93 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnyba

1. Viešųjų pirkimų tarnyba – valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto.
2. Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Viešųjų pirkimų tarnybos administracijos struktūrą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba paveda ją tvirtinti Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui. Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Viešųjų pirkimų tarnybos darbo tvarka nustatyta Viešųjų pirkimų tarnybos darbo reglamente. Šį reglamentą tvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius.
4. Pasibaigus kalendoriniams metams, Viešųjų pirkimų tarnyba per 4 mėnesius parengia metinę veiklos ataskaitą, ją paskelbia Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
5. Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai.

Komentuojamame VPĮ 93 straipsnyje įtvirtinta VPT, kaip valstybinės įstaigos, forma, finansavimo tvarka ir veiklos organizavimo pagrindiniai principai.

VPT įkurta 1996 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1473.

VPT paskirtis – įgyvendinti viešųjų pirkimų, pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, ir koncesijų politiką ir prižiūrėti, kaip laikomasi VPĮ, GPĮ, PĮ ir Koncesijų įstatymo^[1].

VPT vizija – „VPT – pažangi, nepriklausoma profesionalų komanda, kuria pasitiki visuomenė“, misija – „Viešasis pirkimas – skaidru, paprastu ir efektyvu“.

VPT, atsižvelgiant į jos steigimo ir veiklos tikslus, turi teisę teikti valdingo pobūdžio nurodymus perkančiosioms organizacijoms^[2], kurių pastarosios privalo laikytis, pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos turi pareigą vykdyti VPT vertinimo ar tikrinimo metu pateiktus įpareigojimus, perkančiosios organizacijos privalo vadovautis VPT parengtais privalomojo pobūdžio teisės aktais. VPT funkcijos ir teisės, įskaitant teisę duoti valdingus nurodymus, yra detaliai įtvirtintos VPĮ 95 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio komentarą).

1. VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta VPT apibrėžtis, juridinio asmens forma, finansavimo šaltiniai ir veiklą reguliuojantys teisės aktai.

VPT kaip juridinio asmens forma – valstybės biudžetinė įstaiga, tai parodo, kad VPT steigėjas yra valstybė (1996 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1473). Tai, kad valstybė yra VPT steigėjas, nustatyta Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir VPT nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1517 (toliau – VPT nuostatai).

Biudžetinė įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja biudžetinės įstaigos nuostatams ir jos veiklos tikslams (Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

VPT savo veikloje vadovaujasi:

• Lietuvos Respublikos įstatymais: Lietuvos Respublikos Konstitucija, VPĮ, GPĮ, PĮ, Koncesijos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Biudžetinių įstaigų įstatymu, kitais įstatymais ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais;
• tarptautiniais įsipareigojimais: Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Europos Sąjungos teisės aktais;
• VPT nuostatais. VPT nuostatų 15 punkte nustatyta, kad VPT veikla organizuojama vadovaujantis VPT direktoriaus patvirtintais strateginiais veiklos planais, rengiamais vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“, kitais planavimo dokumentais.

VPT finansavimas skiriamas iš valstybės biudžeto (VPT nuostatų 5 punktas).

2. VPĮ 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta VPT, kaip juridinio asmens, teisinė forma, rekvizitai, VPT administracijos ir VPT nuostatų tvirtinimo tvarka.

Kaip nustatyta VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje, VPT yra biudžetinė įstaiga, t. y. viešasis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.

Tai, kad VPT yra viešasis juridinis asmuo, vadovaujantis CK 2.34 straipsnio 2 dalimi, reiškia, jog šio juridinio asmens tikslas tenkinti viešuosius interesus ir jog VPT yra ne pelno siekianti organizacija. CK 2.34 straipsnio 4-5 dalyse nurodyti ribojimai, taikomi viešiesiems juridiniams asmenims. VPT juridinio asmens teisinė forma reiškia, kad VPT gali vykdyti tik tiksliai jai priskirtas funkcijas, negali savo nuožiūra pakeisti veiklos pobūdžio, pavyzdžiui, užsiimti nekilnojamojo turto vystymu.

Tai, kad VPT yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo reiškia, kad VPT steigėjai neatsako savo turtu už VPT veiksmus ir sprendimus (CK 2.50 straipsnio 4 dalis).

VPĮ 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti VPT rekvizitai:

• turi sąskaitą banke;
• antspaudą su Lietuvos Respublikos herbu ir savo pavadinimu.

Vadovaujantis Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgyvendina savininko teises, todėl:

• VPT administracijos struktūrą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba paveda ją tvirtinti VPT direktoriui^[3].
• VPT nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1517).

3. VPĮ 93 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos, kuriomis reguliuojama VPT darbo tvarka.

VPĮ 93 straipsnio 3 dalyje nėra detalizuoti reikalavimai VPT darbo tvarkai, o nukreipiama į VPT darbo reglamentą, patvirtintą VPT direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-200 (toliau – VPT darbo tvarka).

VPT darbo tvarkoje įtvirtinta:

• VPT administracijos struktūra;
• VPT veiklos organizavimas;
• pavedimai;
• dokumentų valdymas;
• teisėkūra;
• pozicijų kitoms institucijoms ir įstaigoms teikimas;
• sutarčių vizavimas;
• užsienio valstybių oficialių asmenų, tarptautinių institucijų ir organizacijų atstovų ir kitų svečių priėmimas;
• informacijos apie tarnybos veiklą skelbimas;
• asmenų prašymų nagrinėjimas ir jų aptarnavimas;
• tarnybinės komandiruotės;
• atostogų suteikimo tvarka;
• darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas;
• darbuotojų skatinimas ir atsakomybė;
• antspaudo naudojimas;
• tarnybinio transporto ir mobiliųjų telefonų naudojimas;
• darbo grupių ir komisijų veikla.

Darbo tvarka papildomai reguliuojama VPT vidaus tvarkos taisyklėmis, VPT administracijos padalinių nuostatais, VPT valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymais^[4].

4. VPĮ 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kada, kokiomis priemonėmis yra skelbiama bei kuriai institucijai teikiama VPT veiklos ataskaita.

Viešojo sektoriaus subjektų, įskaitant VPT, metinių veiklos ataskaitų reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme^[5].

Viešojo sektoriaus subjekto metinė veiklos ataskaita – viešojo sektoriaus subjekto nefinansinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie metinius veiklos rezultatus, atsižvelgiant į veiklos tikslų pasiekimą^[6].

VPT veiklos ataskaita yra rengiama vieną kartą per metus, per 4 mėnesius po kalendorinių metų pabaigos, t. y. iki kiekvienų metų balandžio 30 dienos.

Veiklos ataskaitoje turi būti pateikiama: informacija apie viešojo sektoriaus subjekto metinius veiklos rezultatus, atsižvelgiant į veiklos tikslų pasiekimą. Viešojo sektoriaus subjektas, įgyvendinantis asignavimų valdytojo strateginį veiklos planą, teikia informaciją apie metinius veiklos rezultatus, pasiektus vykdant asignavimų valdytojo strateginį veiklos planą; informacija apie atliktus darbus ir kita su viešojo sektoriaus subjekto metiniais veiklos rezultatais susijusi informacija^[7].

VPT veiklos ataskaitose^[8] pateikiami duomenys: kaip VPT konkrečiais metais įgyvendino VPT strateginį veiklos planą^[9]; kokie pagrindiniai veiklos rezultatai; kokia suteikta metodinė pagalba ir mokymai; VPT teisėkūra, pavyzdžiui, kokius pasiūlymus VPĮ pateikė VPT, kokios tvarkos, rekomendacijos buvo parengtos; kaip buvo nagrinėjami pranešimai apie pažeidimus, vykdomi pažeidimų tyrimai; kokių prevencinių priemonių ėmėsi VPT išvengti pažeidimų; kokių veiksmų ėmėsi VPT dėl pirkimų ir sutarčių priežiūros.

Viešojo sektoriaus subjektai veiklos ataskaitą teikia viešojo sektoriaus subjektui, kurio vadovas yra asignavimų valdytojas ir kuris perdavė jiems gautus asignavimus šio viešojo sektoriaus subjekto nustatytu terminu^[10]. VPT veiklos ataskaita teikiama Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

VPT veiklos ataskaita skelbiama viešai VPT interneto svetainėje (VPT darbo tvarkos 16 punktas)^[11].

5. VPĮ 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad VPT priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai.

VPT kaip viešojo administravimo subjektas savo veikloje privalo vadovautis VAĮ^[12]. VAĮ 3 straipsnyje yra įtvirtinti viešojo administravimo principai, kuriais privalo vadovautis ir VPT savo veikloje, t. y.:

• įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais;
• objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs;
• atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius.

Taigi, VPT, priimdama sprendimus, turi vadovautis tik įstatymais ir kitais teisės aktais, atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų pateiktus paaiškinimus, neturėdama išankstinio nusistatymo už ar prieš konkretų sprendimą.

Kadangi VPT prižiūri kitų viešųjų subjektų, valstybinės valdžios institucijų (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir pan.) viešuosius pirkimus, tai itin svarbu, kad šios institucijos negalėtų ir nedarytų įtakos VPT sprendimų priėmimui.