23 straipsnis. Rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose
23 straipsnis. Rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose
- Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:
1) socialinei įmonei; Neteko galios nuo 2023-01-01
2) neįgaliųjų socialinei įmonei; Neteko galios nuo 2023-01-01
3) tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;
4) tiekėjui, kurio dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;
5) tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys.
- Perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 2 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka.
- Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
- Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą ar išankstinį informacinį skelbimą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą dalyvavimo pirkime ir pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.
- Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytą statusą turinčius tiekėjus.
VPĮ 23[1] straipsnyje yra įtvirtintos taisyklės, pagal kurias perkančiosios organizacijos turi teisę rezervuoti teisę dalyvauti konkrečiame pirkime tik specialų statusą turintiems tiekėjams , t. y. socialiniu verslu užsiimančioms įmonėms . Tai reiškia, kad VPĮ 23 straipsnyje yra įtvirtinta pozityvioji diskriminacija, pagal kurią yra leidžiama apriboti tiekėjų, galinčių dalyvauti viešajame pirkime ir jame teikti savo pasiūlymus, ratą. Toks ribojimas yra pateisinamas viešuoju interesu – socialiai pažeidžiamų žmonių grupių darbo ir užimtumo puoselėjimu ir pan. VPĮ aiškinamajame rašte nurodyta, kad VPĮ 23 straipsnio norma buvo įtvirtinta, siekiant padėti nepalankioje padėtyje esantiems asmenims integruotis į visuomenę, užtikrinti jiems lygias galimybes, vykdant socialiai atsakingus pirkimus[2]. Komentuojamu straipsniu, sistemiškai šio straipsnio normas aiškinant su VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagal kurį perkančiosios organizacijos turi siekti, kad, vykdant pirkimo sutartis, būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų ES ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose, įstatymo leidėjas taip pat siekė prisidėti prie socialiai atsakingos viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimo (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto komentarą).
VPĮ aiškinamajame rašte nustatyta, kad socialinis verslas – socialinės įmonės, neįgaliųjų socialinės įmonės, remiamų asmenų užimtumo rėmimo priemonės. Įstatyme nėra įtvirtintos aiškios socialinio verslo sampratos, tačiau LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtame LR socialinio verslo plėtros įstatymo projekte nurodoma[3], kad socialinis verslas – tai ekonominė veikla, kuria siekiama visuomenei ar jos grupei naudingų tikslų ir socialinio poveikio ir iš kurios uždirbamas pelnas arba jo dalis skiriama šiam poveikiui pasiekti. Tuo tarpu socialinio verslo subjektas turi atitikti šiuos kriterijus: pirma, tai yra labai maža, maža arba vidutinė įmonė; antra, siekia socialinio poveikio; trečia, metinės pajamos iš ekonominės veiklos sudaro daugiau nei 50 procentų visų socialinio verslo subjekto pajamų; ketvirta, daugiau nei 80 procentų iš ekonominės veiklos gauto pelno skiriama socialiniam poveikiui; penkta, ekonominės veiklos ir socialinio poveikio siekimo procesus organizuoja konsultuodamasis (suteikdami galimybę pateikti nuomonę ir pasiūlymus) su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis socialinio verslo subjekto vykdoma veikla[4].
VPĮ aiškinamajame rašte taip pat nustatyta, kad „nepalankioje padėtyje esančių asmenų“ sąvoka turėtų būti aiškinama pagal ES Reglamento 651/2014 nuostatas. Tai reiškia, kad nepalankioje padėtyje esančiais asmenimis laikytini neįgalieji asmenys su negalia, bedarbiai, socialinėje atskirtyje esantys, grįžę ar esantys laisvės atėmimo vietose, priklausantys nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenys. Tokių asmenų integravimas į darbo rinką yra vienas pagrindinių socialinio verslo valstybės tikslų. Socialinio verslo įmonės gali būti nepajėgios laimėti viešųjų pirkimų įprastomis rinkos sąlygomis, dėl to VPĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teisė perkančiosioms organizacijoms rezervuoti tam tikrus pirkimus ar jų dalį socialiniu verslu užsiimančioms įmonėms VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tiekėjams.
- VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžtas baigtinis sąrašas tiekėjų, kuriems gali būti rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose:
i) socialinei įmonei
Socialinės įmonės statusas yra apibrėžtas Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Socialinė įmonė – šio įstatymo nustatyta tvarka tokį statusą įgijęs juridinis asmuo, kai tenkinamos visos šios sąlygos kartu:
pirma, darbuotojai, priklausantys šio įstatymo 4 straipsnyje[5] nurodytoms socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ir tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip keturi (įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalis nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka);antra, LR įsteigto juridinio asmens steigimo dokumentuose yra nurodyta šio juridinio asmens veikla, susijusi su tikslinėms asmenų grupėms priklausančių asmenų įdarbinimu, jų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimu ir socialine integracija, o kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigta įmonė ar jos filialas yra pateikę atitinkamus dokumentus, įrodančius, kad Europos ekonominės erdvės valstybėje, kurioje jie yra įsteigti, teisės aktais jiems suteikta tokia teisėtrečia, nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, kurį tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija[6], arba iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų šio juridinio asmens pajamų, taip pat nevykdo laikinojo įdarbinimo veiklos[7].
(ii) neįgaliųjų socialinei įmonei
Neįgaliųjų socialinės įmonės statusas yra apibrėžtas Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje. Neįgaliųjų socialinė įmonė – šį statusą įgijęs juridinis asmuo, kuris atitinka visas šias sąlygas kartu:
pirma, juridinis asmuo atitinka pirmiau nurodytus Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas sąlygas;antra, juridinio asmens darbuotojai, priklausantys neįgaliųjų tikslinei grupei, sudaro ne mažiau kaip 50 procentų jos metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. Neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba neviršijantis 40 procentų darbingumo lygis, arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ir Socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytai tikslinei asmenų grupei[8] priklausančių darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip keturi. Į metinį vidutinį darbuotojų skaičių įtraukiami neįgalūs darbuotojai, dirbantys ne mažiau kaip 80 darbo valandų per mėnesį.
(iii) tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus
Į šią grupę patenka tik tie tiekėjai, kurių daugiau kaip 50 procentų darbuotojų atlieka realias terminuotas (BK 42 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai) ir neterminuotas (BK 42 straipsnio 1 dalies 6 punktas) laisvės atėmimo bausmes. Tai reiškia, kad darbuotojai, kuriems yra paskirta laisvės apribojimo bausmė (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas1 2 dalies 3 punktas) arba, kurie nuteisti laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant (BK 75 straipsnis) nepatenka į šios normos apimtį.
Įstatyme nėra įtvirtinto laikotarpio, nuo kurio iki kurio turi būti apskaičiuojamas nurodytų darbuotojų vidutinis metinis skaičius. Tai reiškia, kad nurodytų darbuotojų vidutinis metinis skaičius apskaičiuojamas įmonės ataskaitinių finansinių metų tam tikro mėnesio paskutinę dieną[9].
VPĮ 23 str. straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakyme Nr. 4-374 "Dėl tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" nustatyta tvarka. Tikslinės grupės darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus nustatoma skaičiavimo dieną sąrašuose esančių tikslinei grupei priklausančių darbuotojų skaičių dalijant iš paskutinių vienerių metų įmonės metinio vidutinio sąrašuose esančių visų darbuotojų skaičiaus ir gautą skaičių padauginant iš šimto procentų.[10]
(iv) tiekėjui, kurio dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;
Darbo terapija – darbinių procesų panaudojimas gydymo tikslais, reabilitacijos proceso sudedamoji dalis. Asmenims, turintiems tam tikrų sutrikimų ar sergant tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, turintiems priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų, ji naudojama organizmo tonusui pakelti, apykaitos procesų normalizavimui. Pagrindinis darbo terapijos tikslas – pakeisti reabilitacijos programoje dalyvaujančio asmens požiūrį į darbą, padėti jam suformuoti ar atstatyti darbinius įgūdžius bei pripratinti prie kasdienio darbo[1011].
VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinto šios grupės tiekėjų dalyvių – sveikatos priežiūros įstaigų sąrašo. Tai reiškia, kad į šią grupę patenka tiekėjai, kurių dalyviai yra bet kokios sveikatos priežiūros įstaigos, kurios (i) atitinka Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus[1112] bei, kuriose (ii) darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus (pavyzdžiui, reabilitacijos įstaigos, priklausomybės ligų centrai ir pan., kuriose darbo terapijos pagrindais (reabilitacinio gydymo tikslais) dirba priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų, nuo lošimų ir pan. turintys pacientai).
Įstatyme nėra įtvirtinto termino, per kurį turi būti apskaičiuojamas nurodytų darbuotojų vidutinis metinis skaičius. Tai reiškia, kad nurodytų darbuotojų vidutinis metinis skaičius apskaičiuojamas įmonės ataskaitinių finansinių metų tam tikro mėnesio paskutinę dieną[1213]
VPĮ 23 str. straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-374 "Dėl tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" nustatyta tvarka. Tikslinės grupės darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus nustatoma skaičiavimo dieną sąrašuose esančių tikslinei grupei priklausančių darbuotojų skaičių dalijant iš paskutinių vienerių metų įmonės metinio vidutinio sąrašuose esančių visų darbuotojų skaičiaus ir gautą skaičių padauginant iš šimto procentų.[14]
(v) tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 2 straipsnio 4 3 dalyje nustatyta, kad užimtumo rėmimo politika – darbo rinkos paslaugų, užimtumo rėmimo priemonių, kitų ekonominių ir socialinių priemonių, taikomų siekiant didinti darbo ieškančių asmenų užimtumą, mažinti nedarbą, švelninti neigiamas jo pasekmes, visuma. Viena iš užimtumo rėmimo priemonių gali būti aktyvios darbo rinkos politikos priemonės (Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 1 dalis) Užimtumo rėmimo priemonės gali būti (i) aktyvios darbo rinkos politikos priemonės; (ii) užimtumo didinimo programos (Užimtumo įstatymo 12 straipsnio 2 dalis).
VPĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nėra nustatyto reikalavimo, kad nurodytas skaičius tiekėjo darbuotojų dalyvautų tik Užimtumo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje apibrėžtose darbo rinkos politikos priemonėse. Šios grupės tiekėjo darbuotojai gali dalyvauti ir užsienio valstybės teisės aktuose nustatytose darbo rinkos politikos priemonėse, tačiau svarbu, kad šios priemonės būtų panašaus pobūdžio, siekiant tų pačių tikslų – didinti darbo ieškančių asmenų užimtumą, mažinti nedarbą, švelninti neigiamas jo pasekmes.
Į VPĮ 23 str. 1 d. 5 p. numatytą grupę patenka tiekėjai, kurių nustatytas skaičius darbuotojų dalyvauja Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje apibrėžtose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse arba panašaus pobūdžio užsienio valstybės teisės aktuose nustatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, jei šie darbuotojai atitinka Užimtumo įstatymo 25 straipsnyje nustatytus darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų kriterijus.
Darbo rinkoje papildomai remiami asmenys yra apibrėžti Užimtumo įstatymo 25 straipsnyje, t. y.: (i) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis; (ii) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis; (iii) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis; (iv) nekvalifikuoti bedarbiai, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų nustatyta tvarka, taip pat bedarbiai, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų nustatyta tvarka; (v) ilgalaikiai bedarbiai iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir ilgalaikiai bedarbiai nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos; (vi) vyresni kaip 45 50 metų bedarbiai; (vii) asmenys, turintys teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą; (viii) bedarbiai iki 29 metų; (ix) pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantys bedarbiai; (x) asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas ar perkeliamojo asmens statusas, arba asmenys, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga, ir asmenys, turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu; (xi) nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, ir asmenys, prižiūrintys neįgalius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra; (xii) grįžę iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos; (xiii) priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo; (xiv) užimti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova; (xvi) darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta; (xvii) darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta; (xviii) darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta.
Taigi, į šią grupę patenka tiekėjai, kurių nustatytas skaičius darbuotojų dalyvauja Užimtumo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje apibrėžtose darbo rinkos politikos priemonėse arba panašaus pobūdžio užsienio valstybės teisės aktuose nustatytose darbo rinkos politikos priemonėse, jei šie darbuotojai atitinka Užimtumo įstatymo 25 straipsnyje nustatytus darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų kriterijus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte taip pat nėra įtvirtinto laikotarpio, nuo kurio iki kurio turi būti apskaičiuojamas nurodytų darbuotojų vidutinis metinis skaičius. Tai reiškia, kad nurodytų darbuotojų vidutinis metinis skaičius apskaičiuojamas įmonės ataskaitinių finansinių metų tam tikro mėnesio paskutinę dieną[15].
VPĮ 23 str. straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-374 "Dėl tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" nustatyta tvarka. Tikslinės grupės darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus nustatoma skaičiavimo dieną sąrašuose esančių tikslinei grupei priklausančių darbuotojų skaičių dalijant iš paskutinių vienerių metų įmonės metinio vidutinio sąrašuose esančių visų darbuotojų skaičiaus ir gautą skaičių padauginant iš šimto procentų. [16]
- Atsižvelgiant į minėtą VPĮ 23 straipsnio normos tikslą – skatinti ir padėti nepalankioje padėtyje esantiems asmenims integruotis į visuomenę, užtikrinti jiems lygias galimybes, VPĮ 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas ne mažiau kaip 2 procentus visų per kalendorinius metus atliekamų supaprastintų pirkimų vertės rezervuoti VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tiekėjams. Komentuojamos VPĮ normos tikslais sąvoka rezervuoti turi būti suprantama ne tik kaip perkančiųjų organizacijų pareiga suplanuoti (pavyzdžiui, įtraukti į pirkimų planus (detaliau žiūrėti VPĮ 26 straipsnio komentarą) atitinkamą skaičių pirkimų, kuriuose būtų sudaryta galimybė dalyvauti tik VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą statusą turintiems tiekėjams), bet taip pat ir kaip pareiga faktiškai šiuos pirkimus įvykdyti. VPĮ 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nurodytų pirkimų rezervavimo pareiga bus laikoma tinkamai įvykdyta tik tuomet, kai perkančioji organizacija bus faktiškai įvykdžiusi nurodytus pirkimus (išskyrus, kai yra pagrindas taikyti komentuojamo straipsnio 2 dalyje įtvirtintą išimtį).
VPĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, pagal kurią rezervuotų pirkimų galima neatlikti, arba atlikti jų mažiau, negu 2 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų, jeigu VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai apskritai negamina prekių, neteikia paslaugų ar neatlieka darbų, kurių reikia perkančiajai organizacijai. Šios išimties tikslas sietinas su perkančiųjų organizacijų pareiga siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarą). Be to, jei nurodyti tiekėjai reikiamų prekių, paslaugų, darbų negali pasiūlyti, perkančioji organizacija jų objektyviai neperka.
Perkančiosios organizacijos turi galimybę informaciją apie VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų gaminamas prekes, teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus perkančiosios organizacijos gali gauti iš CVP IS skelbiamų tokių įmonių sąrašų (detaliau žiūrėti VPĮ 23 straipsnio 3 dalies komentarą). Vis dėlto šios informacijos patikrinimas neturėtų būti laikomas pakankamu pagrindu perkančiajai organizacijai priimti sprendimą dėl nurodytų subjektų pasiūlos atitikimo perkančiosios organizacijos poreikiams. Vien iš paskelbtų sąrašų perkančioji organizacija neturėtų spręsti, kad, pavyzdžiui, VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai negali pasiūlyti perkančiajai organizacijai jos poreikius atitinkančio pirkimo objekto ir dėl to ji neprivalo atlikti rezervuotų pirkimų. Pakankamu pagrindu neįvykdyti nustatyto skaičiaus rezervuotų pirkimų turėtų būti laikomi atlikti rinkos tyrimai, rinkos konsultacijos ar tokių pirkimų paskelbimas. Pavyzdžiui, jeigu perkančioji organizacija paskelbė rezervuotą pirkimą, tačiau jame nebuvo gauta jame galinčių dalyvauti subjektų pasiūlymų – tai būtų pakankamas pagrindas, pagal kurį perkančioji organizacija neprivalėtų įvykdyti nustatyto skaičiaus rezervuotų pirkimų[1417].
Papildomai pažymėtina, kad VPĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tiekėjams rezervuoti tik perkančiosios organizacijos atliekamus supaprastintus pirkimus. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos neprivalo rezervuoti atliekamų tarptautinės vertės ar mažos vertės pirkimų ( detaliau žiūrėti VPĮ 4 straipsnio komentarą) pirkimų. Atsižvelgiant į tai, kad mažos vertės pirkimai taip pat yra supaprastinti pirkimai, ši pareiga galioja ir vykdant mažos vertės pirkimus.
Kita vertus, aptariamos pareigos pažeidimas nesukelia neigiamų padarinių pagal įprastines procedūras atliktiems viešiesiems pirkimams (pavyzdžiui, nelemia viešųjų pirkimų sutarčių negaliojimo). Tokiu atveju, pavyzdžiui, gali būti keliamas perkančiosios organizacijos vadovo administracinės atsakomybės klausimas dėl netinkamo pareigų vykdymo ar jų nevykdymo (ANK 184 straipsnis).
- VPĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kaip perkančiosios organizacijos gali pasitikrinti, ar tiekėjai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, gamina joms reikiamas prekes, teikia paslaugas, ar atlieka darbus. Šių tiekėjų gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų sąrašai yra skelbiami CVP IS[
1518].Minėti sąrašai yra nuolat atnaujinami.Kiekvienas tiekėjas, nurodytas VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje, turi teisę paskelbti savo tiekiamų prekių, teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų sąrašus pagal viešai prieinamą VPT parengtą instrukciją.[1619] Už pateiktą informaciją dėl tiekėjų įtraukimo į VPĮ 23 straipsnio 3 dalyje nurodytus sąrašus, informacijos savalaikį atnaujinimą ar tiekėjų pašalinimą iš šių sąrašų visais atvejais yra atsakingi patys tiekėjai.
- VPĮ 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti (i) rezervuotų pirkimų išviešinimo reikalavimai, (ii) tiekėjų specialaus statuso, kuris būtinas, dalyvaujant rezervuotame pirkime, pagrindimo reikalavimai bei (iii) reikalavimai, kaip apskaičiuoti tiekėjų metinį vidutinį sąrašuose esančių atitinkamos grupės darbuotojų skaičių.
Pirma, perkančiosios organizacijos, vykdydamos rezervuotus pirkimus, privalo tiek pirkimo dokumentuose, tiek skelbime apie pirkimą ar išankstiniame informaciniame skelbime, ar kvietime dalyvauti pirkime aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nurodyti, kad vykdomas pirkimas yra rezervuotas ir jame dalyvauti turi teisę tik tiekėjai, atitinkantys VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas. Šis reikalavimas sietinas su VPĮ 35 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio 4 dalies komentarą).
Antra, tiekėjai, dalyvaujantys rezervuotame pirkime, turi pagrįsti, kad jie atitinka VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. turi atitinkamą specialų statusą. Įstatyme nėra aiškaus reikalavimo šio pagrindimo formai ir turiniui. Tai gali būti, pavyzdžiui, įmonės įstatai, ar įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašyta deklaracija ir pan. Šiuo aspektu aktuali VPĮ 45 straipsnio 3 dalis, kurioje yra nustatyta perkančiųjų organizacijų pareiga įsitikinti, kad tiekėjai atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 3 dalies komentarą). Taigi, tuo atveju, jei tiekėjui savo statusą grindžiant tik deklaracija, perkančioji organizacija turėtų abejonių dėl joje pateiktų duomenų teisingumo, ji bet kuriuo atveju turėtų tinkamai įsitikinti tiekėjo atitikimu nustatytiems reikalavimams, pvz., iš tiekėjo pareikalauti darbuotojų priklausymo tikslinėms grupėms faktą patvirtinančių dokumentų.
Trečia, VPĮ 23 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktuose nurodytų tiekėjų metinis vidutinis sąrašuose esančių atitinkamos grupės darbuotojų skaičius yra apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-374 "Dėl tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" nustatyta tvarka. pagal Vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus pagal sąrašą apskaičiavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1K-320 [7]. VPĮ 23 straipsnio 4 dalyje taip pat nėra nustatyto aiškaus reikalavimo, kaip tiekėjas turi pagrįsti atitinkamą vidutinį darbuotojų skaičių. Tai reiškia, kad šio reikalavimo pagrindimui pakanka įmonės finansinių ataskaitų ar kitų dokumentų, kuriuose fiksuojamas šis skaičius, taip pat įmonės vadovo, ar jo įgalioto asmens, pavyzdžiui, finansininko deklaracijos ir pan.
Tiekėjas nustatytus atitinkamo statuso reikalavimus turi atitikti ne tik pasiūlymo pateikimo dieną, bet taip pat ir visą sutarties vykdymo laikotarpį. Tokia sąlyga turi būti įtvirtinta tiek pirkimo dokumentuose, tiek viešojo pirkimo sutartyje. Įstatyme nėra įtvirtinto šio reikalavimo kontrolės mechanizmo, todėl perkančiosioms organizacijoms rekomenduotina tokį mechanizmą nustatyti pirkimo dokumentuose bei viešojo pirkimo sutartyje. Pavyzdžiui, įtvirtinant sąlygą, pagal kurią perkančioji organizacija galėtų bet kuriuo metu patikrinti, o tiekėjas pagrįsti, kad tiekėjas nustatytus reikalavimus atitinka. Viešojo pirkimo sutartyje taip pat galima nustatyti, kad nustatytų reikalavimų neatitiktis yra esminis sutarties pažeidimas.
- VPĮ 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad specialaus VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto statuso neturintis tiekėjas, pasinaudodamas kitu ūkio subjektu (kuris šį statusą turi), negalėtų dalyvauti rezervuotame pirkime. Tai reiškia, kad visi ūkio subjektai, nepriklausomai nuo jų bendradarbiavimo formos (detaliau žiūrėti VPĮ 49 straipsnio komentarą), kurie siekia dalyvauti rezervuotame pirkime, turi atitikti VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (bent vieną iš jų). Šios normos tikslas yra užtikrinti, kad, vykdant rezervuotus pirkimus, visoje produkcijos gamybos, darbų atlikimo ar paslaugų teikimo grandinėje į darbo rinką būtų integruoti tik remtini nepalankioje padėtyje esantys asmenys. Atsižvelgiant į tai, teisės norma užkardomos prielaidos piktnaudžiauti išimtimi, kai pirkimą laimi išskirtinį statusą turintis subjektas, o jo vykdymas pavedamas tokio statuso neturinčiam tiekėjui.
Pavyzdys
Jeigu tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotame pirkime dėl baldų pagaminimo kartu su baldų pristatymu, pirkimo laimėjimo atveju pirkimo sutarties dalies įvykdymui – baldų pristatymo paslaugai norėtų pasitelkti kitą subtiekėją, šis taip pat turėtų atitikti VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyto specialaus statuso reikalavimus. pavyzdžiui, subtiekėjas turėtų būti socialinė įmonė ar neįgaliųjų socialinė įmonė ir pan.
[1] Komentuojamo VPĮ 23 straipsnio normos nustatytos iš dalies įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES 20 straipsnio nuostatas.
[2] 2011 m. Europos Komisija (EK) paskelbė socialiai atsakingų viešųjų pirkimų vadovą „Socialinių pirkimų vadovas. Socialiniai aspektai viešuosiuose pirkimuose“. ES modernizavo viešųjų pirkimų taisykles, išplėtusi galimybes naudotis socialinėmis nuostatomis 2014 m. priimta Direktyvos 2014/24/ES. Viešieji ir privatieji suinteresuotieji subjektai visoje ES taip pat vis dažniau viešaisiais pirkimais siekia gerinti socialinę ir profesinę įtrauktį, be to, ne tik pirkti etiškus produktus ir paslaugas, bet ir sukurti geresnes sąlygas neįgaliesiems ir palankių sąlygų neturintiems asmenims.
[3] LR socialinio verslo plėtros įstatymo projektas, parengtas LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos, 2 straipsnio 2 dalis.
[4] LR socialinio verslo plėtros įstatymo projektas, parengtas LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos, 2 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis.
[5] Socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinės grupės: (i) neįgalieji, turintys sunkų, vidutinį ar lengvą neįgalumo lygį, ar neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 55 procentų darbingumo lygis arba didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis; (ii) ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos yra ilgesnė kaip dveji metai; (iii) vyresni kaip 50 metų asmenys, Užimtumo tarnyboje įsiregistravę kaip bedarbiai; (iv) vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas arba rūpintojas, vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki aštuonerių metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ar kitas asmuo, prižiūrintis sergantį ar neįgalųjį šeimos narį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimu nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jeigu nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos yra ilgesnė kaip šeši mėnesiai; (v) asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip šeši mėnesiai, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jų paleidimo iš pataisos įstaigų dienos įsiregistravę Užimtumo tarnyboje, ir jeigu šios registracijos trukmė yra ne trumpesnė kaip šeši mėnesiai; (vi) asmenys, priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos yra ilgesnė kaip šeši mėnesiai.
[6] Socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1311.
[7] Laikinojo įdarbinimo veikla reglamentuojama DK 72 straipsnyje bei Kriterijų, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, sąrašas ir laikinojo įdarbinimo įmonių atitikties šiems kriterijams nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Vyriausybės 2018 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 151
[8] Socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tikslinė asmenų grupė – neįgalieji, turintys sunkų, vidutinį ar lengvą neįgalumo lygį, ar neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 55 procentų darbingumo lygis arba didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis.
[9] Vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus pagal sąrašą apskaičiavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1K-320 (3 straipsnis).
[10] Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 4-374 "Dėl tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo".
[11[1211 ] Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sveikatos priežiūros įstaiga yra juridinis asmuo, organizacija ar jų filialas šio įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo ir LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir LR Odontologų rūmų įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas.
[1312 ] Vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus pagal sąrašą apskaičiavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1K-320 (3 straipsnis).
[15] Vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus pagal sąrašą apskaičiavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1K-320 (3 straipsnis).
[1714 ] Viešųjų pirkimų iš socialinių įmonių vadovas. Socialiai orientuoti darnieji viešieji pirkimai. VšĮ „Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga“, bendradarbiaujant su Viešųjų pirkimų tarnyba. [Pastaba: leidinyje pateikta informacija neatnaujinta atsižvelgiant į pasikeitusį reguliavimą].
[1815 ] Socialinių įmonių gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų sąrašai VPĮ 23 str. / PĮ 35 str. 1 dalyje nustatytų įmonių gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų sąrašai http://www.cvpp.lt/?option=com_social&Itemid=108
[1916 ] VPT parengta instrukcija „Socialinių įmonių tiekiamų prekių, teikiamų paslaugų bei atliekamų darbų sąrašų paskelbimas Centriniame viešųjų pirkimų portale CVPP)“: http://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/Socialiniu_imoniu_teikiamu_prekiu_paslaugu_ir_atliekamu_darbu_paskelbimas_CVPP.pdf.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite