Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė–Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtomis Metodinėmis priemonėmis.

13 straipsnis. Mišrūs pirkimai, apimantys gynybos ar saugumo aspektus

1. Šio straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai sudaroma mišri pirkimo sutartis dėl pirkimo objekto, kurio daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos.

2. Jeigu objektyviai gali būti sudaromos atskiros pirkimo sutartys dėl skirtingų pirkimo objekto dalių, perkančioji organizacija gali sudaryti vieną mišrią pirkimo sutartį dėl viso pirkimo objekto arba sudaryti pirkimo sutartis dėl kiekvienos pirkimo objekto dalies atskirai. Tuo atveju, kai perkančioji organizacija nusprendžia sudaryti:

1) atskiras pirkimo sutartis dėl skirtingų pirkimo objekto dalių, sprendimas, kokio teisės akto nuostatas taikyti, priimamas dėl kiekvienos pirkimo sutarties atskirai, įvertinus atitinkamo pirkimo objekto ypatybes;

2) mišrią pirkimo sutartį dėl viso pirkimo objekto, kurio daliai taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos, tokiam pirkimui šio įstatymo nuostatos netaikomos, jeigu mišrios pirkimo sutarties sudarymas pagrįstas objektyviomis priežastimis;

3) mišrią pirkimo sutartį dėl viso pirkimo objekto, kurio daliai taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokiam pirkimui taikomos šiame punkte nurodyto įstatymo nuostatos, jeigu mišrios pirkimo sutarties sudarymas pagrįstas objektyviomis priežastimis. Ši nuostata taikoma atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme nustatytas pirkimo vertės ribas ir atvejus, kai Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo reikalavimai netaikomi;

4) mišrią pirkimo sutartį, kuriai gali būti taikomos šios dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, taikomos šios dalies 2 punkto nuostatos.

3. Pasirinkimo sudaryti mišrią pirkimo sutartį negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatų taikymo.

4. Jeigu dėl objektyvių priežasčių, susijusių su pirkimo objekto techninėmis ir (arba) ekonominėmis ypatybėmis, negali būti sudaromos atskiros pirkimo sutartys dėl pirkimo objekto, kurio daliai taikomos:

1) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos, tokiam pirkimui šio įstatymo nuostatos netaikomos;

2) Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokiam pirkimui taikomos šiame punkte nurodyto įstatymo nuostatos.

VPĮ 13 straipsnis^[1] reglamentuoja tuos atvejus, kai sudaroma mišri sutartis, kuriai vienu metu taikytinos skirtingos teisės normos ir procedūros: vienai daliai – VPĮ, o kitai – Sutarties dėl Europos Sąjungos (SESV) 346 straipsnis (detaliau apie VPĮ ir SESV taikymą žiūrėti VPĮ 1 straipsnio komentarą) arba Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas (GPĮ).

Pagrindinės mišrių sutarčių sudarymo, taip pat jų tinkamo teisinio kvalifikavimo taisyklės yra nustatytos VPĮ 11 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 11 straipsnio komentarą), tačiau jos nėra taikomos sudarant mišrias sutartis, apimančias gynybos ir saugumo aspektus. Taigi VPĮ 13 straipsnis yra specialusis VPĮ 11 straipsnio atžvilgiu. Nors komentuojamoje normoje nėra tiesiogiai nurodoma, kad mišraus pirkimo, apimančio gynybos ir saugumo aspektus, atveju SESV 346 straipsnyje nustatyti pirkimai arba pirkimai, atliekami vadovaujantis GPĮ nuostatomis, turi pirmenybę^[2], tačiau pastarojo teisinio reguliavimo pirmumas yra tiek įtvirtintas pačiame SESV 346 straipsnyje, tiek patvirtinamas VPĮ 13 straipsnio 4 dalyje nustatytu reglamentavimu (detaliau žiūrėti VPĮ 13 straipsnio 4 dalies komentarą).

1. VPĮ 13 straipsnio 1 dalis yra bendroji norma, kurioje apibrėžta VPĮ 13 straipsnio taikymo sritis.

Komentuojamoje normoje nurodyta, kad tais atvejais, kai perkančioji organizacija, planuodama pirkimą, nustato, kad dalis pirkimo objekto turi būti perkama vadovaujantis VPĮ nustatytomis taisyklėmis, o kita dalis – vadovaujantis GPĮ arba SESV 346 straipsnio nuostatomis, sprendžiant dėl mišrios sutarties sudarymo procedūrų turi būti taikomos VPĮ 13 straipsnio 2–4 dalyse įtvirtintos taisyklės.

2. VPĮ 13 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad mišraus pirkimo, apimančio gynybos ir saugumo aspektus, atveju, perkančioji organizacija gali pasirinkti:

(i) sudaryti vieną mišrią sutartį;

(ii) sudaryti atskiras sutartis dėl kiekvienos pirkimo dalies atskirai.

Nors VPĮ 13 straipsnio 2 dalies formuluotė „perkančioji organizacija gali“ suponuoja teisę perkančiajai organizacijai pasirinkti, ar sudaryti kelias atskiras sutartis, ar sudaryti vieną mišrią sutartį, tačiau tokia perkančiosios organizacijos pasirinkimo teisė nėra absoliuti. Ne tik VPĮ 13 straipsnio 2 dalyje, tačiau ir VPĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose yra nustatytas įpareigojimas perkančiajai organizacijai objektyviai pagrįsti mišrios sutarties dėl viso pirkimo objekto sudarymą^[3].

Perkančiosios organizacijos sprendimas sudaryti mišrią sutartį dėl viso pirkimo objekto turi būti pagrįstas objektyviais įrodymais, kad yra tikslinga sudaryti mišrią sutartį dėl viso pirkimo objekto.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija ketina įsigyti patalpų paprastojo remonto darbus. Vienoje iš remontuojamų patalpų yra sumontuota įslaptinta įranga. Patalpų remonto darbai turėtų būti įsigyjami vadovaujantis VPĮ, o patalpų, kuriose yra sumontuota įslaptinta įranga, paprastojo remonto darbai turėtų būti įsigyjami vadovaujantis GPĮ. Tačiau numatomos remontuoti patalpos yra taip išdėstytos pastate, kad atskirai jas remontuoti yra neefektyvu, nes remonto metu reikalinga keisti bendrą, technologiškai neatskiriamą šildymo ir vėdinimo sistemą. Tokiu atveju, perkančioji organizacija, pasirengimo pirkimui metu, pagrindusi technologines priežastis, vadovaujantis GPĮ, galėtų sudaryti vieną mišrią rangos sutartį dėl visų remonto darbų įsigijimo.

VPĮ nepateikta aplinkybių, kurios VPĮ 13 straipsnio 2 dalies prasme būtų pripažįstamos kaip objektyvios ir pateisinančios vienos mišrios sutarties sudarymą dėl skirtingų to paties pirkimo objekto dalių, sąrašo ar tokių aplinkybių nustatymo kriterijų. Sistemiškai taikant įstatymo nuostatas, siekiant nustatyti, ar pirkimo objektas gali būti objektyviai skaidomas į atskiras pirkimo dalis, be kita ko, siūloma vadovautis pirkimo objekto skaidymo kriterijais, įtvirtintais VPĮ 28 straipsnyje (detaliau apie pirkimo objekto skaidymą į dalis žiūrėti VPĮ 28 straipsnio komentarą), ir juos aiškinančia teismų praktika.

Pareiga objektyviai pagrįsti pirkimo objekto neskaidymą ir vienos mišrios sutarties sudarymą siejama su tikslu visais atvejais užtikrinti kaip įmanoma aukštesnį konkurencingumą. Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos pareiga visais atvejais užtikrinti, kad, planuojant pirkimus ir jiems rengiantis nebūtų siekiama išvengti VPĮ nustatytos tvarkos taikymo ar būtų dirbtinai sumažinama konkurencija, yra nustatyta ne tik VPĮ 13 straipsnio 3 dalyje, tačiau ir VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje. Dėl to pareiga objektyviai pagrįsti mišrios sutarties sudarymą dėl viso pirkimo objekto yra skirta išvengti rizikos, kad perkančiosios organizacijos taikytų mažiau konkurencijai palankias teisės normas, kaip antai GPĮ, arba apskritai siektų išvengti bendrai ES nustatytų pirkimų taisyklių taikymo, pasinaudodamos SESV 346 straipsniu^[4]. Be to, tiekėjų, galinčių sudaryti sutartis, kurioms taikomas GPĮ reguliavimas, yra potencialiai mažiau lyginant su bendrojo VPĮ reguliavimo sritimi, todėl mišrios sutarties sudarymas objektyviai mažina ūkio subjektų konkurenciją, dėl ko aptariama galimybe perkančiosios organizacijos turėtų naudotis tik išimtiniais atvejais.

VPĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatyta taisyklė, kad tuo atveju, jei perkančioji organizacija nusprendžia sudaryti atskiras pirkimo sutartis dėl skirtingų objekto dalių, tuomet sprendimas, kokio teisės akto nuostatas taikyti, priimamas dėl kiekvienos pirkimo sutarties atskirai.

Sprendimas sudaryti atskiras pirkimo sutartis dėl skirtingų objekto dalių (objektų) turėtų būti priimamas prieš pirkimo procedūrų pradžią (detaliau apie pirkimo procedūrų pradžią žiūrėti VPĮ 29 straipsnio komentarą). Perkančioji organizacija (pirkimo komisija ar pirkimo organizatorius), rengdamasi pirkimo vykdymui, pirmiausia turėtų įvertinti, ar sudėtinio pirkimo objekto dalys objektyviai gali būti skaidomos, jas įsigyjant pagal atskiras pirkimo sutartis. Nustačius, kad pirkimo objektą galima skaidyti ir atskirų pirkimo sutarčių sudarymas dėl pirkimo objekto ypatybių neturės įtakos pirkimo sutarčių vykdymo aspektams, perkančioji organizacija turėtų vykdyti atskiras pirkimo procedūras arba skaidyti tą patį pirkimą į atskiras dalis ir sudaryti pirkimo sutartis dėl kiekvienos pirkimo objekto dalies atskirai.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija, vykdydama kompiuterinės technikos su programine įranga pirkimą, nustatė, kad pirkimo dalys objektyviai gali būti atskirtos: kompiuterinė technika gali būti perkama vadovaujantis VPĮ nuostatomis, o programinė įranga – vadovaujantis GPĮ nuostatomis, tuomet šios atskiros dalys turėtų būti perkamos atskirai, vadovaujantis atitinkamo įstatymo reikalavimais.

Perkančioji organizacija pasirengimo pirkimui metu nustačiusi, kad pirkimo objektą iš esmės galima skaidyti, tačiau yra objektyvių priežasčių, kodėl yra būtina sudaryti vieną mišrią sutartį dėl visų atskirų pirkimo objekto dalių, turėtų taikyti VPĮ 13 straipsnio 2 dalies 2–4 punktuose nustatytas mišrių sutarčių sudarymo taisykles:

• Sudarant mišrią sutartį dėl viso pirkimo objekto, netaikyti VPĮ reikalavimų, jei pirkimo objekto daliai taikomos SESV 346 straipsnio nuostatos. Kitaip tariant, jei perkančioji organizacija nustato, kad bent viena pirkimo dalis gali būti perkama pagal SESV 346 straipsnį ir nusprendžia pirkimo į dalis neskaidyti, komentuojamos teisės normos pagrindu ji turi teisę apskritai netaikyti VPĮ ir visą pirkimo objektą (visas jo dalis) įsigyti išimtinai pagal SESV 346 straipsnį.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdo karinės technikos, įskaitant jos atsarginių dalių, reikalingų technikos eksploatavimo pradžiai, įsigijimą. Vyriausybė, vadovaudamasi VPĮ 12 straipsnio 2 ir 4 dalimis, priėmė sprendimą, vykdant karinės technikos įsigijimą, netaikyti VPĮ ir GPĮ reikalavimų. Tarp atsarginių dalių yra ir tokių, kurios galėtų būti įsigyjamas ne tik iš karinės technikos pardavėjo, tačiau ir iš kitų tiekėjų vadovaujantis GPĮ. Perkančioji organizacija nusprendė, kad nėra tikslinga atsarginių dalių įsigijimo skaidyti į atskirus modulius, nes pirminis atsarginių dalių komplektas yra reikalingas įsigyjamos technikos naudojimo pradžiai, jos išbandymui, todėl nusprendė sudaryti vieną mišrią sutartį dėl visų atskirų pirkimo objekto dalių, netaikydama VPĮ ir (arba) GPĮ reikalavimų.

• Sudarant mišrią sutartį dėl viso pirkimo objekto, kurio daliai taikomos GPĮ nuostatos, taikyti GPĮ. Šiuo atveju perkančiajai organizacijai suteikiama teisė nesivadovauti VPĮ, jeigu bent viena pirkimo objekto dalis gali būti perkama vadovaujantis GPĮ ir perkančioji organizacija nutaria neskaidyti pirkimo į dalis.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija įsigyja dvi transporto priemones: transporto priemonę, kurioje turi būti sumontuota įslaptinta ryšių įranga, ir transporto priemonę be papildomos ryšio įrangos. Abi transporto priemonės turi būti identiškos, kad jų negalėtų atskirti ir identifikuoti, kuri yra su įslaptinta ryšių įranga, o kuri – įprasta. Todėl yra būtina kartu pirkti transporto priemonę su įslaptinta ryšių įranga bei be įslaptintos ryšių įrangos. Atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija nusprendė sudaryti mišrią sutartį dėl visų pirkimo objekto dalių. Tokios mišrios sutarties sudarymui taikytinos GPĮ nuostatos.

VPĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta mišrios sutarties sudarymo taisyklė turi būti taikoma atsižvelgiant į GPĮ numatytos pirkimo vertės skaičiavimo ribas. Tokio mišraus pirkimo atveju, apskaičiuojant pirkimo vertę, atskiros pirkimo objekto dalys, kurios perkamos pagal vieną mišrią sutartį, yra sumuojamos^[5].

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdo statybos darbų pirkimo procedūras. Atliekant dalį darbų, perkančioji organizacija turėtų atskleisti įslaptintą informaciją, todėl dalis pirkimo objekto, kurio vertė 1 000 000 (vienas milijonas) Eur turėtų būti perkama vadovaujantis GPĮ, o darbai, kurie nėra susiję su įslaptintos informacijos atskleidimu, turėtų būti įsigyjami vadovaujantis VPĮ. Numatoma pastarųjų darbų vertė yra 5 000 000 (penki milijonai) Eur. Perkančioji organizacija nusprendė sudaryti vieną mišrią sutartį dėl viso objekto ir pirkimą vykdyti vadovaujantis GPĮ. Toks pirkimas turėtų būti laikomas tarptautiniu^[6], nes yra būtina sudėti atskirų dalių vertes.

VPĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte taip pat yra nustatyta mišrios sutarties sudarymo taisyklė, kai pirkimas yra vykdomas netaikant GPĮ, vadovaujantis GPĮ 3 straipsnyje numatytomis išimtimis. Perkančioji organizacija, pasirengimo pirkimui metu, nustačiusi, kad dėl objektyviai pagrįstų priežasčių turi būti sudaroma mišri sutartis dėl pirkimo objekto, kurio viena dalis (dalys) turi būti perkama vadovaujantis VPĮ, o kita dalis (dalys) vadovaujantis GPĮ, mišrią sutartį dėl viso pirkimo objekto atskirų dalių sudaryti turėtų vadovaudamasis GPĮ. Tačiau, jei tokiam pirkimui GPĮ būtų netaikomas GPĮ 3 straipsnyje nustatytais pagrindais, mišri sutartis dėl viso pirkimo objekto atskirų dalių turėtų būti sudaroma taikant specialiąsias pirkimo taisykles, nustatytas GPĮ 3 straipsnyje.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija ketina tarptautinių operacijų vietovėje įsigyti karinių vienetų naudojamos karinės technikos remonto ir priežiūros paslaugas. Viena transporto priemonė, kurią yra reikalinga remontuoti ir prižiūrėti, yra civilinės paskirties. Atsižvelgiant į saugumo situaciją tarptautinių operacijų vietovėje ir patikimų tiekėjų skaičių, objektyviai yra būtina sudaryti vieną mišrią sutartį dėl karių naudojamos karinės ir civilinės technikos remonto bei priežiūros. Kadangi pirkimams, atliekamiems trečiosiose valstybėse, įskaitant nekarinių prekių, darbų ir paslaugų pirkimus logistikos tikslais ir susijusiems su Lietuvos kariuomenės karinių vienetų dislokavimu ne valstybėse narėse, kai prekės, paslaugos ar darbai perkami iš karinių operacijų zonoje įsisteigusių tiekėjų, GPĮ netaikomas, o pirkimas atliekamas pagal perkančiosios organizacijos patvirtintas taisykles (GPĮ 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl perkančioji organizacija sudarydama mišrią sutartį dėl civilinės transporto priemonės ir karinės technikos remonto, netaiko VPĮ nuostatų, o pirkimą vykdo vadovaudamasi savo patvirtintomis taisyklėmis.

• Sudarant mišrią sutartį, kuriai gali būti kartu taikomas SESV 346 straipsnis ir GPĮ, netaikyti VPĮ ir GPĮ nuostatų. Šia VPĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata įgyvendinama valstybės nacionalinių saugumo ir gynybos interesų prioriteto prieš bendrąsias viešųjų pirkimų taisykles principas (detaliau apie VPĮ ir SESV santykį žiūrėti VPĮ 1 ir 12 straipsnių komentaruose). Dėl to tais atvejais, kai perkančioji organizacija pasirengimo pirkimo vykdymui metu nustato, kad to paties pirkimo objektui taikomos ir SESV, ir GPĮ nuostatos bei objektyviai netikslinga sudaryti atskiras sutartis dėl to paties pirkimo objekto atskirų dalių, tuomet sudarant vieną mišrią sutartį, jos sudarymui taikytinos SESV 346 straipsnio nuostatos.

3. VPĮ 13 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta taisyklė, draudžianti perkančiosioms organizacijoms naudotis VPĮ 13 straipsnyje įtvirtintomis išimtimis, siekiant išvengti VPĮ ir GPĮ taikymo.

Ši norma yra bendrojo draudimo perkančiosioms organizacijoms planuojant ir vykdant pirkimus siekti išvengti viešųjų pirkimų taisyklių, įskaitant viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, taikymo, tąsa (VPĮ 17 straipsnio 3 dalis, GPĮ 3 straipsnio 2 dalis). VPĮ 13 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas taikytinas tik pirkimams, atliekamiems SESV 346 straipsnio pagrindu (detaliau apie žiūrėti VPĮ 12 straipsnio komentarą).

4. VPĮ 13 straipsnio 4 dalyje yra nustatoma, kokiomis procedūromis remiantis, turėtų būti sudaromos mišrios sutartys, kurių objekto negalima atskirti dėl technologinių ir (arba) ekonominių priežasčių (detaliau apie ekonominius ir (arba) technologinius priežasčių nustatymą mišrių sutarčių atveju žiūrėti VPĮ 11 straipsnio 2 dalies komentarą).

Mišrių sutarčių, apimančių gynybos ir saugumo aspektus, atveju nėra taikomos VPĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos bendrosios mišriųjų sutarčių sudarymo taisyklės, kuriose įtvirtinta, kad pirkimui taikytinos teisės aktų nuostatos nustatomos, atsižvelgiant į tai, kuri pirkimo sutarties objekto dalis yra pagrindinė arba didžiausios vertės. VPĮ 13 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad visais atvejais, gynybos ir saugumo sritį reguliuojančios teisės normos turi pirmumą prieš įprastines viešojo pirkimo procedūras, t. y. jos yra specialiosios. Dėl to, tais atvejais, kai konkuruoja VPĮ ir GPĮ, tuomet yra taikomos GPĮ normos, jei konkuruoja GPĮ ir SESV 346 straipsnio nuostatos, taikomas SESV 346 straipsnis.

Perkančioji organizacija, vertindama, ar, vadovaujantis VPĮ 13 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti sudaroma viena mišri sutartis, turėtų atsižvelgti tik į ekonomines ir (arba) technologines priežastis. Įstatyme nenustatyta, kad galėtų būti vertinamos kitokio pobūdžio priežastys, kaip, pavyzdžiui, įsigijimo greitis, tiekimo patikimumas, tiekėjo patikimumas ir pan. Jei perkančioji organizacija nenustato ekonominių ir (arba) technologinių priežasčių, kurios lemtų vienos mišrios sutarties sudarymo būtinybę, tačiau yra kitos priežastys, tuomet sprendžiant, ar turi būti sudaroma viena mišri sutartis ar kelios atskiros sutartys dėl atskirų pirkimo objekto dalių, turėtų būti vadovaujamasi VPĮ 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytomis mišrių sutarčių sudarymo taisyklėmis.

[1] Komentuojamos VPĮ 13 straipsnio normos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES 16 straipsnio nuostatas.

[2] Steinicke, Michael, Vesterdorf, Peter L. Brussels Commentary on EU Public Procurement Law. Nomos, C.H.BECK, Hart publishing, 2018 m., 286 psl.

[3] Direktyvos 2014/24/ES preambulės 11-ojoje ir 13-ojoje konstatuojamosiose dalyse yra paaiškinta, kad pareiga objektyviai pagrįsti mišrios sutarties dėl viso pirkimo objekto sudarymą kildinama ir iš ESTT praktikos.

[4] Steinicke, Michael, Vesterdorf, Peter L. Brussels Commentary on EU Public Procurement Law. Nomos, C.H.BECK, Hart publishing, 2018 m., 203 psl.

[5] Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodika, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1S-94 „Dėl Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo“.

[6] Tarptautinio pirkimo vertės ribas, kurios galioja nuo 2024 m. sausio 1 d. galima rasti: https://viesiejipirkimai.lt/epps/viewInfo.do?section=thresholds. Informaciją apie tarptautinio pirkimo vertės ribas, kurios galioja nuo 2026 m. sausio 1 d. galima rasti: https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos-3/patikslintos-tarptautiniu-pirkimu-ir-tarptautines-koncesijos-vertes-ribos-2026-2027-metams-5Wb/ .