70 straipsnis. Dialogo reikalavimai

1. Perkančioji organizacija, vesdama dialogą, turi laikytis šių sąlygų:

1) visiems tiekėjams taikyti vienodus reikalavimus, suteikti vienodas galimybes ir pateikti vienodą informaciją;

2) tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be tiekėjo sutikimo, kuriame būtų nurodyta, kokią informaciją leidžiama atskleisti;

3) dialogą vesti vadovaujantis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Tuo atveju, kai surašomas dialogo protokolas, jį pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo konsultuotasi, įgaliotasis atstovas.

        2. Konkurencinis dialogas gali būti vedamas viena po kitos einančiomis pakopomis, kad taikant skelbime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente nustatytus kriterijus būtų sumažintas tuo konkurencinio dialogo etapu svarstytinų sprendinių skaičius. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta, ar perkančioji organizacija numato taikyti dialogo pakopas. Jeigu taikomos dialogo pakopos, dalyviams, kurie nekviečiami į kitą pakopą, per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo raštu pranešama, kokie sprendiniai pasirinkti, nurodomos jų pasirinkimo priežastys. Paskutinėje pakopoje likęs dalyvių skaičius turi užtikrinti konkurenciją, jeigu yra pakankamai tinkamų sprendinių.

    3. Perkančioji organizacija tęsia dialogą tol, kol ji gali nustatyti jos poreikius atitinkantį vieną ar kelis sprendinius.

       4. Baigusi dialogą, perkančioji organizacija apie tai praneša likusiems dalyviams ir prašo kiekvieno jų pateikti galutinius pasiūlymus. Šiame kvietime nurodoma galutinio pasiūlymo pateikimo termino pabaiga, adresas ir kalba (kalbos), kuria (kuriomis) jie turi būti parengti. Galutiniai pasiūlymai rengiami pagal vykstant dialogui pateiktus ir patikslintus sprendinius. Šie pasiūlymai turi apimti visus būtinus ir pirkimui atlikti reikalingus elementus.

     5. Perkančioji organizacija dalyvių gali prašyti galutinius pasiūlymus paaiškinti, patikslinti ir išsamiai apibūdinti, tačiau toks paaiškinimas, patikslinimas, išsamus apibūdinimas arba papildoma informacija negali pakeisti pasiūlymo esmės arba dalyvavimo dialoge reikalavimų, iškreipti ar apriboti konkurencijos ir diskriminuoti tiekėjų.

   6. Gautus galutinius pasiūlymus perkančioji organizacija įvertina, remdamasi skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente nurodytais kriterijais. Perkančioji organizacija su dalyviu, kurio pasiūlymas atitinka geriausią kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, gali derėtis dėl finansinių įsipareigojimų ar kitų pasiūlyme nurodytų sąlygų patvirtinimo, galutinių pirkimo sutarties sąlygų nustatymo, tačiau tik tuo atveju, jeigu nebus keičiami pagrindiniai pasiūlymo ar kvietimo dalyvauti konkurenciniame dialoge elementai, įskaitant skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente nurodytus poreikius ir reikalavimus, tai nesukels pavojaus dėl konkurencijos iškreipimo ar diskriminacijos atsiradimo.

 

VPĮ 70 straipsnyje^[1] yra nustatyta konkurencinio dialogo vykdymo tvarka. VPĮ 70 straipsnyje iš esmės yra atkartojami VPĮ 66 straipsnyje nustatyti dialogo reikalavimai, išskyrus tam tikras toliau nurodomas išimtis.

Dialogo procedūra susideda iš dviejų etapų. Pirmojo etapo metu teikiami, tobulinami ir tikslinami tiekėjų siūlomi sprendiniai ir dėl jų vykdomas dialogas. Dialogas savo esme nėra derybos. Pats terminas suponuoja (nusako), kad tai yra dvišalė perkančiosios organizacijos ir tiekėjų diskusija, ieškant geriausių sprendinių ir jų alternatyvų. Tik perkančiajai organizacijai identifikavus jos poreikius atitinkantį sprendinį ar sprendinius, tiekėjai gali būti kviečiami teikti galutinius pasiūlymus, pereinant į antrąjį dialogo etapą – tiekėjų pasiūlymų vertinimą.

Dialogo metu perkančioji organizacija turi siekti šių tikslų:

1) I dialogo etapo metu padėti tiekėjams suprasti perkančiosios organizacijos poreikius ir reikalavimus, kad pagal juos tiekėjai prieš II dialogo etapą galėtų pakoreguoti savo sprendinius ir vėliau pateikti galutinius pasiūlymus;

2) Po I dialogo etapo patobulinti pirkimo sąlygas, įskaitant technines specifikacijas, sutarties projektą, jeigu tam tikri pirkimo aspektai dėl pirkimo sudėtingumo perkančiajai organizacijai buvo neaiškūs;

3) siekti, kad II dialogo etapo metu pateikti galutiniai pasiūlymai būtų kiek galima naudingesni perkančiajai organizacijai, pavyzdžiui, pasiekiant geriausią kainos ir kokybės santykį;

4) II dialogo etapo metu paskatinti tiekėjus pagerinti savo galutinių pasiūlymų sąlygas (skatinti tiekėjų konkurenciją).

 

Praktikoje rekomenduotina dialogą vykdyti šiais etapais ir vadovaujantis tokiais principais:

1. Išsiunčiamas kvietimas dalyviams dalyvauti dialogo susitikimuose, pridedama  susitikimo darbotvarkė, kurioje nurodoma, kuriuo metu (valandomis) dėl kurio klausimo ar objekto bus vedamas dialogas, rekomenduojama nustatyti pertraukas ne rečiau kaip kas 2 valandas;

2. Dar prieš susitikimą turėtų būti sutarta, kas iš kurio dalyvio pasiūlymo bus laikoma „geriausiu scenarijumi“, ką iš pasiūlymo privaloma turėti, dėl ko verta derėtis, o ko verta atsisakyti;

3. Perkančiosios organizacijos komanda turėtų būti susiderinusi dialogo eigos planą (pertraukos, pasitarimai, žodžio suteikimo tvarka ir pan.);

4.  Prieš susitikimą pasirūpinama būtina įranga (kompiuteris, projektorius, ekranas, rodyklė);

5. Dialogo susitikimai vykdomi tam tinkamoje patalpoje, kurioje yra stalas komisijos nariams, o kitoje pusėje – stalas dalyvio atstovams. Ekspertus rekomenduojama pakviesti užimti vietas netoli nuo perkančiosios organizacijos atstovų;

6.  Dialogo atitinkamą pakopą (techninę, finansinę ir teisinę) veda už dialogo pakopos vedimą paskirtas atsakingas asmuo;

7.  Susitikimo pradžioje pirkimo komisijos pirmininkas:

7.1.  iš dalyvio atstovo paprašo įgaliojimo, kad jis turi teisę atstovauti dalyviui;

7.2. dalyviams trumpai pristato apie pradedamą dialogo pakopą, kokia tvarka bus vedamas dialogas, jo tikslą, o taip pat pristato asmenį, atsakingą už pakopos vedimą;

7.3. pristato komisijos narius, pagrindinius ekspertus bei paprašo dalyvio pristatyti savo komandą;

7.4. paaiškina susitikimo tvarką – kokie klausimai; kada ir kokios pertraukos; iki kada vyks susitikimas; dalyvio ir pirkimo komisijos teisė daryti papildomas pertraukas apsitarti; kuriose patalpose dialogo šalys aptaria klausimus; sutikimo įrašas ir protokolavimas bei pasirašymas.  

8.  Pakopos vedėjas gali deleguoti užduotis komandai ir ekspertams, koordinuodamas visą procesą.

9. Susitikimų metu rekomenduojama laikytis nustatytos susitikimo darbotvarkės. Rekomenduojama nutraukti sesiją anksčiau, jei yra toks poreikis.

10. Susitikimo pradžioje komisijos pirmininkas turėtų informuoti dalyvį, kad jis gali prašyti padaryti pertrauką

11. Galima nustatyti maksimalų dalyvio atstovų skaičių, galintį būti dialogo susitikimo kambaryje. Turėtų būti laikomasi taisyklės, kad dalyvio atstovų skaičius neturi viršyti perkančiosios organizacijos komisijos narių ir ekspertų skaičiaus. Bet kokiu atveju reikia iš anksto, likus kelioms dienoms iki susitikimo išsiaiškinti, kiek dalyvio atstovų dalyvaus konkrečiame susitikime;

12. Dalyviui turėtų būti suteikta patalpa jo komandos pasitarimui – jeigu komisija su nariais klausimus aptars kitoje patalpoje nei vyksta susitikimas, tuomet pačioje pradžioje komisijos pirmininkas dalyvio atstovams pasiūlo pasitarimus organizuoti susitikimų patalpoje. Šiuo atveju visa perkančiosios organizacijos komanda turi palikti patalpas ir turi būti užtikrintas dalyvio pasitarimo konfidencialumas. Sprendimą dėl pasitarimo poreikio ir trukmės priima perkančioji organizacija;

13.  Ekspertai posėdžių metu dalyvauja kaip klausytojai ir laikosi visiškos tylos. Jie turi teisę siūlyti savo klausimus pakopos vedėjui;

14. Susitikimų metu daromas garso įrašas, o susitikimo protokolas turėtų būti paruoštas per pirkimo komisijos darbo reglamente nurodytą terminą (apie tai iš anksto pirkimo komisijos pirmininkas turi būti informuoti dalyvį). Susitikimo protokolas prieš jį pasirašant pirkimo komisijos pirmininkui, sekretoriui bei dalyvio įgaliotam atstovui turi būti suderintas su dalyviu;

15. Jei kažkurio klausimo pirkimo komisija negali atsakyti, įsipareigojama atsakymą pateikti nedelsiant per CVP IS. Apie tai pirkimo komisijos pirmininkas turėtų įspėti susitikimo pradžioje;

16. Dalyvius susitikimo pradžioje reiktų informuoti, kad perkančiosios organizacijos negali nurodyti, kaip dalyviui struktūruoti savo pasiūlymą. Taip pat apie tai, kad perkančioji organizacija neprivalo informuoti apie galimas dalyvio pasiūlymo spragas;

17. Bendraujant su dalyviais turi būti išlaikomi sąžiningumo ir nešališkumo principai;

18. Susitikimo pabaigoje galima išskirti tas dalyvio pasiūlymo sritis (detales), kurios gali būti tobulinamos;

19. Susitikimo pabaigoje uždaromas susitikimas ir primenama dėl kito susitikimo laiko, dialogo klausimų, susitikimo protokolo derinimo bei pasirašymo ir kad visa informacija bus teikiama per CVP IS.

Dialogo procedūra gali būti skaidoma į techninę, finansinę ir teisinę dalis. Techninėje dalyje perkančioji organizacija išsiaiškina savo galutinius poreikius – apimtį, techninius sprendimus, išpildymo laiką ir pagal tai gali detaliai ir aiškiai patikslinti pirkimo dokumentus (techninę specifikaciją ir kitus);

Finansinėje dalyje – techninio sprendinio kainą, kuri su galutiniu pasiūlymu gali mažėti arba didėti (išskyrus pirkimo dokumentuose nustatytas išimtis), atsiskaitymo tvarką.

Teisinėje dalyje – sutarties sąlygas, kurios priimtinos tiek perkančiajai organizacijai, tiek dalyviams bei galimiems finansuotojams (jeigu dalyvauja bankai / investicijų fondai), jeigu sutartis ilgalaikė, kaip šalys pasiskirsto rizikas, įskaitant statybos, tinkamumo, teisės aktų pasikeitimo ir pan.

 

1. VPĮ 70 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos sąlygos, kurių privalo laikytis perkančioji organizacija, vykdydama dialogą pirkime, kuris vykdomas konkurencinio dialogo būdu. Vykstant dialogui, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principą (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą), visų pirma privalo užtikrinti visų pirkimo dalyvių lygiateisiškumą ir tai, kad nei vienas iš pirkimo dalyvių nebūtų diskriminuojamas.

Vykdydama dialogą perkančioji organizacija privalo laikytis šių sąlygų:

1) visiems tiekėjams taikyti vienodus reikalavimus, suteikti vienodas galimybes ir pateikti vienodą informaciją; teikdama informaciją perkančioji organizacija neturi diskriminuoti tiekėjų (VPĮ 70 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų laikymasis yra susijęs ne tik su konfidencialios informacijos apsauga, kaip nustatyta VPĮ 20 straipsnyje, tačiau ir su dialogo esme, tikslu ir prasme, kai derėdamiesi tiekėjai negali žinoti, o perkančioji organizacija atskleisti sąlygų, dėl kurių derasi kiti pirkimo dalyviai. Dėl to perkančiajai organizacijai draudžiama informuoti trečiuosius asmenis ar kitus pirkimo dalyvius apie susitarimus su kitais pirkimo dalyviais.

Lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai lemia ir tai, kad su visais pirkimo dalyviais turi būti deramasi dėl tų pačių sąlygų, suteikiant tokios pačios apimties informaciją tokiu pat būdu ar priemonėmis, kiekvienam dalyviui skiriant vienodą ar panašų terminą dialogui, vienodą skaičių dialogo pakopų ir pan. Su kiekvienu dalyviu turi būti deramasi atskirai. Rekomenduojama, kad dėl tų pačių pirkimo sąlygų dialogą vestų tas pats pirkimo komisijos narys ar nariai.

2) Tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be tiekėjo sutikimo, kuriame būtų nurodyta, kokią informaciją leidžiama atskleisti (VPĮ 70 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Įstatymų leidėjas VPĮ 70 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatė draudimą perkančiajai organizacijai tretiesiems asmenims atskleisti tiekėjo konkurencinio dialogo metu pateiktą informaciją, tokiu būdu išsaugant tiekėjo konkurencinį pranašumą konkurencinio dialogo vykdymo metu.

Komentaro autorių nuomone, VPĮ 70 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas draudimas atskleisti tiekėjo pateiktą informaciją lemia, kad perkančioji organizacija konkurencinio dialogo vykdymo metu gali atskleisti iš tiekėjo gautą informaciją tretiesiems asmenims tik tuo atveju, kai:

1) yra gautas tiekėjo sutikimas dėl tokios informacijos atskleidimo; arba

2) tais atvejais, kai tokios informacijos atskleidimas yra būtinas tolimesniam konkurencinio dialogo vykdymui, o informacija atskleidžiama tokiu būdu ir apimtimi, kuris nepažeistų tiekėjo teisių bei teisėtų interesų.

Antruoju atveju iš tiekėjo gautos informacijos atskleidimas galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, jei tokios informacijos atskleidimas yra būtinas tolesnėms konkurencinio dialogo procedūroms vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kai perkančioji organizacija pagal iš ūkio subjekto gautą informaciją identifikuoja savo poreikius, jis turi teisę informuoti kitus tiekėjus apie galimybę pasiūlyti tokį poreikį įgyvendinančius sprendinius, tačiau neatskleidžiant tokį sprendinį pasiūliusio tiekėjo ar konkrečių jo pasiūlymo detalių. Priešingu atveju, draudimas išviešinti tiekėjo pasiūlytus, perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančius sprendinius iš esmės reikštų draudimą perkančiajai organizacijai paviešinti (identifikuoti ir paskelbti) jos poreikius, kuriam tiekėjai būtų kviečiami pasiūlyti savo sprendinius teikdami galutinius pasiūlymus.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija konkurencinio dialogo būdu vykdo statinio renovacijos darbų, pritaikant statinį perkančiosios organizacijos poreikiams, viešąjį pirkimą.

Vienas iš tiekėjų atliko perkančiosios organizacijos veiklos analizę ir nustatė, kad efektyvi perkančiosios organizacijos veikla galima ir nepanaudojant viso statinio administracinėms patalpoms, o likęs laisvas statinio plotas gali būti panaudojamas įrengiant perkančiosios organizacijos darbuotojų vaikams skirtą ugdymo vietą, kadangi analizės metu buvo nustatyta, kad net 80 procentų perkančiosios organizacijos darbuotojų augina mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į tai, pirminiame pasiūlyme vienas tiekėjas nurodė galimybę renovuojant statinį įrengti darbuotojų vaikams skirtą ugdymo vietą.

Perkančioji organizacija, nustačiusi, kad šio tiekėjo siūlomas sprendinys atitinka perkančiosios organizacijos poreikius, gali informuoti kitus tiekėjus apie tai, kad tiekėjai gali teikti pasiūlymus, susijusius su laisvo statinio ploto panaudojimu perkančiosios organizacijos darbuotojų poreikiams, socialiniams poreikiams, tokiu būdu netiesiogiai atskleidžiant iš vieno tiekėjo gautą informaciją tretiesiems asmenims.

 

VPĮ 70 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos taip pat turi būti aiškinamos kartu su kitomis VPĮ nuostatomis, įskaitant VPĮ 20 straipsnio nuostatas. Todėl bet kuriuo atveju perkančioji organizacija tretiesiems asmenims negali atskleisti tiekėjo pateiktos konfidencialios informacijos. Perkančiosios organizacijos neriboja vien tiekėjo nurodymas laikyti tam tikrą informaciją konfidencialia. Konfidencialios informacijos sąvoka pateikiama VPĮ 20 straipsnyje. Pati perkančioji organizacija privalo vertinti, ar tiekėjo kaip konfidenciali nurodoma informacija iš tiesų gali būti laikoma konfidencialia ir negali būti atskleista tretiesiems asmenims (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio komentarą).

3) dialogą vesti vadovaujantis VPĮ 22 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Tuo atveju, kai surašomas dialogo protokolas, jį pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotasis atstovas (VPĮ 75 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dialogo metu naudojamos bendravimo priemonės turi atitikti VPĮ 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus, būti nediskriminacinės, iš anksto atskleistos pirkimo dokumentuose (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio komentarą) ir sudaryti vienodas galimybes tiekėjams bendrauti ir keistis informacija su perkančiąja organizacija, t. y. vedant dialogą su tiekėjais gali būti bendraujama ir keičiamasi informacija rengiant susitikimus, darant prezentacijas, taip pat gali būti bendraujama raštu: paštu arba per kurjerį, faksu, telefonu (trumposiomis žinutėmis), elektroninėmis priemonėmis (CVP IS). Perkančioji organizacija išsirenka bendravimo priemones atsižvelgdama į konkretaus pirkimo sudėtingumą, tiekėjų galimybes (detaliau žiūrėti VPĮ 22 straipsnio komentarą).

Pažymėtina, kad dialogo turinys, kai dialogas atliekamas ne raštu, turi būti įforminamas dialogo protokoluose VPĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Tinkamai surašytu protokolu laikomas toks protokolas, kurį pasirašo tiek komisijos pirmininkas, tiek ir tiekėjo atstovas. Dialogo metu vykęs susirašinėjimas gali būti pridedamas prie dialogo protokolo (detaliau žiūrėti VPĮ 19 straipsnio komentarą).

 

2. VPĮ 70 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta perkančiosios organizacijos teisė taikyti dialogo pakopas, apie tai iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai nurodžius pirkimo dokumentuose. Dialogo pakopų esmė yra ta, kad perkančioji organizacija, taikydama dialogo pakopas, atsižvelgdama į pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, gali mažinti sprendinių, dėl kurių yra deramasi, skaičių. Tokiu būdu perkančioji organizacija atrenka sprendinius, kurie geriausiai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius bei finansines galimybes ir dialogą tęsia prašydama pateikti galutinius pasiūlymus, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos pasirinktus sprendinius (detaliau žiūrėti VPĮ 66 straipsnio komentarą).

Viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus atitinka situacija, kai pirmas dialogui kviečiamas vėliausiai pirminį sprendinį pasiūlęs dalyvis ir taip toliau, tačiau perkančioji organizacija pirkimo sąlygose gali nustatyti ir kitą dalyvių eiliškumo atrankos būdą, pavyzdžiui, burtų keliu.

Komentaro autorių nuomone, pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija turėtų nurodyti ne tik tai, kad dialogo pakopos bus taikomos, tačiau ir nustatyti atskirų dialogo pakopų eiliškumą, konkretų dialogo objektą ar objektus (jų ribas). Pavyzdžiui, perkančioji organizacija gali nustatyti, kad pirmojoje dialogo pakopoje bus deramasi dėl pirkimo objekto techninių savybių, antroje – dėl pristatymo terminų ir apmokomų perkančiosios organizacijos darbuotojų skaičiaus, trečioje – dėl pirkimo objekto kainos. Gali būti deramasi dėl įvairių prekių, paslaugų ar darbų aspektų, pavyzdžiui, kokybės, kiekių, sutarties sąlygų, socialinės ir aplinkos apsaugos, inovacijų, jeigu jie nesudaro pirkimo dokumentuose nurodytų minimalių reikalavimų.

Dialogas gali būti vykdomas tokiomis pakopomis (skirtingų pakopų susitikimai gali būti vykdomi lygiagrečiai):

1) Pirmojoje pakopoje aptariami ir vedamas dialogas dėl techninių sprendinių aspektų, įskaitant inžinerinius ir techninius aspektus, paslaugų, prekių teikimo, projekto rezultato, dėl kitų su techniniais sprendinio aspektais susijusių klausimų (rekomenduotina trukmė – 5 darbo dienos);

2) Antrojoje pakopoje galima derėtis dėl prekių pristatymo termino, jeigu jis nesudaro pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad prekių pristatymo termino prailginimas gali turėti įtakos sumažinti pasiūlymo kainą (rekomenduotina trukmė – 1 darbo diena);

3) Trečiojoje pakopoje aptariami ir vedamas dialogas dėl finansinių sprendinio aspektų, įskaitant finansavimo sąlygas, atsiskaitymų ir mokėjimų tvarką, kainos mažinimo ir kitų su finansiniais sprendinio aspektais susijusių klausimų (rekomenduotina trukmė – 3 darbo dienos);

4) Ketvirtojoje pakopoje galima susiderėti, kad tiekėjas be papildomo mokesčio apmokys perkančiosios organizacijos darbuotojus naudotis iš jo įsigytomis prekėmis (rekomenduotina trukmė – 1 darbo diena);

5) Penktojoje pakopoje galima derėtis dėl perkamo objekto komplektacijos – tiekėjai pasiūlo pirkimo objekto priedus, kurių reikalingumo perkančioji organizacija negalėjo numatyti prieš pradėdama pirkimą (rekomenduotina trukmė – 1 darbo diena);

6) Šeštojoje pakopoje vedamas dialogas dėl teisinių sprendinio (sutarties projekto) aspektų (rekomenduotina trukmė – 2 darbo dienos).

Vykdant dialogą pakopomis, vadovaujantis viešųjų pirkimų skaidrumo principu (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą), dalyviams, kurie nekviečiami į kitą dialogo pakopą, raštu (VPĮ 22 straipsnyje nustatyta tvarka) turėtų būti pranešama, kokie sprendiniai pasirinkti, nurodomos jų pasirinkimo priežastys (detaliau žiūrėti VPĮ 22 ir 66 straipsnių komentarus).

Tokiu atveju tiekėjai, kurie nekviečiami į kitą dialogo pakopą, turėtų galimybę įvertinti perkančiosios organizacijos sprendimo tęsti dialogą su atitinkamais tiekėjais pagrįstumą ir teisėtumą.

Įstatymų leidėjas VPĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatė, kad dialogo pakopos privalo būti taikomos taip, kad būtų užtikrinama tiekėjų konkurencija. Dėl to dialogas pakopomis negali būti atliekamas tokiu būdu, kad paskutinėje dialogo pakopoje liktų tik vienas dalyvis, išskyrus atvejus, kai perkančiosios organizacijos poreikius atitinkantį sprendimą gali pasiūlyti tik vienas tiekėjas.

Po kiekvienos dialogo pakopos perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti sprendinius ar atskiras jo dalis pagal dialogo rezultatus.

 

3. VPĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad dialogo vykdymas nėra savitikslis, todėl dialogas turi būti vykdomas tol, kol perkančioji organizacija galės identifikuoti savo poreikius bei tokių poreikių finansines ir teisines sąlygas pagal vieną ar kelis sprendinius, kurie atitiktų perkančiosios organizacijos poreikius.

Be to, dialogo vykdymas daugiau (pirmiausia) yra susijęs ne tiek su konkretaus dalyvio (laimėtojo) atrinkimu, kiek su vieno ar kelių perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančių sprendinių nustatymu. Perkančiajai organizacijai dialogo būdu atrinkus vieną ar kelis perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančius sprendinius, dialogas yra baigiamas ir vadovaujantis VPĮ 70 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka dalyviai yra kviečiami pateikti galutinius pasiūlymus, siūlant perkančiosios organizacijos identifikuotus, jos poreikius atitinkančius sprendinius.

Būtent perkančioji organizacija vertina ir nustato, koks konkretus sprendinys atitinka jos poreikius, iš anksto atitinkamų kriterijų ir sprendinių ar jo dalių nenustačiusi pirkimo dokumentuose. Vis dėlto perkančioji organizacija pranešime tiekėjams, kviesdama pateikti galutinius pasiūlymus, turėtų motyvuoti, kodėl būtent pasirinktas sprendinys atitinka jos poreikius ir apie tai informuoti tiekėjus (detaliau žiūrėti VPĮ 70 straipsnio 1 dalies komentarą pirmiau ir VPĮ 22 straipsnio komentarą).

Komentaro autorių nuomone, perkančioji organizacija net ir nustačiusi sprendinį, atitinkantį jos poreikius, neturėtų nutraukti dialogo procedūros ir turėtų išklausyti visų tiekėjų siūlomus sprendinius ir tik išklausiusi visus tiekėjus nuspręsti, kokie sprendiniai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir dėl kokių sprendinių tiekėjai galės pateikti galutinį pasiūlymą^[2].

 

4. VPĮ 70 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta kvietimo pateikti galutinius pasiūlymus ir galutinių pasiūlymų pateikimo tvarka.

Įstatymų leidėjas VPĮ 70 straipsnio 4 dalyje nustatė, kad perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių pateikti galutinius pasiūlymus tik tuo atveju, jeigu yra baigta dialogo procedūra, kurios metu perkančioji organizacija yra nustačiusi vieną ar kelis jos poreikius atitinkančius sprendinius. Tuo atveju, jei perkančioji organizacija neidentifikavo ir nenustatė, kokie konkretūs sprendiniai tenkintų jos poreikius, dalyviai negali būti kviečiami teikti galutinius pasiūlymus, o perkančioji organizacija turi arba tęsti dialogo vykdymą, arba nutraukti pirkimo procedūras.

Tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija identifikavo jos poreikius atitinkančius sprendinius, ji patikslina pirkimo dokumentus (pirkimo dokumentuose nustato atitinkamus reikalavimus, atsižvelgdama į pasirinktus sprendinius) (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio komentarą), apie dialogo pabaigą informuoja dialogo pakopų metu neatmestus tiekėjus (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio komentarą), ir paprašo jų pateikti galutinius pasiūlymus pagal patikslintus pirkimo dokumentus (detaliau žiūrėti VPĮ 69 straipsnio komentarą).

Komentaro autorių nuomone, pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija gali numatyti, kad perkančioji organizacija pateikti galutinius pasiūlymus kvies tik tuos tiekėjus, kurių siūlyti sprendiniai atitiko perkančiosios organizacijos poreikius, jei tokiu būdu nebus nepagrįstai (dirbtinai) ribojama tiekėjų konkurencija (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą). Tokia tiekėjų atrankos procedūra atitinka konkurencinio dialogo esmę ir prasmę.

Likę dalyviai gali pateikti galutinius pasiūlymus tik dėl tų sprendinių, kurie dialogo metu buvo nustatyti kaip atitinkantys perkančiosios organizacijos poreikius. Dalyvių teikiamų galutinių pasiūlymų turinys turi atitikti patikslintuose pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

Kviesdama dalyvius pateikti galutinius pasiūlymus perkančioji organizacija kvietime privalo nurodyti galutinį pasiūlymų pateikimo terminą, adresą ir kalbą, kuria pasiūlymas turi būti parengtas. Perkančioji organizacija kvietime taip pat gali nurodyti papildomą informaciją, susijusią su galutinių pasiūlymų rengimu ir pateikimu.

 

5. VPĮ 70 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta perkančiosios organizacijos teisė prašyti dalyvių paaiškinti, patikslinti ir išsamiai apibūdinti pateiktus galutinius pasiūlymus.

Perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo galutinius pasiūlymus, tačiau tiekėjams yra draudžiama atlikti esminius savo tokių pasiūlymų keitimus, t. y. keisti kainą ar atlikti kitus pakeitimus, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus, arba jei toks dalyvio galutinio pasiūlymo paaiškinimas, patikslinimas galėtų iškreipti ar apriboti konkurenciją, diskriminuoti kitus dalyvius (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio 9 dalies komentarą).

 

6. VPĮ 70 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta galutinio dalyvio pasiūlymo vertinimo tvarka.

Galutinius dalyvių pasiūlymus perkančioji organizacija privalo vertinti griežtai laikydamasi pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų ir pirkimo dokumentuose nustatytų pasiūlymų vertinimo kriterijų (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio komentarą).

Įstatymų leidėjas VPĮ 70 straipsnio 6 dalyje nustatė, kad vykdant pirkimą konkurencinio dialogo būdu, yra taikoma kiek lankstesnė procedūra.  Perkančioji organizacija su preliminariu pirkimo laimėtoju iki viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo gali derėtis dėl tam tikrų neesminių viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų: finansinių įsipareigojimų (pavyzdžiui, apmokėjimo termino, avansinio mokėjimo, avansinio mokėjimo dydžio ir kt.), kitų pasiūlyme nurodytų sąlygų patvirtinimo ar galutinių viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų. Vis dėlto po kvietimo pateikti galutinius pasiūlymus, perkančiosios organizacijos ir preliminarus pirkimo laimėtojas negali derėtis dėl ir keisti esminių pasiūlymo ar kvietimo dalyvauti pirkime sąlygų, įskaitant ir pirkimo dokumentuose nurodytų perkančiosios organizacijos poreikių ir reikalavimų, pavyzdžiui, dėl pirkimo objekto kainos, kokybės, techninių savybių, atitikties atitinkamiems standartams ir kita.

Taip pat perkančioji organizacija ir dalyvis gali derėtis tik tiek ir tik dėl tų sąlygų, kiek tai nesukels pavojaus dėl konkurencijos iškreipimo ar lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimo, o dėl šių sąlygų nebuvo susitarta anksčiau (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio 9 dalies komentarą).

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija įvertino dalyvių pateiktus galutinius pasiūlymus, o daugiausiai ekonominio naudingumo balų gavo Tiekėjo A pasiūlymas. Tiekėjas A prieš sudarant viešojo pirkimo-pardavimo sutartį nurodė, kad sutiktų pasirašyti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį tuo atveju, jei pirmiau nurodytoje sutartyje būtų numatytas avansinis mokėjimas, 5 000 Eur padidinta pirkimo objekto kaina, 12 mėnesių sutrumpinta kokybės garantijos trukmė ir pakeista prekių pristatymo vieta.

Atsižvelgdama į tai, kad pirkimo dokumentuose buvo įtvirtintas konkretus kokybės garantijos terminas, tiekėjams nebuvo nustatyta galimybė gauti avansinį mokėjimą, o pirkimo objekto kainos pakeitimas reikštų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimą, kadangi dalyviai tarpusavyje konkuravo ir dėl pirkimo objekto kainos, perkančioji organizacija su Tiekėju A galėtų derėtis tik dėl prekių pristatymo vietos ir tik tiek, kiek tai nepažeistų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų bei nesukeltų pavojaus konkurencijos iškraipymui.

 

---