68 straipsnis. Konkurencinio dialogo vykdymas

1. Atliekant pirkimą konkurencinio dialogo būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, dialoge gali dalyvauti tik perkančiosios organizacijos pakviesti tiekėjai. Perkančioji organizacija gali apriboti kandidatų, kuriuos ji kvies dalyvauti dialoge, skaičių, vadovaudamasi šio įstatymo 54 straipsnio nuostatomis.

 

2. Perkančioji organizacija konkurencinį dialogą vykdo šiais etapais:

 

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 31 ir 34 straipsniuose nustatyta tvarka ir kviečia tiekėjus pateikti paraiškas. Skelbime ir (arba) aprašomajame dokumente nurodomi perkančiosios organizacijos poreikiai ir reikalavimai, pasiūlymų vertinimo kriterijai ir orientacinis tvarkaraštis;

 

2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų kandidatų pašalinimo pagrindų, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus;

 

3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nurodyta pirkimo dokumentuose;

 

4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pradėti dialogą ir pateikti siūlomus sprendinius, kad būtų galima išsiaiškinti ir nustatyti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikius. Kvietime pateikiama šio įstatymo 3 priedo 1 punkte nurodyta informacija;

 

5) šio įstatymo 70 straipsnyje nustatyta tvarka veda dialogą su dalyviais, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus;

 

6) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją.

 

3. Atliekant pirkimą konkurencinio dialogo būdu, pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį.

 

4. Perkančioji organizacija konkurencinio dialogo dalyviams gali nustatyti prizus ir pinigines išmokas.

VPĮ 68 straipsnyje^[1] yra nustatyta konkurencinio dialogo vykdymo tvarka, galimi taikyti pasiūlymų vertinimo kriterijai

Konkurencinio dialogo pasirinkimo tikslas – perkančiosios organizacijos siekis išsirinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, apsvarstant visas viešojo pirkimo objekto, taip pat viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas su kiekvienu kandidatu.

Nors konkurencinio dialogo sąvoka nėra pateikta VPĮ, galima daryti išvadą, kad konkurencinis dialogas yra pirkimo būdas, kai kiekvienas tiekėjas gali pateikti paraišką dalyvauti pirkimo procedūrose ir perkančioji organizacija veda dialogą su atrinktais kandidatais, norėdama atrinkti vieną ar keletą tinkamų, jos reikalavimus atitinkančių alternatyvių sprendinių, kurių pagrindu pasirinktus kandidatus kviečia pateikti pasiūlymus (detaliau žiūrėti VPĮ 70 straipsnio komentarą).  

Konkurencinis dialogas įprastai naudojamas vystant didelės apimties ir (ar) kompleksinius infrastruktūros projektus, pavyzdžiui, tuo pačiu pirkimu įsigyjant tiek darbus, tiek ir paslaugas arba įsigyjant daugiau, nei vienos rūšies paslaugas, įsigyjant inovatyvias prekes. Taip pat konkurencinis dialogas naudojamas organizuojant viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) projektų įgyvendinimą. Konkurencinis dialogas yra labiau išimtinis, ribotai taikytinas viešojo pirkimo vykdymo būdas, išskyrus VPSP projektus, o konkurencinį dialogą galima vykdyti tik tais atvejais, kai yra tenkinamos visos VPĮ 67 straipsnyje ir 63 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos (detaliau žiūrėti VPĮ 63 straipsnio ir 67 straipsnio komentarus) ir tik VPĮ 68 straipsnyje nustatyta tvarka ir eiliškumu.

Konkurencinio dialogo procedūra turi panašumų į skelbiamų derybų procedūrą (detaliau žiūrėti VPĮ 63 – 66 straipsnių komentarus). Abi procedūros yra susijusios ne su vienkartiniu tiekėjų pasiūlymų gavimu, tačiau su derybomis (dialogu) dėl siūlomo pirkimo objekto, jo kainos ir kt. Abi procedūros vyksta atskirais etapais. Vis dėlto perkančiajai organizacijai pasirenkant, kokiu būdu vykdyti pirkimą – konkurencinio dialogo ar skelbiamų derybų būdu, svarbu atsižvelgti į šių pirkimo būdų skirtumus.

Skelbiamų derybų pirkimo būdas gali būti palankesnis tuo atveju, jei perkančioji organizacija nebūtinai ketina vykdyti derybas, pasilikdama teisę pirkimo laimėtoją atrinkti vieno etapo procedūros pagalba^[2].

Konkurencinio dialogo esmė yra perkančiajai organizacijai įvertinti ir identifikuoti jos poreikius atitinkantį pirkimo objektą, tuo tarpu pirkimą atliekant skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija jau skelbdama pirkimą turi tiksliai žinoti perkančiosios organizacijos poreikius ir reikiamo pirkimo objekto techninę specifikaciją. Skelbiamų derybų pirkimo būdas nėra toks lankstus, kaip konkurencinio dialogo būdas, kurio metu perkančioji organizacija turi platesnes galimybes koreguoti reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir pirkimo objektui. Priešingai nei konkurencinio dialogo atveju, skelbiamų derybų atveju perkančioji organizacija negali leisti tiekėjams keisti savo galutinių pasiūlymų, išskyrus VPĮ 45 ir 55 straipsniuose nustatytus atvejus (detaliau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio ir 55 straipsnio komentarus)

Perkančiosios organizacijos įprastai pasirenka pirkimą vykdyti konkurencinio dialogo būdu tais atvejais, kai negalima objektyviai nustatyti pirkimo objekto techninių reikalavimų, kurie tenkintų perkančiosios organizacijos poreikius arba tikslus. Perkančiosios organizacijos susiduria su situacijomis, kai arba jos apskritai negali apibrėžti techninių, teisinių, finansinių ar kitų priemonių, kurios taikomos jų norimam tikslui pasiekti, arba,  kai jos negali nustatyti, kuris iš galimų sprendinių geriausiai patenkins jos poreikius, arba kai nėra aiškios finansavimo sąlygos, įskaitant perkančiosios organizacijos galimi finansiniai įsipareigojimai, ar kai reikia daugiau lankstumo derantis su tiekėjais dėl pirkimo sutarties sąlygų, įskaitant dėl rizikų įgyvendinant sutartį perdavimo tiekėjui^[3],[4],[5]. Dialogo tikslas yra identifikuoti ir nustatyti labiausiai perkančiosios organizacijos poreikius atitinkantį sprendinį. Dialogas yra vienas lanksčiausių pirkimo būdų, kuriame, siekiant bendradarbiauti su kandidatais, diskutuojama (deramasi) apie galimus sprendinius, išgryninamos idėjos ir perkančiosios organizacijos galimybės. Dialogo metu kandidatas ir perkančioji organizacija gali derėtis dėl konkretaus sprendinio ir viešojo pirkimo sutarties sąlygų, kandidatas gali prezentacija ar bet kokiu kitu būdu pristatyti siūlomą sprendinį, prašyti paaiškinti perkančiosios organizacijos poreikius. Dialogo procedūra vykdoma tol, kol perkančioji organizacija supras ir išsiaiškins jos poreikius ir reikalavimus atitinkantį sprendinį ar kelis sprendinius.

Tuo atveju, jei perkančioji organizacija tiksliai žino (turi žinoti) pirkimo objekto techninius reikalavimus, kurie patenkintų jos poreikius, konkurencinio dialogo vykdymas yra negalimas, kadangi jo tikslas iš esmės yra išsiaiškinti, kokie rinkoje tiekėjų siūlomi sprendiniai ar prekės geriausiai atitiktų perkančiosios organizacijos poreikius. Kitaip tariant, konkurencinio dialogo esmė yra perkančiajai organizacijai suprasti savo poreikius ir rasti įsigyti tiekėjų siūlomus sprendinius, patenkinančius šiuos poreikius.

Konkurencinį dialogą taip pat galima vykdyti, kai: rinkoje siūlomas produktas negali visiškai patenkinti perkančiosios organizacijos poreikių ir tokį produktą reikėtų patobulinti, kad jis būtų tinkamas; reikalingi dizaino ar inovatyvūs sprendimai; būtinos derybos dėl produkto pobūdžio, jo sudėtingumo, teisinių ar finansinių sąlygų; techninės specifikacijos negali būti aprašytos pateikiant nuorodas į esamus standartus, Europos techninius liudijimus ir pan.; kai vykdant atvirą ar ribotą konkursą buvo gauti nepriimtini pasiūlymai, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos^[6].

Atsižvelgiant į tai, kad konkurencinis dialogas vykdomas sudėtinguose, didelės apimties ar kompleksiškuose projektuose, paprastai ir siekiant pritraukti tiekėjus iš kitų valstybių, rekomenduojama perkančiajai organizacijai iš karto numatyti lėšas, skirtas pirkimo dokumentų, jų paaiškinimų vertimams, o taip pat sinchroninio vertimo išlaidas dialogo vykdymo metu.

 

1. VPĮ 68 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta konkurencinio dialogo taikymo apimtis tiekėjų atžvilgiu, nustatant, kad paraišką dalyvauti konkurenciniame dialoge gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, t. y. suinteresuotų tiekėjų skaičius negali būti ribojamas, tačiau būtent perkančioji organizacija gali nuspręsti, kurie tiekėjai dalyvaus tolsesnėse konkurencinio dialogo procedūrose. Kitaip tariant, teisė atsiliepti į skelbimą apie konkurencinį dialogą suteikiama kiekvienam rinkoje veikiančiam tiekėjui, jeigu jis atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Tokiems tiekėjams negali būti nustatyta jokių apribojimų pateikti paraišką, jei jie atitinka pirkimo sąlygose įtvirtintus reikalavimus.

Komentuojamoje VPĮ 68 straipsnio 1 dalies sąvoka dialoge gali dalyvauti tik perkančiosios organizacijos pakviesti tiekėjai reiškia, kad tik tie (suinteresuoti) tiekėjai, kurie, pirma, perkančiosios organizacijos nustatyta tvarka pateikė paraišką ir, antra, atitiko perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus  (detaliau žiūrėti VPĮ 68 straipsnio 2 dalies komentarą), turi būti pakviesti dalyvauti dialoge. Tai reiškia, kad dialoge negali dalyvauti tiekėjai, kurie neatitinka pastarųjų dviejų sąlygų.

Pirkime, vykdomame konkurencinio dialogo būdu, perkančiosios organizacijos visų pirma privalo patikrinti pirkimo sąlygose įtvirtintų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų atitiktį pagal VPĮ 47 straipsnį (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio komentarą), taip pat jų atitiktį dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo pagal VPĮ 46 straipsnį (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio komentarą) bei kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų  atitiktį, jei šie reikalavimai nustatyti pirkimo sąlygose pagal VPĮ 48 straipsnį (detaliau žiūrėti VPĮ 48 straipsnio komentarą).

Perkančiosios organizacijos privalo prašyti patikslinti, paaiškinti, papildyti šių tiekėjų paraiškas pagal VPĮ 45 straipsnio 3 dalį (detaliau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 3 dalies komentarą). Tik tie tiekėjai, kurie atitinka pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, pašalinimo pagrindų nebuvimo reikalavimus bei, jei taikoma, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų reikalavimus, taip pat, kurie tinkamai paaiškino, patikslino savo pasiūlymus, gali būti kviečiami dalyvauti dialoge.

Įstatymų leidėjas taip pat suteikė teisę perkančiajai organizacijai riboti kandidatų, kuriuos ji kvies dalyvauti dialoge skaičių, kaip tai nustatyta VPĮ 54 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 54 straipsnio komentarą).

Komentuojamo teisinio mechanizmo tikslas yra įgyvendinti pirkimų efektyvumo tikslą (detaliau žiūrėti VPĮ 1 straipsnio 1 dalies komentarą), kadangi dalyvaujančių tolesnėse procedūrose skaičius yra sumažinamas iki pirkimo sąlygose nurodyto skaičiaus ir taip palengvinama perkančiųjų organizacijų administracinė našta.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad dalyvių skaičiaus sumažinimas neišvengiamai riboja konkurenciją. Tačiau dėl patekimo į kitą etapą turi teisę varžytis visi tiekėjai pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, taikomus visiems vienodai. Taigi, tiekėjų atranką rekomenduojama pasirinkti vykdyti tais atvejais, kai kartu siekiama ir sumažinti perkančiosios organizacijos administracinę naštą, ir sudaryti pirkimo sutartį su kuo aukštesnės kvalifikacijos tiekėju (pavyzdžiui, vykdant pirkimą dėl specifinio, ypatingo pirkimo objekto (karinių miestelių statybos ir pan.), arba tada, kai tikimasi sulaukti labai didelio dalyvių skaičiaus^[7] (detaliau žiūrėti VPĮ 54 straipsnio komentarą). Bet kuriuo atveju prieš nusprendžiant naudoti tiekėjų atranką, rekomenduojama atlikti rinkos tyrimą ir išsiaiškinti, kiek potencialių tiekėjų gali dalyvauti pirkime.

Tiekėjų atranką rekomenduojama vykdyti nustatant atrankos kriterijus, kurie betarpiškai siejasi su pirkimo objekto, viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis bei pirkimo dokumentuose tiekėjų kvalifikacijai keliamais kriterijais.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija, vykdydama konkurencinį dialogą, kuriuo siekia įsigyti statybos darbus ir pastatų administravimo paslaugas, gali nustatyti tokius kvalifikacinės atrankos kriterijus:

K1. Kandidato vidutinė metinė pastatų statybos ir montavimo darbų apimtis per paskutinius 5 (penkerius) metus iki paraiškų pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo kandidato įregistravimo dienos (jeigu kandidatas vykdė veiklą mažiau nei 5 (penkerius) metus) – 5.000.000,00 eurų be PVM.

K2. Kandidato vidutinė metinė pastatų administravimo bei priežiūros tinkamai suteiktų paslaugų apimtis per paskutinius 5 (penkerius) metus iki paraiškų pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo kandidato įregistravimo dienos (jeigu kandidatas vykdė veiklą mažiau nei 5 (penkerius) metus) – 3.000.000,00 eurų be PVM.

Pirmiau nurodyti kvalifikacinės atrankos kriterijai turėtų būti kiek aukštesni, nei minimalūs kvalifikacijos reikalavimai, tokiu būdu neužkertant kelio pirkime dalyvauti didesniam skaičiui tiekėjų, tačiau paliekant galimybę perkančiajai organizacijai atrinkti tuos tiekėjus, kurių kvalifikacija yra didesnė.

 

Perkančiosios organizacijos, siekdamos didesnės kvalifikacijos tiekėjų pritraukimo ir administracinės naštos sumažinimo tikslų, negali kvalifikacinės atrankos sistemos paversti žiurkių lenktynėmis, t. y. tiesiog suorganizuoti kiekybinių varžytuvių, kuris tiekėjas (ar jų grupė) pristatys daugiau įvykdytų sutarčių (ar kito pajėgumo įrodymų), nes taip, pirma, bus iškreipta tiekėjų konkurencija, antra, kvalifikacinės atrankos kriterijai pirkimo objekto atžvilgiu gali tapti neproporcingi (ne dėl paties nustatymo, o pritaikymo praktikos), trečia, kiekybinės konkurentų varžytuvės gali juos paskatinti dirbtinai bendradarbiauti, nors savaime toks poreikis neegzistuoja, o tai gali lemti draudžiamo susitarimo nustatymą^{[8], [9]}.

Todėl perkančioji organizacija turėtų nustatyti tiek minimalią kvalifikacinės atrankos kriterijų ribą, tiek ir maksimalią  kvalifikacinės atrankos kriterijų ribą, kurią viršiję tiekėjai negautų už tai papildomų balų (detaliau žiūrėti VPĮ 54 straipsnio komentarą).

 

2. VPĮ 68 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta konkurencinio dialogo procedūros vykdymo tvarka ir eiliškumas.

Prieš pradėdama vykdyti konkurencinio dialogo pirkimą perkančioji organizacija turėtų pasirengti konkurencinio dialogo vykdymui ir pirkimo dokumentuose nustatyti ne tik VPĮ 35 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas, tačiau taip pat nustatyti dialogo tikslus, trukmę, etapus ir kitas reikšmingas dialogo vykdymo sąlygas.

VPĮ 35 ir 36 straipsniuose nustatyta perkančiosios organizacijos teisė organizuoti susitikimus su tiekėjais. Dėl to atsižvelgiant į konkurencinio dialogo procedūros sudėtingumą, rekomenduojama perkančiajai organizacijai organizuoti susitikimus prieš kiekvieną konkurencinio dialogo etapą – prieš paraiškų pateikimo ir prieš dialogo vykdymą siekiant paaiškinti kvalifikacijos reikalavimus, atrankos kriterijus, dialogo vedimo procedūrą, reikalavimus sprendinių techninei, finansinei ir teisinei informacijai, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus.

Konkurencinis dialogas vykdomas šia tvarka, pagal kurią perkančioji organizacija:

1) skelbia apie pirkimą VPĮ 31 ir 34 straipsniuose nustatyta tvarka ir kviečia tiekėjus pateikti paraiškas. Skelbime ir (arba) aprašomajame dokumente nurodomi perkančiosios organizacijos poreikiai ir reikalavimai, pasiūlymų vertinimo kriterijai ir orientacinis tvarkaraštis.

Kitaip tariant, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, kad konkurenciniu dialogu perkančioji organizacija siekia aktyvaus tiekėjų veikimo siūlant atitinkamus skirtingus pirkimo objektus bei atskleidžiant ir pademonstruojant konkrečias jų technines savybes, nustatė papildomus reikalavimus skelbimų apie pirkimą, vykdomą konkurencinio dialogo būdu, turiniui.

Be VPĮ 31 ir 34 straipsniuose nustatytų pirkimų skelbimo turinio ir jų paskelbimo reikalavimų, skelbimuose apie pirkimą, vykdomą konkurencinio dialogo būdu, turi būti nurodomi ir perkančiosios organizacijos poreikiai bei reikalavimai pirkimo objektui, pasiūlymo vertinimo kriterijai ir orientacinis konkurencinio dialogo vykdymo tvarkaraštis, tam, kad tiekėjai įvertintų konkurencinio dialogo vykdymo trukmę, siekiamo įsigyti pirkimo objekto specifiką, jam keliamus reikalavimus ir kriterijus, kuriais vadovaujantis bus vertinami tiekėjų pasiūlymai ir apsispręsti dėl dalyvavimo konkurenciniame dialoge bei sudaryti sąlygas parengti atitinkamus sprendinius bei pasiūlymą (detaliau žiūrėti VPĮ 31 ir 34 straipsnių komentarus).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po atviro konkurso ar riboto konkurso pasirinkusi konkurencinį dialogą, perkančioji organizacija gali neskelbti skelbimo apie pirkimą, kai ji į dialogą kviečia visus vykusiam atviram ar ribotam konkursui pasiūlymus pateikusius tiekėjus, atitinkančius pirkimo dokumentuose įtvirtintus reikalavimus dėl pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos ir formalius pirkimo procedūros reikalavimus. Šiame kontekste formalių pirkimo procedūros reikalavimų pavyzdžiais galėtų būti laikomi reikalavimai pateikti pasiūlymą naudojantis CVP IS, parengti pasiūlymo turinį, pasiūlymą pasirašyti ne paprastu, o saugiu kvalifikuotu sertifikatu patvirtintu elektroniniu parašu^[10].

Vis dėlto pirmiau nurodyta procedūra turėtų būti taikoma tik išimtiniais atvejais, kadangi pirkimą vykdant atviro konkurso ar riboto konkurso būdu pirkimo dokumentuose nustatytos aiškios ir konkrečios sąlygos, tuo tarpu konkurencinio dialogo procedūra taikytina esant techninio, finansinio ar kt. pobūdžio neapibrėžtumui, todėl viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai galėtų būti pažeisti, jei neskelbdama apie konkurencinį dialogą perkančioji organizacija tokiu būdu užkirstų galimybę kitiems tiekėjams dalyvauti pirkime;

2) patikrina tiekėjų pateiktuose EBVPD nurodytą informaciją, pirkimo sąlygose įtvirtintų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų atitiktį pagal VPĮ 47 straipsnį (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio komentarą), taip pat jų atitiktį dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo pagal VPĮ 46 straipsnį (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio komentarą) bei kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų  atitiktį, jei šie reikalavimai nustatyti pirkimo sąlygose pagal VPĮ 48 straipsnį (detaliau žiūrėti VPĮ 48 straipsnio komentarą);

3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nurodyta pirkimo dokumentuose (detaliau žiūrėti VPĮ 54 straipsnio komentarą);

4) vienu metu kreipiasi į atrinktus kandidatus ir raštu kviečia pradėti dialogą ir pagal perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus pateikti siūlomus sprendinius, kad būtų galima išsiaiškinti ir nustatyti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikius. Kvietime pateikiama VPĮ 3 priedo 1 punkte nurodyta informacija.

Konkurencinio dialogo su pasirinktais kandidatais metu perkančioji organizacija gali aptarti visas pirkimo sąlygas. Perkančioji organizacija į dialogo procedūras turi kviesti ne mažiau kandidatų, negu perkančiosios organizacijos nustatytas mažiausias jų skaičius. Jei minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių kandidatų skaičius yra mažesnis už nurodytą skelbime apie pirkimą, perkančioji organizacija gali tęsti procedūrą ir kviesti dialogo visus paraiškas pateikusius ir minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius kandidatus. Tuo atveju, jei minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių kandidatų skaičius yra didesnis už nurodytą skelbime apie pirkimą, perkančioji organizacija gali tęsti procedūrą ir kviesti dialogo geriausiai įvertintas paraiškas pateikusius ir minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius kandidatus. Šios procedūros metu perkančioji organizacija, kaip nurodyta anksčiau, negali kviesti dalyvauti pirkime kitų, paraiškų nepateikusių tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų;

5) VPĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka veda dialogą su dalyviais, o jį užbaigusi prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus (detaliau žiūrėti VPĮ 70 straipsnio komentarą).

6) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją, vadovaujantis pirkimo sąlygose nustatytais tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio komentarą).

 

3. VPĮ 68 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad vykdant pirkimą konkurencinio dialogo būdu tiekėjų pasiūlymai gali būti vertinami tik pagal kainos (ar sąnaudų) ir kokybės santykį (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto komentarą).

Įstatymų leidėjas VPĮ 68 straipsnio 3 dalyje įtvirtino tik vienintelį galimą tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, atsižvelgdamas į konkurencinio dialogo esmę, prasmę ir taikymo tikslą.

Konkurencinio dialogo būdu įsigyjamai prekei, paslaugai ar darbams yra taikomas kokybinis reikalavimas – atitikti perkančiosios organizacijos poreikius. Būtent iš konkurencinio dialogo tikslo išplaukia tai, kad prekes, paslaugas ar darbus įsigyjant šiuo pirkimo būdu, siūlomas pirkimo objektas negali būti pakartotinai vertinamas kokybės aspektu, kadangi siūlomos prekės, paslaugos ar darbai perkančiosios organizacijos savaime yra atrenkami pagal kokybės kriterijų, o laimėtojo atrinkimui būtina vertinti ir prekės, paslaugos ar darbų kainą. Kitaip tariant, konkurencinio dialogo metu tiekėjai galutinius pasiūlymus teikia tik dėl to perkančiosios organizacijos atrinkto pirkimo objekto, kurio kokybiniai kriterijai jau yra įvertinti ir patvirtinti, todėl pakartotinis siūlomo pirkimo objekto kokybės vertinimas nėra tikslingas. Būtent dėl šios priežasties vykdant pirkimą konkurencinio dialogo būdu tiekėjų pasiūlymus galima vertinti tik pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija, kurios veikla yra susijusi su IT ir telekomunikacijų paslaugų teikimu valstybinėms energetikos įmonėms, konkurencinio dialogo būdu siekia įsigyti administracinio pastato statybos darbus, kuris būtų pritaikytas specifiniams perkančiosios organizacijos poreikiams. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose detaliai išdėstė perkančiosios organizacijos poreikius ir konkrečius funkcinius bei nefunkcinius reikalavimus, kuriuos turėtų atitikti tiekėjo siūlomas statinys.

Atsižvelgdama į tai, perkančioji organizacija pasirinko tiekėjų pasiūlymus vertinti pagal kainos ir kokybės santykį:

 

Eil. Nr.	Pasiūlymų vertinimo kriterijai	Lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime	Pasiūlyme reikalinga pateikti informacija, kuri bus vertinama pagal ekonominio naudingumo kriterijus
1.	Pasiūlymo kaina (A)	x=50	Užpildyta pasiūlymo forma
2.	Atitiktis funkciniams reikalavimams (B): Pastatų energinė klasė Teritorijos išplanavimas ir funkcionalumas; Pastato  išplanavimas ir funkcionalumas	y=30	Atitikties funkciniams reikalavimams lentelė
3.	Atitiktis nefunkciniams reikalavimams (C) BMS (angl. Building Management System, liet. Pastatų valdymo Sistema) įdiegimas Antrinis lietaus ir / ar nuotekų vandens panaudojimas	z=20	Atitikties nefunkciniams reikalavimams lentelė

 

Taigi, pirkimą vykdydama konkurencinio dialogo būdu, perkančioji organizacija gali nustatyti tiekėjų pasiūlymų ekonominį naudingumą vertinti pagal kainos ir kokybės santykį, atsižvelgiant į konkretaus siūlomo pirkimo objekto atitiktį keliamiems funkciniams ir nefunkciniams reikalavimams (pasiūlyto administracinio pastato funkcinius parametrus) bei kainą.

 

4. VPĮ 68 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į tai, kad konkurencinio dialogo vykdymas reikalauja didelių laiko, finansinių ir kitų kaštų, konkurencinio dialogo dalyviams gali nustatyti bei skirti prizus ir pinigines išmokas.

Tokiu būdu perkančioji organizacija, siekdama paskatinti tiekėjus dalyvauti ilgai trunkančiame ir didelių kaštų reikalaujančiame konkurencinio dialogo vykdymo procese, gali visiškai ar iš dalies padengti dalyvavimo konkurenciniame dialoge kaštus, siekiant paskatinti kuo daugiau dalyvių pateikti kokybiškus pasiūlymus ir pasiūlyti perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančias prekes, paslaugas ar darbus.

Pirmiau nurodytos skatinimo priemonės (jų vertė) turi būti įskaičiuota į bendrą pirkimo vertę.

---

 

---