105 straipsnis. Europos Sąjungos teisės pažeidimo nagrinėjimas

1. Perkantysis subjektas, gavęs Viešųjų pirkimų tarnybos pranešimą, kad Europos Komisija nustatė rimtą Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimą, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos visą su pirkimu susijusią informaciją raštu pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai.

2. Perkantysis subjektas apie savo priimtus sprendimus ar atliktus veiksmus, susijusius su Europos Komisijos nustatytu rimtu Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamų sprendimų priėmimo ar veiksmų atlikimo informuoja Viešųjų pirkimų tarnybą.

3. Viešųjų pirkimų tarnyba per 21 dieną nuo Europos Komisijos pranešimo apie nustatytą rimtą Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimą gavimo dienos privalo Europos Komisijai pateikti:

1) patvirtinimą, kad pažeidimas ištaisytas;

2) argumentuotą paaiškinimą, kodėl pažeidimas neištaisytas, jeigu atsisakyta pažeidimą ištaisyti;

3) pranešimą apie tai, kad pirkimo procedūras sustabdė perkantysis subjektas savo iniciatyva arba kad sprendimą sustabdyti pirkimo procedūras priėmė Viešųjų pirkimų tarnyba arba teismas.

4. Argumentuotas paaiškinimas, nurodytas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte, inter alia gali būti grindžiamas faktu, kad galimą pažeidimą jau nagrinėja Viešųjų pirkimų tarnyba, teismas ar kita teisėsaugos institucija. Viešųjų pirkimų tarnyba apie tokių procesų rezultatus informuoja Europos Komisiją iš karto, kai apie juos sužino.

5. Viešųjų pirkimų tarnyba, pranešusi apie sustabdytas pirkimo procedūras, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, turi papildomai informuoti Europos Komisiją apie pirkimo procedūrų sustabdymo atšaukimą arba pradėtą kitą pirkimo procedūrą, visiškai ar iš dalies susijusią su tuo pačiu pirkimo objektu. Tokiu pranešimu turi būti patvirtinama, kad galimas pažeidimas ištaisytas, arba pateikiamas argumentuotas paaiškinimas, kodėl pažeidimas neištaisytas.

6. Gavusi Europos Komisijos pranešimą apie nustatytą rimtą Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimą, Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad perkantysis subjektas pažeidė šio įstatymo reikalavimus ir pažeidimų neištaisė.

Komentuojamame PĮ 105 straipsnyje^[1] reglamentuojamos perkančiųjų subjektų, VPT teisės ir pareigos, kai Europos Komisija nustato rimtą ES teisės pažeidimą pirkimų srityje ir apie tai informuoja perkantįjį subjektą ir (arba) VPT. Komentuojamame straipsnyje taip pat įtvirtinta atitinkamų pranešimų pateikimo tvarka, VPT ir Europos Komisijos bendradarbiavimo nurodytose situacijose pagrindai.

Kaip nurodoma Europos Komisijos darbiniame dokumente, Europos Komisija, prieš sudarant pirkimo sutartį, gali savarankiškai ar gavusi skundą įvertinti, ar pirkimo procedūrų metu nebuvo rimto Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimo^[2], o tokį pažeidimą nustačiusi, turi kreiptis su pranešimu ir reikalavimu ištaisyti pažeidimą^[3].

Rimtas Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimas PĮ 105 straipsnio atžvilgiu yra susijęs būtent su ES viešųjų pirkimų teisės normomis. Taip pat turi būti nustatytas pažeidimo rimtumas, t. y. pagrindinių laisvių (laisvas prekių, paslaugų, asmenų judėjimas), pirkimų principų pažeidimas.

Jeigu valstybė narė ir (ar) konkretus perkantysis subjektas neištaiso pažeidimo, tuomet Europos Komisija gali kreiptis į ESTT dėl pažeidimo nustatymo pagal vadinamąją įsipareigojimų nevykdymo procedūrą^[4]. Europos Komisija turi prioritetą teikti nacionalinėms peržiūros procedūroms, todėl tokie patikrinimai turi būti vykdomi tik dėl rimtų Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimo^[5].

1. PĮ 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga perkantiesiems subjektams pateikti duomenis apie pirkimą VPT, kai gautas VPT pranešimas, kad Europos Komisija nustatė rimtą ES teisės nuostatų pažeidimą.

PĮ 105 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta Europos Komisijos atliekamo pažeidimo tyrimo eiga:

• Europos Komisija, visų pirma, nustato, ar buvo rimtas Europos Sąjungos teisės pažeidimas;
• nustačiusi rimtą Europos Sąjungos teisės pažeidimą, Europos Komisija kreipiasi į VPT dėl informacijos apie pirkimo eigą, priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus pateikimo;
• VPT kreipiasi į konkretų perkantįjį subjektą, kad šis pateiktų informaciją apie pirkimą, priimtų sprendimų ir atliktų veiksmų (informaciją apie priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus perkantysis subjektas turi pateikti, vadovaujantis PĮ 105 straipsnio 2 dalies nuostatomis (detaliau žiūrėti PĮ 105 straipsnio 2 dalies komentarą);
• perkantysis subjektas privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo VPT pranešimo gavimo dienos pateikti VPT visą su pirkimu susijusią informaciją raštu.

PĮ 105 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos perkančiųjų subjektų pareigos VPT. VPT pareigos Europos Komisijai įtvirtintos PĮ 105 straipsnio 3 dalyje (detaliau dėl VPT pareigų Europos Komisijai žiūrėti PĮ 105 straipsnio 3 dalies komentarą).

Perkantieji subjektai informaciją turi pateikti raštu tam, kad VPT galėtų šią informaciją pateikti Europos Komisijai (detaliau dėl VPT pareigų Europos Komisijai žiūrėti PĮ 105 straipsnio 3 dalies komentarą).

2. PĮ 105 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga perkantiesiems subjektams pateikti duomenis VPT apie pirkime, dėl kurio Europos Komisija nustatė rimtą ES teisės nuostatų pažeidimą, priimtus sprendimus ar atliktus veiksmus.

Kaip minėta PĮ 105 straipsnio 1 dalies komentare, VPT iš perkančiojo subjekto turi gauti visą informaciją apie pirkimą, dėl kurio Europos Komisija nustatė rimtą ES teisės pažeidimą, t. y. tiek informaciją apie pirkimą, tiek informaciją apie priimtus sprendimus ar atliktus veiksmus. Kadangi sprendimai gali būti priimti ar veiksmai atlikti ir jau po Europos Komisijos pranešimo gavimo dienos, t. y. galimai perkantysis subjektas jau ištaisė pažeidimą, apie tai turi būti informuojama iš karto, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimų priėmimo ar veiksmų atlikimo dienos. Informacija pateikiama VPT, kuri, vadovaujantis PĮ 105 straipsnio 3 dalimi, informaciją teikia Europos Komisijai (detaliau žiūrėti PĮ 105 straipsnio 3 dalies komentarą).

3. PĮ 105 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga VPT pateikti duomenis Europos Komisijai apie pirkime, dėl kurio Europos Komisija nustatė rimtą ES teisės nuostatų pažeidimą, priimtus sprendimus ar atliktus veiksmus.

Nacionaliniu lygmeniu gali būti priimami du sprendimai:

• ištaisyti pažeidimą;
• paaiškinti, kodėl pažeidimas neištaisytas.

Atsižvelgiant į galimus sprendimus, VPT turi Europos Komisijai pateikti:

• pagal PĮ 105 straipsnio 3 dalies 1 punktą patvirtinimą, kad pažeidimas ištaisytas. Tokiu būdu turi būti nurodyta, kokiu būdu ištaisytas pažeidimas ir atitinkamai Europos Komisija nebeturi pagrindo tęsti rimto pažeidimo tyrimo, kreiptis į ESTT;
• pagal PĮ 105 straipsnio 3 dalies 2 punktą argumentuotą paaiškinimą, kodėl pažeidimas neištaisytas, jeigu atsisakyta pažeidimą ištaisyti (detaliau žiūrėti PĮ 105 straipsnio 4 dalies komentarą);
• pagal PĮ 105 straipsnio 3 dalies 3 punktą pranešimą apie tai, kad pirkimo procedūras sustabdė perkantysis subjektas savo iniciatyva arba kad sprendimą įpareigoti sustabdyti pirkimo procedūras priėmė VPT arba teismas. Šiuo atveju pažeidimas dar nėra ištaisytas, tačiau jau yra pradėtas pažeidimo tyrimas ir vykdomos nacionalinės procedūros, todėl nėra pagrindo atlikti dvigubas procedūras ir Europos Komisijai. Be to, tai atitinka ir Direktyvos 2007/66/EB preambulės 28-ojoje konstatuojamojoje dalyje įtvirtintą nacionalinių priemonių prioritetinį taikymą, t. y. kad esant pradėtoms nacionalinėms peržiūros procedūroms papildomai nėra taikomos Europos Komisijos procedūros. Kadangi yra priimtas tik dalinis (procedūrinis) sprendimas dėl pažeidimo, vadovaujantis PĮ 105 straipsnio 5 dalimi, Europos Komisija turi būti informuojama ir apie galutinį sprendimą dėl pažeidimo (detaliau žiūrėti PĮ 105 straipsnio 5 dalies komentarą).

4. PĮ 105 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybė paaiškinti, kodėl pažeidimas neištaisytas.

PĮ 105 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad VPT turi Europos Komisijai pateikti argumentuotą paaiškinimą, kodėl pažeidimas neištaisytas, jeigu atsisakyta pažeidimą ištaisyti. Taigi, VPT paaiškinimas turi būti tinkamai argumentuotas.

Nei PĮ 105 straipsnio 3 dalies 2 punkte, nei PĮ 105 straipsnio 4 dalyje nėra pateikto sąrašo argumentų, kuriuos gali pateikti VPT, tačiau, kaip vienas iš galimų argumentų, gali būti tai, kad galimą pažeidimą jau nagrinėja VPT, teismas ar kita teisėsaugos institucija. Kaip ir PĮ 105 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytu atveju, pažeidimas dar nėra ištaisytas, tačiau jau yra pradėtas pažeidimo tyrimas ir vykdomos nacionalinės procedūros, todėl nėra pagrindo atlikti dvigubos procedūros bei Europos Komisijai veikti. Kita vertus, Europos Komisijai turi būti pranešta apie pažeidimo nagrinėjimo rezultatus iš karto, kai tik apie juos sužino VPT.

Rezultatai gali būti tiek pažeidimo ištaisymas, tiek paaiškinimas, kodėl pažeidimas neištaisytas.

5. PĮ 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, kaip turi elgtis VPT, kai Europos Komisijai pateikiamas tarpinis sprendimas, t. y. pranešimas apie tai, kad pirkimo procedūras sustabdė perkantysis subjektas savo iniciatyva arba kad sprendimą sustabdyti pirkimo procedūras priėmė VPT arba teismas.

Tuo atveju, kai VPT Europos Komisijai išsiunčia pranešimą pagal PĮ 105 straipsnio 3 dalies 3 punktą, VPT turi papildomą pareigą informuoti Europos Komisiją apie galutinį sprendimą, kuris priimtas po to, kai pirkimo procedūrų sustabdymo metu buvo išnagrinėtas VPT, perkančiojo subjekto ar teismo, t. y. apie:

• pirkimo procedūrų sustabdymo atšaukimą, t. y. apie tai, kad pažeidimą atsisakyta ištaisyti bei kartu pateikiamas argumentuotas pagrindimas, kodėl pažeidimas neištaisytas (detaliau apie pagrindimą žiūrėti PĮ 105 straipsnio 4 dalies komentarą); arba
• pradėtą kitą pirkimo procedūrą, visiškai ar iš dalies susijusią su tuo pačiu pirkimo objektu, t. y. pirkimo procedūros, dėl kurių buvo nustatytas rimtas ES teisės nuostatų pažeidimas, pasibaigė, todėl nebeliko ir pažeidimo, o naujos pirkimo procedūros atitinka ES teisės nuostatas.

6. PĮ 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad VPT, gavusi Europos Komisijos pranešimą apie nustatytą rimtą ES teisės nuostatų pažeidimą, turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad perkantysis subjektas pažeidė PĮ reikalavimus ir pažeidimų neištaisė.

Kadangi PĮ nuostatos turi atitikti ES teisės nuostatas, tai nustačius rimtą ES teisės nuostatų pažeidimą, atitinkamai laikoma, jog perkantysis subjektas pažeidė ir PĮ reikalavimus.

Tokiu atveju VPT informuoja Europos Komisiją apie tai, kad pažeidimas neištaisytas, tačiau pažeidimą pradėjo nagrinėti teismas pagal VPT ieškinį.

VPT kreipiasi į teismą, teikdama ieškinį, kaip institucija, ginanti viešąjį interesą (CPK 49 straipsnis) (detaliau žiūrėti PĮ 101 straipsnio 2 dalies 8 punkto komentarą).