Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė–Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtomis Metodinėmis priemonėmis.

14 straipsnis. Pagal tarptautines taisykles atliekami pirkimai, apimantys gynybos ir saugumo aspektus

1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi gynybos ir saugumo aspektus apimantiems pirkimams ir projekto konkursams, kuriuos perkančioji organizacija įpareigota atlikti pagal kitas procedūrines taisykles, nustatytas:

1) tarptautiniu susitarimu ar sutartimi (ar jų dalimis) tarp Lietuvos Respublikos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių dėl prekių, paslaugų, darbų, skirtų bendram susitarimą ar sutartį pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar naudoti, jeigu jie yra sudaryti laikantis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytų principų ir apie tokius pirkimus perkančioji organizacija praneša Europos Komisijai;

2) tarptautiniu susitarimu ar sutartimi dėl karinių vienetų dislokavimo užsienio valstybėse, ir kurie yra susiję su valstybės narės ar trečiosios šalies įmonėmis;

3) tarptautinių organizacijų.

2. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi gynybos ir saugumo aspektus apimantiems pirkimams ir projekto konkursams, kuriuos perkančioji organizacija vykdo pagal tarptautinės organizacijos ar tarptautinės finansų institucijos nustatytas procedūrines taisykles ir kuriuos visiškai finansuoja tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija. Tuo atveju, kai tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija finansuoja didžiąją dalį pirkimų ir projekto konkursų, perkančioji organizacija ir šios institucijos sutaria dėl taikytinų procedūrinių taisyklių.

 Komentuojamo VPĮ 14 straipsnyje^[1] yra nustatyta išimtis netaikyti VPĮ reikalavimų pirkimams ir projekto konkursams (toliau kartu – pirkimas), apimantiems gynybos ir saugumo aspektus (apie gynybos ir saugumo aspektus detaliau žiūrėti VPĮ 1 ir 12 straipsnių komentarą) tais atvejais, kai pirkimai atliekami vadovaujantis tarptautiniu susitarimu ar sutartimi arba pagal tarptautinės organizacijos ar finansų institucijos nustatytas procedūrines taisykles. VPĮ 7 straipsnyje yra nustatytos bendrosios taisyklės, kaip turėtų būti atliekami viešieji pirkimai pagal tarptautines sutartis ar susitarimus (detaliau žiūrėti VPĮ 7 straipsnio komentarą), tačiau jos nėra taikomos vykdant pirkimus, apimančius gynybos ir saugumo aspektus. Taigi VPĮ 14 straipsnis yra specialusis VPĮ 7 straipsnio atžvilgiu.

VPĮ 14 straipsnyje sąvokos tarptautinė sutartis ir tarptautinis susitarimas vartojamos kaip atskiros, tačiau tiek tarptautinės sutarties, tiek tarptautinio susitarimo atveju, kai jie yra įsigalioję ir taikytini, yra vienodai taikomos VPĮ 14 straipsnio normos.

1. VPĮ 14 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti skirtingi atvejai, kuomet perkančioji organizacija įpareigota pirkimus vykdyti ne pagal VPĮ nustatytas taisykles, tačiau vadovaujantis kitomis, specialiomis procedūromis, kurios nustatomos tarptautiniu susitarimu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarptautiniu susitarimu nustatytos taisyklės turi būti ne rekomendacinio pobūdžio, tačiau privalomos perkančiajai organizacijai (privalomumą suponuoja tekstas „perkančioji organizacija įpareigota“), t. y. tarptautinės sutarties normos yra privalomai vykdytinos. Dėl to perkančioji organizacija, prieš nuspręsdama, ar gali pasinaudoti VPĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatytomis išimtimis ir taikyti kitas, nei VPĮ nustatytas, pirkimo taisykles, privalo įvertinti, ar tarptautinėje sutartyje arba susitarime iš viso yra nustatytos pirkimo taisyklės, o jeigu yra nustatytos pirkimo taisyklės, ar yra privalomai taikomos perkančiosioms organizacijoms. Jei sutartyje nėra nustatytos taisyklės ar nustatytos taisyklės yra rekomendacinės, labai bendro pobūdžio gairės ar siektinas rezultatas, tuomet perkančioji organizacija negali remtis komentuojama išimtimi ir visas pirkimo procedūras privalo atlikti vadovaujantis VPĮ arba kitais teisės aktais.

VPĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad perkančioji organizacija prekes, paslaugas ar darbus perka ne pagal VPĮ nustatytas taisykles, tačiau vadovaudamasi tarptautinės sutarties taisyklėmis, kai:

(i) tarptautinė sutartis yra sudaryta su trečiąja valstybe (pavyzdžiui, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kanada ir pan.);

(ii) šios tarptautinės sutarties dalykas yra bendro projekto įgyvendinimas arba naudojimas;

(iii) sutartis sudaryta laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV). Tarptautinis susitarimas neturi pažeisti pagrindinių bendrosios rinkos laisvių: laisvo prekių, paslaugų ir asmenų judėjimo, taip pat turi užtikrinti sąžiningą konkurenciją, nediskriminavimo ir abipusio pripažinimo principus;

(iv) apie tarptautinį susitarimą yra pranešta Europos Komisijai. Šiuo atveju komentuojamo VPĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra nurodyta forma ar tvarka, kuria vadovaujantis šalys turi pranešti Komisijai apie sudarytą tarptautinį susitarimą. Nepaisant to, teikiant pranešimą Europos Komisijai, reikalinga pateikti visus duomenis, jog tarptautinis susitarimas tenkina nurodytas bendrai (kartu) taikomas sąlygas.

Pavyzdys

Lietuvos Respublika sudaro tarptautinę sutartį su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl bendro mokymų centro, skirto parengti trečiosios šalies personalą, steigimo. Sutarties šalys susitarė dėl kiekvienos iš šalies indėlio į centro kūrimą. Sutartyje buvo nustatyta, kad centro kūrimui reikalingų darbų įsigijimas turi būti vykdomas pagal abiejų šalių įgaliotų institucijų bendrai nustatytas procedūras, laikantis skaidrumo, lygiateisiškumo principų. Lietuvos Respublika informavo Europos Komisiją, kad sudarė tarptautinę sutartį. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis VPĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šiam projektui įgyvendinti reikalingi darbų pirkimai atliekami netaikant VPĮ nustatytų taisyklių.  

VPĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad perkančioji organizacija prekes, paslaugas ar darbus perka ne pagal VPĮ nustatytas taisykles, kai yra sudaroma tarptautinė sutartis (susitarimas) dėl karinių vienetų dislokavimo užsienio valstybėse.

Ši speciali išimtis yra susijusi su karinių vienetų dislokavimu užsienio valstybėse. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 4 punktu, tarptautinė sutartis dėl ginkluotųjų pajėgų buvimo ir jų statuso užsienio valstybių teritorijose privalo būti ratifikuota Seimo. Tačiau pirkimo taisyklės nebūtinai bus nustatytos pačioje sutartyje, o gali būti įtvirtintos tarptautinę sutartį įgyvendinančiuose dokumentuose. Šiuo atveju VPĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą išimtį netaikyti VPĮ normų galima tik tuomet, jeigu tarptautinės sutarties dėl karinių vienetų dislokavimo užsienio valstybėse nuostatos įpareigotų pirkimus, susijusius su šalies įsipareigojimų vykdymu, vykdyti pagal specialias procedūras.

Pažymėtina, kad VPĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra nurodyta, kokioje valstybėje turi būti dislokuoti kariniai vienetai – šalyje narėje ar trečiojoje valstybėje. Istoriškai Lietuvos karinių vienetų dislokavimas užsienio valstybės buvo grindžiamas naryste Jungtinių Tautų Organizacijoje (pavyzdžiui, Jungtinių Tautų vadovaujama operacija Malio Respublikoje MINUSMA), Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje (pavyzdžiui, NATO vadovaujama tarptautinė operacija Afganistano Islamo Respublikoje „Tvirta parama“) arba daugiašalių koalicijų pagrindu (pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujama koalicijos karinė operacija „Įgimtas ryžtas“). Visais šiais atvejais kariniai vienetai dislokuojami trečiosiose šalyse narėse. Tačiau karinių vienetų dislokavimas galimas ir Europos Sąjungos (ES) šalyje narėje (pavyzdžiui, ES karinė operacija Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje „EUNAVFOR MED operacija Sophia“). Dėl to, vadovaujantis šia VPĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta išimtimi, suteikiama teisė vykdyti visus reikalingų prekių, paslaugų ir darbų pirkimus, kurie yra susiję su karinių vienetų dislokavimu.

VPĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto antroje dalyje nurodytas papildomas pirkimo požymis – susiję su valstybės narės ar trečiosios šalies įmonėmis, kuris turėtų būti suprantamas kaip paaiškinamoji norma, kad pirkimai, kurie susiję su karinių vienetų dislokavimu užsienio valstybėje, gali būti vykdomi ne tik iš bendrovių, kurios yra trečiosiose šalyse, tačiau perkant prekes, paslaugas ar darbus ir iš ES šalyse narėse esančių tiekėjų.

VPĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad specialiąsias, perkančiajai organizacijai privalomas pirkimo taisykles gali nustatyti tarptautinės organizacijos, kuriose dalyvauja ir Lietuvos Respublika.

Ši norma yra skirta siekiant sureguliuoti situacijas, susijusias su naryste skirtingose organizacijose, kurios turi nustatytas specialiąsias pirkimo procedūras (pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Organizacija, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija).  

VPĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatytos pirkimų atlikimo taisyklės, kurios taikytinos situacijoms, kuomet pirkimas visas arba iš dalies finansuojamas tarptautinės organizacijos arba tarptautinės finansų institucijos lėšomis.

Tuo atveju, kai perkančioji organizacija vykdo pirkimo procedūras, tačiau už įsigyjamas prekes, paslaugas arba darbus sumoka (juos finansuoja) tarptautinė organizacija arba tarptautinė finansų institucija, tuomet VPĮ nustatytos taisyklės tokiam pirkimui nėra taikomos. Perkančioji organizacija vykdo pirkimo procedūras, sudaro pirkimo sutartį ir ją vykdo laikydamasi tarptautinės organizacijos ar tarptautinės finansų institucijos nustatytų taisyklių. Tarptautinių organizacijų patvirtintos taisyklės, pavyzdžiui NATO pirkimams taikomas reglamentas Nr. 4200 „NSPO pirkimų reglamentas“^[2].

Tačiau, jeigu tarptautinė organizacija arba tarptautinė finansų institucija finansuoja didžiąją dalį įsigijimo vertės, o kitą dalį turėtų padengti perkančioji organizacija, tuomet yra reikalaujama, kad būtų susitarta dėl specialiųjų pirkimų taisyklių, taikytinų tokiam atvejui (pirkimo sutarčiai). Pažymėtina, kad VPĮ 14 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad susitarimą, kuriuo nustatomos specialiosios pirkimų taisyklės, turėtų sudaryti perkančioji organizacija.  

Nors VPĮ 14 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta, kokia dalis laikoma didesniąja, tačiau, lingvistiškai aiškinant šią įstatymo nuostatą, ji turėtų būti suprantama, kaip daugiau nei pusė viso pirkimo vertės. Be to, vertinant tai, kad vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 3 dalimi, planuojant ir vykdant pirkimus yra draudžiama siekti išvengti VPĮ nuostatų taikymo (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 3 dalies komentarą), kiekvienu konkrečiu atveju perkančioji organizacija, sudarydama susitarimą su tarptautine organizacija arba tarptautine finansų institucija, turėtų įvertinti, ar pirkimo objekto negalima skaidyti į dalis (detaliau žiūrėti VPĮ 28 straipsnio komentarą), ir turėtų siekti netaikyti VPĮ tik toje dalyje, kuri yra finansuojama tarptautinės organizacijos arba tarptautinės finansų institucijos (detaliau apie mišrių sutarčių, apimančių gynybos ir saugumo aspektus, sudarymą žiūrėti VPĮ 12 straipsnio komentarą).

[1] Komentuojamos VPĮ 14 straipsnio normos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES 17 straipsnio nuostatas.

[2] https://www.nspa.nato.int/business/procurement/general-information.