Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė–Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtomis Metodinėmis priemonėmis.

71 straipsnis. Neskelbiamų derybų sąlygos

1. Prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) jeigu atviram ar ribotam konkursui nepateikta paraiškų ar pasiūlymų arba visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos ir jeigu Europos Komisijos prašymu jai pateikiama šiuo pagrindu atliekamo ar atlikto pirkimo procedūros ataskaita. Jeigu perkančioji organizacija ketina šiuo pagrindu taikyti neskelbiamų derybų būdą, ji turi visiems atviro ar riboto konkurso kandidatams ir dalyviams pranešti, kad jie pateikė netinkamas viešojo pirkimo paraiškas ar netinkamus viešojo pirkimo pasiūlymus;

2) jeigu prekes patiekti, paslaugas teikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas dėl vienos iš šių priežasčių:

a) pirkimo tikslas yra sukurti arba įsigyti unikalų meno kūrinį ar meninį atlikimą;

b) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių;

c) dėl išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugos;

3) jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiai gali būti taikomi tik tuo atveju, kai nėra pagrįstos alternatyvos ar pakaitalo ir konkurencijos nebuvimas nėra sukurtas perkančiosios organizacijos, jai dirbtinai sugriežtinus pirkimo reikalavimus.

3. Neskelbiamų derybų būdu prekės taip pat gali būti perkamos, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) jeigu perkamos prekės gaminamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais ir jeigu tokiu pirkimu nesiekiama įsigyjamų prekių masine gamyba sustiprinti komercinio pajėgumo arba padengti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidų;

2) jeigu perkančioji organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo verta pirkti papildomai, siekiant iš dalies pakeisti turimas prekes ar įrenginius arba padidinti turimų prekių ar įrenginių kiekį, kai, pakeitus tiekėją, perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti medžiagų, turinčių kitokias technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba per didelių techninių eksploatavimo ir priežiūros sunkumų. Tokių sutarčių, kaip ir pasikartojančių sutarčių, trukmė paprastai negali būti ilgesnė kaip 3 metai, skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento;

3) jeigu prekės kotiruojamos ir perkamos prekių biržoje;

4) kai ypač palankiomis sąlygomis perkama iš tiekėjo, kuris yra likviduojamas, restruktūrizuojamas, bankrutuojantis, bankrutavęs ar su kreditoriais sudaręs taikos sutartį, arba tiekėjui taikomos panašios procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus.

4. Neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto konkurso, vykdyto laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, jeigu pirkimo sutartis sudaroma pagal projekto konkurse nustatytas taisykles ir perkama iš projekto konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai.

5. Neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami, kai iš to paties tiekėjo perkamos naujos paslaugos ar darbai, panašūs į tuos, kurie buvo pirkti pagal pirminę pirkimo sutartį, kai yra visos šios sąlygos kartu:

1) visi nauji pirkimai yra skirti tam pačiam projektui, dėl kurio buvo sudaryta pirminė pirkimo sutartis, vykdyti, o pagrindiniame projekte buvo numatyta galimų papildomų paslaugų ar darbų pirkimo mastas ir sąlygos, kurioms esant bus perkama papildomai;

2) pirminė pirkimo sutartis buvo sudaryta paskelbus apie pirkimą šiame įstatyme nustatyta tvarka, skelbime nurodžius apie galimybę pirkti papildomai ir atsižvelgus į papildomų pirkimų vertę;

3) nauji pirkimai atliekami nuo pirminės pirkimo sutarties sudarymo momento praėjus ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui.

6. Supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkami:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

1) prekės ir paslaugos naudojant reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas;

2) muziejų eksponatai, archyvų ir bibliotekų dokumentai, prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai, tiesiogiai iš leidėjų įsigyjami leidiniai;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

3) prekės iš valstybės rezervo;

4) licencijos naudotis bibliotekiniais dokumentais ar duomenų (informacinėmis) bazėmis;

5) teisėjų, prokurorų, profesinės karo tarnybos karių, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (arba) pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo ir konferencijų paslaugos;

6) ekspertų komisijų, komitetų, tarybų narių, taip pat jų pasitelkiamų ekspertų, valstybės institucijų ar įstaigų kontrolės veiklai reikalingų ekspertų teikiamos nematerialaus pobūdžio (intelektinės) paslaugos;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2158, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09411

7) mokslo ir studijų institucijų veiklos, mokslo, meninės veiklos, studijų, taip pat mokslo ir studijų institucijų paraiškų, reikalingų leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gauti, mokslinių darbų ekspertinio vertinimo paslaugos;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

8) tiesiogiai su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijusios prekės, paslaugos ar darbai, kai perkančioji organizacija yra aukštoji mokykla arba mokslinių tyrimų institutas;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-2374, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25328

9) prekės, gaminamos ir (ar) naudojamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant kitus tokios pačios paskirties gaminius ir kai šios prekės yra tiesiogiai susijusios su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2158, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09411

Nr. XIV-2374, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25328

10) valstybės iždo funkcijoms atlikti reikalingos finansinės, kredito reitingo nustatymo ir finansinės informacijos teikimo paslaugos;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2374, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25328

11) keleivių pervežimo, nakvynės ir kitos su tarnybine komandiruote susijusios paslaugos, kai jos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2374, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25328

12) dalijimosi pačių naudotojų sukurta informacija su visuomene platformos paslaugos, kai jos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo pagal jo nustatytą visiems paslaugų gavėjams taikomą vienodą paslaugų kainodarą ir paslaugų organizavimo būdus ir kai paslaugos teikėjas neprisiima atsakomybės už skelbiamos informacijos turinį;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-2158, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09411

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2374, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25328

13) prekės, paslaugos ar darbai, jeigu skelbiamoms deryboms visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos. Jeigu perkančioji organizacija ketina šiuo pagrindu taikyti neskelbiamų derybų būdą, ji turi visiems skelbiamų derybų kandidatams ir dalyviams pranešti, kad jie pateikė netinkamas paraiškas ar netinkamus pirkimo pasiūlymus;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2374, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25328

14) aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų, vykstančių kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, paslaugos ir kitos paslaugos sportininkams, kurie atstovauja Lietuvos Respublikai aukšto meistriškumo sporto varžybose, kai paslaugų teikėją parenka renginio organizatorius;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2374, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25328

15) prekės ir paslaugos, kai jos skirtos perkančiosios organizacijos, teikiančios socialines paslaugas, socialinių paslaugų gavėjų savarankiškumui ugdyti ir (ar) jų individualiems poreikiams tenkinti;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2374, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25328

16) dalyvavimo parodose paslaugos, kai jos įsigyjamos iš parodos organizatoriaus pagal visiems paslaugų gavėjams taikomą vienodą paslaugų kainodarą;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2374, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25328

17) mokslinių straipsnių skelbimo paslaugos, kai skelbiamų mokslinių straipsnių atranką vykdo tiesioginis paslaugos teikėjas;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2374, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25328

18) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugoms teikti reikalingos prekės ir (ar) paslaugos, jeigu moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra finansuojami privataus juridinio asmens lėšomis ir gauta mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros nauda naudojama privataus juridinio asmens poreikiams tenkinti;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2374, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25328

19) žemės ūkio ir maisto produktai, kai jie įsigyjami iš trumposios maisto tiekimo grandinės.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2441, 2023-12-21, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25934

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2374, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25328

 

Komentuojamame VPĮ 71 straipsnyje^[1] įtvirtintos sąlygos, kurioms esant, perkančiosios organizacijos gali vykdyti viešąjį pirkimą (toliau – pirkimas) neskelbiamų derybų būdu.

VPĮ 71 straipsnio sąlygos yra taikomos tiek tarptautiniams (išskyrus VPĮ 71 straipsnio 6 dalies nuostatas), tiek supaprastintiems pirkimams (mažos vertės pirkimo atveju yra vykdoma neskelbiama apklausa, kuri savo esme atitinka neskelbiamas derybas, pagal Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašą^[2]). Neskelbiamos derybos pagal atskiras sąlygas gali būti taikomos arba visiems pirkimo objektams (darbams, paslaugoms, prekėms), arba tik jų daliai, t. y. tik paslaugoms, tik darbams, tik paslaugoms ir darbams ar tik prekėms.

Neskelbiamos derybos yra pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija neprivalo skelbti apie pirkimo vykdymą, viešinti pirkimo dokumentų, o gali pasirinkti konkrečius tiekėjus, kurie kviečiami pateikti pasiūlymus ir su kuriais yra deramasi. Kadangi toks pirkimo būdas riboja tiekėjų konkurenciją ir yra mažiausiai skaidrus (tam tikra dalimi neskelbiamos derybos – pirkimų antagonizmas), neskelbiamos derybos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, o VPĮ 71 straipsnio sąlygos aiškinamos ir taikomos siaurai. Be to, taikant neskelbiamų derybų būdą, perkančioji organizacija privalo pagrįsti tokio pirkimo būdo taikymą, o pagrindimas turi būti pakankamai detalus^[3].

1. VPĮ 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant, gali būti vykdomi prekių, paslaugų arba darbų pirkimai neskelbiamų derybų būdu. Šiuo būdu pirkimas gali būti vykdomas esant bent vienai iš VPĮ 71 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, t. y. nustatytos sąlygos yra alternatyvios, o ne kumuliatyvios (taikomos kartu).

1.1.  VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, jeigu atviram ar ribotam konkursui nepateikta paraiškų ar pasiūlymų arba visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos ir jeigu Europos Komisijos prašymu jai pateikiama šiuo pagrindu atliekamo ar atlikto pirkimo procedūros ataskaita. Jeigu perkančioji organizacija ketina šiuo pagrindu taikyti neskelbiamų derybų būdą, ji turi visiems atviro ar riboto konkurso kandidatams ir dalyviams pranešti, kad jie pateikė netinkamas pirkimo paraiškas ar netinkamus pirkimo pasiūlymus.

Taigi, neskelbiamos derybos gali būti vykdomos esant šioms sąlygoms kartu:

• prieš vykdant neskelbiamas derybas buvo vykdomos atviro arba riboto konkurso procedūros. Dėl to, prieš vykdant neskelbiamas derybas, apie pirkimo vykdymą ir jo sąlygas turėjo būti skelbiama VPĮ nustatyta tvarka;
• atviro arba riboto konkurso procedūros nebuvo užbaigtos pirkimo sutarties sudarymu, kadangi:

- iš viso nebuvo pateikta paraiškų (pasiūlymų). Kitaip tariant, nebuvo pirkimo kandidatų ar dalyvių;

- visos pateiktos paraiškos (pasiūlymai) yra netinkamos (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 20-21 dalies komentarus). VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 1 punkto reguliavimas aiškintinas taip, kad:

◦ netinkama paraiška yra tokia, kai kandidatai ar dalyviai neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, dėl jų yra pašalinimo pagrindų (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 20 dalies komentarą);

◦ netinkamas pasiūlymas yra toks, kuris neatitinka reikalavimų dėl pirkimo objekto (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 21 dalies komentarą).

Paraiškos teikiamos tik riboto konkurso procedūrų metu (netaikoma atviram konkursui), todėl neskelbiamos derybos vykdomos esant kvalifikacijos, pašalinimo pagrindų trūkumams.

Atviro konkurso atveju neskelbiamos derybos vykdomos tik esant trūkumų pasiūlyme, o kai atviro konkurso atveju yra nustatomi nepriimtini pasiūlymai, t. y. kai pasiūlymas neatitinka perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų; jame pasiūlyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, perkančiosios organizacijos nustatytas prieš pradedant pirkimo procedūrą, išskyrus VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus atvejus; jis gautas pavėluotai; dėl jo perkančioji organizacija turi įrodymų apie neleistino susitarimo ar korupcijos atvejus; jame pasiūlyta tiekėjo nepagrįsta ar netinkamai pagrįsta neįprastai maža kaina (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 18 dalies komentarą), gali būti vykdomos skelbiamos derybos, atskirai ir papildomai (pakartotinai) apie jas nepaskelbiant (detaliau žiūrėti VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentarą). Taigi, perkančiosios organizacijos turi tinkamai nustatyti pasiūlymų atmetimo pagrindą ir atitinkamai taikyti tinkamą pirkimo būdą: neskelbiamas derybas ar skelbiamas derybas apie jas neskelbiant.

• pirminės atviro konkurso ar riboto konkurso sąlygos yra nekeičiamos, vykdant neskelbiamas derybas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal pirmines sąlygas nedalyvavo pirkime tiekėjai ar dalyvių (kandidatų) paraiškos (pasiūlymai) buvo netinkamos, tai sąlyga, jog negali būti keičiamos pirminės konkurso sąlygos turi būti suprantama taip, kad yra leidžiami tokie pakeitimai, kurie reikalingi tam, kad būtų įvykdytos neskelbiamos derybos, pavyzdžiui, nurodoma, dėl kokių aspektų bus deramasi, nurodoma, kad gali būti vienas pasiūlymo vokas, o ne du ir pan. Be to, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) suformuotą teismų praktiką[4] leidžiami tokie pakeitimai, kurie nėra laikomi esminiais.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdė atliekų tvarkymo paslaugų pirkimą, kurio sąlygose nustatė, kad pasiūlymus vertins pagal vienos tonos atliekų sutvarkymo įkainį, apie kurį paskelbė 2023 m. rugpjūčio mėnesį. Pirkimo techninėje specifikacijoje buvo nurodyti 2021-2022 metų atliekų kiekiai tam, kad tiekėjai suprastų praeities duomenis. Dėl pateiktų netinkamų pasiūlymų perkančioji organizacija viešai paskelbė, jog pirkimo procedūros pasibaigė. Perkančioji organizacija 2024 m. sausio mėnesį pateikė kvietimus visiems pirkime dalyvavusiems tiekėjams pateikti pasiūlymus neskelbiamose derybose. Neskelbiamų derybų dokumentuose perkančioji organizacija nurodė papildomus praeities duomenis (2023 metų atliekų kiekius). Toks pirkimo sąlygų pakeitimas, kai nurodomi atnaujinti duomenys, nepakeičia jų esmės, todėl leistinas. Tačiau negali būti keičiami duomenys, pavyzdžiui, preliminarus numatomas įsigyti paslaugų kiekis, pobūdis ir panašiai.

• Europos Komisijos prašymu jai pateikiama šiuo pagrindu atliekamo ar atlikto pirkimo procedūros ataskaita. Taigi, ataskaita neprivalo būti teikiama visais atvejais, o tik tuomet, kai to paprašo Europos Komisija. Ši VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata objektyviai įgyvendinama tik tarptautinių pirkimų vykdymo atvejais, o supaprastintiems pirkimams Europos Komisija dėl jų vertės, apimties ir nacionalinio pobūdžio, neturinčio įtakos bendrajai rinkai, neprašo procedūros ataskaitos, taigi šis reikalavimas supaprastintiems pirkimams objektyviai neįgyvendinamas.
• perkančioji organizacija turi pranešti visiems tiekėjams apie jų paraiškų (pasiūlymų) netinkamumą, t. y. turi Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) priemonėmis pranešti pirkime dalyvavusiems tiekėjams apie kiekvieno iš jų pasiūlymo (paraiškos) atmetimą bei tai, jog procedūros pasibaigė.

1.2.  VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, jeigu prekes patiekti, paslaugas teikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas dėl vienos iš šių priežasčių: a) pirkimo tikslas yra sukurti arba įsigyti unikalų meno kūrinį ar meninį atlikimą; b) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių; c) dėl išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugos.

Taigi, neskelbiamos derybos, taikant VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punktą gali būti vykdomos tokiu būdu, kad dėl objektyvių priežasčių kreipiamasi tik į vieną konkretų tiekėją. Pagal VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto a-c papunkčiuose nustatytas sąlygas į konkretų tiekėją galima kreiptis tik tais atvejais, kai nėra (ar negali būti) kitų rinkos dalyvių, kurie perkančiajai organizacijai galėtų parduoti pirkimo objektą arba pirkimo objektas yra neatsiejamas nuo jį sukuriančio subjekto. Komentuojamos sąlygos (teisės norma) aiškinamos siaurai ir griežtai, todėl nepagrįstai ir neteisėtai taikant neskelbiamų derybų būdą, ypač tinkamai nepagrindus aplinkybių, jog nėra kitų tiekėjų, tai laikoma esminiu pirkimų teisės pažeidimu^[5]. ESTT jurisprudencijoje konstatuota, kad perkančioji organizacija, siekdama pasirinkti neskelbiamų derybų procedūrą dėl techninių, meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išskirtinių teisių apsauga, privalo pagrįsti ne tik tai, kad egzistuoja minėtos išskirtinės aplinkybės, dėl kurių yra būtina sudaryti sutartį su konkrečiu tiekėju, bet įrodyti ir tai, kad techninių, meninių ar su sutarties dalyku susijusių išimtinių teisių apsaugos aplinkybių buvimas jokiu būdu nepriklauso nuo pačios perkančiosios organizacijos^[4(1)].

Priežastys, dėl kurių kreipiamasi tik į vieną tiekėją:

• VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nustatyta, kad pirkimo tikslas yra sukurti arba įsigyti unikalų meno kūrinį ar meninį atlikimą. Ši sąlyga nustatyta atsižvelgiant į tai, kad menininko tapatybė iš principo lemia unikalų meno kūrinio pobūdį ir vertę[6]. Kitaip tariant, komentuojamo punkto taikymas yra grįstas intuitu personae (liet. dėl asmens) principu, tai reiškia, kad sutartis yra sudaroma su konkrečiu asmeniu būtent dėl jo asmenybės (pavyzdžiui, yra tik vienas konkretus ar išskirtinis menininkas, meno trupė, orkestras ir pan.). Tai nereiškia, kad apskritai neegzistuoja kitų tokių tiekėjų, galinčių parduoti pirkimo objektą (pavyzdžiui, nutapyti paveikslą arba atlikti meno kūrinį), tačiau perkančioji organizacija siekia įsigyti būtent konkretaus tiekėjo (pavyzdžiui, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro) kūrinio atlikimą, t. y. nors kūrinį objektyviai ir gali atlikti kitas orkestras, perkančiosios organizacijos vertinimu, būtent nurodytas pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, išskirtiniu atlikimo stiliumi ar pan.);
• VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktyje nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai konkurencija negalima dėl techninių priežasčių. Techninės priežastys aptariamu atveju turi būti itin detaliai pagrįstos, įskaitant, kodėl nėra pagrįstų alternatyvų ar pakaitalų, pavyzdžiui, naudojant alternatyvius platinimo kanalus, įskaitant esančius už perkančiosios organizacijos valstybės narės ribų[7], arba renkantis funkcijų atžvilgiu panašius darbus, prekes ir paslaugas (perkančioji organizacija turi atlikti rinkos tyrimą ar rinkos konsultaciją). Techninėmis priežastimis galėtų būti pripažintas, pavyzdžiui, toks faktas, kad kitam ekonominės veiklos vykdytojui techniniu atžvilgiu beveik neįmanoma įvykdyti užduoties arba būtinybė, kad būtų naudojamasi tam tikromis priemonėmis, metodais, kuriuos turi tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas. Techninės priežastys taip pat gali būti susijusios su specialiais sąveikos reikalavimais, kurie turi būti įvykdyti siekiant užtikrinti perkamų darbų, prekių ar paslaugų funkcinį tinkamumą[8]. Tačiau sąveika turi būti suprantama siaurai ir tik įsigijimas iš vieno konkretaus tiekėjo patenkintų perkančiosios organizacijos poreikius, pavyzdžiui, buvo pripažinta, kad poreikis, jog visoje valstybėje būtų vieno gamintojo sraigtasparniai, nebuvo tinkamas techninis pagrindimas, taip pat skirtingų tos pačios upės atkarpų tvarkymo darbai nėra taip susiję ir neatskiriami, kad jų negalėtų atlikti skirtingi rangovai, analogiškai buvo pripažinta, kad nėra pagrindo paslaugas įsigyti iš konkretaus arčiausiai esančio tiekėjo, kadangi nebuvo jokių įrodymų, jog atliekų vežimas į toliau esančią jėgainę darytų įtaką aplinkos apsaugai[9].
• VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nustatyta, kad tam, kad būtų galima vykdyti neskelbiamas derybas komentuojamu teisiniu pagrindu, yra būtina, jog egzistuotų poreikis užtikrinti išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugą. Šiai neskelbiamų derybų vykdymo sąlygai taip pat taikomas reikalavimas, kad rinkoje negali būti alternatyvų ar pakaitalų perkamam objektui (prekėms, paslaugoms ar darbams), t. y. iš esmės susiklosto natūrali monopolija prekėms, paslaugoms ar darbams[10]. Išimtinės teisės turi būti suprantamos griežtai, kadangi teisės aktais suteiktos išimtinės teisės ir prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas iš tokią teisę turinčio tiekėjo reguliuojamas VPĮ 6 straipsnio 12 punkte (detaliau žiūrėti VPĮ 6 straipsnio 12 punkto komentarą). Pavyzdžiui, pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“[11] 9, 41 punktus, techninį darbo projektą rengia tas pats projektuotojas, kuris parengė projektinius pasiūlymus. Kitas projektuotojas gali rengti techninį darbo projektą tik esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) pirminis projektuotojas nutraukė projektavimo veiklą ir (ar) faktiškai neegzistuoja; 2) pirminis projektuotojas neprieštarauja, kad techninį darbo projektą parengtų kitas projektuotojas ir šis sutikimas patvirtintas raštu ar nustatytas projektinių pasiūlymų projektavimo darbų sutartyje, ir, kai reikia, gautas statinio architekto (architektūros kūrinio autoriaus) sutikimas šio reglamento 41 punkte nustatyta tvarka. Taigi, jeigu parengęs projektinius pasiūlymus projektuotojas vykdo projektavimo veiklą ir nėra davęs sutikimo keisti jo sprendinių, projekto keitimo paslaugas galėtų suteikti tik šis projektuotojas ir jokie kiti tiekėjai dėl šių paslaugų teikimo neturi objektyvios galimybės konkuruoti. Tokiu atveju perkančioji organizacija galėtų pirkti atitinkamas paslaugas neskelbiamų derybų būdu komentuojamo punkto pagrindu.

1.3.  VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

Taigi, neskelbiamos derybos gali būti vykdomos esant šioms sąlygoms kartu^[12]:

• pirkimą būtina atlikti ypač skubiai. Ne bet kokios aplinkybės lemia neskelbiamų derybų taikymą, o tik itin tokios, į kurias reikia reaguoti itin didele skuba. Itin didelė skuba turi būti aiškinama kaip situacija, kai pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais. Dėl to perkančioji organizacija pirmiau turi įvertinti, ar nėra galimybės taikyti sutrumpintus terminus kitiems pirkimo būdams, pavyzdžiui, atviras konkursas gali būti vykdomas sutrumpintais terminais dėl skubos aplinkybių (detaliau žiūrėti VPĮ 60 straipsnio 3 dalies komentarą). Tik tuo atveju, kai ir sutrumpinti terminai yra pernelyg ilgi, gali būti vykdomos neskelbiamos derybos, tačiau tik tuomet, jeigu egzistuoja ir kitos komentuojamos teisinės sąlygos.
• skuba atsirado dėl nenumatytos aplinkybės. Be to, aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. ESTT byloje Komisija prieš Italiją[13] buvo vertinamas sraigtasparnių, skirtų miškams gesinti, pirkimas iš vieno tiekėjo. ESTT pažymėjo, kad gaisrai vasarą pietų Europoje negali būti laikomi nenumatytomis aplinkybėmis, t. y. įprastiniai sezoniniai įvykiai, nepripažįstami nenumatytomis aplinkybėmis. Kita vertus, generalinis advokatas šioje byloje[14] pažymėjo, kad tais atvejais, kai gaisrų intensyvumas yra ypač neįprastas netgi pietų Europos vasaroms ir valstybė netgi turi paskelbti neįprastąją padėtį, tuomet aplinkybės galėtų būti pripažintos nenumatytomis. Kitoje ESTT byloje[15], kurioje perkančioji organizacija pirko upės priežiūros vienoje dalyje darbus iš tiekėjo, kuris prižiūri kitą tos pačios upės dalį, buvo nurodyta, kad nebuvo jokios skubos užtikrinti potvynių prevenciją, kadangi pirmoji sutartis buvo sudaryta žymiai anksčiau ir pati perkančioji organizacija planavo sutartis sudaryti etapais. ESTT byloje Komisija prieš Vokietiją[16] buvo pažymėta, kad itin didelės skuba neegzistavo, kadangi praėjo ilgas laiko tarpas tarp procedūros ir sutarties sudarymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nagrinėtoje byloje[17] taip pat pažymėjo, kad valstybės (ir ES) finansavimo gavimas ir nustatyti terminai dėl projekto veiklų įvykdymo negali būti laikomi skubos aplinkybėmis. Taip pat skuba negali priklausyti nuo pačios perkančiosios organizacijos veiksmų ar neveikimo, t. y. nuo jos valios, neapdairumo ir pan.

Pavyzdys, kai aplinkybės priklauso nuo perkančiosios organizacijos

Perkančioji organizacija turi sudariusi mokinių maitinimo paslaugų sutartį, kurios galiojimas baigiasi 2025 m. birželio 21 d. Perkančioji organizacija 2025 m. rugsėjo 7 d. nustato, kad neturi galiojančios mokinių maitinimo paslaugų sutarties, ir siekia įsigyti paslaugas neskelbiamų derybų būdu, remdamasi būtinos skubos aplinkybe. Tačiau ši situacija susidarė dėl netinkamo perkančiosios organizacijos sutarčių valdymo, t. y. nebuvo vykdoma sutarčių priežiūra, savalaikiai nenustatyta, kad baigia galioti ankstesnė paslaugų pirkimo sutartis ir nebuvo laiku suplanuota nauja paslaugų pirkimo procedūra bei užtikrintas mokinių maitinimo paslaugų teikimo tęstinumas naujais mokslo metais. Todėl susiklosčiusi būtinybė skubiai vykdyti pirkimą kyla iš pačios perkančiosios organizacijos veiksmų (ar neveikimo), t. y. ypatinga skuba priklauso nuo pačios perkančiosios organizacijos netinkamo sutarčių valdymo, o ne dėl objektyvių ir nenumatytų aplinkybių. Tokiu atveju neskelbiamų derybų išimtis pagal VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktą netaikytina.

• yra priežastinis ryšys tarp skubos ir nenumatytų aplinkybių. Lietuvos teisės doktrinoje ir teismų praktikoje priežastinio ryšio nustatymas skirstomas į du būtinuosius etapus: faktinio ir teisinio priežastinio ryšio nustatymą. Pirmajame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys, taikant būtinosios priežasties (lot. conditio sine qua non) testą – nustatoma, ar subjekto veiksmai yra būtina žalos atsiradimo sąlyga ir ar be jo veiksmų žala nebūtų atsiradusi. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo. Taigi, sprendžiant, ar yra priežastinis ryšys, reikia nustatyti, ar būtent perkančiosios organizacijos nurodytos nenumatytos aplinkybės lėmė itin didelę skubą bei tai, ar nėra skuba pernelyg nutolusi nuo nenumatytų aplinkybių.

Pavyzdys

2024 m. sausio mėn. Baltijos jūroje buvo kilusi itin didelė audra, kuri nuplovė pakrantės smėlį. Perkančioji organizacija, nustatė, kad įvyko nenumatytos aplinkybės, t. y. dėl itin didelės audros nuplautas pakrantės smėlio ruožas, kurį buvo būtina atkurti. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad  žiemos mėnesiais nuplautas pajūrio smėlis nebus atkuriamas dėl nepalankių oro sąlygų, o pats poreikis nėra neatidėliotinas, nėra priežastinio ryšio tarp nenumatytų aplinkybių ir būtinybės vykdyti pirkimą itin skubiai. Todėl perkančioji organizacija gali kitais pirkimo būdais įsigyti smėlio ruožo atkūrimo paslaugas (darbus), kurios bet kuriuo atveju bus teikiamos ne žiemos metu.

2. VPĮ 71 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant gali būti taikomos neskelbiamos derybos dėl to, kad tik vienas subjektas gali suteikti paslaugas, prekes ar darbus (VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčių reguliavimas).

VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose įtvirtinta galimybė prekes, paslaugas ar darbus įsigyti iš vieno tiekėjo, kai nėra konkurencijos dėl techninių priežasčių ar išimtinių teisių apsaugos.

Sąlygos, kurias perkančioji organizacija turi papildomai įvertinti, jeigu ji pageidauja pirkimą vykdyti nurodytais teisiniais pagrindais, yra:

- perkamų prekių, paslaugų ar darbų alternatyvų ar pakaitalų tinkamumo įvertinimas. Kitaip tariant, perkančioji organizacija turi įvertinti, ar būtų priimtinas ir jos poreikius patenkintų lygiavertis, panašus pirkimo objektas, kuris teikiamas rinkoje esant tiekėjų konkurencijai. Tokiu atveju, jeigu tinkami alternatyvūs ar pakeičiami pirkimo objektai, tuomet negali būti vykdomos neskelbiamos derybos VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčių pagrindu;

- konkurencijos nebuvimas nėra sukurtas pačios perkančiosios organizacijos, jai dirbtinai sugriežtinus pirkimo reikalavimus. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija turi įvertinti, ar techninės specifikacijos reikalavimai atitinka VPĮ 37 straipsnio reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 37 straipsnio komentarą);

- konkurencijos nebuvimas nėra perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų padarinys. Perkančioji organizacija privalo įsivertinti, ar situacija, kai tik vienas tiekėjas gali pateikti pirkimo objektą, nėra susidariusi dėl jos pačios ankstesnių sprendimų. Tai apima ne tik techninių reikalavimų ar specifikacijų formavimą, bet ir platesnį požiūrį į sprendimus, kurie lėmė faktinę ar teisinę priklausomybę nuo vieno konkretaus tiekėjo. Tokie sprendimai gali būti susiję su technologinių sprendimų pasirinkimu (pavyzdžiui, uždaros sistemos įsigijimu ar išskirtinėmis integracijomis, kurios nesuderinamos su kitų tiekėjų produktais), ilgalaikių sutarčių sudarymu be konkurencijos skatinimo mechanizmų ar sąmoningu neveikimu, kai nebuvo imtasi veiksmų užtikrinti atviras prieigas, sąsajas ar skaidrias sąlygas potencialiems tiekėjams.

Šiuo aspektu svarbi ESTT praktika, ypač byloje C‑578/23 išdėstytos nuostatos, pagal kurias perkančioji organizacija negali remtis išimtinių teisių apsauga, siekdama taikyti neskelbiamų derybų procedūrą, kai tokia išimtinė padėtis susidarė dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo. Jei perkančioji organizacija per pagrįstą laikotarpį turėjo realias galimybes skelbti konkurencingą pirkimą ar kitaip nutraukti priklausomybę nuo konkretaus tiekėjo, tačiau šių galimybių neišnaudojo, negalima konstatuoti, kad nėra konkurencijos dėl objektyvių ir neišvengiamų priežasčių. Todėl perkančioji organizacija turi įvertinti ne tik faktinę tiekėjo padėtį rinkoje, bet ir savo pačios veiksmus bei sprendimus, kurie galėjo turėti įtakos konkurencijos dirbtiniam sumažinimui. Todėl, jeigu konkurencijos nebuvimas susidarė dėl ankstesnių perkančiosios organizacijos sprendimų, pavyzdžiui, nesugebėjimo tinkamai valdyti pirkimų procesų ar nesugebėjimo išvengti priklausomybės nuo vieno tiekėjo, tokia situacija nėra pakankamas pagrindas taikyti neskelbiamas derybas pagal VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčius^[17(1)].

Dėl šios priežasties perkančiosioms organizacijoms siūlytina atlikti rinkos konsultacijas (detaliau žiūrėti VPĮ 27 straipsnio komentarą) bei įsitikinti, kad iš tikrųjų yra tik vienas tiekėjas, galintis pasiūlyti pirkimo objektą.

Pavyzdys, kai negalima neskelbiamų derybų būdą grįsti techninėmis priežastimis

Perkančioji organizacija turi analizatorių, kuris naudoja konkrečius reagentus. Reagentus šiam analizatoriui gali parduoti tik konkretus tiekėjas. Kita vertus, kiti tiekėjai gali pasiūlyti kitus reagentus ir analizatorių panaudą. Dėl šios priežasties perkančioji organizacija negali remtis turimo analizatoriaus ypatybėmis, kai siekia įsigyti reagentus.

3. VPĮ 71 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant gali būti neskelbiamų derybų būdu vykdomi prekių pirkimai.

VPĮ 71 straipsnio 3 dalies sąlygos taikomos tik prekių pirkimams, todėl paslaugų ir darbų pirkimai neskelbiamų derybų būdu pagal šias sąlygas negali būti atliekami.

Prekių pirkimas turi atitikti bent vieną iš VPĮ 71 straipsnio 3 dalies sąlygų:

3.1.  VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta sąlyga, jeigu perkamos prekės gaminamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais ir jeigu tokiu pirkimu nesiekiama įsigyjamų prekių masine gamyba sustiprinti komercinio pajėgumo arba padengti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidų.

VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punktas taikomas, esant šioms sąlygoms kartu:

• Neskelbiamas derybas galima vykdyti tada, kai perkamos tam tikros specifinės prekės, kurios nėra prieinamos konkurencinėje rinkoje. Tokios perkamos prekės turi būti gaminamos ir (arba) parduodamos siekiant ne komercinių, bet mokslinių tikslų. Ši sąlyga atskiria neskelbiamų derybų būdą nuo VPĮ 15 straipsnyje reglamentuojamos įstatymo netaikymo išimties, kuomet mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimas nepatenka į VPĮ reguliavimo sritį (detaliau žiūrėti VPĮ 15 straipsnio komentarą) ir yra atliekamas tik perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti, t. y. moksliniai tyrimai, eksperimentai, studijos ar eksperimentinė plėtra yra VPĮ 15 straipsnio priemonė, t. y. paslaugos, o ne tikslas, kurio siekiama vykdomais pirkimais, t. y. prekės, skirtos paslaugoms teikti;
• tokiu pirkimu nesiekiama įsigyjamų prekių masine gamyba sustiprinti komercinio pajėgumo arba padengti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidų. Kitaip sakant, prekės įsigyjamos tik kaip prototipas, o ne masinės gamybos prekės urmu. Ši sąlyga atskiria neskelbiamų derybų būdą nuo inovacijų partnerystės pirkimo būdo, kurio tikslas yra inovacinio produkto sukūrimas mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatas, o finansavimas turėtų būti proporcingas gaunamam produktui (detaliau žiūrėti VPĮ 73 straipsnio komentarą). Neskelbiamų derybų atveju mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidos gali viršyti prekių kainą.

3.2.  VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, jeigu perkančioji organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo verta pirkti papildomai, siekiant iš dalies pakeisti turimas prekes ar įrenginius arba padidinti turimų prekių ar įrenginių kiekį, kai, pakeitus tiekėją, perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti medžiagų, turinčių kitokias technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba per didelių techninių eksploatavimo ir priežiūros sunkumų. Tokių sutarčių, kaip ir pasikartojančių sutarčių, trukmė paprastai negali būti ilgesnė kaip 3 metai, skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos esant visoms šioms sąlygoms kartu:

• prekės yra įsigyjamos iš tiekėjo, iš kurio perkančioji organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį jau pirko prekių. Tokiu būdu perkančioji organizacija, vykdydama ankstesnį viešąjį pirkimą, pagal kurį sudaryta ankstesnė viešojo pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis), užtikrino pirkimų principus (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą), kadangi apie ankstesnį pirkimą buvo viešai paskelbta, be to, pagal viešai paskelbtas pirkimo sąlygas buvo objektyviai atrinktas pirkimo laimėtojas;
• perkančioji organizacija įsigyja tų pačių prekių, kurios buvo perkamos pagal ankstesnę su tiekėju sudarytą pirkimo sutartį. Tai reiškia, kad iš tiekėjo negali būti perkamos bet kurios kitos jo siūlomos prekės, o tik tos, dėl kurių jau buvo sudaryta ankstesnė pirkimo sutartis;
• papildomų prekių įsigijimo tikslas yra iš dalies pakeisti turimas prekes ar įrenginius arba padidinti turimų prekių ar įrenginių kiekį, pavyzdžiui, pakeisti sugedusią ir nepataisomą prekę nauja preke ar įsigyti papildomą tapačią prekę dėl to, jog padidėjo perkančiosios organizacijos poreikis (pavyzdžiui, padaugėjo darbuotojų, atsirado nauja vidaus tvarka ar teisinis reguliavimas, kuris lemia didesnį poreikį);
• perkančioji organizacija negali kreiptis į kitus tiekėjus dėl pirkimo sutarties sudarymo, kadangi pakeitus tiekėją, perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti medžiagų, turinčių kitokias technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba per didelių techninių eksploatavimo ir priežiūros sunkumų. Vertinant tai, kas yra laikytina dideliais techniniais eksploatacijos ir priežiūros sunkumais, reikėtų atsižvelgti į tai, ar perkant skirtingas technines charakteristikas turinčias prekes iš esmės būtų galimas jas suderinti su turimomis prekėmis. Pavyzdžiui, nepakanka vien tik perkančiosios organizacijos pripratimo naudoti konkrečias prekes, o turi būti objektyviai neįmanoma pakeisti prekių kitomis, užtikrinant tiekėjų konkurenciją. Perkančioji organizacija privalo pagrįsti aplinkybių, kuriomis ji grindžia neskelbiamų derybų vykdymą, buvimą objektyviais duomenimis. Taigi, perkančioji organizacija kaip ir VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčių atveju, turi įrodyti, kad yra nepriimtinos alternatyvios, analogiškos prekės (detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčių, 2 dalies komentarą). Šiuo atveju išimtinės teisės teikti papildomas prekes atsiranda dėl ankstesnių prekių tiekimo, todėl perkančioji organizacija turi atskirti VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punkto sąlygas nuo VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčių reikalavimų;
• papildomų prekių įsigijimo sutartis negali būti ilgesnė kaip 3 metai nuo pagrindinės (pradinės) pirkimo sutarties įsigaliojimo momento.

VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga, kai galima taikyti neskelbiamas derybas, yra panaši į VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą nuostatą, kuomet gali būti pakeičiama pradinė pirkimo sutartis (detaliau žiūrėti VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentarą), tuo, jog perkama iš to tiekėjo, iš kurio perkančioji organizacija jau yra įsigijusi prekių. Kita vertus, VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatų negalima sutapatinti su VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kadangi sutarties keitimas galimas tik nepasibaigus sutarties galiojimo terminui, tuo tarpu VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punktas taikomas sutarčiai jau pasibaigus („pagal ankstesnę sutartį“). Be to, taikant VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punktą, perkančioji organizacija turi nustatyti tikslingumą įsigyti papildomų prekių, t. y. nepakanka tik įtvirtintos galimybės, o perkančiajai organizacijai objektyviai turi kilti poreikis įsigyti papildomas prekes.

3.3.  VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, jeigu prekės kotiruojamos ir perkamos prekių biržoje.

Direktyvos 2014/24/ES preambulės 50-ojoje konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta, kad atviro konkurso ar kita analogiškos prigimties procedūra netikslinga, kai prekės perkamos tiesiogiai prekių biržoje, įskaitant tokiose biržos prekių prekybos platformose, kaip antai žemės ūkio produktų, žaliavų ir energijos produktų biržos, kai reguliuojama ir prižiūrima daugiašalė prekybos sistema natūraliai užtikrina rinkos kainas.

3.4.  VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai ypač palankiomis sąlygomis perkama iš tiekėjo, kuris yra likviduojamas, restruktūrizuojamas, bankrutuojantis, bankrutavęs ar su kreditoriais sudaręs taikos sutartį, arba tiekėjui taikomos panašios procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus.

Neskelbiamos derybos, perkant prekes, gali būti vykdomos esant visoms šioms sąlygoms kartu:

• prekės įsigyjamos ypač palankiomis sąlygomis. Tokiais atvejais prekės dažnai yra parduodamos už ženkliai palankesnes nei įprastos rinkos sąlygos (pavyzdžiui, už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą), kadangi siekiama, kaip galima greičiau, parduoti tiekėjo turtą, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai;
• prekių pardavėjas turi specifinį statusą, t. y. yra likviduojamas, restruktūrizuojamas, bankrutuojantis, bankrutavęs ar su kreditoriais sudaręs taikos sutartį, arba tiekėjui taikomos panašios procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus (detaliau dėl kiekvieno statuso reikšmės žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 2 punkto komentarą).

Neskelbiamos derybos vykdomos būtent dėl tiekėjo statuso ypatybių, t. y. dėl to, kad tiekėjas „išeina iš rinkos“^[18]. Taikant VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintą sąlygą, perkančioji organizacija, akivaizdu, negali tikrinti VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 2 punkto pašalinimo pagrindo, kadangi nei vienas iš tiekėjo jo neatitiktų (VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 2 punkto pašalinimo pagrindas nėra privalomas, todėl siūlytina perkančiosioms organizacijoms kvietime jo neįtvirtinti).

4. VPĮ 71 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos taisyklės, kurios taikomos, kai neskelbiamos derybos yra vykdomos po projekto konkurso procedūros.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos tik po projekto konkurso, kuris buvo vykdytas, vadovaujantis VPĮ įtvirtinta tvarka ir sąlygomis (detaliau žiūrėti VPĮ 76 -77 straipsnio komentarą).

VPĮ 76 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad perkančioji organizacija, įvykdžiusi projekto konkursą bei atrinkusi geriausius projektus (planus), gali paslaugų pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu (detaliau žiūrėti VPĮ 76 straipsnio 2 dalies komentarą). VPĮ 71 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos taisyklės, kai turi būti vykdomas antrasis etapas po projekto konkurso prizininkų nustatymo, t. y. vedamos derybos su laimėtoju ar visais prizininkais, priklausomai nuo perkančiosios organizacijos pasirinkto modelio (detaliau žiūrėti VPĮ 76 straipsnio komentarą).

5. VPĮ 71 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos taisyklės, kai neskelbiamos derybos yra vykdomos dėl naujų panašių paslaugų ar darbų iš to paties tiekėjo, su kuriuo buvo sudaryta pirkimo sutartis.

VPĮ 71 straipsnio 5 dalies tvarka taikoma tik paslaugų ar darbų pirkimams, todėl prekių pirkimai neskelbiamų derybų būdu pagal šias sąlygas negali būti atliekami, o turi būti taikomas VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punktas (detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punkto komentarą).

Neskelbiamos derybos komentuojamu teisiniu pagrindu gali būti vykdomos esant visoms šioms sąlygoms kartu:

• perkamos naujos paslaugos ar darbai, kurie yra panašūs į jau įsigytas paslaugas ar darbus. Taigi, perkančioji organizacija negali pirkti visiškai skirtingų paslaugų ar darbų, pavyzdžiui, jeigu yra įsigyjami pastato statybos darbai, tai želdinių tvarkymo darbai, kurie nebuvo nustatyti pirkime, negali būti įsigyjami. Taip pat ši sąlyga reiškia, kad, prieš įsigyjant papildomas panašias paslaugas ar darbus, turi būti įvykdytas pirkimas, kuriame apibrėžti darbai ir paslaugos, į kuriuos panašūs bus įsigyjami papildomai. Tokiu būdu siekiama užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumą, sąžiningą konkurenciją (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą). Atitinkamai todėl terminas panašūs aiškinamas siaurinamai ir griežtai;
• VPĮ 71 straipsnio 5 dalies 1 punkto sąlyga:

- visi nauji pirkimai yra skirti tam pačiam projektui^[19], dėl kurio buvo sudaryta pirminė pirkimo sutartis, vykdyti. Taigi pirminiame pirkime turėjo būti nurodytas perkančiosios organizacijos įgyvendinamas projektas, kuriam skirti darbai ir paslaugos.

- pagrindiniame projekte buvo numatyta galimų papildomų paslaugų ar darbų pirkimo mastas ir sąlygos, kurioms esant bus perkama papildomai. Taigi, apie papildomų darbų ar paslaugų įsigijimo galimybę turi būti pranešta visiems suinteresuotiems rinkos dalyviams. Tokiu būdu visi tiekėjai galėjo tinkamai įsivertinti savo galimybes dalyvauti pirkime, o atlikus pirkimą neskelbiamų derybų būdu iš konkretaus tiekėjo nėra jam suteikiamos išimtinės ir geresnės galimybės negu kitiems tiekėjams, kadangi tokia galimybė buvo tinkamai visiems išviešinta;

• VPĮ 71 straipsnio 5 dalies 2 punkto sąlyga – pirminė pirkimo sutartis buvo sudaryta paskelbus apie pirkimą VPĮ nustatyta tvarka, skelbime nurodžius apie galimybę pirkti papildomai ir atsižvelgus į papildomų pirkimų vertę. Tai reiškia, kad ne tik pirkimo dokumentuose, bet ir pirkimo skelbime turi būti nustatyta papildomų darbų ar paslaugų įsigijimo galimybė. Taip pat pagal VPĮ 4 ir 5 straipsnio normas (detaliau žiūrėti VPĮ 4 ir 5 straipsnio komentarą) turi būti tinkamai apskaičiuota numatoma pirkimo vertė ir tinkamai pasirinkta pirkimo rūšis, t. y. įskaičiuojami ir visi papildomi darbai bei paslaugos jau vykdant skelbiamą pirkimą;

Pavyzdys

Perkančioji organizacija numatė paslaugų, kurių vertė yra 110 000 Eur (vertė yra mažesnė už tarptautinio pirkimo vertę, todėl galimai būtų vykdomas supaprastintas pirkimas), pirkimą. Taip pat perkančioji organizacija numatė, kad papildomai tų pačių paslaugų gali įsigyti iki 35 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad planuojant pirkimą turi būti sudėtos šios vertės (110 000 +35 000 = 145 000). Kadangi bendrai šios vertės viršija tarptautinės vertės pirkimų ribą (139 000 Eur), tai turi būti vykdomas tarptautinės vertės pirkimas. Taigi ir neskelbiamos derybos, jei jos būtų vykdomos, dėl 35 000 Eur būtų tarptautinės vertės.

• VPĮ 71 straipsnio 5 dalies 3 punkto sąlyga – nauji pirkimai atliekami nuo pirminės pirkimo sutarties sudarymo momento praėjus ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Taigi, papildomų paslaugų ir darbų įsigijimo sutartis negali būti sudaroma vėliau, pavyzdžiui, po 3,5 metų nuo pagrindinės (pradinės) pirkimo sutarties įsigaliojimo momento.

VPĮ 71 straipsnio 5 dalis, kai galima taikyti neskelbiamas derybas, yra panaši VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms, kuomet gali būti pakeičiama pradinė pirkimo sutartis (detaliau žiūrėti VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentarą), tuo, kad perkama iš tiekėjo, iš kurio perkančioji organizacija jau buvo įsigijusi prekių. 

ESTT analizuoti pavyzdžiai:

• ESTT byloje Komisija prieš Italiją[20] buvo konstatuota, kad nebuvo nei vienos iš sąlygų (Lietuvoje įtvirtintų VPĮ 71 straipsnio 5 dalyje) skirti konkrečiam subjektui sutartį dėl kelio praplatinimo ir sujungimo su kitais keliais, kai tokių galimybių nebuvo nustatytų pirkimo dokumentuose, o tiekėjas tik derybų metu pasiūlė didesnę darbų apimtį, t. y. perkančioji organizacija derėjosi išimtinai tik su vienu tiekėju dėl šių sąlygų.
• ESTT byloje Komisija prieš Ispaniją[21] buvo spręstas klausimas, ar gali tiekėjai procedūrų metu pagerinti savo pasiūlymus ir taip perimti didesnę dalį kelio priežiūros. ESTT konstatavo, kad tokiu atveju vis tiek laikoma, kad papildomi darbai buvo skirti be pirkimo procedūrų ir pažeistos neskelbiamų derybų sąlygos.
• ESTT Komisija prieš Italiją byloje[22] kilo ginčas dėl 3 (trejų) metų skaičiavimo termino pradžios. Italija laikėsi pozicijos, kad terminas pradedamas skaičiuoti nuo pagrindinių darbų pabaigos, tuo tarpu ESTT laikėsi pozicijos, kad 3 (trys) metai skaičiuojami nuo pagrindinės sutarties sudarymo, o ne įvykdymo.

6. VPĮ 71 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti atvejai, kai vykdomos supaprastintos neskelbiamos derybos.

Kadangi neskelbiamos derybos pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalį vykdomos tik supaprastintiems pirkimams, todėl tarptautinės vertės pirkimai negali būti vykdomi neskelbiamų derybų būdu, esant nurodytoms sąlygoms.

6.1.  VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos prekės ir paslaugos naudojant reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas.

Reprezentacinės išlaidos nėra tiksliai apibrėžtos VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 1 punkte, todėl vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 919 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimo reprezentacinėms išlaidoms taisyklių 2 punktu, kur nurodyta, kad reprezentacinės išlaidos – atstovavimo išlaidos šalies viduje ir užsienyje. Joms priskiriama: užsienio valstybių asmenų, delegacijų, svečių ir juos lydinčių asmenų priėmimo išlaidos (išlaidos transportui, nakvynei, maitinimui, vertėjams, gidams, gėlėms, suvenyrams, atminimo dovanoms, kitoms prekėms ir paslaugoms); užsienyje arba šalies viduje rengiamų oficialių priėmimų išlaidos (vaišių, pobūvių, banketų, kurie rengiami įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu kokio nors asmens, delegacijos, svečių garbei, taip pat įstatymų nustatytų atmintinų ir švenčių dienų, profesijų dienų, sutarčių pasirašymo, vizitų, valstybės arba įstaigos jubiliejų, valstybės, tarptautinių organizacijų, kitų apdovanojimų skyrimo įstaigos darbuotojams progomis, organizavimo, maisto produktų, alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, kitų prekių ir paslaugų pirkimo išlaidos); darbo susitikimų išlaidos (maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, kitų prekių, skirtų įstaigos atstovų susitikimams darbo klausimams aptarti, svarstyti, derinti su kitų įstaigų, įmonių, organizacijų atstovais, pirkimo išlaidos); išlaidos atminimo dovanoms, suvenyrams, gėlėms, sveikinimo raštams, atvirukams, nuotraukoms valstybės, įstaigos, įstaigos darbuotojų arba valstybei nusipelniusių asmenų jubiliejų, valstybės, tarptautinių organizacijų, kitų apdovanojimų skyrimo įstaigos darbuotojams, įstatymų nustatytų atmintinų ir švenčių dienų, profesijų dienų progomis; išlaidos vizitinėms kortelėms, reprezentaciniams suvenyrams, lipdukams ir leidiniams; išlaidos, susijusios su dalyvavimu labdaros, kultūros, sporto ir kituose visuomeniniuose renginiuose (išlaidos dovanėlėms švenčių proga ikimokyklinių, mokymo, sveikatos apsaugos, vaikų, senelių, invalidų globos įstaigų auklėtiniams ir globotiniams, socialiai remtinoms šeimoms, taip pat išlaidos suvenyrams, dovanoms, gėlėms, pagal varžybų ir konkursų sąlygas numatytiems prizams, su dalyvavimu minėtuose renginiuose susijusiems mokesčiams, valstybės arba įstaigos atributika pažymėtoms prekėms); oficialiam vizitui raštiškai pakviesto Lietuvos Respublikos oficialaus asmens sutuoktinio ar kito lydinčio šeimos nario, vizito metu atliekančio atitinkamas valstybinio ir diplomatinio protokolo nustatytas funkcijas, vykimo į vizito vietą ir atgal visų rūšių transporto priemonėmis išlaidos.

Reprezentacinėms išlaidoms nepriskiriama: užsienio specialistų, dirbančių Lietuvos Respublikoje pagal susitarimą, maitinimo ir nakvynės išlaidos; įstaigų švenčių, konkursų, sporto varžybų, parodų, mugių, festivalių, koncertų, kitų renginių rengimo išlaidos, kai jos daromos iš specialiai išvardytiems renginiams rengti numatytų lėšų. 

Taigi pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 1 punktą gali būti perkamos ne bet kurios prekės ar paslaugos, bet būtent tokios, kurios yra skirtos reprezentuoti perkančiąją organizaciją.

Pavyzdys

Lietuvos perkančioji organizacija užsienio delegatams įteikė knygų apie Lietuvą. Atskiras reprezentacinis renginys nebuvo organizuojamas. Tokių dovanų išlaidos gali būti priskiriamos reprezentacinėms išlaidoms, nes dovana pristato Lietuvą, todėl šios knygos įsigijimas galimas neskelbiamų derybų būdu.

6.2.  VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkami muziejų eksponatai, archyvų ir bibliotekų dokumentai, prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai, tiesiogiai iš leidėjų įsigyjami leidiniai.

VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyti pirkimo objektai: muziejų eksponatai, archyvų ir bibliotekų dokumentai, yra vienetiniai objektai, turintys meninę – istorinę reikšmę, dėl jų teikimo objektyviai negali būti konkuruojama, kadangi tokį pirkimo objektą turi konkretus tiekėjas. Dėl šios priežasties perkančioji organizacija gali vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu.

VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyti pirkimo objektai: laikraščiai ir žurnalai, rengiami konkrečiomis temomis, yra intelektinės veiklos rezultatas. Dėl šios priežasties perkančiajai organizacijai svarbu įsigyti konkrečiomis temomis publikuojamą laikraštį ar žurnalą. Kadangi nėra atitinkamų pirkimo objektų pakaitalų ar alternatyvų, tai perkančioji organizacija šiuos objektus įsigyja neskelbiamų derybų būdu iš konkretaus tiekėjo.

Atsižvelgiant į tai, kad perkančiosios organizacijos, pirkdamos leidinius, ypač iš kitų valstybių leidėjų, susiduria su sunkumais vykdydamos pirkimo procedūras, VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad pirkdamos leidinius tiesiogiai iš konkretaus leidėjo, perkančioji organizacija gali supaprastintus pirkimus vykdyti neskelbiamų derybų būdu.

6.3.  VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos prekės iš valstybės rezervo.

Valstybės rezervo samprata nėra pateikiama VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 3 punkte, todėl reikia vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad valstybės rezervas – tai mobilizaciniams, ūkio, sveikatos, krizės valdymo, susisiekimo ir civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu ir jų padariniams likviduoti, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ar kitais šio įstatymo nustatytais atvejais, skirtos lėšos; valstybės lėšomis įsigytos materialinių išteklių atsargos; materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas valstybės lėšomis nustatytas pagal preliminariąsias viešojo pirkimo-pardavimo sutartis.

Būtent Valstybės rezervo įstatyme yra įtvirtinta šių objektų kaupimo, tvarkymo tvarka, todėl perkančiosios organizacijos, remiantis šio įstatymo normomis bei VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 3 punktu, gali įsigyti reikiamų prekių. Perkančiosios organizacijos prekių iš valstybės rezervo gali įsigyti tik Valstybės rezervo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams įgyvendinti.

6.4.  VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 4 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos licencijos naudotis bibliotekiniais dokumentais ar duomenų (informacinėmis) bazėmis.

VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodyti pirkimo objektai: licencijos naudotis bibliotekiniais dokumentais ar duomenų (informacinėmis) bazėmis, turi vertę kaip intelektinės veiklos rezultatai. Licencijas gali išduoti tik konkretus tiekėjas, kuris sukūrė konkrečią bazę ir (ar) turi jos valdymo ir (arba) intelektines nuosavybės teises. Perkančiajai organizacijai svarbu įsigyti konkrečios dokumentų ar duomenų (informacinės) bazės licenciją, kuri suteiktų prieigą prie perkančiosios organizacijos poreikius tenkinančių dokumentų ar duomenų (informacijos). Kadangi nėra atitinkamų pirkimo objektų pakaitalų ar alternatyvų, tai perkančioji organizacija šiuos objektus įsigyja neskelbiamų derybų būdu iš konkretaus tiekėjo.

6.5.  VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 5 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos teisėjų, prokurorų, profesinės karo tarnybos karių, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (arba) pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo ir konferencijų paslaugos.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 5 punktą, esant šioms sąlygoms kartu:

• pirkimo objektas yra mokymų ir konferencijų paslaugos. Mokymai ir konferencijos yra suprantami kaip būdai, kuriais perduodamos žinios, informacija, patirtis ir naujausios tendencijos klausytojams aktualiomis temomis. Mokymai ir konferencijos organizuojami kaip renginiai, į kuriuos kviečiami klausytojai bei lektoriai, kurie perduoda žinias, informaciją, patirtį;
• pirkimo objektas yra skirtas teisėjams, prokurorams, profesinės karo tarnybos kariams, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojams ir (arba) pagal darbo sutartį dirbantiems darbuotojams. Taigi, asmenų, kuriems teikiamos mokymų ir (ar) konferencijų paslaugos, yra gana platus, siekiama, kad visiems viešajame sektoriuje dirbantiems fiziniams asmenims šios paslaugos būtų perkamos neskelbiamų derybų būdu.

Atsižvelgiant į tai, yra aktualu, kad žiniomis, informacija ir patirtimi dalintųsi būtent konkrečios srities specialistas, kurio konkretus dalyvavimas suteikia vertę dėl to asmens žinių, patirties, todėl kreipiamasi neskelbiamų derybų būdu į šį subjektą (lektorių) dėl paslaugų teikimo.

6.6.  VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 6 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos ekspertų komisijų, komitetų, tarybų narių, taip pat jų pasitelkiamų ekspertų, valstybės institucijų ar įstaigų kontrolės veiklai reikalingų ekspertų teikiamos nematerialaus pobūdžio (intelektinės) paslaugos.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 6 punktą, kai pirkimo objektas yra nematerialaus pobūdžio (intelektinės) paslaugos, t. y. paslaugos, kurias teikiant nėra sukuriamas materialus rezultatas, o įsigyjamos intelektinės paslaugos, kurioms teikti reikalingos konkretaus asmens turimos žinios, patirtis, kompetencija suteikti šias paslaugas. Intelektines paslaugas perkančioji organizacija įsigyja iš ekspertų komisijos, komitetų, tarybų narių, taip pat jų pasitelkiamų ekspertų.

Atsižvelgiant į tiekėjų subjektiškumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 6 punktą perkamos ne įprastinės, o specifinės ekspertinės paslaugos, kurias pagal turinį ar teisinius reikalavimus gali suteikti arba ne pavienis ekspertas, o atitinkamo reikalo žinovų grupė, arba intelektinės paslaugos teikiamos specifinei valstybės institucijų veiklai vykdyti.

Neskelbiamos derybos pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 6 punktą gali būti vykdomos dviem skirtingais atvejais:

a) bendruoju atveju, kai ekspertų komisijų, komitetų ar kitų darinių veikla ir teikiamos paslaugos nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos vykdomos veiklos^[23];

b) specifiniu atveju, kai intelektinės ekspertinės paslaugos teikiamos institucijos kontrolės veiklai (pavyzdžiui, Valstybės kontrolės) užtikrinti. Pažymėtina, kad pastarasis (specifinis) ekspertinių paslaugų teikimo atvejis yra ne VPĮ 71 straipsnio taikymą ribojantis, o kaip tik praplečiantis elementas, juolab kad analogiškoje PĮ 79 straipsnio 6 dalies 6 punkto nuostatoje pastarasis atvejis nenustatytas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju ekspertines paslaugas gali teikti ir pavienis ekspertas, o ne jų grupė.

6.7.  VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 7 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos mokslo ir studijų institucijų veiklos, mokslo, meninės veiklos, studijų, taip pat mokslo ir studijų institucijų paraiškų, reikalingų leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gauti, mokslinių darbų ekspertinio vertinimo paslaugos.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 7 punktą, esant šioms sąlygoms kartu:

• pirkimo objektas yra nematerialaus pobūdžio (intelektinės) paslaugos, t. y. paslaugos, kurias teikiant nėra sukuriamas materialus rezultatas, o reikalingos konkretaus asmens turimos žinios, patirtis, kompetencija suteikti šias paslaugas. Šiuo atveju šios intelektinės paslaugos – tik ekspertinio vertinimo paslaugos. Taigi, šiuo atveju yra itin svarbus intelektines paslaugas teikiantis subjektas (ekspertas).
• pirkimo objektas yra apribotas ir neskelbiamos derybos gali būti vykdomos tik dėl ekspertinio vertinimo šiems tikslams: mokslo ir studijų institucijų veiklos, mokslo, meninės veiklos, studijų, mokslinių darbų, taip pat mokslo ir studijų institucijų paraiškų, reikalingų leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gauti.

Pavyzdys

Vilniaus universitetas siekia įvertinti naujai kuriamų studijų programų kokybę, todėl kreipiasi į ekspertą, kuris turi žinių ir patirties būtent toje srityje, kurioje kuriamos studijų programos.

 Atsižvelgiant į tai, yra aktualu, kad ekspertinį vertinimą vykdytų ekspertas, turintis žinias, informaciją ir patirtį konkrečioje srityje, t. y. jo ekspertinis vertinimas suteikia vertę. Dėl to kreipiamasi neskelbiamų derybų būdu į šį subjektą (ekspertą) dėl paslaugų teikimo.

6.8. VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 8 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkančioji organizacija – aukštoji mokykla arba mokslinių tyrimų institutas – perka tiesiogiai su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijusios prekes, paslaugas ar darbus.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 8 punktą, esant šioms sąlygoms kartu:

• pirkimo objektas yra apribotas ir neskelbiamos derybos gali būti vykdomos tik dėl tokių prekių, paslaugų, darbų, kurie yra tiesiogiai susiję su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra.
• tik tokia perkančioji organizacija, kuri yra aukštoji mokykla arba mokslinių tyrimų institutas, gali vykdyti specifinio pirkimo objekto – tiesiogiai su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijusias prekes, paslaugas ar darbus – neskelbiamas derybas

6.9. VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 9 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos prekės, gaminamos ir (ar) naudojamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant tokios pačios paskirties gaminius ir kai šios prekės yra tiesiogiai susijusios su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 9 punktą, esant šioms sąlygoms kartu:

• perkamos prekės. Taigi, VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 9 punktas netaikomas, kai perkančioji organizacija siekia įsigyti paslaugas ar darbus, be to, perkamos prekės turi būti tiesiogiai susijusios su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra;
• prekių gaminimo ir (ar) naudojimo tikslas yra moksliniai tyrimai, eksperimentai, studijos ar eksperimentinė plėtra. Ši sąlyga atskiria neskelbiamų derybų būdą nuo VPĮ 15 straipsnio išimties, kuomet mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimas iš viso nepatenka į VPĮ reguliavimo sritį (detaliau žiūrėti VPĮ 15 straipsnio komentarą), yra atliekamas tik perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti, t. y. moksliniai tyrimai, eksperimentai, studijos ar eksperimentinė plėtra yra VPĮ 15 straipsnio priemonė, paslaugos, o ne tikslas, t. y. negali būti prekės.

6.10. VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 10 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos valstybės iždo funkcijoms atlikti reikalingos finansinės, kredito reitingo nustatymo ir finansinės informacijos teikimo paslaugos.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 10 punktą, esant šioms sąlygoms kartu:

• pirkimo objektas yra finansinės, kredito reitingo nustatymo ir finansinės informacijos teikimo paslaugos;
• perkamų paslaugų tikslas yra užtikrinti valstybės iždo funkcijas.

Valstybės iždas ir jo funkcijos pagal Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį yra Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdoma sistema, kuri apima šios ministerijos valdomą valstybės iždo bendrąją sąskaitą Lietuvos banke ir sistemas, leidžiančias įgyvendinti valstybės iždo funkcijas: kaupti valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje valstybės piniginius išteklius ir juos išduoti, tvarkyti šių veiksmų apskaitą, atlikti kontrolę, rengti bei teikti atskaitomybę apie šiuos veiksmus, valdyti valstybės vardu prisiimtus įsipareigojimus išplatinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, prognozuoti valstybės piniginių išteklių srautus, investuoti ar kitaip grąžintinai naudoti laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius.

Kaip nurodyta VPĮ aiškinamajame rašte, perkant VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 10 punkte nurodytas paslaugas, valstybės iždas negali taikyti kitais pirkimo būdais (pavyzdžiui, atviro konkurso, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu) atliekamo pirkimo procedūroms keliamų reikalavimų, kadangi taikant šiuos reikalavimus nebūtų galima užtikrinti operatyvaus ir efektyvaus valstybės skolos ir valstybės lėšų valdymo, kas, tikėtina, turėtų neigiamą įtaką galutiniam tiek finansiniam, tiek nefinansiniam (įvairių rizikos rūšių valdymo proceso) rezultatui.

Be to, kitais nei neskelbiamų derybų būdu atliekamo pirkimo procedūroms keliami reikalavimai, perkant finansines paslaugas, būtų nesuderinami su šių paslaugų specifika ir neatitiktų kitų Europos Sąjungos šalių valstybės skolos valdymo agentūrų bei centrinių bankų taikomos praktikos.

Pasauliniu mastu pripažįstami trijų tarptautinių kredito reitingų agentūrų^[24] suteikiami reitingai, o aktualią finansinę informaciją pasauliniu mastu teikia bendrovės Bloomberg ir Reuters. Siekiant efektyvaus ir valstybės iždo funkcijų vykdymo tinkamu laiku, reikalingos visų minėtų agentūrų ir bendrovių teikiamos paslaugos. Taigi, paprastai yra sudaroma ne viena pirkimo sutartis su konkrečia bendrove, o kelios sutartys su skirtingomis bendrovėmis, iš kurių gaunama reikalinga informacija.

6.11. VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 11 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos keleivių pervežimo, nakvynės ir kitos su tarnybine komandiruote susijusios paslaugos, kai jos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 11 punktą, esant šioms sąlygoms kartu:

• pirkimo objektas yra keleivių pervežimo, nakvynės ir kitos su tarnybine komandiruote susijusios paslaugos. Taigi paslaugos turi būti specifinės, skirtos konkrečiam tikslui, t. y. susijusios su tarnybine komandiruote. Tarnybine komandiruote laikomas teisės aktų nustatyta tvarka įformintas darbuotojo išvykimas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos darbdavio siuntimu atlikti darbo funkcijas, vykdyti tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją[25];
• perkamos paslaugos iš specifinio subjekto, t. y. iš tiesioginio paslaugos teikėjo. Tai reiškia, kad paslaugos, kurios yra įsigyjamos per tarpininką, kelionių organizatorių, turi būti perkamos, taikant kitus pirkimo būdus, užtikrinančius konkurenciją. Tuo tarpu, jeigu įsigyjamas konkretus kelionės bilietas iš vežėjo, pavyzdžiui, traukinio bilietas iš AB „Lietuvos geležinkeliai“, lėktuvo bilietas iš Air Baltic, Wizzair, Lufthansa, nakvynė konkrečioje vietoje, pavyzdžiui, konkrečiame viešbutyje, tai gali būti atliekama neskelbiamų derybų būdu.

6.12. VPĮ  71 straipsnio 6 dalies 12 punkte įtvirtinta sąlyga, kai perkamos dalijimosi pačių naudotojų sukurta informacija su visuomene platformos paslaugos, kai jos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo pagal jo nustatytą visiems paslaugų gavėjams taikomą vienodą paslaugų kainodarą ir paslaugų organizavimo būdus ir kai paslaugos teikėjas neprisiima atsakomybės už skelbiamos informacijos turinį.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 12 punktą, esant šioms sąlygoms kartu:

• perkamos dalijimosi pačių naudotojų sukurta informacija su visuomene, pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos sukurtos reklamos, informacinio pranešimo paskelbimo ar kito išplatinimo, platformoje paslaugos;
• paslaugos įsigyjamos tiesiogiai iš platformos valdytojo, pavyzdžiui, Facebook, Youtube, Google, todėl perkančiosios organizacijos gali kreiptis į tokių platformų valdytojus;
• duomenų, pavyzdžiui, reklamos, vaizdo klipų ar informacinių pranešimų, pateikimo kainos ir pateikimo būdai (paskelbimas ar kitas viešinimo būdas) yra visiems subjektams vienodi, t. y. platformos valdytojas visiems besikreipiantiems tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims nustato visiškai vienodas kainas, dėl kurių objektyviai nėra deramasi;
• platformos valdytojas neatsako už skelbiamos informacijos turinį. Tai reiškia, kad platformos valdytojas neatlieka papildomų veiksmų patikrinti duomenų, o pačios perkančiosios organizacijos turi užtikrinti teksto gramatinį ir turinio tinkamumą, vaizdo klipo garso tinkamumą ir pan.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija organizuoja tarptautinį renginį ir turi įsigijusi sukurtą vaizdo klipą apie šį renginį, jo datą, dalyvių kainas ir kitą informaciją. Šį vaizdo klipą perkančioji organizacija nori paskelbti socialiniuose tinkluose Facebook, Instagram, kad jį matytų visi suinteresuoti dalyviai, jis būtų rodomas iki paties renginio datos. Perkančioji organizacija pagal Facebook, Instagram taisykles patalpina vaizdo klipą šiose platformose bei apmoka Facebook, Instagram taisyklėse nustatytą kainą už vaizdo klipo viešinimą.

6.13. VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 13  punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jeigu skelbiamoms deryboms visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 13 punktą, esant šioms sąlygoms kartu:

• prieš vykdant neskelbiamas derybas, buvo vykdomos skelbiamų derybų procedūros, taigi prieš pirkimo vykdymą neskelbiamu būdu, apie pirkimą, jo sąlygas turėjo būti skelbiama VPĮ nustatyta tvarka;
• skelbiamų derybų procedūros nebuvo užbaigtos pirkimo sutarties sudarymu, kadangi:

- visos pateiktos paraiškos (pasiūlymai) yra netinkamos (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 20-21 dalies komentarus). VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 13 punkto reguliavimas aiškintinas taip, kad:

◦ netinkama paraiška yra tokia, kai kandidatai ar dalyviai neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, dėl jų yra pašalinimo pagrindų (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 20 dalies komentarą);

◦ netinkamas pasiūlymas yra toks, kuris neatitinka reikalavimų dėl pirkimo objekto (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 21 dalies komentarą).

• vykdant neskelbiamas derybas, pirminės skelbiamų derybų sąlygos iš esmės nekeičiamos;
• perkančioji organizacija turi visiems skelbiamų derybų kandidatams ir dalyviams pranešti, kad jie pateikė netinkamas paraiškas ar netinkamus pirkimo pasiūlymus, t. y. turi CVP IS priemonėmis pranešti pirkime dalyvavusiems tiekėjams apie kiekvieno iš jų pasiūlymo (paraiškos) atmetimą bei tai, jog procedūros pasibaigė.

6.14. VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 14 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų, vykstančių kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, paslaugos ir kitos paslaugos sportininkams, kurie atstovauja Lietuvos Respublikai aukšto meistriškumo sporto varžybose, kai paslaugų teikėją parenka renginio organizatorius.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 14 punktą, esant šioms sąlygoms kartu:

• pirkimo objektas yra aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų, vykstančių kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, paslaugos, kitos paslaugos sportininkams, kurie atstovauja Lietuvos Respublikai aukšto meistriškumo sporto varžybose.

Aukšto meistriškumo sporto sąvoka nustatyta Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje – tai asmens fizinės veiklos forma jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupėse (pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos ar paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams (pasaulio ar Europos) vadovaujančios organizacijos nustatytus amžiaus reikalavimus), kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu. Sporto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovykla – aukšto meistriškumo sporto pratybų proceso dalis, kai vykdomas tikslingas ir apibrėžtos trukmės sportininko rengimas, siekiant įvertinti sportininko pasiektą parengtumo lygį ir šį lygį pakelti prieš konkrečias aukšto meistriškumo sporto varžybas.

• aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų, vykstančių kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, paslaugų, kitų paslaugų sportininkams, kurie atstovauja Lietuvos Respublikai aukšto meistriškumo sporto varžybose, teikėją parenka renginio organizatorius.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija supaprastintą pirkimą neskelbiamų derybų būdu gali vykdyti tais atvejais, kai jai reikia įsigyti sportininkų, atstovaujančių Lietuvos Respublikai aukšto meistriškumo sporto varžybose, kurias organizuoja tarptautinės asociacijos, apgyvendinimo, maitinimo, pervežimo paslaugas, kai jas parenka pats  renginio organizatorius.

6.15. VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 15 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai teikiančios socialines paslaugas perkančiosios organizacijos perka prekes ir paslaugas socialinių paslaugų gavėjų savarankiškumui ugdyti ir (ar) jų individualiems poreikiams tenkinti.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 15 punktą, esant šioms sąlygoms kartu:

• perkamos prekės ir paslaugos, kurių naudojimo tikslas yra ugdyti socialinių paslaugų gavėjų savarankiškumą, tenkinti jų individualius poreikius, taigi atitinkamų darbų pirkimas pagal šį papunktį nėra galimas;
• šį specifinį pirkimo objektą gali įsigyti tik tokios perkančiosios organizacijos, kurios teikia socialines paslaugas, t. y. socialinių paslaugų įstaigos, kurių veiklos sritis – socialinių paslaugų teikimas.

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas^[26], be kita ko, apibrėžia socialinių paslaugų teikėjo sąvoką, socialinių paslaugų sampratą, jų tikslus ir rūšis, reglamentuoja socialinių paslaugų valdymą, skyrimą, teikimą.

6.16. VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 16 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos dalyvavimo parodose paslaugos iš parodos organizatoriaus, pagal visiems paslaugų gavėjams taikomą vienodą paslaugų kainodarą.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 16 punktą, esant šioms sąlygoms kartu:

• perkamos dalyvavimo parodose paslaugos, pagal visiems paslaugų gavėjams taikomą vienodą paslaugų kainodarą;
• dalyvavimo parodose paslaugas perkančioji organizacija įsigyja tiesiogiai iš parodos organizatoriaus.

Kaip nurodyta VPĮ aiškinamajame rašte, VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 16 punkte suteikiama teisė perkančiajai organizacijai vykdyti neskelbiamas derybas supaprastintų pirkimų atveju tada, kai tiesiogiai iš organizatoriaus perkamos dalyvavimo parodoje paslaugos pagal visiems paslaugų gavėjams taikomą vienodą paslaugų kainodarą, atsižvelgiant į tai, kad pirkdama minėtas paslaugas, perkančioji organizacija susiduria su iššūkiais, kai parodos organizatoriaus prašoma pagrįsti, kad jis yra vienintelis tiekėjas, o gavus tokį pagrindimą prašoma pateikti pirminį pasiūlymą. Be to, kyla problemų dėl sutarčių pasirašymo, nes parodos organizatorių internetiniame puslapyje yra skelbiamos bendrosios, specialiosios sąlygos, kuriomis turi vadovautis visi, kurie nori dalyvauti parodoje; parodos organizatorius siūlomų sutarčių sąlygų negalima keisti.

6.17. VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 17 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos mokslinių straipsnių skelbimo paslaugos, kai skelbiamų mokslinių straipsnių atranką vykdo tiesioginis paslaugos teikėjas.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 17 punktą, esant šioms sąlygoms kartu:

• perkamos mokslinių straipsnių skelbimo paslaugos;
• skelbiamų mokslinių straipsnių atranką vykdo tiesioginis paslaugos teikėjas.

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas^[27] įtvirtina, kad kiekvienos pakopos mokslo ir studijų institucijų tyrėjų privalomas kompetencijas nustato Lietuvos mokslo taryba, vadovaudamasi tarptautiniais tyrėjų karjeros formavimo Europos mokslinių tyrimų erdvėje ir Europos aukštojo mokslo erdvėje principais ir kriterijais bei tyrėjų tarpinstitucinio ir tarptautinio judumo skatinimo principais (64¹ straipsnio 2 dalis). Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2023 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-352 patvirtintas Mokslo ir studijų institucijų tyrėjų karjeros pakopų privalomų kompetencijų aprašas^[28] nustato pareigą mokslo darbuotojams turėti tyrėjų privalomas kompetencijas, be kita ko, gebėjimą paskelbti mokslinių tyrimų rezultatus nacionalinio ir (ar) tarptautinio lygio mokslo publikacijose (patvirtintam tyrėjui) (7 punktas), gebėjimą paskelbti mokslinių tyrimų rezultatus tarptautinio lygio mokslo publikacijose (pripažintam tyrėjui, pirmaujančiam tyrėjui) (8, 9 punktai).

Kaip nurodyta VPĮ aiškinamajame rašte, VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 17 punkte suteikia teisę perkančiajai organizacijai neskelbiamas derybas supaprastintų pirkimų atveju vykdyti, pavyzdžiui, tada, kai perkamos mokslinių straipsnių skelbimo referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą tarptautinėje duomenų bazėje (pavyzdžiui, Clarivate Analytics Web of Science) tarptautiniuose leidiniuose paslaugos. Pažymėtina, kad publikuojami tik tie moksliniai straipsniai, kurie praeina griežtą recenzavimą, t. y. universiteto akademinių darbuotojų pateikti straipsniai praeina griežtą atranką, kurios tikslias – atrinkti ir publikuoti tik vertingus ir mokslinį potencialią turinčius straipsnius,  po kurios priima sprendimą dėl straipsnio publikavimo. Atsižvelgiant į tai, kad tarptautiniai mokslo leidiniai patys atsirenka, kuriuos mokslinius straipsnius publikuos, jų paslaugų įsigijimui gali būti vykdomos neskelbiamos derybos.

6.18. VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 18 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos prekės ir (ar) paslaugos, reikalingos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugoms teikti, jeigu moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra finansuojami privataus juridinio asmens lėšomis ir gauta mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros nauda naudojama privataus juridinio asmens poreikiams tenkinti.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 18 punktą, esant šioms sąlygoms kartu:

• perkamos prekės ir (ar) paslaugos, reikalingos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugoms teikti;
• privatus juridinis asmuo užsako ir finansuoja savo lėšomis mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros paslaugas, kurių teikimui reikalingas prekes ir (ar) paslaugas įsigyja perkančioji organizacija;
• gauta mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros nauda naudojama privataus juridinio asmens, pateikusio užsakymą ir finansavusio savo lėšomis mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, poreikiams tenkinti. Taigi neskelbiamų derybų pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 18 punktą perkančioji organizacija negalėtų vykdyti tuomet, kai ji pati, atlikusi mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas, sukurtų produktą ir tik po to jį siektų parduoti privačiam juridiniam asmeniui.

6.19. VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 19 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkami žemės ūkio ir maisto produktai, kai jie įsigyjami iš trumposios maisto tiekimo grandinės (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 36¹ dalies komentarą).

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos pagal VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 19 punktą, esant šioms sąlygoms kartu:

• pirkimo objektas yra žemės ūkio ir maisto produktai, kuriuos pagamino ir (arba) perdirbo specifiniai subjektai, t. y. žemės ūkio veiklos subjektai, jų grupės ir (ar) žemės ūkio veiklos subjektų nariai (žemės ūkio kooperatinių bendrovių nariai), atitinkantys Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme labai mažai, mažai ir vidutinei įmonei keliamus reikalavimus;
• minėti specifinių subjektų pagaminti ir (arba) perdirbti žemės ūkio ir maisto produktai įsigyjami iš trumposios maisto tiekimo grandinės (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 36¹ dalies komentarą), tai reiškia, kad: i) patiekiami rinkai tiesiogiai pačių gamintojų (arba) perdirbėjų; ii) patiekiami rinkai ne daugiau kaip per vieną tarpininką, pasitelkiamą jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kuris atitinka labai mažai ar mažai įmonei keliamus reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.

---

 

---

[1]Komentuojamos VPĮ 71 straipsnio nuostatos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES 32 straipsnio normas.

[2] Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 „Dėl Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[3] Direktyvos 2014/24/ES preambulės 50-oji konstatuojamoji dalis; ESTT 2005 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Komisija prieš Ispaniją, C-84/03; ESTT 2009 m. birželio 4 d. sprendimas byloje Komisija prieš Graikiją, C-250/07.

[4] ESTT 2009 m. birželio 4 d. sprendimas byloje Komisija prieš Graikiją, C-250/07.

[4(1)] ESTT 2025 m. sausio 9 d. sprendimas byloje C‑578/23.

[5] ESTT 1995 m. gegužės 18 d. sprendimas byloje Komisija prieš Italiją, C-57/94; 2003 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Vokietiją, C-20/01 ir C-28/01; 2004 m. rugsėjo 14 d. sprendimas byloje Komisija prieš Italiją, C-385/02.

[6] Direktyvos 2014/24/ES preambulės 50-oji konstatuojamoji dalis.

[7] Vykdant supaprastintas neskelbiamas derybas nėra būtina patikrinti visos ES rinkos, o tik Lietuvos Respublikos rinką.

[8] Direktyvos 2014/24/ES preambulės 50-oji konstatuojamoji dalis.

[9] ESTT 2008 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Komisija prieš Italiją. C-337/05; ESTT 2004 m. rugsėjo 14 d. sprendimas byloje Komisija prieš Italiją. C-385/02; ESTT 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Komisija prieš Vokietiją, C-275/08; ESTT 2003 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Vokietiją, C-20/01 ir C-28/01.

[10] Direktyvos 2014/24/ES preambulės 50-oji konstatuojamoji dalis.

[11] Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. lapkričio 1 d.).

[12] ESTT 1992 m. kovo 18 d. sprendimas byloje Komisija prieš Ispaniją, C-24/91; 1993 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas byloje Komisija prieš Italiją, C-107/92.

[13] ESTT 2005 m. spalio 27 d. sprendimas byloje Komisija prieš Italiją, C-525/03.

[14] Generalinio advokato Jacobs išvada, pateikta 2005 m. birželio 2 d. byloje Komisija prieš Italijos Respubliką, C-525/03.

[15] ESTT 2004 m. rugsėjo 14 d. sprendimas byloje Komisija prieš Italiją, C-385/02.

[16] ESTT 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Komisija prieš Vokietiją, C-275/08.

[17] LAT 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009.

[17(1)] ESTT 2025 m. sausio 9 d. sprendimas byloje C‑578/23.

[18] Steinicke, Michael, Vesterdorf, Peter L. Brussels Commentary on EU Public Procurement Law. Nomos, C.H.BECK, Hart publishing, 2018 m., 439 psl.

[19] Tas pats projektas suprantamas kaip atskirų veiksmų visuma, kuria siekiama bendro tikslo, pavyzdžiui, projektas gali būti studentų miestelio statyba ar atskiro pastatų komplekso statyba, į kuriuos įeitų projektavimo, statybos darbai, užbaigimo procedūros ir pan.

[20] ESTT 2005 m. spalio 27 d. sprendimas byloje Komisija prieš Italiją C-187/04 ir C-188/04.

[21] ESTT 2010 m. balandžio 22 d. sprendimas byloja Komisija prieš Ispaniją, C-423/07.

[22] ESTT 2004 m. rugsėjo 14 d. sprendimas byloje Komisija prieš Italiją, C-385/02.

[23] Kita vertus, aptariamos normos taikymo sritis daugiausia susijusi su kultūros ir švietimo sferomis.

[24] „Moody's“, „Standard & Poor's“, „Fitch Ratings“.

[25] DK 107 straipsnis.

[26] Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas (įstatymo redakcija nuo 2024-07-01).

[27] Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (įstatymo redakcija nuo 2025-01-01).

[28] Mokslo ir studijų institucijų tyrėjų karjeros pakopų privalomų kompetencijų aprašas.