94 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius

1. Viešųjų pirkimų tarnybai vadovauja direktorius. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius – valstybės pareigūnas, kurį Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu 4 metams į pareigas priima ir iš jų atleidžia Respublikos Prezidentas. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

2. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius gali turėti pavaduotojų. Pavaduotojus skiria Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Kai direktoriaus nėra, jį laikinai pavaduoja vienas iš jo pavaduotojų.

3. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriumi gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi magistro ar jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį.

4. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius atleidžiamas iš pareigų šiais pagrindais:

1) savo noru;

2) kai pasibaigia jo kadencija;

3) kai jis išrenkamas arba paskiriamas į kitas pareigas;

4) kai dėl jo įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;

5) kai paaiškėja, kad jis šiurkščiai pažeidė savo pareigas;

6) jeigu savo poelgiu jis pažemino valstybės pareigūno vardą;

7) jeigu jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

8) kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.

5. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius gali būti atleidžiamas iš pareigų dėl sveikatos būklės, kai jis dėl laikinojo nedarbingumo nedirba ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį jis gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti ir ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo.

6. Pasibaigus kadencijai, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius eina pareigas tol, kol į šias pareigas bus priimtas naujas direktorius.

7. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

8. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus darbo užmokestis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, materialinė atsakomybė ir kasmetinės atostogos – pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Kitiems jo darbo santykiams ir socialinėms garantijoms taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos.

9. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius organizuoja Viešųjų pirkimų tarnybos darbą, jai atstovauja, tiesiogiai atsako už tai, kad būtų įgyvendintos Viešųjų pirkimų tarnybai teisės aktais nustatytos funkcijos, priima įsakymus, Viešųjų pirkimų tarnybos vardu priima sprendimus ir sprendžia Viešųjų pirkimų tarnybai priskirtus klausimus.

Komentuojamame VPĮ 94 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai VPT direktoriui, jo skyrimo, veiklos vykdymo ir atleidimo pagrindai.

 

1. VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje reguliuojama VPT direktoriaus, kaip valstybės pareigūno, samprata, jo kadencijos terminas.

VPT direktorius yra valstybės pareigūnas, kuris vadovauja VPT. Jam taikomi bendrieji valstybės tarnautojų reikalavimai, įtvirtinti VTĮ 9 straipsnyje. Konkretūs reikalavimai, keliami šiam valstybės pareigūnui, nustatyti VPĮ 94 straipsnio 3 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 94 straipsnio 3 dalies komentarą).

VPT direktoriaus teisės, pareigos ir funkcijos detalizuotos VPĮ 94 straipsnio 9 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 94 straipsnio 9 dalies komentarą) bei VPT nuostatų 18 punkte.

VPT direktorių Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu 4 metams į pareigas priima ir iš jų atleidžia Respublikos Prezidentas.

VPT direktorius pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, t. y. ne daugiau kaip 8 metus iš eilės. Kita vertus, tai reiškia, kad nėra ribojamas kadencijų skaičius, jeigu jos yra ne iš eilės.

 

2. VPĮ 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta VPT direktoriaus teisė turėti pavaduotojų ir VPT direktoriaus pavadavimo tvarka.

VPT direktorius gali turėti pavaduotojų. Pavaduotojų skaičius nėra ribojamas, praktikoje skiriami 2 pavaduotojai^[1].

Pavaduotojus skiria VPT direktorius VTĮ nustatyta tvarka.

VPT direktoriaus pavaduotojai^[2]:

• koordinuoja ir kontroliuoja jiems priskirtų VPT administracijos padalinių darbą pagal šių padalinių nuostatuose nurodytas funkcijas;
• dalyvauja planuojant VPT veiklą;
• VPT direktoriaus įgalioti, atstovauja VPT teisme, kitose valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose svarstant klausimus, susijusius su viešaisiais pirkimais ir pirkimais, palaiko ryšius su tarptautinėmis organizacijomis VPT veiklos klausimais;
• VPT direktoriaus paskirti, laikinai VPT direktoriaus nesant, atlieka VPT direktoriaus funkcijas;
• atlieka kitas VPT direktoriaus jiems pavestas funkcijas.

 

3. VPĮ 94 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai asmeniui, kuris skiriamas VPT direktoriumi.

Reikalavimai VPT direktoriui:

• turi būti nepriekaištingos reputacijos (detaliau dėl nepriekaištingos reputacijos žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 17 dalies komentarą);
• turi būti Lietuvos Respublikos pilietis, t. y. VPT direktoriumi negali būti paskirtas užsienietis kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 32 dalyje.
• turi turėti magistro ar jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį.

Magistras priskiriamas Lietuvos kvalifikacijos sandaros (LTKS) 7 lygmeniui (Europos kvalifikacijos sandaros (EKS) 7 lygmuo)^[3].

Iki 2009 m. antrajai studijų pakopai dar buvo priskiriamos specialiosios profesinės studijos.

Magistro laipsnis gali būti įgyjamas ir baigus vientisąsias studijas, apimančias pirmąją ir antrąją studijų pakopas. Pagal vienpakopę aukštojo mokslo sistemą Lietuvos aukštojoje mokykloje įgyta kvalifikacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 754 „Dėl studijų, baigtų pagal vienos pakopos aukštojo mokslo sistemą, prilyginimo atitinkamų pakopų nuosekliosioms studijoms”, laikoma lygiaverte kvalifikacijai, teikiamai baigus universitetines antrosios pakopos (magistrantūra) arba vientisąsias studijas.

VPT direktoriaus magistro kvalifikacijos sritis (kryptis) nėra nurodyta, todėl priimtinos visos specializacijos, kryptys, pavyzdžiui, inžinerinių mokslų, socialinių mokslų ir kitų.

 

4. VPĮ 94 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti VPT direktoriaus atleidimo pagrindai.

VPT direktorius atleidžiamas iš pareigų šiais pagrindais:

• savo noru;
• kai pasibaigia jo kadencija (detaliau dėl kadencijų žiūrėti VPĮ 94 straipsnio 1 dalies komentarą). Pasibaigus kadencijai ir antrajai kadencijai nepaskyrus to paties asmens VPT direktoriumi, vadovaujantis VPĮ 94 straipsnio 6 dalimi, VPT direktorius toliau laikinai eina savo pareigas iki naujo VPT direktoriaus paskyrimo (detaliau žiūrėti VPĮ 94 straipsnio 6 dalies komentarą);
• kai jis išrenkamas arba paskiriamas į kitas pareigas. Tai reiškia, kad VPT direktorius vienu metu negali eiti kitų pareigų, išskyrus VPĮ 94 straipsnio 7 dalyje nustatytas pareigas (detaliau žiūrėti VPĮ 94 straipsnio 7 dalies komentarą);
• kai dėl jo įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis. Tai reiškia, kad VPT direktorius, dėl kurio yra priimtas ir įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis^[4], nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, įtvirtintų VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 94 straipsnio 3 dalies, VPĮ 2 straipsnio 17 dalies komentarą);
• kai paaiškėja, kad jis šiurkščiai pažeidė savo pareigas. Tai reiškia, kad VPT direktorius, pažeidęs savo pareigas (detaliau dėl VPT direktoriaus pareigų žiūrėti VPĮ 94 straipsnio 9 dalies komentarą), nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, įtvirtintų VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 94 straipsnio 3 dalies, VPĮ 2 straipsnio 17 dalies komentarą);
• jeigu savo poelgiu jis pažemino valstybės pareigūno vardą. Tai reiškia, kad VPT direktorius, pažeminęs valstybės pareigūnų vardą, nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, įtvirtintų VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 94 straipsnio 3 dalies, VPĮ 2 straipsnio 17 dalies komentarą);
• jeigu jis neatitinka kitų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų (detaliau žiūrėti VPĮ 94 straipsnio 3 dalies, VPĮ 2 straipsnio 17 dalies komentarą);
• kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, t. y. VPT direktorius nebeatitinka jam keliamų reikalavimų, įtvirtintų VPĮ 94 straipsnio 3 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 94 straipsnio 3 dalies komentarą).

Nustačius bent vieną iš šių pagrindų, VPT direktorius privalo būti atleistas iš pareigų.

 

5. VPĮ 94 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas papildomas neprivalomas VPT direktoriaus atleidimo pagrindas.

VPT direktorius gali, bet neprivalo, būti atleidžiamas iš pareigų dėl sveikatos būklės, kai jis dėl laikinojo nedarbingumo nedirba ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių.

Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį jis gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti^[5] ir ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų^[6] nušalintiems nuo darbo.

Nedarbingumo pažymėjimus išduoda gydytojai^[7].

 

6. VPĮ 94 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kiek papildomai laiko VPT direktorius eina pareigas, pasibaigus jo kadencijai.

Pasibaigus kadencijai, VPT direktorius laikinai eina pareigas tol, kol į šias pareigas bus priimtas naujas direktorius. Kitaip sakant, kai pasibaigia VPT direktoriaus kadencija ir jis nėra paskiriamas antrai kadencijai arba VPT direktorius jau dvi kadencijas iš eilės ėjo pareigas, tuomet turi būti paskirtas kitas asmuo eiti VPT direktoriaus pareigas. Iki to laiko, kol bus paskirtas naujas VPT direktorius, VPT negali veiklos vykdyti be vadovo, todėl ankstesnis VPT direktorius turi eiti pareigas pereinamuoju laikotarpiu.

 

7. VPĮ 94 straipsnio 7 dalyje nustatyti ribojimai VPT direktoriui ir jo pavaduotojams eiti kitas pareigas.

VPT direktorius ir jo pavaduotojai negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

Toks reguliavimas įtvirtintas atsižvelgiant į KT 2004 m. liepos 1 d., 2011 m. vasario 23 d. nutarimo nuostatas. KT 2004 m. liepos 1 d., 2011 m. vasario 23 d. nutarime buvo pateiktas išaiškinimas dėl darbo ir pareigų sampratų. Kadangi analogiškas reikalavimas įtvirtintas VPĮ 94 straipsnio 7 dalyje, tai jis aiškinamas ir suprantamas tapačiai.

KT 2004 m. liepos 1 d., 2011 m. vasario 23 d. nutarime nurodyta, kad:

• sąvoka „pareigos“ apima bet kokią veiklą Lietuvos valstybės, savivaldybės, užsienio valstybės ar tarptautinėje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje arba atstovaujant tokiai įstaigai, įmonei, organizacijai, jeigu ši veikla yra susijusi su pareigų užėmimu, darbo atlikimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose), neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla yra nuolatinė, ar laikina, ar vienkartinio pobūdžio (epizodinė), į tai, ar už tą veiklą yra atlyginama kokiomis nors išmokomis arba kaip nors kitaip, ar nėra atlyginama, į tai, ar ta veikla teisės aktuose yra įvardijama kaip pareigos, ar kaip nors kitaip, į tai, ar ta veikla yra vadovaujanti, ar ne, į tai, ar asmuo tai veiklai yra renkamas, ar skiriamas, į tai, ar ta veikla yra įforminama kokia nors teisine sutartimi arba kitu teisės aktu, ar yra atliekama be teisinės sutarties arba kito teisės akto, išskyrus tiesiogiai nustatytas arba implicitiškai numatytas išimtis.
• sąvoka „darbas“ apima bet kokią veiklą Lietuvos, užsienio ar tarptautinėje privačioje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje arba atstovaujant tokiai įstaigai, įmonei, organizacijai, jeigu ši veikla yra susijusi su darbo atlikimu, pareigų užėmimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose), neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla yra nuolatinė, ar laikina, ar vienkartinio pobūdžio (epizodinė), į tai, ar už tą veiklą yra atlyginama kokiomis nors išmokomis arba kaip nors kitaip, ar nėra atlyginama, į tai, ar ta veikla teisės aktuose yra įvardijama kaip darbas, ar kaip nors kitaip, į tai, ar toje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje yra, ar nėra dar ir kitų asmenų, užsiimančių kokia nors veikla, į tai, ar ta veikla yra vadovaujanti, ar ne, į tai, ar asmuo tai veiklai yra renkamas, ar skiriamas, į tai, ar ta veikla yra įforminama kokia nors teisine sutartimi arba kitu teisės aktu, ar yra atliekama be teisinės sutarties arba kito teisės akto; sąvoka „darbas“ apima ir bet kokią kitą privačią veiklą, kuria siekiama pelno, taip pat ir tokią veiklą, kuria siekiama pelno, kuri atliekama neįsteigus įmonės, įstaigos, organizacijos.
• sąvokos „pareigos“ ir „darbas“ aiškinamos neatsižvelgiant į laiką, kada atitinkama veikla gali būti vykdoma – ar darbo, ar poilsio metu.
• pareigų nesuderinamumas su kitomis pareigomis bei darbu reiškia, kad pagal Konstituciją negalima tokia teisinė situacija, jog Seimo narys būtų asmuo, kuris yra ne nutraukęs darbo santykius su tam tikra valstybės, savivaldybės įmone, įstaiga, organizacija, privačia įmone, įstaiga, organizacija, kuria nors visuomenine organizacija, profesine sąjunga, politine partija, asociacija ar kitokiu susivienijimu (nepriklausomai nuo jo pavadinimo), bet joje išleistas atostogų arba kokiu nors kitu būdu jam yra leista laikinai (kol jis eina Seimo nario pareigas) nedirbti atitinkamo darbo, nevykdyti atitinkamos veiklos, arba kitaip yra sustabdytas jo įgaliojimų (pareigų) vykdymas toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, visuomeninėje organizacijoje, profesinėje sąjungoje, politinėje partijoje, asociacijoje ar kitokiame susivienijime (nepriklausomai nuo jo pavadinimo).

Draudimo eiti pareigas ar dirbti darbą išimtis yra:

• kūrybinė veikla. Aiškinant kūrybinės veiklos konstitucinę sampratą pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kultūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi, o šio straipsnio 3 dalyje – jog dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją kūrybinė veikla – tai veikla mokslo, technikos, kultūros ar meno srityse, kuria siekiama sukurti kūrinį, t. y. kokybiškai naują, originalią, niekada anksčiau neegzistavusią konkrečią materialinę ar dvasinę mokslo, technikos, kultūros ar meno vertybę. Kūrybinė veikla gali būti ir nuolatinė, profesinė, ir vienkartinė (epizodinė). Už kūrybinę veiklą autoriui gali būti sumokėtas atlyginimas. Visuotinai įprasta, kad atlyginimą už kūrybinę veiklą reguliuoja autorių teisės normos. Pavyzdžiui, autorine sutartimi įforminta Seimo nario veikla, kai jis viešai skaito savo sukurtas paskaitas ir gauna už jas autorinį atlyginimą, laikytina kūrybine veikla, už kurią Seimo narys gali gauti atlyginimą. (KT 2011 m. vasario 23 d. nutarimas).
• pedagoginė veikla. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje pedagoginė veikla yra atribota nuo kūrybinės veiklos: pedagoginė veikla siejama su dėstymu, mokymu, ugdymu mokymo, auklėjimo įstaigose (įskaitant aukštąsias mokyklas). Pavyzdžiui, paskaita paprastai yra pedagoginės veiklos forma. Paskaitose siekiama suteikti žinių apie dėstomąjį dalyką, aiškinami probleminiai to dalyko klausimai (KT 2011 m. vasario 23 d. nutarimas).

 

8. VPĮ 94 straipsnio 8 dalyje nurodyti VPT direktoriaus darbo užmokesčio, materialinės atsakomybės ir kasmetinių atostogų bei kitų darbo ir socialinių garantijų institutus reguliuojantys teisės aktai.

VPT direktoriaus darbo užmokestis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą. Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės pareigūnų darbo užmokestis susideda iš: pareiginės algos; priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus; vienkartinės priemokos. Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyti pareiginių algų skaičiavimo metodai, koeficientai ir kiti reikalavimai. VPT direktoriaus darbo užmokesčio dydis viešinamas VPT interneto svetainėje^[8].

VPT direktoriaus materialinė atsakomybė ir kasmetinės atostogos – pagal VTĮ.

VTĮ 38 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

VTĮ 42 straipsnyje įtvirtintas kasmetinių atostogų reguliavimas, t. y. valstybės tarnautojui suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos. Valstybės tarnautojui už pirmuosius tarnybos metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po 6 tarnybos mėnesių toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

Kitiems VPT direktoriaus darbo santykiams ir socialinėms garantijoms taikomos DK nuostatos.

 

9. VPĮ 94 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos VPT direktoriaus pareigos ir funkcijos.

VPT direktorius^[9]:

• organizuoja VPT darbą taip, kad būtų įgyvendinti VPT veiklos tikslai ir funkcijos;
• užtikrina VPT teikiamų konsultacijų vienodumą, kompetentingumą ir kokybę;
• sprendžia VPT priskirtus klausimus ir VPT vardu priima sprendimus, tiesiogiai atsako už tai, kad būtų įgyvendintos VPT funkcijos;
• užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir VPT nuostatų;
• atstovauja VPT valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose ir tarptautinėse organizacijose;
• priima įsakymus, kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami;
• per 4 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos pateikia VPT metinę veiklos ataskaitą Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir paskelbia VPT interneto svetainėje (detaliau žiūrėti VPĮ 93 straipsnio 4 dalies komentarą);
• tvirtina VPT administracijos struktūrą ir darbuotojų pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto didžiausio leistino darbuotojų pareigybių skaičiaus;
• priima į pareigas ir atleidžia iš jų VPT darbuotojus, juos skatina, skiria jiems pašalpas, tarnybines nuobaudas;
• nustato VPT direktoriaus pavaduotojų koordinavimo ir kontroliavimo sritis;
• užtikrina, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiami ataskaitų rinkiniai ir statistinės ataskaitos būtų teisingi;
• užtikrina racionalų ir taupų VPT lėšų ir turto naudojimą, veiksmingą VPT vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, veikimą ir tobulinimą;
• atlieka kitas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų jam pavestas funkcijas.

---

 

 

---