101 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija

1. Viešųjų pirkimų tarnyba:

1) rengia ir (arba) priima šiame įstatyme nurodytus teisės aktus;

2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius;

3) nagrinėja administracinių nusižengimų bylas pagal kompetenciją;

4) teikia metodinę pagalbą, rengia rekomendacijas ir gaires šio įstatymo taikymo ir įgyvendinimo, taip pat pirkimų planavimo ir jų atlikimo klausimais, moko perkančiuosius subjektus ir organizuoja jų mokymą, neatlygintinai konsultuoja perkančiuosius subjektus ir tiekėjus šio įstatymo taikymo klausimais;

5) renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis, preliminariąsias sutartis ir pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus, pirkimų ginčus, nustatytus pirkimų tvarkos pažeidimus ir pirkimų praktikoje pasitaikančias problemas. Šią informaciją, išskyrus konfidencialią, skelbia Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje ir (arba) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir teikia Europos Komisijai, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms;

6) analizuoja ir vertina pirkimų sistemą, pastebėjusi jos trūkumų, rengia ir šio įstatymo 100 straipsnio 1 dalyje nurodytai ministerijai teikia pasiūlymus, kaip ją tobulinti;

7) bendradarbiauja su Europos Komisija pirkimų teisės aktų taikymo klausimais;

8)persiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui skelbti perkančiųjų subjektų skelbimus ir užtikrina kitų pranešimų ir informacijos persiuntimą;

9) koordinuoja informacijos į kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų subjektų ar tiekėjų paklausimus dėl šio įstatymo 50, 51, 52, 59, 60, 61 ir 66 straipsnių teikimą, taip pat informacijos teikimą per Vidaus rinkos informacinę sistemą, sukurtą vadovaujantis 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (OL L 316, 2012, p. 1);

10) administruoja perkančiųjų subjektų pagal šio įstatymo 99 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus ir pagal šio įstatymo 63 straipsnio 2 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėjus, kurie dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsnį;

11) rengia ir kas 3 metus Europos Komisijai teikia 104 straipsnio 2 dalyje nurodytą pirkimų stebėsenos ataskaitą;

12) Europos Komisijai teikia informaciją apie šio įstatymo 100 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas institucijas, taip pat apie nacionalines iniciatyvas, kurių imtasi siekiant perkantiesiems subjektams ar tiekėjams teikti rekomendacijas, padėti įgyvendinti pirkimų taisykles arba reaguoti į problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant tas taisykles;

13) Europos Komisijos prašymu perduoda šio įstatymo 102 straipsnyje nurodytas ataskaitas ar pagrindinę ataskaitose pateiktą informaciją;

14) kiekvienais metais Europos Komisijai teikia visų sprendimų, kuriuos priėmė teismas pagal šio įstatymo 112 straipsnio 2 dalį, kopijas ir tuos sprendimus paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;

15) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbia informaciją apie tarptautinio pirkimo vertės ribas, įskaitant informaciją apie patikslintas vertės ribas;

16) atlieka kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

2. Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę:

1) savarankiškai pasirinkti tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką;

2) gauti iš perkančiojo subjekto ar kitų asmenų su pirkimu, įskaitant pirkimo sutarties vykdymą, susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus savo funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiojo subjekto ar kitų asmenų šių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu. Prireikus šis terminas gali būti pratęstas dar 30 dienų;

3) gauti perkančiojo subjekto, pirkimo komisijos ar jos narių, pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų, kitų asmenų su pirkimu, įskaitant pirkimo sutarties vykdymą, susijusių veiksmų ir sprendimų paaiškinimus;

4) pateikti pirkimo dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus papildomai ekspertizei;

5) įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkantįjį subjektą sustabdyti pirkimo procedūras iki perkančiojo subjekto pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkantįjį subjektą nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;

6) traukti administracinėn atsakomybėn šį įstatymą pažeidusius ir jos reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis;

7) nustačiusi šio įstatymo pažeidimus ar galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, korupcijos apraiškas ar dokumentų klastojimą, medžiagą tolesniam tyrimui perduoti teisėsaugos institucijoms ar kitoms valstybės institucijoms nagrinėti pagal kompetenciją;

8) nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo;

9) gavusi kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų subjektų ar tiekėjų paklausimą dėl šio įstatymo 50, 51, 52, 59, 60, 61 ir 66 straipsnių taikymo, persiųsti jį Lietuvos valstybės institucijoms, įstaigoms ar viešiesiems juridiniams asmenims, kurie pagal kompetenciją turi suteikti reikiamą informaciją;

10) patvirtinti konkrečių prekių, paslaugų ar darbų techninėms specifikacijoms taikomus reikalavimus;

11) grąžinti perkančiajam subjektui šio įstatymo reikalavimų neatitinkančius skelbimus jos nustatyta tvarka.

3. Viešųjų pirkimų tarnyba, paskyrusi administracinę nuobaudą perkančiojo subjekto darbuotojui arba gavusi informaciją apie teismo paskirtą administracinę nuobaudą perkančiojo subjekto darbuotojui, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo sprendimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo dienos apie tai praneša perkančiojo subjekto vadovui.

4. Viešųjų pirkimų tarnyba skundų ir pranešimų dėl pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo galimų pažeidimų nenagrinėja. Šiuose skunduose ir pranešimuose pateikta informacija naudojama pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiojo subjekto veiklos patikrinimas, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 5 punktu.

 

Komentuojamame PĮ 101 straipsnyje^[1] įtvirtintos VPT funkcijos, jos teisės ir šių įgyvendinimo tvarka.

 

1. PĮ 101 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos VPT funkcijos.

1.1. PĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad VPT rengia ir (arba) priima PĮ nurodytus teisės aktus.

Ši VPT funkcija reiškia, kad PĮ turi būti tiesiogiai nurodyta, jog VPT turi pareigą priimti teisės aktus. VPT priimami teisės aktai atitinka įstatymus lydimųjų teisės aktų statusą.

PĮ nustatyti VPT priimami teisės aktai:

• Pirkimo vertės metodika (PĮ 13 straipsnio 5 dalis)^[2];
• tvarka, kaip skelbiami vidaus sandoriai ir jų metinės ataskaitos (PĮ 19 straipsnio 3 dalis)^[3];
• pirkimo planų tvirtinimo ir viešinimo tvarka (PĮ 38 straipsnio 1 dalis) ^[4];
• skelbimų pateikimo ir vertinimo tvarka (PĮ 47 straipsnio 5 dalis)^[5];
• skelbimų turinio reikalavimai (PĮ 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas)^[6];
• papildomi reikalavimai pirkimo dokumentams (PĮ 48 straipsnio 2 dalies 31 punktas);
• susipažinimo su pasiūlymais procedūros protokolo privalomieji rekvizitai (PĮ 57 straipsnio 9 dalis)^[7];
• tvarka, kaip perkantieji subjektai skelbia informaciją apie melagingą informaciją pateikusius tiekėjus (PĮ 63 straipsnio 1 dalis) ^[8];
• laimėjusio dalyvio pasiūlymo, sudarytų sutarčių, preliminariųjų sutarčių ir jų pakeitimo, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, viešinimo tvarka (PĮ 94 straipsnio 9 dalis) ^[9];
• kainodaros taisyklės (PĮ 95 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ^[10];
• tvarka, kaip perkantieji subjektai skelbia informaciją apie nepatikimus tiekėjus (PĮ 99 straipsnio 1 dalis) ^[11];
• registracijos CVP IS tvarka (PĮ 102 straipsnio 1 dalis) ^[12];
• informacija, kuri turi būti teikiama PĮ 102 straipsnio 2 dalyje nurodytose ataskaitose, ataskaitų reikalavimai ir jų standartinės formos (PĮ 102 straipsnio 3 dalis)^[13].

 

1.2. PĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad VPT vykdo PĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir PĮ 19 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius.

Ši VPT funkcija apima šiuos aspektus:

• PĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją. Prevencija – tai išankstinis užtikrinimas, kad nebūtų atliktas pažeidimas, pirkimo dokumentų, ir rekomendacijų pateikimas į ateitį ar pasiūlymas ištaisyti trūkumus, kurie gali būti ištaisyti.
• teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūrą. Priežiūra reiškia, kad VPT tikrina pirkimų dokumentų, procedūrų atitikimą PĮ ir su jo įgyvendinimu susijusiems teisės aktams, jeigu nustatomas pažeidimas, teikiami įpareigojimai, pavyzdžiui, nutraukti pirkimo procedūras.

VPT, įgyvendindama šią funkciją, yra patvirtinusi Pirkimų priežiūros taisykles. Pirkimų priežiūrą vykdo VPT atskiras skyrius – Priežiūros skyrius^[14].

Ši VPT funkcija vykdoma dviem formomis:

• vertinimu. Vertinimas – perkančiojo subjekto atliekamo ar atlikto pirkimo ir (arba) sudarytos sutarties ar vidaus sandorio atitikties PĮ ir (ar) kitų su jų įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimams įvertinimas^[15]. Vertinimas atliekamas VPT Priežiūros skyriaus tarnautojų VPT Rizikų valdymo skyriaus arba Prevencijos ir skelbimų skyriaus pavedimu (gavus pranešimą ar kitais būdais nustačius rizikas^[16]), kitų institucijų (teisėsaugos ar administruojančios institucijos) pavedimu.
• tikrinimu. Tikrinimas – perkančiojo subjekto veiklos, susijusios su pirkimų procedūrų vykdymu, sutarčių sudarymu ir vykdymu, vidaus sandorių vykdymu, arba tam tikros srities, sektoriaus, rūšies pirkimų patikrinimas, kurio metu analizuojamos ir vertinamos perkančiojo subjekto atliekamos pirkimų planavimo, organizavimo ir (arba) sutarties, vidaus sandorio sudarymo ir vykdymo procedūros, arba konkrečios srities, sektoriaus, rūšies pirkimų vykdymo tendencijos, pateikiant bendras įžvalgas, išvadas^[17].

 

1.3. PĮ 101 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad VPT pagal savo kompetenciją nagrinėja administracinių nusižengimų bylas.

ANK 589 straipsnio 75 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo VPT pareigūnai – dėl ANK 175, 184, 505, 507, 515 straipsniuose įtvirtintų administracinių nusižengimų.

Taigi, VPT kompetencija yra ne nagrinėti šias administracinių nusižengimų bylas, o atlikti administracinių nusižengimų tyrimą bei surašyti administracinių nusižengimų protokolus (pačias bylas pagal kompetenciją nagrinėja teismai):

• ANK 175 straipsnyje įtvirtinta, kad energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimo taisyklių ir su jų įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą įsigyjančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti pirkimo komisijai asmenims, pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, kitiems pirkimus atliekantiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. ANK 175 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
• ANK 184 straipsnyje įtvirtinta, kad VPĮ, PĮ, GPĮ, Koncesijų įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų, koncesijas suteikiančiųjų institucijų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, viešojo pirkimo ar pirkimo, atliekamo vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiojo subjekto, ar koncesijos suteikimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų, koncesijas suteikiančiųjų institucijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki trijų tūkstančių eurų. ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų (detaliau dėl šio pažeidimo žiūrėti VPĮ 100 straipsnio komentarą).
• ANK 505 straipsnyje įtvirtinta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo septynių šimtų dvidešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki šešių tūkstančių eurų.
• ANK 507 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
• ANK 515 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

 

1.4. PĮ 101 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad VPT teikia metodinę pagalbą, rengia rekomendacijas ir gaires PĮ taikymo ir įgyvendinimo, taip pat pirkimų planavimo ir jų atlikimo klausimais, moko perkančiąsias organizacijas ir organizuoja jų mokymą, neatlygintinai konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus PĮ taikymo klausimais.

VPT vykdo šias funkcijas perkantiesiems subjektams ir tiekėjams:

• teikia metodinę pagalbą^[18], pavyzdžiui, rengia konkrečių pirkimų vykdymo gaires (statybos darbų pirkimo gaires, automobilių pirkimo gaires), pavyzdinius dokumentus, teikia naudingas nuorodas į užsienio praktiką, kitų šalių atsakingų institucijų portalus;
• rengia rekomendacijas ir gaires^[19], pavyzdžiui, sutarties keitimo gaires, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gaires.
• moko perkančiuosius subjektus ir organizuoja jų mokymą, pavyzdžiui CVP IS naudojimosi mokymus pradedantiesiems. Mokymų temos ir datos skelbiamos VPT interneto svetainėje.
• neatlygintinai konsultuoja perkančiuosius subjektus ir tiekėjus PĮ taikymo klausimais. Daugumą atsakymų VPT skelbia viešai interneto svetainėje^[20]. Klausimus perkantieji subjektai ir tiekėjai gali pateikti elektronine forma^[21], kreiptis nurodytais telefonais (atkreiptinas dėmesys į tai, kad CVP IS klausimais ir ataskaitų bei skelbimų klausimais telefonu VPT konsultuoja tik iki 12 val.)^[22], el. paštu klausk@vpt.lt.

 

1.5. PĮ 101 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad VPT renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis, preliminariąsias sutartis ir pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus, pirkimų ginčus, nustatytus pirkimų tvarkos pažeidimus ir pirkimų praktikoje pasitaikančias problemas. Šią informaciją, išskyrus konfidencialią informaciją, skelbia VPT interneto svetainėje ir (arba) CVP IS ir teikia Europos Komisijai, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms.

VPT renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie:

• pirkimus;
• sudarytas pirkimų sutartis;
• sudarytas preliminariąsias sutartis;
• pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus;
• ginčus;
• nustatytus pirkimų tvarkos pažeidimus (pažeidimai nustatomi atliekant vertinimus ar tikrinimus pagal pirkimų priežiūros taisykles (detaliau žiūrėti PĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentarą);
• pirkimų praktikoje pasitaikančias problemas.

Ši informacija:

• skelbiama VPT interneto svetainėje ir (ar) CVP IS (išskyrus konfidencialią informaciją), pavyzdžiui, teikiant metines, ketvirtines ar temines ataskaitas, apžvalgas^[23];
• teikiama Europos Komisijai, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms (detaliau žiūrėti PĮ 101 straipsnio 1 dalies 12, 14 punkto komentarus).

 

1.6. PĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad VPT analizuoja ir vertina pirkimų sistemą, pastebėjusi jos trūkumų, rengia ir PĮ 100 straipsnio 1 dalyje nurodytai ministerijai teikia pasiūlymus, kaip ją tobulinti.

VPT, atlikdama kitas savo funkcijas, ypač priežiūrą bei stebėseną (detaliau žiūrėti PĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkto komentarus), turi ir sistemina pirkimų organizavimo ir vykdymo aspektus, daugiausiai susiduria su pažeidimais, klausimais ir gali identifikuoti pirkimų sistemos trūkumus. Dėl šios priežasties VPT, kaip pirkimų srityje kompetentinga institucija, turi rengti ir teikti pasiūlymus LR ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl sistemos tobulinimo, pavyzdžiui, teikiant teisės aktų pakeitimų pasiūlymus.

 

 

1.7. PĮ 101 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad VPT bendradarbiauja su Europos Komisija pirkimų teisės aktų taikymo klausimais.

VPT bendradarbiauja su Europos Komisija pirkimų teisės aktų taikymo klausimais, t. y. gali kreiptis dėl Europos Komisijos priimtų Direktyvą 2014/25/ES įgyvendinančių teisės aktų išaiškinimo ir taikymo pavyzdžių, prašyti pateikti išaiškinimus dėl konkrečių pirkimų teisės normų, kurie nepatenka į ESTT jurisdikciją.

 

1.8. PĮ 101 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad VPT persiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui skelbti perkančiųjų subjektų skelbimus ir užtikrina perkančiųjų subjektų perduodamų kitų pranešimų ir informacijos persiuntimą.

VPT, vadovaudamasi PĮ 47 straipsnio 5-6 dalimis, turi, CVP IS priemonėmis gavusi skelbimą apie tarptautinės vertės pirkimą, jį patikrinti bei persiųsti ES leidinių biurui (detaliau žiūrėti PĮ 47 straipsnio 5 ir 6 dalies komentarą).

 

1.9. PĮ 101 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad VPT koordinuoja informacijos į kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų subjektų ar tiekėjų paklausimus dėl PĮ 50, 51, 52, 59, 60, 61 ir 66 straipsnių nuostatų taikymo teikimą, įskaitant informacijos teikimą per Vidaus rinkos informacinę sistemą, sukurtą vadovaujantis 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (OL L 316, 2012, p. 1).

 

Europos Komisija 2021-02-24 informavo, jog viešųjų pirkimų modulio funkcionavimas IMI sistemoje (Vidaus rinkos informacinėje sistemoje) nutraukiamas

Kitų ES valstybių narių institucijos, perkantieji subjektai ir tiekėjai negali būti įpareigoti žinoti Lietuvos Respublikos nacionalinių pirkimų teisės ypatumų, tačiau ši informacija vis tiek jiems gali būti aktuali: kitų valstybių perkantiesiems subjektams tikrinant Lietuvoje veikiančio ūkio subjekto pašalinimo pagrindus, kvalifikaciją; kitų valstybių tiekėjams rengiant ir teikiant pasiūlymus.

VPT turi pareigą koordinuoti, kad būtų pateikta informacija apie:

• PĮ 50 straipsnio nuostatų taikymą, t. y. informacija, kaip rengiamos techninės specifikacijos, kaip priimtini lygiaverčiai tiekėjų sprendiniai ir kita aktuali informacija, ypač teismų praktika (detaliau žiūrėti PĮ 50 straipsnio komentarą);

• PĮ 51 straipsnio nuostatų taikymą, t. y. informacija apie ženklinimą, priimtinus lygiaverčius įrodymus ir kita aktuali informacija, ypač teismų praktika (detaliau žiūrėti PĮ 51 straipsnio komentarą);
• PĮ 52 straipsnio nuostatų taikymą, t. y. dėl techninės specifikacijos atitiktį įrodančių dokumentų, ypač tyrimų ataskaitų ir pažymų priimtinumo, lygiaverčių dokumentų priimtinumo ir kitą aktualią informaciją, ypač teismų praktiką (detaliau žiūrėti PĮ 52 straipsnio komentarą);
• PĮ 59 straipsnio nuostatų taikymą, t. y. dėl pašalinimo pagrindų taikymo, perkančiosios organizacijos pareigų ir teisių vertinant pašalinimo pagrindą, kvalifikacijos reikalavimų, jų proporcingumo, kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos taikymo, „apsivalymo doktrinos“ ir kitą aktualią informaciją, ypač teismų praktiką (detaliau žiūrėti PĮ 59 straipsnio komentarą);
• PĮ 60 straipsnio nuostatų taikymą, t. y. dėl kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, jų proporcingumo ir kitą aktualią informaciją, ypač teismų praktiką (detaliau žiūrėti PĮ 60 straipsnio komentarą);
• PĮ 61 straipsnio nuostatų taikymą, t. y. dėl kvalifikacinės sistemos, ypač teismų praktiką (detaliau žiūrėti PĮ 61 straipsnio komentarą);
• PĮ 66 straipsnio nuostatų taikymą, t. y. neįprastai mažos kainos nustatymo metodiką, prezumpciją, kada laikoma, kad kaina yra neįprastai maža, perkančiosios organizacijos ir tiekėjų pareigas, neįprastai mažos kainos pagrindimą ir kitą aktualią informaciją, ypač teismų praktiką (detaliau žiūrėti PĮ 66 straipsnio komentarą).

PĮ 101 straipsnio 1 dalies 9 punkte nėra nurodyta, kad informacijos pateikimas yra išimtinai VPT funkcija ir pareiga. VPT turi pareigą koordinuoti, taigi, patį informacijos patalpinimą nurodytoje sistemoje gali atlikti kita institucija (detaliau dėl konkrečių institucijų žiūrėti PĮ 100 straipsnio, PĮ 101 straipsnio 2 dalies 9 punkto komentarą), o VPT tik turi patikrinti, ar iš tikrųjų ši informacija yra pateikta.

PĮ 101 straipsnio 1 dalies 9 punkte taip pat nėra nurodyta, kokiais būdais turi būti pateikiama informacija, išskyrus, kad vienas iš būdų, prieinamų kitų valstybių narių institucijoms, perkančiosioms organizacijoms ar tiekėjams yra Vidaus rinkos informacinė sistema^[24], sukurta vadovaujantis 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB. Kitaip sakant, informacija gali būti perduodama ir kitais būdais, pavyzdžiui, el. paštu, pateikiant nuorodą į VPT atsakymus į klausimus ar panašiai, tačiau jeigu yra kreipiamasi naudojant nurodytą Vidaus rinkos informacinę sistemą, tuomet VPT turi sukoordinuoti, jog atsakymas taip pat būtų pateiktas šiuo būdu.

 

1.10. PĮ 101 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad VPT administruoja perkančiųjų subjektų pagal PĮ 99 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus ir pagal PĮ 63 straipsnio 2 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį mutatis mutandis taikomo VPĮ 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėjus, kurie dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal mutatis mutandis taikomo VPĮ 50 straipsnį;

VPT be CVP IS sistemos taip pat administruoja šiuos sąrašus:

• nepatikimų tiekėjų sąrašą^[25], t. y. pagal perkančiųjų organizacijų pateiktus duomenis rengia sąrašą (detaliau dėl įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą žiūrėti PĮ 99 straipsnio komentarą);
• melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą^[26], t. y. pagal perkančiųjų organizacijų pateiktus duomenis rengia sąrašą (detaliau dėl įtraukimo į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą žiūrėti PĮ 63 straipsnio komentarą).

 

1.11. PĮ 101 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad VPT rengia ir kas trejus metus Europos Komisijai teikia PĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytą pirkimų stebėsenos ataskaitą.

VPT turi pareigą pateikti Europos Komisijai VPT parengtą stebėsenos ataskaitą^[27]. Stebėsenos ataskaita teikiama ne rečiau kaip kas trejus metus. Stebėsenos ataskaitos turinys detalizuotas PĮ 104 straipsnio 2 dalyje (detaliau žiūrėti PĮ 104 straipsnio 2 dalies komentarą).

Pirmoji stebėsenos ataskaita teikiama ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 18 d., o vėliau – kas trejus metus.

 

1.12. PĮ 101 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad VPT Europos Komisijai teikia informaciją apie PĮ 100 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas institucijas, taip pat apie nacionalines iniciatyvas, kurių imtasi siekiant perkantiesiems subjektams ar tiekėjams teikti rekomendacijas, padėti įgyvendinti pirkimų taisykles arba reaguoti į problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant tas taisykles.

VPT turi pareigą pateikti Europos Komisijai VPT parengtą informaciją apie:

• PĮ 100 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas institucijas, t. y. apie institucijas, įgyvendinančias viešųjų pirkimų politiką bei viešųjų pirkimų priežiūrą (detaliau dėl institucijų žiūrėti PĮ 100 straipsnio 2 ir 3 dalies komentarą).
• nacionalines iniciatyvas, kurių imtasi siekiant perkantiesiems subjektams ar tiekėjams teikti rekomendacijas, padėti įgyvendinti pirkimų taisykles arba reaguoti į problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant pirkimų taisykles. Kitaip sakant, VPT turi informuoti apie PĮ 101 straipsnio 1 dalies 2, 4, 6 punkte vykdomas VPT funkcijas.

 

1.13. PĮ 101 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad VPT Europos Komisijos prašymu perduoda PĮ 102 straipsnyje nurodytas ataskaitas ar pagrindinę ataskaitose pateiktą informaciją.

Europos Komisija turi teisę kreiptis į VPT tam, kad pastaroji pateiktų PĮ 102 straipsnyje nurodytas ataskaitas, t. y. kiekvieno perkančiojo subjekto vykdytų pirkimų ataskaitas ar sudarytų pirkimo sutarčių, kurios sudaromos neskelbiant apie pirkimą, ataskaitas ar pagrindinę ataskaitose pateiktą informaciją (detaliau apie ataskaitas žiūrėti PĮ 102 straipsnio komentarą).

Tai reiškia, kad VPT neprivalo savarankiškai teikti šios informacijos, o jos turi atskirai paprašyti Europos Komisija.

 

1.14. PĮ 101 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad VPT kiekvienais metais Europos Komisijai teikia visų sprendimų, kuriuos priėmė teismas pagal PĮ 112 straipsnio 2 dalį, kopijas ir tuos sprendimus paskelbia CVP IS.

VPT turi pareigą informuoti Europos Komisiją apie perkantiesiems subjektams per metus pritaikytas alternatyvias sankcijas (detaliau apie alternatyvias sankcijas žiūrėti PĮ 112 straipsnio 2 dalies komentarą), t. y. VPT turi kiekvienais metais surinkti ir Europos Komisijai pateikti pačius teismo sprendimus, kuriais buvo pritaikytos alternatyvios sankcijos. VPT informaciją gauna iš Nacionalinės teismų administracijos (detaliau žiūrėti PĮ 100 straipsnio 7 dalies komentarą).

PĮ 101 straipsnio 1 dalies 14 punkte nenurodyta, kada ar per kiek laiko po kiekvienų metų pabaigos VPT pateikia šiuos duomenis Europos Komisijai.

VPT taip pat turi paskelbti šiuos teismų sprendimus apie pritaikytas alternatyvias sankcijas CVP IS^[28].

 

1.15. PĮ 101 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad VPT CVP IS skelbia informaciją apie tarptautinio pirkimo vertės ribas, įskaitant informaciją apie patikslintas vertės ribas.

VPT kaip už viešųjų pirkimų tinkamą vykdymą bei CVP IS administravimą atsakinga institucija turi pareigą informuoti visus suinteresuotus subjektus apie aktualias pirkimo organizavimo metu tarptautinio pirkimo vertės ribas, kadangi jos keičiamos kartą per 2 metus Europos Komisijos (detaliau žiūrėti PĮ 12 straipsnio 1 dalies komentarą). Ši informacija apie tarptautinio pirkimo vertės ribas viešinama CVP IS interneto svetainėje^[29].

 

1.16. PĮ 101 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad VPT atlieka kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

VPT funkcijos taip pat gali būti nustatytos kituose įstatymuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad perkančiųjų subjektų vadovų, perkančiojo subjekto pirkimo komisijos narių, perkančiojo subjekto vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus asmenų, perkančiojo subjekto atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų, pirkimo iniciatorių nusišalinimo tvarkos aprašą tvirtina Valstybinė tarnybinės etikos komisija kartu su VPT; Energijos ir kuro taisyklėse.

 

2. PĮ 101 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos VPT teisės ir atitinkamai kitų subjektų pareigos užtikrinti VPT teisių neapsunkintą įgyvendinimą.

VPT turi teisę:

2.1. savarankiškai pasirinkti tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką (PĮ 101 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

VPT, neatsižvelgdama į kitų subjektų nuomonę, pavyzdžiui, tiekėjų prašymus, turi teisę pati nuspręsti dėl:

• tikrinamo objekto. Kitaip sakant, tiekėjų ar kitų institucijų prašymai pradėti tikrinimą nėra įpareigojantys VPT ir ji gali pasirinkti atlikti ar neatlikti konkretų tikrinimą. Išimtis nustatyta tik tais atvejais, kai kreipiasi teisėsaugos institucijos ar administruojančios institucijos, pavyzdžiui, CPVA, LVPA, ESFA. Tikrinimo apimtis ir teisės detalizuotos Pirkimo priežiūros taisyklėse (detaliau žiūrėti PĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentarą);
• tikrinimo būdo. Pirkimo priežiūros taisyklių 28 punkte nurodyti keli galimi tikrinimo būdai, t. y. tikrinimas gali būti atliekamas pirkimo vykdytojo buveinėje arba nuotoliniu būdu, o konkretų būdą gali laisvai pasirinkti VPT;
• tikrinimo masto. Pirkimo priežiūros taisyklių 30.4 bei 31 punktuose nurodyta, kad VPT nustato tikrinimo užduotis ir apimtis bei jas gali pagrįstai išplėsti. Kitaip sakant, savarankiškumas reiškia, kad pateiktas prašymas iš tiekėjo ar kitos institucijos nėra privalomas ne tik iš viso nagrinėti, bet VPT, priėmusi prašymą tikrinimui, nėra apribota tik prašymo apimtimi ir pati gali spręsti, ką ir kiek tikrins;
• tikrinimo laiko. VPT turi tiesę nustatyti, kada bus vykstama į pirkimo vykdytojo buveinę, per kiek laiko turi būti atliktas patikrinimas (Pirkimų priežiūros taisyklių 30.3 punktas). Minimalūs terminai yra reguliuojami Pirkimų priežiūros taisyklių 48-54 punktuose:

• VPT darbuotojas, gavęs užduotį atlikti vertinimą:

• ne vėliau kaip per 10 d. d. nuo pavedimo atlikti vertinimą gavimo dienos atlieka pasirengimą vertinti;
• ne vėliau kaip per 20 d. d. nuo visų vertinimui reikalingų duomenų gavimo dienos, atlieka tyrimą ir surašo vertinimo išvadą.

• Atsižvelgiant į atliekamo vertinimo apimtis, sudėtingumą bei kitas svarbias aplinkybes, 20 d. d. nustatytas terminas gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau kaip 10 d. d.
• Kai vertinimas atliekamas teisėsaugos institucijų pavedimu, vertinimo išvada (arba) specialisto išvada turi būti parengta ne vėliau kaip per 60 d. d. nuo visų vertinimui atlikti reikalingų duomenų gavimo, jei specialiuose teisės aktuose nenustatyta kitaip. Išimtiniais atvejais (neįprastai didelė apimtis, pirkimo vykdytojo veiksmai, turintys įtakos termino trukmei ir kt.) šis terminas gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau kaip 40 d. d.
• Jei tikrinimas atliekamas pirkimo vykdytojo buveinėje, tikrinimo ataskaita turi būti parengta ne vėliau kaip per 40 d. d. nuo tikrinimo pirkimo vykdytojo buveinėje termino pabaigos, o kai pateikiamas nurodymas / prašymas pateikti papildomus dokumentus ar paaiškinimus, arba jei kreipiamasi tarnybinės pagalbos ar prašoma eksperto išvados – nuo visų tikrinimo ataskaitai parengti reikalingų dokumentų gavimo.
• Jei tikrinimas atliekamas nevykstant į pirkimo vykdytojo buveinę, VPT darbuotojas:

• ne vėliau kaip per 10 d. d. nuo pavedimo atlikti tikrinimą gavimo dienos atlieka pasirengimą tikrinti;
• ne vėliau kaip per 40 d. d. nuo visų tikrinimui reikalingų duomenų gavimo dienos atlieka tyrimą ir surašo tikrinimo ataskaitą.

• Nustatyti terminai gali būti stabdomi šiais atvejais:

• kai vertinimo išvadai ar tikrinimo ataskaitai parengti pasitelkiamas ekspertas;
• kai vertinimo išvadai ar tikrinimo ataskaitai parengti reikalinga kompetentingos institucijos konsultacija (tarnybinė pagalba).

 

2.2. gauti iš perkančiojo subjekto ar kitų asmenų su pirkimu, įskaitant pirkimo sutarties vykdymą, susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus VPT funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiojo subjekto ar kitų asmenų šių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu. Prireikus šis terminas gali būti pratęstas dar 30 dienų (PĮ 101 straipsnio 2 dalies 2 punktas);

VPT, vadovaudamasi Pirkimų priežiūros taisyklėmis, gali atlikti vertinimą ar tikrinimą. Vertinimo ir tikrinimo įrodymai gaunami taikant tokias vertinimo procedūras: perskaičiavimą (matematinio tikslumo patikrinimą), išorės patvirtinimą (informacijos patvirtinimą ar paneigimą), tikrinimą (dokumentų, objektų), stebėjimą (procesų, procedūrų ir kt.), paklausimą (klausimų pateikimą ir atsakymų į juos gavimą), analitines procedūras (Pirkimų priežiūros taisyklių 41 punktas). Taigi, šioms funkcijoms atlikti VPT gali reikalauti perkančiosios organizacijos suteikti informaciją ir dokumentus (Pirkimų priežiūros taisyklių 19, 33.2 , 40 punktai).

Dokumentų ir informacijos suteikimas galimas tiek paimant popierinius dokumentus, tiek perimant CVP IS prisijungimą bei prieinant prie elektroninių dokumentų. Kai yra paimami dokumentų originalai, VPT turi įforminti poėmio aktą^[30].

Informacija ir duomenys gali būti gaunami iš:

• perkančiojo subjekto;
• kitų asmenų, turinčių ir valdančių informaciją ar dokumentus.

Informacija ir dokumentai, kurie gali būti paimami:

• susiję su pirkimu;
• susiję su pirkimo sutarties vykdymu.

Informacija ir dokumentai turi būti reikalingi VPT funkcijoms vykdyti, t. y. būtent skirti tikrinti ar vertinti. Taigi, jeigu yra atliekamas konkretaus pirkimo tikrinimas ar vertinimas, tai VPT gali paimti tik to konkretaus pirkimo dokumentus ar informaciją.

Dokumentai ir informacija gali būti paimti VPT tik laikinai, t. y. ne ilgiau kaip 30 dienų. Prireikus šis terminas gali būti pratęstas dar 30 dienų. Taigi, bendras poėmio terminas negali būti ilgesnis kaip 60 dienų.

 

2.3. gauti perkančiojo subjekto, Komisijos ar jos narių, pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų, kitų asmenų su pirkimu, įskaitant pirkimo sutarties vykdymą, susijusių veiksmų ir sprendimų paaiškinimus (PĮ 101 straipsnio 2 dalies 3 punktas);

VPT, vadovaudamasi Pirkimų priežiūros taisyklėmis, gali atlikti vertinimą ar tikrinimą. Vertinimo ir tikrinimo įrodymai gaunami taikant tokias vertinimo procedūras: perskaičiavimą (matematinio tikslumo patikrinimą), išorės patvirtinimą (informacijos patvirtinimą ar paneigimą), tikrinimą (dokumentų, objektų), stebėjimą (procesų, procedūrų ir kt.), paklausimą (klausimų pateikimą ir atsakymų į juos gavimą), analitines procedūras (Pirkimų priežiūros taisyklių 41 punktas). Taigi, šioms funkcijoms atlikti VPT gali reikalauti perkančiojo subjekto, Komisijos ar jos narių, pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų, kitų asmenų su pirkimu, įskaitant pirkimo sutarties vykdymą, susijusių veiksmų ir sprendimų paaiškinimus (Pirkimų priežiūros taisyklių 33.4, 40 punktai).

Asmenys, kurie turi pateikti paaiškinimus:

• perkantysis subjektas;
• perkančiojo subjekto pirkimų komisija;
• perkančiojo subjekto pirkimų komisijos konkretūs nariai;
• pirkimo procedūrose dalyvaujantys ekspertai;
• kiti asmenys, susiję su pirkimu ar sutarties vykdymu.

Paaiškinimai pateikiami dėl:

• subjektų atliktų veiksmų;
• subjektų priimtų sprendimų.

Paaiškinimai gali būti teikiami tiek raštu, tiek žodžiu^[31].

 

2.4. pateikti pirkimo dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus papildomai ekspertizei (PĮ 101 straipsnio 2 dalies 4 punktas);

Vertinimui ar tikrinimui atlikti VPT turi teisę pasitelkti konkrečios srities specialistus (ekspertus). VPT gali pasitelkti atitinkamų sričių specialistus (ekspertus), kai vertinimui arba tikrinimui atlikti reikalingos kitų nei PĮ sričių žinios ir kompetencija, pavyzdžiui, statybų teisės specialistų žinios reikalingos nustatyti, ar tinkamai parengta techninė specifikacija. Apie konkrečios srities eksperto poreikį nurodoma vertinimo pasirengimo etapo metu. Jei VPT neturi reikalingos srities eksperto, inicijuojama ekspertinės paslaugos pirkimo procedūra arba ekspertai pasitelkiami VPT direktoriaus nustatyta tvarka. VPT darbuotojai, pasinaudoję specialistų (ekspertų) ir (ar) VPT darbuotojų darbo rezultatais, yra atsakingi už savo išvadų teisingumą (Pirkimų priežiūros taisyklių V skyrius).

 

2.5. įtarusi PĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkantįjį subjektą sustabdyti pirkimo procedūras iki perkančiojo subjekto pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkantįjį subjektą nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus (PĮ 101 straipsnio 2 dalies 5 punktas);

Vadovaujantis PĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punktu, VPT atlieka pažeidimų prevenciją ir priežiūrą, tai reiškia, kad VPT pagal savo kompetenciją turi teisę perkantiesiems subjektams teikti įpareigojančius nurodymus, t. y. individualius administravimo aktus (VAĮ 2 straipsnio 9 dalis, 5 straipsnio 2 punktas, 8, 9 straipsniai).

VPT diskrecija dėl įpareigojimų perkantiesiems subjektams yra ribota, todėl VPT turi pagrįsti, kad yra šios sąlygos kartu tam, jog galėtų perkantiesiems subjektams teikti įpareigojimus:

• turi būti įtarimas, kad perkantysis subjektas atliko PĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus. Nepakanka tik ūkio subjekto ar institucijos pranešimo, turi būti objektyviai įvertinti pirkimo procedūrų duomenys ir informacija;
• įpareigojimas perkančiajam subjektui atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, t. y. VPT turi įvertinti, ar įpareigojimas atitinka proporcingumo principą, ar perkantysis subjektas nepatirs pernelyg didelės žalos dėl šio įpareigojimo.

PĮ 101 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyti du atskiri VPT įpareigojimai, teikiami perkantiesiems subjektams:

• sustabdyti pirkimo procedūras iki perkančiojo subjekto pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo;
• nustačius PĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, – įpareigoti perkantįjį subjektą:

• nutraukti pirkimo procedūras,
• pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus.

Pirkimų priežiūros taisyklių 56-57 punktuose nurodyta, kad VPT turi tikrinti, domėtis, kaip perkantieji subjektai įgyvendina VPT įpareigojimus.

Kadangi VPT įpareigojimai yra imperatyvaus pobūdžio individualūs administraciniai aktai, tai perkantieji subjektai turi teisę juos ginčyti ABTĮ nustatyta tvarka.

 

2.6. traukti administracinėn atsakomybėn PĮ pažeidusius ir VPT reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis (PĮ 101 straipsnio 2 dalies 6 punktas);

PĮ 101 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad viena iš VPT funkcijų yra pagal savo kompetenciją nagrinėti administracinių nusižengimų bylas (detaliau žiūrėti PĮ 101 straipsnio 1 dalies 3 punkto komentarą).

Įgyvendinant šią funkciją, VPT turi teisę inicijuoti administracinio nusižengimo procedūras, t. y. traukti administracinėn atsakomybėn PĮ pažeidusius ir VPT reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis. Konkretūs asmenys, kurie gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn detalizuojami konkrečiuose ANK straipsniuose (detaliau žiūrėti PĮ 101 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 106 straipsnio komentarą).

Atitinkami VPT veiksmai yra detalizuoti konkrečiuose ANK straipsniuose (ANK 589 straipsnio 75 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo VPT pareigūnai – dėl ANK 175, 184, 505, 507, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų.).

 

2.7. nustačiusi PĮ pažeidimus ar galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, korupcijos apraiškas ar dokumentų klastojimą, medžiagą tolesniam tyrimui perduoti teisėsaugos institucijoms ar kitoms valstybės institucijoms nagrinėti pagal kompetenciją (PĮ 101 straipsnio 2 dalies 7 punktas);

VPT kompetencija yra detaliai aprašyta baigtiniame sąraše PĮ 101 straipsnio 1 dalyje, todėl VPT negali priimti sprendimų, kurie viršija kompetenciją. Atsižvelgiant į tai, kai nustatomi pažeidimai srityse, viršijančiose VPT kompetenciją, pastaroji turi perduoti pagal institucijų kompetenciją klausimus tolesniam tyrimui.

Perduotini klausimai ir institucijos, kurioms perduodami duomenys:

• PĮ pažeidimas;
• galimas Konkurencijos įstatymo pažeidimas, VPT tuomet duomenis perduoda Konkurencijos tarybai tolesniam tyrimui;
• korupcijos apraiškos. Korupcija – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens tiesioginis ar netiesioginis siekimas, reikalavimas arba priėmimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal einamas pareigas, taip pat valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai arba neveikimas siekiant, reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau arba kitam asmeniui ar šią naudą priimant, taip pat tiesioginis ar netiesioginis siūlymas ar suteikimas valstybės tarnautojui, jam prilygintam asmeniui turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens einamas pareigas, taip pat tarpininkavimas darant šioje dalyje nurodytas veikas^[32]. Tokiu atveju VPT duomenis perduoda STT tolesniam tyrimui;
• dokumentų klastojimas. Pagal BK 300 straipsnyje nurodyta atsakomybė už dokumento klastojimą. Klastojimas arba falsifikacija – tai sąmoningas, tyčinis ko nors iškraipymas, pakeitimas netikru dalyku ar visai naujo pagaminimas, siekiant asmeninės naudos, pasipelnymo ar kitų tikslų. Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę^[33]. Tokiu atveju VPT duomenis perduoda STT ar kitai atsakingai institucijai tolesniam tyrimui.

 

2.8. nustačiusi PĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo (PĮ 101 straipsnio 2 dalies 8 punktas);

CPK 49 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti.

PĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad viena iš VPT funkcijų yra PĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevencija, priežiūra, todėl VPT pagal savo kompetenciją turi užtikrinti, kad nebūtų tęsiami PĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimai.

Atsižvelgdama į tai, VPT turi teisę kreiptis tiesiai į teismą dėl vieno iš reikalavimų tenkinimo:

• pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia (detaliau žiūrėti PĮ 111 straipsnio komentarą) arba
• alternatyvių sankcijų taikymo (detaliau žiūrėti PĮ 112 straipsnio komentarą).

VPT turi pateikti ieškinį apygardos teismui, vadovaujantis CPK 27 straipsnio 3 dalimi. VPT nėra taikomi PĮ 108 straipsnyje nurodyti ieškinio senaties terminai, o taikomas bendras 10 metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnis)^[34].

 

2.9. gavusi kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų subjektų ar tiekėjų paklausimą dėl PĮ 50, 51, 52, 59, 60, 61 ir 66 straipsnių nuostatų taikymo, persiųsti jį Lietuvos valstybės institucijoms, įstaigoms ar viešiesiems juridiniams asmenims, kurie pagal kompetenciją turi suteikti reikiamą informaciją (PĮ 101 straipsnio 2 dalies 9 punktas);

PĮ 101 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad VPT koordinuoja informacijos į kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų organizacijų ar tiekėjų paklausimus dėl PĮ 50, 51, 52, 59, 60, 61 ir 66 straipsnių nuostatų taikymo teikimą (detaliau žiūrėti PĮ 101 straipsnio 1 dalies 9 punkto komentarą).

Kaip nurodyta PĮ 101 straipsnio 1 dalies 9 punkto komentare, koordinavimas reiškia, kad funkcijas gali atlikti ne pati VPT, o kita institucija. Dėl šios priežasties VPT turi teisę perduoti kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų organizacijų ar tiekėjų paklausimą Lietuvos valstybės institucijoms, įstaigoms ar viešiesiems juridiniams asmenims, kurie pagal kompetenciją turi suteikti reikiamą informaciją (detaliau dėl konkrečios informacijos žiūrėti PĮ 100 straipsnio komentarą).

 

2.10. patvirtinti konkrečių prekių, paslaugų ar darbų techninėms specifikacijoms taikomus reikalavimus (PĮ 101 straipsnio 2 dalies 10 punktas);

Įgyvendindama šią funkciją, VPT turi teisę rengti ir patvirtinti konkrečių prekių, paslaugų ar darbų techninėms specifikacijoms taikomus reikalavimus.

 

2.11. grąžinti perkančiajam subjektui PĮ reikalavimų neatitinkančius skelbimus VPT nustatyta tvarka (PĮ 101 straipsnio 2 dalies 11 punktas).

Vadovaujantis PĮ 47 straipsnio reguliavimu, perkantieji subjektai turi pateikti pirkimo skelbimus VPT. Vis dėlto būtent perkantysis subjektas yra atsakingas už informacijos teisingumą. Taigi, jeigu VPT nustato, kad skelbime esanti informacija neatitinka PĮ normų, grąžina skelbimą perkančiajam subjektui pataisyti (detaliau žiūrėti PĮ 47 straipsnio komentarą).

 

3. PĮ 101 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga VPT pranešti perkančiojo subjekto vadovui apie valstybės tarnautojui ar darbuotojui paskirtą administracinę nuobaudą.

Kaip nustatyta PĮ 101 straipsnio 2 dalies 6 punkte, PĮ 106 straipsnyje (detaliau žiūrėti PĮ 101 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 106 straipsnio komentarą), ANK 589 straipsnyje, VPT turi teisę inicijuoti administracinio nusižengimo procedūrą, patraukti administracinėn atsakomybėn asmenis, pažeidusius PĮ.

Vadovaujantis ANK 610 straipsniu, VPT surašo pažeidimo protokolą ir jį teikia teismui, kuris sprendžia dėl administracinės atsakomybės ir nuobaudos skyrimo.

VPT, gavusi apylinkės teismo sprendimą dėl nuobaudos skyrimo^[35], turi pareigą pranešti apie tai perkančiojo subjekto vadovui.

Pranešti VPT turi ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo sprendimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo dienos.

 

4. PĮ 101 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad VPT nenagrinėja  skundų ir pranešimų apie galimus pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimus.

Informaciją apie galimus PĮ pažeidimus vykdant pirkimus ar pirkimo sutartis galima pateikti VPT paštu, elektroniniu paštu, faksu arba struktūrizuota forma VPT interneto svetainėje^[36].

PĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad VPT funkcija yra atlikti pažeidimų prevenciją ir priežiūrą. PĮ 101straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad VPT savarankiškai pasirenka tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką. Taigi, VPT nėra privalomi tiekėjų, kitų subjektų prašymai, skundai dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų.

Vertinimo objektas vertinimui, o tikrinimo objektas tikrinimui atrenkami įvertinus riziką VPT direktoriaus teisės aktų nustatyta tvarka (Pirkimų priežiūros taisyklių 4 punktas, Viešųjų pirkimų, pirkimų atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių bei pirkimo-pardavimo sutarčių, sudaromų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, atrinkimo vertinimui ir perkančiųjų organizacijų bei perkančiųjų subjektų atrinkimo tikrinimui procedūrų tvarkos aprašas, patvirtintas VPT direktoriaus 2017 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1S-154). Prašymą, skundą pateikę subjektai informuojami, ar jų skundas, prašymas perduodamas vertinti (tikrinti), ar VPT nenustatė rizikų, bei prašymas, skundas neperduotas tolesniam vertinimui viešai skelbiant VPT interneto svetainėje^[37].

Jeigu prašymas ar skundas perduodamas tolesniam vertinimui, taikomas PĮ 101 straipsnio 2 dalies 5 punktas dėl VPT teisių, t. y. dėl teisės teikti įpareigojimus sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, o nustačius pažeidimus – nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus (detaliau žiūrėti PĮ 101 straipsnio 2 dalies 5 punkto komentarą).

---

 

 

---