71 straipsnis. Neskelbiamų derybų sąlygos

1. Prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) jeigu atviram ar ribotam konkursui nepateikta paraiškų ar pasiūlymų arba visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos ir jeigu Europos Komisijos prašymu jai pateikiama šiuo pagrindu atliekamo ar atlikto pirkimo procedūros ataskaita. Jeigu perkančioji organizacija ketina šiuo pagrindu taikyti neskelbiamų derybų būdą, ji turi visiems atviro ar riboto konkurso kandidatams ir dalyviams pranešti, kad jie pateikė netinkamas viešojo pirkimo paraiškas ar netinkamus viešojo pirkimo pasiūlymus;

2) jeigu prekes patiekti, paslaugas teikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas dėl vienos iš šių priežasčių:

a. pirkimo tikslas yra sukurti arba įsigyti unikalų meno kūrinį ar meninį atlikimą;

b. konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių;

c. dėl išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugos;

3) jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiai gali būti taikomi tik tuo atveju, kai nėra pagrįstos alternatyvos ar pakaitalo ir konkurencijos nebuvimas nėra sukurtas perkančiosios organizacijos, jai dirbtinai sugriežtinus pirkimo reikalavimus.
3. Neskelbiamų derybų būdu prekės taip pat gali būti perkamos, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) jeigu perkamos prekės gaminamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais ir jeigu tokiu pirkimu nesiekiama įsigyjamų prekių masine gamyba sustiprinti komercinio pajėgumo arba padengti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidų;

2) jeigu perkančioji organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo verta pirkti papildomai, siekiant iš dalies pakeisti turimas prekes ar įrenginius arba padidinti turimų prekių ar įrenginių kiekį, kai, pakeitus tiekėją, perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti medžiagų, turinčių kitokias technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba per didelių techninių eksploatavimo ir priežiūros sunkumų. Tokių sutarčių, kaip ir pasikartojančių sutarčių, trukmė paprastai negali būti ilgesnė kaip 3 metai, skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento;

3) jeigu prekės kotiruojamos ir perkamos prekių biržoje;

4) kai ypač palankiomis sąlygomis perkama iš tiekėjo, kuris yra likviduojamas, restruktūrizuojamas, bankrutuojantis, bankrutavęs ar su kreditoriais sudaręs taikos sutartį, arba tiekėjui taikomos panašios procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus.

4. Neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto konkurso, vykdyto laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, jeigu pirkimo sutartis sudaroma pagal projekto konkurse nustatytas taisykles ir perkama iš projekto konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai.
5. Neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami, kai iš to paties tiekėjo perkamos naujos paslaugos ar darbai, panašūs į tuos, kurie buvo pirkti pagal pirminę pirkimo sutartį, kai yra visos šios sąlygos kartu:

1) visi nauji pirkimai yra skirti tam pačiam projektui, dėl kurio buvo sudaryta pirminė pirkimo sutartis, vykdyti, o pagrindiniame projekte buvo numatyta galimų papildomų paslaugų ar darbų pirkimo mastas ir sąlygos, kurioms esant bus perkama papildomai;

2) pirminė pirkimo sutartis buvo sudaryta paskelbus apie pirkimą šiame įstatyme nustatyta tvarka, skelbime nurodžius apie galimybę pirkti papildomai ir atsižvelgus į papildomų pirkimų vertę;

3) nauji pirkimai atliekami nuo pirminės pirkimo sutarties sudarymo momento praėjus ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui.

6. Supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkamos:

1) prekės ir paslaugos naudojant reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas;

2) muziejų eksponatai, archyvų ir bibliotekų dokumentai, prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai;

3) prekės iš valstybės rezervo;

4) licencijos naudotis bibliotekiniais dokumentais ar duomenų (informacinėmis) bazėmis;

5) teisėjų, prokurorų, profesinės karo tarnybos karių, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (arba) pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo ir konferencijų paslaugos;

6) ekspertų komisijų, komitetų, tarybų narių, taip pat jų pasitelkiamų ekspertų, valstybės institucijų ar įstaigų kontrolės veiklai reikalingų ekspertų teikiamos nematerialaus pobūdžio (intelektinės) paslaugos;

7) mokslo ir studijų institucijų veiklos, mokslo, meninės veiklos, studijų, taip pat mokslo ir studijų institucijų paraiškų, reikalingų leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gauti, ekspertinio vertinimo paslaugos;

8) prekės, gaminamos ir (ar) naudojamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant tokios pačios paskirties gaminius;

9) valstybės iždo funkcijoms atlikti reikalingos finansinės, kredito reitingo nustatymo ir finansinės informacijos teikimo paslaugos;

10) keleivių pervežimo, nakvynės ir kitos su tarnybine komandiruote susijusios paslaugos, kai jos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo;

11) dalijimosi pačių naudotojų sukurta informacija su visuomene platformos paslaugos, kai jos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo pagal jo nustatytą visiems paslaugų gavėjams taikomą vienodą paslaugų kainodarą ir paslaugų organizavimo būdus ir kai paslaugos teikėjas neprisiima atsakomybės už skelbiamos informacijos turinį.

Komentuojamame VPĮ 71 straipsnyje^[1] įtvirtintos sąlygos, kurioms esant, perkančiosios organizacijos gali vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu.

VPĮ 71 straipsnio sąlygos yra taikomos tiek tarptautiniams (išskyrus VPĮ 71 straipsnio 6 dalies nuostatas), tiek supaprastintiems pirkimams. Neskelbiamos derybos pagal atskiras sąlygas gali būti taikomos arba visiems pirkimo objektams (darbams, paslaugoms, prekės), arba tik jų daliai, t. y. tik paslaugoms, tik paslaugoms ir darbams ar tik prekėms.

Neskelbiamos derybos yra viešojo pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija neprivalo skelbti apie pirkimo vykdymą, viešinti pirkimo dokumentų, o gali pasirinkti konkrečius tiekėjus, kurie kviečiami pateikti pasiūlymus ir su kuriais yra deramasi. Kadangi toks pirkimo būdas riboja tiekėjų konkurenciją ir yra mažiausiai skaidrus (tam tikra dalimi neskelbiamos derybos – viešųjų pirkimų antagonizmas), neskelbiamos derybos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, o VPĮ 71 straipsnio sąlygos aiškinamos ir taikomos siaurai^[2]. Be to, taikant neskelbiamų derybų būdą, perkančioji organizacija privalo pagrįsti tokio pirkimo būdo taikymą^[3].

1. VPĮ 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant, gali būti vykdomi prekių, paslaugų arba darbų pirkimai neskelbiamų derybų būdu. Šiuo būdu pirkimas gali būti vykdomas esant bent vienai iš VPĮ 71 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, t. y. nustatytos sąlygos yra alternatyvios, o ne kumuliatyvios (taikomos kartu).

1.1.  VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, jeigu atviram ar ribotam konkursui nepateikta paraiškų ar pasiūlymų arba visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos ir jeigu Europos Komisijos prašymu jai pateikiama šiuo pagrindu atliekamo ar atlikto pirkimo procedūros ataskaita. Jeigu perkančioji organizacija ketina šiuo pagrindu taikyti neskelbiamų derybų būdą, ji turi visiems atviro ar riboto konkurso kandidatams ir dalyviams pranešti, kad jie pateikė netinkamas viešojo pirkimo paraiškas ar netinkamus viešojo pirkimo pasiūlymus.

Taigi, neskelbiamos derybos gali būti vykdomos esant šioms sąlygoms kartu:

• prieš vykdant neskelbiamas derybas buvo vykdomos atviro arba riboto konkurso procedūros. Dėl to, prieš vykdant neskelbiamas derybas, apie pirkimo vykdymą ir jo sąlygas turėjo būti skelbiama VPĮ nustatyta tvarka;
• atviro arba riboto konkurso procedūros nebuvo užbaigtos viešo pirkimo sutarties sudarymu, kadangi:

- iš viso nebuvo pateikta paraiškų (pasiūlymų). Kitaip sakant, nebuvo pirkimo kandidatų ar dalyvių;

- visos pateiktos paraiškos (pasiūlymai) yra netinkamos (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 20-21 dalies komentarus). VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 1 punkto reguliavimas aiškintinas taip, kad:

◦ netinkama paraiška yra tokia, kai kandidatai ar dalyviai neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, dėl jų yra pašalinimo pagrindų (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 20 dalies komentarą);

◦ netinkamas pasiūlymas yra toks, kuris neatitinka reikalavimų dėl pirkimo objekto (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 21 dalies komentarą).

Paraiškos teikiamos tik riboto konkurso procedūrų metu (netaikoma atviram konkursui), todėl neskelbiamos derybos vykdomos esant kvalifikacijos, pašalinimo pagrindų trūkumams.

Atviro konkurso atveju neskelbiamos derybos vykdomos tik esant trūkumų pasiūlyme siaurąja prasme, o kai atviro konkurso atveju yra nustatomi nepriimtini pasiūlymai, t. y. kai pasiūlymas neatitinka perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų; jame pasiūlyta kaina viršija viešajam pirkimui skirtas lėšas, perkančiosios organizacijos nustatytas prieš pradedant pirkimo procedūrą, išskyrus VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus atvejus; jis gautas pavėluotai; dėl jo perkančioji organizacija turi įrodymų apie neleistino susitarimo ar korupcijos atvejus; jame pasiūlyta tiekėjo nepagrįsta ar netinkamai pagrįsta neįprastai maža kaina (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 18 dalies komentarą), gali būti vykdomos skelbiamos derybos, atskirai ir papildomai (pakartotinai) apie jas nepaskelbiant (detaliau žiūrėti VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentarą). Taigi, perkančiosios organizacijos turi tinkamai nustatyti pasiūlymų atmetimo pagrindą ir atitinkamai taikyti tinkamą pirkimo būdą: neskelbiamas derybas ar skelbiamas derybas apie jas neskelbiant.

• pirminės atviro konkurso ar riboto konkurso sąlygos yra nekeičiamos, vykdant neskelbiamas derybas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal pirmines sąlygas nedalyvavo pirkime tiekėjai ar dalyvių (kandidatų) paraiškos (pasiūlymai) buvo netinkamos, tai sąlyga, jog negali būti keičiamos pirminės konkurso sąlygos turi būti suprantama taip, kad yra leidžiami tokie pakeitimai, kurie reikalingi tam, kad būtų įvykdytos neskelbiamos derybos, pavyzdžiui, nurodoma, dėl kokių aspektų bus deramasi, nurodoma, kad gali būti vienas pasiūlymo vokas, o ne du ir pan. Be to, pagal ESTT suformuotą teismų praktiką^[4] leidžiami tokie pakeitimai, kurie nėra laikomi esminiais.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdė atliekų tvarkymo paslaugų pirkimą, kurio sąlygose nustatė, kad pasiūlymus vertins pagal vienos tonos atliekų sutvarkymo įkainį, apie kurį paskelbė 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Pirkimo techninėje specifikacijoje buvo nurodyti 2016-2017 metų atliekų kiekiai tam, kad tiekėjai suprastų praeities duomenis. Dėl pateiktų netinkamų pasiūlymų perkančioji organizacija viešai paskelbė, jog pirkimo procedūros pasibaigė. Perkančioji organizacija 2019 m. sausio mėnesį pateikė kvietimus visiems pirkime dalyvavusiems tiekėjams pateikti pasiūlymus neskelbiamose derybose. Neskelbiamų derybų dokumentuose perkančioji organizacija nurodė papildomus praeities duomenis (2018 metų atliekų kiekius). Toks pirkimo sąlygų pakeitimas, kai nurodomi atnaujinti duomenys, nepakeičia jų esmės, todėl leistini. Tačiau negali būti keičiami duomenys, pavyzdžiui, preliminarus numatomas įsigyti paslaugų kiekis, pobūdis, ir panašiai.

• Komisijos prašymu jai pateikiama šiuo pagrindu atliekamo ar atlikto pirkimo procedūros ataskaita. Taigi, ataskaita neprivalo būti teikiama visais atvejais, o tik tuomet, kai to paprašo Komisija. Ši VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata objektyviai įgyvendinama tik tarptautinių pirkimų vykdymo atvejais, o supaprastintiems pirkimams Komisija dėl jų kiekio ir nacionalinio pobūdžio, neturinčio įtakos bendrajai rinkai, neprašo procedūros ataskaitos, taigi šis reikalavimas supaprastintiems pirkimams objektyviai neįgyvendinamas.
• perkančioji organizacija turi pranešti visiems tiekėjams apie jų paraiškų (pasiūlymų) netinkamumą, t. y. turi CVP IS priemonėmis pranešti pirkime dalyvavusiems tiekėjams apie kiekvieno iš jų pasiūlymo (paraiškos) atmetimą bei tai, jog procedūros pasibaigė.

Vykdydama neskelbiamas derybas pagal VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą (kai ankstesniame pirkime buvo gautas bent vienas pasiūlymas), perkančioji organizacija neturi laisvės pasirinkti, kuriuos tiekėjus ji gali kviesti į neskelbiamas derybas. Dėl to privalomai derėtis turi būti kviečiami visi tiekėjai, kurių paraiškos (pasiūlymai) buvo netinkami. Kita vertus, jeigu nebuvo pateikta nei viena paraiška (pasiūlymas), tuomet perkančioji organizacija gali pasirikti tiekėją (-us), kuris (-ie) bus kviečiamas (-i) dalyvauti neskelbiamose derybose. Tačiau net ir šiuo atveju perkančioji organizacija turi siekti įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslus ir principus (VPĮ 17 straipsnis). Pavyzdžiui, jei yra galimybė kviesti deryboms kelis tiekėjus ir bent tokiu būdu užtikrinti konkurenciją, lygiateisiškumą ir išvengti tiekėjų diskriminacijos, perkančioji organizacija būtent taip ir turėtų įgyvendinti jai suteiktą teisę nuspręsti, kiek ir kokius tiekėjus ji ketina pakviesti deryboms.

1.2.  VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, jeigu prekes patiekti, paslaugas teikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas dėl vienos iš šių priežasčių: a) pirkimo tikslas yra sukurti arba įsigyti unikalų meno kūrinį ar meninį atlikimą; b) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių; c) dėl išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugos.

Taigi, neskelbiamos derybos, taikant VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punktą gali būti vykdomos tokiu būdu, kad dėl objektyvių priežasčių kreipiamasi tik į vieną konkretų tiekėją. Pagal VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto a-c papunkčiuose nustatytas sąlygas į konkretų tiekėją galima kreiptis tik tais atvejais, kai nėra (ar negali būti) kitų rinkos dalyvių, kurie perkančiajai organizacijai galėtų parduoti pirkimo objektą arba pirkimo objektas yra neatsiejamas nuo jį sukuriančio subjekto. Komentuojamos sąlygos (teisės norma) aiškinamos siaurai ir griežtai, todėl nepagrįstai ir neteisėtai taikant neskelbiamų derybų būdą, ypač tinkamai nepagrindus aplinkybių, jog nėra kitų tiekėjų, tai laikoma esminiu viešųjų pirkimų teisės pažeidimu^[5].  

Priežastys, dėl kurių kreipiamasi tik į vieną tiekėją:

• VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nustatyta, kad pirkimo tikslas yra sukurti arba įsigyti unikalų meno kūrinį ar meninį atlikimą. Ši sąlyga nustatyta atsižvelgiant į tai, kad menininko tapatybė iš principo lemia unikalų meno kūrinio pobūdį ir vertę^[6]. Kitaip tariant, komentuojamo punkto taikymas yra grįstas intuitu personae (liet. dėl asmens) principu, tai reiškia, kad sutartis yra sudaroma su konkrečiu asmeniu būtent dėl jo asmenybės (pavyzdžiui, yra tik vienas konkretus ar išskirtinis menininkas, meno trupė, orkestras ir pan.). Tai nereiškia, kad apskritai neegzistuoja kitų tokių tiekėjų, galinčių parduoti pirkimo objektą (pavyzdžiui, nutapyti paveikslą arba atlikti meno kūrinį), tačiau perkančioji organizacija siekia įsigyti būtent konkretaus tiekėjo (pavyzdžiui, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro) kūrinio atlikimą, t. y. nors kūrinį objektyviai ir gali atlikti kitas orkestras, perkančiosios organizacijos vertinimu, būtent nurodytas pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, išskirtiniu atlikimo braižu ar pan.).;
• VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktyje nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai konkurencija negalima dėl techninių priežasčių. Techninės priežastys aptariamu atveju turi būti itin detaliai pagrįstos, įskaitant, kodėl nėra pagrįstų alternatyvų ar pakaitalų, pavyzdžiui, naudojant alternatyvius platinimo kanalus, įskaitant esančius už perkančiosios organizacijos valstybės narės ribų^[7], arba renkantis funkcijų atžvilgiu panašius darbus, prekes ir paslaugas (perkančioji organizacija turi atlikti rinkos tyrimą ar rinkos konsultaciją). Techninėmis priežastimis galėtų būti pripažintas, pavyzdžiui, toks faktas, kad kitam ekonominės veiklos vykdytojui techniniu atžvilgiu beveik neįmanoma įvykdyti užduoties arba būtinybė, kad būtų naudojamasi tam tikromis priemonėmis, metodais, kuriuos turi tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas. Techninės priežastys taip pat gali būti susijusios su specialiais sąveikos reikalavimais, kurie turi būti įvykdyti siekiant užtikrinti perkamų darbų, prekių ar paslaugų funkcinį tinkamumą^[8]. Tačiau sąveika turi būti suprantama siaurai ir tik įsigijimas iš vieno konkretaus tiekėjo patenkintų perkančiosios organizacijos poreikius, pavyzdžiui, buvo pripažinta, kad poreikis, jog visoje valstybėje būtų vieno gamintojo sraigtasparniai, nebuvo tinkamas techninis pagrindimas, taip pat skirtingų tos pačios upės atkarpų tvarkymo darbai nėra taip susiję ir neatskiriami, kad negalėtų atlikti skirtingi rangovai, analogiškai buvo pripažinta, kad nėra pagrindo paslaugas įsigyti iš konkretaus arčiausiai esančio tiekėjo, kadangi nebuvo jokių įrodymų, jog atliekų vežimas į toliau esančią jėgainę darytų įtaką aplinkos apsaugai^[9].
• VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nustatyta, kad tam, kad būtų galima vykdyti neskelbiamas derybas komentuojamu teisiniu pagrindu, yra būtina, jog egzistuotų poreikis užtikrinti išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugą. Šiai neskelbiamų derybų vykdymo sąlygai taip pat taikomas reikalavimas, kad rinkoje negali būti alternatyvų ar pakaitalų perkamam objektui (prekėms, paslaugoms ar darbams), t. y. iš esmės susiklosto natūrali monopolija prekėms, paslaugoms ar darbams^[10]. Išimtinės teisės turi būti suprantamos griežtai, kadangi teisės aktais suteiktos išimtinės teisės ir prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas iš tokią teisę turinčio tiekėjo reguliuojamas VPĮ 6 straipsnio 12 punkte (detaliau žiūrėti VPĮ 6 straipsnio 12 punkto komentarą). Pavyzdžiui, pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“^[11] 9, 42 punktus tik techninį projektą parengęs projektuotojas gali jį koreguoti bei rengti darbo projektą. Dėl to, jeigu projektuotojas nėra perleidęs šių teisių arba nėra davęs sutikimo keisti jo parengtus sprendinius kitiems subjektams, atitinkamo projekto keitimo paslaugas galėtų suteikti tik šis projektuotojas ir jokie kiti tiekėjai dėl šių paslaugų negalėtų objektyviai konkuruoti. Tokiu atveju perkančioji organizacija galėtų pirkti atitinkamas paslaugas neskelbiamų derybų būdu komentuojamo punkto pagrindu.

1.3.  VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

Taigi, neskelbiamos derybos gali būti vykdomos esant šioms sąlygoms kartu^[12]:

• pirkimą būtina atlikti ypač skubiai. Ne bet kokios aplinkybės lemia neskelbiamų derybų taikymą, o tik itin tokios, į kurias reikia reaguoti itin didele skuba. Itin didelė skuba turi būti aiškinama kaip situacija, kai pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais. Dėl to perkančioji organizacija pirmiau turi įvertinti, ar nėra galimybės taikyti sutrumpintus terminus kitiems pirkimo būdams, pavyzdžiui, atviras konkursas gali būti vykdomas sutrumpintais terminais dėl skubos aplinkybių (detaliau žiūrėti VPĮ 60 straipsnio 3 dalies komentarą). Tik tuo atveju, kai ir sutrumpinti terminai yra pernelyg ilgi, gali būti vykdomos neskelbiamos derybos, tačiau tik tuomet, jeigu egzistuoja ir kitos komentuojamos teisinės sąlygos.
• skuba atsirado dėl nenumatytos aplinkybės. Be to, aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. ESTT byloje Komisija prieš Italiją^[13] buvo vertinamas sraigtasparnių, skirtų miškams gesinti, pirkimas iš vieno tiekėjo. ESTT pažymėjo, kad gaisrai vasarą pietų Europoje negali būti laikomi nenumatytomis aplinkybėmis, t. y. įprastiniai sezoniniai įvykiai nepripažįstami nenumatytomis aplinkybėmis. Kita vertus, generalinis advokatas šioje byloje^[14] pažymėjo, kad tais atvejais, kai gaisrų intensyvumas yra ypač neįprastas netgi pietų Europos vasaroms ir valstybė netgi turi paskelbti neįprastąją padėtį, tuomet aplinkybės galėtų būti pripažintos nenumatytomis. Kitoje ESTT byloje^[15], kurioje perkančioji organizacija pirko upės priežiūros vienoje dalyje darbus iš tiekėjo, kuris prižiūri kitą tos pačios upės dalį, buvo nurodyta, kad nebuvo jokios skubos užtikrinti potvynių prevenciją, kadangi pirmoji sutartis buvo sudaryta žymiai anksčiau ir pati perkančioji organizacija planavo sutartis sudaryti etapais. ESTT byloje Komisija prieš Vokietiją^[16] buvo pažymėta, kad itin didelės skuba neegzistavo, kadangi praėjo ilgas laiko tarpas tarp procedūros ir sutarties sudarymo. LAT nagrinėtoje byloje^[17] taip pat pažymėjo, kad valstybės (ir ES) finansavimo gavimas ir nustatyti terminai dėl projekto veiklų įvykdymo negali būti laikomi skubos aplinkybėmis. Taip pat skuba negali priklausyti nuo pačios perkančiosios organizacijos veiksmų ar neveikimo, t. y. nuo jos valios, neapdairumo ir pan.

Pavyzdys, kai aplinkybės priklauso nuo perkančiosios organizacijos

Perkančioji organizacija turi sudariusi mokinių maitinimo paslaugų sutartį. Paslaugos pagal šią sutartį yra teikiamos iki birželio 21 dienos. Perkančioji organizacija rugsėjo 7 dieną nustatė, kad neturi galiojančios mokinių maitinimo paslaugų sutarties ir siekia neskelbiamų derybų būdu įvykdyti pirkimą. Tačiau tokiu atveju perkančioji organizacija turėjo vykdyti turimų sutarčių priežiūrą ir nustatyti, kada baigiasi ankstesnės sutarties galiojimas bei tinkamai suplanuoti mokinių maitinimo paslaugų pirkimą taip, kad pasibaigus ankstesnei sutarčiai, jau būtų sudaroma nauja sutartis. Dėl to ypatinga skuba tokiais atvejais priklauso nuo perkančiosios organizacijos netinkamo sutarčių valdymo ir negali būti taikoma neskelbiamų derybų išimtis.

• yra priežastinis ryšys tarp skubos ir nenumatytų aplinkybių. Lietuvos teisės doktrinoje ir teismų praktikoje priežastinio ryšio nustatymas skirstomas į du būtinuosius etapus: faktinio ir teisinio priežastinio ryšio nustatymą. Pirmajame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys, taikant būtinosios priežasties (lot. conditio sine qua non) testą – nustatoma, ar subjekto veiksmai yra būtina žalos atsiradimo sąlyga ir ar be jo veiksmų žala nebūtų atsiradusi. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo. Taigi, sprendžiant, ar yra priežastinis ryšys, reikia nustatyti, ar būtent perkančiosios organizacijos nurodytos nenumatytos aplinkybės lėmė itin didelę skubą bei tai, ar nėra skuba pernelyg nutolusi nuo nenumatytų aplinkybių.

Pavyzdys

2019 m. sausio mėn. Baltijos jūroje buvo kilusi itin didelė audra, kuri nuplovė pakrantės smėlį. Perkančioji organizacija, nustatė, kad įvyko nenumatytos aplinkybės, t. y. dėl itin didelės audros nuplautas smėlis ir reikia atkurti pakrantę. Tačiau žiemos mėnesiais nuplautas pajūrio smėlis nebus atkuriamas dėl oro sąlygų ir ne greitai įgyvendintino poreikio, todėl nėra priežastinio ryšio tarp nenumatytų aplinkybių ir itin didelės skubos. Kitaip sakant, perkančioji organizacija gali kitais pirkimo būdais įsigyti smėlio ruožo atkūrimo paslaugas (darbus), kurios bet kuriuo atveju bus atliekamos ne žiemos metu.

 

2. VPĮ 71 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant gali būti taikomos neskelbiamos derybos dėl to, kad tik vienas subjektas gali suteikti paslaugas, prekes ar darbus (VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčių reguliavimas).

VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose įtvirtinta galimybė prekes, paslaugas ar darbus įsigyti iš vieno tiekėjo, kai nėra konkurencijos dėl techninių priežasčių ar išimtinių teisių apsaugos.

Sąlygos, kurias perkančioji organizacija turi papildomai įvertinti, jeigu ji pageidauja pirkimą vykdyti nurodytais teisiniais pagrindais, yra:

- perkamų prekių, paslaugų ar darbų alternatyvų ar pakaitalų tinkamumo įvertinimas. Kitaip sakant, perkančioji organizacija turi įvertinti, ar būtų priimtinas ir jos poreikius patenkintų lygiavertis, panašus pirkimo objektas, kuris teikiamas rinkoje esant tiekėjų konkurencijai. Tokiu atveju, jeigu tinkami alternatyvūs ar pakeičiami pirkimo objektai, tuomet negali būti vykdomos neskelbiamos derybos VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčių pagrindu;

- konkurencijos nebuvimas nėra sukurtas pačios perkančiosios organizacijos, jai dirbtinai sugriežtinus pirkimo reikalavimus. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija turi įvertinti, ar techninės specifikacijos reikalavimai atitinka VPĮ 37 straipsnio reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 37 straipsnio komentarą).

Dėl šios priežasties perkančiosioms organizacijoms siūlytina atlikti rinkos konsultacijas (detaliau žiūrėti VPĮ 27 straipsnio komentarą) bei įsitikinti, kad iš tikrųjų yra tik vienas tiekėjas, galintis pasiūlyti pirkimo objektą.

 

Pavyzdys, kai galima neskelbiamų derybų būdą grįsti techninėmis priežastimis

Perkančioji organizacija įsigijo IT sistemą iš konkretaus gamintojo, kai pati sistema ar teisės į sistemą nebuvo perduotos perkančiajai organizacijai. IT sistemos gamintojui priklauso visos intelektinės nuosavybės teisės ir tik šis subjektas gali naudotis teisėmis, įskaitant IT sistemos modifikavimą, naujų funkcionalumų sukūrimą. Dėl to perkančioji organizacija turi teisę neskelbiamų derybų būdu iš to paties gamintojo pirkti IT sistemos naujų funkcionalumų įdiegimo paslaugas.

 

Pavyzdys, kai negalima neskelbiamų derybų būdą grįsti techninėmis priežastimis

Perkančioji organizacija turi analizatorių, kuris naudoja konkrečius reagentus. Reagentus šiam analizatoriui gali parduoti tik konkretus tiekėjas. Kita vertus, kiti tiekėjai gali pasiūlyti kitus reagentus ir analizatorių panaudą. Dėl šios priežasties perkančioji organizacija negali remtis turimo analizatoriaus ypatybėmis, kai siekia įsigyti reagentus.

 

3. VPĮ 71 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant gali būti neskelbiamų derybų būdu vykdomi prekių pirkimai.

VPĮ 71 straipsnio 3 dalies sąlygos taikomos tik prekių pirkimams, todėl paslaugų ir darbų pirkimai neskelbiamų derybų būdu pagal šias sąlygas negali būti atliekami.

Prekių pirkimas turi atitikti bent vieną iš VPĮ 71 straipsnio 3 dalies sąlygų:

3.1.  VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta sąlyga, jeigu perkamos prekės gaminamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais ir jeigu tokiu pirkimu nesiekiama įsigyjamų prekių masine gamyba sustiprinti komercinio pajėgumo arba padengti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidų.

VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punktas taikomas, esant šioms sąlygoms kartu:

• Neskelbiamas derybas galima vykdyti tada, kai perkamos tam tikros specifinės prekės, kurios nėra prieinamos konkurencinėje rinkoje. Tokios perkamos prekės turi būti gaminamos ir (arba) parduodamos siekiant ne komercinių, bet mokslinių tikslų. Ši sąlyga atskiria neskelbiamų derybų būdą nuo VPĮ 15 straipsnyje reglamentuojamos įstatymo netaikymo išimties, kuomet mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimas nepatenka į VPĮ reguliavimo sritį (detaliau žiūrėti VPĮ 15 straipsnio komentarą) ir yra atliekamas tik perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti, t. y. moksliniai tyrimai, eksperimentai, studijos ar eksperimentinė plėtra yra VPĮ 15 straipsnio priemonė, t. y. paslaugos, o ne tikslas, kurio siekiama vykdomais pirkimais, t. y. prekės, skirtos paslaugoms teikti;
• tokiu pirkimu nesiekiama įsigyjamų prekių masine gamyba sustiprinti komercinio pajėgumo arba padengti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidų. Kitaip sakant, prekės įsigyjamos tik kaip prototipas, o ne masinės gamybos prekės urmu. Ši sąlyga atskiria neskelbiamų derybų būdą nuo inovacijų partnerystės pirkimo būdo, kurio tikslas yra inovacinio produkto sukūrimas mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatas, o finansavimas turėtų būti proporcingas gaunamam produktui (detaliau žiūrėti VPĮ 73 straipsnio komentarą). Neskelbiamų derybų atveju mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidos gali viršyti prekių kainą.

3.2.  VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, jeigu perkančioji organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo verta pirkti papildomai, siekiant iš dalies pakeisti turimas prekes ar įrenginius arba padidinti turimų prekių ar įrenginių kiekį, kai, pakeitus tiekėją, perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti medžiagų, turinčių kitokias technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba per didelių techninių eksploatavimo ir priežiūros sunkumų. Tokių sutarčių, kaip ir pasikartojančių sutarčių, trukmė paprastai negali būti ilgesnė kaip 3 metai, skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos esant visoms šioms sąlygoms kartu:

• prekės yra įsigyjamos iš tiekėjo, iš kurio perkančioji organizacija pagal ankstesnę viešojo pirkimo sutartį jau pirko prekių. Tokiu būdu perkančioji organizacija, vykdydama ankstesnį viešąjį pirkimą, pagal kurį sudaryta ankstesnė viešojo pirkimo sutartis, užtikrino viešųjų pirkimų principus (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą), kadangi apie ankstesnį pirkimą buvo viešai paskelbta, be to, pagal viešai paskelbtas pirkimo sąlygas buvo objektyviai atrinktas pirkimo laimėtojas;
• perkančioji organizacija įsigyja tų pačių prekių, kurios buvo perkamos pagal ankstesnę su tiekėju sudarytą viešojo pirkimo sutartį. Tai reiškia, kad iš tiekėjo negali būti perkamos bet kurios kitos jo siūlomos prekės, o tik tos, dėl kurių jau buvo sudaryta ankstesnė pirkimo sutartis;
• papildomų prekių įsigijimo tikslas yra iš dalies pakeisti turimas prekes ar įrenginius arba padidinti turimų prekių ar įrenginių kiekį, pavyzdžiui, pakeisti sugedusią ir nepataisomą prekę nauja preke ar įsigyti papildomą tapačią prekę dėl to, jog padidėjo perkančiosios organizacijos poreikis (pavyzdžiui, padaugėjo darbuotojų, atsirado nauja vidaus tvarka ar teisinis reguliavimas, kuris lemia didesnį poreikį);
• perkančioji organizacija negali kreiptis į kitus tiekėjus dėl pirkimo sutarties sudarymo, kadangi pakeitus tiekėją, perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti medžiagų, turinčių kitokias technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba per didelių techninių eksploatavimo ir priežiūros sunkumų. Vertinant tai, kas yra laikytina dideliais techniniais eksploatacijos ir priežiūros sunkumais, reikėtų atsižvelgti į tai, ar perkant skirtingas technines charakteristikas turinčias prekes iš esmės būtų galimas jas suderinti su turimomis prekėmis. Pavyzdžiui, nepakanka vien tik perkančiosios organizacijos pripratimo naudoti konkrečias prekes, o turi būti objektyviai neįmanoma pakeisti prekių kitomis, užtikrinant tiekėjų konkurenciją. Perkančioji organizacija privalo pagrįsti aplinkybių, kuriomis ji grindžia neskelbiamų derybų vykdymą, buvimą objektyviais duomenimis. Taigi, perkančioji organizacija kaip ir VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčių atveju, turi įrodyti, kad yra nepriimtinos alternatyvios, analogiškos prekės (detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčių, 2 dalies komentarą). Šiuo atveju išimtinės teisės teikti papildomas prekes atsiranda dėl ankstesnių prekių tiekimo, todėl perkančioji organizacija turi atskirti VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punkto sąlygas nuo VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčių reikalavimų.
• papildomų prekių įsigijimo sutartis negali būti ilgesnė kaip 3 metai nuo pagrindinės (pradinės) pirkimo sutarties įsigaliojimo momento.

VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga, kai galima taikyti neskelbiamas derybas yra panaši į VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą nuostatą, kuomet gali būti pakeičiama pradinė pirkimo sutartis (detaliau žiūrėti VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentarą) tuo, jog perkama iš to tiekėjo, iš kurio perkančioji organizacija jau yra įsigijusi prekių. Kita vertus, VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatų negalima sutapatinti su VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kadangi sutarties keitimas galimas tik nepasibaigus sutarties galiojimo terminui, tuo tarpu VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punktas taikomas sutarčiai jau pasibaigus („pagal ankstesnę sutartį“). Be to, taikant VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punktą, perkančioji organizacija turi nustatyti tikslingumą įsigyti papildomų prekių, t. y. nepakanka tik įtvirtintos galimybės, o perkančiajai organizacijai objektyviai turi kilti poreikis įsigyti papildomas prekes.

 

3.3.  VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, jeigu prekės kotiruojamos ir perkamos prekių biržoje.

Direktyvos 2014/24/ES preambulės 50-ojoje konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta, kad atviro konkurso ar kita analogiškos prigimties procedūra netikslinga, kai prekės perkamos tiesiogiai prekių biržoje, įskaitant tokiose biržos prekių prekybos platformose, kaip antai žemės ūkio produktų, žaliavų ir energijos produktų biržos, kai reguliuojama ir prižiūrima daugiašalė prekybos sistema natūraliai užtikrina rinkos kainas.

 

3.4.  VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai ypač palankiomis sąlygomis perkama iš tiekėjo, kuris yra likviduojamas, restruktūrizuojamas, bankrutuojantis, bankrutavęs ar su kreditoriais sudaręs taikos sutartį, arba tiekėjui taikomos panašios procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus.

Neskelbiamos derybos perkant prekes gali būti vykdomos esant visoms šioms sąlygoms kartu:

• prekės įsigyjamos ypač palankiomis sąlygomis. Tokiais atvejais prekės dažnai yra parduodamos už ženkliai palankesnes nei įprastos rinkos sąlygos (pavyzdžiui, už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą), kadangi siekiama kaip galima greičiau parduoti tiekėjo turtą, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai;
• prekių pardavėjas turi specifinį statusą, t. y. yra likviduojamas, restruktūrizuojamas, bankrutuojantis, bankrutavęs ar su kreditoriais sudaręs taikos sutartį, arba tiekėjui taikomos panašios procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus (detaliau dėl kiekvieno statuso reikšmės žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 2 punkto komentarą).

Neskelbiamos derybos vykdomos būtent dėl tiekėjo statuso ypatybių, t. y. dėl to, kad tiekėjas „išeina iš rinkos“^[18]. Taikant VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintą sąlygą, perkančioji organizacija, akivaizdu, negali tikrinti VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 2 punkto pašalinimo pagrindo, kadangi nei vienas iš tiekėjo jo neatitiktų (VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 2 punkto pašalinimo pagrindas nėra privalomas, todėl siūlytina perkančiosioms organizacijoms, kvietime jo neįtvirtinti).

4. VPĮ 71 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos taisyklės, kurios taikomos, kai neskelbiamos derybos yra vykdomos po projekto konkurso procedūros.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos tik po projekto konkurso, kuris buvo vykdytas, vadovaujantis VPĮ įtvirtinta tvarka ir sąlygomis (detaliau žiūrėti VPĮ 76 -77 straipsnio komentarą).

VPĮ 76 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad perkančioji organizacija, įvykdžiusi projekto konkursą bei atrinkusi geriausius projektus (planus), gali paslaugų pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu (detaliau žiūrėti VPĮ 76 straipsnio 2 dalies komentarą). VPĮ 71 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos taisyklės, kai turi būti vykdomas antrasis etapas po projekto konkurso prizininkų nustatymo, t. y. vedamos derybos su laimėtoju ar visais prizininkais, priklausomai nuo perkančiosios organizacijos pasirinkto modelio (detaliau žiūrėti VPĮ 76 straipsnio komentarą).

 

5. VPĮ 71 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos taisyklės, kai neskelbiamos derybos yra vykdomos dėl naujų panašių paslaugų ar darbų iš to paties tiekėjo, su kuriuo buvo sudaryta pirkimo sutartis.

VPĮ 71 straipsnio 5 dalies tvarka taikoma tik paslaugų ar darbų pirkimams, todėl prekių pirkimai neskelbiamų derybų būdu pagal šias sąlygas negali būti atliekami, o turi būti taikomas VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punktas (detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punkto komentarą).

Neskelbiamos derybos komentuojamu teisiniu pagrindu gali būti vykdomos esant visoms šioms sąlygoms kartu:

• perkamos naujos paslaugos ar darbai, kurie yra panašūs į jau įsigytas paslaugas ar darbus. Taigi, perkančioji organizacija negali pirkti visiškai skirtingų paslaugų ar darbų, pavyzdžiui, jeigu yra įsigyjami pastato statybos darbai, tai želdinių tvarkymo darbai, kurie nebuvo nustatyti pirkime, negali būti įsigyjami. Taip pat ši sąlyga reiškia, kad prieš įsigyjant papildomas panašias paslaugas ar darbus turi būti įvykdytas viešasis pirkimas, kuriame apibrėžti darbai ir paslaugos, į kuriuos panašūs bus įsigyjami papildomai. Tokiu būdu siekiama užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumą, sąžiningą konkurenciją (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą). Atitinkamai todėl terminas panašūs aiškinamas siaurinamai ir griežtai;
• VPĮ 71 straipsnio 5 dalies 1 punkto sąlyga:

- visi nauji pirkimai yra skirti tam pačiam projektui^[19], dėl kurio buvo sudaryta pirminė pirkimo sutartis, vykdyti. Taigi pirminiame pirkime turėjo būti nurodytas perkančiosios organizacijos įgyvendinamas projektas, kuriam skirti darbai ir paslaugos.

- pagrindiniame projekte buvo numatyta galimų papildomų paslaugų ar darbų pirkimo mastas ir sąlygos, kurioms esant bus perkama papildomai. Taigi, apie papildomų darbų ar paslaugų įsigijimo galimybę turi būti pranešta visiems suinteresuotiems rinkos dalyviams. Tokiu būdu visi tiekėjai galėjo tinkamai įsivertinti savo galimybes dalyvauti viešajame pirkime, o atlikus pirkimą neskelbiamų derybų būdu iš konkretaus tiekėjo nėra jam suteikiamos išimtinės ir geresnės galimybės negu kitiems tiekėjams, kadangi tokia galimybė buvo tinkamai visiems išviešinta;

• VPĮ 71 straipsnio 5 dalies 2 punkto sąlyga – pirminė pirkimo sutartis buvo sudaryta paskelbus apie pirkimą VPĮ nustatyta tvarka, skelbime nurodžius apie galimybę pirkti papildomai ir atsižvelgus į papildomų pirkimų vertę. Tai reiškia, kad ne tik pirkimo dokumentuose, bet ir pirkimo skelbime turi būti nustatyta papildomų darbų ar paslaugų įsigijimo galimybė. Taip pat pagal VPĮ 4 ir 5 straipsnio normas (detaliau žiūrėti VPĮ 4 ir 5 straipsnio komentarą) turi būti tinkamai apskaičiuota numatoma pirkimo vertė ir tinkamai pasirinkta pirkimo rūšis, t. y. įskaičiuojami ir visi papildomi darbai bei paslaugos jau vykdant skelbiamą pirkimą;

Pavyzdys

Perkančioji organizacija numatė paslaugų, kurių vertė yra 110 000 Eur (vertė yra mažesnė už tarptautinio pirkimo vertę, todėl galimai būtų vykdomas supaprastintas pirkimas), pirkimą. Taip pat perkančioji organizacija numatė, kad papildomai tų pačių paslaugų gali įsigyti iki 35 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad planuojant pirkimą turi būti sudėtos šios vertės (110 000 +35 000 = 145 000). Kadangi bendrai šios vertės viršija tarptautinės vertės pirkimų ribą (139 000 Eur), tai turi būti vykdomas tarptautinės vertės pirkimas. Taigi ir neskelbiamos derybos, jei jos būtų vykdomos, dėl 35 000 Eur būtų tarptautinės vertės.

• VPĮ 71 straipsnio 5 dalies 3 punkto sąlyga – nauji pirkimai atliekami nuo pirminės pirkimo sutarties sudarymo momento praėjus ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Taigi, papildomų paslaugų ir darbų įsigijimo sutartis negali būti sudaroma vėliau, pavyzdžiui, po 3,5 metų nuo pagrindinės (pradinės) pirkimo sutarties įsigaliojimo momento.

VPĮ 71 straipsnio 5 dalis, kai galima taikyti neskelbiamas derybas, yra panaši VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms, kuomet gali būti pakeičiama pradinė pirkimo sutartis (detaliau žiūrėti VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentarą), tuo, kad perkama iš tiekėjo, iš kurio perkančioji organizacija jau buvo įsigijusi prekių. 

ESTT analizuoti pavyzdžiai:

• ESTT byloje Komisija prieš Italiją^[20] buvo konstatuota, kad nebuvo nei vienos iš sąlygų (Lietuvoje įtvirtintų VPĮ 71 straipsnio 5 dalyje) skirti konkrečiam subjektui sutartį dėl kelio praplatinimo ir sujungimo su kitais keliais, kai tokių galimybių nebuvo nustatytų pirkimo dokumentuose, o tiekėjas tik derybų metu pasiūlė didesnę darbų apimtį, t. y. perkančioji organizacija derėjosi išimtinai tik su vienu tiekėju dėl šių sąlygų.
• ESTT byloje Komisija prieš Ispaniją^[21] buvo spręstas klausimas, ar gali tiekėjai procedūrų metu pagerinti savo pasiūlymus ir taip perimti didesnę dalį kelio priežiūros, ESTT konstatavo, kad tokiu atveju vis tiek laikoma, kad papildomi darbai buvo skirti be pirkimo procedūrų ir pažeistos neskelbiamų derybų sąlygos.
• ESTT Komisija prieš Italiją byloje^[22] kilo ginčas dėl 3 metų skaičiavimo termino pradžios. Italija laikėsi pozicijos, kad terminas pradedamas skaičiuoti nuo pagrindinių darbų pabaigos, tuo tarpu ESTT laikėsi pozicijos, kad 3 metai skaičiuojami nuo pagrindinės sutarties sudarymo, o ne įvykdymo.

6. VPĮ 71 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti atvejai, kai vykdomos supaprastintos neskelbiamos derybos.

Kadangi neskelbiamos derybos pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalį vykdomos tik supaprastintiems pirkimams, todėl tarptautinės vertės pirkimai negali būti vykdomi neskelbiamų derybų būdu, esant nurodytoms sąlygoms.

 

6.1.  VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos prekės ir paslaugos naudojant reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas.

Reprezentacinės išlaidos nėra tiksliai apibrėžtos VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 1 punkte, todėl vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 919 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimo reprezentacinėms išlaidoms taisyklių 2 punktu, kur nurodyta, kad reprezentacinės išlaidos – atstovavimo išlaidos šalies viduje ir užsienyje. Joms priskiriama: užsienio valstybių asmenų, delegacijų, svečių ir juos lydinčių asmenų priėmimo išlaidos (išlaidos transportui, nakvynei, maitinimui, vertėjams, gidams, gėlėms, suvenyrams, atminimo dovanoms, kitoms prekėms ir paslaugoms); užsienyje arba šalies viduje rengiamų oficialių priėmimų išlaidos (vaišių, pobūvių, banketų, kurie rengiami įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu kokio nors asmens, delegacijos, svečių garbei, taip pat įstatymų nustatytų atmintinų ir švenčių dienų, profesijų dienų, sutarčių pasirašymo, vizitų, valstybės arba įstaigos jubiliejų, valstybės, tarptautinių organizacijų, kitų apdovanojimų skyrimo įstaigos darbuotojams progomis, organizavimo, maisto produktų, alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, kitų prekių ir paslaugų pirkimo išlaidos); darbo susitikimų išlaidos (maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, kitų prekių, skirtų įstaigos atstovų susitikimams darbo klausimams aptarti, svarstyti, derinti su kitų įstaigų, įmonių, organizacijų atstovais, pirkimo išlaidos); išlaidos atminimo dovanoms, suvenyrams, gėlėms, sveikinimo raštams, atvirukams, nuotraukoms valstybės, įstaigos, įstaigos darbuotojų arba valstybei nusipelniusių asmenų jubiliejų, valstybės, tarptautinių organizacijų, kitų apdovanojimų skyrimo įstaigos darbuotojams, įstatymų nustatytų atmintinų ir švenčių dienų, profesijų dienų progomis; išlaidos vizitinėms kortelėms, reprezentaciniams suvenyrams, lipdukams ir leidiniams; išlaidos, susijusios su dalyvavimu labdaros, kultūros, sporto ir kituose visuomeniniuose renginiuose (išlaidos dovanėlėms švenčių proga ikimokyklinių, mokymo, sveikatos apsaugos, vaikų, senelių, invalidų globos įstaigų auklėtiniams ir globotiniams, socialiai remtinoms šeimoms, taip pat išlaidos suvenyrams, dovanoms, gėlėms, pagal varžybų ir konkursų sąlygas numatytiems prizams, su dalyvavimu minėtuose renginiuose susijusiems mokesčiams, valstybės arba įstaigos atributika pažymėtoms prekėms); oficialiam vizitui raštiškai pakviesto Lietuvos Respublikos oficialaus asmens sutuoktinio ar kito lydinčio šeimos nario, vizito metu atliekančio atitinkamas valstybinio ir diplomatinio protokolo nustatytas funkcijas, vykimo į vizito vietą ir atgal visų rūšių transporto priemonėmis išlaidos.

Reprezentacinėms išlaidoms nepriskiriama: užsienio specialistų, dirbančių Lietuvos Respublikoje pagal susitarimą, maitinimo ir nakvynės išlaidos; įstaigų švenčių, konkursų, sporto varžybų, parodų, mugių, festivalių, koncertų, kitų renginių rengimo išlaidos, kai jos daromos iš specialiai išvardytiems renginiams rengti numatytų lėšų. 

Taigi pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 1 punktą gali būti perkamos ne bet kurios prekės ar paslaugos, bet būtent tokios, kurios yra skirtos reprezentuoti perkančiąją organizaciją.

 

Pavyzdys

Lietuvos perkančioji organizacija užsienio delegatams įteikė knygų apie Lietuvą. Atskiras reprezentacinis renginys nebuvo organizuojamas. Tokių dovanų išlaidos gali būti priskiriamos reprezentacinėms išlaidoms, nes dovana pristato Lietuvą, todėl šios knygos įsigijimas galimas neskelbiamų derybų būdu.

 

6.2.  VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkami muziejų eksponatai, archyvų ir bibliotekų dokumentai, prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai.

VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyti pirkimo objektai: muziejų eksponatai, archyvų ir bibliotekų dokumentai, yra vienetiniai objektai, turintys meninę – istorinę reikšmę, dėl jų teikimo objektyviai negali būti konkuruojama, kadangi tokį pirkimo objektą turi konkretus tiekėjas. Dėl šios priežasties perkančioji organizacija gali vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu.

VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyti pirkimo objektai: laikraščiai ir žurnalai, rengiami konkrečiomis temomis, yra intelektinės veiklos rezultatas. Dėl šios priežasties perkančiajai organizacijai svarbu įsigyti konkrečiomis temomis publikuojamą laikraštį ar žurnalą. Kadangi nėra atitinkamų pirkimo objektų pakaitalų ar alternatyvų, tai perkančioji organizacija šiuos objektus įsigyja neskelbiamų derybų būdu iš konkretaus tiekėjo.

 

6.3.  VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos prekės iš valstybės rezervo.

Valstybės rezervo samprata nėra pateikiama VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 3 punkte, todėl reikia vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad valstybės rezervas – tai mobilizaciniams, ūkio, sveikatos, krizės valdymo, susisiekimo ir civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu ir jų padariniams likviduoti, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ar kitais šio įstatymo nustatytais atvejais, skirtos lėšos; valstybės lėšomis įsigytos materialinių išteklių atsargos; materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas valstybės lėšomis nustatytas pagal preliminariąsias viešojo pirkimo-pardavimo sutartis.

Būtent Valstybės rezervo įstatyme yra įtvirtinta šių objektų kaupimo, tvarkymo tvarka, todėl perkančiosios organizacijos, remiantis šio įstatymo normomis bei VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 3 punktu, gali įsigyti reikiamų prekių. Perkančiosios organizacijos prekių iš valstybės rezervo gali įsigyti tik Valstybės rezervo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams įgyvendinti.

 

6.4.  VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 4 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos licencijos naudotis bibliotekiniais dokumentais ar duomenų (informacinėmis) bazėmis.

VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodyti pirkimo objektai: licencijos naudotis bibliotekiniais dokumentais ar duomenų (informacinėmis) bazėmis, turi vertę kaip intelektinės veiklos rezultatai. Licencijas gali išduoti tik konkretus tiekėjas, kuris sukūrė konkrečią bazę ir (ar) turi jos valdymo ir (arba) intelektines nuosavybės teises. Perkančiajai organizacijai svarbu įsigyti konkrečios dokumentų ar duomenų (informacinės) bazės licenciją, kuri suteiktų prieigą prie perkančiosios organizacijos poreikius tenkinančių dokumentų ar duomenų (informacijos). Kadangi nėra atitinkamų pirkimo objektų pakaitalų ar alternatyvų, tai perkančioji organizacija šiuos objektus įsigyja neskelbiamų derybų būdu iš konkretaus tiekėjo.

 

6.5.  VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 5 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos teisėjų, prokurorų, profesinės karo tarnybos karių, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (arba) pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo ir konferencijų paslaugos.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 5 punktą, esant šioms sąlygoms kartu:

• pirkimo objektas yra mokymų ir konferencijų paslaugos. Mokymai ir konferencijos yra suprantami kaip būdai, kuriais perduodamos žinios, informacija, patirtis ir naujausios tendencijos klausytojams aktualiomis temomis. Mokymai ir konferencijos organizuojami kaip renginiai, į kuriuos kviečiami klausytojai bei lektoriai, kurie perduoda žinias, informaciją, patirtį;
• pirkimo objektas yra skirtas teisėjams, prokurorams, profesinės karo tarnybos kariams, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojams ir (arba) pagal darbo sutartį dirbantiems darbuotojams. Taigi, asmenų, kuriems teikiamos mokymų ir (ar) konferencijų paslaugos, yra gana platus, siekiama, kad visiems viešajame sektoriuje dirbantiems fiziniams asmenims šios paslaugos būtų perkamos neskelbiamų derybų būdu.

Atsižvelgiant į tai, yra aktualu, kad žiniomis, informacija ir patirtimi dalintųsi būtent konkrečios srities specialistas, kurio konkretus dalyvavimas suteikia vertę dėl to asmens žinių, patirties, todėl kreipiamasi neskelbiamų derybų būdu į šį subjektą (lektorių) dėl paslaugų teikimo.

 

6.6.  VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 6 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos ekspertų komisijų, komitetų, tarybų narių, taip pat jų pasitelkiamų ekspertų, valstybės institucijų ar įstaigų kontrolės veiklai reikalingų ekspertų teikiamos nematerialaus pobūdžio (intelektinės) paslaugos.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 6 punktą, kai pirkimo objektas yra nematerialaus pobūdžio (intelektinės) paslaugos, t. y. paslaugos, kurias teikiant nėra sukuriamas materialus rezultatas, o įsigyjamos intelektinės paslaugos, kurioms teikti reikalingos konkretaus asmens turimos žinios, patirtis, kompetencija suteikti šias paslaugas. Intelektines paslaugas perkančioji organizacija įsigyja iš ekspertų komisijos, komitetų, tarybų narių, taip pat jų pasitelkiamų ekspertų.

Atsižvelgiant į tiekėjų subjektiškumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 6 punktą perkamos ne įprastinės, o specifinės ekspertinės paslaugos, kurias pagal turinį ar teisinius reikalavimus gali suteikti arba ne pavienis ekspertas, o atitinkamo reikalo žinovų grupė, arba intelektinės paslaugos teikiamos specifinei valstybės institucijų veiklai vykdyti.

Neskelbiamos derybos pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 6 punktą gali būti vykdomos dviem skirtingais atvejais:

a) bendruoju atveju, kai ekspertų komisijų, komitetų ar kitų darinių veikla ir teikiamos paslaugos nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos vykdomos veiklos^[23];

b) specifiniu atveju, kai intelektinės ekspertinės paslaugos teikiamos institucijos kontrolės veiklai (pavyzdžiui, Valstybės kontrolės) užtikrinti. Pažymėtina, kad pastarasis (specifinis) ekspertinių paslaugų teikimo atvejis yra ne VPĮ 71 straipsnio taikymą ribojantis, o kaip tik praplečiantis elementas, juolab kad analogiškoje PĮ 79 straipsnio 6 dalies 6 punkto nuostatoje pastarasis atvejis nenustatytas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju ekspertines paslaugas gali teikti ir pavienis ekspertas, o ne jų grupė.

6.7.  VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 7 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos mokslo ir studijų institucijų veiklos, mokslo, meninės veiklos, studijų, taip pat mokslo ir studijų institucijų paraiškų, reikalingų leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gauti, ekspertinio vertinimo paslaugos.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 7 punktą, esant šioms sąlygoms kartu:

• pirkimo objektas yra nematerialaus pobūdžio (intelektinės) paslaugos, t. y. paslaugos, kurias teikiant nėra sukuriamas materialus rezultatas, o reikalingos konkretaus asmens turimos žinios, patirtis, kompetencija suteikti šias paslaugas. Šiuo atveju šios intelektinės paslaugos – tik ekspertinio vertinimo paslaugos. Taigi, šiuo atveju yra itin svarbus intelektines paslaugas teikiantis subjektas (ekspertas).
• pirkimo objektas yra apribotas ir neskelbiamos derybos gali būti vykdomos tik dėl ekspertinio vertinimo šiems tikslams: mokslo ir studijų institucijų veiklos, mokslo, meninės veiklos, studijų, taip pat mokslo ir studijų institucijų paraiškų, reikalingų leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gauti.

Pavyzdys

Vilniaus universitetas siekia įvertinti naujai kuriamų studijų programų kokybę, todėl kreipiasi į ekspertą, kuris turi žinių ir patirties būtent toje srityje, kurioje kuriamos studijų programos.

 

Atsižvelgiant į tai, yra aktualu, kad ekspertinį vertinimą vykdytų ekspertas, turintis žinias, informaciją ir patirtį konkrečioje srityje, t. y. jo ekspertinis vertinimas suteikia vertę. Dėl to kreipiamasi neskelbiamų derybų būdu į šį subjektą (ekspertą) dėl paslaugų teikimo.

6.8. VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 8 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos prekės, gaminamos ir (ar) naudojamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant tokios pačios paskirties gaminius.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 8 punktą, esant šioms sąlygoms kartu:

• perkamos prekės. Taigi, VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 8 punktas netaikomas, kai perkančioji organizacija siekia įsigyti paslaugas ar darbus;
• prekių gaminimo ir (ar) naudojimo tikslas yra moksliniai tyrimai, eksperimentai, studijos ar eksperimentinė plėtra. Ši sąlyga atskiria neskelbiamų derybų būdą nuo VPĮ 15 straipsnio išimties, kuomet mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimas iš viso nepatenka į VPĮ reguliavimo sritį (detaliau žiūrėti VPĮ 15 straipsnio komentarą), yra atliekamas tik perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti, t. y. moksliniai tyrimai, eksperimentai, studijos ar eksperimentinė plėtra yra VPĮ 15 straipsnio priemonė, paslaugos, o ne tikslas, t. y. negali būti prekės.

6.9.  VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 9 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos valstybės iždo funkcijoms atlikti reikalingos finansinės, kredito reitingo nustatymo ir finansinės informacijos teikimo paslaugos.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 9 punktą, esant šioms sąlygoms kartu:

• pirkimo objektas yra finansinės, kredito reitingo nustatymo ir finansinės informacijos teikimo paslaugos;
• perkamų paslaugų tikslas yra užtikrinti valstybės iždo funkcijas.

Valstybės iždas ir jo funkcijos pagal Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį yra Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdoma sistema, kuri apima šios ministerijos valdomą valstybės iždo bendrąją sąskaitą Lietuvos banke ir sistemas, leidžiančias įgyvendinti valstybės iždo funkcijas: kaupti valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje valstybės piniginius išteklius ir juos išduoti, tvarkyti šių veiksmų apskaitą, atlikti kontrolę, rengti bei teikti atskaitomybę apie šiuos veiksmus, valdyti valstybės vardu prisiimtus įsipareigojimus išplatinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, prognozuoti valstybės piniginių išteklių srautus, investuoti ar kitaip grąžintinai naudoti laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius.

Kaip nurodyta VPĮ aiškinamajame rašte, perkant VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 9 punkte nurodytas paslaugas, valstybės iždas negali taikyti kitais pirkimo būdais (pavyzdžiui, atviro konkurso, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu) atliekamo pirkimo procedūroms keliamų reikalavimų, kadangi taikant šiuos reikalavimus nebūtų galima užtikrinti operatyvaus ir efektyvaus valstybės skolos ir valstybės lėšų valdymo, kas, tikėtina, turėtų neigiamą įtaką galutiniam tiek finansiniam, tiek nefinansiniam (įvairių rizikos rūšių valdymo proceso) rezultatui.

Be to, kitais nei neskelbiamų derybų būdu atliekamo pirkimo procedūroms keliami reikalavimai perkant finansines paslaugas būtų nesuderinami su šių paslaugų specifika ir neatitiktų kitų Europos Sąjungos šalių valstybės skolos valdymo agentūrų bei centrinių bankų taikomos praktikos.

Pasauliniu mastu pripažįstami trijų tarptautinių kredito reitingų agentūrų^[24] suteikiami reitingai, o aktualią finansinę informaciją pasauliniu mastu teikia bendrovės Bloomberg ir Reuters. Siekiant efektyvaus ir valstybės iždo funkcijų vykdymo tinkamu laiku, reikalingos visų minėtų agentūrų ir bendrovių teikiamos paslaugos. Taigi, paprastai yra sudaroma ne viena pirkimo sutartis su konkrečia bendrove, o kelios sutartys su skirtingomis bendrovėmis, iš kurių gaunama reikalinga informacija.

 

6.10. VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 10 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos keleivių pervežimo, nakvynės ir kitos su tarnybine komandiruote susijusios paslaugos, kai jos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 10 punktą, esant šioms sąlygoms kartu:

• pirkimo objektas yra keleivių pervežimo, nakvynės ir kitos su tarnybine komandiruote susijusios paslaugos. Taigi paslaugos turi būti specifinės, skirtos konkrečiam tikslui, t. y. susijusios su tarnybine komandiruote. Tarnybine komandiruote laikomas teisės aktų nustatyta tvarka įformintas darbuotojo išvykimas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos darbdavio siuntimu atlikti darbo funkcijas, vykdyti tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją^[25];
• perkamos paslaugos iš specifinio subjekto, t. y. iš tiesioginio paslaugos teikėjo. Tai reiškia, kad paslaugos, kurios yra įsigyjamos per tarpininką, kelionių organizatorių, turi būti perkamos taikant kitus viešojo pirkimo būdus, užtikrinančius konkurenciją. Tuo tarpu, jeigu įsigyjamas konkretus kelionės bilietas iš vežėjo, pavyzdžiui, traukinio bilietas iš AB „Lietuvos geležinkeliai“, lėktuvo bilietas iš Air Baltic, Wizzair, Lufthansa, nakvynė konkrečioje vietoje, pavyzdžiui, konkrečiame viešbutyje, tai gali būti atliekama neskelbiamų derybų būdu.

6.11.  VPĮ  71 straipsnio 6 dalies 11 punkte įtvirtinta sąlyga, kai perkamos dalijimosi pačių naudotojų sukurta informacija su visuomene platformos paslaugos, kai jos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo pagal jo nustatytą visiems paslaugų gavėjams taikomą vienodą paslaugų kainodarą ir paslaugų organizavimo būdus ir kai paslaugos teikėjas neprisiima atsakomybės už skelbiamos informacijos turinį.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 11 punktą, esant šioms sąlygoms kartu:

• perkamos dalijimosi pačių naudotojų sukurta informacija su visuomene, pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos sukurtos reklamos, informacinio pranešimo paskelbimo ar kito išplatinimo, platformoje paslaugos;
• paslaugos įsigyjamos tiesiogiai iš platformos valdytojo, pavyzdžiui, Facebook, Youtube, Google, todėl perkančiosios organizacijos gali kreiptis į tokių platformų valdytojus;
• duomenų, pavyzdžiui, reklamos, vaizdo klipų ar informacinių pranešimų, pateikimo kainos ir pateikimo būdai (paskelbimas ar kitas viešinimo būdas) yra visiems subjektams vienodi, t. y. platformos valdytojas visiems besikreipiantiems tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims nustato visiškai vienodas kainas, dėl kurių objektyviai nėra deramasi;
• platformos valdytojas neatsako už skelbiamos informacijos turinį. Tai reiškia, kad platformos valdytojas neatlieka papildomų veiksmų patikrinti duomenų, o pačios perkančiosios organizacijos turi užtikrinti teksto gramatinį ir turinio tinkamumą, vaizdo klipo garso tinkamumą ir pan.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija organizuoja tarptautinį renginį ir turi įsigijusi sukurtą vaizdo klipą apie šį renginį, jo datą, dalyvių kainas ir kitą informaciją. Šį vaizdo klipą perkančioji organizacija nori paskelbti socialiniuose tinkluose Facebook, Instagram, TikTok, kad jį matytų visi suinteresuoti dalyviai, jis būtų rodomas iki paties renginio datos. Perkančioji organizacija pagal Facebook, Instagram, TikTok taisykles patalpina vaizdo klipą šiose platformose bei apmoka Facebook, Instagram, TikTok taisyklėse nustatytą kainą už vaizdo klipo viešinimą.

 

---