*95 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija

Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė–Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtomis Metodinėmis priemonėmis.

95 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija

1. Viešųjų pirkimų tarnyba atlieka šias funkcijas:

1) rengia ir (arba) priima šiame įstatyme nurodytus teisės aktus;

2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų nuostatų, įskaitant šių teisės aktų nuostatas vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius, taip pat nuostatų, lemiančių pareigą taikyti šio įstatymo reikalavimus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

3) pagal savo kompetenciją nagrinėja administracinių nusižengimų bylas;

4) teikia metodinę pagalbą, rengia rekomendacijas ir gaires šio įstatymo taikymo ir įgyvendinimo, taip pat pirkimų planavimo ir jų atlikimo klausimais, moko perkančiąsias organizacijas ir organizuoja jų mokymą, neatlygintinai konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus šio įstatymo taikymo klausimais;

4¹) nustato pirkimų specialisto žinių patikrinimo turinio reikalavimus ir juos skelbia savo interneto svetainėje;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-545, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-15, i. k. 2021-21632

4²) atlieka žinių patikrinimą pirkimų specialisto pažymėjimui gauti;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-545, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-15, i. k. 2021-21632

5) renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis, preliminariąsias sutartis ir pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus, pirkimų ginčus, nustatytus pirkimų tvarkos pažeidimus ir pirkimų praktikoje pasitaikančias problemas. Šią informaciją, išskyrus konfidencialią informaciją, skelbia Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje ir (arba) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir teikia Europos Komisijai, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms;

6) analizuoja ir vertina pirkimų sistemą, pastebėjusi jos trūkumų, rengia ir šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje nurodytai ministerijai teikia pasiūlymus, kaip ją tobulinti;

7) bendradarbiauja su Europos Komisija pirkimų teisės aktų taikymo klausimais;

8) persiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui skelbti perkančiųjų organizacijų skelbimus ir užtikrina perkančiųjų organizacijų perduodamų kitų pranešimų ir informacijos persiuntimą;

9) Neteko galios nuo 2023-01-01

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

10) administruoja Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą;

11) administruoja perkančiųjų organizacijų pagal šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus ir pagal šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėjus, kurie dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1330, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10973

Nr. XIII-2158, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09411

Nr. XIV-545, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-15, i. k. 2021-21632

12) kiekvienais metais rengia ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytų pirkimų ataskaitą;

13) teikia ir nuolat atnaujina Europos Komisijos informacinėje dokumentų saugykloje „e-Certis“ skelbiamą informaciją apie Lietuvoje išduodamas pažymas ir kitus tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, laisvai ir neatlygintinai prieinamų Lietuvos duomenų bazių, kuriose pateikiama informacija apie tiekėjus, kaip nurodyta šio įstatymo 50 straipsnio 7 dalies 1 punkte, sąrašą;

14) rengia ir kas trejus metus Europos Komisijai teikia šio įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nurodytą pirkimų stebėsenos ataskaitą;

15) Europos Komisijai teikia informaciją apie šio įstatymo 92 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas institucijas, taip pat apie nacionalines iniciatyvas, kurių imtasi siekiant perkančiosioms organizacijoms ar tiekėjams teikti rekomendacijas, padėti įgyvendinti pirkimų taisykles arba reaguoti į problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant pirkimų taisykles;

16) Europos Komisijos prašymu perduoda šio įstatymo 96 straipsnyje nurodytas ataskaitas ar pagrindinę ataskaitose pateiktą informaciją;

17) kiekvienais metais Europos Komisijai teikia visų sprendimų, kuriuos priėmė teismas pagal šio įstatymo 106 straipsnio 2 dalį, kopijas ir tuos sprendimus paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;

18) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbia informaciją apie tarptautinio pirkimo vertės ribas, įskaitant informaciją apie patikslintas vertės ribas;

19) pagal savo kompetenciją vertina, kaip perkančiojoje organizacijoje vykdomas pirkimų organizavimas ir pirkimų vidaus kontrolė;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

20) tvirtina šio įstatymo įgyvendinimo priežiūros vykdymo tvarkos aprašą.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

21) atlieka kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

2. Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę:

1) savarankiškai pasirinkti tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką;

2) gauti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų informaciją ir dokumentus, reikalingus Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų šių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu. Prireikus šis terminas gali būti pratęstas dar 30 dienų;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

3) gauti perkančiosios organizacijos, Komisijos ar jos narių, pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų, kitų asmenų su pirkimu, įskaitant pirkimo sutarties vykdymą, susijusių veiksmų ir sprendimų paaiškinimus;

4) pateikti pirkimo dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus papildomai ekspertizei;

5) įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti juridinį asmenį sustabdyti pirkimą ir (ar) neatlikti kitų veiksmų, kuriais galimai pažeidžiami šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimai, iki juridinio asmens pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

6) nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti juridinį asmenį nutraukti pirkimo procedūras, vykdyti pirkimus pagal šį įstatymą, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus, įskaitant sprendimą ar veiksmą, prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, o nustačiusi, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta neteisėtai, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

7) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

8) traukti administracinėn atsakomybėn šį įstatymą pažeidusius ir Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

9) nustačiusi šio įstatymo pažeidimus ar galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, korupcijos apraiškas ar dokumentų klastojimą, medžiagą tolesniam tyrimui perduoti teisėsaugos institucijoms ar kitoms valstybės institucijoms nagrinėti pagal kompetenciją;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

10) gavusi kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų organizacijų ar tiekėjų paklausimą dėl šio įstatymo 37, 38, 39, 46, 47, 48, 50, 51 ir 57 straipsnių nuostatų taikymo, persiųsti jį Lietuvos valstybės institucijoms, įstaigoms ar viešiesiems juridiniams asmenims, kurie pagal kompetenciją turi suteikti reikiamą informaciją;

11) patvirtinti konkrečių prekių, paslaugų ar darbų techninėms specifikacijoms taikomus reikalavimus;

12) grąžinti perkančiajai organizacijai šio įstatymo reikalavimų neatitinkančius skelbimus Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

2¹. Skundo padavimas dėl sprendimo, kuriuo juridinis asmuo Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojamas pakeisti ar panaikinti sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, nesustabdo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija ar teismas nusprendžia kitaip.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

3. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyto sutikimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo motyvuoto perkančiosios organizacijos kreipimosi gavimo dienos ir šio sprendimo priėmimo dieną jį paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Jeigu perkančioji organizacija kartu su kreipimusi nepateikia visų būtinų dokumentų, Viešųjų pirkimų tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo perkančiosios organizacijos kreipimosi gavimo dienos gali paprašyti papildomų dokumentų, reikalingų sprendimui priimti, kuriuos perkančioji organizacija turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo Viešųjų pirkimų tarnybos prašymo gavimo dienos. Perkančiajai organizacijai pateikus motyvuotą prašymą, Viešųjų pirkimų tarnyba šį terminą pratęsia perkančiosios organizacijos nurodytam laikotarpiui. Papildomų dokumentų pateikimo termino pratęsimo atvejų skaičius neribojamas. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyto sutikimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo papildomų dokumentų gavimo dienos. Jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą nepateikia prašomų papildomų dokumentų, Viešųjų pirkimų tarnyba prašymo nenagrinėja, tačiau tai nekliudo perkančiajai organizacijai vėl kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą su tuo pačiu prašymu dėl šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyto sutikimo. Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia jokio atsakymo, laikoma, kad sutikimas gautas. Kreipimosi dėl šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytų sutikimų tvarką nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.

4. Viešųjų pirkimų tarnyba, paskyrusi administracinę nuobaudą perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojui ar darbuotojui arba gavusi informaciją apie teismo paskirtą administracinę nuobaudą perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojui ar darbuotojui, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo sprendimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo dienos apie tai praneša perkančiosios organizacijos vadovui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2158, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09411

5. Viešųjų pirkimų tarnyba nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų. Šiuose skunduose ir pranešimuose pateikta informacija naudojama viešųjų pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 5 punktu.

6. Šio straipsnio 1 dalies 4² punkte nurodytas žinių patikrinimas atliekamas, pirkimų specialisto pažymėjimas išduodamas, pažymėjimo galiojimo terminas pratęsiamas Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. Asmuo, siekiantis gauti pirkimų specialisto pažymėjimą arba pratęsti jo galiojimą, turi Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka registruotis Viešųjų pirkimų tarnyboje pirkimų specialisto žinioms patikrinti, pasirinkdamas žinių patikrinimo datą ir laiką 20 darbo dienų nuo registracijos dienos laikotarpiu. Jeigu asmens žinios įvertinamos teigiamai, Viešųjų pirkimų tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patikrinimo dienos išduoda 5 metus galiojantį pirkimų specialisto pažymėjimą arba pratęsia jo galiojimą 5 metų terminui.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-545, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-15, i. k. 2021-21632

Komentuojamame VPĮ 95^[1] straipsnyje įtvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) funkcijos, jos teisės ir jų įgyvendinimo tvarka, įgyvendinant viešųjų pirkimų politiką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad valdžios institucijų sistema yra sukurta taip, kad kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kompetenciją, kurių privalo laikytis (žr. LVAT 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵²⁰-2141/2013). Kiekvienas viešojo administravimo subjektas veiklą vykdo teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose. Kompetencija kaip kompleksas tam tikrų priemonių (uždaviniai, funkcijos, teisės ir pareigos, veiklos formos ir metodai) yra svarbiausia administracinio teisinio statuso sudėtinė dalis (žr. LVAT 2014 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁶⁶²-293/2014). Taigi viešojo administravimo subjekto administracinį teisinį statusą sudaro tokie elementai kaip uždaviniai, funkcijos, teisės ir pan. Kiekvieno šio elemento vaidmuo nurodytame kontekste yra skirtingas, todėl jie negali būti tapatinami arba tam tikros analizės (sisteminės, loginės ir t. t.) būdu iš vienų išvedami kiti. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjekto administracinis teisinis statusas juridiškai turi būti aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas teisės aktuose (2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁶⁶²-1405/2013). Viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (šiais aspektais žr. 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-727/2014; 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-257/2012).

1. VPĮ 95 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos VPT funkcijos.

1.1. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad VPT rengia ir (arba) priima VPĮ nurodytus teisės aktus.

Ši VPT funkcija reiškia, kad VPĮ turi būti tiesiogiai nurodyta, jog VPT turi pareigą priimti teisės aktus. Pagal šį punktą VPT priimami teisės aktai yra poįstatyminiai teisės aktai, detalizuojantys ir sukonkretinantys VPĮ normas, šie teisės aktai atlieka VPĮ įgyvendinimo funkciją, tačiau jais negali būti pakeičiamas VPĮ normų turinys, negali būti nustatyta tokių teisės normų, kurios konkuruotų su VPĮ normomis, prieštarautų Konstitucijai ir įstatymams.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra nagrinėjęs poįstatyminių teisės aktų santykį su įstatymais, konstituciniais principais ir yra pasisakęs, kad:

1. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais (inter alia 2003 m. gruodžio 30 d., 2010 m. kovo 9 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai).

2. Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, 2014 m. gegužės 27 d. nutarimas).

3. Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis; kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių aktų atžvilgiu (inter alia 1998 m. gegužės 6 d., 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2018 m. balandžio 27 d. nutarimai).

VPĮ nustatyti VPT priimami teisės aktai:

numatomos pirkimo vertės skaičiavimo metodika (VPĮ 5 straipsnio 5 dalis)^[2];
tvarka, kaip skelbiami vidaus sandoriai, jų pakeitimai ir jų metinės ataskaitos (VPĮ 10 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktai)^[3];
nešališkumo deklaracijos forma, tvirtinama VPT kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) (VPĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas)^[4];
mažos vertės pirkimų tvarkos aprašas (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis)^[5];
planuojamų atlikti pirkimų suvestinė (VPĮ 26 straipsnio 1 dalis)^[6];
perkančiosios organizacijos kvietimas suteikti rinkos konsultaciją ir kita susijusi informacija apie konsultacijas (VPĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas)^[7];
techninių specifikacijų projektai, dėl jų gautų pastabų ir pasiūlymų vertinimo tvarka (VPĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas)^[8];
skelbimų turinio reikalavimai, jų parengimo ir pateikimo tvarka (VPĮ 34 straipsnio 2 dalis)^[9];
papildomi reikalavimai pirkimo dokumentams (VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 3 punktas);
susipažinimo su pasiūlymais ar paraiškomis procedūros protokolo privalomieji rekvizitai (VPĮ 44 straipsnio 9 dalis)^[10];
pasiūlymų tikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklės (VPĮ 45 straipsnio 7 dalis)^[11];
tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika (VPĮ 47 straipsnio 7 dalis)^[12];
Lietuvos Respublikos įmonių ir institucijų, kompetentingų išduoti nurodytus pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus, sąrašas (VPĮ 51 straipsnio 8 dalis)^[13];
tiekėjo deklaracija dėl paraiškos ar pasiūlymo atitikties VPĮ 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams (VPĮ 51 straipsnio 12 dalis)^[14];
tvarka, kaip perkančiosios organizacijos skelbia informaciją apie melagingą informaciją pateikusius ar nuslėpusius informaciją, arba dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikusius patvirtinančių dokumentų tiekėjus (VPĮ 52 straipsnio 1 dalis)^[15];
tvarka, pagal kurią tiekėjas gali pateikti paaiškinimą dėl VPĮ 52 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos, t. y. dėl tiekėjo pavadinimo (jeigu tiekėjas yra fizinis asmuo, – vardo ir pavardės), dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pašalinti tiekėją pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą iš pirkimo procedūros priėmimo datos ir priežasčių, dėl kurių priimtas sprendimas (VPĮ 52 straipsnio 3 dalis)^[16];
tvarka, pagal kurią sudaromas Centrinių perkančiųjų organizacijų sąrašas (VPĮ 82¹ straipsnio 2 dalis)^[17];
laimėjusio dalyvio pasiūlymo (išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu), raštu sudarytų sutarčių, preliminariųjų sutarčių ir jų pakeitimo, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, viešinimo tvarka (VPĮ 86 straipsnio 9 dalis)^[18];
informacijos apie žodžiu sudarytas pirkimų sutartis viešinimo tvarka (VPĮ 86 straipsnio 9 dalis)^[19];
tipinės pirkimo sutarčių sąlygos (VPĮ 87 straipsnio 1 dalis)^[20];
kainodaros taisyklės (VPĮ 87 straipsnio 2 dalies 3 punktas)^[21];
tvarka, kaip perkančiosios organizacijos skelbia informaciją apie nepatikimus tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal VPĮ 49 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti (VPĮ 91 straipsnio 1 dalis)^[22];
tvarka, pagal kurią tiekėjas gali pateikti paaiškinimą dėl VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos, t. y. dėl tiekėjo pavadinimo (jeigu tiekėjas yra fizinis asmuo, – vardo ir pavardės), dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba perkančiosios organizacijos sprendimo, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, priėmimo datos ir priežasčių, dėl kurių priimtas šis sprendimas (VPĮ 91 straipsnio 3 dalis)^[23];
kokie duomenys apie pirkimo sutarčių ir vidaus sandorių vykdymą pateikiami informacinei sistemai (šiuo metu – SABIS) (VPĮ 92 straipsnio 10 dalis);
VPT darbo reglamentas, kuriame nustatyta VPT darbo tvarka (VPĮ 93 straipsnio 3 dalis)^[24];
tvarka, pagal kurią grąžinami perkančiajai organizacijai VPĮ reikalavimų neatitinkantys skelbimai (VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 12 punktas);
tvarka, pagal kurią VPĮ nustatytais atvejais perkančioji organizacija kreipiasi į VPT dėl sutikimo atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu (VPĮ 95 straipsnio 3 dalis) ir tvarka dėl šio įstatymo įgyvendinimo priežiūros^[25];
tvarka, pagal kurią atliekamas pirkimų specialisto žinių patikrinimas, išduodamas, pratęsiamas pirkimų specialisto pažymėjimas (VPĮ 95 straipsnio 6 dalis)^[26];
registracijos CVP IS tvarka (VPĮ 96 straipsnio 1 dalis) ^[27];
informacija, kuri turi būti teikiama VPĮ 96 straipsnio 2 dalyje nurodytose ataskaitose, įskaitant ir informaciją, kurią ataskaitose teikia centrinė perkančioji organizacija, kai pirkimai atliekami pagal VPĮ 82 straipsnio 1 dalį, taip pat ataskaitų reikalavimai ir jų standartinės formos (VPĮ 96 straipsnio 3, 4 dalys)^[28].

1.2. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad VPT vykdo VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų nuostatų, įskaitant šių teisės aktų nuostatas vykdant pirkimo sutartis ir VPĮ 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius, taip pat nuostatų, lemiančių pareigą taikyti VPĮ reikalavimus.

Ši VPT funkcija apima šiuos aspektus:

VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją. Prevencija – tai išankstinis užtikrinimas, kad nebūtų atliktas pažeidimas, pirkimo dokumentų ir rekomendacijų pateikimas į ateitį ar pasiūlymas ištaisyti trūkumus, kurie gali būti ištaisyti;
teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūrą. Priežiūra reiškia, kad VPT tikrina viešųjų pirkimų dokumentų, procedūrų atitiktį VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusiems teisės aktams, jeigu nustatomas pažeidimas, teikiami įpareigojimai, pavyzdžiui, nutraukti pirkimo procedūras, taip pat, kaip laikomasi nuostatų, lemiančių pareigą taikyti VPĮ reikalavimus.

VPT, įgyvendindama šią funkciją, yra patvirtinusi Pirkimų ir koncesijų priežiūros vykdymo tvarkos aprašą ir Pirkimų valdysenos tikrinimo tvarkos aprašą^[29].

Ši VPT funkcija vykdoma atliekant šiuos priežiūros būdus: 1) vertinimą; 2) sisteminį vertinimą ir 3) tikrinimą.

• Vertinimas^[30]apibrėžiamas kaip:

1) pirkimus reglamentuojančių įstatymų ir juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatų, lemiančių juridinio asmens pareigą taikyti pirkimus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, tinkamo vykdymo įvertinimas;

2) perkančiosios organizacijos atliekamo (atlikto) atskiro pirkimo procedūrų ir (arba) sudarytos sutarties (įskaitant vidaus sandorius) sąlygų ir jos vykdymo atitikties pirkimus reglamentuojančių įstatymų ir juos įgyvendinančių ar tarptautinių sankcijų taikymą nustatančių teisės aktų reikalavimams įvertinimas.

Sisteminis vertinimas[31] apibrėžiamas kaip:

1) kelių tos pačios perkančiosios organizacijos ar tam tikru pagrindu susijusių (pavyzdžiui, analogiškas pirkimo objektas, vertė, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, ta pati veiklos sritis ar pan.) skirtingų perkančiųjų organizacijų atliekamų (atliktų) pirkimų procedūrų atitikties pirkimus reglamentuojančių įstatymų ir juos įgyvendinančių ar tarptautinių sankcijų taikymą nustatančių teisės aktų reikalavimams įvertinimas;

2) minėtų pirkimų pagrindu sudarytų sutarčių (įskaitant vidaus sandorius) nuostatų ir jų vykdymo atitikties pirkimus reglamentuojančių įstatymų ir juos įgyvendinančių ar tarptautinių sankcijų taikymą nustatančių teisės aktų reikalavimams įvertinimas.

Tikrinimas[32] apibrėžiamas kaip perkančiosios organizacijos pirkimų valdysenos įvertinimas, kurio metu pateikiamos sisteminės įžvalgos ir išvados dėl atitikties pirkimus reglamentuojančių įstatymų ir juos įgyvendinančių ar tarptautinių sankcijų taikymą nustatančių teisės aktų reikalavimams, duodami įpareigojimai, susiję su nustatytais šių teisės aktų pažeidimais, pateikiamos rekomendacijos dėl perkančiųjų organizacijų pirkimų valdysenos veiklos tobulinimo.

Pirkimų valdysena – perkančiosios organizacijos veiklos, susijusios su apibrėžto laikotarpio pirkimų planavimu, inicijavimu, pirkimų procedūrų organizavimu ir (ar) vykdymu, sutarčių (įskaitant vidaus sandorius) sudarymu ir (ar) vykdymu, vidaus kontrolės procesų visuma^[33].

Vertinimo objektai atrenkami Prevenciniais tikslais atrinktų pirkimų priežiūros atlikimo ir jos rezultatų įforminimo taisyklių, patvirtintų VPT direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-172 „Dėl Prevenciniais tikslais atrinktų pirkimų priežiūros atlikimo ir jos rezultatų įforminimo taisyklių patvirtinimo“, ir Pranešimų vertinimo darbo grupės darbo reglamento, patvirtinto VPT direktoriaus 2022 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 1S-49 „Dėl Pranešimų vertinimo darbo grupės sudarymo ir darbo reglamento patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Pagal minėtus teisės aktus vertinimo objektai perduodami vertinti neatliekant atrankos tais atvejais, kai vertinimas atliekamas teisėsaugos institucijų pavedimu^[34].

1.3. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad VPT pagal savo kompetenciją nagrinėja administracinių nusižengimų bylas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 615 straipsnio 1 dalį, administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja ANK 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. ANK 589 straipsnio 75 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo VPT pareigūnai – dėl ANK 175, 184, 505, 507, 515 straipsniuose nustatytų administracinių nusižengimų.

Taigi VPT kompetencija yra ne nagrinėti šias administracinių nusižengimų bylas, o atlikti administracinių nusižengimų tyrimą bei surašyti administracinių nusižengimų protokolus (pačias bylas pagal kompetenciją nagrinėja teismai):

ANK 175 straipsnyje įtvirtinta, kad energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimo taisyklių ir su jų įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą įsigyjančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti Komisijai asmenims, Komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, kitiems pirkimus atliekantiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. ANK 175 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
ANK 184 straipsnyje įtvirtinta, kad VPĮ, PĮ, GPĮ, Koncesijų įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų, koncesijas suteikiančiųjų institucijų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, viešojo pirkimo ar pirkimo, atliekamo vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiojo subjekto, ar koncesijos suteikimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų, koncesijas suteikiančiųjų institucijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki trijų tūkstančių eurų. ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų (detaliau dėl šio pažeidimo žiūrėti VPĮ 100 straipsnio komentarą).
ANK 505 straipsnyje įtvirtinta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįsileidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo septynių šimtų dvidešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki šešių tūkstančių eurų.
ANK 507 straipsnyje nustatyta, kad valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
ANK 515 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. Už ANK 515 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas.

Administracinių nusižengimų teisenos Viešųjų pirkimų tarnyboje bei viešojo intereso gynimo tvarkos aprašas^[35] nustato administracinių nusižengimų tyrimą, administracinio nusižengimo protokolų ir nutarimų, kai protokolas nesurašomas, surašymą, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo VPT tvarką, administracinių nusižengimų bylų tvarkymo reikalavimus, taip pat nustato teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, pareiškiant ieškinį, įgyvendinimo tvarką.

1.4. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad VPT teikia metodinę pagalbą, rengia rekomendacijas ir gaires VPĮ taikymo ir įgyvendinimo, taip pat pirkimų planavimo ir jų atlikimo klausimais, moko perkančiąsias organizacijas ir organizuoja jų mokymą, neatlygintinai konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus VPĮ taikymo klausimais.

Ši VPT vykdoma prevencinė funkcija padeda perkančiosioms organizacijoms taikyti VPĮ, užtikrina jų veiklos, susijusios su viešaisiais pirkimais, atitiktį teisės aktams, didina skaidrumą, mažina teisinius ginčus, sudaro galimybes tiekėjams dalyvauti pirkimuose. Vykdydama VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą funkciją, VPT teikia metodinę pagalbą:

Rengia rekomendacijas ir gaires perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams, siekdama paaiškinti VPĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas, padėti suprasti teisingą teisės aktų taikymą planuojant ir atliekant pirkimus, vykdant sutartis:

1. Rengia gaires ir rekomendacijas^[36]: 1) tiek bendro pobūdžio rekomendacijas ir gaires, paaiškinant teisės taikymo klausimus pirkimo etapuose, pavyzdžiui, rengimosi pirkimui, pirkimo procedūrų vykdymo ir pan., tokios kaip Tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų vertinimo procedūrų vadovas, pasiūlymų vertinimo gairės, Rinkos konsultacijų gairės, Konfidencialumas viešuosiuose pirkimuose ir kt., 2) konkretaus pirkimo objekto įsigijimo gaires, tokias kaip Statinio statybos techninės priežiūros gairės, Maisto produktų pirkimo gairės, Statybos darbų pirkimo gairės ir kt.

2. Rengia pavyzdinius dokumentus^[37], kurių pagrindu standartizuoti sprendiniai padeda pasirengti pirkimo dokumentus: pavyzdiniai pirkimo dokumentai, tokie kaip: atviro konkurso sąlygos; skelbiamų derybų sąlygos; dinaminės pirkimo sistemos sąlygos, skelbiamos apklausos sąlygos (skirtos mažos vertės pirkimams), pavyzdiniai pasiūlymai, palengvinantys kontroliuoti pirkimo procesą, pirkimo dokumentų, pirkimo sutarčių rengimą, tokie kaip: pirkimų kontroliniai klausimynai, pašalinimo pagrindų lentelė, kainos perskaičiavimo pavyzdžiai ir kt., Gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiuoklės^[38].

3. Rengia ir skelbia informacinius pranešimus aktualiais viešųjų pirkimų klausimais, taip pat skelbia informaciją apie užsienio šalių ir tarptautinių organizacijų viešuosius pirkimus^[39], pateikiant informaciją apie valstybių institucijas atitinkančias VPT, elektroninių pirkimų portalus, viešuosius pirkimus reguliuojančius teisės aktus ir kt.

Siekdama VPĮ nuostatų efektyvaus taikymo, VPT moko perkančiąsias organizacijas, tiekėjus ir organizuoja jų mokymą įvairiomis viešųjų pirkimų temomis, organizuoja konferencijas ir kt. renginius[40].
Neatlygintinai konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus VPĮ taikymo klausimais. Daugumą atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus VPT skelbia viešai interneto svetainėje[41]. Klausimus perkančiosios organizacijos ir tiekėjai gali pateikti elektronine forma, kreiptis konsultacijos nurodytais telefonais ir el. paštu[42].

1.4.(1) VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nustatyta, kad VPT nustato pirkimų specialisto žinių patikrinimo turinio reikalavimus ir juos skelbia savo interneto svetainėje.

Komentuojamas VPĮ punktas įtvirtina vieną iš VPT funkcijų – nustatyti pirkimų specialisto žinių patikrinimo turinį, kurio pagrindu formuojami testo klausimai specialisto žinių patikrinimui ir, išlaikius egzaminą, išduodamas specialisto pažymėjimas. Pirkimų specialistų žinių patikrinimo turinio reikalavimus VPT skelbia savo interneto svetainėje^[43], kaip minėta, jais remiantis yra rengiami pirkimų specialisto atestavimo klausimai. Be to, šiuos reikalavimus VPT atnaujina pasikeitus pirkimus reglamentuojantiems teisės aktams ir teismų praktikai bei kitais būtinais atvejais, nurodydama atnaujinimo datą ir dokumento versiją.

Pirkimų specialistų žinių patikrinimo turinio reikalavimuose išdėstyta^[44]:

1) žinių patikrinimo moduliai – pirkimų specialisto reikalaujamų įgyti žinių sritys;

2) žinios, kurias pirkimų specialistas turi pademonstruoti;

3) informacijos šaltiniai (video medžiaga, VPĮ, PĮ nuostatos, dokumentai (gairės, rekomendacijos) teismų praktika), su kuriais pirkimų specialistas turi būti susipažinęs, rengiantis atestavimui.

VPT siūlo pirkimų specialistams, rengiantis žinių patikrinimo testui, susipažinti su pateikta metodine informacija, teisės aktais, reglamentuojančiais pirkimus, mokymų įrašais, aktualia teismų praktika, įstatymų komentarais (įvertindami įstatymų pakeitimus). Rengiantis žinių patikrinimo testui, reikia sekti pateiktos medžiagos atnaujinimus, nurodytus dokumento versijose, taip pat naujausią teismų praktiką ir teisės aktų pasikeitimus.

1.4.(2) VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatyta, kad VPT atlieka žinių patikrinimą pirkimų specialisto pažymėjimui gauti.

VPT, vykdydama vieną iš savo funkcijų – žinių patikrinimą pirkimų specialisto pažymėjimui gauti – nustato tvarką, pagal kurią sudaromi pirkimų specialisto atestavimo klausimai, vykdomas atestavimas, įtvirtinamos atestuojamų asmenų teisės ir pareigos, nustatomi techniniai reikalavimai informacinių technologijų priemonėms, išduodami, pratęsiami, panaikinami pirkimų specialisto pažymėjimai^[45]. Pirkimų specialistas atestuojamas nuotoliniu būdu, prisiregistravęs virtualios atestacijos sistemoje (toliau – VAS), naudodamasis savo (išskyrus, kai atestavimas atliekamas VPT) IT priemonėmis. Užsiregistravę atestuotis VPT patalpose asmenys identifikuoja save, parodydami tapatybę patvirtinantį dokumentą, kurį patikrina VPT atsakingas darbuotojas. Pirkimų specialistas, atlikęs registraciją VAS atestavimo atlikimui, privalo sumokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavą (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio 6 dalies komentarą). Atestavimas laikomas pradėtu, kai pirkimų specialistas VAS aktyvuoja funkciją „pradėti testą“, ir pasibaigia, kai pateikiamas atsakymas į paskutinį klausimą ir pirkimų specialistas patvirtina testo užbaigimą, arba kai pasibaigia atestavimui skirtas laikas. Testas VAS sugeneruojamas individualiai kiekvienam testą laikančiam pirkimų specialistui iš atsitiktinai parinktų klausimų, esančių VAS klausimų bazėje. Maksimali testavimo trukmė – 2 val.^[46]

1.5. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad VPT renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis, preliminariąsias sutartis ir pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus, pirkimų ginčus, nustatytus pirkimų tvarkos pažeidimus ir pirkimų praktikoje pasitaikančias problemas. Šią informaciją, išskyrus konfidencialią informaciją, skelbia VPT interneto svetainėje ir (arba) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) ir teikia Europos Komisijai, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms.

Komentuojamas VPĮ punktas įtvirtina vieną iš VPT funkcijų – tai informacijos apie viešuosius pirkimus rinkimo, kaupimo, analizavimo ir viešinimo funkciją. VPT renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie:

pirkimus;
sudarytas pirkimų sutartis;
sudarytas preliminariąsias sutartis;
pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus;
ginčus;
nustatytus pirkimų tvarkos pažeidimus (pažeidimai nustatomi atliekant vertinimus ar tikrinimus (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentarą);
pirkimų praktikoje pasitaikančias problemas.

Ši informacija:

skelbiama VPT interneto svetainėje ir (ar) CVP IS (išskyrus konfidencialią informaciją), pavyzdžiui, teikiant metines, ketvirtines ar temines ataskaitas, apžvalgas[47];
teikiama Komisijai, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 12, 14, 16 punkto komentarus).

1.6. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad VPT analizuoja ir vertina pirkimų sistemą, pastebėjusi jos trūkumų, rengia ir VPĮ 92 straipsnio 1 dalyje nurodytai ministerijai teikia pasiūlymus, kaip ją tobulinti.

VPT, atlikdama kitas savo funkcijas, ypač priežiūrą bei stebėseną (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkto komentarus), turi ir sistemina viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo aspektus, daugiausiai susiduria su pažeidimais, klausimais ir gali identifikuoti viešųjų pirkimų sistemos trūkumus. Dėl šios priežasties VPT, kaip viešųjų pirkimų srityje kompetentinga institucija, turi rengti ir teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl sistemos tobulinimo, pavyzdžiui, teikiant teisės aktų pakeitimų pasiūlymus.

1.7. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad VPT bendradarbiauja su Europos Komisija pirkimų teisės aktų taikymo klausimais.

VPT bendradarbiauja su Europos Komisija pirkimų teisės aktų taikymo klausimais, t. y. gali kreiptis dėl Europos Komisijos priimtų Direktyvą 2014/24/ES įgyvendinančių teisės aktų išaiškinimo ir taikymo pavyzdžių, prašyti pateikti išaiškinimus dėl konkrečių viešųjų pirkimų teisės normų, kurie nepatenka į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikciją.

1.8. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad VPT persiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui skelbti perkančiųjų organizacijų skelbimus ir užtikrina perkančiųjų organizacijų perduodamų kitų pranešimų ir informacijos persiuntimą.

VPT, vadovaudamasi VPĮ 34 straipsnio 5-6 dalimis, turi, CVP IS priemonėmis gavusi skelbimą apie tarptautinės vertės pirkimą, jį persiųsti Europos Sąjungos leidinių biurui (detaliau žiūrėti VPĮ 34 straipsnio 5 ir 6 dalies komentarą).

1.9. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 9 punktas neteko galios nuo 2023-01-01.

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

1.10. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad VPT administruoja CVP IS.

Komentuojamas VPĮ punktas nustato vieną iš VPT funkcijų – tai CVP IS administravimas. Nors VPĮ neatskleidžia šios valstybės informacinės sistemos administravimo sampratos ar apimties, sistemiškai analizuodami VPĮ, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo bei Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos nuostatus^[48] galime teigti, kad CVP IS administravimas apima:

l) VPT pareigą užtikrinti šios valstybės informacinės sistemos veikimą pagal VPĮ 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą jos paskirtį (be kita ko, teikti ir tvarkyti viešųjų pirkimų skelbimus, ataskaitas; atlikti viešųjų pirkimų procedūras; skelbti planuojamų atlikti viešųjų pirkimų suvestines, viešųjų pirkimų dokumentus, viešojo pirkimo-pardavimo sutartis, preliminariąsias viešojo pirkimo-pardavimo sutartis ir kitą informaciją apie viešuosius pirkimus; archyvuoti ir saugoti viešųjų pirkimų dokumentus ir atlikti kitus įstatymuose nustatytus veiksmus) ir Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos nuostatų 5 punkte nustatyta jos tikslą informacinių technologijų priemonėmis skaitmenizuoti viešųjų pirkimų procesus ir tvarkyti su šiais procesais susijusius duomenis, taip pat šios valstybės informacinės sistemos priežiūrą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams;

2) įstatymuose nustatytų duomenų, informacijos valdymą, prieigą, viešinimą, integralumą su kitomis valstybės informacinėmis sistemomis VPT administruojamos, užtikrinant duomenų saugumą ir apsaugą;

3) CVP IS naudotojų valdymą, suteikiant teisę naudotis CVP IS perkančiosioms organizacijoms, tiekėjams, teisėsaugos, audito institucijoms ir kitiems teisėtiems subjektams. VPT nustato registracijos CVP IS tvarką, suteikia teisę tapti registruotu šios valstybės informacinės sistemos naudotoju, nustato naudotojo teises, pareigas, atsakomybę^[49], apibrėžia naudojimosi Centrine viešųjų pirkimų informacine sistema taisykles^[50], rengia rekomendacijas, teikia konsultacijas bei kitą su CVP IS naudojimu susijusią metodinę pagalbą^[51];

4) duomenų saugumo, kibernetinio saugumo reikalavimų laikymąsi pagal Valstybės informacinių išteklių, Kibernetinio saugumo įstatymus;

5) techninę informacinės sistemos priežiūrą, atnaujinimus, reikalingus CVP IS optimaliam veikimui užtikrinti.

1.11. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad VPT administruoja perkančiųjų organizacijų pagal VPĮ 91 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus ir pagal VPĮ 52 straipsnio 2 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį VPĮ 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėjus, kurie dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal VPĮ 50 straipsnį.

VPT be CVP IS sistemos taip pat administruoja šiuos sąrašus:

nepatikimų tiekėjų sąrašą[52];
melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą[53].

1.12. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad VPT kiekvienais metais rengia ir Vyriausybei teikia VPĮ 23 straipsnio 2 dalyje nurodytų pirkimų ataskaitą.

VPT turi pareigą pateikti Vyriausybei parengtą metinę ataskaitą apie rezervuotus pirkimus (detaliau žiūrėti VPĮ 23 straipsnio komentarą).

Kadangi perkančiosios organizacijos pagal VPĮ 23 straipsnio 2 dalį turi pareigą, atlikdamos supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 2 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų rezervuoti VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka, tai VPT turi įvertinti ir informuoti, ar šis procentas buvo pasiektas, kiek tiksliai procentų buvo pasiekta, ir kitą aktualią informaciją apie rezervuotus pirkimus^[54].

1.13. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad VPT teikia ir nuolat atnaujina Europos Komisijos informacinėje dokumentų saugykloje „e-Certis“ skelbiamą informaciją apie Lietuvoje išduodamas pažymas ir kitus tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, laisvai ir neatlygintinai prieinamų Lietuvos duomenų bazių, kuriose pateikiama informacija apie tiekėjus, kaip nurodyta VPĮ 50 straipsnio 7 dalies 1 punkte, sąrašą.

VPT turi pareigą pateikti ir nuolat atnaujinti informaciją „e-Certis“ sistemoje^[55]. VPĮ 51 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija visų pirma reikalauja tokios rūšies pažymų ir tokių dokumentinių įrodymų formų, apie kuriuos pateikta informacija Europos Komisijos informacinėje dokumentų saugykloje „e-Certis“, todėl šioje platformoje esanti informacija turi būti aktuali bei užtikrinanti, kad kitų valstybių perkančiosios organizacijos galėtų tinkamai patikrinti tiekėjų teikiamų dokumentų patikimumą.

Dėl šios priežasties VPT turi viešinti šiuos duomenis:

informaciją apie Lietuvoje išduodamas pažymas, pavyzdžiui, Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduodamą pažymą apie neteistumą, VĮ Registrų centro išduodamą jungtinę pažymą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduodamą pažymą, UAB Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduodamus sertifikatus.
informaciją apie kitų tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus,
laisvai ir neatlygintinai prieinamų Lietuvos duomenų bazių, kuriose pateikiama informacija apie tiekėjus, kaip nurodyta VPĮ 50 straipsnio 7 dalies 1 punkte, sąrašą, pavyzdžiui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazę apie tiekėjų socialinio draudimo įmokų sumokėjimą, nepatikimų tiekėjų sąrašą, melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

1.14 VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad VPT rengia ir kas trejus metus Europos Komisijai teikia VPĮ 98 straipsnio 2 dalyje nurodytą pirkimų stebėsenos ataskaitą.

VPT turi pareigą pateikti Europos Komisijai VPT parengtą stebėsenos ataskaitą^[56]. Stebėsenos ataskaita teikiama ne rečiau kaip kas trejus metus. Stebėsenos ataskaitos turinys detalizuotas VPĮ 98 straipsnio 2 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 98 straipsnio 2 dalies komentarą).

Pirmoji stebėsenos ataskaita teikiama ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 18 d., o vėliau – kas trejus metus.

1.15. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 15 punkte^[57] nustatyta, kad VPT Europos Komisijai teikia informaciją apie VPĮ 92 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas institucijas, taip pat apie nacionalines iniciatyvas, kurių imtasi siekiant perkančiosioms organizacijoms ar tiekėjams teikti rekomendacijas, padėti įgyvendinti pirkimų taisykles arba reaguoti į problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant pirkimų taisykles.

VPT turi pareigą pateikti Europos Komisijai VPT parengtą informaciją apie:

VPĮ 92 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas institucijas, t. y. apie institucijas, įgyvendinančias viešųjų pirkimų politiką bei viešųjų pirkimų priežiūrą (detaliau dėl institucijų žiūrėti VPĮ 92 straipsnio 2 ir 3 dalies komentarą).
nacionalines iniciatyvas, kurių imtasi siekiant perkančiosioms organizacijoms ar tiekėjams teikti rekomendacijas, padėti įgyvendinti pirkimų taisykles arba reaguoti į problemas, su kuriomis susiduriama, įgyvendinant pirkimų taisykles. Kitaip sakant, VPT turi informuoti apie VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2, 4, 6 punkte vykdomas VPT funkcijas.

1.16 VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 16 punkte^[58] nustatyta, kad VPT Europos Komisijos prašymu perduoda VPĮ 96 straipsnyje nurodytas ataskaitas ar pagrindinę ataskaitose pateiktą informaciją.

Europos Komisija turi teisę kreiptis į VPT tam, kad pastaroji pateiktų VPĮ 96 straipsnyje nurodytas ataskaitas, t. y. kiekvienos perkančiosios organizacijos vykdytų viešųjų pirkimų ataskaitas ar sudarytų viešojo pirkimo sutarčių, kurios sudaromos neskelbiant apie viešąjį pirkimą, ataskaitas ar pagrindinę ataskaitose pateiktą informaciją (detaliau apie ataskaitas žiūrėti VPĮ 96 straipsnio komentarą).

Tai reiškia, kad VPT, priešingai negu VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 14, 15, 17 punkte nurodytais atvejais, neprivalo savarankiškai teikti šios informacijos, o jos turi atskirai paprašyti Europos Komisija.

1.17 VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 17 punkte nustatyta, kad VPT kiekvienais metais Europos Komisijai teikia visų sprendimų, kuriuos priėmė teismas pagal VPĮ 106 straipsnio 2 dalį, kopijas ir tuos sprendimus paskelbia CVP IS.

VPT turi pareigą informuoti Europos Komisiją apie perkančiosioms organizacijoms per metus pritaikytas alternatyvias sankcijas (detaliau apie alternatyvias sankcijas žiūrėti VPĮ 106 straipsnio 2 dalies komentarą), t. y. VPT turi kiekvienais metais surinkti ir Europos Komisijai pateikti pačius teismo sprendimus, kuriais buvo pritaikytos alternatyvios sankcijos. VPT informaciją gauna iš Nacionalinės teismų administracijos (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio 8 dalies komentarą).

VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 17 punkte nenurodyta, kada ar per kiek laiko po kiekvienų metų pabaigos VPT pateikia šiuos duomenis Europos Komisijai.

VPT taip pat turi paskelbti šiuos teismų sprendimus apie pritaikytas alternatyvias sankcijas CVP IS^[59].

1.18 VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatyta, kad VPT CVP IS skelbia informaciją apie tarptautinio pirkimo vertės ribas, įskaitant informaciją apie patikslintas vertės ribas.

VPT, kaip už viešųjų pirkimų tinkamą vykdymą bei CVP IS administravimą atsakinga institucija, turi pareigą informuoti visus suinteresuotus subjektus apie aktualias pirkimo organizavimo metu tarptautinio pirkimo vertės ribas, kadangi jos keičiamos kartą per 2 metus Europos Komisijos (detaliau žiūrėti VPĮ 4 straipsnio 1 dalies komentarą). Ši informacija apie tarptautinio pirkimo vertės ribas viešinama CVP IS interneto svetainėje^[60].

1.19 VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyta, kad VPT pagal savo kompetenciją vertina, kaip perkančiojoje organizacijoje vykdomas pirkimų organizavimas ir pirkimų vidaus kontrolė.

VPT, vadovaudamasi Pirkimų valdysenos tikrinimo tvarkos aprašu^[61], tikrina, kaip perkančiojoje organizacijoje yra užtikrinamas vidaus kontrolės procesų organizavimas ir valdymas, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, kaip vykdomas pirkimų organizavimas siekiant efektyvumo ir atitikties teisės aktams, be to, teikia rekomendacijas dėl vidaus kontrolės stiprinimo ir procesų gerinimo.

1.20 VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 20 punkte nustatyta, kad VPT tvirtina šio įstatymo įgyvendinimo priežiūros vykdymo tvarkos aprašą.

VPT, vadovaudamasi Pirkimų ir koncesijų priežiūros vykdymo tvarkos aprašu, atlieka pirkimų planavimo, inicijavimo, organizavimo ir vykdymo, pirkimo-pardavimo sutarčių ir vidaus sandorių vykdymo priežiūrą bei jos vykdymo kontrolę.

1.21 VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 21 punkte nustatyta, kad VPT atlieka kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

VPT funkcijos taip pat gali būti nustatytos kituose įstatymuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad perkančiųjų subjektų vadovų, perkančiojo subjekto pirkimo komisijos narių, perkančiojo subjekto vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus asmenų, perkančiojo subjekto atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų, pirkimo iniciatorių nusišalinimo tvarkos aprašą tvirtina VTEK kartu su VPT; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 patvirtintose Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklėse ir kt.

2. VPĮ 95 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos VPT teisės ir atitinkamai kitų subjektų pareigos užtikrinti VPT teisių neapsunkintą įgyvendinimą.

2.1. VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad VPT gali savarankiškai pasirinkti tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką.

VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 1 punkte detalizuojama VPĮ 93 straipsnio 5 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 93 straipsnio 5 dalies komentarą) įtvirtinta taisyklė, kad VPT priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai. Komentuojama nuostata įtvirtina VPT diskreciją vykdyti priežiūros veiklą be išorinio kišimosi ar ribojimų ir reiškia, kad VPT, nepriklausomai nuo kitų subjektų valios, pavyzdžiui, tiekėjų, kitų institucijų prašymų, turi teisę priimti sprendimus dėl:

tikrinamo objekto. Tiekėjų ar kitų institucijų prašymai pradėti tikrinimą nėra įpareigojantys VPT ir ji gali pasirinkti atlikti ar neatlikti konkretų tikrinimą. Priežiūros objektai yra atrenkami vadovaujantis VPT direktoriaus patvirtintais teisės aktais, pavyzdžiui, vertinimo objektai atrenkami vadovaujantis Prevenciniais tikslais atrinktų pirkimų priežiūros atlikimo ir jos rezultatų įforminimo taisyklėmis[62] ir Pranešimų vertinimo darbo grupės darbo reglamentu[63]. Pažymėtina, kad išimtis yra taikoma teisėsaugos institucijoms – jų pavedimu vertinimo objektai perduodami vertinti neatliekant atrankos pagal minėtų teisės aktų nustatytą tvarką. Priežiūros apimtis ir teisės detalizuotos Pirkimų ir koncesijų priežiūros vykdymo tvarkos apraše;
tikrinimo būdo. Pirkimų valdysenos tikrinimo tvarkos aprašo 7 punkte nustatyti keli galimi tikrinimo būdai, t. y. tikrinimas gali būti atliekamas nuotoliniu būdu, pirkimo vykdytojo buveinėje arba mišriu būdu, o konkretų būdą gali laisvai pasirinkti VPT;
tikrinimo masto. VPT priima sprendimus dėl vertinimo masto ir vertinimas atliekamas ta apimtimi, kiek nurodyta Tarnybos Pranešimų vertinimo darbo grupės ar Prevencijos ir skelbimų skyriaus pavedimo atlikti vertinimą rezoliucijoje, o teisėsaugos institucijos prašymu – kiek nurodyta šios institucijos prašyme. Be to, Pirkimų ir koncesijų priežiūros vykdymo tvarkos aprašas nustato galimybę pagrįstai išplėsti vertinimo apimtį, jeigu, atsižvelgiant į pasirengimo vertinimui etape surinktą informaciją, identifikuojami galimi teisės aktų pažeidimai, kurie nebuvo įvertinti pirminiame rizikos vertinimo etape (13 punktas). Savarankiškumas reiškia, kad pateiktas pranešimas apie galimus pažeidimus ir prašymas patikrinti pirkimą iš tiekėjo ar kitos institucijos nėra privalomas ne tik iš viso nagrinėti, bet VPT, priėmusi sprendimą tikrinti / įvertinti prašyme nurodytus pirkimus, nėra apribota tik prašymo apimtimi ir pati gali spręsti dėl tikrinamo / vertinamo objekto apimties. Pirkimų valdysenos tikrinimo tvarkos aprašo 6 punktas įtvirtina, kad tikrinimo apimtys nustatomos tarnybos direktoriaus arba tarnybos direktoriaus įgalioto tarnybos direktoriaus pavaduotojo sprendimu ir gali būti nustatomos tokios tikrinimo apimtys: 1) pasirengimo pirkimams valdysenos etapas ir (arba) 2) pirkimų procedūrų ir procedūrų po pirkimo atlikimo valdysenos etapas, ir (arba) 3) sutarčių vykdymo valdysenos etapas, ir (arba) atskirų pirkimų valdysenos rodiklių pasiekimo / ne pasiekimo priežastys.
tikrinimo laiko. VPT turi tiesę nustatyti, kada bus vykstama į pirkimo vykdytojo buveinę, per kiek laiko turi būti atlikta priežiūra. Vertinimo ir tikrinimo terminai, jų pratęsimas, sustabdymas yra nustatomi Pirkimų ir koncesijų priežiūros vykdymo tvarkos apraše ir Pirkimų valdysenos tikrinimo tvarkos apraše.

2.2. VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad VPT turi teisę gauti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų informaciją ir dokumentus, reikalingus VPT funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų šių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu. Prireikus šis terminas gali būti pratęstas dar 30 dienų.

VPT pagrindžia įrodymais tiek vertinimo išvadoje konstatuotus pažeidimus (išvadas, rekomendacijas), atlikdama vertinimą vadovaudamasi Pirkimų ir koncesijų priežiūros vykdymo tvarkos aprašu, tiek ir tikrinimo ataskaitoje nurodytas išvadas, rekomendacijas, įpareigojimus, atlikdama tikrinimą pagal Pirkimų valdysenos tikrinimo tvarkos apraše nustatytą tvarką. Vertinimo įrodymų šaltiniais gali būti pirkimų vykdytojo, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų asmenų teikiama informacija (žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai, skundai, pretenzijos, CVP IS ir kituose valstybės registruose ir informacinėse sistemose prieinama informacija, vaizdo ir garso įrašai, daiktiniai įrodymai ir kt.). Tais atvejais, kai yra paimami dokumentų originalai, VPT turi įforminti dokumentų poėmio aktą.

Informacija ir dokumentai turi būti reikalingi VPT funkcijoms vykdyti, t. y. būtent skirti tikrinti ar vertinti. Taigi, jeigu yra atliekamas konkretaus pirkimo tikrinimas ar vertinimas, tai VPT gali paimti tik to konkretaus pirkimo dokumentus ar informaciją.

Dokumentai ir informacija gali būti paimti VPT tik laikinai, t. y. ne ilgiau kaip 30 dienų. Prireikus šis terminas gali būti pratęstas dar 30 dienų. Taigi, bendras poėmio terminas negali būti ilgesnis kaip 60 dienų.

2.3. VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad VPT turi teisę gauti perkančiosios organizacijos, Komisijos ar jos narių, pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų, kitų asmenų su pirkimu, įskaitant pirkimo sutarties vykdymą, susijusių veiksmų ir sprendimų paaiškinimus.

VPT, vykdydama priežiūrą, atlieka vertinimus, vadovaudamasi Pirkimų ir koncesijų priežiūros vykdymo tvarkos aprašu, ir tikrinimus, vadovaudamasi Pirkimų valdysenos tikrinimo tvarkos aprašu. Todėl šioms funkcijoms atlikti VPT gali reikalauti, kad su pirkimu (-ais), įskaitant pirkimo sutarties (-čių) vykdymą, susiję asmenys pateiktų informaciją ir paaiškinimus apie atliktus veiksmus bei priimtus sprendimus.

Asmenys, kurie turi pateikti paaiškinimus:

perkančioji organizacija;
perkančiosios organizacijos Komisija;
perkančiosios organizacijos Komisijos konkretūs nariai;
pirkimo procedūrose dalyvaujantys ekspertai;
kiti asmenys, susiję su pirkimu ar sutarties vykdymu.

Paaiškinimai gali būti teikiami tiek raštu, tiek žodžiu ir pateikiami dėl minėtų subjektų: 1) atliktų veiksmų; 2) priimtų sprendimų.

2.4. VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad VPT turi teisę pateikti pirkimo dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus papildomai ekspertizei.

Vertinimui ar tikrinimui atlikti VPT turi teisę pasitelkti konkrečios srities specialistus (ekspertus)^[64]. VPT gali pasitelkti atitinkamų sričių specialistus (ekspertus), kai vertinimui arba tikrinimui atlikti reikalingos kitų nei VPĮ ar jį įgyvendinančių teisės aktų sričių žinios ir kompetencija, pavyzdžiui, statybų teisės specialistų žinios reikalingos nustatyti, ar tinkamai parengta techninė specifikacija. Dėl konkrečios srities specialisto (eksperto) poreikio, vertinimui ar tikrinimui atlikti, paprastai apsisprendžiama vertinimo ar tikrinimo pasirengimo etapo metu. Pažymėtina, kad atliekant tiek vertinimą, tiek tikrinimą, kilus poreikiui, gali būti kreipiamasi į specialistą (ekspertą) ir tyrimo etape. Jei VPT neturi reikalingos srities specialisto (eksperto), inicijuojama ekspertinės paslaugos pirkimo procedūra (kai taikoma).

2.5. VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad VPT turi teisę, įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti juridinį asmenį sustabdyti pirkimą ir (ar) neatlikti kitų veiksmų, kuriais galimai pažeidžiami šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimai, iki juridinio asmens pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo.

Pasirengimo vertinimui metu, tyrimą atliekantis valstybės tarnautojas atlieka šiuos veiksmus^[65]:

jungiasi prie CVP IS ir nagrinėja joje esančią, su pirkimu susijusią informaciją;
analizuoja kitus VPT apie vertinimo objektą turimus duomenis, nustato pagrindinius klausimus, į kuriuos, norint pasiekti vertinimo tikslą, reikia atsakyti;
įvertina atitinkamos srities specialistų (ekspertų) pasitelkimo poreikį (prireikus šie specialistai (ekspertai) yra pasitelkiami);
kreipiasi, jeigu reikia, tarnybinės pagalbos į kitas valstybės ar savivaldybių institucijas ar įstaigas;
įsivertina poreikį stebėti Komisijos posėdį (prireikus, informuoja perkančiąją organizaciją apie dalyvavimą ir dalyvauja);
kreipiasi raštu į pirkimų vykdytoją ar kitus asmenis, jei reikia papildomų dokumentų ar kitos informacijos.

Komentuojama VPĮ norma suteikia teisę VPT ribotam terminui – iki tol, kol bus įvertinti perkančiosios organizacijos pateikti dokumentai ir priimti sprendimai, įpareigoti perkančiąją organizaciją:

1) sustabdyti pirkimo procedūras iki sutarties sudarymo ir (ar)

2) neatlikti kitų veiksmų, kuriais galimai pažeidžiami VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimai.

Pažymėtina, kad VPT šia teise turi naudotis atsakingai ir įpareigojimą perkančiajai organizacijai taikyti vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, t. y. prieš priimdama sprendimą kiekvienu konkrečiu atveju VPT įvertina situaciją, ar pirkimo, kitų veiksmų stabdymas yra būtinas konkrečiu atveju, ar šis sprendimas nesukels didesnės žalos, nei jo netaikymas. Be to, prieš priimdama minėtą sprendimą, VPT kiekvienu atveju turi įvertinti, ar yra įtarimų dėl perkančiosios organizacijos veiklos (neveikimo), sprendimų neatitikties VPĮ, su jo įgyvendinimu susijusiems ar tarptautinių sankcijų taikymą nustatantiems teisės aktams.

2.6. VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad VPT turi teisę, nustačiusi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti juridinį asmenį nutraukti pirkimo procedūras, vykdyti pirkimus pagal VPĮ, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus, įskaitant sprendimą ar veiksmą, prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, o nustačiusi, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta neteisėtai, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo.

Vadovaujantis VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, VPT atlieka pažeidimų prevenciją ir priežiūrą, tai reiškia, kad VPT pagal savo kompetenciją turi teisę perkančiosioms organizacijoms teikti įpareigojančius nurodymus, t. y. administracinius sprendimus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis, 10 straipsnis).

VPT diskrecija dėl įpareigojimų perkančiosioms organizacijoms yra ribota, todėl VPT turi pagrįsti, kad yra šios sąlygos kartu tam, jog galėtų perkančiosioms organizacijoms teikti įpareigojimus:

turi būti nustatyta, kad perkančioji organizacija padarė VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus;
įpareigojimas perkančiajai organizacijai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, t. y. VPT turi įvertinti, ar įpareigojimas atitinka proporcingumo principą, ar perkančioji organizacija nepatirs pernelyg didelės žalos dėl šio įpareigojimo.

VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyti šie VPT įpareigojimai, teikiami perkančiosioms organizacijoms:

įpareigoti juridinį asmenį nutraukti pirkimo procedūras;

vykdyti pirkimus pagal VPĮ;
pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus, įskaitant sprendimą ar veiksmą, prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Pagal VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 6 punktą, VPT turi teisę, nustačiusi, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta neteisėtai, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo, tokiu būdu pagal kompetenciją užtikrindama, kad nebūtų tęsiami VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimai.

Atsižvelgdama į tai, VPT turi teisę kreiptis tiesiai į teismą dėl vieno iš reikalavimų tenkinimo:

pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia (detaliau žiūrėti VPĮ 105 straipsnio komentarą) arba
alternatyvių sankcijų taikymo (detaliau žiūrėti VPĮ 106 straipsnio komentarą).

VPT turi pateikti ieškinį apygardos teismui, vadovaujantis CPK 27 straipsnio 3 punktu. Pažymėtina, kad VPT nėra taikomi VPĮ 102 straipsnyje nurodyti ieškinio senaties terminai, o taikomas bendras 10 metų senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnis)^[66].

2.7. VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad VPT turi teisę VPĮ nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu.

VPĮ 72 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kai, prieš vykdant pirkimą neskelbiamų derybų būdu, privaloma gauti VPT sutikimą (detaliau žiūrėti VPĮ 72 straipsnio 1 dalies komentarą).

VPT sutikimų dėl neskelbiamų derybų vykdymo tvarka nustatyta VPĮ 95 straipsnio 3 dalies normose, Perkančiųjų organizacijų prašymų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų pateikimo ir nagrinėjimo taisyklėse^[67].

Prašymas dėl sutikimo pradėti pirkimą neskelbiamų derybų būdu gavimo išnagrinėjamas per 10 darbo dienų nuo motyvuoto perkančiosios organizacijos kreipimosi arba nuo papildomų dokumentų gavimo ir jų užregistravimo VPT dienos. Sprendimas dėl sutikimo atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo pasirašymo dienos išsiunčiamas prašymą pateikusiai perkančiajai organizacijai ir VPT šį sprendimą paskelbia CVP IS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos^[68].

2.8. VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad VPT turi teisę traukti administracinėn atsakomybėn VPĮ pažeidusius ir VTP reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis.

VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad viena iš VPT funkcijų yra pagal savo kompetenciją nagrinėti administracinių nusižengimų bylas (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 3 punkto komentarą).

Įgyvendinant šią funkciją, VPT turi teisę inicijuoti administracinio nusižengimo procedūras, t. y. traukti administracinėn atsakomybėn VPĮ pažeidusius ir VPT reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis. Konkretūs asmenys, kurie gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn, detalizuojami konkrečiuose ANK straipsniuose (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 3 punkto komentarą).

Atitinkami VPT veiksmai yra detalizuoti konkrečiuose ANK straipsniuose (ANK 589 straipsnio 75 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo VPT pareigūnai – dėl ANK 175, 184, 505, 507, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų.).

2.9. VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad VPT turi teisę, nustačiusi VPĮ pažeidimus ar galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, korupcijos apraiškas ar dokumentų klastojimą, medžiagą tolesniam tyrimui perduoti teisėsaugos institucijoms ar kitoms valstybės institucijoms nagrinėti pagal kompetenciją.

VPT kompetencija yra detaliai aprašyta baigtiniame sąraše VPĮ 95 straipsnio 1 dalyje, todėl VPT negali priimti sprendimų, kurie viršija kompetenciją. Atsižvelgiant į tai, kai nustatomi pažeidimai srityse, viršijančiose VPT kompetenciją, pastaroji turi perduoti pagal institucijų kompetenciją klausimus tolesniam tyrimui.

Perduotini klausimai ir institucijos, kurioms perduodami duomenys:

VPĮ pažeidimas;
galimas Konkurencijos įstatymo pažeidimas, VPT tuomet duomenis perduoda Konkurencijos tarybai tolesniam tyrimui;
korupcijos apraiškos. Korupcija – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens tiesioginis ar netiesioginis siekimas, reikalavimas arba priėmimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal einamas pareigas, taip pat valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai arba neveikimas siekiant, reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau arba kitam asmeniui ar šią naudą priimant, taip pat tiesioginis ar netiesioginis siūlymas ar suteikimas valstybės tarnautojui, jam prilygintam asmeniui turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens einamas pareigas, taip pat tarpininkavimas darant šioje dalyje nurodytas veikas[69]. Tokiu atveju VPT duomenis perduoda teisėsaugos institucijai ar kitai atsakingai institucijai tolesniam tyrimui;
dokumentų klastojimas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį, nurodyta atsakomybė už dokumento klastojimą. Klastojimas arba falsifikacija – tai sąmoningas, tyčinis ko nors iškraipymas, pakeitimas netikru dalyku ar visai naujo pagaminimas, siekiant asmeninės naudos, pasipelnymo ar kitų tikslų. Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę[70]. Tokiu atveju VPT duomenis perduoda teisėsaugos institucijai ar kitai atsakingai institucijai tolesniam tyrimui.

2.10. VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad VPT turi teisę gavusi kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų organizacijų ar tiekėjų paklausimą dėl šio įstatymo 37, 38, 39, 46, 47, 48, 50, 51 ir 57 straipsnių nuostatų taikymo, persiųsti jį Lietuvos valstybės institucijoms, įstaigoms ar viešiesiems juridiniams asmenims, kurie pagal kompetenciją turi suteikti reikiamą informaciją.

VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad VPT koordinuoja informacijos į kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų organizacijų ar tiekėjų paklausimus dėl VPĮ 37, 38, 39, 46, 47, 48, 50, 51 ir 57 straipsnių nuostatų taikymo teikimą, t. y. šias funkcijas gali atlikti ne pati VPT, o kita institucija. Dėl šios priežasties VPT turi teisę perduoti kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų organizacijų ar tiekėjų paklausimą Lietuvos valstybės institucijoms, įstaigoms ar viešiesiems juridiniams asmenims, kurie pagal kompetenciją turi suteikti reikiamą informaciją (detaliau dėl konkrečios informacijos žiūrėti VPĮ 92straipsnio komentarą).

2.11. VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad VPT turi teisę patvirtinti konkrečių prekių, paslaugų ar darbų techninėms specifikacijoms taikomus reikalavimus.

VPT, teikdama metodinę pagalbą, nėra patvirtinusi konkrečių prekių, paslaugų ar darbų techninėms specifikacijoms taikomų reikalavimų, tačiau ji teikia rekomendacijas ir nustato bendruosius principus, kurių perkančiosios organizacijos turi laikytis rengdamos technines specifikacijas (pavyzdžiui, medžiaga Techninė specifikacija. Akcentai ir pan.).

2.12. VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad VPT turi teisę grąžinti perkančiajai organizacijai VPĮ reikalavimų neatitinkančius skelbimus VPT nustatyta tvarka.

Šiuo metu nėra galiojančios tvarkos, kuria būtų nustatomas skelbimų grąžinimas perkančiajai organizacijai.

2¹. Skundo padavimas dėl sprendimo, kuriuo juridinis asmuo VPT įpareigojamas pakeisti ar panaikinti sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, nesustabdo VPT sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija ar teismas nusprendžia kitaip.

Perkančiosios organizacijos nesutikusios su Vertinimo išvadoje, atlikus vertinimą, ir Tikrinimo ataskaitoje, atlikus tikrinimą, VPT pateiktais sprendimais, gali apskųsti šiuos administracinius sprendimus per 1 (vieną) mėnesį nuo jų gavimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu, skundai paduodami Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Regionų administraciniam teismui.

VPĮ 95 straipsnio 2¹ dalyje nustatyta taisyklė, kad juridinis asmuo, nesutinkantis su VPT sprendimu, kuriuo jis įpareigojamas pakeisti ar panaikinti sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, gali jį apskųsti Administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui, tačiau tai nereiškia, kad VPT sprendimas automatiškai netenka galios. Sprendimo vykdymas bus sustabdytas tik tuo atveju, jeigu ginčą nagrinėjanti institucija ar teismas priims atitinkamą nutartį.

Komentuojama norma padeda užtikrinti, kad VPT sprendimai būtų vykdomi iš karto, operatyviai, tai leidžia užtikrinti kompetentingos institucijos viešųjų pirkimų kontrolės efektyvumą, nes sprendimai gali būti įgyvendinami nepaisant to, ar jie yra apskųsti.

3. VPĮ 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sutikimų vykdyti neskelbiamas derybas suteikimo tvarka.

VPT sutikimų dėl neskelbiamų derybų vykdymo tvarka nustatyta VPĮ 95 straipsnio 3 dalies normose bei Perkančiųjų organizacijų prašymų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų pateikimo ir nagrinėjimo taisyklėse^[71].

VPĮ 95 straipsnio 3 dalis nustato terminą VPT sprendimui priimti, t. y. 10 darbo dienų nuo motyvuoto perkančiosios organizacijos kreipimosi gavimo dienos, o tuo atveju, jeigu perkančiajai organizacijai reikėjo pateikti papildomus dokumentus – per 10 darbo dienų nuo papildomų dokumentų gavimo ir jų užregistravimo VPT dienos.

Tuo atveju, jeigu kartu su prašymu perkančioji organizacija nepateikė visų būtinų dokumentų, VPT per tris darbo dienas paprašo reikalingų dokumentų, kuriuos perkančioji organizacija turi pateikti per 20 darbo dienų. Pažymėtina, kad šis terminas nėra naikinamasis ir perkančios organizacijos prašymu yra pratęsiamas jos nurodytam laikotarpiui, be to, papildomų dokumentų pateikimo termino pratęsimo atvejų skaičius neribojamas. Pažymėtina, kad toks terminų pateikti papildomus pirkimo dokumentus nustatymas, nors iš vienos pusės suteikia perkančiosioms organizacijoms lankstumo, iš kitos pusės gali sąlygoti procedūrų vilkinimo riziką.

Atkreiptinas dėmesys, kad VPT prašymo nenagrinėja, jeigu perkančioji organizacija per nustatytą laiką nepateikia prašomų dokumentų, tačiau tai neatima teisės perkančiajai organizacijai vėliau kreiptis į VPT su tuo pačiu prašymu.

VPĮ 95 straipsnio 3 dalis, be kita ko, nustato „tylaus pritarimo“ taisyklę, pagal kurią VPT per nustatytą terminą nepateikus atsakymo, yra laikoma, kad sutikimas yra suteiktas. Ši taisyklė saugo perkančiąsias organizacijas nuo institucijos nepagrįsto delsimo, taip pat užtikrina proceso efektyvumą.

Priimtą sprendimą dėl sutikimo atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, VPT paskelbia šio sprendimo priėmimo dieną CVP IS.

4. VPĮ 95 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga VPT pranešti perkančiosios organizacijos vadovui apie valstybės tarnautojui ar darbuotojui paskirtą administracinę nuobaudą.

Kaip nustatyta VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 8 punkte (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 8 punkto komentarą), ANK 589 straipsnyje, VPT turi teisę inicijuoti administracinio nusižengimo procedūrą, patraukti administracinėn atsakomybėn asmenis, pažeidusius VPĮ. Administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka, administracinių nusižengimų protokolus surašo VPT direktoriaus įsakymu įgalioti valstybės tarnautojai, o administracinių nusižengimų bylas nagrinėja ir priima nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo VPT direktoriaus įsakymu paskirtas valstybės tarnautojas dėl ANK 175, 184, 505, 507, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų. Administraciniai nusižengimai tiriami ir administracinės bylos nagrinėjamos pagal ANK nustatytas procesines teisės normas (ANK XXIX−XXXIII skyrių nuostatos), galiojančias procesinių veiksmų atlikimo metu.

VPĮ nustato VPT pareigą informuoti asmenis apie taikytą administracinę atsakomybę, t. y. tiek paskyrusi administracinę nuobaudą perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojui ar darbuotojui, tiek gavusi apylinkės teismo sprendimą dėl atitinkamos nuobaudos skyrimo^[72], VPT apie tai informuoja perkančiosios organizacijos vadovą. Perkančiosios organizacijos vadovas apie paskirtą administracinę nuobaudą jo valstybės tarnautojui ar darbuotojui turi būti informuojamas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo sprendimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo dienos.

5. VPĮ 95 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad VPT nenagrinėja skundų ir pranešimų apie galimus pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimus.

Informaciją apie galimus VPĮ pažeidimus, vykdant pirkimus ar pirkimo sutartis galima pateikti VPT paštu, elektroniniu paštu arba struktūrizuota forma VPT interneto svetainėje^[73].

VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad VPT funkcija yra atlikti pažeidimų prevenciją ir priežiūrą. VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad VPT savarankiškai pasirenka tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką. Taigi, VPT nėra privalomi tiekėjų, kitų subjektų prašymai, skundai dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų.

Vertinimo ir tikrinimo objektai atrenkami vadovaujantis Tarnybos direktoriaus įsakymais patvirtintais teisės aktais, pavyzdžiui, vertinimo objektai atrenkami, vadovaujantis Prevenciniais tikslais atrinktų pirkimų priežiūros atlikimo ir jos rezultatų įforminimo taisyklėmis^[74], Pranešimų vertinimo darbo grupės darbo reglamentu^[75].

Jeigu prašymas ar skundas perduodamas tolesniam vertinimui, taikomas VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 5 punktas dėl VPT teisių, t. y. dėl teisės teikti įpareigojimus sustabdyti viešojo pirkimo procedūras ir VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 6 punktas, t. y. nustačius pažeidimus – nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktų komentarą).

[1] Komentuojamos VPĮ 95 straipsnio nuostatos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES 83 straipsnio normas.

[2] Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodika, patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1S-94 „Dėl Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo“.

[3] Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1S-91 „Dėl Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“; Ataskaitų rengimo ir teikimo tvarkos aprašas, viešųjų pirkimų ir pirkimų ataskaitų formos patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1S-80 „Dėl Viešųjų pirkimų ir pirkimų ataskaitų rengimo ir teikimo tvarkos aprašo, viešųjų pirkimų ir pirkimų ataskaitų formų patvirtinimo“.

[4] Nešališkumo deklaracija, patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1S-93 „Dėl nešališkumo deklaracijos tipinės formos patvirtinimo“.

[5] Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 „Dėl Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[6] Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1S-91 „Dėl Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[7] Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1S-91 „Dėl Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[8] Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1S-91 „Dėl Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[9] Skelbimų rengimo ir išsiuntimo skelbti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 1S-190 „Dėl Skelbimų rengimo ir išsiuntimo skelbti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[10] Komisijos susipažinimo su pasiūlymais ar paraiškomis procedūros protokolų privalomųjų rekvizitų aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1S-85 „Dėl Komisijos susipažinimo su pasiūlymais ar paraiškomis procedūros protokolų privalomųjų rekvizitų aprašo ir Komisijos susipažinimo su pasiūlymais ar paraiškomis pavyzdinių protokolų formų patvirtinimo.

[11] Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklės, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-240 „Dėl Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklių patvirtinimo“.

[12] Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika, patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“.

[13] Lietuvos Respublikos įmonių ir institucijų, kompetentingų išduoti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, sąrašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 20172017 m. gegužės 17 d. Nr. 1S-71 „Dėl Lietuvos Respublikos įmonių ir institucijų, kompetentingų išduoti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, sąrašo patvirtinimo“.

[14] Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracijos tipinė forma, patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1S-233 „Dėl Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracijos tipinės formos patvirtinimo“.

[15] Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1S-91 „Dėl Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[16] Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1S-91 „Dėl Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[17] Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1S-91 „Dėl Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[18] Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1S-91 „Dėl Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[19] Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1S-91 „Dėl Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[20] Prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutarties tipinės sąlygos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2024 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 1S-19 „Dėl Prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutarties tipinių sąlygų patvirtinimo“; Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties tipinės sąlygos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2024 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-209 „Dėl Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties tipinių sąlygų patvirtinimo“.

[21] Kainodaros taisyklių nustatymo metodika, patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 „Dėl Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“.

[22] Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1S-91 „Dėl Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[23] Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1S-91 „Dėl Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[24] Viešųjų pirkimų tarnybos darbo reglamentas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-200 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos darbo reglamento patvirtinimo“.

[25] Perkančiųjų organizacijų prašymų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų pateikimo ir nagrinėjimo taisyklės, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-99 „Dėl Perkančiųjų organizacijų prašymų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“ ir Pirkimų ir koncesijų priežiūros vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2023 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1S-44 „Dėl Pirkimų ir koncesijų priežiūros vykdymo tvarkos aprašo ir Pirkimų valdysenos tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[26] Pirkimų specialisto žinių patikrinimo atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2022 m. birželio 6 d. Nr. 1S-109 „Dėl Pirkimų specialisto žinių patikrinimo atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[27] Registracijos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1S-81 „Dėl Registracijos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[28] Ataskaitų rengimo ir teikimo tvarkos aprašas, viešųjų pirkimų ir pirkimų ataskaitų formos patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1S-80 „Dėl Viešųjų pirkimų ir pirkimų ataskaitų rengimo ir teikimo tvarkos aprašo, viešųjų pirkimų ir pirkimų ataskaitų formų patvirtinimo“.

[29] Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2023 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 1S-44 „Dėl Pirkimų ir koncesijų priežiūros vykdymo tvarkos aprašo ir Pirkimų valdysenos tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[30] Pirkimų ir koncesijų priežiūros vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2023 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1S-44, 2.4 papunktis; Vertinimo išvadas galima rasti VPT interneto svetainėje https://vpt.lrv.lt/lt/pirkimu-vykdymo-prieziura/isvados-ataskaitos/vertinimo-isvados-4/.

[31] Pirkimų ir koncesijų priežiūros vykdymo tvarkos aprašo 2.2 papunktis.

[32] Pirkimų valdysenos tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2023 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1S-44, 2.3 papunktis; tikrinimo ataskaitas galima rasti VPT interneto svetainėje https://vpt.lrv.lt/lt/pirkimu-vykdymo-prieziura/isvados-ataskaitos/tikrinimo-ataskaitos-2/.

[33] Pirkimų valdysenos tikrinimo tvarkos aprašo 2.1 papunktis.

[34] Pirkimų ir koncesijų priežiūros vykdymo tvarkos aprašo 3 punktas.

[35] Administracinių nusižengimų teisenos Viešųjų pirkimų tarnyboje bei viešojo intereso gynimo tvarkos aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 1S-156 „Dėl administracinių nusižengimų teisenos Viešųjų pirkimų tarnyboje bei viešojo intereso gynimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[36] Visos gairės ir rekomendacijos viešinamos http://vpt.lrv.lt/lt/metodine-pagalba/gaires-ir-rekomendacijos.

[37] Pavyzdiniai dokumentai viešinami https://vpt.lrv.lt/lt/metodine-pagalba/pavyzdiniai-dokumentai-3/.

[38] Gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiuoklės viešinamos https://vpt.lrv.lt/lt/metodine-pagalba/gyvavimo-ciklo-sanaudu-skaiciuokles/.

[39] Užsienio šalių ir tarptautinių organizacijų viešieji pirkimai viešinami/ https://vpt.lrv.lt/lt/metodine-pagalba/naudingos-nuorodos/.

[40] Video ir kita mokymų medžiaga skelbiama viešai: https://vpt.lrv.lt/lt/metodine-pagalba/video-ir-kita-mokymu-medziaga/; atskirai skelbiama informacija ir mokymų, konferencijų video ir medžiaga tiekėjams: https://vpt.lrv.lt/lt/metodine-pagalba/tiekejams/.

[41] VPT informacijos medis: https://klausk.vpt.lt/hc/lt.

[42] Informacija apie konsultacijas telefonu, el. paštu: https://vpt.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/konsultacijos-telefonu/.

[43] Pirkimų specialistų žinių patikrinimo turinio reikalavimus VPT skelbia savo interneto svetainėje.

[44] Pirkimų specialisto žinių patikrinimo atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1S-109 „Dėl pirkimų specialisto žinių patikrinimo atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo” 10 punktas.

[45] Pirkimų specialisto žinių patikrinimo atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2022 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1S-109, 14–16 punktai, 20–21 punktai.

[46] VPT savo interneto svetainėje https://vpt.lrv.lt/lt/statistika-ir-analize/ skelbia įvairias stebėsenos ataskaitas, ketvirtines ir metines ataskaitas, ataskaitas Europos Komisijai, temines analizes, sutarčių duomenis ir pan.

[48] Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos nuostatai, patvirtinti Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1S-146 „Dėl Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“.

[49] Registracijos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1S-81.

[50] Naudojimosi Centrine viešųjų pirkimų informacine sistema taisyklės, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1S-181 „Dėl Naudojimosi Centrine viešųjų pirkimų informacine sistema taisyklių patvirtinimo“.

[51] Metodinė medžiaga pirkimų vykdytojams ir tiekėjams skelbiama VPT interneto svetainėje: https://vpt.lrv.lt/lt/nauja-cvp-is-aktuali-nuo-2024-12-01/metodine-medziaga-instrukcijos/.

[52] Nepatikimų tiekėjų sąrašas skelbiamas VPT interneto svetainėje: https://vpt.lrv.lt/lt/pasalinimo-pagrindai-1/nepatikimu-tiekeju-sarasas-1/.

[53] Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašas skelbiamas VPT interneto svetainėje: https://vpt.lrv.lt/lt/pasalinimo-pagrindai-1/melaginga-informacija-pateikusiu-tiekeju-sarasas-6/.

[54] Vyriausybei teikiamas ataskaitas galima rasti VPT interneto svetainėje https://vpt.lrv.lt/lt/statistika-ir-analize/temines-viesuju-pirkimu-analizes/rezervuoti-pirkimai/.

[55] E-certis sistema pasiekiama https://ec.europa.eu/tools/ecertis/#/search; https://ec.europa.eu/tools/ecertis/#/homePage.

[56] Europos Komisijai teikiamas ataskaitas galima rasti VPT interneto svetainėje http://vpt.lrv.lt/lt/statistika-ir-analize/ataskaitos-europos-komisijai.

[57] Komentuojamos VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES 85 straipsnio 3 dalies normas.

[58] Komentuojamos VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 16 punkte nuostatos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES 85 straipsnio normas.

[59] http://vpt.lrv.lt/lt/teisine-informacija/teises-aktu-pazeidimai/teismo-sprendimai-1.

[60] https://viesiejipirkimai.lt/epps/viewInfo.do?section=thresholds.

[61] Pirkimų valdysenos tikrinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2023 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1S-44.

[62] Prevenciniais tikslais atrinktų pirkimų priežiūros atlikimo ir jos rezultatų įforminimo taisyklės, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-172 „Dėl Prevenciniais tikslais atrinktų pirkimų priežiūros atlikimo ir jos rezultatų įforminimo taisyklių patvirtinimo“.

[63] Pranešimų vertinimo darbo grupės darbo reglamentas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2022 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 1S-49 „Dėl Pranešimų vertinimo darbo grupės sudarymo ir darbo reglamento patvirtinimo.

[64] Pirkimų ir koncesijų priežiūros vykdymo tvarkos aprašo V skyrius; Pirkimų valdysenos tikrinimo tvarkos aprašo V skyrius.

[65] Pirkimų ir koncesijų priežiūros vykdymo tvarkos aprašo 10 punktas.

[66] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2010.

[67] Perkančiųjų organizacijų prašymų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų pateikimo ir nagrinėjimo taisyklės, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-99 „Dėl Perkančiųjų organizacijų prašymų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“.

[68] Perkančiųjų organizacijų prašymų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių 10, 15, 16 punktai.

[69] https://www.stt.lt/pateikti-pranesima-apie-korupcija/kitiems-asmenims/korupcinio-pobudzio-nusikalstamos-veikos/7429.

[70] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-515/2006; 2008 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-290/2008.

[71] Perkančiųjų organizacijų prašymų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų pateikimo ir nagrinėjimo taisyklės, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-99.

[72] Asmuo, kuriam paskirta nuobauda (išskyrus įspėjimą), nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir vienus metus nuo nuobaudos skyrimo negali būti Komisijos nariu (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 17 dalies komentarą).

[73] http://vpt.lrv.lt/lt/praneskite-apie-viesuju-pirkimu-pazeidimus.

[74] Prevenciniais tikslais atrinktų pirkimų priežiūros atlikimo ir jos rezultatų įforminimo taisyklės, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-172.

[75] Pranešimų vertinimo darbo grupės darbo reglamentas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2022 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 1S-49.

VPT informacijos medis

Menu

VI skyrius. Pirkimų valdymas

Komentarai

Pateikti užklausą

VPT informacijos medis

Menu

VI skyrius. Pirkimų valdymas

Susiję straipsniai

Pateikti užklausą