* 23 straipsnis. Rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose
Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė–Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtomis Metodinėmis priemonėmis.
23 straipsnis. Rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose
1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:
1) Neteko galios nuo 2023-01-01
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XIV-1392, 2022-07-19, paskelbta TAR 2022-07-25, i. k. 2022-16119
2) neteko galios nuo 2020-07-01;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2429, 2019-09-19, paskelbta TAR 2019-10-09, i. k. 2019-16067
3) tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;
4) tiekėjui, kurio dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;
5) tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys.
2. Perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 2 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2158, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09411
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
4. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą ar išankstinį informacinį skelbimą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą dalyvavimo pirkime ir pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.
5. Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytą statusą turinčius tiekėjus.
VPĮ 23[1] straipsnyje yra įtvirtintos taisyklės, pagal kurias perkančiosios organizacijos turi teisę rezervuoti teisę dalyvauti konkrečiame viešajame pirkime (toliau – pirkimas) tik specialų statusą turintiems tiekėjams. Tai reiškia, kad VPĮ 23 straipsnyje yra įtvirtinta pozityvioji diskriminacija, pagal kurią yra leidžiama apriboti tiekėjų, galinčių dalyvauti pirkime ir jame teikti savo pasiūlymus, ratą. Toks ribojimas yra pateisinamas viešuoju interesu – socialiai pažeidžiamų žmonių grupių darbo ir užimtumo puoselėjimu ir pan. VPĮ Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad VPĮ 23 straipsnio norma buvo įtvirtinta, siekiant padėti nepalankioje padėtyje esantiems asmenims integruotis į visuomenę, užtikrinti jiems lygias galimybes, vykdant socialiai atsakingus pirkimus[2]. Komentuojamo straipsnio nuostatas sistemiškai aiškinant kartu su VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagal kurį perkančiosios organizacijos turi siekti, kad, vykdant viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis), būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose, taip pat kartu su VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 5 punktu, įtvirtinančiu siekį pirkimais prisidėti prie socialinių klausimų sprendimo, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas šiuo reguliavimu siekė prisidėti prie socialiai atsakingos pirkimų politikos įgyvendinimo (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktų komentarą).
VPĮ Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nustatyta, kad „nepalankioje padėtyje esančių asmenų“ sąvoka turėtų būti aiškinama pagal ES Reglamento 651/2014 nuostatas. Tai reiškia, kad nepalankioje padėtyje esančiais asmenimis laikytini asmenys su negalia, bedarbiai, socialinėje atskirtyje esantys, grįžę ar esantys laisvės atėmimo vietose, priklausantys nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenys. Tokių asmenų integravimas į darbo rinką yra vienas pagrindinių valstybės tikslų, dėl to VPĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teisė perkančiosioms organizacijoms rezervuoti tam tikrus pirkimus ar jų dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems tiekėjams, šią priemonę sistemiškai siejant su VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuriame įtvirtintas siekis pirkimais prisidėti prie socialinių klausimų sprendimo, pavyzdžiui, remiamų asmenų įdarbinimo.
1. VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžtas baigtinis sąrašas tiekėjų, kuriems gali būti rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose:
1) neteko galios;
2) neteko galios;
3) tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;
Į šią grupę patenka tik tie tiekėjai, kurių daugiau kaip 50 procentų darbuotojų atlieka realias terminuotas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 42 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai) ir neterminuotas (BK 42 straipsnio 1 dalies 6 punktas) laisvės atėmimo bausmes. Tai reiškia, kad darbuotojai, kuriems yra paskirta laisvės apribojimo bausmė (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 3 punktas) arba kurie nuteisti laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant (BK 75 straipsnis), nepatenka į šios normos apimtį.
VPĮ 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama vadovaujantis Tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-374[3]. Tikslinės grupės darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus nustatoma skaičiavimo dieną sąrašuose esančių tikslinei grupei priklausančių darbuotojų skaičių dalijant iš paskutinių vienerių metų įmonės metinio vidutinio sąrašuose esančių visų darbuotojų skaičiaus ir gautą skaičių padauginant iš šimto procentų.
4) tiekėjui, kurio dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus.
Darbo terapija skatina sveikatą ir gerovę, remdama dalyvavimą prasmingose veiklose, kurias žmonės turi, gali atlikti ar kurių iš jų tikimasi atlikti[4].
Darbo terapija – darbinių procesų panaudojimas gydymo tikslais, reabilitacijos proceso sudedamoji dalis. Asmenims, turintiems tam tikrų sutrikimų ar sergant tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, turintiems priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų, ji naudojama organizmo tonusui pakelti, apykaitos procesų normalizavimui. Pagrindinis darbo terapijos tikslas – pakeisti reabilitacijos programoje dalyvaujančio asmens požiūrį į darbą, padėti jam suformuoti ar atstatyti darbinius įgūdžius bei pripratinti prie kasdienio darbo[5].
VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinto šios grupės tiekėjų dalyvių – sveikatos priežiūros įstaigų – sąrašo. Tai reiškia, kad į šią grupę patenka tiekėjai, kurių dalyviai yra bet kokios sveikatos priežiūros įstaigos, kuri (i) atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus[6] bei, kurioje (ii) darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus (pavyzdžiui, reabilitacijos įstaigos, priklausomybės ligų centrai ir pan., kuriose darbo terapijos pagrindais (reabilitacinio gydymo tikslais) dirba priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų, nuo lošimų ir pan. turintys pacientai).
VPĮ 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama vadovaujantis Tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-374 [7]. Tikslinės grupės darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus nustatoma skaičiavimo dieną sąrašuose esančių tikslinei grupei priklausančių darbuotojų skaičių dalijant iš paskutinių vienerių metų įmonės metinio vidutinio sąrašuose esančių visų darbuotojų skaičiaus ir gautą skaičių padauginant iš šimto procentų.
5) tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užimtumo rėmimo politika – darbo rinkos paslaugų, užimtumo rėmimo priemonių, kitų ekonominių ir socialinių priemonių, taikomų siekiant didinti darbo ieškančių asmenų užimtumą, mažinti nedarbą, švelninti neigiamas jo pasekmes, visuma. Viena iš užimtumo rėmimo priemonių gali būti aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą bei paklausą, jos gali būti: parama mokymuisi, parama judumui, remiamasis įdarbinimas, parama darbo vietoms steigti ar pritaikyti (Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 1 dalis).
Į VPĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą grupę patenka tiekėjai, kurių nustatytas darbuotojų skaičius dalyvauja Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje apibrėžtose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse arba panašaus pobūdžio užsienio valstybės teisės aktuose nustatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, jei šie darbuotojai atitinka Užimtumo įstatymo 25 straipsnyje nustatytus darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų kriterijus. Pagal Užimtumo įstatymo 25 straipsnį, darbo rinkoje papildomai remiami yra šie asmenys:
1) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis arba sunkaus neįgalumo lygis;
2) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis arba vidutinio neįgalumo lygis;
3) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas 45–55 procentų dalyvumo lygis arba lengvo neįgalumo lygis;
4) nekvalifikuoti bedarbiai, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų, reglamentuojančių profesinės kvalifikacijos pripažinimą, nustatyta tvarka, taip pat bedarbiai, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų, reglamentuojančių įgytos kompetencijos pripažinimą, nustatyta tvarka;
5) bedarbiai, kurie paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba nebuvo savarankiškai dirbantys asmenys;
6) vyresni kaip 50 metų bedarbiai;
8) pirmą kartą darbo veiklą pradedantys bedarbiai, kvalifikaciją įgiję ne daugiau kaip prieš 2 metus;
9) vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, taip pat asmenys, prižiūrintys šeimos narius su negalia, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;
10) užimti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova;
11) darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis arba sunkaus neįgalumo lygis ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta;
12) darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis arba vidutinio neįgalumo lygis ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta;
13) darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas 45–55 procentų dalyvumo lygis arba lengvo neįgalumo lygis ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta.
VPĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama vadovaujantis Tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-374[8]. Tikslinės grupės darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus nustatoma skaičiavimo dieną sąrašuose esančių tikslinei grupei priklausančių darbuotojų skaičių dalijant iš paskutinių vienerių metų įmonės metinio vidutinio sąrašuose esančių visų darbuotojų skaičiaus ir gautą skaičių padauginant iš šimto procentų.
2. Atsižvelgiant į minėtą VPĮ 23 straipsnio normos tikslą – skatinti ir padėti nepalankioje padėtyje esantiems asmenims integruotis į visuomenę, užtikrinti jiems lygias galimybes, VPĮ 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas ne mažiau kaip 2 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės rezervuoti VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tiekėjams (išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka).
Komentuojamos VPĮ normos tikslais sąvoka rezervuoti turi būti suprantama ne tik kaip perkančiųjų organizacijų pareiga suplanuoti (pavyzdžiui, įtraukti į pirkimų planus (detaliau žiūrėti VPĮ 26 straipsnio komentarą) atitinkamą skaičių pirkimų, kuriuose būtų sudaryta galimybė dalyvauti tik VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą statusą turintiems tiekėjams), bet taip pat ir kaip pareiga faktiškai šiuos pirkimus įvykdyti. VPĮ 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nurodytų pirkimų rezervavimo pareiga bus laikoma tinkamai įvykdyta tik tuomet, kai perkančioji organizacija bus faktiškai įvykdžiusi nurodytus pirkimus (išskyrus, kai yra pagrindas taikyti komentuojamo straipsnio 2 dalyje įtvirtintą išimtį).
VPĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, pagal kurią rezervuotų pirkimų galima neatlikti arba atlikti jų mažiau negu 2 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų, jeigu VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai apskritai negamina prekių, neteikia paslaugų ar neatlieka darbų, kurių reikia perkančiajai organizacijai. Šios išimties tikslas sietinas su perkančiųjų organizacijų pareiga siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarą). Be to, jei nurodyti tiekėjai reikiamų prekių, paslaugų, darbų negali pasiūlyti, perkančioji organizacija jų objektyviai neperka.
Perkančiosios organizacijos turi galimybę informaciją apie VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų gaminamas prekes, teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus perkančiosios organizacijos gauti iš CVP IS skelbiamų tokių įmonių sąrašų (detaliau žiūrėti VPĮ 23 straipsnio 3 dalies komentarą). Vis dėlto šios informacijos patikrinimas neturėtų būti laikomas pakankamu pagrindu perkančiajai organizacijai priimti sprendimą dėl nurodytų subjektų pasiūlos atitikimo perkančiosios organizacijos poreikiams. Vien iš paskelbtų sąrašų perkančioji organizacija neturėtų spręsti, kad, pavyzdžiui, VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai negali pasiūlyti perkančiajai organizacijai jos poreikius atitinkančio pirkimo objekto ir dėl to ji neprivalo atlikti rezervuotų pirkimų. Pakankamu pagrindu neįvykdyti nustatyto skaičiaus rezervuotų pirkimų turėtų būti laikomi atlikti rinkos tyrimai, rinkos konsultacijos ar tokių pirkimų paskelbimas. Pavyzdžiui, jeigu perkančioji organizacija paskelbė rezervuotą pirkimą, tačiau jame nebuvo gauta jame galinčių dalyvauti subjektų pasiūlymų – tai būtų pakankamas pagrindas, pagal kurį perkančioji organizacija neprivalėtų įvykdyti nustatyto skaičiaus rezervuotų pirkimų[9].
Be to, siekiant užtikrinti pakankamą konkurenciją rezervuotuose pirkimuose, perkančioji organizacija, vykdydama VPĮ 23 straipsnio reikalavimus turėtų atlikti išsamų rinkos tyrimą ir įvertinti potencialių tiekėjų skaičių, atsižvelgdama į tai, kad rezervuotuose pirkimuose gali dalyvauti tik VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą statusą turintys tiekėjai ir tai gali lemti mažesnę konkurenciją. VPT rekomenduoja atsakingai įvertinti, kuriuos pirkimo objektus racionaliausia įsigyti rezervuotais pirkimais, atsižvelgiant tiek į CVP IS paskelbtuose sąrašuose nurodytų tiekėjų skaičių, tiek į galimų tiekėjų pasiūlą rinkoje. Tokiu būdu VPĮ 23 straipsnio reikalavimai taikomi ne mechaniškai, bet racionaliai, suderinant socialinio tikslo įgyvendinimą su konkurencijos išlaikymu.
Papildomai pažymėtina, kad VPĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tiekėjams rezervuoti tik perkančiosios organizacijos atliekamus supaprastintus pirkimus. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos neprivalo rezervuoti atliekamų tarptautinės vertės ( detaliau žiūrėti VPĮ 4 straipsnio komentarą) pirkimų. Atsižvelgiant į tai, kad mažos vertės pirkimai taip pat yra supaprastinti pirkimai, ši pareiga galioja ir vykdant mažos vertės pirkimus.
Kita vertus, aptariamos pareigos pažeidimas nesukelia neigiamų padarinių pagal įprastines procedūras atliktiems pirkimams (pavyzdžiui, nelemia pirkimų sutarčių negaliojimo). Tokiu atveju, pavyzdžiui, gali būti keliamas perkančiosios organizacijos vadovo administracinės atsakomybės klausimas dėl netinkamo pareigų vykdymo ar jų nevykdymo (Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso 184 straipsnis).
3. VPĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kaip perkančiosios organizacijos gali pasitikrinti, ar tiekėjai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, gamina joms reikiamas prekes, teikia paslaugas ar atlieka darbus.
Šių tiekėjų gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų sąrašai yra skelbiami CVP IS[10]. Kiekvienas tiekėjas, nurodytas VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje, turi teisę paskelbti savo tiekiamų prekių, teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų sąrašus pagal viešai prieinamą VPT parengtą instrukciją[11]. Už pateiktą informaciją dėl tiekėjų įtraukimo į VPĮ 23 straipsnio 3 dalyje nurodytus sąrašus, informacijos atnaujinimą laiku ar tiekėjų pašalinimą iš šių sąrašų visais atvejais yra atsakingi patys tiekėjai.
Atkreiptinas dėmesys, kad sąrašuose pateikta informacija gali būti nebeaktuali, pavyzdžiui, tiekėjai gali netekti VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyto statuso, nebegaminti minėtuose sąrašuose nurodytų prekių, nebeteikti paslaugų, nebeatlikti darbų, tačiau sąrašuose pateikta informacija dar gali būti neatnaujinta. Todėl vien sąrašo duomenų tikrinimas negali būti pakankamas, siekiant užtikrinti konkurenciją rezervuotame pirkime. VPT rekomenduoja, kad perkančiosios organizacijos rinkos tyrimo metu ne tik patikrintų tiekėjų gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų sąrašus, paskelbtus CVP IS, bet kartu patikrintų ir kitus viešai prieinamus duomenis apie darbdavių (tiekėjų) veiklą ir darbuotojus. Perkančiosioms organizacijoms rekomenduotina patikrinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbiamą informaciją apie aktyvios darbo rinkos priemonėse dalyvaujančius darbdavius (tiekėjus), kuriems paskirtos ir išmokėtos subsidijos už darbuotojų įdarbinimą, bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešai skelbiamus duomenis apie darbuotojų (apdraustųjų) skaičių.
4. VPĮ 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti (i) rezervuotų pirkimų išviešinimo reikalavimai, (ii) tiekėjų specialaus statuso, kuris būtinas, dalyvaujant rezervuotame pirkime, pagrindimo reikalavimai bei (iii) reikalavimai, kaip apskaičiuoti tiekėjų metinį vidutinį sąrašuose esančių atitinkamos grupės darbuotojų skaičių.
Pirma, perkančiosios organizacijos, vykdydamos rezervuotus pirkimus, privalo tiek pirkimo dokumentuose, tiek skelbime apie pirkimą ar išankstiniame informaciniame skelbime, ar kvietime dalyvauti pirkime aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nurodyti, kad vykdomas pirkimas yra rezervuotas ir jame dalyvauti turi teisę tik tiekėjai, atitinkantys VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas. Šis reikalavimas sietinas su VPĮ 35 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio 4 dalies komentarą).
Antra, tiekėjai, dalyvaujantys rezervuotame pirkime, turi pagrįsti, kad jie atitinka VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. turi atitinkamą specialų statusą. Įstatyme nėra aiškaus reikalavimo šio pagrindimo formai ir turiniui. Tai gali būti, pavyzdžiui, įmonės įstatai ar įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašyta deklaracija ir pan. Šiuo aspektu aktuali VPĮ 45 straipsnio 3 dalis, kurioje yra nustatyta perkančiųjų organizacijų pareiga įsitikinti, kad tiekėjai atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 3 dalies komentarą). Taigi, tuo atveju, jei tiekėjui savo statusą grindžiant tik deklaracija, perkančioji organizacija turėtų abejonių dėl joje pateiktų duomenų teisingumo, ji bet kuriuo atveju turėtų tinkamai įsitikinti tiekėjo atitikimu nustatytiems reikalavimams, pavyzdžiui, iš tiekėjo pareikalauti darbuotojų priklausymo tikslinėms grupėms faktą patvirtinančių dokumentų.
Trečia, VPĮ 23 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktuose nurodytų tiekėjų metinis vidutinis sąrašuose esančių atitinkamos grupės darbuotojų skaičius yra apskaičiuojamas vadovaujantis Tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-374[12].
Tiekėjas nustatytus atitinkamo statuso reikalavimus turi atitikti ne tik pasiūlymo pateikimo dieną, bet taip pat ir visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį. Tokia sąlyga turi būti įtvirtinta tiek pirkimo dokumentuose, tiek pirkimo sutartyje. Įstatyme nėra įtvirtinto šio reikalavimo kontrolės mechanizmo, todėl perkančiosioms organizacijoms rekomenduotina tokį mechanizmą nustatyti pirkimo dokumentuose bei pirkimo sutartyje. Pavyzdžiui, įtvirtinant sąlygą, pagal kurią perkančioji organizacija galėtų bet kuriuo metu patikrinti, o tiekėjas pagrįsti, kad tiekėjas nustatytus reikalavimus atitinka. VPT rekomenduoja pirkimo sutartyje nustatyti, kad, pasikeitus tikslinei grupei priklausančių darbuotojų skaičiui ir tiekėjui nebeatitinkant VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyto statuso, tiekėjas privalo apie tai informuoti perkančiąją organizaciją. Pirkimo sutartyje taip pat galima nustatyti, kad nustatytų reikalavimų neatitiktis yra esminis pirkimo sutarties pažeidimas.
5. VPĮ 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad specialaus VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto statuso neturintis tiekėjas, pasinaudodamas kitu ūkio subjektu (kuris šį statusą turi), negalėtų dalyvauti rezervuotame pirkime.
Tai reiškia, kad visi ūkio subjektai, nepriklausomai nuo jų bendradarbiavimo formos (detaliau žiūrėti VPĮ 49 straipsnio komentarą), kurie siekia dalyvauti rezervuotame pirkime, turi atitikti VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (bent vieną iš jų). Šios normos tikslas yra užtikrinti, kad, vykdant rezervuotus pirkimus, visoje produkcijos gamybos, darbų atlikimo ar paslaugų teikimo grandinėje į darbo rinką būtų integruoti tik remtini nepalankioje padėtyje esantys asmenys. Atsižvelgiant į tai, teisės norma užkardomos prielaidos piktnaudžiauti išimtimi, kai pirkimą laimi išskirtinį statusą turintis subjektas, o jo vykdymas pavedamas tokio statuso neturinčiam tiekėjui.
Pavyzdys
Jeigu tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotame pirkime dėl baldų pagaminimo kartu su baldų pristatymu, pirkimo laimėjimo atveju pirkimo sutarties dalies įvykdymui – baldų pristatymo paslaugai – norėtų pasitelkti kitą subtiekėją, šis taip pat turėtų atitikti VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyto specialaus statuso reikalavimus.
[1] Komentuojamo VPĮ 23 straipsnio normos nustatytos iš dalies įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES 20 straipsnio nuostatas.
[2] 2011 m. Europos Komisija (EK) paskelbė socialiai atsakingų viešųjų pirkimų vadovą „Socialinių pirkimų vadovas. Socialiniai aspektai viešuosiuose pirkimuose“. ES modernizavo viešųjų pirkimų taisykles, išplėtusi galimybes naudotis socialinėmis nuostatomis 2014 m. priimta Direktyvos 2014/24/ES. Viešieji ir privatieji suinteresuotieji subjektai visoje ES taip pat vis dažniau pirkimais siekia gerinti socialinę ir profesinę integraciją, be to, ne tik pirkti etiškus produktus ir paslaugas, bet ir sukurti geresnes sąlygas neįgaliesiems ir palankių sąlygų neturintiems asmenims. ES leidinių biuras yra paskelbęs leidinių: 2019 m. paskelbtas leidinys „Buying for Social Impact“ („Pirkimai siekiant socialinio poveikio“), skirtas skatinti socialinių aspektų taikymą pirkimų procedūrose; 2020 m. paskelbtas gerųjų praktikų leidinys „Making socially responsible public procurement work. 71 good practice cases“ („Socialiai atsakingų viešųjų pirkimų įgyvendinimas praktikoje. 71 gerosios praktikos pavyzdys“); 2023 m. paskelbtas leidinys „The social impact of public procurement. Can the EU do more?“ (Viešųjų pirkimų socialinis poveikis. Ar ES gali padaryti daugiau?); 2025 m. paskelbtas leidinys „How to apply socially responsible public procurement. An impact-driven framework with indicators and practical examples“ („Kaip vykdyti socialiai atsakingus viešuosius pirkimus. Poveikiu grindžiama metodika su rodikliais ir praktiniais pavyzdžiais“). VPT kartu su kitomis institucijomis yra parengusi Socialiai atsakingi pirkimų gaires, kuriomis perkančiosios organizacijos gali vadovautis, vykdydamos rezervuotus pirkimus.
[3] Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 4-374 „Dėl Tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos-3/informacija-pirkimu-vykdytojams-vykdantiems-rezervuotus-pirkimus/.
[4] https://wfot.org/about/about-occupational-therapy?utm_source=chatgpt.com.
[5] Leišienė Aurelija. Asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis, individualios terapijos metodika. 2009, p. 21.
[6] Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta sveikatos priežiūros įstaigos sąvoka – tai juridinis asmuo, organizacija ar jų filialas, šio įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas.
[7] Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 4-374 „Dėl Tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos-3/informacija-pirkimu-vykdytojams-vykdantiems-rezervuotus-pirkimus/.
[8] Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 4-374 „Dėl Tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos-3/informacija-pirkimu-vykdytojams-vykdantiems-rezervuotus-pirkimus/.
[9] https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos-3/informacija-pirkimu-vykdytojams-vykdantiems-rezervuotus-pirkimus/.
[10] VPĮ 23 str. / PĮ 35 str. 1 dalyje nustatytų įmonių gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų sąrašai https://eviesiejipirkimai.lt/?option=com_social&Itemid=108.
[12] Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 4-374 „Dėl Tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos-3/informacija-pirkimu-vykdytojams-vykdantiems-rezervuotus-pirkimus/.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite