Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė–Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtomis Metodinėmis priemonėmis.

3 straipsnis. Klasifikacija

1. Viešuosiuose pirkimuose taikoma klasifikacijos sistema pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (toliau – BVPŽ), nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 2195/2002.

2. Jeigu apibrėžtys BVPŽ ir Europos Bendrijos statistiniame ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (toliau – NACE), nustatytame 1990 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3037/90 dėl statistinio Europos Bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (OL 1990 L 293, p. 1), skiriasi, taikoma BVPŽ nomenklatūra.

Komentuojamame VPĮ 3 straipsnyje^[1] įtvirtintos taisyklės, kuriomis remiantis turi būti nustatyta viešųjų pirkimų (toliau – pirkimas) objekto sritis, klasifikacija. Direktyvos 2014/24/ES preambulės 119-ojoje konstatuojamoje dalyje paaiškinta, kad tikslinga identifikuoti tas paslaugas, jas nuoroda susiejant su konkrečiomis pozicijomis Bendrame viešųjų pirkimų žodyne (toliau – BVPŽ), priimtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2195/2002^[2]; BVPŽ – hierarchinės struktūros klasifikatorius, suskirstytas į skyrius, grupes, klases, kategorijas ir pakategores. Siekiant išvengti teisinio netikrumo, reikėtų paaiškinti, kad nuoroda į skyrių nebūtinai reiškia nuorodą į prijungiamuosius poskyrius. Tad toks išsamus išvardijimas turėtų būti pasiektas aiškiai paminint visas atitinkamas pozicijas, prireikus jas nurodant atitinkamais kodais.

BVPŽ – tai bendra klasifikavimo sistema, taikoma pirkimams siekiant standartizuoti nuorodas, kurias perkančiosios organizacijos ir subjektai naudoja viešojo pirkimo – pardavimo sutarties (toliau – pirkimo sutartis) objektui aprašyti.

Nurodyta klasifikacija taikoma:

1. perkančiosioms organizacijoms, rengiant pirkimų planus;
2. sprendžiant dėl išimties netaikyti VPĮ (detaliau žiūrėti VPĮ 6 straipsnio ir 15 straipsnio komentarą);
3. skaičiuojant numatomas pirkimų vertes (detaliau žiūrėti VPĮ 5 straipsnio komentarą);
4. nustatant pirkimo rūšį pagal numatomos pirkimo vertės ribas (detaliau žiūrėti VPĮ 4 straipsnio komentarą);
5. sprendžiant dėl rezervuotos teisės dalyvauti pirkimuose (detaliau žiūrėti VPĮ 24 straipsnio komentarą).

Klasifikacija taip pat aktuali teismo procese, nagrinėjant tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų teisėtumo, pavyzdžiui, BVPŽ kodo klasifikacija buvo pasitelkta nustatant šiukšlių dėžių ir šiukšlių konteinerių, kaip pirkimo objektų, skirtumus ir panašumus skiriantis kriterijus^[2].

1. VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVPŽ įtvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. lapkričio 5 d. reglamente (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ)^[3].

BVPŽ sudarytas iš pagrindinio žodyno, kuriuo naudojantis apibūdinamas sutarties objektas, ir papildomo žodyno, kuriuo naudojantis pateikiama papildoma kokybinė informacija. Pagrindinio žodyno struktūra yra dendrograminė (hierarchinė), ją sudaro ne daugiau kaip 9 skaitmenų kodai, kuriais žymimi prekių, darbų arba paslaugų, kurie yra pirkimo sutarties objektas, aprašymai.

-           Dviem pirmais skaitmenimis žymimi skyriai (XX000000-Y);

-           Trimis pirmais skaitmenimis žymimos grupės (XXX00000-Y);

-           Keturiais pirmais skaitmenimis žymimos klasės (XXXX0000-Y);

-           Penkiais pirmais skaitmenimis žymimos kategorijos (XXXXX000-Y);

BVPŽ pirkimo objektas yra apibrėžiamas 9 (devynių) skaičių seka:

• Dviem pirmais skaitmenimis žymimi skyriai (XX000000-Y);
• Trimis pirmais skaitmenimis žymimos grupės (XXX00000-Y);
• Keturiais pirmais skaitmenimis žymimos klasės (XXXX0000-Y);
• Penkiais pirmais skaitmenimis žymimos kategorijos (XXXXX000-Y);

Kiekvienu iš paskutinių trijų skaitmenų žymima vis smulkesnė kategorijos dalis. Devintu skaitmeniu patvirtinami prieš tai pateikti skaitmenys (kontrolinė pirmųjų 8 skaitmenų suma).

2. VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kas turi pirmenybę tarp BVPŽ ir Europos Bendrijos statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (toliau – NACE). 

Tarybos 1990 m. spalio 9 d. reglamento (EEB) Nr. 3037/90 dėl statistinio Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 1 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad reglamentas taikomas tik statistiniams tikslams naudojamiems klasifikatoriams.

Kadangi BVPŽ yra skirtas konkrečiai pirkimų organizavimui, o NACE yra skirtas statistinių duomenų palyginamumui, prioritetas turi būti taikomas BVPŽ.

[1] Komentuojamos VPĮ 3 straipsnio normos nustatytos, įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES 23 straipsnio normas.

[2] 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) (OL L 340, 2002, p. 1).

[2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018;

[3] Nuo 2008 m. rugsėjo 17 d. yra taikytinas 2007 m. lapkričio 28 d. Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 213/2008 patvirtintas BVPŽ.