Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė–Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtomis Metodinėmis priemonėmis.

9 straipsnis. Pirkimai elektroninių ryšių srityje

 Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams ir projekto konkursams, kurių svarbiausias tikslas yra sudaryti galimybę perkančiosioms organizacijoms teikti ir eksploatuoti viešuosius ryšių tinklus arba teikti visuomenei vieną ar kelias elektroninių ryšių paslaugas.

 Komentuojamame VPĮ 9 straipsnyje^[1] yra įtvirtinta išimtis perkančiosios organizacijos vykdomiems viešiesiems pirkimams ir projekto konkursams, kurių pagrindinis tikslas yra sudaryti galimybę joms teikti ir eksploatuoti viešuosius ryšių tinklus arba teikti visuomenei vieną ar kelias elektroninių ryšių paslaugas. Lietuvoje elektroninių ryšių veiklą reguliuoja ir šių paslaugų teikėjų priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. VPĮ reguliavimas netaikomas, kadangi išimtyje nurodytos paslaugos neteikiamos konkurencinėje rinkoje, pavyzdžiui:

• Ryšių kabelių kanalų sistema, taip pat televizijos transliacijų perdavimo skaitmeninės antžeminės televizijos tinklai, Lietuvos Respublikoje priklauso AB Telia Lietuva (buvusi Teo, AB) 100 procentų, patekimas į rinką yra itin apribotas (reikia kasti žemę tam, kad būtų klojami kabeliai)[2]. Todėl perkančiosios organizacijos, siekdamos nurodyto tikslo, paslaugas gali įsigyti tik iš AB Telia Lietuva;

• Taip pat šiuo metu universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas teikia AB Telia Lietuva, kurios maksimalias kainas reguliuoja Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba[3];

• Transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugos teikiamos tik AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (toliau – Telecentras)[4].

Taigi, nurodytos paslaugos teikiamos ir tinklai suteikiami konkretaus subjekto, turinčio tinklus ar teikiančio nurodytas paslaugas, todėl objektyviai nėra poreikio inicijuoti pirkimą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios situacijos paslaugas gali teikti ar tinklus suteikti tik konkretus subjektas.

Dėl to perkančiosios organizacijos, siekdamos nurodyto tikslo, paslaugas gali įsigyti tik iš AB Telia Lietuva,  Telecentro ar kito ūkio subjekto, kuris vienintelis teikia nurodytas paslaugas ar turi nurodytus tinklus.

VPĮ 9 straipsnio išimtyje nustatytos dvi alternatyvos, kada ji taikoma:

1. Kuomet siekiama sudaryti galimybę perkančiosioms organizacijoms teikti ir eksploatuoti viešuosius ryšių tinklus[5];

2. Kuomet siekiama sudaryti galimybę perkančiosioms organizacijoms teikti visuomenei vieną ar kelias elektroninių ryšių paslaugas[6].

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 3 straipsnyje nurodytos sąvokos:

„elektroninių ryšių paslauga“ – elektroninių ryšių tinklais paprastai už atlygį teikiama paslauga: interneto prieigos paslauga, kaip ji apibrėžiama 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga ir mažmeninėmis reguliuojamų ryšio paslaugų ES viduje kainomis, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012, asmenų tarpusavio ryšio paslauga ir paslauga, kurią visiškai ar daugiausia sudaro signalų perdavimas, kaip antai perdavimo (siuntimo) paslauga, naudojamas įrenginių tarpusavio sąveikos paslaugai teikti ar transliavimui (retransliavimui). Elektroninių ryšių paslauga neapima elektroninių ryšių tinklais ar naudojant elektroninių ryšių paslaugą perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugos (Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 3 straipsnio 17 dalis);

„viešasis elektroninių ryšių tinklas“ – elektroninių ryšių tinklas, kuris visiškai ar daugiausia naudojamas viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti ir kuriuo galima perduoti informaciją iš vieno tinklo galinio taško į kitą tinklo galinį tašką (Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 3 straipsnio 83 dalis).

Taigi, esant nurodytiems tikslams, perkančiosios organizacijos gali įsigyti paslaugas, tinklus iš konkretaus ūkio subjekto be VPĮ procedūrų.

[1] Komentuojamos VPĮ 9 straipsnio normos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES 8 straipsnio normas.

[2] Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. 1V-626 „Dėl ūkio subjekto Telia Lietuva, AB, turinčio didelę įtaką televizijos transliacijų perdavimo skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais paslaugų, skirtų turinio paslaugoms galutiniams vartotojams teikti, teikiamų Telia Lietuva, AB, rinkoje, kurios geografinė teritorija yra Lietuvos Respublikos teritorija“.

[3] https://www.rrt.lt/telefono-rysys-internetas-tv/informacija-paslaugu-teikejams/ipareigojimu-prieziura/.

[4] https://www.rrt.lt/telefono-rysys-internetas-tv/informacija-paslaugu-teikejams/ipareigojimu-prieziura/.

[5] Šių paslaugų teikimas reguliuojamas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymu, Viešųjų ryšių tinklų vientisumo užtikrinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 1V-394, ir kt. teisės aktais.

[6] Šių paslaugų teikimas reguliuojamas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymu, Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1V-889, ir kt. teisės aktais.