Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė–Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtomis Metodinėmis priemonėmis.

 

5 straipsnis. Numatomos pirkimo vertės skaičiavimas

1. Numatoma pirkimo vertė skaičiuojama imant visas mokėtinas sumas be pridėtinės vertės mokesčio, į ją įtraukiant visas pirkimo sutarčių pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes, kurios turi būti aiškiai numatytos pirkimo dokumentuose. Kai perkančioji organizacija numato prizus ir (arba) kitas išmokas kandidatams ar dalyviams, apskaičiuodama numatomą pirkimo vertę, ji turi į tai atsižvelgti. Numatoma pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo procedūrų pradžioje.

2. Kai perkančioji organizacija yra sudaryta iš atskirų struktūrinių padalinių, skaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visų struktūrinių padalinių bendrą numatomą pirkimo vertę. Tačiau jei atskiras perkančiosios organizacijos struktūrinis padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, gali būti skaičiuojama atskirai to struktūrinio padalinio numatoma pirkimo vertė. Atskiru struktūriniu padaliniu, savarankiškai atsakančiu už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, laikomas perkančiosios organizacijos struktūrinis padalinys, tenkinantis visas šias sąlygas:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2254, 2023-11-16, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-22985

1) turi įgaliojimus savarankiškai atlikti pirkimus ir priimti sprendimus dėl pirkimų;

2) pirkimams turi atskirą biudžeto eilutę;

3) turi įgaliojimus savarankiškai priimti sprendimus dėl pirkimo sutarčių sudarymo ir mokėjimų pagal tas sutartis iš savo biudžeto lėšų atlikimo.

3. Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo, išskyrus atvejus, kai tai yra pateisinama dėl šio straipsnio 2 dalyje nustatytų priežasčių.

4. Pasirenkant numatomos pirkimo vertės skaičiavimo būdą, negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.

5. Numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką.

6. Jeigu prekių ar paslaugų pirkimo sutartys yra reguliaraus pobūdžio arba jas numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti, numatoma pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų:

1) sumuojama bendra faktinė to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per pastaruosius 12 mėnesių arba finansinius metus, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į perkamo kiekio arba vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo;

2) sumuojama bendra numatomų to paties tipo pirkimo sutarčių, kurios bus sudaromos per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo arba per visus finansinius metus, jeigu jie ilgesni kaip 12 mėnesių, vertė.

7. Jeigu darbai ar to paties tipo prekės ir paslaugos gali būti perkami sudarant atskiras pirkimo sutartis ar preliminariąsias sutartis atskiroms pirkimo dalims, tai apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visas tokias pirkimo dalis. Kai atliekant pirkimą ketinama sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį kiekvienai pirkimo daliai, vadovaujamasi šio įstatymo nuostatomis, kurios taikytinos atsižvelgiant į bendrą visų pirkimo dalių vertę.

8. Neatsižvelgdama į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija, perkančioji organizacija turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti supaprastintus pirkimus atskiroms pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė yra mažesnė kaip 80 000 Eur (aštuoniasdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) perkant to paties tipo prekes ar paslaugas, o perkant darbus – mažesnė kaip 1 000 000 Eur (vienas milijonas eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), jeigu bendra tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.

9. Neatsižvelgdama į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo ribai arba ją viršija, perkančioji organizacija turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti mažos vertės pirkimą atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė yra mažesnė kaip 70 000 Eur (septyniasdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės, o perkant darbus – mažesnė kaip 174 000 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt keturi tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2532, 2024-04-11, paskelbta TAR 2024-04-19, i. k. 2024-07265

10. Jeigu numatoma pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija ir perkančioji organizacija pasinaudoja šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytomis teisėmis, turi būti užtikrinama, kad bendra pagal šio straipsnio 8 ir 9 dalis atliekamo pirkimo dalių vertė būtų ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.

11. Apskaičiuojant numatomą darbų pirkimo vertę, įskaitomos ir numatomų darbų atlikimo bei projektavimo (tuo atveju, kai kartu perkamos ir tų darbų projektavimo paslaugos) ir darbams atlikti reikalingų kitų paslaugų ar prekių, kurias rangovui pateikia perkančioji organizacija, numatomos vertės.

12. Prekių nuomos, finansinės nuomos (lizingo), pirkimo išsimokėtinai numatoma pirkimo vertė skaičiuojama:

1) jeigu numatoma sudaryti terminuotą pirkimo sutartį, kurios trukmė yra 12 ar mažiau mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė, arba, jeigu pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 12 mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė, įskaitant numatomą likutinę vertę;

2) jeigu numatoma sudaryti neterminuotą pirkimo sutartį arba jeigu abejojama dėl pirkimo sutarties trukmės, pirkimo sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48.

13. Skaičiuojant numatomą paslaugų pirkimo vertę, atsižvelgiama:

1) draudimo paslaugų pirkimo atveju – į draudimo įmokų ar kitokio atlyginimo draudikui vertę;

2) bankų ar kitų finansinių paslaugų pirkimo atveju – į bankui mokamas įmokas, komisinį atlyginimą, palūkanas ir kitokį atlyginimą už paslaugas;

3) projektavimo paslaugų pirkimo atveju – į mokesčius, komisinį atlyginimą ir kitokį atlyginimą už paslaugas;

4) paslaugų pirkimo po projekto konkurso, kai su laimėtoju bus sudaroma paslaugos pirkimo sutartis, atveju – į numatomą perkamų paslaugų vertę, įskaitant visus galimus prizus ir (arba) kitas pinigines išmokas dalyviams;

5) paslaugų pirkimo po projekto konkurso, kai projekto konkurso laimėtojai ar dalyviai apdovanojami prizais ar kitomis piniginėmis išmokomis, atveju – į bendrą visų prizų ar kitokių piniginių išmokų vertę, įskaitant numatomą vertę paslaugų pirkimo sutarties, kuri vėliau gali būti sudaroma neskelbiamų derybų būdu pagal šio įstatymo 71 straipsnio 4 dalį, jeigu perkančioji organizacija skelbime apie projekto konkursą nurodo, kad tokia pirkimo sutartis bus sudaroma.

14. Jeigu numatytoje sudaryti paslaugų pirkimo sutartyje nebus nurodoma fiksuota kaina, skaičiuojant pirkimo vertę atsižvelgiama:

1) terminuotų sutarčių, kurių trukmė yra 48 ar mažiau mėnesių, atveju – į bendrą numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertę;

2) neterminuotų sutarčių atveju arba tada, kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 48 mėnesiai, – į numatomos sudaryti pirkimo sutarties mėnesio vertę, padaugintą iš 48.

15. Preliminariosios sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos taikymo atvejais numatoma pirkimo vertė nustatoma atsižvelgiant į didžiausią numatomą visų per visą preliminariosios sutarties arba dinaminės pirkimo sistemos trukmę numatytų sudaryti pirkimo sutarčių vertę be pridėtinės vertės mokesčio.

16. Inovacijų partnerystės sutarties atveju apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, kurią numatoma vykdyti per visus inovacijų partnerystės sutarties etapus, taip pat į didžiausias numatomas prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos numatoma sukurti ir nusipirkti pagal inovacijų partnerystės sutartį, vertes be pridėtinės vertės mokesčio.

 

Komentuojamame VPĮ 5 straipsnyje^[1] nustatytos numatomos viešojo pirkimo (toliau – pirkimas) vertės skaičiavimo taisyklės.

Šių taisyklių tikslai:

• įtvirtinti priemones ir metodus, naudojamus, nustatant pirkimo rūšį (tarptautinis ar supaprastintas pirkimas) (detaliau žiūrėti VPĮ 4 straipsnio komentarą);
• įtvirtinti priemones ir metodus, naudojamus, apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę, kuri yra lyginamasis dydis, vertinant neįprastai mažas pasiūlymų kainas (detaliau žiūrėti VPĮ 57 straipsnio komentarą) bei per didelę, perkančiosioms organizacijoms nepriimtiną kainą (detaliau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto komentarą).

Už pirkimų rūšies parinkimo teisėtumą ir teisingumą atsakinga pirkimą vykdanti perkančioji organizacija. Tai reiškia, kad, pasirinkdama pirkimo rūšį, perkančioji organizacija privalo įsitikinti, jog numatoma pirkimo vertė neviršys VPĮ leidžiamos maksimalios supaprastintų pirkimų ribos, t. y. supaprastintiems darbų pirkimams numatoma pirkimo vertė neviršys tarptautinio pirkimo numatomos pirkimo vertės ribos^[2].

Kai yra nustatomas pažeidimas, susijęs su pareigų apskaičiuoti numatomą pirkimo vertę nevykdymu:

• vien tokio pobūdžio pažeidimas, susijęs su pareigų apskaičiuoti pirkimo vertę nevykdymu, nėra pakankamas pagrindas viešojo pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – pirkimo sutartis) pripažinti negaliojančia;
• turi būti nustatyta faktinė pirkimo sutarties (vienos ar kelių pirkimo sutarčių) kaina ir pagal ją sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos pasirinkto pirkimo būdo (ir rūšies, pvz., ar tai nėra tarptautinis pirkimas) atitikties VPĮ įtvirtintam teisiniam reguliavimui[3].

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdė pirkimą apklausos būdu dėl automobilių parkavimo paslaugų teikimo bei sudarė pirkimo sutartį su apklausos laimėtoju. Už paslaugas turėjo atsiskaityti patys stovėjimo aikštelės naudotojai bei perkančioji organizacija kiekvieną mėnesį po 1 000 Eur. Po 3 metų buvo nustatyta, kad naudotojai ir perkančioji organizacija kartu už stovėjimą sumokėjo 300 000 Eur sumą. Kitas tiekėjas, įvertinęs situaciją, kreipėsi į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo neteisėta, kadangi pirkimo sutarties vertė viršijo ne tik mažos vertės pirkimo, bet taip pat supaprastinto pirkimo ribas ir todėl turėjo būti skelbiamas tarptautinis pirkimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) analogiškoje situacijoje pažymėjo, kad numatoma pirkimo vertė turi būti skaičiuojama įtraukiant ir naudotojų mokamas sumas bei kad tokie VPĮ 5 straipsnio nuostatų pažeidimai vertinami kaip šiurkštūs, laikoma, kad šių nuostatų nesilaikymu neužtikrinama tiekėjų konkurencija^[4].

Numatoma pirkimo vertė apskaičiuotina pagal tai, ką gaus tiekėjas, įvykdęs pirkimo sutartį, tiek tiesiogiai iš perkančiosios organizacijos, tiek netiesiogiai, t. y. iš pačios veiklos vykdymo^[5], pavyzdžiui, mokėjimus atlieka tiesioginiai paslaugos naudotojai, o perkančioji organizacija padengia tik tą dalį tiekėjo kaštų, kurių nepadengia naudotojų mokėjimai.

Būtina nesutapatinti numatomos pirkimo vertės, kuri, kaip minėta, skirta nustatyti pirkimo rūšį ir maksimalios pirkimui skiriamos lėšų sumos. Numatoma pirkimo vertė visais atvejais turi būti nustatyta, tačiau maksimali pirkimui skiriama lėšų suma iš anksto gali būti nenustatoma. Gali būti tokių atvejų, kai numatoma pirkimo vertė sutampa su maksimalia pirkimui skiriama lėšų suma, tačiau taip pat perkančioji organizacija gali maksimalią pirkimui skiriamą lėšų sumą nustatyti didesnę^[6]. Jeigu maksimali pirkimui skiriama lėšų suma yra didesnė už numatomą pirkimo vertę, tai neturėtų būti tiek didesnė, kad pasikeistų pirkimo rūšis, pavyzdžiui, jei numatoma pirkimo vertė paslaugoms yra 135 000 Eur (supaprastintas pirkimas), tai perkančiosios organizacijos, įrašytos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą centrinių valstybinio administravimo subjektų sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąrašą (toliau – centrinės valdžios perkančioji organizacija), galima maksimali pirkimui skiriama lėšų suma negali būti lygi ar didesnė už 150 000 Eur, kadangi tokiu atveju pirkimo rūšis pasikeistų iš supaprastinto į tarptautinį pirkimą (detaliau apie maksimalią pirkimui skiriamą sumą žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto komentare).

Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės taip pat nustatytos Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1S-94 „Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo“(toliau – Pirkimo vertės metodika). Pirkimo vertės metodikos nuostatos yra privalomojo pobūdžio ir jomis privalo vadovautis perkančiosios organizacijos, apskaičiuodamos numatomą prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertę, pagal kurią nustato, kokios vertės pirkimą turi atlikti pagal VPĮ nuostatas.

Perkančioji organizacija numatomą pirkimo vertę gali apskaičiuoti šiais metodais:

• VPĮ 5 straipsnyje nurodytais metodais ir sąlygomis;
• Pirkimo vertės metodikoje nurodytais metodais ir sąlygomis;
• pasitelkiant rinkos tyrimą ir (ar) rinkos konsultacijas (detaliau žiūrėti VPĮ 27 straipsnio komentarą);
• atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos praeityje sudarytų pirkimo sutarčių patirtį ir vertes [7].

1. VPĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos pagrindinės numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės bei sumos, kurios turi būti įtrauktos į numatomą pirkimo vertę.

Numatoma pirkimo vertė yra skaičiuojama iki pirkimų procedūrų pradžios, t. y. iki pirkimo skelbimo publikavimo arba kvietimo pateikti pasiūlymus, kai skelbimas nėra publikuojamas^[8].

Numatoma pirkimo vertė turi reikšmės pirkimo procedūrų metu:

• tais atvejais, jeigu pirkimui skirtų lėšų suma yra nurodyta pirkimo dokumentuose, tai ši suma negali būti keičiama. Nustačius, kad visų tiekėjų pasiūlymų kainos viršija nustatytą numatomą pirkimo vertę, jeigu tiekėjų pasiūlymų kainos yra tiek didesnės, jog perkančioji organizacija turi pakeisti pirkimo rūšį (vietoj mažos vertės pirkimo turi vykdyti supaprastintą pirkimą ar vietoj supaprastinto pirkimo turi vykdyti tarptautinės vertės pirkimą), tuomet perkančioji organizacija neturi teisės vykdyti derybų su tiekėjais tam, kad būtų sumažintos pasiūlymų kainos. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi atmesti visų tiekėjų pasiūlymus ir pirkimo procedūros baigiasi (detaliau žiūrėti VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto komentarą), tuomet vykdomas naujas pirkimas pagal tinkamai pasirinktą rūšį[9]. 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija (centrinės valdžios perkančioji organizacija) vykdo supaprastintą pirkimą dėl aikštyno žolės priežiūros ir tvarkymo paslaugų bei numato, kad numatoma pirkimo vertė yra 135 000 Eur (ši suma nebuvo išviešinta). Trys tiekėjai pateikė pasiūlymus pirkime, atitinkamai 145 000 Eur, 150 000 Eur, 175 000 Eur. Visos šios sumos viršijo perkančiosios organizacijos nustatytą numatomą pirkimo vertę ir tarptautinės vertės pirkimų ribą. Perkančioji organizacija tokiu atveju turi nutraukti pirkimą VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu ir vykdyti tarptautinės vertės pirkimą.

• kai tiekėjai pateikia pasiūlymus, kurių kainos yra mažesnės ir būtų galima vykdyti paprasčiau reguliuojamą pirkimą[10] (vietoje tarptautinio pirkimo galima vykdyti supaprastintą pirkimą), perkančioji organizacija neturi teisės nutraukti vykdomo pirkimo tik dėl netinkamo pirkimo rūšies pasirinkimo. Tokiu atveju pirkimą būtina tęsti, kadangi griežtesnių nuostatų (skirtų tarptautinės vertės pirkimams) taikymas pirkimams, kuriems gali būti taikomas paprastesnis reguliavimas (supaprastintiems pirkimams), nepažeidžia VPĮ.

Numatoma pirkimo vertė yra tai, ką perkančioji organizacija teoriškai turi sumokėti pagal sudarytą pirkimo sutartį (faktinė suma, vykdant pirkimo sutartį, nuo perkančiosios organizacijos numatytos pirkimo vertės gali skirtis dėl tiekėjo siūlomos konkurencingesnės kainos, ne viso kiekio įsigijimo ar dėl pirkimo sutarties pakeitimo). Dydis turi būti tinkamai pagrįstas visomis būsimomis aplinkybėmis:

1) įtraukiant visas mokėtinas (nepriklausomai nuo finansavimo šaltinių) sumas be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Tai reiškia, kad į numatomą pirkimo vertę turi būti įskaičiuotos visos išlaidos, pavyzdžiui, susijusios su pristatymu, prijungimu, išbandymu ir kt., taip pat turi būti įskaičiuoti visi pagal teisės aktus mokėtini mokesčiai, išskyrus PVM.

Kaip nustatyta Direktyvos 2014/24/ES preambulės 19-ojoje konstatuojamojoje dalyje, apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę, būtina atsižvelgti į visas tiekėjo pajamas, tiek gautas iš perkančiosios organizacijos, tiek iš trečiųjų šalių^[11], bei prekių (paslaugų, darbų) perdavimą, nuolaidų gavimą ar kitą naudą, kurią gauna tiekėjas už pirkimo sutarties vykdymą^[12].

PVM nėra įskaičiuojamas, atsižvelgiant į tai, kad pirkimuose gali dalyvauti skirtingo statuso tiekėjai, kuriems gali būti netaikomas PVM mokestis, be to, skirtingoms prekėms, paslaugoms ar darbams yra numatomas skirtingo dydžio PVM mokestis, todėl galutinės pasiūlymų kainos gali skirtis dėl šio mokesčio taikymo ir jo dydžio.

2) įtraukiant visas pirkimo sutarčių pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes, kurios turi būti aiškiai numatytos pirkimo dokumentuose. Atnaujinimo galimybė apibrėžiama kaip pirkimo dokumentuose numatoma galimybė atlikti atskirą pirkimą dėl darbų ar to paties tipo prekių ar paslaugų, sudarant naują pirkimo sutartį. Pasirinkimo galimybė apibrėžiama kaip pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje numatyta galimybė pagal tą pačią pirkimo sutartį įsigyti papildomų prekių, paslaugų ar darbų, kurių poreikis gali atsirasti dėl prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo termino pratęsimo, perkamų kiekių, apimčių, objekto pakeitimo^[13].

VPĮ 89 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė iš anksto numatyti pirkimo sutarties pratęsimą bei pratęsimo sąlygas (detaliau žiūrėti VPĮ 89 straipsnio komentarą), todėl perkančioji organizacija, nustatydama numatomą pirkimo vertę, turi atsižvelgti į tai, ar bus įtvirtinta tokia galimybė, bei įtraukti sumas, mokėtinas per pratęstą terminą, į numatomą pirkimo vertę.

Perkančioji organizacija, nustatydama pirkimo objekto apimtį, pirkimo sąlygose turi teisę nurodyti tiek tikslų kiekį, tiek ir orientacinį kiekį^[14] , taip pat teisę įsigyti didesnį ar mažesnį kiekį, priklausomai nuo savo poreikio. Dėl šios aplinkybės perkančioji organizacija, nustatydama numatomą pirkimo vertę, privalo įskaičiuoti visas sumas, t. y. didžiausią galimą įsigyti kiekį.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija nustato, kad ketina įsigyti preliminarų prekių kiekį ir vertina, kad gali būti įsigyjama 15 procentų daugiau arba mažiau prekių negu numatytas preliminarus kiekis. Tokiu atveju numatoma pirkimo vertė turi būti skaičiuojama prie preliminaraus kiekio pridėjus papildomus 15 procentų. 

Be to, VPĮ 71 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta galimybė papildomai pirkti iš to paties tiekėjo, t. y. nustatyta atnaujinimo galimybė^[15] (detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio 5 dalies komentarą), todėl ir šių papildomai vykdomų pirkimų vertė turi būti įskaičiuota į numatomą pirkimo vertę.

3) atsižvelgti į numatomus prizus ir (arba) kitas išmokas, priemokas kandidatams ar dalyviams^[16].

Vykdant projekto konkursą (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 28 dalies bei 74 straipsnio komentarus) bei konkurencinį dialogą (detaliau žiūrėti VPĮ 68 straipsnio 4 dalies komentarą), perkančioji organizacija gali numatyti prizų ir ar (ir) kitų išmokų, priemokų dalyviams ar kandidatams mokėjimą, todėl šios sumos turi būti įskaičiuotos į numatomą pirkimo vertę.

2. VPĮ 5 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos taisyklės, taikomos skaičiuojant atskirų perkančiosios organizacijos struktūrinių padalinių numatomas pirkimų vertes.

Bendroji taisyklė – turi būti sumuojamos visų perkančiosios organizacijos struktūrinių padalinių vykdomų pirkimų vertės.

Įtvirtinta išimtis, kad, esant VPĮ 5 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms, gali būti nustatoma atskira perkančiosios organizacijos struktūrinio padalinio atliekamo pirkimo numatoma pirkimo vertė.

Perkančiosios organizacijos struktūrinis padalinys suprantamas kaip pirkimo vykdytojo struktūrinis ar administracinis padalinys (filialas, atstovybė, departamentas, skyrius, biuras, tarnyba, poskyris ir pan.), neturintis atskiro juridinio asmens statuso^[17].

Siekiant nesumuoti numatomų pirkimo verčių visiems perkančiosios organizacijos struktūriniams padaliniams, toks padalinys turi atitikti visas šias sąlygas:

• turi įgaliojimus savarankiškai atlikti pirkimus ir priimti sprendimus dėl pirkimų. Šiuo atveju aplinkybės, kad perkančioji organizacija ir jos padalinys kitais atvejais vykdo bendrus pirkimus ar perkančioji organizacija įsigyja prekių, paslaugų ar darbų struktūriniam padaliniui, gali turėti įtakos sprendžiant dėl šios sąlygos atitikties[18], pavyzdžiui, jeigu perkančioji organizacija paprastai visus metus vykdo pirkimus visiems struktūriniams padaliniams, o tik vieną atskirą pirkimą nori atlikti pats struktūrinis padalinys, tuomet toks padalinys nebūtų laikomas atitinkančiu nurodytą sąlygą;
• pirkimams turi atskirą biudžeto eilutę;
• turi įgaliojimus savarankiškai priimti sprendimus dėl pirkimo sutarčių sudarymo ir mokėjimų pagal tas pirkimo sutartis iš savo biudžeto lėšų (eilutės) atlikimo.

Nustatant, ar atskiras struktūrinis padalinys atitinka pirmiau nurodytas sąlygas, kartu turi būti vadovaujamasi šio struktūrinio padalinio veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (įstatymais, nuostatais, veiklos (darbo) reglamentais, pareigybių aprašymais, vidaus tvarkos taisyklėmis ir t. t.) ir kitais dokumentais (įgaliojimais ir t. t.).

Vienas iš Lietuvoje veikiančių atskirų struktūrinių padalinių pavyzdžių, atitinkančių VPĮ 5 straipsnio 2 dalies sąlygas, yra savivaldybių seniūnijos.

3. VPĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta VPĮ pirkimui nustatytos tvarkos taikymo, išskyrus atvejus, kai tai yra pateisinama dėl VPĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatytų priežasčių.

VPĮ 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas perkančiosioms organizacijoms dirbtinai skaidyti pirkimus į atskiras dalis vien tam, kad būtų išvengta VPĮ pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.

Toks skaidymas laikytinas neteisėtu, kai jis nepagrįstas objektyviais kriterijais ir pažeidžia pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo principus ar neužtikrina racionalaus lėšų naudojimo. Išimtis taikoma tik tuo atveju, jeigu egzistuoja VPĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, leidžiančios atskirai skaičiuoti savarankiškų struktūrinių padalinių pirkimų vertes (detaliau žiūrėti VPĮ 5 straipsnio 2 dalies komentarą).

Pažymėtina, kad pagal šią nuostatą perkančiajai organizacijai draudžiama:

• skaidyti tarptautinės vertės pirkimus į kelis supaprastintus pirkimus, siekiant išvengti tarptautiniams pirkimams taikomos tvarkos;
• skaidyti supaprastintus pirkimus į mažos vertės pirkimus, siekiant išvengti supaprastintiems pirkimams taikomos tvarkos. 

Pavyzdys

Savivaldybės administracija siekia įsigyti penkis automobilius, kurių kiekvienam planavo skirti iki 40 000 Eur sumą. Bendra numatoma visų automobilių vertė viršija mažos vertės pirkimo vertės ribas, todėl turi būti vykdomas supaprastintas pirkimas. Tačiau perkančioji organizacija kiekvienam automobiliui nusprendė vykdyti atskirą pirkimą, kurių kiekvienas būtų 40 000 Eur vertės ir būtų vykdomas kaip mažos vertės pirkimas.

Perkančioji organizacija negali išskaidyti pirkimo taip, kad būtų vykdomi mažos vertės pirkimai, o turi arba vykdyti bendrą supaprastintą pirkimą, arba atlikti atskirus pirkimus, tačiau jie turi būti vykdomi kaip supaprastinti pirkimai (išskyrus VPĮ 5 straipsnio 9 dalyje numatytą galimybę dalį pirkimų vykdyti kaip mažos vertės pirkimus).

Pavyzdys

Perkančioji organizacija (centrinės valdžios perkančioji organizacija) trims skirtingoms ligoninėms planuoja įsigyti po vieną mobilų rentgenografijos aparatą, kurių kiekvieno vertė 140 000 Eur. Bendra numatoma visų aparatų vertė viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą, todėl turi būti vykdomas tarptautinis pirkimas. Nepaisant to, perkančioji organizacija nusprendė kiekvienai ligoninei vykdyti atskirą pirkimą, kurių kiekvieno vertė būtų 140 000 Eur, ir šiuos pirkimus vykdyti kaip supaprastintus pirkimus.

Tokie veiksmai laikytini netinkamu pirkimo išskaidymu, kad būtų išvengta tarptautinio pirkimo procedūrų. Perkančioji organizacija negali išskaidyti pirkimo taip, kad būtų vykdomi supaprastinti pirkimai, o turi arba vykdyti bendrą tarptautinį pirkimą, arba atlikti atskirus pirkimus, tačiau jie turi būti vykdomi kaip tarptautiniai pirkimai (išskyrus VPĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytą galimybę dalį pirkimų vykdyti kaip supaprastintus pirkimus). 

Pažymėtina, kad draudimas skaidyti pirkimą, siekiant išvengti VPĮ nustatytos tvarkos taikymo, yra viena iš fundamentaliųjų pirkimų teisės ir šios srities praktikos taisyklių, kurios nesilaikymas arba pažeidimas yra laikomas šiurkščiu teisės pažeidimu. Nurodyto draudimo nepaisymas lemia absoliutų perkančiosios organizacijos sprendimų, taip pat įgyvendintų pirkimo procedūrų bei sudarytų pirkimo sutarčių neteisėtumą ir negaliojimą. Šiuo teisiniu draudimu yra siekiama užkirsti kelią galimai manipuliacijai taisyklėmis^[19].

Išimtis taikoma tuo atveju, kai atskirus pirkimus vykdo perkančiosios organizacijos struktūriniai padaliniai, atitinkantys VPĮ 5 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas (detaliau žiūrėti VPĮ 5 straipsnio 2 dalies komentarą).

Atkreiptinas dėmesys, kad VPĮ 5 straipsnio 3 dalis nereiškia draudimo apskritai pirkimo objekto skaidyti į dalis (detaliau žiūrėti VPĮ 28 straipsnio komentarą). Galimybė skaidyti pirkimo objektą į dalis yra leidžiama, jeigu, kaip minėta, tai nėra dirbtinis skaidymas į dalis, siekiant išvengti VPĮ nustatytos tvarkos taikymo. Taigi nustatant tokio suskaidyto pirkimo objekto numatomo pirkimo vertę, yra susumuojamos visų pirkimo objekto dalių vertės, t. y. numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama visam pirkimo objektui bendrai.

4. VPĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasirenkant numatomos pirkimo vertės skaičiavimo būdą, negali būti siekiama išvengti VPĮ pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.

VPĮ 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas perkančiosioms organizacijoms pasirenkant numatomos pirkimo vertės skaičiavimo metodą, jį pasirinkti taip, kad būtų galima išvengti VPĮ pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.

Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo būdus nustato VPĮ 5 straipsnis, jų taikymą detalizuoja Pirkimo vertės metodika. Pažymėtina, kad paprastai perkančiosios organizacijos pirkimo planus rengia einamiesiems finansiniams metams, o numatomą pirkimo vertę, jeigu planuojamos sudaryti to paties tipo pirkimo sutartys yra reguliaraus pobūdžio arba per tam tikrą laikotarpį numatyta to paties tipo pirkimo sutarties atnaujinimo galimybė, skaičiuoja sumuojant bendrą faktinę to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per pastaruosius 12 mėnesių arba finansinius metus, vertę – vadinamuoju  retroaktyviuoju metodu. Tačiau perkančioji organizacija gali pasirinkti ir kitą metodą numatomos vertės skaičiavimui, kai susumuojama bendrai numatomų to paties tipo pirkimo sutarčių, kurios bus sudaromos (ir dėl kurių sudarymo bus pradėtos pirkimo procedūros) per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo (įskaitant ir numatomos pirkimo sutarties, kurios pagrindu pristatomos prekės ar suteikiamos paslaugos, vertę) – vadinamuoju perspektyviuoju metodu. Pažymėtina ir tai, kad pasirinktą numatomos vertės apskaičiavimo būdą perkančioji organizacija gali laisvai pakeisti, jeigu, jį pakeitus, nebus išvengta VPĮ pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija raštinės prekių pirkimo vertę apskaičiavo vadovaudamasi vadinamuoju perspektyviuoju metodu – per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo (2024 m. liepos 1 d. – 2025 m. birželio 30 d.) ji numato sudaryti pirkimo sutarčių už 64 000 Eur be PVM (30 000 Eur be PVM numatoma išleisti 2024 m., 34 000 be PVM – 2025 m.). Paaiškėja, kad 2025 m. pradžioje reikia įsigyti raštinės prekių už dar 7 000 Eur be PVM. Taigi, planuodamas pastarąjį pirkimą, pirkimo vykdytojas negali nustatyti, kad pirkimo vertė 2025 m. atliekamam raštinės prekių pirkimui bus skaičiuojama retroaktyviuoju metodu, t. y. per finansinius metus, kadangi tai leistų išvengti prievolės vykdyti supaprastintą pirkimą (64 000 + 7 000 be PVM jau viršytų mažos vertės pirkimui nustatytą ribą) ^[19(1)].

5. VPĮ 5 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, kad numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama pagal VPT patvirtintą Pirkimo vertės metodiką.

Kaip minėta, šiuo metu galioja Pirkimo vertės metodika, kuri privalomai taikoma, vykdant pirkimo procedūras.

6. VPĮ 5 straipsnio 6 dalyje yra reglamentuojamas numatomų pirkimo verčių skaičiavimo būdas, kai prekių ar paslaugų pirkimo sutartys yra reguliaraus pobūdžio arba jas numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti.

Reguliaraus pobūdžio pirkimo sutartis suprantama kaip perkančiosios organizacijos sudaroma pirkimo sutartis, skirta nuolatiniams perkančiosios organizacijos ir (ar) trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti ar įprastinei veiklai vykdyti. Pavyzdžiui, raštinės prekių, valymo paslaugų ir kitų panašių objektų pirkimo sutartys yra reguliaraus pobūdžio, kadangi tokios prekės ir paslaugos yra būtinos įprastai, nuolatinei perkančiosios organizacijos veiklai. Tuo tarpu, pavyzdžiui, medikamentų pirkimo sutartis dažniausiai bus reguliaraus pobūdžio tik ligoninei ar kitai sveikatos priežiūros veiklą vykdančiai perkančiajai organizacijai^[20], nes bus skirta nuolatiniams poreikiams tenkinti. Tačiau tokios pirkimo sutartys nebūtinai bus laikomos reguliaraus pobūdžio visoms kitoms perkančiosioms organizacijoms.

Pirkimo sutartis, kurią numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti, suprantama kaip trumpalaikė pirkimo sutartis dėl to paties tipo prekių ar paslaugų, kuri gali būti pakartotinai (iš naujo) sudaroma esant tam tikram laikotarpiui tarp pirkimo sutarčių (pavyzdžiui, kelių mėnesių pertrauka) arba be jokio tarpo tarp jų, t. y. sudarant naują pirkimo sutartį iš karto viena po kitos^[21].

Pagal VPĮ 5 straipsnio 6 dalį, tais atvejais, kai prekių ar paslaugų pirkimo sutartys yra reguliaraus pobūdžio arba numatoma jas per tam tikrą laikotarpį atnaujinti, numatoma pirkimo vertė gali būti apskaičiuojama, taikant vieną iš dviejų metodų – retroaktyvųjį arba perspektyvųjį:

Retroaktyvusis metodas	Perspektyvusis metodas
Sumuojama bendra faktinė to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per pastaruosius 12 mėnesių arba finansinius metus21(1), vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma), atsižvelgiant į perkamo kiekio arba vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo.	Sumuojama bendra numatomų to paties tipo pirkimo sutarčių, kurios bus sudaromos per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo arba per visus finansinius metus, jeigu jie ilgesni kaip 12 mėnesių, vertė.
Taip skaičiuojant numatomą pirkimo vertę, turi būti atsižvelgiama į:1) pirkimo kiekio pokyčius (perkančioji organizacija turi nustatyti koks konkretus kiekis yra reikalingas einamaisiais metais);2) pirkimo objekto kainos pokyčius (perkančioji organizacija turi nustatyti, ar perkamo objekto kaina rinkoje nepasikeitė, pavyzdžiui, dėl darbuotojų darbo užmokesčio pokyčių ar kitų rinkos elementų).
Pavyzdys, kai sumuojama bendra faktinė to paties tipo sutarčių, sudarytų per pastaruosius finansinius metus, vertė: perkančioji organizacija 2025 m. vykdo raštinės prekių pirkimą. Žinoma, kad per pastaruosius (praėjusius) finansinius 2024 m. ji sudarė 2 raštinės prekių sutartis (reguliarias to paties tipo prekių pirkimo sutartis), kurių bendra vertė 25 000 Eur be PVM. Perkančioji organizacija 2025 m. planuodama įsigyti raštinės prekių: 1) įvertina praėjusių finansinių 2024 metų bendrą sutarties (-ių) vertę (25 000 Eur be PVM); 2) įvertina pokyčius, kurie atsirado nuo pradinės sutarties sudarymo (kainų ar poreikio padidėjimą/sumažėjimą ir kt.), ir nustato, kad reikalinga pakoreguoti šią vertę ir padidinti ją iki 30 000 Eur be PVM. Taigi bendra numatoma pirkimo vertė yra lygi 30 000 Eur be PVM. Pavyzdys, kai sumuojama bendra faktinė to paties tipo sutarčių, sudarytų per pastaruosius 12 mėnesių, vertė: perkančioji organizacija 2025 m. rugsėjo mėn. vykdo raštinės prekių pirkimą. Žinoma, kad prieš 11 mėnesių, t. y. 2024 m. spalio mėn. ji sudarė vienerių metų trukmės raštinės prekių pirkimo sutartį už 12 000 Eur be PVM. Šiuo metu perkančioji organizacija ketina įsigyti daugiau raštinės prekių ir jų kiekis turi padidėti 12 proc., lyginant su ankstesne pirkimo sutartimi. Atsižvelgiant į šį pokytį, numatoma pirkimo vertė bus skaičiuojama pagal šią formulę: pradinė pirkimo sutarties vertė (12 000 Eur be PVM) padidinama pagal reikiamą kiekio augimą (12 000 x 12 proc.), todėl numatoma pirkimo vertė bus 13 440 Eur be PVM. Taigi, bendra numatoma pirkimo vertė sudarys 25 440 Eur be PVM (12 000 Eur + 13 440 Eur).	Pavyzdys Jeigu perkančioji organizacija suplanavo, kad pirmasis per finansinius metus biuro baldų pirkimas bus pradėtas kovo 1 d., o pagal šio pirkimo pagrindu sudarytą pirkimo sutartį pirmasis prekių pristatymas numatomas gegužės 1 d., skaičiuodama biuro baldų prekių pirkimo vertę, ji turi sudėti visų nuo gegužės 1 d. iki kitų metų gegužės 1 d. numatomų sudaryti baldų pirkimo sutarčių vertes, įskaitant ir numatomos pirkimo sutarties, kurios pagrindu pirmą kartą pristatomi baldai, vertę. Antrojo pirkimo procedūras per tuos pačius finansinius metus perkančioji organizacija numato pradėti rugpjūčio 1 d., o pirmasis pagal šio pirkimo pagrindu sudarytą pirkimo sutartį prekių pristatymo terminas numatomas spalio 1 d. Tokiu atveju antrojo pirkimo procedūrų pradžioje, skaičiuodama biuro baldų prekių pirkimo vertę, perkančioji organizacija turi sudėti visų nuo spalio 1 d. iki kitų metų spalio 1 d. numatomų sudaryti baldų pirkimo sutarčių, vertes, įskaitant ir numatomos pirkimo sutarties, kurios pagrindu pirmą kartą pristatomi baldai, vertę[22].

 

To paties tipo prekės, paslaugos^[23] nustatomos pagal Bendrajame viešųjų pirkimų žodyne (BVPŽ) pateiktų kodų pirmuosius tris skaitmenis (detaliau apie BVPŽ žiūrėti VPĮ 3 straipsnio komentarą).

Pavyzdys

BVPŽ kodas 77100000-1 – Žemės ūkio paslaugos; BVPŽ kodas 77200000-2 – Miškininkystės paslaugos nelaikytinos to paties tipo paslaugomis, nes jų BVPŽ kodo pirmieji trys skaitmenys skiriasi. Tuo tarpu BVPŽ kodas 77210000-5 – Medienos ruošos paslaugos ir BVPŽ kodas 77220000-8 – Medienos impregnavimo paslaugos gali būti laikomos to paties tipo paslaugomis, kadangi jų BVPŽ kodo pirmieji trys skaitmenys sutampa, o skiriasi tik ketvirtas BVPŽ kodo skaitmuo.

Pagal Pirkimų vertės metodiką yra nustatytos šios išimtys iš nurodytos taisyklės dėl to paties tipo prekių ir paslaugų nustatymo pagal BVPŽ pateiktų kodų pirmuosius tris skaitmenis^[24]:.

Paslaugos	Prekės
1) paslaugų teikimo sritis nėra identiška ar panaši.	1) prekių pirmi penki BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenys skiriasi ir prekės nėra skirtos identiškam ar panašiam naudojimui.
Pavyzdys Nors mokymo dirbti kompiuteriu paslaugų (80533100-0) ir pirmosios pagalbos mokymo paslaugų (80562000-1) pirmieji trys BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenys sutampa, atsižvelgiant į tai, kad šių paslaugų teikimo sritis yra skirtinga, joms suteikti reikalinga skirtinga lektorių kvalifikacija, kurios mažos įmonės ar lektoriai, besiverčiantys individualia veikla, gali neturėti, šios paslaugos gali būti nelaikomos to paties tipo paslaugomis.	Pavyzdys Nors žurnalų stovų (30191120-1) ir kredito kortelių (30161000-5) pirmieji trys BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenys sutampa, atsižvelgiant į tai, kad šių prekių pirmi penki BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenys skiriasi ir šios prekės nėra skirtos panašiam naudojimui (žurnalų stovas yra skirtas leidiniams laikyti, o kredito kortelės – atsiskaitymui), šios prekės gali būti nelaikomos to paties tipo prekėmis.
2) tokių paslaugų įprastai neteikia vienas tiekėjas (atsižvelgiama į tiekėjo specializaciją ir suinteresuotumą atitinkamoje veikloje).	2) tokių prekių savo asortimente įprastai neturi vienas tiekėjas (atsižvelgiama į tiekėjo specializaciją ir suinteresuotumą atitinkamoje veikloje).
Pavyzdys Nors medicinos įrangos remonto ir priežiūros paslaugų (50421000-2) ir laikrodžių remonto ir priežiūros paslaugų (50432000-2) pirmieji trys BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenys sutampa, akivaizdu, kad įprastai tokių paslaugų neteikia vienas tiekėjas, todėl šios paslaugos gali būti nelaikomos to paties tipo paslaugomis. Nors BVPŽ kodas 92350000-9 – Azartinių lošimų ir lažybų organizavimo paslaugos bei BVPŽ kodas 92360000-2 – Pirotechninės paslaugos pirmieji trys BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenys sutampa, atsižvelgiant į tai, kad šių paslaugų teikimo sritis yra skirtinga, joms teikti reikalingos skirtingos licencijos, šios paslaugos gali būti nelaikomos to paties tipo paslaugomis. Be to, šių paslaugų neteikia vienas ūkio subjektas, todėl nurodytos paslaugos gali būti nelaikomos to paties tipo paslaugomis ir dėl šios priežasties.	Pavyzdys Nors keleivinių automobilių (34110000-1) ir viešojo transporto paslaugų autobusų (34121100-2) pirmieji trys BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenys sutampa, tokias transporto priemones įprastai parduoda skirtingos specializuotos įmonės, todėl šios prekės gali būti nelaikomos to paties tipo prekėmis.

 

7. VPĮ 5 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtintos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės tais atvejais, kai darbai ar to paties tipo prekės ir paslaugos gali būti perkami, sudarant atskiras pirkimo sutartis ar preliminariąsias sutartis atskiroms pirkimo dalims.

VPĮ 5 straipsnio 7 dalis nustato bendrąją taisyklę, kad, tuo atveju, kai pirkimo objektas yra skaidomas į dalis, kurių kiekvienai sudaromos atskiros pirkimo ar preliminariosios sutartys, arba atskirus pirkimus (detaliau žiūrėti VPĮ 28 straipsnio komentarą), numatoma pirkimo vertė turi būti skaičiuojama, atsižvelgiant į visas tokias pirkimo objekto dalių vertes, t. y. numatoma pirkimo vertė skaičiuojama ne atskirai kiekvienai daliai atskirai, bet kartu, sumuojant visas dalis (ar visus atskirus pirkimus).^[26] Ši taisyklė nepriklauso nuo to, ar sudaroma pirkimo sutartis (pagrindinė sutartis) ar preliminarioji sutartis, taip pat šiai taisyklei neturi įtakos tai, į kelias pirkimo dalis yra suskaidytas pirkimas. Be to, kai atliekant pirkimą ketinama sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį kiekvienai pirkimo daliai, perkančioji organizacija turi vadovautis VPĮ nuostatomis, kurios yra taikytinos, atsižvelgiant ne į kiekvienos atskiros pirkimo dalies vertę, o į bendrą visų pirkimo dalių vertę.

VPĮ 5 straipsnio 7 dalies taikymą detalizuoja Pirkimų vertės metodika^[25], kuri nustato, kad tais atvejais (išskyrus nustatytas išimtis), kai pirkimo objektas yra skaidomas į atskiras dalis, dėl kurių numatoma sudaryti atskiras pirkimo (preliminariąsias) sutartis, ar vykdant atskirus pirkimus, ir jeigu:

• įsigyjami darbai, kurie kartu kaip statybos ir (arba) inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas savarankiškai atlieka vieną ūkinę ar techninę funkciją, arba
• perkamos to paties tipo prekės ar paslaugos,

– kiekvienai tokiai pirkimo daliai ar atskiram pirkimui turi būti taikomas toks pat teisinis režimas, koks būtų taikomas visam pirkimui, jeigu jo objektas nebūtų skaidomas į dalis. Todėl net ir tais atvejais, kai atskirų pirkimo objekto dalių vertės atskirai nesiekia tarptautinio pirkimo vertės ribos, tačiau visų pirkimo dalių (atskirų pirkimų) bendra suma viršija šią ribą, kiekviena dalis turi būti vykdoma kaip tarptautinės vertės pirkimas (atitinkamai perkančioji organizacija elgiasi, pasirinkdama atlikti mažos vertės ar suprastintą pirkimą).

Pažymėtina, kad toks teisinis reguliavimas neturi būti suprantamas kaip ribojimas ar draudimas skaidyti pirkimą į dalis ar sudaryti atskiras pirkimo sutartis. Ši nuostata reguliuoja ne pirkimo struktūros pasirinkimą (skaidyti ar neskaidyti į dalis), o pirkimo rūšies pasirinkimą, priklausomai nuo viso pirkimo objekto vertės, taigi nustato perkančiosios organizacijos pareigą įvertinti, kokios rūšies pirkimas (tarptautinis pirkimas ar supaprastintas pirkimas) turi būti vykdomas, atsižvelgiant į numatomos pirkimo vertės ribas.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija planuoja įsigyti pastato modernizavimo pirkimą, kuris yra išskaidytas į keturias atskiras pirkimo dalis: 1) darbo projekto parengimas; 2) rekonstravimo darbai; 3) įrenginio įsigijimas ir sumontavimas; 4) baldų įsigijimas ir sumontavimas. Skaičiuodama šio pirkimo numatomą pirkimo vertę, perkančioji organizacija turi susumuoti visų šių atskirų pirkimo dalių vertes.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija planuoja įsigyti degalų įsigijimo iš degalinių visoje Lietuvos teritorijoje pirkimą, kuris yra suskaidytas į 60 atskirų pirkimo dalių pagal savivaldybių teritorijas. Skaičiuodama šio pirkimo numatomą pirkimo vertę, perkančioji organizacija turi susumuoti visų pirkimo dalių, t. y. visose teritorijose numatomų įsigyti degalų vertes.

Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu vienu pirkimu, skaidant jį į dalis, perkamos prekės ar paslaugos, kurios nėra to paties tipo, arba perkami darbai, kurie kartu, kaip statybos ir (arba) inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas, savarankiškai neatlieka vienos ūkinės ar techninės funkcijos, tokių pirkimo dalių verčių sumuoti nereikia.

8. VPĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatyta numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės išimtis, kai perkančioji organizacija gali vykdyti supaprastintus pirkimus, nors pagal bendrąsias normas jai reikėtų vykdyti tarptautinį pirkimą.

VPĮ 5 straipsnio 8 dalis nustato bendros taisyklės išimtį, kuri leidžia perkančiosioms organizacijoms, atliekančioms pirkimus, kurių numatoma pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija, atskiroms pirkimo dalims vykdyti supaprastintus pirkimus. Šia teise perkančioji organizacija gali pasinaudoti esant šioms sąlygoms ^[27]:

1) numatoma pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija;

2) perkančioji organizacija siekia atskirti dalį tarptautinio pirkimo bei vieną ar kelis pirkimus vykdyti supaprastinto pirkimo būdu;

3) supaprastinto pirkimo, kurį perkančioji organizacija ketina vykdyti, numatoma pirkimo vertė prekėms ir paslaugoms yra mažesnė kaip 80 000 Eur be PVM, o perkant darbus – 1 000 000 Eur be PVM^[28];

4) bendra tokių supaprastintų pirkimų vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės (tarptautinio pirkimo vertės).

Kitaip tariant, perkančioji organizacija turi teisę vykdyti dalį darbų, paslaugų ar prekių pirkimų pagal supaprastintų pirkimų taisykles, nors jie turėtų būti vykdomi kaip tarptautiniai pirkimai.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija planuoja įsigyti to paties tipo prekių, tačiau ji nori išskaidyti šį prekių pirkimą į tris atskirus pirkimus ir per einamuosius finansinius metus sudaryti tris atskiras to paties tipo reguliaraus pobūdžio prekių pirkimo sutartis, kurių pirmosios numatoma vertė yra 60 000 Eur be PVM, antrosios – 650 000 Eur be PVM, trečiosios – 90 000 Eur be PVM. Atsižvelgdama į tai, kad planuoja įsigyti to paties tipo prekes, sudarydama per finansinius metus kelias atskiras reguliaraus pobūdžio pirkimo sutartis, perkančioji organizacija šių pirkimų vertes turi susumuoti. Vadinasi bendra numatoma pirkimo vertė yra 800 000 Eur be PVM (60 000+650 000+90 000). Ši bendra pirkimo vertė viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą. Perkančioji organizacija, siekdama įgyvendinti teisę vykdant tarptautinės vertės pirkimą, atskiras pirkimo dalis vykdyti kaip supaprastintus pirkimus, privalo įvertinti abi šias sąlygas: 1) kokia suma sudaro 20 procentų nuo bendros pirkimo vertės; 2) ar atskiras pirkimas neviršija 80 000 Eur be PVM. Šiuo konkrečiu atveju 20 procentų nuo bendros pirkimo vertės, kuri yra 800 000 Eur be PVM sudaro 160 000 Eur be PVM, vadinasi, perkančioji organizacija supaprastintų pirkimų bendrai galėtų atlikti ne daugiau kaip už 160 000 Eur be PVM. Įvertinusi antrąją būtinąją sąlygą, kad kiekvienas iš pirkimų negali viršyti 80 000 Eur be PVM, perkančioji organizacija įsitikina, kad tik vienas iš trijų pirkimų, kuriam planuota 60 000 Eur be PVM, galėtų būti vykdomas kaip supaprastintas pirkimas, o kiti du pirkimai, kuriems šiuo konkrečiu atveju atitinkamai planuota 650 000 Eur be PVM ir 90 000 Eur be PVM, turi būti vykdomi kaip tarptautiniai pirkimai.

Pavyzdys

Bendra atliekų tvarkymo paslaugų numatoma pirkimo vertė yra 1 500 000 Eur be PVM, todėl perkančioji organizacija turi teisę atskirai pagal supaprastintų pirkimų taisykles vykdyti tris pirkimus, kurių kiekvieno vertė 75 000 Eur be PVM, kadangi, šiuo konkrečiu atveju, įvertinusi abi būtinąsias sąlygas, perkančioji organizacija nustatė, kad 1) kiekvieno iš pirkimų vertė neviršija 80 000 Eur be PVM ir 2) kartu visų šių trijų pirkimų suma neviršija 20 procentų nuo bendros numatomos pirkimo vertės (3 × 75 000 Eur be PVM=225 000 Eur be PVM, ši suma sudaro 15 procentų nuo bendros numatomos pirkimo vertės 1 500 000 Eur be PVM) ^[29].

Dalies pirkimo objekto išskyrimas ir supaprastinto pirkimo vykdymas nėra ribojamas laiko, t. y. gali būti vykdomas prieš ir po bendro tarptautinės vertės pirkimo procedūrų.

VPT yra parengusi ir savo interneto svetainėje paskelbusi mokomąją skaičiuoklę, kuria gali naudotis perkančiosios organizacijos, siekdamos pasinaudoti išimtimis, nustatytomis ^[30] VPĮ 5 straipsnio 8-10 dalyse.

9. VPĮ 5 straipsnio 9 dalyje yra reglamentuojama numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės išimtis, kai perkančioji organizacija gali vykdyti supaprastintus pirkimus.

VPĮ 5 straipsnio 9 dalis nustato bendros taisyklės išimtį, kuri leidžia perkančiosioms organizacijoms, atliekančioms pirkimus, kurių numatoma pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo ribai arba ją viršija, VPĮ nustatyta tvarka atlikti mažos vertės pirkimą atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė yra mažesnė kaip 70 000 Eur (septyniasdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės, o perkant darbus – mažesnė kaip 174 000 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt keturi tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).

Išimties taikymas galimas, esant šioms sąlygoms kartu:

1) numatoma pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo vertės ribai arba ją viršija, t. y. gali būti mažos vertės pirkimo, supaprastinto pirkimo ar tarptautinio pirkimo vertės ribos;

2) perkančioji organizacija siekia atskirti dalį pirkimo bei vieną ar kelis pirkimus vykdyti mažos vertės pirkimo būdu;

3) bendra tokių mažos vertės pirkimų numatoma vertė yra mažesnė kaip 70 000 Eur be PVM to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės (detaliau dėl to paties tipo prekių ar paslaugų sampratą žiūrėti VPĮ 5 straipsnio 6 dalies komentarą), o perkant darbus – mažesnė kaip 174 000 Eur be PVM.

4) yra taikoma 20 procentų bendros visų pirkimų dalių ir numatomos pirkimo vertės riba (detaliau žiūrėti VPĮ 5 straipsnio 8 dalies bei 10 komentarą). Tai reiškia, kad mažos vertės pirkimas, kurį perkančioji organizacija siekia atlikti atskirai pagal mažos vertės pirkimų taisykles, negali būti brangesnis negu vienas penktadalis supaprastinto ar tarptautinio pirkimo vertės.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija planuoja įsigyti to paties tipo prekių, tačiau ji nori išskaidyti šį prekių pirkimą į tris atskirus pirkimus ir per einamuosius finansinius metus sudaryti tris atskiras to paties tipo reguliaraus pobūdžio prekių pirkimo sutartis, kurių vienos numatoma vertė yra 480 000 Eur be PVM, kitų dviejų – po 10 000 Eur be PVM. Atsižvelgdama į tai, kad planuoja įsigyti to paties tipo prekes, sudarydama per finansinius metus kelias atskiras reguliaraus pobūdžio pirkimo sutartis, perkančioji organizacija šių pirkimų vertes turi susumuoti, vadinasi bendra numatoma pirkimo vertė yra 500 000 Eur be PVM (480 000+10 000+10 000), kuri viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą. Šiuo atveju perkančioji organizacija mažos vertės pirkimų galėtų atlikti ne daugiau kaip už 70 000 Eur be PVM. Taigi, vienas pirkimas, kuriam planuota 480 000 Eur be PVM, turi būti vykdomas kaip tarptautinės vertės pirkimas (nebent perkančioji organizacija skaidytų ir šį pirkimą), o kiti du pirkimai, kuriems planuota po 10 000 Eur be PVM, gali būti vykdomi kaip mažos vertės pirkimai.

Pavyzdys

Ligoninė planuoja įsigyti reagentų, tačiau dėl reagentų galiojimo laiko ir tyrimų netolygaus pasiskirstymo per metus ligoninė nori išskaidyti reagentų įsigijimą į keturis atskirus pirkimus ir per einamuosius finansinius metus sudaryti keturias atskiras pirkimo sutartis, kurių vienos numatoma vertė yra 150 000 Eur be PVM, dviejų – po 10 000 Eur be PVM, o ketvirtosios – 3 000 Eur be PVM. Atsižvelgdama į tai, kad planuoja įsigyti to paties tipo prekes, sudarydama per finansinius metus kelias atskiras reguliaraus pobūdžio pirkimo sutartis, perkančioji organizacija šių pirkimų vertes turi susumuoti, vadinasi bendra pirkimo vertė yra 173 000 Eur be PVM (150 000 + 10 000 + 10 000 + 3 000), kuri viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą. Šiuo atveju perkančioji organizacija mažos vertės pirkimų galėtų atlikti ne daugiau kaip už 70 000 Eur be PVM, kurie taip pat turėtų neviršyti 20 proc. bendros pirkimo vertės ribos (t. y. 34 600 Eur be PVM). Kitaip tariant abu pirkimai, kurių vertės yra po 10 000 Eur bei pirkimas, kurio vertė 3 000 Eur (10 000 + 10 000 + 3 000 = 23 000 Eur) gali būti vykdomi kaip mažos vertės pirkimai, o pirkimas, kuriam planuota 150 000 Eur be PVM, turi būti vykdomas kaip tarptautinės vertės pirkimas.

10. VPĮ 5 straipsnio 10 dalyje yra nustatytos VPĮ 5 straipsnio 8 ir 9 dalių normų taikymo kartu taisyklės, t. y. perkančiosios organizacijos veiksmai, kai siekiama vykdyti tiek mažos vertės, tiek supaprastintus pirkimus, nors pagal bendrąsias normas jai reikėtų vykdyti tarptautinį pirkimą.

VPĮ 5 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytos išimtys, kuomet perkančioji organizacija turi teisę atlikti supaprastintus pirkimus ar mažos vertės pirkimo atskiroms pirkimo dalims ir atskiriems pirkimams:

• kai pirkimo vertė lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija (VPĮ 5 straipsnio 8 dalis);
• kai pirkimo vertė lygi mažos vertės pirkimo vertės ribai arba ją viršija, įskaitant supaprastintus ir tarptautinius pirkimus (VPĮ 5 straipsnio 9 dalis).

VPĮ 5 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas reguliavimas, kai perkančioji organizacija nori vykdyti ir supaprastintą pirkimą, ir mažos vertės pirkimą, o šių abiejų rūšių numatoma pirkimo vertė negali viršyti 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės^[31].

Pavyzdys

Perkančioji organizacija planuoja įsigyti to paties tipo prekių, tačiau ji nori išskaidyti šį prekių pirkimą į keturis atskirus pirkimus ir per einamuosius finansinius metus sudaryti keturias atskiras to paties tipo reguliaraus pobūdžio prekių pirkimo sutartis, kurių pirmosios numatoma vertė yra 30 000 Eur be PVM, antrosios ir trečiosios – po 70 000 Eur be PVM, ketvirtosios – 650 000 Eur be PVM. Atsižvelgdama į tai, kad planuoja įsigyti to paties tipo prekes, sudarydama per finansinius metus kelias atskiras reguliaraus pobūdžio pirkimo sutartis, perkančioji organizacija šių pirkimų vertes turi susumuoti, vadinasi, bendra numatoma pirkimo vertė yra 820 000 Eur be PVM (30 000+70 000+70 000+650 000), ji viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą. Šiuo atveju perkančioji organizacija įvertina būtinąsias sąlygas: 1) supaprastintų ir mažos vertės pirkimų galėtų būti atlikta ne daugiau kaip už 164 000 Eur be PVM (tai 20 procentų nuo bendros numatomos pirkimo vertės 820 000 Eur be PVM) ir 2) mažos vertės pirkimų bendra vertė negali viršyti 70 000 Eur be PVM, o kiekvieno supaprastinto pirkimo dalies vertė negali viršyti 80 000 Eur be PVM). Pirmasis pirkimas, kuriam planuota 30 000 Eur be PVM, galėtų būti laikomas mažos vertės pirkimu, antrasis – supaprastintu, o trečiasis ir ketvirtasis – tarptautiniu (jeigu pirkimo vykdytojas ir trečiąjį pirkimą vykdytų kaip supaprastintą, būtų viršijama 20 procentų riba, nebent pirkimo vykdytojas skaidytų ir šiuos pirkimus). Pastebime, kad nagrinėjamu atveju, pirkimo vykdytojas antrąjį ir trečiąjį pirkimą galėtų vykdyti kaip supaprastintus pirkimus, tačiau tokiu atveju pirmąjį pirkimą, kuriam suplanuota 30 000 Eur be PVM, turėtų vykdyti kaip tarptautinės vertės pirkimą.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija planuoja įsigyti to paties tipo prekių, tačiau nori išskaidyti šį prekių pirkimą į keturis atskirus pirkimus ir per einamuosius finansinius metus sudaryti keturias atskiras to paties tipo reguliaraus pobūdžio prekių pirkimo sutartis, kurių pirmosios numatoma vertė yra 30 000 Eur be PVM, antrosios ir trečiosios – po 75 000 Eur be PVM, ketvirtosios – 650 000 Eur be PVM. Atsižvelgdama į tai, kad planuoja įsigyti to paties tipo prekes, sudarydama per finansinius metus kelias atskiras reguliaraus pobūdžio pirkimo sutartis, perkančioji organizacija šių pirkimų vertes turi susumuoti, vadinasi, bendra pirkimo vertė yra 830 000 Eur be PVM (30 000 + 75 000 + 75 000 + 650 000), ji viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą. Šiuo atveju perkančioji organizacija įvertina būtinąsias sąlygas: 1) supaprastintų ir mažos vertės pirkimų galėtų būti atlikta ne daugiau kaip už 166 000 Eur be PVM (skaičiuojama 20 procentų nuo 830 000 Eur be PVM) ir 2) mažos vertės pirkimų bendra vertė negali viršyti 70 000 Eur be PVM, o kiekvieno supaprastinto pirkimo dalies vertė negali viršyti 80 000 Eur be PVM. Pirmasis pirkimas, kuriam planuota 30 000 Eur be PVM, galėtų būti laikomas mažos vertės supaprastintu pirkimu, antrasis – supaprastintu ne mažos vertės, o trečiasis ir ketvirtasis – tarptautiniu (jeigu perkančioji organizacija ir trečiąjį pirkimą vykdytų kaip supaprastintą, būtų viršijama 20 procentų riba, nebent perkančioji organizacija skaidytų ir šiuos pirkimus). Pastebime, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija antrąjį ir trečiąjį pirkimą galėtų vykdyti kaip supaprastintus pirkimus, tačiau tokiu atveju pirmąjį pirkimą, kuriam suplanuota 30 000 Eur be PVM, turėtų vykdyti kaip tarptautinės vertės pirkimą.

11. VPĮ 5 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad apskaičiuojant numatomą darbų pirkimo vertę, įskaitomos paslaugų ar prekių, kurias rangovui pateikia perkančioji organizacija, numatomos vertės. Kitaip tariant, aptariamu atveju ne tiekėjas teikia prekes ar paslaugas perkančiajai organizacijai, o atvirkščiai – perkančioji organizacija teikia prekes ar paslaugas tiekėjui, tam, kad pastarasis įvykdytų darbus.

Šio metodo taikymo sąlygos:

1) perkančioji organizacija iš tiekėjų perka darbus (darbai gali būti perkami su projektavimo paslaugomis, išskyrus kai taikomos VPĮ 28 straipsnio 3 dalies normos (detaliau žiūrėti VPĮ 28 straipsnio 3 dalies komentarą);

2) darbams atlikti yra reikalingos susijusios paslaugos ar prekės;

3) darbams atlikti reikalingas susijusias paslaugas ar prekes siūlo ne tiekėjas pasiūlyme, o perkančioji organizacija, pavyzdžiui, perkančioji organizacija pateikia kranus statybos darbams atlikti. Nėra svarbu tai, ar perkančioji organizacija įsigijo prekes ar paslaugas pirkimų procedūrų pagrindu ar kitais pagrindais.

Numatomos pirkimo vertės skaičiavimas atliekamas, sudedant:

1) tiekėjo pasiūlymo kainą;

2) perkančiosios organizacijos teikiamų paslaugų ar prekių vertę. Į numatomą pirkimo vertę turi būti įskaičiuotos įrangos nuomos kainos, o ne įrangos įsigijimo kainos. Tačiau, jeigu prekių naudojimo terminas yra trumpesnis nei darbų pirkimo sutarties terminas, tuomet turi būti įskaičiuota prekių įsigijimo kaina (pavyzdžiui, medžiagų, skirtų statybos darbams, tokių kaip statybiniai blokeliai, silikoniniai klijai ar pan., perdavimas rangovui)^[32].

12. VPĮ 5 straipsnio 12 dalyje yra reglamentuojamos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės tais atvejais, kai vykdomas prekių nuomos, finansinės nuomos (lizingo), pirkimo išsimokėtinai pirkimas.

Prekių nuomos, finansinės nuomos (lizingo), pirkimo išsimokėtinai pirkimams taikomos skirtingos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės, kadangi šių pirkimo sutarčių vertės paprastai būna aukštesnės dėl finansavimo kaštų.

Prekių nuomos sutartys reguliuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6 knygos XXVIII skyriuje.

Finansinė nuoma (lizingas) reguliuojama CK 6 knygos XXX skyriuje.

Pirkimo išsimokėtinai sutartys reguliuojamos CK 6 knygos XXIII skyriaus 10 skirsnyje.

Prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai numatoma pirkimo vertė skaičiuojama:

1) jeigu numatoma sudaryti terminuotą pirkimo sutartį, kurios trukmė yra 12 ar mažiau mėnesių – atsižvelgiant į bendrą numatomos pirkimo sutarties vertę (likutinė vertė į numatomos pirkimo sutarties vertę turi būti įtraukiama tik tuo atveju, jeigu prekes planuojama išpirkti);

2) jeigu pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 12 mėnesių – atsižvelgiant į bendrą numatomos pirkimo sutarties vertę, įskaitant numatomą likutinę vertę. Likutinė vertė – suma, gauta iš pirkimo objekto savikainos atėmus amortizacijos (nusidėvėjimo) sumą per visą pirkimo objekto naudojimo laiką, pridėjus visus šio pirkimo objekto vertės padidėjimus ir atėmus visus jos sumažėjimus^[33]. Likutinė vertė į numatomos pirkimo sutarties vertę turi būti įtraukiama nepriklausomai nuo to, ar prekes planuojama išpirkti;

3) jeigu numatoma sudaryti neterminuotą pirkimo sutartį arba jeigu abejojama dėl pirkimo sutarties trukmės – atsižvelgiant į pirkimo sutarties mėnesio vertę, padaugintą iš 48.

Pavyzdys

Savivaldybės administracija siekia įsigyti žemagrindžius autobusus ir troleibusus finansinio lizingo būdu bei jų priežiūros paslaugas, kai žemagrindžių autobusų ir troleibusų perdavimo savivaldybės administracijai terminas – 24 mėn. Numatomas lizingo laikotarpis – 5 metai, pradinė įmoka – 15 procentų visų žemagrindžių autobusų ir troleibusų kainos, palūkanų norma – fiksuota visą lizingo sutarties galiojimo laikotarpį, lizingo mėnesio įmokos apskaičiavimo metodas – linijinis, lizingo sutarties sudarymo mokestis netaikomas. Savivaldybė tokiu atveju turi įskaičiuoti visus mokėjimus, t. y. 15 procentų pradinį įnašą, 85 procentų kasmėnesinius mokėjimus, palūkanas, kurios pagal linijinį būdą skaičiuojamos nuo likusios mokėjimo sumos (palūkanų procentas nesikeičia), likutinę žemagrindžių autobusų ir troleibusų vertę po 5 metų termino, kadangi pirkimo sutarties trukmė yra ilgesnė nei 12 mėn.

13. VPĮ 5 straipsnio 13 dalyje yra sureguliuotos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės tais atvejais, kai vykdomas specifinių paslaugų: draudimo paslaugų, bankų ar kitų finansinių paslaugų, projektavimo paslaugų, paslaugų pirkimo po projekto konkurso pirkimas.

VPĮ 5 straipsnio 13 dalyje nurodytos atskiros paslaugos tarpusavyje nesusijusios, tačiau joms visoms taikomos kitos, nei įprastinės, numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės, t. y.:

1) draudimo paslaugos bei bankų ar kitos finansinės paslaugos yra susijusios su tuo, kad sukuria finansinę naudą perkančiajai organizacijai, kuri viršija atliekamus mokėjimus. Šiuo atveju, skaičiuojant numatomą pirkimo vertę, atsižvelgiama į tiekėjui mokamas sumas, tačiau ne į paslaugų vertę:

• pirkdama draudimo paslaugas, perkančioji organizacija atsižvelgia į draudimo įmokų ar kitokio atlyginimo draudikui (administraciniai kaštai ir kt.) vertę. Į numatomą pirkimo vertę neįskaičiuojama draudimo suma, frančizė, draudiko rizikos[34];
• pirkdama bankų ar kitas finansines paslaugas, perkančioji organizacija atsižvelgia į bankui mokamas įmokas, komisinį atlyginimą, palūkanas ir kitokį atlyginimą už paslaugas (pavyzdžiui, finansinius patarimus)[35].

2) projektavimo paslaugų pirkimų specifika – intelektinės nuosavybės teisių perdavimas. Skaičiuojant numatomą pirkimo vertę šioms paslaugoms, turi būti atsižvelgta į mokesčius, komisinį atlyginimą ir kitokį atlyginimą už paslaugas, mokamą projektuotojui.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdo ypatingos kategorijos statinio projektavimo paslaugų pirkimą. Atsižvelgiant į tai, kad statinio projektas yra autorių teisių objektas, perkančioji organizacija pirkimo sutarties projekte įtraukė sąlygas, kad projektuotojas (statinio projekto rengėjas) turi perduoti perkančiajai organizacijai visų statinio projekto dalių turtines teises, įskaitant teisę naudoti parengtą projektą vėlesniuose pirkimuose, perduoti jį kitam subjektui (rangovui) darbų vykdymo tikslais bei teisę daryti projekto pakeitimus. Turtinių teisių perleidimo kainą tiekėjai turi nurodyti atskirai pasiūlymo A formoje. Taigi, perkančioji organizacija, nustatydama turtinių teisių perleidimo sąlygas bei numatydama apmokėjimą už tokį perleidimą, turi į numatomą pirkimo vertę įskaičiuoti galimą turtinių teisių perleidimo kainą.

3) komentuojamo VPĮ 5 straipsnio 13 dalies 4-5 punktuose nurodoma pirkimų vertės skaičiavimo specifika, susijusi su projekto konkurso procedūromis (detaliau apie projekto konkurso procedūrą žiūrėti VPĮ 76-77 straipsnių komentarą), kai:

• po projekto konkurso iš karto sudaroma paslaugų pirkimo sutartis ir skiriami prizai;
• po projekto konkurso yra vykdomos neskelbiamos derybos ir skiriami prizai.

Abiem nurodytais atvejais, kaip ir įtvirtinta VPĮ 5 straipsnio 1 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 5 straipsnio 1 dalies komentarą), į numatomą projekto konkurso vertę turi būti įskaičiuotos prizų ar premijų vertės.

Taip pat skaičiuojant projekto konkurso procedūroms numatomą vertę, turi būti įvertinama, kokia bus pirkimo sutarties, kuri bus sudaroma kaip projekto konkurso rezultatas, vertė.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdo projekto konkursą dėl naujo pastato projektinių pasiūlymų parengimo, kuriame numatyta, jog pirmų trijų vietų tiekėjams bus skiriami prizai:

I vieta – 15 000 Eur;

II vieta – 10 000 Eur;

III vieta – 7 000 Eur.

Po projekto konkurso procedūrų perkančioji organizacija vykdys neskelbiamas derybas su visais trimis tiekėjais, kuriems skirtos pirma–trečia vietos, dėl statinio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimo. Perkančioji organizacija apskaičiavo, kad šių paslaugų vertė turėtų neviršyti 122 000 Eur.

Perkančioji organizacija, nustatydama projekto konkurso numatomą vertę, turi susumuoti prizų vertes  (15 000 +10 000 + 7 000 Eur) ir statinio projekto parengimo bei projekto vykdymo priežiūros paslaugų vertę (122 000 Eur). Taigi bendra numatoma pirkimo vertė būtų 154 000 Eur (atitinkamai turėtų būti vykdomas tarptautinės vertės pirkimas, jeigu projekto konkursą vykdo centrinės valdžios perkančioji organizacija).

14. Komentuojamo VPĮ 5 straipsnio 14 dalyje yra įtvirtintos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės tais atvejais, kai paslaugų pirkimo sutartyje nėra taikoma fiksuotos kainos kainodara.

Kainodaros taisyklių nustatymo metodikoje, patvirtintoje VPT direktoriaus įsakymu, nustatyti galimi kainodaros variantai, įskaitant fiksuoto įkainio, kintamojo įkainio, išlaidų atlyginimo kainodarą, kai perkančioji organizacija nežino tikslaus įsigyjamų objektų kiekio^[36].

Taigi, perkančioji organizacija, inicijuodama pirkimą, gali objektyviai nežinoti galutinio rezultato bei konkrečios sumos, kurią galutinai sumokės pirkimo sutarties tiekėjui^[37]. Bet kuriuo atveju perkančioji organizacija, siekdama numatomos vertės apskaičiavimo tikslų, privalo iki pirkimo procedūrų pradžios nustatyti numatomą pirkimo vertę (numatomos pirkimo vertės tikslas detaliau nurodytas VPĮ 5 straipsnio komentaro pradžioje).

VPĮ 5 straipsnio 14 dalies taisyklės taikomos tik paslaugų, kai nėra galimybės nustatyti bendros paslaugų vertės per visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį, pirkimams. Šios taisyklės turi būti aiškinamos siaurai, turi būti įvertinta, ar tikrai perkančioji organizacija negali nustatyti paslaugų kiekio, siekiamo tikslaus rezultato ar kito objektyvaus mato, pagal kurį galima tiksliai apskaičiuoti numatomą pirkimo vertę.

 Pavyzdys

Jeigu perkančioji organizacija, sudarydama 3 metų paslaugų pirkimo sutartį, jau iš anksto žino konkrečią tiekėjams mokėtiną sumą, tokiu atveju numatoma pirkimo vertė turėtų būti nurodyta suma ir neturi būti taikoma mėnesinės sumos sandauga su 48 mėnesiais.

 Pavyzdys

Jeigu perkančioji organizacija konkurso sąlygose nurodo, kad pirkimo sutartis sudaroma 1 metų terminui su galimybe ją pratęsti du kartus po 1  metus, perkančioji organizacija privalo į numatomą pirkimo vertę įskaičiuoti visus numatomus pirkimo sutarties pratęsimus.

VPĮ 5 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės, taikomos terminuotoms ir neterminuotoms paslaugų pirkimo sutartims:

1) terminuotų pirkimo sutarčių, kurių trukmė yra 48 ar mažiau mėnesių, atveju perkančioji organizacija atsižvelgia į bendrą numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertę;

2) neterminuotų pirkimo sutarčių atveju arba tada, kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 48 mėnesiai, perkančioji organizacija atsižvelgia į numatomos sudaryti pirkimo sutarties mėnesio vertę, padaugintą iš 48.

VPĮ 5 straipsnio 14 dalyje nėra reguliuojama, kokiu būdu turi būti nustatyta mėnesio vertė, todėl tai pasirenka perkančioji organizacija pagal planuojamų įsigyti paslaugų specifiką.

 Pavyzdys

Perkančioji organizacija siekia įsigyti informacinės sistemos palaikymo paslaugas 48 mėnesių laikotarpiui, kurių poreikis ir kiekis kiekvieną mėnesį skiriasi, priklausomai nuo atsirandančių gedimų ar reikalingų atnaujinimų skaičiaus. Tokiu atveju perkančioji organizacija skaičiuodama numatomą pirkimo vertę, turi skaičiuoti mėnesinio atlygio dydį 48 mėnesiams, nepaisant to, jog ne visus 48 mėnesius bus teikiamos paslaugos.

15. VPĮ 5 straipsnio 15 dalyje yra įtvirtintos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės preliminariosios sutarties (detaliau apie preliminarias sutartis žiūrėti VPĮ 78 straipsnio komentarą) ar dinaminės pirkimo sistemos (detaliau apie dinaminę pirkimo sistemą žiūrėti VPĮ 79 straipsnio komentarą) taikymo atvejais.

Preliminarios sutarties ir dinaminės pirkimo sistemos specifika yra ta, kad tai daugiau yra pirkimo priemonė, o ne standartinė pirkimo sutartis^[38]. Tiek preliminarios sutarties, tiek dinaminės pirkimo sistemos pagrindu perkančiosios organizacijos iš jau atrinktų tiekėjų pasirenka konkretų tiekėją, kuris teiks konkrečias paslaugas, prekes ar darbus.

Kitaip tariant, preliminarios sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos yra pirmasis, tarpinis etapas, jos yra skirtos atrinkti tik kompetentingus tiekėjus, kurie geba įvykdyti nurodyto pobūdžio pirkimo sutartis ir yra pasirengę ateityje jas sudaryti ir vykdyti. Būtent antrajame etape yra detalizuojamas ir konkretizuojamas perkančiosios organizacijos poreikis, paslaugų, prekių ar darbų kiekis ir kiti reikalavimai ir tik tada galima nustatyti tikslią numatomą pirkimo vertę. Perkančioji organizacija, sudarydama preliminarią sutartį ar dinaminę pirkimo sistemą, objektyviai gali nežinoti konkretaus kiekio objektų, kurie bus įsigyjami.

Atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija, nustatydama numatomą pirkimo vertę, turi įvertinti didžiausią numatomą visų per visą preliminariosios sutarties arba dinaminės pirkimo sistemos trukmę numatytų sudaryti pirkimo sutarčių vertę. Kitaip tariant, turi būti sudedamos visų planuojamų sudaryti pirkimo sutarčių vertės^[39]. Tai atitinka ir VPĮ 5 straipsnio 1 dalies reguliavimą, pagal kurį į numatomą pirkimo vertę turi būti įskaičiuoti visi pirkimo sutarties atnaujinimai ir pratęsimai (detaliau žiūrėti VPĮ 5 straipsnio 1 dalies komentarą).

Pavyzdys

Universitetas ES finansavimo periode nuo 2021 m. iki 2024 m. planuoja gauti iki 2 000 000 Eur finansavimą savo turimų pastatų renovacijai, kurios tikslas – užtikrinti atsinaujinančios energijos panaudojimą. ES finansavimas bus gaunamas dalimis, kurių dydžio universitetas dar nežino. Universitetas ir pats ketina finansuoti dalį renovacijos darbų. Universitetas įvertino, jog turi 220 (du šimtus dvidešimt) pastatų visoje Lietuvoje, kuriems reikalinga renovacija. Renovacijai bendrai reikalinga suma – 3 000 000 Eur. Įvertinęs visas aplinkybes, universitetas ketina skelbti pirkimą, kurio pagrindu bus sudaryta renovacijos darbų preliminarioji sutartis, o pagrindines pirkimo sutartis universitetas sudarys, jei ir (arba) kai bus gaunama ES finansavimo dalis ir paskirtas universiteto finansavimas. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, universitetas turi įvertinti visiems pastatams renovuoti reikalingą sumą (3 000 000 Eur), nepaisant to, kad dalies renovacijos galimai nevykdys dėl, pavyzdžiui, negautos ES finansavimo dalies, pastatų pardavimo ar kitų priežasčių, kurios nėra žinomos pirkimo vykdymo metu.

16. VPĮ 5 straipsnio 16 dalimi yra reguliuojamos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės inovacijų partnerystės (detaliau apie inovacijų partnerystę žiūrėti VPĮ 73-75 straipsnių komentarą) sutarties atveju.

Inovacijų partnerystės pirkimo būdas išsiskiria tuo, kad perkančioji organizacija siekia įsigyti inovatyvią prekę, paslaugą ar darbus, t. y. tokį objektą, kuris rinkoje dar nėra siūlomas ir turės būti sukurtas pirkimo sutarties vykdymo metu. Inovacijų partnerystės procedūros nepasibaigia pasirašius inovacijų partnerystės sutartį, kadangi pirkimo sutarties vykdymo metu (etapais) gali būti mažinamas tiekėjų skaičius ir mokėjimai atliekami už kiekvieną etapą, nepaisant to, kad ne visi tiekėjai pateikia galutinį rezultatą – inovatyvią prekę, paslaugą ar darbus.

Taigi, inovacijų partnerystės atveju numatomą pirkimo vertę sudaro ne tik galutinio rezultato įsigijimo kaštai, bet ir mokslinių tyrimų bei inovacijų kaštai. Įstatymų leidėjas nurodo, kad apskaičiuojant inovacijų partnerystės pagrindu sudaromos pirkimo sutarties vertę, reikia įskaičiuoti ir visą finansavimą, kuris perkančiosios organizacijos bus skiriamas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Pavyzdžiui, apskaičiuojant komentuojamą vertę, turi būti įskaičiuojama sukurtos prekės, paslaugų ar darbų gerinimo ir tobulinimo kaina, bet kokios kitos išlaidos, kurios bus reikalingos ir patiriamos visais inovacijos kūrimo, diegimo, eksperimentinės eksploatacijos etapais ir pan. Be to, komentuojamoje VPĮ teisės normoje numatyta, kad, apskaičiuojant nurodytą pirkimo vertę, turi būti imama didžiausia numatoma prekių, paslaugų ar darbų, kurie bus įsigyjami pagal aptariamu atveju sudarytą pirkimo sutartį jos pabaigoje, vertė be PVM. Kitaip tariant, komentuojamoje normoje įtvirtinama tokia taisyklė: siekiant apskaičiuoti pirkimo vertę inovacijų partnerystės sutarties atveju, reikia vertinti ir įskaičiuoti į pirkimo sutarties vertę ne tik siekiamos įgyti (sukurti) prekės, paslaugos, darbų kainą, bet ir visus papildomus su tuo (sukūrimu) susijusius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kaštus.

---

 

---

[1] Komentuojamos VPĮ 5 straipsnio normos nustatytos, įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES 5 straipsnio normas.

[2] LAT 2016 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-469/2016; Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2000 m. spalio 3 d. sprendimas byloje The Queen prieš H.M. Treasury, ex parte The University of Cambridge, C-380/98.

[3] LAT 2016 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-469/2016.

[4] LAT 2016 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-469/2016.

[5] LAT 2016 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-469/2016.

[6] Maksimali planuojamos sudaryti pirkimo sutarties vertė kaip perkančiosios organizacijos poreikius ir galimybes atspindinti kategorija nustatoma pradinėje pirkimų proceso stadijoje, o pirkimo vertė kaip pirkimo būdo ir teisinio reguliavimo laikymosi užtikrinimo priemonė (VPĮ 5 straipsnis) – jau vėlesnėje stadijoje, prieš pirkimo procedūrų paskelbimą. Taigi šios kategorijos atskiros, jų reguliavimo ir taikymo tikslai skirtingi (LAT 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018. Teismų praktika. 2018, 49, p. 143-145; LAT 2018 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-969/2018).

[7] LAT 2016 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-469/2016.

[8] Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1S-94 „Dėl Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo“, (toliau – Pirkimo vertės metodika), 6 punktas; Steinicke, Michael, Vesterdorf, Peter L. Brussels Commentary on EU Public Procurement Law. Nomos, C.H.BECK, Hart publishing, 2018 m., p. 219.

[9] Tais atvejais, kai yra įtvirtinta maksimali skirtina lėšų suma, perkančioji organizacija turi atmesti visų tiekėjų pasiūlymus, atitinkamai pirkimas laikomas pasibaigusiu.

[10] Steinicke, Michael, Vesterdorf, Peter L. Brussels Commentary on EU Public Procurement Law. Nomos, C.H.BECK, Hart publishing, 2018 m., p. 219.

[11] ESTT 2007 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Jean Auroux ir kiti prieš Commune de Roanne, C-220/05.

[12] Steinicke, Michael, Vesterdorf, Peter L. Brussels Commentary on EU Public Procurement Law. Nomos, C.H.BECK, Hart publishing, 2018 m., p. 213.

[13] Pirkimo vertės metodikos 4.1, 2.1, 2.5 punktai.

[14] Pavyzdžiui, LAT 2017 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017, orientacinis kiekis buvo didesnis nei 30 procentų ir LAT buvo laikoma, kad nėra iš viso nustatytas kiekis.

[15] Pirkimo vertės metodikos 2.1 punktas.

[16] Pirkimo vertės metodikos 4.2 punktas.

[17] Pirkimo vertės metodikos 2.4 punktas.

[18] Steinicke, Michael, Vesterdorf, Peter L. Brussels Commentary on EU Public Procurement Law. Nomos, C.H.BECK, Hart publishing, 2018 m., p. 217.

[19] ESTT 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimas byloje Felix Swoboda GmbH prieš Österreichische Nationalbank, C-411/00.

[19(1)] Steinicke, Michael, Vesterdorf, Peter L. Brussels Commentary on EU Public Procurement Law. Nomos, C.H.BECK, Hart publishing, 2018 m., p. 230-231; Pirkimo vertės metodikos 15 punktas.

[20] Pirkimo vertės metodikos 2.6 punktas.

[21] Steinicke, Michael, Vesterdorf, Peter L. Brussels Commentary on EU Public Procurement Law. Nomos, C.H.BECK, Hart publishing, 2018 m., p. 230.

[21(1)] Žodžiai „per pastaruosius 12 mėnesių arba finansinius metus“ doktrinoje aiškinami, kaip tiek 12 mėnesių yra pastarieji, ankstesni, praėję, tiek finansiniai metai yra pastarieji, ankstesni, praėję žr. Arrowsmith S. The Law of Public and Utilities Procurement:Regulation in the EU and UK., Volume 1, Third Edition, Thomson Reuters UK, 2014 m., p. 467; Steinicke, Michael, Vesterdorf, Peter L. Brussels Commentary on EU Public Procurement Law. Nomos, C.H.BECK, Hart publishing, 2018 m., p. 230.

[22] Pirkimo vertės metodikos 14.2 punktas.

[23] Pirkimo vertės metodikos 2.7, 2.9 punktas.

[24] Pirkimo vertės metodikos 2.7, 2.9 punktas.

[25] Pirkimo vertės metodikos 33 punktas.

[26] Steinicke, Michael, Vesterdorf, Peter L. Brussels Commentary on EU Public Procurement Law. Nomos, C.H.BECK, Hart publishing, 2018 m., p. 222.

[27] Pirkimo vertės metodikos 35 p.

[28] Šios nurodytos sumos, taip pat kaip ir VPĮ 4 straipsnyje nustatytos tarptautinio pirkimo ribos, kas dvejus metus gali būti koreguojamos Europos Komisijos.

[29] Steinicke, Michael, Vesterdorf, Peter L. Brussels Commentary on EU Public Procurement Law. Nomos, C.H.BECK, Hart publishing, 2018 m., p. 228.

[30] VPĮ 5 straipsnio 8-10 dalyse nurodytos „20 procentų“ taisyklės taikymo mokomoji skaičiuoklė https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos-3/atnaujinta-mokomoji-skaiciuokle/

[31] Pirkimo vertės metodikos 37 punktas.

[32] Steinicke, Michael, Vesterdorf, Peter L. Brussels Commentary on EU Public Procurement Law. Nomos, C.H.BECK, Hart publishing, 2018 m., p. 222.

[33] http://zodynas.vz.lt/Likutine-verte 

[34] Pirkimo vertės metodikos 19.1 p.

[35] Pirkimo vertės metodikos 19.2 punktas.

[36] Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 „Dėl Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“, 15, 24, 28 punktai.

[37] Perkančioji organizacija, nepaisant to, kad nežino tikslių galutinių rezultatų kiekių, turėtų nustatyti maksimalią galimą sumokėti sumą, pagal kurią bus atliekamas neįprastai mažos kainos vertinimas, per didelės, nepriimtinos perkančiajai organizacijai kainos vertinimas ir atliekami kiti pirkimo procedūros veiksmai.

[38] Steinicke, Michael, Vesterdorf, Peter L. Brussels Commentary on EU Public Procurement Law. Nomos, C.H.BECK, Hart publishing, 2018 m., p. 221.

[39] Tai atliekama nepaisant to, ar bus sudaromas maksimalus sutarčių skaičius, ar faktiškai perkančioji organizacija sudarys ne visas sutartis numatomai pirkimo vertei skaičiuoti.