kurie toliau dalyvaus pirkimo procedūrose. Dėl šios priežasties, vykdant pirkimą neskelbiamų derybų būdu, nėra teikiami skelbimai CVP IS (išskyrus savanoriško ex ante skaidrumo skelbimą (detaliau dėl savanoriško ex ante skaidrumo skelbimo žiūrėti VPĮ 32 straipsnio komentarą), o tik tiesiogiai kviečiami atitinkami (pasirinkti perkančiosios organizacijos valia ar nustatyti teisės normose, pavyzdžiui, anksčiau dalyvavę atvirame konkurse) tiekėjai pateikti pasiūlymus. Kvietimui nėra nurodyti konkretūs reikalavimai, išskyrus tai, kad jis turi būti pateiktas raštu (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 29 dalies komentarą). Kartu su kvietimu perkančioji organizacija pasirinktiems tiekėjams turi pateikti ir pirkimo dokumentus (detaliau dėl pirkimo dokumentų turinio žiūrėti VPĮ 35 straipsnio komentarą);
2.2. tiekėjams pateikus pasiūlymus neskelbiamose derybose, perkančioji organizacija pirmiausiai patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjų pašalinimo pagrindų, ar tiekėjai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus, įskaitant kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus (detaliau žiūrėti VPĮ 45–48 straipsnio komentarą).
2.3. nors tai nėra tiesiogiai įtvirtinta VPĮ 72 straipsnio 2 dalyje, tačiau perkančioji organizacija, prieš vykdydama derybas, turi patikrinti, ar tiekėjų pateikti pirminiai pasiūlymai atitinka pirkimo, vykdomo neskelbiamų derybų būdu, sąlygas (detaliau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto komentarą). Tiekėjai, kurių pasiūlymai nėra atmesti, yra kviečiami į derybas. Derybos vykdomos VPĮ 66 straipsnyje nustatyta tvarka (detaliau žiūrėti VPĮ 66 straipsnio komentarą).
Perkančioji organizacija po derybų etapo turi pateikti tiekėjams kvietimus pateikti galutinius pasiūlymus (detaliau dėl galutinių pasiūlymų pateikimo žiūrėti VPĮ 64 straipsnio 3 dalies 5 punkto komentarą).
Taisyklės, kad turi būti teikiami galutiniai pasiūlymai po derybų, išimtis taikoma tuo atveju, kai neskelbiamose derybose dalyvauja vienas tiekėjas. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi teisę, bet ne pareigą, nevykdyti formalių derybų, o iš karto kreiptis dėl pasiūlymo pateikimo, t. y. etapai neskirstomi į pirminio ir galutinio pasiūlymo pateikimą. Taip pat galimas procedūrų vykdymas, kai perkančioji organizacija nesikreipia dėl galutinio pasiūlymo pateikimo, o derybų protokole užfiksuoti pasiūlymo duomenys laikomi galutiniais ir jais vadovaujantis turi būti įvertinamas pasiūlymas ir sudaroma viešojo pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis).
2.4. po derybų etapo perkančioji organizacija įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją. Pasiūlymai turi būti vertinami ir laimėtojas nustatomas, vadovaujantis pasiūlymų vertinimo kriterijais, t. y. ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas atrenkamas pagal kainą (sąnaudas) ar kainos (sąnaudų) ir kokybės santykį (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio komentarą).
Nustačius laimėtoją, taikomas pirkimo sutarties atidėjimo terminas (išskyrus tuomet, kai kviečiamas tik vienas tiekėjas) (detaliau žiūrėti VPĮ 86 straipsnio 8 dalies komentarą).
3. VPĮ 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos išimtys, kai neprivaloma laikytis VPĮ 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų etapų ir kitų VPĮ pirkimo procedūroms bei sutarties turiniui ir formai nustatytų reikalavimų.
3.1. Išimtis, kai vykdant neskelbiamas derybas, nėra privaloma laikytis VPĮ 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų etapų ir kitų VPĮ pirkimo procedūroms bei sutarties turiniui ir formai nustatytų reikalavimų, taikoma, kai yra šios dvi sąlygos kartu:
(i) vykdomas supaprastintas pirkimas ar tarptautinis VPĮ 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas ir
(ii) yra bent viena iš šių sąlygų:
– jeigu prekes patiekti, paslaugas teikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas dėl vienos iš šių priežasčių: a) pirkimo tikslas yra sukurti arba įsigyti unikalų meno kūrinį ar meninį atlikimą; b) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių; c) dėl išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugos (VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punktas);
– jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais; aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos (VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktas);
– jeigu perkančioji organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo verta pirkti papildomai, siekiant iš dalies pakeisti turimas prekes ar įrenginius arba padidinti turimų prekių ar įrenginių kiekį, kai, pakeitus tiekėją, perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti medžiagų, turinčių kitokias technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba per didelių techninių eksploatavimo ir priežiūros sunkumų (VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punktas);
– jeigu prekės kotiruojamos ir perkamos prekių biržoje (VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punktas);
– jeigu ypač palankiomis sąlygomis perkama iš tiekėjo, kuris yra likviduojamas, restruktūrizuojamas, bankrutuojantis, bankrutavęs ar su kreditoriais sudaręs taikos sutartį, arba tiekėjui taikomos panašios procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus (VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 4 punktas);
– jeigu iš to paties tiekėjo perkamos naujos paslaugos ar darbai, panašūs į tuos, kurie buvo pirkti pagal pirminę pirkimo sutartį, kai yra visos šios sąlygos kartu: 1) visi nauji pirkimai yra skirti tam pačiam projektui, dėl kurio buvo sudaryta pirminė pirkimo sutartis, vykdyti, o pagrindiniame projekte buvo numatyta galimų papildomų paslaugų ar darbų pirkimo mastas ir sąlygos, kurioms esant bus perkama papildomai; 2) pirminė pirkimo sutartis buvo sudaryta paskelbus apie pirkimą šiame įstatyme nustatyta tvarka, skelbime nurodžius apie galimybę pirkti papildomai ir atsižvelgus į papildomų pirkimų vertę; 3) nauji pirkimai atliekami nuo pirminės pirkimo sutarties sudarymo momento praėjus ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui (VPĮ 71 straipsnio 5 dalis);
- taikoma tik supaprastintų pirkimų atvejais, jeigu perkama prekės ir paslaugos naudojant reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas; muziejų eksponatai, archyvų ir bibliotekų dokumentai, prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai, tiesiogiai iš leidėjų įsigyjami leidiniai; prekės iš valstybės rezervo; licencijos naudotis bibliotekiniais dokumentais ar duomenų (informacinėmis) bazėmis; teisėjų, prokurorų, profesinės karo tarnybos karių, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (arba) pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo ir konferencijų paslaugos ekspertų komisijų, komitetų, tarybų narių, taip pat jų pasitelkiamų ekspertų, valstybės institucijų ar įstaigų kontrolės veiklai reikalingų ekspertų teikiamos; mokslo ir studijų institucijų veiklos, mokslo, meninės veiklos, studijų, taip pat mokslo ir studijų institucijų paraiškų, reikalingų leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gauti, mokslinių darbų ekspertinio vertinimo paslaugos; tiesiogiai su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijusios prekės, paslaugos ar darbai, kai perkančioji organizacija yra aukštoji mokykla arba mokslinių tyrimų institutas; prekės, gaminamos ir (ar) naudojamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant kitus tokios pačios paskirties gaminius ir kai šios prekės yra tiesiogiai susijusios su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra; valstybės iždo funkcijoms atlikti reikalingos finansinės, kredito reitingo nustatymo ir finansinės informacijos teikimo paslaugos; keleivių pervežimo, nakvynės ir kitos su tarnybine komandiruote susijusios paslaugos, kai jos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo; dalijimosi pačių naudotojų sukurta informacija su visuomene platformos paslaugos, kai jos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo pagal jo nustatytą visiems paslaugų gavėjams taikomą vienodą paslaugų kainodarą ir paslaugų organizavimo būdus ir kai paslaugos teikėjas neprisiima atsakomybės už skelbiamos informacijos turinį; prekės, paslaugos ar darbai, jeigu skelbiamoms deryboms visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos. Jeigu perkančioji organizacija ketina šiuo pagrindu taikyti neskelbiamų derybų būdą, ji turi visiems skelbiamų derybų kandidatams ir dalyviams pranešti, kad jie pateikė netinkamas paraiškas ar netinkamus pirkimo pasiūlymus; aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų, vykstančių kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, paslaugos ir kitos paslaugos sportininkams, kurie atstovauja Lietuvos Respublikai aukšto meistriškumo sporto varžybose, kai paslaugų teikėją parenka renginio organizatorius; prekės ir paslaugos, kai jos skirtos perkančiosios organizacijos, teikiančios socialines paslaugas, socialinių paslaugų gavėjų savarankiškumui ugdyti ir (ar) jų individualiems poreikiams tenkinti; dalyvavimo parodose paslaugos, kai jos įsigyjamos iš parodos organizatoriaus pagal visiems paslaugų gavėjams taikomą vienodą paslaugų kainodarą; mokslinių straipsnių skelbimo paslaugos, kai skelbiamų mokslinių straipsnių atranką vykdo tiesioginis paslaugos teikėjas; mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugoms teikti reikalingos prekės ir (ar) paslaugos, jeigu moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra finansuojami privataus juridinio asmens lėšomis ir gauta mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros nauda naudojama privataus juridinio asmens poreikiams tenkinti; žemės ūkio ir maisto produktai, kai jie įsigyjami iš trumposios maisto tiekimo grandinės (VPĮ 71 straipsnio 6 dalis).
3.2. Išimtis, kai vykdant neskelbiamas derybas, nėra privaloma laikytis VPĮ 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų etapų ir kitų VPĮ pirkimo procedūroms bei sutarties turiniui nustatytų reikalavimų, išskyrus reikalavimą sutartį pasirašyti raštu, taikoma, kai neskelbiamų derybų būdu vykdomas tarptautinis pirkimas, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, jei tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais (VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Šiuo atveju, perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą pirkimą atlikti pagal komentuojamą VPĮ 72 straipsnio 3 dalį (pirkimo procedūrų pradžia, pagal VPĮ 29 straipsnio 1 dalies 3 punktą), turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu pateikti VPĮ 72 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėjus, su kuriais ketinama derėtis dėl pirkimo sutarties sudarymo (dėl prašomos informacijos, detaliau žiūrėti VPĮ 72 straipsnio 4 dalies komentarą). Atkreiptinas dėmesys, kad dėl būtinybės atlikti nurodytus pirkimus itin skubiai, ši pareiga nėra absoliuti ir VPĮ 72 straipsnio 3 dalyje nustatyti išimtiniai atvejai, kai priėmusi sprendimą pirkimą atlikti pagal komentuojamą normą, perkančioji organizacija gali nesikreipti į nurodytas institucijas:
i) kai yra neatidėliotina būtinybė sudaryti pirkimo sutartį greičiau negu per 3 (tris) darbo dienas arba
ii) kai yra vienintelis tiekėjas, galintis pasiūlyti reikiamas prekes, paslaugas ar darbus, ir pirkimo sutartį su juo būtina sudaryti siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą.
Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu institucijų pateikta informacija sudaro pagrindą spręsti, kad tiekėjas per pastaruosius 3 (trejus) metus yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą ir dėl to yra pagrindas abejoti šio tiekėjo sąžiningumu, perkančioji organizacija su tokiu tiekėju negali derėtis. Vis dėlto šiai taisyklei įstatymų leidėjas nustatė išimtį, kuri taikoma esant šioms sąlygoms kartu:
– būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą (įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą) ir
– nėra kitų tiekėjų, galinčių pasiūlyti perkančiajai organizacijai reikalingą pirkimo objektą.
Taigi VPĮ 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtis reiškia, kad perkančioji organizacija gali[5] pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama VPĮ 72 straipsnio 2 dalyje nurodytiems etapams, VPĮ pirkimo procedūroms taikomų bei pirkimo sutarties turiniui ir formai (išskyrus reikalavimą raštu pasirašyti sutartį, vykdant tarptautinį pirkimą VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytomis sąlygomis) nustatytų reikalavimų: neprivalo pirkimo dokumentuose įtvirtinti visų reikalavimų, juose privalo būti tik tokie reikalavimai, kuriais identifikuojamas pirkimo objektas (VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 8 punktas; 10 punktas), apibrėžiamos pagrindinės sutarties sąlygos, pavyzdžiui, sutarties įvykdymo terminas (VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 13 punktas), pasiūlymų rengimo reikalavimai ir pateikimo terminai (VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 17 punktas, 19 punktas), pasiūlymų vertinimas (VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 23-24 punktas) (detaliau dėl pirkimo dokumentų turinio žiūrėti VPĮ 35 straipsnio komentarą), tikrinti tiekėjų kvalifikacijos, tiekėjo pašalinimo pagrindų, kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų (detaliau žiūrėti VPĮ 45–48 straipsnio komentarą), derėtis su tiekėju (detaliau žiūrėti VPĮ 66 straipsnio komentarą), kviesti pateikti galutinius pasiūlymus (detaliau dėl galutinių pasiūlymų pateikimo žiūrėti VPĮ 64 straipsnio 3 dalies 5 punkto komentarą), taikyti atidėjimo terminą (detaliau žiūrėti VPĮ 86 straipsnio 8 dalies komentarą), pirkimo sutartyje įtvirtinti visas privalomas sąlygas (detaliau žiūrėti VPĮ 87 straipsnio komentarą).
VPĮ 72 straipsnio 3 dalies norma turi būti aiškinama taip, kad perkančioji organizacija gali nesilaikyti ne tik VPĮ reikalavimų, bet ir perkančiosios organizacijos vidaus tvarkos nuostatų, pavyzdžiui, dėl mieste kilusio didelio masto gaisro atveju dėl itin didelės skubos, ypatingų aplinkybių, vidaus tvarkos taikymas, įskaitant atsakingų asmenų patvirtinimus (parašus), būtų pernelyg suvaržantis ir toks pirkimas neužtikrintų visuomenės poreikių.
Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant įgyvendinti skaidrumo principą perkančiajai organizacijai nustatyta pareiga, atlikus tarptautinės vertės pirkimą neskelbiamų derybų būdu pagal VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pateikti šiuos duomenis:
- skelbimas apie sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymą (detaliau žiūrėti VPĮ 33 straipsnio komentarą), leidžiantis viešai patikrinti, kokie sprendimai buvo priimti;
- pirkimo ataskaita (detaliau žiūrėti VPĮ 96 straipsnio komentarą), suteikianti galimybę įvertinti pirkimo procedūrų pagrįstumą, ir
- laimėjusio dalyvio pasiūlymo bei sudarytos sutartis ar preliminariosios sutarties viešinimas (detaliau žiūrėti VPĮ 86 straipsnio 9 dalies komentarą), leidžiantis kontroliuoti, ar sprendimai buvo priimti teisėtai.
Pavyzdys
Perkančioji organizacija dėl ypatingos skubos aplinkybių (reikia likviduoti avarijos padarinius) kreipėsi į vieną tiekėją dėl paslaugų suteikimo. Kvietimas buvo išsiųstas tiekėjo direktoriui bendruoju elektroniniu paštu. Kvietime nebuvo keliami jokie kvalifikacijos reikalavimai, išskyrus reikalavimą, kad tiekėjas verstųsi veikla, būtina likviduoti avarijos padarinius, taip pat nebuvo keliami pašalinimo pagrindų nebuvimo reikalavimai. Kvietime buvo nurodyti avarijos padariniai, kuriuos turės likviduoti tiekėjas ir pasiūlymo forma bei terminas, iki kurio tiekėjas turi atsiųsti pasiūlymą. Tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai pasiūlymą. Perkančioji organizacija iš karto išsiuntė tiekėjui pranešimą apie sutarties sudarymą ir sutarties projekto suderinimą, taigi perkančioji organizacija nevykdė derybų ir tiekėjui nereikėjo teikti galutinių pasiūlymų. Sutartis buvo sudaryta tą pačią dieną, kai tiekėjas pateikė pasiūlymą, taigi atidėjimo terminas nebuvo taikomas. Vadinasi, perkančioji organizacija, esant poreikiui, turi teisę itin sutrumpinti procedūras, netaikyti daugumos etapų ir institutų. Tačiau taip pat perkančioji organizacija ir šiuo atveju turėjo teisę, pavyzdžiui, tikrinti pašalinimo pagrindų nebuvimą, tai įtvirtindama kvietime.
VPĮ 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas kitais pagrindais, negu nurodyti šioje dalyje, gali nesilaikyti šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytų pirkimo dokumentams keliamų reikalavimų (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio 2 dalies komentarą). Komentuojama norma yra leidžiama perkančiajai organizacijai tam tikrais atvejais nesilaikyti pirkimo dokumentams keliamų reikalavimų, taigi įsigyti prekes, paslaugas, darbus supaprastinta tvarka, nenustatant išsamių pirkimo dokumentų, neapibrėžiant detaliai visų sąlygų, tačiau visais šiais atvejais perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad bus laikomasi skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principų, kad nebus sudarytos prielaidos nepagrįstam konkurencijos ribojimui ar piktnaudžiavimui.
4. VPĮ 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta atitinkamos institucijoms – Valstybinei mokesčių inspekcijai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, Specialiųjų tyrimų tarnybai – pareiga perkančiosios organizacijos prašymu pateikti turimą informaciją apie tiekėjus, su kuriais perkančioji organizacija ketina derėtis dėl pirkimo sutarties sudarymo.
Komentuojama norma yra įtvirtinama valstybės institucijų – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (FNTT), Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) – pareiga pateikti perkančiosios organizacijos prašymu turimą informaciją apie tiekėjus, su kuriais ketinama derėtis dėl pirkimo sutarties sudarymo, vykdant neskelbiamas derybas, pavyzdžiui, apie mokesčių įsipareigojimų nevykdymą (VMI duomenys), finansinius ir ekonominius nusikaltimus (FNTT duomenys), korupcijos prevencijai svarbius duomenis (STT). Tokiu būdu siekiama palengvinti perkančiajai organizacijai įvykdyti pareigą įsitikinti tiekėjų sąžiningumu. Atliekant tarptautinį pirkimą VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytomis sąlygomis, dėl ypatingos skubos yra ypač aktualu gauti iš kompetentingų institucijų objektyvią informaciją ir priimti pagrįstą sprendimą dėl pirkimo sutarties sudarymo, kadangi dažnu atveju nėra galimybės plačiau ir išsamiau patikrinti tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, kvalifikaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą neskelbiamų derybų būdu dėl ypatingos skubos aplinkybių privalo kreiptis į atitinkamas institucijas dėl tiekėjų, su kuriais ketina derėtis, patikimumo patikrinimo, išskyrus išimtinius atvejus, kai yra kilusi neatidėliotina būtinybė pirkimo sutartį sudaryti nedelsiant (mažiau nei per 3 darbo dienas) arba yra vienintelis tiekėjas, galintis pasiūlyti reikiamas prekes, paslaugas ar darbus, ir pirkimo sutartį su juo būtina sudaryti siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą. Kitais atvejais, perkančioji organizacija turi teisę, ne pareigą kreiptis į kompetentingas institucijas dėl informacijos apie tiekėją su kuriuo keltina derėtis dėl pirkimo sutarties sudarymo, patikimumo patikrinimo – kiekvienu konkrečiu atveju gali spręsti pati perkančioji organizacija. Pažymėtina, kad ši teisės norma ne tik padeda įgyvendinti pirkimų principus, pavyzdžiui, skaidrumo, lygiateisiškumo, proporcingumo, bet ir padeda perkančiajai organizacijai efektyviai valdyti pirkimo rizikas.
Pažymėtina, kad VPĮ 72 straipsnio pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte[6] nurodoma, kad siūlomu pakeitimu siekiama išvengti nesąžiningų tiekėjų, įskaitant tuos, kurie siekia piktnaudžiauti ekstremaliosios situacijos metu susidariusia padėtimi, atvejus, kai pirkimuose dalyvauja su tikslu neteisėtai pasipelnyti iš valstybės institucijų, dalyvavimo pirkimuose.
Atsižvelgiant į tai, kad perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo patikimumu reikia greitai, nustatytas 3 (trejų) darbo dienų terminas kompetentingų institucijų informacijai pateikti. Taigi perkančiosios organizacijos prašymu VMI, FNTT, STT pagal kompetenciją privalo ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo atitinkamo prašymo gavimo dienos pateikti turimą informaciją apie tiekėją:
1) ar yra VPĮ 46 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti tiekėjo pašalinimo pagrindai;
2) ar dėl tiekėjo ir jo vadovo yra kitų, nei dėl nustatytų VPĮ 46 straipsnio 1 ir 3 dalyse, priimtų ir įsiteisėjusių apkaltinamųjų teismo nuosprendžių, administracinių sprendimų;
3) ar tiekėjui arba jo vadovui yra pareikštų įtarimų padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar nusikalstamą veiką finansų sistemai; taip pat pateikiama informacija apie priimtus procesinius sprendimus šiose bylose;
4) ar tiekėjas (tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, vadovas) buvo pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo[7] ir Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo[8] nuostatas;
5) įslaptinta informacija dėl asmens rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, jeigu šios informacijos pateikimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymui[9]; įslaptinta informacija pateikiama tik perkančiosioms organizacijoms, kurios laikomos paslapčių subjektais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu[10].
[1] Pagal analogiją LAT 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011.
[2] Sakalauskaitė Eglė. Neskelbiamų derybų, kaip išimtinio pirkimo būdo, pasirinkimo ir vykdymo ypatumai Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punkto pagrindu. SOCIALINIŲ MOKSLŲ STUDIJOS. ISNN 2029-2244. 2014 6(3), p. 698.
[5] Įtvirtinta perkančiųjų organizacijų diskrecija netaikyti konkrečių VPĮ nuostatų reiškia, kad perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti taikyti ar netaikyti kiekvieną atskirą reikalavimą. Kitaip tariant, perkančioji organizacija gali priimti sprendimą tiek taikyti dalį, tiek visas VPĮ normas.
[7] Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas.
[8] Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymas.
[9] Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas.
[10] Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite