73 straipsnis. Inovacijų partnerystės sąlygos ir vykdymas

1. Atliekant pirkimą inovacijų partnerystės būdu, siekiama sukurti inovatyvųjį produktą, paslaugą ar darbus, taip pat vėliau atlikti sukurto inovatyviojo produkto pirkimą, jeigu jis atitinka įvykdymo (rezultatyvumo) lygį ir maksimalias sąnaudas, dėl kurių susitarė perkančioji organizacija ir dalyviai.
2. Atliekant pirkimą inovacijų partnerystės būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, o inovacijų partnerystės procedūroje gali dalyvauti tik perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai. Perkančioji organizacija gali apriboti kandidatų, kuriuos ji kvies dalyvauti inovacijų partnerystės procedūroje, skaičių, vadovaudamasi šio įstatymo 54 straipsnio nuostatomis.
3. Atlikdama pirkimą inovacijų partnerystės būdu, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo:

1) inovatyviojo produkto poreikį, kurio negalima patenkinti rinkoje esančiais produktais, paslaugomis ir darbais;

2) norimos įsigyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos inovatyviajam produktui sukurti aprašymą;

3) minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti pasiūlymai;

4) numatomus inovacijų partnerystės etapus ir jų trukmę.

      4. Pirkimo dokumentuose pateikiama informacija turi būti pakankamai tiksli, kad tiekėjai galėtų įvertinti reikiamo sprendimo pobūdį ir mastą ir nuspręsti, ar jiems tikslinga dalyvauti pirkime.

      5. Perkančioji organizacija inovacijų partnerystę vykdo šiais etapais:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 31, 34 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdama tiekėjus pateikti paraiškas;

2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų kandidatų pašalinimo pagrindų, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus, ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus;

3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nurodyta pirkimo dokumentuose;

4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pirminius pasiūlymus, kurie gali apimti šiuos mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų etapų aprašymus: inovatyviojo produkto koncepcijos ar prototipo, sukurto inovatyviojo produkto, kuris gali būti komercinamas, bandomosios partijos. Kvietime pateikiama šio įstatymo 3 priedo 1 punkte nurodyta informacija;

5) derasi su dalyviais, kurių pirminiai ir vėlesni pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, šio įstatymo 75 straipsnyje nustatyta tvarka;

6) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėjusį pasiūlymą ar kelis laimėjusius pasiūlymus, vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais;

7) su vienu ar keliais laimėjusiais tiekėjais (partneriais) sudaro inovacijų partnerystės sutartis. Šiose pirkimo sutartyse, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų ir inovacijų proceso etapus, nurodomi vienas po kito einantys sutarties vykdymo etapai: inovatyviojo produkto koncepcijos sukūrimas ir patvirtinimas, inovatyviojo produkto prototipo sukūrimas, inovatyviojo produkto bandomosios partijos sukūrimas, sukurto inovatyviojo produkto pirkimas. Po kiekvieno iš nurodytų etapų, išskyrus etapą po inovatyviojo produkto bandomosios partijos sukūrimo, gali būti vedamos derybos. Pagal sutartyse nurodytus kiekvieno iš etapų vertinimo kriterijus perkančioji organizacija priima sprendimą dėl partnerių, vykdysiančių kitą inovacijų partnerystės sutarties etapą, skaičiaus;

8) kai inovacijų partnerystės sutartis sudaryta su keliais partneriais, sukūrus inovatyviojo produkto bandomąją partiją pagal sutartyje nustatytą tvarką priimamas sprendimas, iš kurio partnerio bus perkamas sukurtas inovatyvusis produktas.

       6. Nustatant inovacijų partnerystės pirkimo sąlygas, kandidatams turi būti keliamas kvalifikacinis reikalavimas dėl patirties atliekant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, kuriant ir įgyvendinant inovacijų sprendimus. Pirkimo dokumentuose nurodomos intelektinės nuosavybės teisėms taikomos sąlygos.

      7. Atliekant pirkimą inovacijų partnerystės būdu, pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį.

      8. Inovacijų partnerystės sutartį vykdant nuosekliais etapais, turi būti nustatomi kiekvieno etapo vertinimo kriterijai ir galimas maksimalus partnerių veiklos po kiekvieno inovacijų partnerystės sutarties vykdymo etapo apmokėjimas. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nurodyti, kad, atlikus tarpinius vertinimus, ji gali nutraukti inovacijų partnerystės sutartį po kiekvieno etapo, o jeigu inovacijų partnerystės sutartys sudaromos su keliais partneriais – sumažinti partnerių skaičių ir atitinkamai nutraukti atskiras sutartis.

    9. Sudarydama inovacijų partnerystės sutartį su keliais partneriais, perkančioji organizacija kitiems partneriams negali atskleisti jokios iš bet kurio partnerio gautos informacijos ar pasiūlytų sprendimų be šio partnerio sutikimo dėl konkrečios informacijos atskleidimo.

    10. Perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad inovacijų partnerystės struktūra ir įvairių jos etapų trukmė ir vertė atitiktų siūlomo sprendimo inovacijų laipsnį ir mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos, reikalingos inovatyviam sprendimui, kurio dar nėra rinkoje, kurti, seką. Numatoma inovatyviojo produkto vertė turėtų būti proporcinga investicijoms, reikalingoms tokiam produktui sukurti.

 

Komentuojamame VPĮ 73 straipsnyje yra įtvirtintos pirkimo, atliekamo inovacijų partnerystės būdu, sąlygos ir vykdymą reglamentuojančios teisės normos^[1].

Inovatyvios partnerystės pirkimo būdas yra reikšmingas instrumentas, įgalinantis perkančiąsias organizacijas įsigyti rinkoje dar neegzistuojantį produktą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad tiekėjai gali siūlyti, o perkančiosios organizacijos įsigyti dar nepagamintas (nesukomplektuotas) prekes^[2]. Vis dėlto tam tikras atvejais perkančiosioms organizacijoms gali kilti poreikis įsigyti apskritai rinkoje dar neegzistuojančių prekių, kurių negamina ne tik pavieniai gamintojai, bet jų rinkoje nėra apskritai.

Direktyvos 2014/24/ES preambulės 49-ojoje konstatuojamojoje dalyje paaiškinta inovacijų partnerystės pirkimo būdo paskirtis, nurodant, kad kai poreikio sukurti inovacinį produktą ar gauti inovacinę paslaugą ar vykdyti inovacinius darbus ir vykdyti vėlesnį susijusių prekių, paslaugų arba darbų pirkimą rinkoje jau esamais sprendimais neįmanoma patenkinti, perkančiosios organizacijos turėtų galėti pasinaudoti specialia pirkimo procedūra sutarčių, kurioms taikoma ši direktyva, atžvilgiu. Ši speciali procedūra turėtų sudaryti galimybę perkančiosioms organizacijoms suformuoti ilgalaikę inovacijų partnerystę siekiant sukurti ir paskui nusipirkti naują, inovacinį produktą, paslaugą ar darbus, jeigu užsakymas dėl tokio inovacinio produkto ar paslaugos arba inovacinių darbų gali būti įvykdytas pagal sutartą rezultatų lygį ir kainą, nesant reikalo tokiam pirkimui organizuoti atskiros pirkimo procedūros.

Inovacijų svarba tiesiogiai pripažįstama Direktyvoje 2014/24/ES, kurios preambulės 47-ojoje konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos, įskaitant ekologines ir socialines inovacijas, yra vieni iš svarbiausių būsimo augimo variklių [...], o viešosios institucijos turėtų geriausiai strategiškai išnaudoti viešuosius pirkimus inovacijoms skatinti. Be to, pažymėtina, kad inovacinių prekių, darbų ir paslaugų pirkimas atlieka esminį vaidmenį gerinant viešųjų paslaugų efektyvumą ir kokybę ir kartu sprendžiant svarbiausius visuomenės uždavinius. Jis padeda pasiekti geriausią viešųjų pinigų ir vertės santykį ir užtikrinti didesnę ekonominę naudą, naudą aplinkai ir visuomenei, nes kuriamos naujos idėjos, jos paverčiamos inovaciniais produktais bei paslaugomis ir taip skatinamas tvarus ekonomikos augimas.

Komentuojamas straipsnis turi būti aiškinamas sistemiškai su inovacijos sąvoka, įtvirtinta VPĮ 2 straipsnio 14 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 14 dalies  komentarą). Komentuojamame straipsnyje įtvirtintas pirkimo būdas yra naujas, jį lyginant su viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu apskritai, nes pirmąsyk jis buvo įtvirtintas tik Direktyvoje 2014/24/ES. Autorių vertinimu, sukuriant naują pirkimo būdą, skirtą išimtinai inovatyviems pirkimams, siekiama viešojo sektoriaus teisinę ekosistemą adaptuoti prie pasaulinių tendencijų, skatinant inovacijas ir sudaryti galimybes finansuoti startuolius taip pat  per viešuosius pirkimus.

Atkreiptinas dėmesys į VPĮ taikymo išimtį, kurios objektas yra panašus ar iš dalies sutampa su inovacijų partnerystės pirkimo objektu. VPĮ 15 straipsnyje nustatyta, kad esant konkrečioms sąlygoms, tam tikrų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimai yra atliekami netaikant VPĮ (detaliau žiūrėti VPĮ 15 straipsnio komentarą). Vienas iš galimų būdų vykdyti pirkimą yra ikiprekybinis pirkimas, kuris reguliuojamas Vyriausybės patvirtintu Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų vykdymo tvarkos aprašu^[3]. Ikiprekybiniu pirkimu turi būti siekiama įsigyti inovacinio produkto, reikalingo perkančiosios organizacijos uždaviniams spręsti, sukūrimo mokslinių tyrimų paslaugas. Taigi, siekiant vykdyti ikiprekybinį pirkimą, remiamasi VPĮ taikymo išimtimi. Tai reiškia, kad VPĮ netaikomas. Tuo tarpu inovacijų partnerystė yra vienas VPĮ įtvirtintų pirkimo būdų ir viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo dalis.

Pagrindinis skirtumas tarp mokslinių tyrimų ar eksperimentinės plėtros tyrimų pirkimų ir inovacijų partnerystės pirkimo būdo yra tas, kad inovacijų partnerystės pirkimo būdas įgalina perkančiąsias organizacijas įsigyti patį inovatyvų produktą (kuris pirkimo vykdymo metu dar neegzistuoja rinkoje), o ne tik mokslinio tyrimo ar eksperimentinės plėtros pagrindu sukuriamą intelektinį produktą.

Inovacijų partnerystės pirkimo būdo esmė ir taikoma procedūra yra sąlygota jos išskirtinio objekto. Vykdydama pirkimą inovacijų partnerystės pirkimo būdu, perkančioji organizacija pirmiausiai paskelbia pirkimą, kuriame nurodo reikalavimus perkamam inovatyviam produktui. Pirkime gali dalyvauti tik tokie tiekėjai, kurie turi patirties atliekant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, kuriant ir įgyvendinant inovacijų sprendimus. Pirkimo vykdymo metu jie varžosi teikdami paraiškas ir pasiūlymus, kuriuos pagal nustatytas sąlygas įvertinusi, perkančioji organizacija gali sudaryti inovacijų partnerystės sutartį su keliais partneriais. Inovacijų partnerystės sutartis yra vykdoma ir inovatyvusis produktas yra kuriamas pagal komentuojamame straipsnyje įtvirtintus inovacijų sutarties vykdymo etapus, kiekviename jų perkančiajai organizacijai tikrinant atitinkamo etapo rezultatų pasiekimą. Jei partnerių, vykdančių sutartį, yra keli – prasčiausiai sutartį vykdantys partneriai ar nustatytų etapo rezultatyvumo tikslų nepasiekiantys tiekėjai turi būti eliminuojami iš tolesnio inovacijų partnerystėse sutarties vykdymo. Kai inovacinis produktas yra sukuriamas, vykdant paskutinį inovatyviosios sutarties etapą, inovacinis produktas yra įsigyjamas.*\

 

1. VPĮ 73 straipsnio 1 dalyje nustatytos imperatyviosios (privalomos) pirkimo vykdymo inovacijų partnerystės būdu sąlygos – (i) atliekamu pirkimu privalo būti siekiama sukurti inovatyvųjį produktą, paslaugą ar darbus, (ii) vėliau atlikti sukurto inovacinio produkto pirkimą (tuo atveju, jeigu jis atitinka įvykdymo (rezultatyvumo) lygį ir maksimalias sąnaudas, dėl kurių susitarė perkančioji organizacija ir dalyviai).

Pirmoji pirkimui inovacijų partnerystės būdu atlikti būtina sąlyga – pirkimo objektas privalo būti inovacinis produktas, paslauga ar darbai. Nors VPĮ nėra įtvirtinta sąvoka inovatyvus produktas, tačiau VPĮ 2 straipsnio 14 dalyje yra įtvirtinta inovacijos sąvoka, į kurią atsižvelgiant turi būti aiškinama inovatyvaus produkto, paslaugos ar darbų sąvoka (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 14 dalies komentarą). Kitaip tariant, kaip minėta, komentuojama VPĮ teisės norma turi būsi sistemiškai taikoma su VPĮ 2 straipsnio 14 dalimi, tokiu būdu atskleidžiant ir tuo pačiu nustatant, kas turi būti laikoma inovatyviu produktu, paslauga ar darbais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPĮ 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta inovacijos sąvoka skiriasi nuo įprastinės jos sampratos, kadangi ji yra išplėsta papildomais turinio elementais, tokiais, kaip naujo rinkodaros metodo arba naujo organizacinio metodo diegimas verslo praktikoje, organizacijoje arba plėtojant išorės ryšius (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 14 dalies komentarą). Inovacijų informacijos rinkimo, pranešimo ir naudojimo gairėse (Oslo vadove)^[4] nurodoma, kad bendriausia prasme inovacija yra naujas arba patobulintas produktas ar procesas (arba jų derinys), kuris ženkliai skiriasi nuo ankstesnių vieneto produktų ar procesų ir kuris yra prieinamas potencialiems naudotojams (produkto atveju) arba kuris vieneto yra naudojamas (proceso atveju).

Antroji pirkimui inovacijų partnerystės būdu atlikti būtina sąlyga – pirkimu turi būti siekiama vėliau atlikti sukurto inovacinio produkto pirkimą (tuo atveju, jeigu jis atitinka įvykdymo (rezultatyvumo) lygį ir maksimalias sąnaudas, dėl kurių susitarė perkančioji organizacija ir dalyviai). Taigi, perkančioji organizacija, siekdama atlikti pirkimą inovacijų partnerystės būdu, privalo siekti ne tik sukurti inovatyvią prekę, paslaugas ar inovatyviai atlikti darbus, tačiau vėliau tokį pirkimo objektą ir įsigyti.

Ši sąlyga taip pat netiesiogiai nurodo, kad perkančioji organizacija, be komentuojamo straipsnio 3 dalyje nurodytų privalomų inovatyvios partnerystės būdu atliekamo pirkimo dokumentų nuostatų, juose taip pat privalo nustatyti (i) inovatyvaus pirkimo objekto įvykdymo (rezultatyvumo) privalomą lygį (angl. key performance indicators), (ii) maksimalias sąnaudas, galimas skirti inovatyvaus pirkimo objekto sukūrimui ir įsigijimui, t. y. nurodyti maksimalias kiekvieno inovatyvios partnerystės etapo sėkmingo įvykdymo atvejais partneriams mokėtinas sumas.

 

2. VPĮ 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimą inovacijų partnerystės būdu privalo vykdyti dviem etapais – (i) kviesti bet kurį tiekėją pateikti paraiškas ir atlikti kvalifikacinę atranką bei tuomet (ii) atrinktus kandidatus kviesti pateikti pasiūlymus. Vykdant pirkimą inovacijų partnerystės būdu, pirmojo etapo (t. y. paraiškų pateikimo ir kvalifikacinės atrankos) vykdymo metu pirkime gali dalyvauti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, tuo tarpu antrajame etape (t. y. pasiūlymų pateikimo ir jų vertinimo) etape – tik perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai. Taigi, įstatymų leidėjas inovacijų partnerystei iš esmės adaptavo ribotam konkursui ar skelbiamoms deryboms taikomas taisykles, kai yra įgyvendinama kvalifikacinė atranka. Taip siekiama, viena vertus, sudaryti sąlygas kuo didesnei konkurencijai, nes leidžiama teikti paraiškas bet kam, kas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Kita vertus, siekiama ir viešo pirkimo proceso efektyvumo ir administracinės naštos perkančiajai organizacijai mažinimo, kadangi vėlesnėse pirkimo procedūros stadijose konkurenciją tęsia tie kandidatai, kurie buvo atrinkti pagal kvalifikacinės atrankos taisykles.

Komentuojamoje straipsnio dalyje taip pat nustatyta, kad perkančioji organizacija gali apriboti kandidatų, kviečiamų dalyvauti antrajame pirkimo etape ir pateikti pasiūlymus, skaičių vadovaudamasi VPĮ 54 straipsnio nuostatomis (detaliau žiūrėti VPĮ 54 straipsnio komentarą).

 

3. VPĮ 73 straipsnio 3 dalyje nustatyti privalomi pirkimo dokumentų reikalavimai, atliekant pirkimą inovacijų partnerystės būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirkimo dokumentų privalomi reikalavimai įtvirtinti ir šio straipsnio 6, 7 dalyse (detaliau žiūrėti šių straipsnio dalių komentarus). Be to, VPĮ 73 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti pirkimo dokumentų turinio reikalavimai aktualūs ir taikytini viešojo pirkimo sutarčiai. Kitaip tariant, komentuojamos nuostatos, išskyrus VPĮ 73 straipsnio 3 dalies 3 punktą, turi būti perkeltos į inovacijų partnerystės sutartį ir suformuluotos kaip viešo pirkimo sutarties kontrahento (tiekėjo) sutartinės pareigos (prievolės).  

VPĮ 73 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirkimo inovacijų partnerystės būdu dokumentuose turi būti nurodytas inovacinio produkto poreikis, kurio negalima patenkinti rinkoje esančiais produktais, paslaugomis ir darbais. Ši norma laikytina specialiąja teisės norma VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 10 punkto atžvilgiu, nes perkančioji organizacija privalo ne tik aprašyti pageidaujamą įsigyti inovatyvų produktą (jo funkcinius ir techninius reikalavimus), tačiau ir pagrįsti jo poreikį, nurodant aplinkybes, dėl kurių perkančiosios organizacijos poreikio negalima patenkinti rinkoje esančiais produktais, paslaugomis ir darbais.

Vadovaujantis komentuojama norma, manytina, kad perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą inovacijų partnerystės būdu, privalo ne tik pagrįsti komentuojamo straipsnio 1 dalyje įtvirtintą inovacijų partnerystės pirkimo būdo taikymo sąlygą, tačiau taip pat ją ir atskleisti vykdant patį pirkimą. Kitaip tariant, netinkamas ir (arba) nepakankamas pagrindimas gali lemti neteisėtą inovacijos partnerystės, kaip pirkimo būdo taikymą. Būtina paminėti, kad, viena vertus, tai parodo, jog inovacijų partnerystės pasirinkimas yra ribojamas. Tačiau, kita vertus, komentuojamos normos turi būti aiškinamos tikslingai ir neturi formaliuoju požiūriu varžyti perkančiųjų organizacijų, siekiančių panaudoti inovacijų partnerystę siekiant komentuojamose normose nurodytų tikslų, susijusių su inovacijomis. Kitaip tariant, komentuojami inovacijų partnerystės pasirinkimo ribojimai ir sąlygos turi būti aiškinami turiningai, įgyvendinant turinio prieš formą viršenybės principą.

VPĮ 73 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad pirkimo inovacijų partnerystės būdu dokumentuose turi būti nurodytas norimos įsigyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos inovatyviajam produktui sukurti aprašymas.

Kiekvienu pirkimu, atliekamu inovacijų partnerystės būdu, turi būti siekiama įsigyti būtent inovacinį, rinkoje dar neegzistuojantį ar esmingai atnaujintą produktą, paslaugą ar darbus. Tokio naujo (atnaujinto) pirkimo objekto sukūrimo dalis yra mokslinių tyrimų ar eksperimentinės plėtros paslaugos, kurių metu turi būti sukuriama naujo produkto koncepcija, nustatomos esminės techninės ar funkcinės savybės ir pan. Komentuojamo straipsnio dalies nuostata, kad perkančioji organizacija privalo nurodyti norimos įsigyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos inovatyviajam produktui sukurti aprašymą, reiškia, kad pati perkančioji organizacija privalo aprašyti reikalavimus moksliniams tyrimams ar eksperimentinės plėtros paslaugoms, kurias privalės suteikti vykdomo pirkimo laimėtojai. Rengiant šį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos inovaciniam produktui sukurti aprašymą, jame gali būti nurodomi privalomi atlikti moksliniai tyrimai, perkančiajai organizacijai svarbios inovatyvaus pirkimo objekto charakteristikos ar suderinamumas su egzistuojančiais produktais, paslaugomis ar darbais ar procesais bei prievolė juos nustatyti ir (arba) ištirti.

VPĮ 73 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirkimo inovacijų partnerystės būdu dokumentuose turi būti nurodyti minimalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti pasiūlymai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad komentuojamoje normoje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga aprašyti būtent pasiūlymų privalomus minimalius reikalavimus, t. y. pirkimo, vykdomo inovacijų partnerystės būdu, antrajam etapui kandidatų teikiamų dokumentų visumą.

Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 5 dalies 4 punkte, perkančiosios organizacijos gali nustatyti, kad, be kita ko, kandidatų teikiami pasiūlymai apimtų šiuos mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų etapų aprašymus: inovacinio produkto koncepcijos ar prototipo, sukurto inovatyviojo produkto, kuris gali būti komercinamas, bandomosios partijos. Taigi, manytina, kad jau šiuo – pasiruošimo pirkimui inovacijų partnerystės būdu – metu, perkančiosios organizacijos turi turėti konkretų lūkestį, kaip turėtų būti vykdoma numatoma sudaryti inovacijų partnerystės sutartis bei nustatyti aiškius ir su tuo susijusius reikalavimus, taip pat, kaip konkrečiai tiekėjai turi atskleisti savo pasiūlymų esmę vykdomame pirkime.

Formuluojant reikalavimus pasiūlymams ir siekiant aiškumo, perkančiosioms organizacijoms siūlytina nustatyti aiškų baigtinį sąrašą dokumentų, kuriuos kartu su pasiūlymu privalo pateikti tiekėjas bei konkrečius minimalius reikalavimus jų turiniui.

VPĮ 73 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad pirkimo inovacijų partnerystės būdu dokumentuose turi būti nurodyti numatomi inovacijų partnerystės etapai ir jų trukmė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimai pirkimo inovacijų partnerystės būdu etapams nustatyti komentuojamo straipsnio 5 dalies 7 punkte. Jame nustatyta, kad atsižvelgiant į mokslinių tyrimų ir inovacijų proceso etapus, turi būti nurodomi vienas po kito einantys šie sutarties vykdymo etapai: (i) inovacinio produkto koncepcijos sukūrimas ir patvirtinimas, (ii) inovacinio produkto prototipo sukūrimas, (iii) inovacinio produkto bandomosios partijos sukūrimas, (iv) sukurto inovacinio produkto pirkimas. Taigi, pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija turėtų detalizuoti konkrečius reikalavimus kiekvienam iš nurodytųjų etapų, jų tinkamo įvykdymo reikalavimus bei derybų pereinant į tolimesnįjį etapą, tvarką, jei jos bus atliekamos sutarties vykdymo metu.

 

4. VPĮ 73 straipsnio 4 dalyje pakartojama bendra nuostata (reikalavimas) dėl pirkimo dokumentuose pateikiamos informacijos aiškumo, nurodant, kad ji turi būti pakankamai tiksli, kad tiekėjai galėtų įvertinti reikiamo sprendimo pobūdį ir mastą ir nuspręsti, ar jiems tikslinga dalyvauti pirkime.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta perkančiųjų organizacijų pareiga parengti tikslius, aiškius ir be dviprasmybių pirkimo dokumentus, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio komentarą). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vykdant pirkimą inovacijų partnerystės būdu yra sudėtinga aiškiai ir tiksliai nustatyti siekiamo įsigyti pirkimo objekto reikalavimus (priešingai nei atliekant įprastą, t. y. ne inovacinio produkto viešąjį pirkimą), komentuojamame straipsnyje nustatyta perkančiųjų organizacijų pareiga pirkimo dokumentuose pateikti bent tokios apimties ir aiškumo informaciją, kuri tiekėjams suteiktų galimybę nustatyti siekiamo įsigyti inovatyvaus produkto pobūdį ir nuspręsti, ar jiems tikslinga dalyvauti pirkime.

Kitaip tariant, VPĮ 73 straipsnio 4 dalis yra specialioji teisės norma VPĮ 35 straipsnio 4 dalies nuostatų atžvilgiu, kas suponuoja, kad įstatymų leidėjas siekė nustatyti lankstesnes sąlygas pirkimo dokumentų išsamumui ir tikslumui, kai pirkimai rengiami inovacijų partnerystės būdu, o ne organizuojami bendra tvarka. Atitinkamai tai pagrindžia ir vartojama terminologija pakankamai tiksli informacija. Įstatymų leidėjas neapibrėžia, koks informacijos kiekis sudaro pakankamą tikslumą, tačiau įstatymo teksto formuluotės leidžia laikyti, kad, kaip minėta, informacijos turi būti tiek, kad atitinkamoje rinkoje veikiantys tiekėjai suprastų, ką ir kokiomis sąlygomis perkančioji organizacija siekia įsigyti, tuo pačiu nereikalaujant, jog perkančioji organizacija preciziškai detalizuotų inovaciją, kadangi tai prieštarautų pastarosios esmei ir objektyviai situacijai (negalima detalizuoti to, kas tik vykdant viešo pirkimo sutartį bus sukurta ir (arba) paaiškės). Be to, turėtina omeny ir tai, kad perkančiosios organizacijos objektyviai turi mažiau žinių apie atitinkamą inovacinį sprendinį, nei jo rinkos dalyviai.

 

5. VPĮ 73 straipsnio 5 dalyje nustatyti inovacijų partnerystės pirkimo vykdymo etapai. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta Direktyvos 2014/24/ES preambulės 49-ojoje konstatuojamojoje dalyje, pirkimas inovacijų partnerystės būdu pagrįstas procedūrinėmis taisyklėmis, kurios taikomos konkurso procedūrai su derybomis, didelė dalis pirkimo inovacijų partnerystės būdu etapų sutampa su pirkimo, atliekamu skelbiamų derybų būdu, taisyklėmis.

VPĮ 73 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija skelbia apie pirkimą VPĮ 31, 34 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdama tiekėjus pateikti paraiškas (detaliau žiūrėti VPĮ 31, 34 straipsnių komentarus). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio punkto reguliavimas taip pat reiškia, kad pirkimas, atliekamas inovacijų partnerystės būdu, gali būti tik skelbiamas.

VPĮ 73 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo patikrinti, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų kandidatų pašalinimo pagrindų, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus, ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus. Šis pirkimo inovacijų partnerystės būdu vykdymo etapas atitinka skelbiamų derybų vykdymo etapą, įtvirtintą VPĮ 64 straipsnio 3 dalies 2 punkte (detaliau žiūrėti VPĮ 64 straipsnio 3 dalies 2 punkto komentarą).

VPĮ 73 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo atlikti kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nurodyta pirkimo dokumentuose. Šis pirkimo inovacijų partnerystės būdu vykdymo etapas atitinka skelbiamų derybų vykdymo etapą, įtvirtintą VPĮ 64 straipsnio 3 dalies 3 punkte (detaliau žiūrėti VPĮ 64 straipsnio 3 dalies 3 punkto komentarą).

VPĮ 73 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo atrinktus kandidatus vienu metu raštu pakviesti pateikti pirminius pasiūlymus. Šis pirkimo inovacijų partnerystės būdu vykdymo etapas atitinka skelbiamų derybų vykdymo etapą, įtvirtintą VPĮ 64 straipsnio 3 dalies 4 punkte (detaliau žiūrėti VPĮ 64 straipsnio 3 dalies 4 punkto komentarą).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodyta komentuojamo straipsnio 3 dalies 4 punkto komentare, pirkimo inovacijų partnerystės būdu pirkimo dokumentuose privalo būti nustatyti inovacijų partnerystės etapai, kurie detalizuoti VPĮ 73 straipsnio 5 dalies 7 punkte. Vienas iš šių inovacijų partnerystės etapų yra inovacinio produkto koncepcijos sukūrimas ir patvirtinimas, kurio sudedamųjų dalių aprašymai įvardijami kaip pavyzdiniai, kurių gali būti prašoma iš tiekėjų: inovatyviojo produkto koncepcijos ar prototipo aprašymas, sukurto inovatyviojo produkto, kuris gali būti komercinamas, bandomosios partijos aprašymus ir pan.

VPĮ 73 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija derasi su dalyviais, kurių pirminiai ir vėlesni pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, VPĮ 75 straipsnyje nustatyta tvarka. Šis pirkimo inovacijų partnerystės būdu vykdymo etapas atitinka skelbiamų derybų vykdymo etapą, įtvirtintą VPĮ 64 straipsnio 3 dalies 5 punkte (detaliau žiūrėti VPĮ 64 straipsnio 3 dalies 5 punkto komentarą).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad inovacijų partnerystės pirkimo metu atliekamų derybų reikalavimai, yra įtvirtinti VPĮ 75 straipsnyje punkte (detaliau žiūrėti VPĮ 75 straipsnio komentarą).

VPĮ 73 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėjusį pasiūlymą ar kelis laimėjusius pasiūlymus, vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais. Šis pirkimo inovacijų partnerystės būdu vykdymo etapas atitinka skelbiamų derybų vykdymo etapą, įtvirtintą VPĮ 64 straipsnio 3 dalies 6 punkte (detaliau žiūrėti VPĮ 64 straipsnio 3 dalies 6 punkto komentarą).

VPĮ 73 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija su vienu ar keliais laimėjusiais tiekėjais (partneriais) sudaro inovacijų partnerystės sutartis. Šiose pirkimo sutartyse, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų ir inovacijų proceso etapus, privalo būti nurodomi vienas po kito einantys sutarties vykdymo etapai: (i) inovacinio produkto koncepcijos sukūrimas ir patvirtinimas, (ii) inovacinio produkto prototipo sukūrimas, (iii) inovacinio produkto bandomosios partijos sukūrimas, (iv) sukurto inovacinio produkto pirkimas. Kitaip tariant, įstatyme nurodytos esminės sutarties sąlygos, be kurių viešo pirkimo sutartis negali būti laikoma teisėta ir galiojanti (CK 6.162 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad komentuojamame punkte įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė po kiekvieno iš šių etapų (išskyrus etapą po inovacinio produkto bandomosios partijos sukūrimo; šis sutarties vykdymo etapas reglamentuotas komentuojamos straipsnio dalies 8 punkte) su laimėjusiais tiekėjais vykdyti derybas. Tuo atveju, jei perkančioji organizacija nuspręstų šia teise pasinaudoti, pirkimo dokumentuose turi būti nustatoma šių derybų vykdymo tvarka, kiekvieno iš etapų įvykdymo (tiekėjų sukuriamo rezultato) vertinimo kriterijai, maksimalus skaičius tiekėjų, kurie gali patekti į tolimesnį sutarties vykdymo etapą ir kt. derybų vykdymui reikšmingos aplinkybės. Visa tai turi būti reguliuojama ir įgyvendinama taip, kad nebūtų prieštaravimų viešųjų pirkimų principams (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą).

VPĮ 73 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatyta, kad, kai perkančioji organizacija inovacijų partnerystės sutartį sudarė su keliais partneriais, sukūrus inovacinio produkto bandomąją partiją pagal sutartyje nustatytą tvarką turi būti priimamas sprendimas, iš kurio partnerio bus perkamas sukurtas inovacinis produktas. Atitinkamai tai reiškia, kad komentuojamoje dalyje įtvirtintos sąlygos turi būti detalizuotos pirkimo dokumentuose ir viešo pirkimo sutartyje, papildomai nustatant ir kitus svarbius šio teisinio santykio elementus, pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos pasirinkimo teisės turinį (kada ir kaip ji pasirenka), atsakomybės apribojimą (ar ji atsakinga už tai, kad nesudaro sutarties su bet kuriuo pirkimo dalyviu) ir pan.

VPĮ 73 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytos kelios reikšmingos aplinkybės, susijusios su galutinio (jau sukurto) inovacinio produkto įsigijimu. Pirma, inovacinis produktas (prekė) gali būti įsigijimas tik iš vieno partnerio, t. y. negali būti partnerių, iš kurių perkamas sukurtas inovacinis produktas (ne bandomoji partija), negali būti daugetas. Antra, jei perkančioji organizacija sutartį sudarė su keliais partneriais, šioje sutartyje (kaip nurodyta komentuojamos straipsnio dalies septintajame punkte), privalo būti įtvirtinti atrankos kriterijai, kurie sudarytų galimybes perkančiajai organizacijai priimti pagrįstą sprendimą, kurį iš partnerių pakviesti į paskutinįjį inovacijų partnerystės sutarties vykdymo etapą (sukurto inovacinio produkto pirkimas) ir iš kurio partnerio įsigyti geriausią sukurtą inovacinio produktą.

 

6. VPĮ 73 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nustatant inovacijų partnerystės pirkimo sąlygas, kandidatams turi būti keliamas kvalifikacinis reikalavimas dėl patirties atliekant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, kuriant ir įgyvendinant inovacijų sprendimus, o pirkimo dokumentuose nurodomos intelektinės nuosavybės teisėms taikomos sąlygos. Taigi, rengdama pirkimą inovacijų partnerystės būdu, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nustatyti kvalifikacijos reikalavimą kandidatams turėti patirties atliekant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (įgyvendinant inovacijų sprendimus) (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio komentarą). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad inovacijos sąvoka turi būti suprantama ir aiškinama tokiu būdu, kaip ji yra įtvirtinta VPĮ 2 straipsnio 14 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 14 dalies komentarą), todėl jei perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustatys abstraktų reikalavimą turėti patirties atliekant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, komentuojama norma nebus tinkamai įgyvendinta.

Perkančioji organizacija, rengdama pirkimo inovacijų partnerystės būdu dokumentus, juose taip pat privalo nustatyti siekiamo įsigyti inovatyvaus produkto naudojimo bei komercinimą reglamentuojančias intelektinės nuosavybės teises. Perkančiajai organizacijai rekomenduojama aiškiai atskleisti, kokias konkrečiai (priklausomai nuo poreikių – galimai ir visas) autorių turtines teises, įvykdžius inovacijų partnerystės sutartį ar jos etapus, įgyja perkančioji organizacija ir tiekėjai (autorių turtinės teisės reglamentuojamos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnyje).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad alternatyviai įgyjamoms autorių turtinėms teisėms perkančioji organizacija gali nustatyti konkretaus turinio licencijas bei jų sąlygas, kurias perkančioji organizacija gali įgyti sukūrus inovacinį produktą.

 

7. VPĮ 73 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad atliekant pirkimą inovacijų partnerystės būdu, pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Taigi, nustatant inovacijų partnerystės pirkimo sąlygas, jose privalo būti įtvirtinti ir detaliai aprašyti pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai. Pasiūlymų vertinimo kriterijų nustatymo reikalavimai detalizuoti VPĮ 55 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio komentarą).

Atsižvelgiant į tai, kad inovacijų partnerystės sutartis turi būti vykdoma etapais, perkančioji organizacija juos privalo detalizuoti pirkimo dokumentuose. Komentuojamo straipsnio aštuntojoje dalyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė pirkimo dokumentuose nurodyti, kad, atlikus tarpinius vertinimus, ji gali nutraukti inovacijų partnerystės sutartį po kiekvieno etapo, o jeigu inovacijų partnerystės sutartys sudaromos su keliais partneriais – sumažinti partnerių skaičių ir atitinkamai nutraukti atskiras sutartis. Dėl to darytina išvada, kad ir sutarties vykdymo metu partneriai privalo būti atrenkami taikant kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį.

Galiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad Direktyvos 2014/24/ES preambulės 48-ojoje konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta, kad, atsižvelgiant į inovacijų svarbą, perkančiosios organizacijos turėtų būti skatinamos kuo dažniau leisti teikti alternatyvius pasiūlymus. Alternatyvių pasiūlymų samprata įtvirtinta VPĮ 43 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 43 straipsnio komentarą). Perkančiajai organizacijai nusprendus suteikti tiekėjams teisę teikti alternatyvius pasiūlymus, ji pirkimo dokumentuose privalo nustatyti minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvūs pasiūlymai.

8. VPĮ 73 straipsnio 8 dalyje nustatyta inovacijų sutarties vykdymo tvarka. Perkančiajai organizacijai vykdant sutartį, privalo būti nustatyti ne tik kiekvieno iš etapų (detaliau žiūrėti VPĮ 73 straipsnio 5 dalies 7 punkto komentarą) vertinimo kriterijai, tačiau ir galimas maksimalus partnerių veiklos apmokėjimas. Ši nuostata reiškia, kad inovacijų partnerystės sutartyje privalo būti nustatytas maksimalus atlyginimas kiekvieną iš etapų įvykdantiems tiekėjams, konkretaus mokėtino dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarka. Pavyzdžiui, perkančioji organizacija gali nustatyti, kad nevisiškai įvykdžius kurį nors iš inovacijų sutarties etapų, tiekėjas nebėra kviečiamas į kitą sutarties vykdymo etapą, tačiau jam gali būti sumokamas atlyginimas, priklausomai nuo jo pasiekto sutarties etapo dalinio įvykdymo rezultato.

Komentuojamoje straipsnio dalyje taip pat įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė pirkimo dokumentuose nustatyti galimybę (i) apskritai nutraukti inovacijų partnerystės sutartį po kiekvieno etapo, (ii) po kiekvieno etapo mažinti partnerių skaičių ir nutraukti atskiras inovacijų partnerystės sutartis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad perkančiajai organizacijai nusprendus pasinaudoti šia teise, manytina, kad pirkimo dokumentuose turi būti nurodytos aiškios ir nedviprasmiškos aplinkybės, kuomet perkančioji organizacija gali pasinaudoti numatoma teise tiek apskritai nutraukti inovacijų partnerystės sutartį, tiek pagal kokius konkrečius kriterijus galima atrinkti partnerius, su kuriais sudarytos inovacijų sutartys bus nutraukiamos.

9. VPĮ 73 straipsnio 9 dalyje nustatyta perkančiųjų organizacijų pareiga užtikrinti inovacijų partnerystės sutarčių vykdymo metu iš partnerių gaunamos informacijos konfidencialumo apsaugą.

Komentuojant šioje straipsnio dalyje įtvirtintą perkančiųjų organizacijų pareigą užtikrinti konfidencialumą, pažymėtina, kad ESTT yra konstatavęs, kad dėl savo pobūdžio ir dėl Bendrijos reglamentavimo šioje srityje sistemos, viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūros grindžiamos pasitikėjimo tarp perkančiųjų organizacijų ir jose dalyvaujančių ūkio subjektų (t. y. fiduciariniais) santykiais^[5]. Pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas – užtikrinti neiškraipytą konkurenciją tarp valstybių narių, be kitų priemonių, pasiekiamas ir tuo, kad perkančiosios organizacijos turi pareigą, grindžiamą abipusiu šalių pasitikėjimu ir bendradarbiavimu, neatskleisti ūkio subjektų pateiktos informacijos, susijusios su viešojo pirkimo sutarčių sudarymu, ir užtikrinti jos konfidencialumą^[6] (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio komentarą). Bendrai vertinant, labai tikėtina, kad inovacijų partnerystės pirkimo vykdymo metu, priešingai nei įprastų viešųjų pirkimų vykdymo atvejais, didžioji dalis tiekėjo pasiūlymo informacijos ir inovacijų partnerystės sutarties vykdymo metu sukuriamo rezultato, bus laikoma komercine paslaptimi VPĮ 20 straipsnio prasme (nes kuriamos inovacijos, kas paprastai objektyviai lemia komercinės paslapties statusą inovacijos rezultatui).

10. VPĮ 73 straipsnio 10 dalyje nustatyti bendrojo pobūdžio reikalavimai inovacijų partnerystės vykdomai sutarčiai.

Komentuojamoje straipsnio dalyje nustatyta pareiga perkančiajai organizacijai nustatyti tokias pirkimo dokumentų sąlygas ir inovacijų partnerystės sutarties struktūrą, etapų trukmę ir atlyginimą partneriams, kurios maksimaliai atitiktų įsigyjamos inovacijos laipsnį ir jai reikalingų sukurti mokslinių tyrimų, inovacinės veiklos kūrimo trukmę ir seką. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija negali nustatyti neįgyvendinamai trumpų arba itin sunkiai įgyvendinamų inovacijos sukūrimo terminų. Šie atskirų sutarties vykdymo etapų terminai turi būti nustatomi atsižvelgiant į įsigyjamo produkto inovacijos laipsnį. Pavyzdžiui, inovacinio produkto sukūrimui būtiniems moksliniams tyrimams privalo būti skiriamas pakankamas terminas, per kurį objektyviai būtų įmanoma įgyvendinti konkretų inovacijų sutarties etapą. Tačiau patvirtinto inovacinio produkto gamybai (paskutiniam inovacijų partnerystės sutarties vykdymo etapui) tam tikrais atvejais galėtų būti skiriamas trumpesnis terminas, pavyzdžiui, tais atvejais, kai jo gamyba gali būti atliekama atliekant santykinai nedideles modifikacijas egzistuojančioms gamybos linijoms, skirtoms pagaminti rinkoje jau egzistuojantiems produktams.

Komentuojamoje straipsnio dalyje taip pat nustatyta, kad įsigyjamo inovatyviojo produkto vertė turėtų būti proporcinga investicijoms, reikalingoms tokiam produktui sukurti. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija, rengdamasi pirkimui inovacijų partnerystės būdu, turėtų įsivertinti, koks yra galimas inovatyvaus produkto pritaikomumas rinkoje, galima jo vertė, kokio dydžio yra objektyviai būtinos investicijos, siekiant sukurti šį produktą, bei nustatyti atitinkamo dydžio atlyginimą partneriams, kuris galėtų būti mokamas po konkretaus (ar kiekvieno) inovacijų sutarties vykdymo etapų ir intelektinės nuosavybės teises (ar jų proporcijos tarp partnerio ir perkančiosios organizacijos), pajamos iš kurių, tikėtina, parduodant inovacinį produktą rinkoje, galėtų kompensuoti partnerio patirtas išlaidas vykdant inovacijų partnerystės sutartį.

---