4 straipsnis. Pirkimo vertės ribos

1. Tarptautiniu pirkimu laikomas pirkimas, kurio numatoma vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra lygi arba viršija šias ribas:

1) Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnio a, b ir c punktuose nustatytas ribas, kurias Europos Komisija kas dvejus metus peržiūri, tikslina ir skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Informacija apie šias ribas skelbiama ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Tais atvejais, kai krašto apsaugos sistemos perkančiųjų organizacijų prekių pirkimai yra susiję su šio įstatymo 6 priede nurodytais produktais, taikoma Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnio b punkte nurodyta riba, kitais prekių pirkimų atvejais – Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnio c punkte nurodyta riba. Šio įstatymo 6 priede nurodytas preliminarus produktų sąrašas sudarytas remiantis Pasaulio prekybos organizacijos sutarties dėl viešųjų pirkimų 1 priedo 3 punkto tekstu;

2) 750 000 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties tūkstančių eurų), kai perkamos šio įstatymo 2 priede nurodytos socialinės ir kitos specialiosios paslaugos.

2. Supaprastintu pirkimu laikomas pirkimas, kurio numatoma vertė yra mažesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vertės ribas, ir šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas pirkimas.
3. Mažos vertės viešuoju pirkimu (toliau – mažos vertės pirkimas) laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo numatoma vertė mažesnė kaip 145 000 Eur (šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), ir šio įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nurodytas pirkimas.

Komentuojamame VPĮ 4 straipsnyje^[1] nustatytos viešųjų pirkimų vertės ribos, pagal kurias pasirenkama tinkama viešųjų pirkimų rūšis ir (ar) porūšis, t. y. tarptautinės vertės pirkimas, supaprastintas pirkimas ar mažos vertės pirkimas.

VPĮ 4 straipsnio tikslas – aiškiai įtvirtinti pirkimų vertės „slenksčius“, kurie lemia viešojo pirkimo skirstymą (klasifikaciją) į:

• vadinamuosius „ikidirektyvinės“ vertės arba nacionalinius, supaprastintus pirkimus;
• „direktyvinės“ vertės arba tarptautinius pirkimus.
• Be to, papildomai reglamentuojama atskiras supaprastintų pirkimų porūšis – mažos vertės pirkimai.

Toks skirstymas yra aktualus dėl vykdomo viešojo pirkimo teisinio reguliavimo, kadangi skirtingos rūšies viešiesiems pirkimams iš dalies^[2] taikomos atskiros teisės normos (nacionaliniai ar ES teisės aktai), nustatomi atitinkamai griežtesni ar lankstesni reikalavimai procedūrų vykdymui, pirkimo dokumentams.

Kita vertus, įstatymų leidėjui nedraudžiama nustatyti (ar perkančiajai organizacijai nustatyti pirkimo sąlygose) ir tokį viešųjų pirkimų reguliavimą, pagal kurį tam tikros tarptautiniams pirkimams taikytinos nuostatos būtų privalomos ir supaprastintiems pirkimams^[3]. Kitaip tariant, perkančiosios organizacijos visada gali vykdyti pirkimo procedūrą pagal griežtesnes VPĮ normas nei konkrečiu atveju šiame įstatyme tai nustatyta.

1. VPĮ 4 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuoroda į Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnį, kuriame pateiktos tarptautinio pirkimo vertės ribos (šiuo metu taikytinos atnaujintos tarptautinės vertės pirkimų ribos^[4]). Kitaip sakant, tarptautinės vertės viešųjų pirkimų ribos yra vienodos visos ES mastu ir Lietuvos Respublikoje negali būti nustatomos kitokios ribos negu yra nustatyta ES teisės aktuose.

Tarptautinės vertės pirkimų ribos Komisijos taip pat keičiamos tik visos ES mastu kas dvejus metus ir skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Lietuvos Respublikoje šias atnaujinamas ribas galima rasti CVP IS.

Nurodytos pirkimo verčių ribos įtvirtintos be PVM.

VPĮ 4 straipsnio 1 dalyje išskirtos tarptautinio pirkimo vertės ribos^[5]:

Projekto konkursams taip pat taikomos nurodytos ribos:

Gynybos ir saugumo srityje veikiančioms perkančiosioms organizacijoms pirkimo riba nustatoma priklausomai nuo pirkimo objekto:

Atskiros pirkimo ribų nustatymo taisyklės nėra suformuotos, kai yra sudaromos mišrios sutartys (detaliau dėl mišrių pirkimų žiūrėti VPĮ 11 straipsnio komentarą), o taikomos bendros VPĮ 4 straipsnio taisyklės mišrios sutarties dalims, kurios reguliuojamos VPĮ. Tokiu atveju reikia vadovautis VPĮ 11 straipsnio nuostatomis, pavyzdžiui:

1) tais atvejais, kai perkami darbai ir paslaugos ir (ar) prekės kartu, taikomos VPĮ nuostatos, taikytinos pagrindinei objekto daliai. Paprastai statybos rangos darbų su darbo projekto parengimo pagrindinė dalis būna būtent statybos rangos darbai, todėl būtų taikoma tarptautinės pirkimo vertės riba darbams;

2) tais atvejais, kai perkamos paslaugos ir kartu VPĮ 2 priede nurodytos paslaugos, tuomet atsižvelgiama, kurių paslaugų vertė yra didesnė ir atitinkamai taikomos ribos arba įprastinėms paslaugoms, arba socialinėms ir kitoms specialiosioms paslaugoms.

ES nuostatos bei reikalavimai gali būti aktualūs ne tik tarptautinės vertės viešiesiems pirkimams, bet ir supaprastintiems pirkimams^[9]. Pagal nuosekliai plėtojamą ESTT praktiką^[10], nors Direktyvos 2014/24/ES normos nėra tiesiogiai skirtos tarptautinės numatomo pirkimo vertės ribų nesiekiantiems viešiesiems pirkimams, tačiau jeigu jie turi tarptautinį interesą (angl. cross-border interest)^[11], atsižvelgtina į šias normas: bendruosius ES principus, būtent draudimus, išplaukiančius iš SESV įtvirtintų laisvo asmenų steigimosi, paslaugų teikimo ir laisvo prekių judėjimo principų bei bendruoju diskriminacijos draudimu pilietybės (kilmės) pagrindu.

Tarptautinio intereso nustatymas nėra automatiškas ar hipotetiškas, turi būti nustatytos objektyvios tam konkrečiam viešajam pirkimui būdingos aplinkybės, pavyzdžiui, reikšmingai didelė numatoma pirkimo vertė, vieta, kurioje bus vykdoma sutartis, techninės pirkimo objekto charakteristikos, ir pan.^[12]. Pabrėžtina, kad tarptautinį interesą privalo nustatyti perkančiosios organizacijos (ginčo atveju – nacionaliniai teismai)^[13]. Taigi, tarptautinio intereso kategorija perkančiosioms organizacijoms yra svarbi tam, kad viešojo pirkimo procedūra būtų organizuojama ir vykdoma teisėtai, laikantis pirmiau nurodytų pamatinių ES teisės normų. VPT rekomenduoja, nustačius tarptautinį interesą, perkančiajai organizacijai taikyti ne supaprastinto, o tarptautinio pirkimo paskelbimo taisykles (detaliau dėl skelbimo žiūrėti VPĮ 34 straipsnio komentarą). Tokios rekomendacijos taikymas, be kita ko, garantuos, kad bus laikomasi ES bendrųjų principų ir kitų pamatinių pirmiau nurodytų nuostatų ir tiekėjams nereikės atskirai spręsti, kaip, kokia apimtimi ir pan. informuoti galimai suinteresuotus kitų valstybių narių ūkio subjektus. Kita vertus, tokio neprivalomo sprendinio pasirinkimas nereikš, kad supaprastintas pirkimas, paskelbtas kaip tarptautinis, tokiu taps ir jam bus taikytinas visas tarptautinių pirkimų reguliavimas^[14].

2. VPĮ 4 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta supaprastinto pirkimo vertės riba.

Supaprastintais pirkimais yra laikomi visi viešieji pirkimai:

• kurių numatoma vertė yra mažesnė už VPĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas tarptautinio pirkimo vertės ribas.
• kurie, nors ir viršija VPĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos vertės ribas, tačiau atitinka VPĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas sąlygas dėl tapačių pirkimo objektų įsigijimo (detaliau žiūrėti VPĮ 5 straipsnio 8 dalies komentarą).

Supaprastintų pirkimų procedūroms taikoma operatyvesnė bei lankstesnė VPĮ nustatyta tvarka nei tarptautinės vertės pirkimams, pavyzdžiui, VPĮ 58 straipsnio 1 dalyje nustatyti trumpesni pasiūlymų pateikimo terminai (detaliau žiūrėti VPĮ 58 straipsnio 1 dalies komentarą).^[15]. Teisės taikymo požiūriu supaprastintas pirkimas reiškia, kad jis patenka iš esmės tik į nacionalinio teisinio reguliavimo sritį.

Kita vertus, kai kurios VPĮ nuostatos yra universalios ir taikomos bet kokios rūšies pirkimams, pavyzdžiui, viešojo pirkimo principai (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą), perkančiosios organizacijos statusas (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 25 dalies komentarą), ginčų nagrinėjimo tvarka (detaliau žiūrėti VPĮ VII skyriaus komentarą) ir t.t.

3. VPĮ 4 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta mažos vertės – supaprastintų pirkimų porūšio – pirkimo numatomos vertės riba^[16].

Mažos vertės pirkimu laikomi supaprastinti pirkimai, kai:

• prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur;
• darbų pirkimo numatoma vertė mažesnė kaip 145 000 Eur;
• VPĮ 5 straipsnio 9 dalyje nurodytais mažos vertės pirkimais yra laikomi supaprastinti pirkimai, kurie, nors ir viršija VPĮ 4 straipsnio 3 dalies nurodytas vertės ribas, tačiau atitinka VPĮ 5 straipsnio 9 dalyje nurodytas sąlygas (detaliau žiūrėti VPĮ 5 straipsnio 9 dalies komentarą).

VPĮ mažos vertės pirkimai reglamentuojami minimaliai, mažos vertės pirkimų tvarka nustatyta Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše^[17] (detaliau dėl išimčių mažos vertės pirkimams žiūrėti VPĮ 25 straipsnio 2 dalies komentarą). Nurodytas aprašas yra poįstatyminis ir privalomas teisės norminis aktas.