Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė–Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtomis Metodinėmis priemonėmis.

15 straipsnis. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos

1. Šio įstatymo reikalavimai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra nuo 73000000-2 iki 73120000-9, 73300000-5, 73420000-2 ir 73430000-5, pirkimams taikomi tik tuo atveju, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:

1) gauta nauda yra naudojama tik perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams tenkinti;

2) už visą teikiamą paslaugą sumoka pati perkančioji organizacija.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų, kurie netenkina šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2158, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09411

VPĮ 15 straipsnyje^[1] nurodyta, kokiais atvejais perkančioji organizacija, įsigydama mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas, turi taikyti VPĮ reikalavimus.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra vienas svarbiausių ekonominės pažangos variklių, todėl siekiama, kad perkančiosios organizacijos stengtųsi strategiškai panaudoti viešuosius pirkimus (toliau – pirkimas) inovacijoms skatinti.

Inovacijų skatinimo būdai apima: ikiprekybinius pirkimus, vykdomus pagal Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų vykdymo tvarkos aprašo^[2] IV skyrių, ir inovatyviuosius pirkimus, kurie gali būti atliekami pagal Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų vykdymo tvarkos aprašo III skyrių ar konkurencinio dialogo arba inovacijų partnerystės būdu (detaliau žiūrėti VPĮ ketvirtojo bei šeštojo skirsnių straipsnių komentarą).

Svarbu pažymėti, kad VPĮ 15 straipsnis taikomas tik tiems mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimams, kurie atitinka šiame straipsnyje nustatytas sąlygas. Taigi ikiprekybiniai pirkimai yra mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimai, tačiau jie nebūtinai vykdomi pagal VPĮ, nes šių pirkimų nauda gali būti dalijama su tiekėju arba finansavimas gali būti dalinis. Šių pirkimų tikslas yra sukurti naujus sprendimus, rinkoje dar nesančias technologijas. Ikiprekybiniai pirkimai vykdomi pagal Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų vykdymo tvarkos aprašą, kai nėra tenkinamos sąlygos, nustatytos VPĮ 15 straipsnio 1 dalyje.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas įstatymų leidėjas atskyrė nuo standartinių inovacijų pirkimų, ikiprekybinių pirkimų.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimo svarba tampa akivaizdi tais atvejais, kai rinka negali pasiūlyti tinkamų sprendimų neatidėliotiniems perkančiosios organizacijos poreikiams ir esamų sprendinių pritaikymas greičiausiai šio trūkumo nekompensuos. Dėl to perkančioji organizacija turi įsigyti šias paslaugas tam, kad sukurtų individualiai pritaikytą sprendimą ir pasilieka visą pirkimo naudą, įskaitant nuosavybės ir intelektines teises^[3].

1. VPĮ 15 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta išimtis, kai perkančioji organizacija, siekdama įsigyti komentuojamame straipsnyje apibrėžtas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas, taiko VPĮ normas^[4], t. y. taikoma šiame įstatyme nustatyta pirkimų tvarka.

Kaip galima pastebėti iš komentuojamo teksto, įstatymų leidėjas nustatė atvirkštinę išimtį, t. y. reguliuojama ne situacija, kai VPĮ reikalavimai netaikomi, kaip tai nurodyta VPĮ 6 straipsnyje, bet atvirkščiai – nustatyta, kada VPĮ normos yra taikomos.

Pagal komentuojamą straipsnį VPĮ įtvirtinta tvarka privaloma vadovautis, jeigu (esant visoms toliau nurodytoms sąlygoms), pirma, perkamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos, antra, šių paslaugų (pirkimo objekto) BVPŽ kodai yra nuo 73000000-2 iki 73120000-9, 73300000-5, 73420000-2 ir 73430000-5 bei, trečia, egzistuoja VPĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta sąlyga, kad gauta nauda yra naudojama tik perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams tenkinti, ketvirta, egzistuoja VPĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga, kad už visą teikiamą paslaugą sumoka pati perkančioji organizacija. Komentuojama teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su to paties VPĮ straipsnio 2 dalimi, kurioje, kaip nurodoma toliau, nustatyta bendroji VPĮ netaikymo išimtis.

Aptariama pirkimų organizavimo tvarka nustatyta, siekiant skatinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programų bendrą finansavimą iš privačių įmonių. Kitaip tariant, siekiama paskatinti įmones bendradarbiauti su perkančiosiomis organizacijomis, dalyvaujant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje^[5]. Todėl VPĮ reikalavimai iš esmės taikomi tik tada, kai nėra tokio bendro finansavimo bei kai su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugomis susijusios veiklos rezultatais naudojasi pati perkančioji organizacija. Tokiu atveju laikoma, kad ji įsigijo paslaugas ir tokia situacija atitinka pirkimo sąvoką (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 37 dalies komentarą).

Pirma, tam, kad pagal VPĮ 15 straipsnį būtų taikomi VPĮ nustatyti reikalavimai, turi būti perkamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos, kurios bendrai apibrėžiamos kaip sisteminga kūrybinė gamtos, žmonijos, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas^[6].

VPĮ 15 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad VPĮ reikalavimai yra taikomi tik šioms mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugoms:

(i) Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos bei su jomis susijusios konsultacinės paslaugos (BVPŽ kodas 73000000-2);

(ii) Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės taikomosios veiklos paslaugos (BVPŽ kodas 73100000-3);

(iii) Mokslinių tyrimų paslaugos (BVPŽ kodas 73110000-6);

(iv) Eksperimentinės taikomosios veiklos paslaugos (BVPŽ kodas 73120000-9);

(v) Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projektavimas bei atlikimas (BVPŽ kodas 73300000- 5);

(vi) Išankstinės galimybių studijos ir technologijų demonstravimas (BVPŽ kodas 73420000-2);

(vii) Išbandymas ir įvertinimas (BVPŽ kodas 73430000-5).

Taigi, VPĮ reikalavimai taikomi tik pirmiau nurodytoms paslaugoms bei kai tenkinamos VPĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.

Antra, komentuojamo VPĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros pirkimams yra taikomi VPĮ reikalavimai:

(i) pirmoji sąlyga yra susijusi su tuo, kad mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros nauda būtų skirta tik konkrečios perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams, o ne viešajam interesui plačiąja prasme užtikrinti. Siekiant atskirti, ar nauda bus skirta konkrečiai perkančiajai organizacijai, ar visai visuomenei plačiąja prasme, reikia įvertinti, koks yra įsigyjamų mokslinių tyrimų tikslas, kur gauta nauda bus panaudojama ir pan.

Kai perkančioji organizacija įsigyja mokslinius tyrimus, kuriais siekiama sukurti produktus ar technologijas visai rinkai, VPĮ nebūtų taikomas, kadangi nėra tenkinama pirmoji VPĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija siekia įsigyti mėginių laboratorinių tyrimų paslaugas (BVPŽ kodas 73110000-6). Toks pirkimas atliekamas ekologinės gamybos kontrolės tikslais, t. y. susijęs tik su konkrečia perkančiąja organizacija ir jos gaunama nauda iš atliekamų tyrimų.

(ii) antrąja sąlyga nustatoma, kad būtent perkančioji organizacija turi sumokėti už teikiamą paslaugą. Tuo atveju, jei siekiama įsigyti paslauga yra finansuojama ne tik perkančiosios organizacijos, bet, pavyzdžiui, privačių įmonių, tai tokiu atveju pirkimo vykdymui nebus taikoma pirkimų procedūra. Tačiau tuo atveju, jei sutarties šalys yra kelios perkančiosios organizacijos, kurios gauna naudą bei jos kartu apmoka už suteiktas paslaugas, tai tokiu atveju vis tiek būtų taikomi VPĮ reikalavimai, kadangi tai neturėtų būti vertinama kaip gautas finansavimas iš išorės^[7].

Pavyzdys

Perkančioji organizacija siekia įsigyti medicinos prietaisų ir įrangos patikros (kokybės patikrinimo) paslaugas (BVPŽ kodas 73430000 – išbandymas ir įvertinimas). Perkančioji organizacija siekia išsiaiškinti, ar turima įranga (šaldikliai) užtikrina reikiamą temperatūrą. Kitaip tariant, perkančiosios organizacijos tikslas – patikrinti, kaip veikia turima įranga, tai reiškia, kad tai susiję su nauda konkrečiai perkančiajai organizacijai ir perkančioji organizacija numato už šią paslaugą sumokėti pati.

Tuo atveju, jei tenkinamos visos pirmiau nurodytos sąlygos, t. y. nėra bendro pramonės ir perkančiosios organizacijos finansavimo bei kai su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugomis susijusios veiklos rezultatais naudojasi pati perkančioji organizacija, tuomet taikoma pirkimų procedūra. Tačiau tokių pirkimų vykdymui yra nustatyti tam tikri supaprastinti reikalavimai. Pavyzdžiui, VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad neskelbiamų derybų būdu prekės gali būti perkamos, jeigu perkamos prekės gaminamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais ir jeigu tokiu pirkimu nesiekiama įsigyjamų prekių masine gamyba sustiprinti komercinio pajėgumo arba padengti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidų.

Sprendžiant dėl VPĮ 15 straipsnio taikymo, svarbu pažymėti, kad komentuojamo straipsnio nuostatos susijusios su viešųjų paslaugų sutarčių išimtimis. Tai reiškia, kad tokiais atvejais turi būti sudaryta paslaugų pirkimo sutartis, kaip nustatyta VPĮ 2 straipsnio 24 dalyje (plačiau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 24 dalies komentarą).

Be to, Direktyvos 2014/24/ES preambulės 35-joje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad paslaugų teikėjas, kuris vykdė tą veiklą, galėtų viešai paskelbti tos veiklos ataskaitą, tuo tarpu perkančioji organizacija išlaiko išimtinę teisę naudotis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatais vykdydama savo veiklą.

2. VPĮ 15 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta bendroji išimtis, pagal kurią VPĮ nėra taikomas.

Kitaip tariant, perkant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas, kurių BVPŽ kodai yra nuo 73000000-2 iki 73120000-9, 73300000-5, 73420000-2 ir 73430000-5, tačiau kurios įgyjamos nesant VPĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų sąlygų, VPĮ reikalavimai netaikomi ir įstatymu nesivadovaujama.

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai nėra tenkinamos VPĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, turi būti vadovaujamasi Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų vykdymo tvarkos aprašu. Šis aprašas nustato mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų, kuriems netaikomi reikalavimai pagal VPĮ 15 straipsnio 1 dalį, organizavimo ir vykdymo principus, vykdymo tvarką, pagrindines šių paslaugų pirkime dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas, ekspertų skyrimo tvarką, kitus esminius su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimu susijusius klausimus, taip pat ir ikiprekybinių pirkimų vykdymo tvarką.

Svarbu pažymėti ir tai, kad siekiant vykdyti ikiprekybinius pirkimus, gali būti įsigyjamos tik mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos, kaip tai nurodyta VPĮ 15 straipsnyje^[9]. Tai gali apimti sprendimų ieškojimą ir kūrimą, prototipų gamybą, taip pat riboto pirmųjų bandomųjų produktų ir paslaugų skaičiaus kūrimą. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos neapima veiklų, susijusių su komercine plėtra (pavyzdžiui, masinė gamyba, tiekimas komerciniam gyvybingumui užtikrinti, integracija, pritaikymas, papildomas pritaikymas ir esamų produktų ar procesų patobulinimas).

[1] Komentuojamos VPĮ 15 straipsnio normos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES 14 straipsnio normas.

[2] Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 22 „Dėl Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[3] European Public Procurement. Commentary on Directive 2014/24/EU, edited by Roberto Caranta, Albert Sanchez-Graells, Elgar commentaries, 2021, p. 154–160).

[4] Lieve Bos, Stephan Corvers, „Pre-commercial Public Procurement, A missing link in the European Innovation Cycle, Public Needs as a driver for innovation“, 2006.

[5] Direktyvos 2014/24/ES preambulės 35 konstatuojamoji dalis.

[6] Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 15 dalis.

[7] Steinicke, Michael, Vesterdorf, Peter L., Brussels Commentary on EU Public Procurement Law, Nomos, C.H.BECK, Hart publishing, 2018, p. 272.

[8] Europos Komisijos 2007 m. gruodžio 14 d. komunikatas {SEC(2007) 1668} „Ikiprekybiniai viešieji pirkimai. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje“.