Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė–Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtomis Metodinėmis priemonėmis.

24 straipsnis. Rezervuota teisė dalyvauti tam tikrų paslaugų pirkimuose

1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad sveikatos, socialinių, kultūros paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra 75121000-0, 75122000-7, 75123000-4, 79622000-0, 79624000-4, 79625000-1, 80110000-8, 80300000-7, 80420000-4, 80430000-7, 80511000-9, 80520000-5, 80590000-6, nuo 85000000-9 iki 85323000-9, 92500000-6, 92600000-7, 98133000-4, 98133110-8, pirkimuose gali dalyvauti tik tiekėjai, kurie atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Tokiu atveju pirkimo sutarties trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai.

2. Įmonė, kuri gali dalyvauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų rezervuotame pirkime, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:

1) jos tikslas turi būti viešosios paslaugos, susijusios su šio straipsnio 1 dalyje išvardytomis paslaugomis, teikimas;

2) jos pelnas gali būti panaudojamas tik įmonės veiklos tikslams. Pelnas gali būti paskirstomas ar perskirstomas tik atsižvelgiant į dalyvavimo įmonės valdyme veiksnius;

3) jos valdymo ar dalininkų struktūra pagrįsta darbuotojams suteikiamų nuosavybės ar dalyvavimo įmonės valdyme teisių principais arba reikalauja aktyvaus darbuotojų, paslaugų gavėjų ar suinteresuotų subjektų dalyvavimo įmonės valdyme;

4) per paskutinius 3 metus perkančioji organizacija su šia įmone nebuvo sudariusi pirkimo sutarties pagal šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

3. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą, turi būti nurodyta, kad pirkimas vykdomas pagal šį straipsnį, ir reikalaujama pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus (pateikiama tiekėjo patvirtinta deklaracija).

4. Tiekėjas, dalyvaujantis pagal šį straipsnį atliekamuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančius tiekėjus.

Komentuojamame VPĮ 24 straipsnyje^[1] yra įtvirtintos taisyklės, nustatančios paprastesnį teisinį režimą, įsigyjant tik tam tikras sveikatos, socialines ir susijusias paslaugas, tam tikras švietimo ir mokymo paslaugas, bibliotekų, archyvų, muziejų ir kitas kultūros paslaugoms, sporto paslaugas ir namų ūkiams teikiamas paslaugas, kai perkančiosios organizacijos gali apriboti tiekėjų, kurie gali pateikti pasiūlymus (paraiškas), ratą pagal jų vykdomą veiklą, kuriai keliami socialiniai tikslai. Kitaip tariant, komentuojama norma yra leidžiama pozityvioji diskriminacija, t. y. situacija, kai įstatymas pateisina nelygiateisiškumą ir diferenciaciją, nes iš visų rinkoje veikiančių subjektų tik tam tikrai konkrečiai apibrėžtai kategorijai tiekėjų yra leidžiama dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (toliau – pirkimas). Tačiau tokia situacija yra teisėtai leidžiama tik todėl, kad būtų pasiekti ir užtikrinti kiti teisiniai gėriai, sudarantys viešąjį interesą: skatinti sveikatos, socialinių ir kultūros sektorių puoselėjimą.

Pažymėtina, kad tiekėjais, kuriems rezervuojamas VPĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytų socialinių ir kitų specifinių paslaugų teikimas galėtų būti ir socialinio verslo subjektai, jeigu jie atitiktų visus VPĮ 24 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 24 straipsnio 2 dalies komentarą). Socialinio verslo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje: tai – ekonominė veikla, kuria siekiama visuomenei naudingų tikslų, socialinio ar (ir) aplinkosauginio poveikio ir kurią vykdo socialinei ekonomikai priskiriami socialinio verslo subjektai. Socialinio verslo subjektas – labai maža, maža ar vidutinė įmonė, kuri vykdo ekonominę veiklą, siekdama teigiamo socialinio ir (ar) aplinkosauginio poveikio ir atitinka visas šias sąlygas: 1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta pelno dalis naudojama socialiniam ir (ar) aplinkosauginiam poveikiui kurti; 2) neatlygintinai galima susipažinti su socialinio verslo subjekto finansinės atskaitomybės dokumentais; 3) atitinka Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje nustatytus nepriklausomumo reikalavimus^[2].

Socialinio verslo subjekto statuso įgijimo ir netekimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2024 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 4-532, nustato socialinio verslo subjekto statuso įgijimo ir netekimo tvarką, pelno dalį, kuri naudojama socialiniam ir (arba) aplinkosauginiam poveikiui kurti, socialinio ir aplinkosauginio poveikio matavimo metodiką, socialinio verslo subjekto nepriklausomumo reikalavimus ir socialinio verslo skatinimo formas^[3]. Socialinio verslo subjektas, siekiantis įgyti socialinio verslo subjekto statusą, turi registruotis interneto svetainėje https://socialinisverslas.inovacijuagentura.lt/, pateikti apie save nurodytus duomenis ir informaciją viešajai įstaigai Inovacijų agentūrai ir deklaruoti ketinimą tapti socialinio verslo subjektu. Vis dėlto pažymėtina, kad socialinio verslo subjekto statuso turėjimas savaime nesuteikia teisės, kad šiems tiekėjams būtų rezervuojami VPĮ 24 straipsnio pirkimai. Kiekvienu konkrečiu atveju pati perkančioji organizacija yra atsakinga už tai, kad atitinkamas ūkio subjektas tenkintų visus VPĮ 24 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus.

Pažymėtina, kad VPĮ 24 straipsnyje nustatytų rezervuotų pirkimų negalima sutapatinti su VPĮ 23 straipsnyje įtvirtinta taisykle, kadangi:

– VPĮ 24 straipsnis taikomas tik pirkimams, kurių objektas yra sveikatos, socialinės, kultūrinės paslaugos, konkrečiai įtvirtintos VPĮ 24 straipsnyje, tuo tarpu VPĮ 23 straipsnis gali būti taikomas visiems pirkimo objektams, jeigu yra bent viena įmonė, atitinkanti VPĮ 23 straipsnio reikalavimus, kuri teikia perkančiosios organizacijos įsigyjamą pirkimo objektą (prekes, paslaugas ar darbus);

– VPĮ 24 straipsnis taikomas visiems rinkoje veikiantiems subjektams nepriklausomai nuo jų teisinės formos, įskaitant akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves, jeigu jie atitinka visus VPĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatytus kumuliatyvius reikalavimus: veiklos tikslas turi būti atitinkamų viešųjų paslaugų teikimas, pelnas gali būti naudojamas tik veiklos tikslams, valdymas turi būti grindžiamas dalyvaujamojo valdymo principais, o perkančioji organizacija per paskutinius trejus metus su ta pačia įmone negali būti sudariusi rezervuotos viešojo pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – pirkimo sutartis). Tuo tarpu VPĮ 23 straipsniu, priešingai, ūkio subjektai įpareigojami atitikti konkrečius reikalavimus dėl įdarbinamų asmenų, tačiau jiems nenustatomi papildomi reikalavimai dėl pelno paskirstymo, valdymo modelio ar ankstesnių rezervuotų pirkimo sutarčių sudarymo.

1. VPĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos trys sąlygos, kurioms esant, galima vykdyti rezervuotus pirkimus:

1) rezervuotus pirkimus galima atlikti tik dėl konkrečių paslaugų įsigijimo. VPĮ 24 straipsnio 1 dalyje pateikiamas baigtinis sąrašas socialinių, sveikatos ir kultūros paslaugų, kurios gali būti perkamos vykdant rezervuotus pirkimus. VPĮ 24 straipsnio 1 dalyje pateikiami šių paslaugų Bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ)^[4] kodai:

• 75121000-0 (Administracinės švietimo paslaugos);
• 75122000-7 (Administracinės sveikatos priežiūros paslaugos);
• 75123000-4 (Administracinės būsto paslaugos);
• 79622000-0 (Namų ūkio pagalbinių darbininkų parūpinimo paslaugos);
• 79624000-4 (Slaugos personalo parūpinimo paslaugos), pavyzdžiui, savivaldybės administracija perka jos teritorijoje esančių neįgaliųjų asmenų ar senolių slaugos ir priežiūros paslaugas;
• 79625000-1 (Medicinos personalo parūpinimo paslaugos), pavyzdžiui, savivaldybės administracija perka jos teritorijoje esančių asmenų, kuriems reikalinga vaistų dozavimo, padavimo ir (ar) suleidimo paslauga, medicinos darbuotojų, turinčių teisę atlikti šiuos veiksmus paslaugos;
• 80110000-8 (Ikimokyklinio ugdymo paslaugos);
• 80300000-7 (Aukštojo mokslo paslaugos);
• 80420000-4 (E. mokymosi paslaugos);
• 80430000-7 (Universitetinio suaugusiųjų švietimo paslaugos);
• 80511000-9 (Darbuotojų mokymo paslaugos), pavyzdžiui, Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos perka savo darbuotojų mokymų, kaip elgtis su pabėgėlio statusą turinčiais asmenimis, kurie kreipiasi dėl įdarbinimo ar persikvalifikavimo, paslaugas;
• 80520000-5 (Mokomosios priemonės);
• 80590000-6 (Mokymo paslaugos), pavyzdžiui, Užimtumo tarnyba perka esamų bedarbių perkvalifikavimo mokymų paslaugas;
• nuo 85000000-9 (Sveikatos priežiūros ir socialinio darbo paslaugos) iki 85323000-9 (Bendruomenės sveikatos priežiūros paslaugos), pavyzdžiui, savivaldybės administracija perka atvykimo į namus paslaugas senoliams, kai reikia senoliams suteikti skirtingą paketą paslaugų, pavyzdžiui, maisto nupirkimo, maisto pagaminimo, drabužių išskalbimo, nuvežimo į gydymo įstaigą paslaugas;
• 92500000-6 (Bibliotekų, archyvų, muziejų ir kitos kultūrinės paslaugos);
• 92600000-7 (Sportinės paslaugos);
• 98133000-4 (Narystės organizacijų teikiamos paslaugos);
• 98133110-8 (Jaunimo asociacijų teikiamos paslaugos).

2) rezervuotuose pirkimuose gali dalyvauti tik konkrečius reikalavimus atitinkantys tiekėjai. Reikalavimai įtvirtinti VPĮ 24 straipsnio 2 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 24 straipsnio 2 dalies komentarą);

3) pirkimo sutarties, sudarytos įvykdžius rezervuotą pirkimą, trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai. Šis ribojimas įtvirtintas, kadangi nurodytus pasiūlymus galinčių pateikti tiekėjų ratas yra susiaurintas (sumažinta sąžininga konkurencija, apribotas tiekėjų lygiateisiškumas ir nediskriminavimas, yra įtvirtinta, kad tokių pirkimo sutarčių trukmė negali viršyti 3 metų). Tokiu apribojimu yra siekiama užtikrinti proporcingą pusiausvyrą tarp socialinių tikslų įgyvendinimo ir pirkimų principų – lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei sąžiningos konkurencijos. Toks reguliavimas iš esmės atitinka ir bendrąjį pirkimo sutarčių terminą, kuris įtvirtintas VPĮ 86 straipsnio 5 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 86 straipsnio 5 dalies komentarą). 

Perkančiosios organizacijos turi diskreciją nuspręsti nurodytas paslaugas pirkti bendrai pagal VPĮ ar susiaurinti tiekėjų ratą ir pirkti pagal komentuojamą VPĮ normą.

2. VPĮ 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriuos turi atitikti tiekėjai, galintys dalyvauti rezervuotuose pirkimuose.

Tiekėjas turi atitikti visus šiuos kriterijus kartu:

1) tiekėjo veiklos tikslas turi būti viešosios paslaugos, susijusios su VPĮ 24 straipsnio 1 dalyje išvardytomis paslaugomis (detaliau dėl konkrečių viešųjų paslaugų žiūrėti VPĮ 24 straipsnio 1 dalies komentarą), teikimas. Pati tiekėjo veikla gali būti įvairi, bet turi būti nukreipta į to konkretaus tikslo siekimą. Pavyzdžiui, jeigu Raudonasis kryžius surenka nenaudojamus daiktus, juos parduoda ir paskui už gautus pinigus perka maistą senoliams, tai atitinka nurodyto tikslo siekimą;

2) tiekėjo pelnas gali būti panaudojamas tik įmonės veiklos tikslams. Tai nereiškia, kad įmonė neturi siekti pelno, priešingai, pelninga veikla nėra draudžiama. Pelnas gali būti paskirstomas ar perskirstomas tik atsižvelgiant į dalyvavimo įmonės valdyme veiksnius. Kitaip tariant, pelnas nėra mokamas kaip dividendai investuotojams ar dalininkams, o yra reinvestuojamas atgal į tiekėjo įmonę, į priemones, įrangą, kuri skirta veiklos tolesniam vykdymui, arba paskirstomas pagal nuopelnus, o ne pagal akcijų, pajų, dalių kiekį. Šio reikalavimo negalima sutapatinti su ne pelno siekiančių juridinių asmenų veikla, t. y. rezervuoti pirkimai neskirti išskirtinai tik ne pelno siekiantiems tiekėjams, o skirti ir pelno siekiantiems, tačiau socialinių tikslų siekiantiems ūkio subjektams;

3) tiekėjo valdymo ar dalininkų struktūra pagrįsta darbuotojams suteikiamų nuosavybės ar dalyvavimo įmonės valdyme teisių principais arba reikalauja aktyvaus darbuotojų, paslaugų gavėjų ar suinteresuotų subjektų dalyvavimo įmonės valdyme. Šio kriterijaus tikslas yra, kad darbuotojai ne formaliai, o faktiškai dalyvautų įmonės valdyme, taip suteikiant daugiau galimybių darbuotojams daryti įtaką ir (ar) gauti dalį įmonės naudos, kadangi būtent jie yra ta dalis įmonės, kuri kuria naudą. Šiame kriterijuje išskiriamos dvi alternatyvos:

• darbuotojams suteikiamos nuosavybės ar dalyvavimo įmonės valdyme teisės. Vienas iš būdų suteikti nuosavybės teises įmonės valdyme yra darbuotojų opcionai. Darbuotojų opcionai suprantami kaip darbuotojų skatinimo arba motyvacijos priemonė, galima pagal susitarimą tarp darbdavio ir darbuotojo. Tokie opcionai suteikia darbuotojui kažkuriuo metu įsigyti (arba gauti nemokamai) įmonės, kurioje jis dirba, akcijų. Geriausia ši priemonė tuomet, kai įmonė yra listinguota biržoje arba bent jau įmonėje yra keletas stambių akcininkų ar dalininkų, kurie nėra darbuotojai. Jei iš esmės įmonę ir toliau kontroliuotų tik vienas asmuo, tokių opcionų reikšmė bus menkesnė[5]. 

Pavyzdys

Tiekėjas A ketina per trejus metus sukurti inovatyvų produktą, kuris, tikėtina, generuos pajamas ir pelną bendrovei. Šiuo metu bendrovė neturi pakankamai lėšų samdyti darbuotojų ir (ar) specialistų, kurie turi patirties kuriant inovacijas, dėl prašomo atlyginimo dydžio, kuris yra didesnis, nei tiekėjas A gali mokėti. Dėl šios priežasties Tiekėjas A savo darbuotojams pasiūlė įsigyti iš darbuotojams numatytų akcijų opcioną, t. y. teisę (bet ne pareigą) po 3 metų įsigyti Tiekėjo A akcijų už 20 Eur už kiekvieną akciją. Tiekėjas A vertina, kad po 3 metų Tiekėjo A akcijų vertė bus didesnė nei 20 Eur už akciją. Tokiu būdu darbuotojas turės teisę įsigyti Tiekėjo A akcijų už prieš 3 metus sutartą kainą bei parduoti jas brangiau arba įgyti teisę į dividendus, Tiekėjo A valdymo dalį.

• darbuotojams suteikiamos teisės aktyviai dalyvauti įmonės valdyme.

Kriterijaus tikslas yra, kad darbuotojai ne formaliai, o faktiškai dalyvautų įmonės valdyme. Rezervuotų pirkimų tikslas yra apriboti tiekėjų, dalyvaujančių pirkime, ratą. Siekiant nurodytų tikslų įgyvendinimo, vien darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais^[6] yra nepakankama priemonė, kad tiekėjas atitiktų nurodytą kriterijų.

Galimi darbuotojų dalyvavimo bendrovės veiklos modeliai yra, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 164 straipsnyje, 210–212 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos įstatyme dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendrovėse; Lietuvos Respublikos įstatyme dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos kooperatinėse bendrovėse, Lietuvos Respublikos vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatyme įtvirtinta galimybė turėti balsą, sprendžiant dėl valdymo organų narių skyrimo, ir pan.

4) per paskutinius 3 metus perkančioji organizacija, vykdanti rezervuotą konkretų pirkimą, su šia įmone nebuvo sudariusi pirkimo sutarties pagal VPĮ 24 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Perkančioji organizacija du kartus iš eilės negali sudaryti pirkimo sutarties su tuo pačiu tiekėju, kai abu pirkimai vykdomi pagal VPĮ 24 straipsnį. Jeigu pirmasis pirkimas vykdomas pagal VPĮ 24 straipsnį, o antrasis pagal bendrąsias VPĮ normas, tuomet tas pats tiekėjas gali dalyvauti abiejuose pirkimuose ir būti pripažintas laimėtoju. Šio reikalavimo tikslas yra suderinti rezervuotų pirkimų socialinius tikslus su sąžiningos konkurencijos ir lygių galimybių principais, užkertant kelią nuolatiniam pirkimo sutarčių sudarymui su tuo pačiu tiekėju ir užtikrinant, kad ūkio subjektas, kurio veiklos tikslas yra susijęs su nurodytų socialinių ir kitų specifinių paslaugų teikimu, galėtų po nustatyto laikotarpio dalyvauti pirkimuose ir konkuruoti su kitais rinkos dalyviais pagal bendrąsias VPĮ normas. Be to, reikalavimas yra taikomas tik atitinkamos perkančiosios organizacijos atžvilgiu, todėl, jeigu toks tiekėjas yra sudaręs pirkimo sutartį, atlikus rezervuotą pirkimą su viena perkančiąja organizacija, jam nedraudžiama sudaryti analogiškos ar kitokios pirkimo sutarties, atlikus rezervuotą pirkimą su kita perkančiąja organizacija.

3. VPĮ 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti socialinio verslo išviešinimo ir pagrindimo reikalavimai:

1) paskelbimo reikalavimas yra keliamas perkančiajai organizacijai, t. y. pirkimo dokumentuose, skelbime turi būti aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad vykdomas rezervuotas pirkimas ir jame gali dalyvauti tik tiekėjai, atitinkantys VPĮ 24 straipsnio 2 dalies kumuliatyvias sąlygas. Šis reikalavimas visiškai atitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio 4 dalies komentarą);

2) tiekėjui keliamas reikalavimas tinkamai įrodyti, kad jis atitinka VPĮ 24 straipsnio 2 dalies sąlygas. Pagrindinis įrodantis dokumentas, kurio reikalauja perkančiosios organizacijos – tiekėjo deklaracija. Kita vertus, jeigu perkančioji organizacija abejoja, ar tiekėjo deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi, ji privalo tinkamai įsitikinti tiekėjo atitiktimi reikalavimams. Taigi, perkančioji organizacija neapribojama, o, priešingai, įpareigojama įsitikinti, kad tiekėjai atitinka kriterijus, kurie leidžia jiems dalyvauti rezervuotuose pirkimuose (detaliau dėl tiekėjo statuso tikslinimo galimybių atitinkamai žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 3 dalies komentarą). Priešingai nei VPĮ 23 straipsnio atveju, kai perkančiosios organizacijos gali gauti informaciją apie VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų gaminamas prekes, teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus iš Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamų tokių įmonių sąrašų (detaliau žiūrėti VPĮ 23 straipsnio 3 dalies komentarą)^[7], VPĮ 24 straipsnio atveju, perkančiosios organizacijos turi kreiptis į tiekėjus dėl papildomų įrodymų pateikimo, pavyzdžiui, pateikti pelno (nuostolių) ataskaitas dėl pelno reinvestavimo, darbuotojų atstovo valdymo organuose duomenis, darbuotojų opcionų duomenis ir pan.

4. VPĮ 24 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad socialinių tikslų nesiekiantis tiekėjas, pasinaudodamas kitu ūkio subjektu, kuris siekia socialinių tikslų ir atitinka kitus VPĮ 24 straipsnio 2 dalies reikalavimus, negalėtų dalyvauti rezervuotame pirkime.

Taigi visi ūkio subjektai, kurie dalyvauja rezervuotame pirkime, nepriklausomai nuo jų bendradarbiavimo formos (detaliau apie kitų ūkio subjektų pasitelkimą žiūrėti VPĮ 49 straipsnio komentarą), turi atitikti VPĮ 24 straipsnio 2 dalies sąlygas, o perkančioji organizacija turi patikrinti visų šių ūkio subjektų atitiktį. Tokiu būdu siekiama, kad nebūtų išvengiama komentuojamo VPĮ straipsnio reikalavimų ir juo siekiamų teisinio reglamentavimo tikslų. Dėl to jame nustatyti reikalavimai taip pat taikomi ir ūkio subjektams, kurie realiai prisidės ir faktiškai vykdys bent dalį sudarytos pirkimo sutarties (bus subrangovai, subtiekėjai ar subteikėjai), nepriklausomai nuo to, ar remiamasi jų pajėgumais, ar jie pasitelkiami tik pirkimo sutarties vykdymui.

[1]Komentuojamos VPĮ 24 straipsnio normos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES 77 straipsnio normas.

[2] Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 4 dalis.

[3] Socialinio verslo subjekto statuso įgijimo ir netekimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2024 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 4-532 „Dėl Socialinio verslo subjekto statuso įgijimo ir netekimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[4] Bendrasis viešųjų pirkimų žodynas (BVPŽ), priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2195/2002; šis žodynas – hierarchinės struktūros klasifikatorius, skaitmeninai kodai sudaryti ne daugiau kaip iš devynių skaitmenų, kuriais žymimi prekių, paslaugų arba darbų, kurie yra pirkimo sutarties objektas, aprašymai; klasifikatorius suskirstytas į skyrius, grupes, klases, kategorijas.  

[5] https://www.finansistas.net/darbuotoju-akcijos-ir-opcionai.html 

[6] Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 153 straipsnio e papunktyje apibrėžta, kad informavimas ir konsultavimas yra remiami Europos Sąjungos lygmeniu.

[7] http://www.cvpp.lt/?option=com_social&Itemid=108