Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė–Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtomis Metodinėmis priemonėmis.

7 straipsnis. Pagal tarptautines taisykles atliekami pirkimai ir projekto konkursai

1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams ir projekto konkursams, kuriuos perkančioji organizacija įpareigota atlikti pagal kitas procedūrines taisykles, nustatytas:

1) tarptautinius įsipareigojimus nustatančiu dokumentu, tokiu kaip tarptautinis susitarimas, kuris sudarytas laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir apie kurį pranešta Europos Komisijai, tarp Lietuvos Respublikos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių ar jų teritorinių padalinių dėl prekių, paslaugų, darbų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar juo pasinaudoti;

2) tarptautinės organizacijos.

2. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams ir projekto konkursams, kuriuos perkančioji organizacija atlieka pagal kitas procedūrines taisykles, kurias nustatė tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija, visiškai finansuojanti tokį pirkimą ar projekto konkursą. Jeigu pirkimo ar projekto konkurso didžiąją dalį finansuoja tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija, tai šalys turi susitarti dėl taikytinų pirkimo taisyklių.

3. Šis straipsnis netaikomas gynybos ir saugumo aspektus apimantiems pirkimams ir projekto konkursams, kurie atliekami pagal tarptautines taisykles vadovaujantis šio įstatymo 14 straipsniu.

VPĮ 7 straipsnio^[1] išimtys nustatytos atsižvelgiant į tai, kad nurodytais atvejais viešiesiems pirkimams ir projekto konkursams (toliau kartu – pirkimai) taikomos kitos – specialios procedūros. Būtų neracionalu reikalauti taikyti Europos Sąjungos (ES) reguliavimą tais atvejais ir tuose projektuose, kai pirkimai vykdomi nors ir ES valstybės narės perkančiųjų organizacijų (bent iš dalies), tačiau pirkimo procese gali dalyvauti ir kiti subjektai.

1. VPĮ 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta išimtis perkančiosios organizacijos vykdomiems pirkimams, kurie turi būti vykdomi pagal kitas pirkimų taisykles:

1.1 VPĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta išimtis dėl tarptautinių susitarimų.

Tam, kad būtų taikoma komentuojama išimtis, turi būti nustatytos šios sąlygos kartu:

• sudaromas tarptautinius įsipareigojimus nustatantis dokumentas, pavyzdžiui, tarptautinis susitarimas tarp Lietuvos Respublikos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių, kurios nėra ES narės ir nėra sudariusios su ES jokių tarptautinių sutarčių dėl viešųjų pirkimų (toliau – trečioji šalis), ar jų teritorinių padalinių arba tarp Lietuvos Respublikos perkančiosios organizacijos bei perkančiosios organizacijos, esančios vienoje ar daugiau trečiųjų šalių, ar jų teritorinių padalinių.

VPĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra įtvirtinta tarptautinio susitarimo samprata. Tarptautinis susitarimas – tarp valstybių sudarytas susitarimas, kuriam taikomos tarptautinės teisės normos, įtvirtintos viename ar keliuose susijusiuose dokumentuose, nesvarbu, koks būtų to susitarimo pavadinimas^[2]. Tarptautinis susitarimas gali būti bet kokios formos dokumentas, atitinkantis nurodytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kitų Lietuvos Respublikos tarptautinių susitarimų, taip pat Lietuvos Respublikos ministerijų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigų ir kitų valstybės institucijų vardu ir pagal jų kompetenciją sudaromų su atitinkamomis užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų institucijomis susitarimų, jeigu jų nereglamentuoja kiti įstatymai, rengimo ir sudarymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų tarptautinio pobūdžio susitarimų rengimo ir sudarymo taisyklės^[3].

VPĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra įtvirtinta teritorinio padalinio samprata, tačiau tai turėtų būti aiškinama plačiai, pavyzdžiui, federacinės valstybės valstija, autonominis regionas (Honkongas Kinijos atžvilgiu) ar pan.^[4]. Taip pat trečiųjų šalių ar jų teritorinių padalinių perkančiųjų organizacijų samprata turi būti aiškinama ne pagal ES reguliavimą, bet pagal tarptautinės teisės ar tos trečiosios šalies teisės normas.

Taigi, komentuojama išimtis yra skirta įgyvendinti tik konkrečius projektus, kai dalyvauja bent vienas subjektas iš trečiosios šalies, o kiti pirkimai, kurie vykdomi bendrai ES valstybių narių, yra reguliuojami VPĮ 85 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 85 straipsnio komentarą).

Kita vertus, jeigu tarptautinį susitarimą sudaro dvi ar daugiau ES valstybių narių ir bent viena trečioji šalis, tuomet komentuojamo VPĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta išimtis gali būti taikoma^[5] tuo atveju, jeigu vienu metu tenkinamos visos kitos nurodytos sąlygos:

• tarptautiniu susitarimu yra nustatomos pirkimų taisyklės. Dokumente turi būti detaliai aprašomos pirkimų vykdymo nuostatos ir tvarka, susitarimas turi saistyti susitarimo šalis, t. y., pavyzdžiui, negali būti neįpareigojantis ketinimų protokolas[6], pateikta tik nuoroda į kitą dokumentą ir pan.

• tarptautinis susitarimas turi būti sudarytas laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir nacionalinės teisės. Tarptautinis susitarimas neturi pažeisti pagrindinių bendros rinkos laisvių: laisvo prekių, paslaugų ir asmenų judėjimo, taip pat turi užtikrinti sąžiningą konkurenciją, nediskriminavimo ir abipusio pripažinimo principus. Taigi, pirkimas, nors ir vykdomas pagal tarptautiniame susitarime nurodytas taisykles, tačiau ES valstybių narių tiekėjams turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti tokiuose pirkimuose (skaidrumo lygis, nustatytas pagal pirkimų reguliavimą nėra privalomas, t. y. nebūtina skelbti apie pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ar Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje)[7].

• apie tarptautinį susitarimą yra pranešta Europos Komisijai. VPĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra nurodyta forma, terminas ar tvarka, kuria vadovaujantis valstybės narės turi pranešti Europos Komisijai apie sudarytą tarptautinį susitarimą, tačiau, atsižvelgiant į sąlygas taikyti išimtį, darytina išvada, kad teikiant pranešimą Europos Komisijai, būtina pateikti duomenis, patvirtinančius tarptautinio dokumento atitikimą išimtyje nurodytoms sąlygoms.

• pagal tarptautinio susitarimo tvarką perkami darbai, prekės ar paslaugos turi būti skirti bendram šalių projektui įgyvendinti ar juo pasinaudoti.

Pavyzdys

Šia nurodyta išimtimi gali pasinaudoti Lietuvos Respublika ir Turkija, kartu siekdamos įgyvendinti projektą, susijusį su atliekų tvarkymo sistemos modernizavimu, kai reikia atlikti bendras mokslines tiriamąsias veiklas.

1.2. VPĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta išimtis dėl tarptautinių organizacijų taisyklių pirkimams taikymo.

VPĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta išimtis perkančiosios organizacijos vykdomiems pirkimams pagal taisykles, nustatytas tarptautinės organizacijos.

Paprastai tarptautinėmis organizacijomis vadinami nuolatiniai tarpvyriausybinio ir nevyriausybinio pobūdžio junginiai, įsteigti tarptautiniu susitarimu tam, kad padėtų spręsti tarptautines problemas, nurodytas jų steigiamuosiuose dokumentuose, taip pat visapusiškai plėtotų tarptautinį bendradarbiavimą. Tarptautinei organizacijai būdingi šie bruožai: 1) steigiamasis dokumentas, kuriame nurodomi pagrindiniai organizacijos tikslai, veiklos kryptys ir būdai, organizacijos vidaus struktūra; 2) nuolatinis veiklos pobūdis ir esamos nuolatinės organizacijos institucijos; 3) lygiateisių subjektų savanoriška narystė; 4) pagrindinis veiklos metodas – daugiašalės derybos ir problemų aptarimas, sprendimų priėmimas balsuojant ar sutarimu; 5) sprendimai paprastai yra rekomendaciniai. Tarptautinė (tarpvyriausybinė) organizacija – tai valstybių susivienijimas, įsteigtas tarptautine sutartimi tam tikriems tikslams siekti, turintis nuolatinių institucijų sistemą, tarptautinės teisės subjekto statusą, sukurtas ir veikiantis pagal tarptautinę teisę^[8].

Tarptautinės organizacijos turi savas patvirtintas taisykles, pavyzdžiui, NATO pirkimams taikomas reglamentas Nr. 4200 „NSPO pirkimų reglamentas“^[9]. Kadangi tarptautinių organizacijų pirkimų taisyklėse yra įtvirtinti analogiški pirkimų principai, tai šių taisyklių taikymas paprastai nepažeidžia pagrindinių SESV nuostatų.

2. VPĮ 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta išimtis dėl tarptautinių organizacijų ar tarptautinių finansų institucijų nustatytų procedūrinių taisyklių pirkimams taikymo, kai pirkimas finansuojamas tarptautinių organizacijų ar tarptautinių finansų institucijų.

VPĮ 7 straipsnio 2 dalies įtvirtinta išimtis taikoma, esant šioms sąlygoms:

• pirkimas visiškai arba didžiąja dalimi finansuojamas tarptautinės organizacijos ar tarptautinės finansų institucijos:

1) visiškas finansavimas reiškia tai, kad tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija skiria 100 procentų lėšų konkrečiam pirkimui. Tokiu atveju pirkimui taikomos šios tarptautinės organizacijos ar tarptautinės finansų institucijos nustatytos procedūrinės pirkimo vykdymo taisyklės, pavyzdžiui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko pirkimų politika, patvirtinta 2022 m. gegužės 15 d.^[10] Doktrinoje kyla klausimų, ar yra laikoma visišku finansavimu, kai konkretų pirkimą finansuoja kelios tarptautinės finansų institucijos ir visų jų skiriamo finansavimo suma apima 100 procentų lėšų. Teigiama, kad šia išimtimi galima pasinaudoti, tik tada, kai tik viena institucija (tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija) skiria 100 procentų lėšų konkrečiam pirkimui, tuomet nekyla abejonių, kad pirkimui yra taikomos būtent šios institucijos pirkimų taisyklės, kurios turi atitikti pirminę ES teisę bei tam tikras minimalias skaidrumo ir nediskriminavimo sąlygas^[11].

2) finansavimas didžiąja dalimi reiškia tai, kad daugiau nei 50 procentų lėšų konkrečiam pirkimui skiria viena tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija. Šiuo atveju finansuoti gali kelios minėtos institucijos. Taigi, jeigu pirkimas nėra visiškai finansuojamas tarptautinės organizacijos ar tarptautinės finansų institucijos, tuomet pirkimų teisinis reguliavimas turi būti derinamas, t. y. šalys turi susitarti dėl taikytinų pirkimo taisyklių. Šalių susitarimas gali nustatyti, kad taikomos tiek tarptautinės organizacijos ar tarptautinės finansų institucijos taisyklės, tiek VPĮ nuostatos.

Tarptautinės organizacijos (detaliau dėl tarptautinės organizacijos sampratos žiūrėti VPĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentarą), finansuojančios pirkimus, pavyzdys būtų Jungtinių Tautų Organizacija ir jos padaliniai, kurie finansuoja pirkimus. Tarptautinės finansų institucijos^[12] – tai valstybių arba bankų susivienijimai (sąjungos), susikūrę tarptautinių daugiašalių sutarčių pagrindu, pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), Tarptautinis plėtros bankas (TAPB), Tarptautinis investicijų bankas (TIB), Europos investicijų bankas (EIB), Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo bankas (TEBB), Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) ir kt.

3. VPĮ 7 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad VPĮ 7 straipsnis netaikomas gynybos ir saugumo aspektus apimantiems pirkimams ir projekto konkursams, kurie atliekami pagal tarptautines taisykles, vadovaujantis VPĮ 14 straipsniu.

Kitaip tariant, komentuojamo VPĮ 7 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, nukreipianti į VPĮ 14 straipsnį (detaliau žiūrėti VPĮ 14 straipsnio komentarą).

[1] Komentuojamos VPĮ 7 straipsnio normos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES 9 straipsnio normas.

[2] 1969 m. gegužės 22 d. Vienos sutarčių teisės konvencija; Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 1 straipsnis.

[3] Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų tarptautinio pobūdžio susitarimų rengimo ir sudarymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1179 „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų tarptautinio pobūdžio susitarimų rengimo ir sudarymo taisyklių patvirtinimo“

[4] Steinicke, Michael, Vesterdorf, Peter L. Brussels Commentary on EU Public Procurement Law. Nomos, C.H.BECK, Hart publishing, 2018 m., 243 psl., Lietuvos Respublikoje nėra reglamentuotų teritorinių padalinių, kurie turėtų savo atskirą subjektiškumą, galėtų savarankiškai sudaryti nurodytus susitarimus.

[5] Arrowsmith, Sue, The Law of Public and Utilities Procurement Volume 1. London: Sweet & Maxwell, 2014 m., 492 psl.

[6] Arrowsmith, Sue, The Law of Public and Utilities Procurement Volume 1. London: Sweet & Maxwell, 2014 m., 492 psl.

[7] Arrowsmith, Sue, The Law of Public and Utilities Procurement Volume 1. London: Sweet & Maxwell, 2014 m., 493 psl.

[8] Tarptautinė organizacija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje apibrėžiama kaip nuolatinis junginys, įsteigtas tarptautiniu susitarimu tarptautinei problemai, nurodytai steigiamajame dokumente, spręsti ir tarptautiniam bendradarbiavimui plėtoti. Skiriama tarpvyriausybinės tarptautinės organizacijos (pvz., Jungtinės Tautos, ESBO, Europos Taryba, ES) ir nevyriausybinės organizacijos (jų nariai yra nacionalinės asociacijos ir fiziniai ar juridiniai asmenys, pavyzdžiui, Amnesty International, Médecins Sans Frontières). Tarpvyriausybinės tarptautinės organizacijos yra tarptautinės teisės subjektai, galintys sudaryti tarptautines sutartis, turėti tarptautines teises ir pareigas, atsakyti už tarptautinės teisės pažeidimus. Jos steigiamos tarptautine sutartimi (pavyzdžiui, Jungtinės Tautos įsteigtos 1945 m. pagal Jungtinių Tautų Chartiją), jų narės yra valstybės ar kitos tarptautinės organizacijos, valstybės perduoda tam tikras galias, kad šios tarptautinės organizacijos galėtų vykdyti steigiamajame dokumente numatytas funkcijas (vadinamoji deleguotų galių doktrina). Tarptautinės organizacijos turi ir funkcinį subjektiškumą, taip pat gali veikti tuo mastu, kuriuo būtina veiksmingai įgyvendinti joms skirtas funkcijas (funkcinio subjektiškumo doktrina). Tarptautinės organizacijos gali būti universalios (pagal savo tikslų, narystės universalumą, pavyzdžiui, Jungtinės Tautos) arba regioninės (narės yra tam tikro regiono valstybės, pavyzdžiui, ESBO, Europos Taryba), atviros (gali įstoti bet kuri pasaulio valstybė) arba uždaros (narės gali būti tik tam tikros valstybės, pavyzdžiui, ES), bendros (jų tikslai susiję su daugeliu pasaulio mastu aktualių temų, pavyzdžiui, Jungtinės Tautos) arba dalykinės (pavyzdžiui, Tarptautinė darbo organizacija) kompetencijos.

[9] https://www.nspa.nato.int/business/procurement/general-information.

[10] https://www.ebrd.com/content/dam/ebrd_dxp/assets/pdfs/project-procurement/procurement-policies-and-rules/ppr-2022/PPR-2022-English.pdf

[11] European Public Procurement. Commentary on Directive 2014/24/EU, edited by Roberto Caranta, Albert Sanchez-Graells, Elgar commentaries, 2021, p. 90.

[12] Tarptautinė finansinė institucija pagal Lietuvos terminų banką apibrėžiama kaip Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, šios sutarties pagrindu pasirašytu susitarimu arba ES teisės aktais įsteigtas subjektas, turintis juridinio asmens statusą ir vykdantis tokioje sutartyje, susitarime arba ES teisės akte nustatytą finansinę ir (arba) investicinę veiklą arba tokio subjekto valdomas fondas.