Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė–Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtomis Metodinėmis priemonėmis.

16 straipsnis. Pirkimo sutartis, kurią dotuoja perkančioji organizacija

1. Šio įstatymo reikalavimai taikomi:

1) darbų pirkimo sutartims, kurias tiesiogiai daugiau kaip 50 procentų dotuoja perkančiosios organizacijos, kai tos sutartys apima vieną iš toliau nurodytų veiklos rūšių:

a) civilinės inžinerijos darbus, išvardytus šio įstatymo 1 priede;

b) ligoninių, mokyklų, universitetų, sporto, poilsio ir laisvalaikio paskirties infrastruktūros, administraciniais tikslais naudojamų pastatų statybos darbus;

2) paslaugų pirkimo sutartims, kurias tiesiogiai daugiau kaip 50 procentų dotuoja perkančiosios organizacijos ir kurios yra susijusios su šios dalies 1 punkte nurodytomis darbų pirkimo sutartimis.

2. Perkančiosios organizacijos turi užtikrinti, kad visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pirkimai būtų atliekami vadovaujantis šiuo įstatymu, neatsižvelgiant į tai, kad dotuojamą pirkimą atlieka ne pati perkančioji organizacija arba ji tą pirkimą atlieka kito subjekto vardu ar kito subjekto naudai.

Komentuojamame VPĮ 16 straipsnyje^[1] yra įtvirtintos taisyklės viešiesiems pirkimams (toliau – pirkimas), kurie yra vykdomi ne pačių perkančiųjų organizacijų, tačiau yra jų dotuojami (skiriamas perkančiosios organizacijos finansavimas ar dotacijos gavėjas kitais būdais iš perkančiosios organizacijos gauna naudą dėl konkretaus projekto (vieno ar kelių susijusių pirkimų) vykdymo. Šiuo reguliavimu nustatoma išimtis iš taisyklės, kad tik perkančiosios organizacijos privalo vykdyti pirkimus pagal VPĮ ir nustato platesnį ratą subjektų, kurie privalo vadovautis VPĮ.

1. VPĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad VPĮ taikomas tik darbams ir paslaugoms, kuriuos perka ne perkančioji organizacija, o dotacijos gavėjas. Dėl to VPĮ netaikomas dotacijos gavėjo prekių pirkimams ir dotacijos gavėjas prekes gali įsigyti kaip privatus asmuo.

1.1. VPĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos sąlygos, kai darbų pirkimams, dotuojamiems perkančiosios organizacijos, taikomas VPĮ.

Pirmoji šiame punkte nustatyta sąlyga – darbai turi būti bent 50 procentų tiesiogiai dotuojami perkančiosios organizacijos.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) perkančiosios organizacijos atliekamus mokėjimus tretiesiems asmenims bei taikomas lengvatas (pavyzdžiui, mokesčių lengvatas) pripažįsta subsidijomis, kurios lemia pirkimų normų taikymą. ESTT yra pažymėjęs, kad tiesioginė subsidija negali būti aiškinama siaurai, kadangi tokiu būdu perkančiosios organizacijos galėtų siekti išvengti pirkimų reguliavimo^[2]. Dėl to, pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos suteikta konkreti lengvata, pavyzdžiui, atleidimas nuo nuomos mokesčio ir pan., gali būti laikoma dotacija komentuojamos normos prasme. Dotacija apima ne tik tiesioginį lėšų pervedimą dotacijos gavėjui, bet ir kitą ūkio subjekto gaunamą naudą, turinčią piniginę vertę (išraišką): mokesčių lengvatą (individualią); atleidimą nuo nuomos mokesčio; beprocentinę paskolą, turtinę teisę ir pan.

Taip pat, atsižvelgiant į ESTT formuojamą teismų praktiką^[3], dotacija konkrečiam subjektui negali būti nuolatinė. Jeigu ūkio subjektas nuolat gautų finansavimą iš perkančiosios organizacijos, tai jau būtų viena iš sąlygų ūkio subjektą pripažinti perkančiąja organizacija (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 25 dalies komentarą).

Antroji sąlyga, įtvirtinta VPĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte – tai konkretūs darbai, nurodyti VPĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto a ir b papunkčiuose, kuriuos dotuoja perkančioji organizacija ir kurių įsigijimas turi būti vykdomas pagal VPĮ:

• civilinės inžinerijos darbai, kurie turi patekti į VPĮ 1 priedo sąrašą, pavyzdžiui, NACE klasifikatoriaus 45.21 klasės darbai, t. y. tiltai, įskaitant tuos, kurie skirti estakadinėms magistralėms, viadukams, tuneliams ir požeminėms perėjoms, ilgi nuotolių vamzdynai ir elektros linijos, miesto vamzdynai, miesto komunikacijos ir elektros linijos, papildomi miesto darbai, surenkamų statinių statymas ir įrengimas statybvietėje[4];

• pastatų statyba: ligoninių, mokyklų, universitetų, sporto, poilsio ir laisvalaikio paskirties infrastruktūra, administraciniais tikslais naudojami pastatai. Pavyzdžiui, ESTT yra pripažinęs, kad atostogų komplekso renovacija, kurios metu buvo renovuotos sporto, poilsio ir laisvalaikio paskirties patalpos, patenka į komentuojamo straipsnio reguliavimo sritį ir turi būti įgyjama pagal pirkimo procedūras[5]. Kadangi nėra nustatytos ligoninių, mokyklų, universitetų, sporto, poilsio ir laisvalaikio paskirties pastatų apimtis, šios sąvokos turi būti aiškinamos plečiamai, pavyzdžiui, senelių namai, neįgaliųjų institutai turi būti priskirti prie ligoninių paskirties, kadangi jų pagrindinis tikslas yra sveikatos priežiūra[6].

Svarbu pažymėti, kad tiek doktrinoje, tiek ESTT praktikoje yra nurodoma, kad subsidijavimas turėtų būti tiesiogiai susijęs su vykdomu projektu, įskaitant statybos darbus ar su tuo tikslu padarytas investicijas. Esmė ta, kad VPĮ 16 straipsnis apima tik tokias išmokas, kurios suteiktos už konkretaus projekto, kurio dalis yra su juo susiję darbai ir (ar) paslaugos, vykdymą, kai tokie darbai ir (ar) paslaugos įsigyjami šiame VPĮ  straipsnyje nustatytu būdu^[7].

1.2. VPĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos, kai paslaugų pirkimams, dotuojamiems perkančiosios organizacijos, taikomas VPĮ.

Pirmoji sąlyga, įtvirtinta VPĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte – paslaugos turi būti bent 50 procentų tiesiogiai dotuojamos perkančiosios organizacijos. Paslaugų dotacijos samprata ir turinys yra analogiškas darbų dotacijos sampratai ir turiniui (detaliau žiūrėti VPĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto komentarą).

Antroji sąlyga, įtvirtinta VPĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte – paslaugos turi būti tiesiogiai susijusios su darbais, nurodytais VPĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte (detaliau žiūrėti VPĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto a ir b papunkčių komentarą). Pavyzdžiui, statybos darbų techninės priežiūros paslaugos, kai statomi sporto ir poilsio paskirties pastatai, patenka į VPĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto reguliavimo apimtį.

2. VPĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad visi VPĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti pirkimai būtų vykdomi laikantis VPĮ reikalavimų.

Taigi, perkančioji organizacija, kuri dotuoja darbus ir (ar) paslaugas ne mažiau kaip 50 procentų, privalo nustatyti dotacijos gavėjui, nepriklausomai nuo dotacijos gavėjo teisinio statuso, konkrečias taisykles, reikalavimus, kurių pastarasis privalo laikytis. Tokie reikalavimai turi būti aiškiai ir detaliai įtvirtinti dotacijos suteikimo sutartyje.

VPĮ nuostatų nesilaikymas (pirkimų pagal VPĮ nevykdymas, kai juos privaloma vykdyti) sukelia bendruosius VPĮ pažeidimo padarinius: visi priimti sprendimai yra laikomi neteisėtais, sudarytos sutartys pripažintinos niekinėmis (detaliau žiūrėti VPĮ VII skyriaus komentarą). Tokiu atveju rinkos dalyviai turi teisę ginčyti sudarytas sutartis, o dotacijos gavėjui (atitinkamai ir perkančiajai organizacijai, kuri neužtikrino tinkamos dotuojamų darbų ir paslaugų įsigijimo priežiūros) būtų taikomos įstatyme nustatytos sankcijos.

[1] Komentuojamos VPĮ 16 straipsnio normos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES 13 straipsnio normas.

[2] ESTT 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimas byloje Prancūzija  prieš Komisiją, C-115/12 P.

[3] ESTT 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimas byloje Prancūzija  prieš Komisiją, C-115/12 P.

[4] BVPŽ kodai 45210000; (išskyrus 45213316), 45220000, 45231000, 45232000.

[5] ESTT 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimas byloje Prancūzija prieš Komisiją, C-115/12 P.

[6] Steinicke, Michael, Vesterdorf, Peter L. Brussels Commentary on EU Public Procurement Law. Nomos, C.H.BECK, Hart publishing, 2018 m., p. 279.

[7] European Public Procurement. Commentary on Directive 2014/24/EU, edited by Roberto Caranta, Albert Sanchez-Graells, Elgar commentaries, 2021, p. 152.