7 straipsnis. Pagal tarptautines taisykles atliekami pirkimai ir projekto konkursai

1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams ir projekto konkursams, kuriuos perkančioji organizacija įpareigota atlikti pagal kitas procedūrines taisykles, nustatytas:

1) tarptautinius įsipareigojimus nustatančiu dokumentu, tokiu kaip tarptautinis susitarimas, kuris sudarytas laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir apie kurį pranešta Europos Komisijai, tarp Lietuvos Respublikos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių ar jų teritorinių padalinių dėl prekių, paslaugų, darbų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar juo pasinaudoti;

2) tarptautinės organizacijos.

2. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams ir projekto konkursams, kuriuos perkančioji organizacija atlieka pagal kitas procedūrines taisykles, kurias nustatė tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija, visiškai finansuojanti tokį pirkimą ar projekto konkursą. Jeigu pirkimą ar projekto konkursą didžiąja dalimi finansuoja tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija, tai šalys turi susitarti dėl taikytinų pirkimo taisyklių.
3. Šis straipsnis netaikomas gynybos ir saugumo aspektus apimantiems pirkimams ir projekto konkursams, kurie atliekami pagal tarptautines taisykles vadovaujantis šio įstatymo 14 straipsniu.

VPĮ 7 straipsnio^[1] išimtys nustatytos, atsižvelgiant į tai, kad nurodytais atvejais pirkimams taikomos kitos – specialios procedūros. Būtų neracionalu reikalauti taikyti ES reguliavimą tais atvejais ir tuose projektuose, kai pirkimai vykdomi nors ir ES valstybės narės perkančiųjų organizacijų (bent iš dalies), tačiau pirkimo procese gali dalyvauti ir kiti subjektai.

1. VPĮ 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta išimtis perkančiosios organizacijos vykdomiems pirkimams, kurie turi būti vykdomi pagal kitas pirkimų taisykles:

1.1 VPĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta išimtis dėl tarptautinių susitarimų.

Tam, kad būtų taikoma komentuojama išimtis, turi būti nustatytos šios sąlygos kartu:

• sudaromas tarptautinius įsipareigojimus nustatantis dokumentas, pavyzdžiui, tarptautinis susitarimas tarp Lietuvos Respublikos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių ar jų teritorinių padalinių arba tarp Lietuvos Respublikos perkančiosios organizacijos bei perkančiosios organizacijos, esančios vienoje ar daugiau trečiųjų šalių ar jų teritorinių padalinių, t. y. valstybėje, kuri nėra ES narė.

VPĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra įtvirtinta tarptautinio susitarimo samprata. Tarptautinis susitarimas – tarp valstybių sudarytas susitarimas, kuriam taikomos tarptautinės teisės normos, įtvirtintos viename ar keliuose susijusiuose dokumentuose, nesvarbu, koks būtų to susitarimo pavadinimas^[2]. Tarptautinis susitarimas gali būti bet kokios formos dokumentas, atitinkantis nurodytus reikalavimus.

VPĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra įtvirtinta teritorinio padalinio samprata, tačiau tai turėtų būti aiškinama plačiai, pavyzdžiui, federacinės valstybės valstija, autonominis regionas (Honkongas Kinijos atžvilgiu) ar pan.^[3]. Taip pat trečiųjų šalių ar jų teritorinių padalinių perkančiųjų organizacijų samprata turi būti aiškinama ne pagal ES reguliavimą, bet pagal tarptautinės teisės ar tos trečiosios šalies teisės normas.

Taigi, komentuojama išimtis yra skirta įgyvendinti tik konkrečius projektus, kai dalyvauja bent vienas subjektas iš valstybės, kuri nėra ES valstybė narė, o kiti viešieji pirkimai, kurie vykdomi bendrai ES valstybių narių, yra reguliuojami VPĮ 83 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 83 straipsnio komentarą).

Kita vertus, jeigu tarptautinį susitarimą sudaro dvi ar daugiau ES valstybių narių ir bent viena trečioji šalis, tuomet komentuojamo VPĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta išimtis gali būti taikoma^[4] (papildomai esant visoms kitoms nurodytoms sąlygoms).

• tarptautiniu susitarimu yra nustatomos viešųjų pirkimų taisyklės. Dokumente turi būti detaliai aprašomos viešųjų pirkimų vykdymo nuostatos ir tvarka, susitarimas turi saistyti susitarimo šalis, t. y., pavyzdžiui, negali būti neįpareigojantis ketinimų protokolas^[5].
• tarptautinis susitarimas turi būti sudarytas, laikantis SESV ir nacionalinės teisės. Tarptautinis susitarimas neturi pažeisti pagrindinių bendros rinkos laisvių: laisvo prekių, paslaugų ir asmenų judėjimo, taip pat turi užtikrinti sąžiningą konkurenciją, nediskriminavimo ir abipusio pripažinimo principus. Taigi, pirkimas, nors ir vykdomas pagal tarptautiniame susitarime nurodytas taisykles, tačiau ES valstybių narių tiekėjams turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti tokiuose pirkimuose (skaidrumo lygis, nustatytas pagal viešųjų pirkimų reguliavimą nėra privalomas, t. y. nebūtina skelbti apie pirkimą CVP IS ar Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje)^[6].
• apie tarptautinį susitarimą yra pranešta Komisijai. VPĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra nurodyta forma ar tvarka, kuria vadovaujantis valstybės narės turi pranešti Komisijai apie sudarytą tarptautinį susitarimą, tačiau, atsižvelgiant į sąlygas taikyti išimtį, darytina išvada, kad teikiant pranešimą Komisijai, būtina pateikti duomenis, patvirtinančius tarptautinio dokumento atitikimą išimtyje nurodytoms sąlygoms.
• pagal tarptautinio susitarimo tvarką perkami darbai, prekės ar paslaugos turi būti skirti bendram šalių projektui įgyvendinti ar juo pasinaudoti.

Pavyzdys

Šia nurodyta išimtimi gali pasinaudoti Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos perkančiosios organizacijos, jeigu būtų vykdomas bendras elektros tinklų, dujų tinklų, vandentiekio tinklų, kelių tiesimo projektas, kuris bendrai apima Lietuvos – Baltarusijos sienų teritoriją.

Pavyzdys

Šia nurodyta išimtimi gali pasinaudoti Lietuvos Respublika ir Japonija, kartu siekdamos įgyvendinti projektą, susijusį su atliekų tvarkymo sistemos modernizavimu, kai reikia atlikti bendras mokslines tiriamąsias veiklas.

1.2 VPĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta išimtis dėl tarptautinių organizacijų taisyklių viešiesiems pirkimams taikymo.

VPĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta išimtis perkančiosios organizacijos vykdomiems pirkimams pagal taisykles, nustatytas tarptautinės organizacijos.

Paprastai tarptautinėmis organizacijomis vadinami nuolatiniai tarpvyriausybinio ir nevyriausybinio pobūdžio junginiai, įsteigti tarptautiniu susitarimu tam, kad padėtų spręsti tarptautines problemas, nurodytas jų steigiamuosiuose dokumentuose, taip pat visapusiškai plėtotų tarptautinį bendradarbiavimą. Tarptautinei organizacijai būdingi šie bruožai: 1) steigiamasis dokumentas, kuriame nurodomi pagrindiniai organizacijos tikslai, veiklos kryptys ir būdai, organizacijos vidaus struktūra; 2) nuolatinis veiklos pobūdis ir esamos nuolatinės organizacijos institucijos; 3) lygiateisių subjektų savanoriška narystė; 4) pagrindinis veiklos metodas – daugiašalės derybos ir problemų aptarimas, sprendimų priėmimas balsuojant ar sutarimu; 5) sprendimai paprastai yra rekomendaciniai. Tarptautinė (tarpvyriausybinė) organizacija – tai valstybių susivienijimas, įsteigtas tarptautine sutartimi tam tikriems tikslams siekti, turintis nuolatinių institucijų sistemą, tarptautinės teisės subjekto statusą, sukurtas ir veikiantis pagal tarptautinę teisę.

Tarptautinės organizacijos turi savas patvirtintas taisykles, pavyzdžiui, NATO pirkimams taikomas reglamentas Nr. 4200 „NSPO pirkimų reglamentas“^[7]. Kadangi tarptautinių organizacijų viešųjų pirkimų taisyklėse yra įtvirtinti analogiški viešųjų pirkimų principai, tai šių taisyklių taikymas paprastai nepažeidžia pagrindinių SESV nuostatų.

2. VPĮ 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta išimtis dėl tarptautinių organizacijų ar tarptautinių finansų institucijų nustatytų procedūrinių taisyklių pirkimams taikymo, kai pirkimas finansuojamas tarptautinių organizacijų ar tarptautinių finansų institucijų.

VPĮ 7 straipsnio 2 dalies įtvirtinta išimtis taikoma, esant šioms sąlygoms:

• pirkimas visiškai finansuojamas tarptautinės organizacijos ar tarptautinės finansų institucijos.

Visiškas finansavimas reiškia, kad tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija skiria 100 procentų lėšų konkrečiam pirkimui.

Taigi, jeigu pirkimas nėra visiškai finansuojamas tarptautinės organizacijos ar tarptautinės finansų institucijos, tuomet pirkimų teisinis reguliavimas turi būti derinamas, t. y. šalys turi susitarti dėl taikytinų pirkimo taisyklių. Susitarimas gali nustatyti tiek tarptautinės organizacijos ar tarptautinės finansų institucijos taisykles, tiek VPĮ.

• finansavimas skiriamas tarptautinės organizacijos ar tarptautinės finansų institucijos.

Tarptautinės organizacijos (detaliau dėl tarptautinės organizacijos sampratos žiūrėti VPĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentarą), finansuojančios pirkimus, pavyzdys būtų Jungtinių Tautų Organizacija ir jos padaliniai, kurie finansuoja pirkimus.

Tarptautinės finansų institucijos – tai valstybių arba bankų susivienijimai (sąjungos), susikūrę tarptautinių daugiašalių sutarčių pagrindu, pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas (TVF); Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB); Tarptautinis plėtros bankas (TAPB); Tarptautinis investicijų bankas (TIB); Europos investicijų bankas (EIB); Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo bankas (TEBB); Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) ir kt.

• tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija nustato procedūrines pirkimo vykdymo taisykles, pavyzdžiui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko pirkimų politika, patvirtinta 2014 m. sausio 29 d.^[8].

3. VPĮ 7 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad VPĮ 7 straipsnis netaikomas gynybos ir saugumo aspektus apimantiems pirkimams ir projekto konkursams, kurie atliekami pagal tarptautines taisykles, vadovaujantis VPĮ 14 straipsniu. Kitaip sakant, komentuojamo VPĮ 7 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, nukreipianti į VPĮ 14 straipsnį (detaliau žiūrėti VPĮ 14 straipsnio komentarą).

   ---