*92 straipsnis. Pirkimų politikos formavimas ir pirkimų valdyme dalyvaujančios institucijos
Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė–Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtomis Metodinėmis priemonėmis.
92 straipsnis. Pirkimų politikos formavimas ir pirkimų valdyme dalyvaujančios institucijos
Pakeistas straipsnio pavadinimas:
Nr. XIV-545, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-15, i. k. 2021-21632
1. Formuojant Europos Sąjungos pirkimų politiką dalyvauja, Europos Sąjungos pirkimų teisę į nacionalinę teisę perkelia, valstybės pirkimų politiką formuoja ir jos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja ministerija, atsakinga už viešųjų pirkimų politikos formavimą.
11. Valstybės viešųjų pirkimų politikos vystymosi kryptis nustato Lietuvos Respublikos Seimas, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus. Viešųjų pirkimų politikos strateginiai tikslai ir pažangos uždaviniai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame Nacionaliniame pažangos plane. Viešųjų pirkimų politikos pažangos uždavinių įgyvendinimo priemonės suplanuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamose nacionalinėse plėtros programose.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-545, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-15, i. k. 2021-21632
2. Pirkimų politiką įgyvendina Viešųjų pirkimų tarnyba.
3. Pirkimų priežiūrą atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba ir Europos Sąjungos, atskirų valstybių ar finansinių institucijų finansinę paramą administruojantys ir (ar) audituojantys viešieji juridiniai asmenys, kuriems šie įgaliojimai suteikti Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme nustatytą kompetenciją. Europos Sąjungos, atskirų valstybių ar finansinių institucijų finansinę paramą administruojančių ir (ar) audituojančių viešųjų juridinių asmenų vykdant pirkimų priežiūrą priimami sprendimai, atliekami vertinimai neturi prieštarauti rekomendacijoms, gairėms, rašytinėms konsultacijoms ar kitiems metodiniams dokumentams, kuriuos parengė Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą funkciją.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253
4. Šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytų tiekėjų susitarimų, kuriais iškreipiama pirkime dalyvaujančių tiekėjų konkurencija, nustatymo klausimais perkančiąsias organizacijas konsultuoja ir metodinę pagalbą teikia Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.
5. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų interesų konfliktų nustatymo gaires rengia Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
6. Centrinės valdžios institucijų sąrašą peržiūri, atnaujina ir apie jį Europos Komisiją informuoja šį sąrašą tvirtinanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
7. Informaciją į kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų organizacijų ar tiekėjų paklausimus dėl šio įstatymo 37, 38, 39, 46, 47, 48, 50, 51, 53 ir 57 straipsnių nuostatų taikymo teikia valstybės institucijos ir įstaigos pagal savo kompetenciją ir kiti asmenys, išduodantys dokumentus, susijusius su šioje dalyje nurodytų straipsnių nuostatų taikymu. Teikiant šią informaciją negali būti atskleidžiama konfidenciali informacija ir turi būti užtikrinama asmens duomenų apsauga pagal įstatymų reikalavimus.
8. Sprendimų, kuriuos priėmė teismas pagal šio įstatymo 106 straipsnio 2 dalį, kopijas per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą Viešųjų pirkimų tarnybai teikia Nacionalinė teismų administracija.
9. Perkančiųjų organizacijų neatlygintiną prieigą prie dokumentų ar informacijos, patvirtinančios tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą teikia tokius duomenis tvarkančios pagal šio įstatymo 51 straipsnio 8 dalį į Viešųjų pirkimų tarnybos sudaromą sąrašą įtrauktos institucijos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2161, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09414
10. Duomenis apie pirkimo sutarčių ir vidaus sandorių vykdymą iš informacinės sistemos „E. sąskaita“ į Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą teikia valstybės įmonė Registrų centras. Informaciją, kuri turi būti teikiama pagal šį reikalavimą, nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.
11. Informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, kaip tai numatyta šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto b papunktyje, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1330, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10973
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2158, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09411
Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253
12. Šio įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje ir 47 straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar perkančiosios organizacijos, veikiančios gynybos srityje, ketinama sudaryti pirkimo sutartis keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams, pagal perkančiosios organizacijos kreipimąsi teikia kompetentingos institucijos, vadovaudamosi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytais sandorių dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijais. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių gynybos srityje, atliekamiems pirkimams atitikties dėl nacionalinio saugumo interesų vertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2158, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09411
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3258, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15773
Nr. XIV-954, 2022-03-17, paskelbta TAR 2022-03-23, i. k. 2022-05371
13. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi pirkimo sutarties vykdymo metu galinčias kilti su nacionaliniu saugumu susijusias technologines rizikas, tvirtina pirkimo objektų, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sąrašą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-954, 2022-03-17, paskelbta TAR 2022-03-23, i. k. 2022-05371
14. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytas grėsmes, tvirtina valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-954, 2022-03-17, paskelbta TAR 2022-03-23, i. k. 2022-05371
15. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į veiksnius, nulėmusius mobilizaciją, karo ar nepaprastąją padėtį, tvirtina valstybių ar teritorijų, su kuriomis susijusiems pasiūlymams taikomos šio įstatymo 45 straipsnio 21 dalies nuostatos, sąrašą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-954, 2022-03-17, paskelbta TAR 2022-03-23, i. k. 2022-05371
VPĮ 92 straipsnyje yra įtvirtintas pirkimų politikos formavime ir pirkimų valdyme dalyvaujančių institucijų sąrašas. Viešieji pirkimai yra svarbi priemonė, kuri, kartu su kitomis, padeda spręsti viešosios politikos klausimus, tokius kaip socialinės atskirties mažinimas, darbo vietų kūrimas, aplinkos tvarumo didinimas ir panašiai. Tai – bendrosios rinkos pagrindas ir svarbiausias investavimo būdas[1]. Efektyvus viešųjų pirkimų vykdymas ne tik užtikrina racionalų lėšų panaudojimą, skatina ekonomiką, tačiau, kaip nurodyta, prisideda ir prie kitų politikos tikslų: mažina socialinę atskirtį, remia ekologiją, inovacijas ir taip prisideda prie aplinkos tvarumo didinimo. Šiai sričiai daug dėmesio skiria Europos Komisija, tarptautinės organizacijos (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Europos Sąjungos (ES) iniciatyva „Parama valdysenos ir valdymo gerinimui“ (SIGMA), leisdamos rekomendacijas dėl viešųjų pirkimų, analizuodamos ir apibendrindamos skirtingų šalių patirtį ir formuodamos gerąją praktiką, aiškindamos Europos Komisijos direktyvų reikalavimus.
Pagal viešųjų pirkimų vertę, dalyvių skaičių ir aplinką, kurioje jie vykdomi, viešųjų pirkimų sistema yra sudėtingas mechanizmas, kurio efektyviam veikimui užtikrinti būtina, kad kiekvienas sistemos dalyvis aiškiai suprastų savo pareigas ir atsakomybes, tinkamai ir laiku vykdytų jam paskirtas funkcijas. Viešųjų pirkimų sistemą sudaro šie subjektai: viešųjų pirkimų politikos formuotojai, politikos įgyvendintojai, pirkimus vykdantys subjektai, tiekėjai, priežiūros ir kontrolės, audito, teisėsaugos institucijos. Esant teisminiam ginčui, sistemą papildo įvairių instancijų teismai, aiškinantys VPĮ nuostatas ir prisidedantys prie viešųjų pirkimų praktikos formavimo[2].
VPĮ 92 straipsnyje įtvirtintas būtent nacionalinių institucijų sąrašas. Tam tikros nacionalinės institucijos turi išimtinę Lietuvos viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimo kompetenciją (pavyzdžiui, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija (detaliau žiūrėti VPĮ 92 straipsnio 12 dalies komentarą), kitais atvejais atitinkamos funkcijos yra padalijamos tarp kelių institucijų (pavyzdžiui, tarp skirtingų ministerijų pagal kompetenciją (detaliau žiūrėti VPĮ 92 straipsnio 1 dalies komentarą).
1. VPĮ 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ministerija, atsakinga už viešųjų pirkimų politikos formavimą, yra atsakinga ne tik už valstybės pirkimų politikos formavimą ir jos įgyvendinimo organizavimą, koordinavimą, kontroliavimą, taip pat, dalyvavimą formuojant ES pirkimų politiką bei ES pirkimų teisės į nacionalinę teisę perkėlimą.
Lietuvos viešųjų pirkimų politika yra neatsiejama nuo ES viešųjų pirkimų politikos. Taigi politikos formuotojai privalo atsižvelgti į ES norminiuose dokumentuose viešiesiems pirkimams keliamus tikslus ir reikalavimus bei juos integruoti į nacionalinę teisinę sistemą. Kaip minėta, pagal VPĮ 92 straipsnio 1 dalį už dalyvavimą formuojant ES pirkimų politiką, ES pirkimų teisės į nacionalinę teisę perkėlimą, valstybės pirkimų politikos formavimą ir jos įgyvendinimo organizavimą, koordinavimą ir kontroliavimą yra atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija[3].
Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra valstybės įstaiga, įpareigota formuoti valstybės politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ją įgyvendinti pavestose valdymo srityse[4]. Formuojant politiką viešųjų pirkimų srityje, šiai ministerijai pavesta: teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir suinteresuotiems asmenims pasiūlymus dėl viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros, viešųjų pirkimų skaidrumo, efektyvumo didinimo, konkurencijos viešuosiuose pirkimuose skatinimo, palankesnių sąlygų smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose sudarymo; nagrinėti perkančiųjų organizacijų, tiekėjų ir asocijuotų verslo struktūrų keliamas viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo problemas, analizuoti kitų valstybių patirtį viešųjų pirkimų srityje (Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatų 9 punktas)[5].
Viešųjų pirkimų politika glaudžiai susijusi su kitomis valdymo sritimis, tokiomis kaip aplinkos apsauga, nacionalinis saugumas ir gynyba, inovacijos, energijos vartojimo efektyvumas ir kita. Formuojant viešųjų pirkimų politiką, būtina išmanyti atskiras valdymo sritis ir atitinkamoms kompetentingoms institucijoms įsitraukti į procesą. Dėl to, nors komentuojamoje VPĮ 92 straipsnio 1 dalyje aiškiai nenurodyta, formuojant politiką, be Ekonomikos ir inovacijų ministerija pagal kompetenciją dalyvauja ir kitos institucijos, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos, Lietuvos Respublikos energetikos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir kt.
Taigi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos veikla apima atskirų priemonių vykdymą, viešųjų pirkimų teisės aktų ir jų pakeitimų projektų rengimą, kuriame dalyvauja kitos institucijos ir teikia pastabas pagal kompetenciją (pavyzdžiui, Aplinkos ministerija yra atsakinga už Žaliųjų pirkimų politikos formavimą[6], be to, pastabas dėl VPĮ ar jo pakeitimo projektų, taip pat pačius pakeitimų projektus gali rengti ir teikti taip pat ir kitos ministerijos).
Pavyzdys
Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra įsteigusi Viešųjų pirkimų reguliavimo stebėsenos komisiją, kurios sudėtyje yra už viešųjų pirkimų įgyvendinimą, priežiūrą atsakingų institucijų, teismų, akademinės bendruomenės, perkančiųjų organizacijų ir verslo asociacijų atstovai. Šios komisijos tikslas – nagrinėti sisteminius viešųjų pirkimų reguliavimo taikymo praktikoje kylančius probleminius klausimus, teikti pasiūlymus Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl teisinio reguliavimo tobulinimo ir (ar) dėl efektyvesnių viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimo priemonių. Viešųjų pirkimų reguliavimo stebėsenos komisijoje taip pat siekiama rasti vieno tiekėjo pirkimų problemos sprendimus, aptarti centralizuotus pirkimus, administracinės naštos mažinimo aspektus supaprastintuose pirkimuose ir kitus praktikoje iškylančius aktualius klausimus[7].
11. Valstybės viešųjų pirkimų politikos vystymosi kryptis nustato Lietuvos Respublikos Seimas, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus. Viešųjų pirkimų politikos strateginiai tikslai ir pažangos uždaviniai nustatomi Vyriausybės tvirtinamame Nacionaliniame pažangos plane. Viešųjų pirkimų politikos pažangos uždavinių įgyvendinimo priemonės suplanuojamos Vyriausybės tvirtinamose nacionalinėse plėtros programose.
Viešųjų pirkimų politika yra viena iš viešojo administravimo sričių. VPĮ 92 straipsnio 11 dalyje įtvirtinamos įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios atsakomybės, formuojant viešųjų pirkimų politiką.
Viešųjų pirkimų politikos formavimo mechanizmas Lietuvoje aiškiai atspindi valdžių padalijimo principą: Seimas nustato strategines kryptis ir priima įstatymus, Vyriausybė detalizuoja tikslus ir rūpinasi jų įgyvendinimu per plėtros programas. VPĮ 92 straipsnio 11 dalis būtent tai ir įtvirtina, t. y. aiškiai padalija atsakomybę tarp įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios, užtikrindama sistemingą viešųjų pirkimų politikos vystymą, tokia nuostata atitinka konstitucinį valdžių padalijimo principą, pagal kurį Seimas, kaip įstatymų leidžiamoji valdžia, formuoja viešąją politiką, o vykdomoji valdžia – Vyriausybė – įgyvendina šią politiką per administracinius sprendimus. Taigi Seimas, priimdamas įstatymus ir tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją[8], nustato politikos vystymosi kryptis. Nacionalinis pažangos planas, patvirtinamas Vyriausybės, detaliau apibrėžia strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, o jų įgyvendinimo priemonės, kaip minėta, suplanuojamos ir konkretizuojamos nacionalinėse plėtros programose. Tokia sistema atitinka konstitucinį valdžių padalijimo principą, kuris yra vienas iš pamatinių demokratinės teisinės valstybės veikimo pagrindų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis). Šis reguliavimas užtikrina strateginį, sisteminį viešųjų pirkimų politikos formavimą ir įgyvendinimą skirtingais valdžios lygmenimis. Be to, toks teisinis reguliavimas užtikrina, kad viešųjų pirkimų politika būtų nuosekliai įgyvendinama, o strateginiai tikslai nebūtų keičiami, atsižvelgiant į trumpalaikius politinius ar ekonominius pokyčius.
Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 3 punktas nustato, kad Vyriausybė įgyvendina Vyriausybės programą, tvirtina Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą. Pavyzdžiui, Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai buvo pritarta 2024 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XV-54, Vyriausybė formuluoja pagrindines devynioliktosios Vyriausybės veiklos kryptis, susijusias su viešaisiais pirkimais[9], tokias, kaip inovatyviųjų, ikiprekybinių, darniųjų viešųjų pirkimų skatinimas, viešųjų pirkimų procesų ir reguliavimo supaprastinimas, viešųjų pirkimų dalyvių skatinimas daugiau dėmesio skirti vietos paslaugų ir prekių kokybės gerinimui ir plėtrai ir kt.
Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra minėjęs, kad Vyriausybės programa – tai jos politinės–teisinės atsakomybės Seimui pagrindas, nes ji solidariai atsako Seimui už bendrą savo veiklą; ši programa lemia Vyriausybę formuojančių institucijų veiksmus ir užtikrina Vyriausybės bei šių institucijų tarpusavio sąveiką (1998 m. sausio 10 d., 2013 m. vasario 15 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimai); Vyriausybės programoje yra įtvirtinamos Vyriausybės programinės nuostatos, išdėstomos tam tikro laikotarpio valstybės veiklos gairės, kurios yra nenorminio pobūdžio (2013 m. lapkričio 6 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimai); Vyriausybės programa yra privaloma atitinkamai Vyriausybei visą jos įgaliojimų laiką (1998 m. sausio 10 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimai). Taigi Konstitucinio Teismo jurisprudencija Vyriausybės programą pripažįsta ne tik kaip politinį dokumentą, bet ir kaip konkretų įsipareigojimą Seimui. Šie įsipareigojimas reiškia, kad Vyriausybė negali vienašališkai keisti strateginių viešųjų politikos krypčių, o jos veiksmai turi būti suderinti su Seimo priimtais teisės aktais. Tokiu būdu užtikrinama teisinė viešųjų pirkimų politikos nuoseklumo garantija, nes vykdomoji valdžia negali veikti savarankiškai, nesiremdama Seimo patvirtintomis strateginėmis gairėmis.
Kaip jau buvo minėta, Lietuvos viešųjų pirkimų politikos reguliavimas dera su ES teisine praktika, pagal kurią vykdomoji valdžia dažniausiai veikia įstatymų leidėjo nustatytų gairių ribose, vadinasi, vykdomoji valdžia, formuodama ir įgyvendindama viešųjų pirkimų politiką, privalo veikti tiek ES teisės, tiek nacionalinių teisėkūros gairių nustatytose ribose. Pažymėtina, kad, nors strateginiai tikslai nesikeičia, jų įgyvendinimo priemonės gali keistis, atsižvelgiant į konkrečią pasikeitusią situaciją, tokiu būdu yra suteikiama tikslų įgyvendinimui lankstumo.
2. VPĮ 92 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pagrindinė institucija, atsakinga už viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimą.
VPT yra pagrindinė institucija, įgyvendinanti viešųjų pirkimų politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų. VPT įkurta 1996 m. gruodžio 19 d. Vyriausybės nutarimu, kuriuo įgyvendinta 1996 m. rugpjūčio 13 d. Seimo priimta nuostata dėl Viešųjų pirkimų įstatymo įsigaliojimo[10].
VPT yra Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė (VPT nuostatų 1, 3 punktai)[11]. VPT paskirtis – įgyvendinti viešųjų pirkimų, viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, ir pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, politiką bei dalyvauti formuojant ir įgyvendinti valstybės koncesijų politiką (VPT nuostatų 7 punktas)[12].
VPT yra svarbi viešųjų pirkimų sistemos dalis, kurios veikla daro didelę įtaką viešųjų pirkimų sistemos efektyvumui. VPT, įgyvendindama viešųjų pirkimų politiką, vadovaujasi misija – „viešasis pirkimas – darnu, skaidru, racionalu“, kuri įtvirtina tiek pagrindinius viešųjų pirkimų principus, tiek viešųjų pirkimų politikos tikslus tokius kaip darnumas, racionalus lėšų naudojimas. Taigi VPT misija atspindi esminius kriterijus, kuriais vadovaujasi VPT, įgyvendindama viešųjų pirkimų politiką. VPT vizija – „pažangi nepriklausoma profesionalų komanda, kuria pasitiki visuomenė“ – atspindi institucijos siekį stiprinti ekspertų potencialą, komandinį darbą, veiklos nepriklausomumą, skaidrumą, profesionalumą.
VPT misija ir vizija – tai strateginės šios institucijos nuostatos, apimančios VPT siekį įgyvendinti viešųjų pirkimų politiką vadovaujantis įstatymais, be kita ko, gero administravimo principu. Pažymėtina, kad gero administravimo principas yra ES ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas. Gero administravimo principas yra įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt., Europos gero administracinio elgesio kodekse, Europos Parlamento patvirtinto 2002 m. kovo 1 d.). Be to, gero valdymo standartai yra įtvirtinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, kurioje, pirmiausia, yra pasisakyta, kad nepaisant to, kad Viešojo administravimo įstatyme gero administravimo principas tiesiogiai nėra įtvirtintas, jis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išvedamas iš Konstitucijos nuostatų; Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas, inter alia, gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų [13]. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra nurodyta ir tai, kad gero administravimo principas yra platus, tai yra savyje talpinantis ne vieną įvairaus pobūdžio (materialinio, procedūrinio) imperatyvą (elementą), tai yra: pareigą motyvuoti, pareigą išaiškinti administracinio akto apskundimo tvarką, pareigą informuoti apie viešojo intereso pažeidimą, nešališkumo pareigą, pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai, administracinio teisinio santykio šalių bendradarbiavimą, teisę būti išklausytam ir informuotam, teisę efektyviai ginti (įgyvendinti) savo teises[14].
Atkreiptinas dėmesys, kad įgyvendinant viešųjų pirkimų politiką VPT tenka išskirtinis vaidmuo: pirkimų dalyviams laiku suteikti aiškią metodinę pagalbą ir rengti mokymus apie pirkimų procedūras, pirkimų valdyseną ar darniųjų kriterijų taikymą; vykdyti veiksmingą pažeidimų prevenciją, o prireikus – ir kontrolę, papildomą dėmesį skiriant sisteminiams atvejams ir pirkimų vykdytojų veiklai, susijusiai su pirkimų vykdymu; skaitmenizuoti viešųjų pirkimų procesus, taip užtikrinant duomenų apie viešuosius pirkimus skaidrumą ir prieinamumą (detaliau apie VPT kompetenciją žiūrėti VPĮ 95 straipsnio komentarą). VPT veiklos sritys įgyvendinant viešųjų pirkimų politiką yra ūkio subjektų priežiūra, teisės aktų pažeidimų prevencija, metodinė pagalba, mokymai, konsultavimas, statistika ir analizė, Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) administravimas, bendradarbiavimas, viešo intereso gynimas, tarptautinis bendradarbiavimas[15]. Visos VPT funkcijos, organizacinė ir valdymo struktūra bei kompetencija reglamentuojama VPĮ 93–95 straipsniuose (detaliau žiūrėti VPĮ 93–95 straipsnių komentarus).
VPT yra pagrindinė pirkimų politiką įgyvendinanti institucija, o kartu su ja viešųjų pirkimų politikos įgyvendinime dalyvauja ir kitos institucijos (detaliau žiūrėti VPĮ 92 straipsnio 3 dalies komentarą).
3. VPĮ 92 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pirkimų priežiūrą atliekančios institucijos.
Pirkimų priežiūrą atlieka VPT ir ES, atskirų valstybių ar finansinių institucijų finansinę paramą administruojantys ir (ar) audituojantys viešieji juridiniai asmenys, kuriems šie įgaliojimai suteikti Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme nustatytą kompetenciją.
Pažymėtina, kad viena iš pagrindinių VPT funkcijų yra vykdyti VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūrėti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant reikalavimus, vykdant pirkimo sutartis, ir VPĮ 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentarą); pagal VPT kompetenciją nagrinėti administracinių nusižengimų bylas (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 3 punkto komentarą).
Tuo tarpu Lietuvos Respublikos finansų ministerija yra atsakinga už ES fondų investicijų veiksmų programos vykdymą ir įgyvendinimą. Atitinkamai Vyriausybės nutarimu[16] įgaliotos įgyvendinančios institucijos, atsakingos už ES fondų investicijų veiksmų programos techninės paramos prioritetų įgyvendinimą, vykdomų viešųjų pirkimų priežiūrą (Aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūra, Europos socialinio fondo agentūra, VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), VšĮ Inovacijų agentūra). Pavyzdžiui, CPVA, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Finansų ministerija, atsižvelgiant į CPVA misiją bei paskirtas funkcijas, 2023 – 2025 m. veiklos strategijoje nustatyti tikslai ir uždaviniai suformuoti skiriant tris strategines kryptis, ir yra nukreipti į programų administravimo gerinimo bei efektyvinimo veiklų įgyvendinimą (I strateginė veiklos kryptis), viešųjų investicijų kompetencijų stiprinimą (II strateginė veiklos kryptis), tarptautinio ir vystomojo bendradarbiavimo veiklų plėtrą, pritaikant gerąją Lietuvos viešojo sektoriaus administracinę patirtį (III strateginė veiklos kryptis)[17]. Pagal CPVA įstatus, įstaigos veiklos tikslas yra tenkinti viešuosius interesus, siekiant: 1) programoms ir projektams, finansuojamiems ES, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos, tarptautinių institucijų, valstybės ir kitomis lėšomis, skirtų lėšų panaudojimo pagrįstumo; 2) racionalaus valstybės biudžeto ir kitų lėšų, skirtų Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos ir Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo projektams įgyvendinti, panaudojimo; 3) efektyvių viešųjų investicijų į strateginius pokyčius planavimo, didžiausios investicijų kokybės, naudos ir tvarumo; 4) racionalaus valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų panaudojimo, išlaidų optimalaus panaudojimo ir efektyvumo; 5) efektyvaus viešojo ir privataus sektorių partnerystės taikymo, teikiant su viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektų rengimu ir įgyvendinimu susijusią pagalbą bei atliekant kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas; 6) tarptautinio bendradarbiavimo plėtojimo; 7) tinkamo ES fondų investicijų programų, veiksmų ir projektų administruojančiosios, įgyvendinančiosios ir tarpinės institucijų funkcijų atlikimo[18].
Kiekvienos iš nurodytų institucijų nėra viena kitai atskaitingos ar pavaldžios, o vykdo būtent joms priskirtinas funkcijas, taip pat – ir viešųjų pirkimų priežiūrą pagal jų kompetenciją. Nurodytų institucijų kompetencijų pasidalijimas yra nustatytas Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014 – 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklėse[19].
Papildomai pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog pirkimo procedūrų teisėtumas ir perkančiosios organizacijos veiksmų pagrįstumas yra svarbus visuomenės interesas. Dėl to VPT, kaip viešąjį interesą ginančiai institucijai, suteikta teisė inicijuoti ieškinius viešajam interesui ginti dėl viešojo pirkimo procedūrų teisėtumo[20]. Atitinkamai prie pirkimų priežiūros tam tikra prasme prisideda ir teismai. Kitaip tariant, nors teismai nėra administracinės priežiūros subjektai, tačiau tai yra peržiūros institucijos. Taigi, teismai atlieka pirkimų priežiūrą bendrąja prasme, pagal kompetenciją nagrinėdami viešųjų pirkimų bylas ir formuodami teismų praktiką viešųjų pirkimų srityje.
Pirkimų priežiūrą pagal kompetenciją taip pat vykdo teisėsaugos institucijos, atlikdamos nusikalstamų veikų ir korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų viešųjų pirkimų srityje tyrimus, įgyvendindamos prevencines ir antikorupcines priemones (pavyzdžiui, jei VPT, pagal savo kompetenciją atlikdama vertinimą ir (ar) tikrinimą, identifikuoja, kad vykdant pirkimo procedūras, pirkimo sutartis, galimai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas ar nusikaltimas, tokiu atveju VPT turi kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (ją informuoti) atitinkamam tyrimui pradėti).
Atkreiptinas dėmesys, kad VPĮ 92 straipsnio 3 dalyje nustatoma pareiga viešiesiems juridiniams asmenims, administruojantiems ir (ar) audituojantiems ES, atskirų valstybių ar finansinių institucijų finansinę paramą, atsižvelgti į VPT parengtas rekomendacijas, gaires, rašytines konsultacijas ar kitus metodinius dokumentus, parengtus vykdant VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą funkciją, pagal kurią VPT teikia metodinę pagalbą, rengia rekomendacijas ir gaires VPĮ taikymo ir įgyvendinimo, taip pat pirkimų planavimo ir jų atlikimo klausimais, moko perkančiąsias organizacijas ir organizuoja jų mokymus, neatlygintinai konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus VPĮ taikymo klausimais. Taigi VPT metodinė veikla nors nėra privalomojo pobūdžio, tačiau sukuria teisinį pagrindą, kuriuo vadovaujasi ne tik perkančiosios organizacijos ir tiekėjai, bet ir priežiūrą ir (ar) auditą atliekančios institucijos. VPĮ tiesiogiai įtvirtina, kad ES, atskirų valstybių ar finansinių institucijų finansinę paramą administruojančios ir (ar) audituojančios viešosios įstaigos negali priimti sprendimų, prieštaraujančių VPT parengtoms rekomendacijoms, gairėms ar kitai metodinei medžiagai. Ši VPĮ nuostata užtikrina vienodą viešųjų pirkimų taisyklių aiškinimą, viešųjų pirkimų priežiūros nuoseklumą, tų pačių situacijų vienodą vertinimą. Tokiu būdu yra užtikrinamas teisinis apibrėžtumas ir aiškumas, nes perkančiosios organizacijos ir tiekėjai išvengia teisinio neapibrėžtumo situacijų, kai skirtingos institucijos tikrinimo objektą gali įvertinti skirtingai.
4. VPĮ 92 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba yra atsakinga už perkančiųjų organizacijų konsultavimą ir metodinės pagalbos teikimą, nustatant VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus tiekėjų susitarimus, kuriais iškreipiama pirkime dalyvaujančių tiekėjų konkurencija (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto komentarą).
Konkurencijos taryba yra savarankiška valstybės įstaiga, atskaitinga Seimui, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi įstatymų, kurių priežiūra pavesta Konkurencijos tarybai, reikalavimų. Institucijos teisinė autonomija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, garantuoja priimamų sprendimų nešališkumą[21]. Konkurencijos tarybos funkcijos, be kita ko, apima Konkurencijos įstatymo ir kitų įstatymų pažeidimų tyrimą bei nagrinėjimą, sankcijas pažeidėjams įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka taikymą[22]. Taigi, Konkurencijos taryba gali, pirma, pati atlikti Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimus, antra, teikti savo neįpareigojančias išvadas, kurios gali būti svarbios perkančiosioms organizacijoms, priimant sprendimus ir vėliau sprendžiant dėl jų teisėtumo[23].
5. VPĮ 92 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta institucija, rengianti VPĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų Pirkimuose kylančių interesų konfliktų nustatymo gaires, t. y. Lietuvos Respublikos vyriausioji tarnybinės etikos komisija (detaliau žiūrėti VPĮ 21 straipsnio 1 dalies komentarą).
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali institucija, kurios paskirtis – užtikrinti, kad valdžios įstaigos ir jose dirbantys asmenys etiškai tarnautų žmonėms. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos uždaviniai yra: (i) padėti asmenims deklaruoti privačius interesus ir juos derinti su viešaisiais interesais; (ii) užtikrinti, kad asmenys skaidriai darytų įtaką teisėkūrai; (iii) įgyvendinant Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatytus įgaliojimus, užkirsti kelią atsirasti ir plisti korupcijai; (iv) įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės politikų etikos kodekse nustatytus įgaliojimus, padėti valstybės politikams viešajame gyvenime elgtis etiškai; (v) koordinuoti tarnybinės etikos politikos formavimą valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose bei kituose viešojo sektoriaus subjektuose; (vi) atlikti privačių interesų deklaravimo stebėseną, interesų konfliktų rizikos vertinimą ir valdymą, pažeidimų prevenciją valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kituose viešojo sektoriaus subjektuose ir kituose Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nurodytuose juridiniuose asmenyse, kuriuose dirba deklaruojantys asmenys[24].
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra patvirtinusi Pirkimuose kylančių interesų konfliktų nustatymo gaires[25], kuriomis kaip metodine priemone gali remtis perkančiosios organizacijos, identifikuodamos interesų konfliktus, priimdamos sprendimus dėl nustatytų interesų konfliktų ir kt. (detaliau žiūrėti VPĮ 21 straipsnio 1 dalies komentarą).
6. Pagal VPĮ 92 straipsnio 6 dalį Centrinės valdžios institucijų sąrašą peržiūri, atnaujina ir apie jį Europos Komisiją informuoja šį sąrašą tvirtinanti Ekonomikos ir inovacijų ministerija[26].
Centrinės valdžios institucija – perkančioji organizacija, įrašyta į centrinių valstybinio administravimo subjektų sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąrašą[27].
Jeigu yra įsteigiamas naujas ūkio subjektas, kuris atitinka perkančiosios organizacijos sampratą (detaliau dėl žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 25 dalies komentarą), Ekonomikos ir inovacijų ministerija sprendžia, ar tokia perkančioji organizacija priskirtina centrinės valdžios perkančiosioms organizacijoms ir ar turi būti keičiamas Centrinės valdžios perkančiųjų organizacijų sąrašas, jį papildant ar ne.
7. VPĮ 92 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos institucijos, teikiančios informaciją į kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų organizacijų ar tiekėjų paklausimus dėl VPĮ 37, 38, 39, 46, 47, 48, 50, 51, 53 ir 57 straipsnių nuostatų taikymo (detaliau žiūrėti VPĮ 37, 38, 39, 46, 47, 48, 50, 51, 53 ir 57 straipsnių komentarus).
VPĮ 92 straipsnio 7 dalyje šios institucijos nėra konkrečiai įvardintos ir nėra pateiktas jų sąrašas, taigi, reikalingą informaciją kiekvienu iš nurodytų atveju teikia skirtingos institucijos pagal savo kompetenciją (pavyzdžiui, informaciją dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo pagal VPĮ 46 straipsnį, atsižvelgiant į konkretų pašalinimo pagrindą, teikia Konkurencijos taryba, valstybės įmonė Registrų centras, Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir kitos institucijos ar asmenys).
Institucija ar asmuo, teikiantis informaciją, reikalingą pagal VPĮ 37, 38, 39, 46, 47, 48, 50, 51, 53 ir 57 straipsnių nuostatas, privalo užtikrinti teikiamos konfidencialios informacijos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnis, VPĮ 20 straipsnis (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio komentarą) bei asmens duomenų apsaugą (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas). Atitinkamai Reglamento 2016/679 83 straipsnyje įtvirtinta, kad, siekiant užtikrinti saugumą ir užkirsti kelią šį reglamentą pažeidžiančiam duomenų tvarkymui, duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas turėtų įvertinti su duomenų tvarkymu susijusius pavojus ir įgyvendinti jo mažinimo priemones, pavyzdžiui, šifravimą. Šiomis priemonėmis turėtų būti užtikrintas tinkamo lygio saugumas, įskaitant konfidencialumą, atsižvelgiant į techninių galimybių išsivystymo lygį ir įgyvendinimo sąnaudas pavojų ir saugotinų asmens duomenų pobūdžio atžvilgiu. Vertinant pavojų duomenų saugumui, reikėtų atsižvelgti į pavojus, kurie kyla, tvarkant asmens duomenis, pavyzdžiui, į tai, kad persiųsti, saugomi ar kitaip tvarkomi duomenys gali būti netyčia arba neteisėtai sunaikinti, prarasti, pakeisti, be leidimo atskleisti arba be leidimo prie jų gauta prieiga, ir dėl to gali būti padaryta materialinė ar nematerialinė žala.
8. VPĮ 92 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad Nacionalinė teismų administracija yra atsakinga už teismų sprendimų, kuriais buvo nuspręsta nepripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas (detaliau žiūrėti VPĮ 106 straipsnio 2 dalies komentarą), kopijų VPT įteikimą per CVP IS.
Nacionalinė teismų administracija yra teismus ir teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – pagal kompetenciją užtikrinti teismų ir teismų savivaldos institucijų administracinę ir organizacinę veiklą (Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos įstatymo 1 straipsnis). Viena iš pagrindinių Nacionalinės teismų administracijos veiklos sričių, be kita ko, yra visuomenės informavimas (Nacionalinės teismų administracijos įstatymo 2 straipsnis). Nacionalinė teismų administracija turi laiku ir tinkamai informuoti visuomenę, žiniasklaidą, taip pat valstybės ir savivaldybės institucijas ir įstaigas apie teismų savivaldos institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų veiklą bei jų priimamus sprendimus[28].
9. VPĮ 92 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta pareiga įmonėms ir institucijoms, pagal VPĮ 51 straipsnio 8 dalį įtrauktoms į VPT sudaromą sąrašą, neatlygintinai, per CVP IS suteikti prieigą prie dokumentų ar informacijos, patvirtinančios tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą.
VPT direktoriaus įsakymu sudaromas tokių įmonių ir institucijų sąrašas[29] (detaliau žiūrėti VPĮ 51 straipsnio 2 dalies komentarą), tai: teismai, VĮ Registrų centras, Informatikos ir ryšių departamentas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai ir kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos, susijusios su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos.
10. Duomenis apie pirkimo sutarčių ir vidaus sandorių vykdymą iš informacinės sistemos „E. sąskaita“ į CVP IS teikia VĮ Registrų centras. Informaciją, kuri turi būti teikiama pagal šį reikalavimą, nustato VPT.
VPĮ apibrėžia informacinę sistemą „E. sąskaita“ kaip valstybės informacinę sistemą, skirtą informacinių technologijų priemonėmis parengti, pateikti ir išsaugoti su viešųjų pirkimų sutarčių bei vidaus sandorių vykdymu susijusias sąskaitas už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus, taip pat gauti informaciją apie pateiktų sąskaitų apmokėjimą (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 12 dalies komentarą), o VPĮ 92 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad duomenis iš informacinės sistemos „E. sąskaita“ į CVP IS teikia VĮ Registrų centras. Taigi ši informacinė sistema buvo valstybinė informacinė sistema, per kurią buvo galima parengti, pateikti ir išsaugoti su pirkimo sutarčių vykdymu susijusias sąskaitas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. informacinė sistema „E. sąskaita“ buvo pertvarkyta ir pakeistas informacinės sistemos „E. sąskaita“ pavadinimas į „Sąskaitų administravimo bendroji informacinė sistema“, o Sąskaitų administravimo bendrosios informacinės sistemos tvarkytoju (SABIS) paskiriamas Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras[30]. VPĮ tikslais nuorodos į „E. sąskaita“ informacinę sistemą turi būti suprantamos kaip nuorodos į SABIS.
Perkančiosios organizacijos ir tiekėjai gali vadovautis metodine medžiaga, gairėmis, padedančiomis tinkamai naudotis SABIS, paskelbtomis Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro interneto svetainėje: https://nbfc.lrv.lt/lt/sabis/.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Sąskaitų administravimo bendrosios informacinės sistemos nuostatais [31], per SABIS teikiami apskaitos dokumentai: elektroninės sąskaitos, kreditiniai dokumentai, išankstinės sąskaitos; perkančiosioms organizacijoms yra nustatyta pareiga priimti sąskaitas per SABIS, o tiekėjams, perkančiosioms organizacijoms tiekiantiems prekes, teikiantiems paslaugas ar atliekantiems darbus – pareiga teikti sąskaitas per SABIS. Sąskaitos yra teikiamos ES patvirtintu elektroninių sąskaitų formatu, atitinkančiu standartą EN 16931-1:2017.
Pažymėtina, kad VPT nustato, kokia informacija turi būti teikiama pagal šį reikalavimą. Vadovaudamosi Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašu [32]], perkančiosios organizacijos viešina informaciją apie žodžiu sudarytas sutartis CVP IS, jeigu sąskaitos pagal žodžiu sudarytas sutartis yra priimamos naudojantis SABIS, pakeitusia informacinę sistemą „E. sąskaita“, duomenys apie žodžiu sudarytas sutartis iš SABIS yra automatiškai paskelbiami CVP IS. Be to, VPT viešais pranešimais yra detalizavusi, pateikusi gaires perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams, susijusias su žodinių sutarčių skelbimu CVP IS, naudojantis SABIS [33].
11. VPĮ 92 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia informaciją apie subjektus neatitinkančius minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, kaip tai numatyta šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto b papunktyje (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto b papunkčio komentarą).
Valstybinė mokesčių inspekcija nurodytą informaciją skelbia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu. Ar konkretus mokesčių mokėtojas atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus (pagal Mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnį), galima patikrinti Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto puslapyje (nuoroda: https://www.vmi.lt/evmi/mokesciu-moketoju-informacija), atlikus paiešką pagal nuorodą „Fiziniai asmenys“ arba „Juridiniai asmenys“ skiltyje „Priklausymas grupėms“. Siekiant peržiūrėti visus mokesčių mokėtojus, kurie atitinka ar neatitinka minimalius numatytus kriterijus, reikia atlikti paiešką pagal nuorodą „Pagal grupes“, pasirinkus grupę „Atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus (pagal Mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnį)“ arba „Neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų“ (pagal Mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnį)“.
12. VPĮ 92 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad informaciją, kuri reikalinga įvertinti, ar perkančiosios organizacijos, veikiančios gynybos srityje, ketinama sudaryti pirkimo sutartis keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams, pagal perkančiosios organizacijos kreipimąsi teikia institucijos pagal kompetenciją (detaliau žiūrėti VPĮ 37 straipsnio 8 dalies ir 47 straipsnio 8 dalies komentarus). Perkančiųjų organizacijų, veikiančių gynybos srityje, atliekamiems pirkimams atitikties dėl nacionalinio saugumo interesų vertinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Pažymėtina, kad VPĮ 37 straipsnio 8 dalies, 47 straipsnio 8 dalies ir 92 straipsnio 12 dalies nuostatos taikomos tik perkančiųjų organizacijų, veikiančių gynybos srityje ar valdančių ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, ar veikiančių srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, pirkimams.
Taigi perkančiosios organizacijos, veikiančios gynybos srityje ar valdančios ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, ar veikiančios srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi turi šias VPĮ nustatytas pareigas, susijusias su nacionalinio saugumo reikalavimais:
- rengiant su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui (detaliau žiūrėti VPĮ 37 straipsnio 8 dalies komentarą);
- laikyti, kad tiekėjas turi interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą, jeigu perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų informacijos, jog tiekėjas ir jo pasitelkiami subtiekėjai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, arba kai Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio 8 dalies komentarą).
VPĮ 92 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad nurodytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar perkančiosios organizacijos, veikiančios gynybos srityje, ketinama sudaryti pirkimo sutartis keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams, pagal perkančiosios organizacijos kreipimąsi teikia kompetentingos institucijos.
Pažymėtina, kad VPĮ neįvardina, kokios institucijos yra kompetentingos teikti perkančiosios organizacijos prašymu informaciją, kuri būtina tam, kad būtų galima įvertinti, ar ketinama sudaryti pirkimo sutartis keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams, tačiau nustato, kad atitinkamos kompetentingos institucijos turi vadovautis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytais sandorių dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijais. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytais atvejais perkančiosios organizacijos, valdančios ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, ar veikiančios srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, turi kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros. Ši komisija veikia pagal Vyriausybės patvirtintą Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos aprašą [34], kuriame nustatyti kreipimosi į komisiją pagrindai, būtini pateikti dokumentai, investuotojų patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vykdymo procedūros ir komisijos sprendimų priėmimo tvarka. Vertinimas dėl ketinamos sudaryti sutarties atitikties nacionalinio saugumo interesams atliekamas, vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme įtvirtintais kriterijais bei tvarka.
13. VPĮ 92 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad pirkimo objektų, nurodytų VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sąrašą tvirtina Vyriausybė, įvertinusi pirkimo sutarties vykdymo metu galinčias kilti su nacionaliniu saugumu susijusias technologines rizikas.
Ši nuostata skirta apsaugoti nacionalinius interesus nuo potencialių grėsmių, be kita ko, kilusių dėl technologinių rizikų, galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo požiūriu svarbiuose sektoriuose pirkimo sutarties vykdymo metu. Būtent atsižvelgdama į technologines rizikas, susijusias su nacionaliniu saugumu, Vyriausybė patvirtino viešojo pirkimo objektų, nurodytų VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sąrašą[35], kuriame nurodytos informacinių technologijų, ryšių, kritinės infrastruktūros, gynybos ir saugumo sektoriaus prekės bei paslaugos, kurių naudojimas gali kelti technologines rizikas nacionaliniam saugumui, pavyzdžiui:
1) kompiuteriai, IT įranga ir susijusios paslaugos (kompiuteriai, programinė įranga, IT sistemos, IT montavimas, priežiūra, remontas, konsultavimas, programinės įrangos kūrimas, internetas, įvairios kompiuterių ir informacijos apdorojimo įrangos montavimas, atminties įrenginiai, mikrokompiuterių centriniai procesoriai, duomenų įvedimo įrenginiai ir kt.);
2) ryšio ir telekomunikacijų įranga ir susijusios paslaugos (telefonų stotys, tinklai, PABX sistemos, telekomunikacijų ir kodavimo įranga, telekomunikacijų paslaugos ir konsultacijos, ryšių, radijo, televizijos įrangos montavimas, ryšių infrastruktūra, vaizdo konferencijų įranga, telefonų stotys, telekomunikacijų konsultavimo paslaugos ir kt.);
3) navigacija ir transporto valdymas ir susijusios paslaugos (oro, jūrų, geležinkelių eismo valdymo įranga, radarai, navigacijos sistemos, navigacinių įrenginių montavimas, traukinių stebėjimo sistemos, oro uostų stebėjimo sistemos, skrydžių stebėjimas ir valdymas, nepilotuojami orlaiviai, skraidyklės ir kt.);
4) saugumo ir stebėjimo sistemos ir susijusios paslaugos (vaizdo kameros, stebėjimo ir kontrolės įranga, bagažo tikrinimo įranga, gaisro gesinimo įrenginiai, dujų detekcijos įrenginiai, gaisrų gesinimo įrenginių remonto ir priežiūros paslaugos, elektroninio parašo sertifikavimo paslaugos ir kt.);
5) procesų valdymo įranga ir susijusios paslaugos (technologinių procesų valdymo įranga, automatizuotos kontrolės sistemos, procesų valdymo ir nuotolinio valdymo įranga, vadovavimo ir valdymo sistemų įrengimo paslaugos, įvairios informacijos valdymo ir apdorojimo sistemos ir kt.).
Pažymėtina, kad, tuo atveju, jei išpildomos abi sąlygos (dėl pirkimo vykdytojo statuso ir dėl pirkimo objekto), nurodytos VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, konkrečiame pirkime privalo būti taikomos (išskyrus VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį) abi VPĮ nuostatos. Taigi, jeigu VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje nurodyta perkančioji organizacija įsigyja pirkimo objektą, kurio BVPŽ kodas patenka į Vyriausybės patvirtintą kodų sąrašą, tai VPĮ 37 straipsnio 9 dalies ir 47 straipsnio 9 dalies nuostatos taikomos visam pirkimo objektui.
Tais atvejais, kai VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje nurodyta perkančioji organizacija įsigyja pirkimo objektą, kurio BVPŽ kodas nepatenka į Vyriausybės patvirtintą kodų sąrašą, tačiau į šį sąrašą patenka atskiri to pirkimo objekto „sudėtiniai elementai“, tai VPĮ 37 straipsnio 9 dalies ir 47 straipsnio 9 dalies nuostatos yra taikomos ne visam pirkimo objektui, o būtent šiems pirkimo objekto „sudėtiniams elementams“. Tokiu atveju perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti ne tik pagrindinį perkamo objekto BVPŽ kodą, bet ir visus konkrečiu atveju reikalingus (pirkimo objekto „sudėtinių elementų“) papildomus BVPŽ kodus, kurie patenka į patvirtintą BVPŽ kodų sąrašą, ir aiškiai nurodyti, kad šiems papildomiems BVPŽ kodams bus taikomos VPĮ 37 straipsnio 9 dalies ir 47 straipsnio 9 dalies nuostatos dėl nacionalinio saugumo reikalavimų.
14. VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašą tvirtina Vyriausybė.
Ši nuostata skirta apsaugoti nacionalinius interesus nuo potencialių grėsmių, be kita ko, šalies saugumui, ekonominiams, politiniams, geopolitiniams interesams. Taigi Vyriausybė, siekdama apsaugoti nacionalinius interesus ir atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo strategijoje [36] nurodytas grėsmes, patvirtino valstybių ir teritorijų sąrašą, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais yra remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais ir į kurį perkančiosios organizacijos turi atsižvelgti vykdydamos viešuosius pirkimus. Vyriausybės nutarimu patvirtintame sąraše[37] yra šios valstybės ir teritorijos:
1. Rusijos Federacija.
2. Baltarusijos Respublika.
3. Kinijos Liaudies Respublika, netaikoma Taivano (Penghu, Kinmeno ir Matsu) atskirajai muitų teritorijai.
4. Rusijos Federacijos aneksuotas Krymas.
5. Moldovos Respublikos Vyriausybės nekontroliuojama Padniestrės teritorija.
6. Sakartvelo Vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos.
VPĮ 92 straipsnio 14 dalies nuostata apima patvirtintame valstybių ir teritorijų sąraše registruotus (juridinis asmuo) arba nuolat gyvenančius ar turinčius pilietybę (fizinis asmuo): 1) tiekėjus (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 36 dalies komentarą) ir subtiekėjus bei juos kontroliuojančius asmenis (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 151 dalies komentarą); 2) ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiamasi pirkime (detaliau žiūrėti VPĮ 49 straipsnio komentarą), bei juos kontroliuojančius asmenis (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 151 dalies komentarą); 3) gamintojus, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdančius asmenis bei juos kontroliuojančius asmenis (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 151 dalies komentarą).
15. Vyriausybė, atsižvelgdama į veiksnius, nulėmusius mobilizaciją, karo ar nepaprastąją padėtį, tvirtina valstybių ar teritorijų, su kuriomis susijusiems pasiūlymams taikomos VPĮ 45 straipsnio 21 dalies nuostatos, sąrašą.
VPĮ 92 straipsnio 15 dalies nuostata įpareigoja Vyriausybę patvirtinti sąrašą valstybių ar teritorijų, su kuriomis susijusiems pasiūlymams taikomos VPĮ 45 straipsnio 21 dalies nuostatos. Vyriausybės nutarimu patvirtintame sąraše[38] yra šios valstybės ir teritorijos:
1. Rusijos Federacija.
2. Baltarusijos Respublika.
3. Rusijos Federacijos aneksuotas Krymas.
4. Moldovos Respublikos Vyriausybės nekontroliuojama Padniestrės teritorija.
5. Sakartvelo Vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos.
[1] Europos Komisijos 2017 m. spalio 3 d. rekomendacija dėl viešųjų pirkimų specializacijos „Viešųjų pirkimų specializacijos struktūros kūrimas“, Nr. C(2017) 6654 final.
[2] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2018 m. gegužės 4 d. valstybinio audito ataskaita „Viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimas“ Nr. VA-2018-P-900-1-4.
[3] Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 „Dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatų patvirtinimo“.
[4] Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921.
[5] Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921.
[6] Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos interneto puslapis: https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/darnus-vystymasis-ir-strateginiai-pokyciai/zalieji-pirkimai/.
[7] Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos interneto puslapis: https://eimin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/viesuju-pirkimu-politika/viesuju-pirkimu-reguliavimo-stebesena/.
[9] Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“.
[10]Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1473 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigimo“.
[11] Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1517 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatų patvirtinimo“.
[12]Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1517.
[13] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015.
[15] Viešųjų pirkimų tarnybos interneto puslapis: https://vpt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys.
[16] 2014 m. birželio 4 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“.
[17] VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. veiklos ataskaita: https://finmin.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/6/15nhhw-ADpU.pdf.
[18] Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros įstatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1K-315 „Dėl Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros įstatų patvirtinimo ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 406 „Dėl Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros įstatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“.
[19] Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014 – 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“.
[20] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013.
[21] Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 822 „Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nuostatų patvirtinimo“, 1 punktas.
[22] Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 822, 8 punktas.
[23] LAT 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018.
[24] Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis.
[25] Pirkimuose kylančių interesų konfliktų nustatymo gairės, patvirtintos Vyriausioji tarnybinės etikos komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. KS-340 „Dėl pirkimuose kylančių interesų konflikto nustatymo gairių patvirtinimo“.
[26] Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921.
[27] Centrinių valstybinio administravimo subjektų sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2003 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 4-72 „Dėl Centrinių valstybinio administravimo subjektų sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąrašo patvirtinimo“.
[28] Lietuvos teismų interneto puslapis: https://www.teismai.lt/lt/nacionaline-teismu-administracija/veiklos-sritys/134.
[29] Lietuvos Respublikos įmonių ir institucijų, kompetentingų išduoti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nurodytus tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus, sąrašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1S-71 „Dėl Lietuvos Respublikos įmonių ir institucijų, kompetentingų išduoti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, sąrašo patvirtinimo“.
[30] Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro direktoriaus 2023 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. V-223 „Dėl Informacinės sistemos „E. sąskaita“ pertvarkymo ir Sąskaitų administravimo bendrosios informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“.
[31] Sąskaitų administravimo bendrosios informacinės sistemos nuostatai, patvirtinti Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro direktoriaus 2023 m. birželio 21 d. įsakymas įsakymu Nr. V-223 „Dėl Informacinės sistemos „E. sąskaita“ pertvarkymo ir Sąskaitų administravimo bendrosios informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“.
[32] Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1S-91 „Dėl Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“.
[33]VPT informacija, paskelbta elektroninėje svetainėje: https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos-3/del-informacijos-apie-zodziu-sudarytu-pirkimo-sutarciu-viesinima-patikslinta-ir-atnaujinta-informacija/; https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos-3/del-zodiniu-sutarciu-viesinimo/; https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos-3/naujas-sutarciu-tipas-ilgalaikes-mazos-vertes-zodines-sutartys-mvpz/.
[34] Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1540 „Dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
[35] Viešojo pirkimo objektų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“.
[36] Nacionalinio saugumo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“.
[37] Valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais yra remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“.
[38] Valstybių ar teritorijų, su kuriomis susijusiems viešųjų pirkimų pasiūlymams taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 21 dalies nuostatos, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite