Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė–Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtomis Metodinėmis priemonėmis.

25 straipsnis. Tarptautinio pirkimo, supaprastinto pirkimo ir mažos vertės pirkimo atlikimas

1. Tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji organizacija atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus. Atliekant supaprastintus pirkimus, pažymų, patvirtinančių šio įstatymo 46 straipsnyje nurodytų tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, nereikalaujama, kai tiekėjas pateikia Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą. Pažymų, patvirtinančių tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, perkančioji organizacija gali reikalauti iš tiekėjų tik turėdama pagrįstų abejonių dėl šių tiekėjų patikimumo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-545, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-15, i. k. 2021-21632

Nr. XIV-2374, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25328

2. Atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 31, 34 straipsnių, 37 straipsnio 9 dalies, 47 straipsnio 9 dalies, 58 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio, 86 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos tvirtinamame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose, 71 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išskyrus 22 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Be to, gali būti nesilaikoma šio įstatymo 82 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis. Šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies, 47 straipsnio 9 dalies reikalavimai gali būti netaikomi, kai sutarties vertė neviršija 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) ir tiekėjui, subtiekėjui ar ūkio subjektui, kurio pajėgumais yra remiamasi, nėra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su perkančiosios organizacijos vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos perkančiosios organizacijos veiklai, šių ryšių ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis. Tokiu atveju perkančioji organizacija iš prieinamų šaltinių įsitikina, kad prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas nėra registruoti (jeigu fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2158, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09411

Nr. XIV-954, 2022-03-17, paskelbta TAR 2022-03-23, i. k. 2022-05371

Nr. XIII-2161, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09414

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

3. Atliekant Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybių prie tarptautinių organizacijų, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų, taip pat kitų perkančiųjų organizacijų, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų struktūriniams padaliniams, Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybėms prie tarptautinių organizacijų, konsulinėms įstaigoms ir specialiosioms misijoms, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė arba skirtų užsienyje vykdomiems vystomojo bendradarbiavimo ir kitiems projektams, supaprastintus pirkimus, taikomos šio įstatymo 1–17 straipsnių, išskyrus 17 straipsnio 6 dalį, 26 straipsnio, 86 straipsnio 7 dalies ir VI skyriaus nuostatos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame tokių pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

Nr. XIV-2254, 2023-11-16, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-22985

4. Atliekant ypatingos svarbos tarptautiniams renginiams organizuoti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų supaprastintus pirkimus, taikomos šio įstatymo 1–17 straipsnių, išskyrus 17 straipsnio 6 dalį, 26 straipsnio, 86 straipsnio 7 dalies ir VI skyriaus nuostatos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame tokių pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Šioje dalyje nurodytų tarptautinių renginių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

5. Perkančiosioms organizacijoms, kurių per einamuosius finansinius metus prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti sudaromų sutarčių bendra vertė neviršija 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), atliekant šiuos pirkimus, šio įstatymo reikalavimai, išskyrus šio įstatymo 17 ir 96 straipsnius, netaikomi.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-545, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-15, i. k. 2021-21632

VPĮ 25 straipsniu reguliuojami tarptautiniai, supaprastinti pirkimai bei atskira supaprastintų pirkimų kategorija – mažos vertės pirkimai (toliau tekste nurodytos viešųjų pirkimų (toliau – pirkimas) rūšys minimos atskirai) bei jų atlikimo tvarka. Be to, papildomai reglamentuotos atskiros supaprastintų pirkimų tvarkos: (i) kai šiuos pirkimus atlieka diplomatinės atstovybės užsienio valstybėse, prie tarptautinių organizacijų, konsulinių įstaigų, specialiųjų misijų (toliau – Atstovybė), taip pat kitos perkančiosios organizacijos, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, Atstovybėms, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė arba skirtų užsienyje vykdomiems vystomojo bendradarbiavimo ir kitiems projektams; (ii) kai atliekamas ypatingos svarbos tarptautiniams renginiams organizuoti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų pirkimas; (iii) kai šiuos pirkimus atlieka perkančiosios organizacijos, kurių per einamuosius finansinius metus prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti sudaromų sutarčių bendra vertė neviršija 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).

Pažymėtina, kad pirkimai priskiriami tarptautiniams, supaprastintiems arba mažos vertės pirkimams pagal pirkimų vertės ribas (detaliau žiūrėti VPĮ 4 ir 5 straipsnių komentarą). Toks skirstymas yra aktualus dėl vykdomo pirkimo teisinio reguliavimo, kadangi skirtingos rūšies pirkimams taikomos atskiros teisės normos, nustatomi atitinkamai griežtesni ar lankstesni reikalavimai procedūrų vykdymui, pirkimo dokumentams.

1. VPĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisyklė, kad tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji organizacija vykdo VPĮ nustatyta tvarka, išskyrus komentuojamo straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus.

Tai reiškia, kad tarptautiniams ar supaprastintiems pirkimams iš esmės yra taikomi visi VPĮ reikalavimai, išskyrus reikalavimus, taikomus: (i) mažos vertės pirkimams; (ii) atliekant Atstovybių, taip pat kitų perkančiųjų organizacijų, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė arba skirtų užsienyje vykdomiems vystomojo bendradarbiavimo ir kitiems projektams, supaprastintus pirkimus; (iii) atliekant ypatingos svarbos tarptautiniams renginiams organizuoti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų supaprastintus pirkimus; (iv) pirkimus atliekant perkančiosioms organizacijoms, kurių per einamuosius finansinius metus prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti sudaromų sutarčių bendra vertė neviršija 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) (be PVM).

Atliekant supaprastintus pirkimus, pažymų, patvirtinančių šio įstatymo 46 straipsnyje nurodytų tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, nereikalaujama, kai tiekėjas pateikia Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą. Pažymų, patvirtinančių tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, perkančioji organizacija gali reikalauti iš tiekėjų tik turėdama pagrįstų abejonių dėl šių tiekėjų patikimumo.

2. VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, atliekant mažos vertės pirkimus, turi būti vadovaujamasi:

1) VPĮ I skyriaus, 31 ir 34 straipsnių, 37 straipsnio 9 dalies, 47 straipsnio 9 dalies, 58 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio, 86 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatomis ir

2) Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašu^[1], kuriame nustatyta prekių, paslaugų ir darbų mažos vertės pirkimų būdai ir jų procedūrų atlikimo tvarka.

Mažos vertės pirkimams yra nustatyta paprastesnė, lankstesnė vykdymo tvarka, kadangi mažos vertės pirkimai dėl savo specifikos bei mažos vertės iš esmės nedaro įtakos ūkio subjektų varžymuisi bendrojoje Europos Sąjungos (ES) rinkoje, išskyrus, tuos atvejus, kai egzistuoja tarptautinis interesas (angl. cross-border interest)^[2] (detaliau žiūrėti VPĮ 4 straipsnio komentarą). Dėl to perkančiosios organizacijos, vykdydamos mažos vertės pirkimus, juos turi organizuoti vadovaudamosi Mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nurodyta tvarka ir taisyklėmis.

Nors VPĮ mažos vertės pirkimai reglamentuojami minimaliai, tačiau toks supaprastintas pirkimų teisinis režimas nereiškia, kad, vykdant mažos vertės pirkimų procedūras, nereikia taikyti pirkimų principų (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies komentarą) ir siekti pirkimo tikslo racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarą)^[3]. Tačiau ne visada pirkimų principų ar kitų pamatinių VPĮ nuostatų taikymas supaprastintiems pirkimams lems analogišką tarptautiniams pirkimams taikomą tvarką, ypač tais atvejais, kai VPĮ šie pirkimai reguliuojami netapačiai^[4]. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), formuodamas teismų praktiką, pažymėjo, jog pirkimo objekto svarba, viešojo intereso buvimas nelemia to, jog mažos vertės pirkimams turi būti taikomos griežtesnės taisyklės, kurios paprastai taikomos tik tarptautiniams pirkimams^[5].

Be to, kilus ginčui, yra labai svarbu tinkamai kvalifikuoti pirkimo rūšį, nes būtent nuo to priklauso teisingas konkretaus ginčo sprendimas. LAT pažymėjo, kad pirkimo sąlygų teisėtumas pirmiausia vertintinas pagal Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašą, todėl ne visiškai pagrįstai tiesiogiai buvo taikomos VPĮ 57, 58 straipsnių nuostatos, kuriose reguliuojamos tarptautinių pirkimų derybų procedūros^[6]. Pažymėtina, kad tarptautinius pirkimus reguliuojančios VPĮ nuostatos, jei jos neįtvirtintos VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje, ginčuose, kilusiuose iš supaprastintų pirkimų teisinių santykių, kaip papildomas teisės šaltinis teismui gali būti aktualios tuomet, jei jų turinys iš esmės atitinka supaprastintų pirkimų taisyklių ir supaprastinto pirkimo sąlygų turinį^[7].

Nors VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokias konkrečiai VPĮ nuostatas privalomai turi taikyti perkančioji organizacija, vykdydama mažos vertės pirkimus, perkančioji organizacija nėra ribojama taikyti ir kitas VPĮ nuostatas, kurios mažos vertės pirkimų atveju nėra imperatyvios, o jų taikymas priklauso nuo perkančiosios organizacijos diskrecijos. Tokių nuostatų nustatymas pirkimo sąlygose lemia, ar perkančioji organizacija turės teisę ir pareigą jas vertinti^[8]. Tam, kad perkančioji organizacija galėtų atmesti tiekėjo pasiūlymą, tokie atvejai turi būti nustatyti konkretaus pirkimo sąlygose^[9]. Taigi neprivalomai mažos vertės pirkimams taikomų VPĮ nuostatų privalomumas priklauso nuo perkančiosios organizacijos diskrecijos. Tuo tarpu Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo nuostatos, kurios pagal VPĮ galėtų būti neprivalomai taikomos mažos vertės pirkimams, tačiau šiame apraše nustatytos kaip imperatyvios, turi būti taikomos privalomai.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdo mažos vertės pirkimą dėl darbo drabužių įsigijimo. Vadovaudamasi VPĮ 25 straipsnio 2 dalimi, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nenustatė tiekėjų pašalinimo pagrindų pagal VPĮ 46 straipsnį, nes šių nuostatų taikymas mažos vertės pirkimams nėra privalomas. Pirkimo procedūrų metu paaiškėjo, kad vienam tiekėjui teismo sprendimu yra paskirta ir galiojanti baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Nors toks pašalinimo pagrindas nebuvo įtrauktas į pirkimo dokumentus, perkančioji organizacija privalėjo pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, vadovaudamasi Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 9² punktu, kuriame nustatyta imperatyvi pareiga tokį tiekėją pašalinti, neatsižvelgiant į tai, ar šis pagrindas nurodytas pirkimo dokumentuose.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdo mažos vertės pirkimą dėl skurstantiems asmenims skirtų higienos prekių įsigijimo. Pirkimo sąlygose nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – pirkimo sutartis) sudarymo atidėjimo terminas nebus taikomas ir pirkimo sutartis su laimėtoju bus sudaroma nedelsiant. Todėl perkančioji organizacija kitą dieną po pasiūlymo eilės ir pirkimo laimėtojo paskelbimo su pirkimo laimėtoju sudarė pirkimo sutartį. Tuo tarpu tiekėjas, pasiūlymo eilėje esantis antroje vietoje, perkančiajai organizacijai pretenziją pateikė tik po kelių dienų nuo pranešimo apie pasiūlymo eilę paskelbimo, t. y. jau po pirkimo sutarties sudarymo. Nors tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, tačiau jei pretenzija gauta po pirkimo sutarties sudarymo, tai perkančioji organizacija turi teisę atsisakyti nagrinėti tokią pretenziją, kadangi pretenzija pateikta jau po pirkimo sutarties sudarymo, o pirkimo sąlygose buvo aiškiai nurodyta, kad atidėjimo terminas nebus taikomas.

Pažymėtina, kad VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje nustatyti neskelbiamų mažos vertės pirkimų vykdymo ypatumai:

(i) neskelbiami mažos vertės pirkimai, atliekami pagal VPĮ 31 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose, 71 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytas sąlygas (detaliau žiūrėti minėtų VPĮ straipsnių komentarus), gali būti vykdomi netaikant reikalavimų, susijusių su perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimu bei keitimusi informacija, t. y. gali būti netaikomi VPĮ 22 straipsnyje nustatyti reikalavimai, išskyrus VPĮ 22  straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą. Tokiu būdu perkančioji organizacija gali lanksčiau atlikti pirkimo procedūras, kai jų mažesnis formalizavimas proporcingas pirkimo objektui ir vertei;

(ii) neskelbiami mažos vertės pirkimai, atliekami pagal VPĮ 31 straipsnio 3 dalies 4 punktą, gali būti vykdomi netaikant VPĮ 82 straipsnyje nustatytų reikalavimų (detaliau žiūrėti VPĮ 82 straipsnio komentarą).

Be to, perkančioji organizacija, atlikdama mažos vertės pirkimus, gali netaikyti VPĮ 37 straipsnio 9 dalies, 47 straipsnio 9 dalies reikalavimų, tačiau tik tuo atveju, kai yra tenkinamos abi šios kumuliatyvios sąlygos: 1) pirkimo sutarties vertė neviršija 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (be PVM) ir 2) tiekėjui, subtiekėjui ar ūkio subjektui, kurio pajėgumais yra remiamasi, nesuteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su perkančiosios organizacijos vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos perkančiosios organizacijos veiklai, ar su šioms sistemoms (jų dalims) priklausančiomis technologijomis, duomenų bazėmis bei jose esančiais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju perkančioji organizacija privalo iš prieinamų šaltinių įsitikinti, kad prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas nėra registruoti (jeigu fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.

3. VPĮ 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta atskira supaprastintų pirkimų tvarka, taikoma:

(i) Atstovybių atliekamiems supaprastintiems prekių, paslaugų ir darbų pirkimams;

(ii) perkančiųjų organizacijų, kurios nepriskirtinos Atstovybėms, supaprastintiems prekių, paslaugų ir darbų pirkimams, kuriuos atlikus užsienyje įsigyjamos prekės, paslaugos ar darbai, skirti užsienyje esantiems šių perkančiųjų organizacijų struktūriniams padaliniams, taip pat Atstovybėms, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė arba skirti užsienyje vykdomiems vystomojo bendradarbiavimo ir kitiems projektams.

Tokia atskira šių supaprastintų pirkimų tvarka nustatyta, atsižvelgiant į užsienyje esančių ir veikiančių Lietuvos perkančiųjų organizacijų (Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir kt.) specifiką^[10] dėl riboto tiekėjų prieinamumo, logistinių apribojimų ir pan.

Pagal VPĮ 25 straipsnio 3 dalį minėtoms institucijoms nustatomas specialus teisinis režimas ir supaprastinti pirkimai atliekami:

1) taikant VPĮ 1–17 straipsnių (išskyrus 17 straipsnio 6 dalį), 26 straipsnio, 86 straipsnio 7 dalies ir IV skyriaus nuostatas;

2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybių prie tarptautinių organizacijų, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų, taip pat kitų perkančiųjų organizacijų, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų struktūriniams padaliniams, Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybėms prie tarptautinių organizacijų, konsulinėms įstaigoms ir specialiosioms misijoms, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė arba skirtų užsienyje vykdomiems vystomojo bendradarbiavimo ir kitiems projektams, supaprastintų viešųjų pirkimų tvarkos apraše^[11] nustatytomis minėtų pirkimų vykdymo taisyklėmis.

4. VPĮ 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta atskira supaprastintų pirkimų tvarka pirkimams, kurie atliekami ypatingos svarbos tarptautiniams renginiams organizuoti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui.

Pagal VPĮ 25 straipsnio 4 dalį ypatingos svarbos tarptautiniams renginiams organizuoti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų supaprastinti pirkimai vykdomi taikant specialią tvarką. Šių pirkimų teisinis reguliavimas išsiskiria dėl specifinio jų objekto ir ypatingo valstybės intereso. Minėti pirkimai atliekami:

1) taikant VPĮ 1–17 straipsnių (išskyrus 17 straipsnio 6 dalį), 26 straipsnio, 86 straipsnio 7 dalies ir IV skyriaus nuostatas;

2) vadovaujantis Ypatingos svarbos tarptautinių renginių organizavimui reikalingų prekių, paslaugų ar darbų supaprastintų viešųjų pirkimų tvarkos apraše^[12] nustatytomis tarptautinių renginių, nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Ypatingos svarbos tarptautinių renginių sąraše^[13], organizavimui reikalingų prekių, paslaugų, darbų supaprastintų pirkimų taisyklėmis.

Ypatingos svarbos renginiai, patvirtinti Ypatingos svarbos tarptautinių renginių sąraše, yra šie:

1. Vizitai ir kiti renginiai:

1.1. aukščiausio lygio užsienio delegacijų valstybiniai ir oficialūs vizitai Lietuvos Respublikoje bei aukščiausio lygio Lietuvos Respublikos delegacijų valstybiniai ir oficialūs vizitai užsienyje;

1.2. Lietuvos Respublikos pirmininkavimo tarptautinėse organizacijose renginiai Lietuvos Respublikoje ir užsienyje.

2. Parodos ir kultūros renginiai:

2.1. pasaulinės, tarptautinės ir augalininkystės „Expo“ parodos;

2.2. tarptautinė maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė“;

2.3. Lietuvos kultūros pristatymas užsienyje vykstančiose parodose, knygų mugėse ir kituose renginiuose, kuriais didinamas Lietuvos kultūros matomumas.

5. VPĮ 25 straipsnio 5 dalyje nustatytas specialusis teisinis režimas itin smulkiems perkančiosios organizacijos vykdomiems pirkimams.

Pagal VPĮ 25 straipsnio 5 dalį perkančioji organizacija, kurios per einamuosius finansinius metus prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti sudaromų pirkimo sutarčių (tiek žodinių, tiek rašytinių) bendra vertė neviršija 30 000 Eur gali atlikti pirkimus, netaikydama VPĮ nustatytų reikalavimų. Vis dėlto ir šiuo atveju ji privalo laikytis:

1) VPĮ 17 straipsnio, kuriame nustatomi pirkimų principai ir

2) VPĮ 96 straipsnio, kuriame nustatyta pareiga pateikti atitinkamas ataskaitas apie atliktus pirkimus.

VPT atkreipia perkančiųjų organizacijų dėmesį, kad norėdama taikyti šį itin supaprastintą pirkimų teisinį režimą, nustatytą VPĮ 25 straipsnio 5 dalyje, perkančioji organizacija turi būti įsitikinusi, jog bendra visų pirkimų vertė per einamuosius finansinius metus neviršys 30 000 eurų be PVM. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija turi iš anksto įsivertinti planuojamą metinį finansavimą, pavyzdžiui, jeigu einamaisiais finansiniais metais numatoma gauti papildomą finansavimą iš Europos Sąjungos fondų ar kitų šaltinių ir dėl to bendra įsigijimų vertė viršytų minėtą 30 000 eurų be PVM ribą, tokiu atveju VPĮ 25 straipsnio 5 dalies nuostata nebegali būti taikoma ir jau nuo finansinių metų pradžios visi pirkimai turi būti vykdomi laikantis bendrųjų VPĮ reikalavimų^[14].

[1] Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 „Dėl Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[2] ESTT 2001 m. gruodžio 3 d. nutartis byloje Vestergaard, C-59/00.

[3] LAT 2014 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014.

[4] LAT 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014.

[5] LAT 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2010.

[6] LAT 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014.

[7] LAT 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014.

[8] LApT 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1193-236/2018.

[9] LAT 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2011; LAT 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2011.

[10] VPĮ Nr. I-491 pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas.

[11] Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybių prie tarptautinių organizacijų, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų, taip pat kitų perkančiųjų organizacijų, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų struktūriniams padaliniams, Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybėms prie tarptautinių organizacijų, konsulinėms įstaigoms ir specialiosioms misijoms, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė arba skirtų užsienyje vykdomiems vystomojo bendradarbiavimo ir kitiems projektams, supaprastintų viešųjų pirkimų tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-809/V-188 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybių prie tarptautinių organizacijų, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų, taip pat kitų perkančiųjų organizacijų, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų struktūriniams padaliniams, Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybėms prie tarptautinių organizacijų, konsulinėms įstaigoms ir specialiosioms misijoms, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė arba skirtų užsienyje vykdomiems vystomojo bendradarbiavimo ir kitiems projektams, supaprastintų viešųjų pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[12] Ypatingos svarbos tarptautinių renginių organizavimui reikalingų prekių, paslaugų ar darbų supaprastintų viešųjų pirkimų tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 4-550 „Dėl Ypatingos svarbos tarptautinių renginių organizavimui reikalingų prekių, paslaugų ar darbų supaprastintų viešųjų pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[13] Ypatingos svarbos tarptautinių renginių sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. 676 „Dėl Ypatingos svarbos tarptautinių renginių sąrašo patvirtinimo“.

[14] VPT informacinis pranešimas „Dėl VPĮ 25 straipsnio 5 dalies nuostatos taikymo“.