106 straipsnis. Alternatyvios sankcijos ir jų taikymas

1. Teismas taiko alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 86 straipsnio 8 dalyje, 103 straipsnio 2 dalyje ar 104 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau nėra kitų šio įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių.

2. Teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį, nors pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 105 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi ar preliminariąja sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pasekmes. Tiesiogiai su pirkimo sutartimi ar preliminariąja sutartimi susiję ekonominiai interesai apima, inter alia, išlaidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedūros pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia.

3. Teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Teismas taiko šias alternatyvias sankcijas:

1) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties trukmės sutrumpinimą;

2) perkančiajai organizacijai skiriamą baudą. Bauda skiriama ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės.

4. Teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį. Teismo skirta alternatyvi sankcija, įskaitant perkančiajai organizacijai skirtos baudos dydį, turi būti motyvuojama teismo sprendime.

 

Pagal teisinį reguliavimą (VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ir jį aiškinančią teismų praktiką, neteisėtai, pažeidžiant VPĮ nuostatas sudaryta pagrindinė ar preliminarioji viešojo pirkimo-pardavimo sutartys kaip prieštaraujančios imperatyviosioms teisės normoms laikytinos niekinėmis ir negaliojančiomis (žr. detaliau VPĮ 105 straipsnio komentarą). Vis dėlto dėl sutarties sudarymo procedūrų pažeidimų šio sandorio visuomeninė reikšmė nesumenksta, todėl kartais iškyla poreikis derinti kelis viešojo intereso elementus – imperatyviųjų teisės normų laikymąsi ir visuomenės poreikį pirkimo objektu (ar gresiančią žalą jį praradus) – ir nuspręsti, kurio apsauga konkrečiu atveju yra svarbesnė. Atsižvelgiant į tai, neteisėtai sudaryta pagrindinė ar preliminarioji viešojo pirkimo-pardavimo sutartis teismo išimtiniais atvejais gali būti paliekama galioti, tačiau tokiu atveju teismas perkančiajai organizacijai privalo taikyti vieną iš VPĮ 106 straipsnyje^[1] įtvirtintų alternatyvių sankcijų – viešojo pirkimo-pardavimo sutarties trukmės sutrumpinimą arba skirti baudą.

Nepaisant to, kad alternatyvi sankcija – bauda yra taikoma įpareigojant tiesiogiai ar netiesiogiai biudžeto lėšomis išlaikomą perkančiąją organizaciją sumokėti baudą į valstybės biudžetą, negali būti laikoma, kad bauda yra mokėjimas „į tą pačią kišenę“. Perkančiajai organizacijai skirti asignavimai yra atskiri ir riboti, o jų netekimas sumokėjus baudą, tiesiogiai neigiamai paveikia atitinkamą perkančiąją organizaciją. Be to, dėl perkančiosios organizacijos darbuotojo (valstybės tarnautojo) kaltės pritaikius alternatyvią sankciją, galima tokio darbuotojo (valstybės tarnautojo) asmeninė atsakomybė (detaliau žiūrėti VPĮ 100 straipsnio komentarą).

Alternatyvios sankcijos visų pirma buvo įtvirtintos Direktyvos 2007/66/ES 2e straipsnio 2 dalyje ir tik vėliau buvo perkeltos į VPĮ^[2]. Dėl to vadovaujantis VPĮ 106 straipsnio nuostatomis aiškinant ir perkančiosioms organizacijoms taikant alternatyvias sankcijas, reikia įgyvendinti ir Direktyvos 2007/66/ES tikslus.

Tuo atveju, jeigu visos arba beveik visos sutartyje nustatytos pareigos jau buvo įvykdytos, tai neturėtų suteikti galimybės netaikyti griežtų sankcijų. Tokiais atvejais teismai gali taikyti alternatyvias sankcijas, atsižvelgdami į tai, kiek sutartis dar galioja^[3].

Nepaisant to, siekiant, kad taikomos sankcijos būtų proporcingos, teismai turi galimybę nesužlugdyti sutarties arba pripažinti jos visą arba dalinį laikiną poveikį, jeigu dėl atitinkamu atveju susidariusių išskirtinių aplinkybių reikia atsižvelgti į tam tikras svarbias bendro intereso priežastis. Tais atvejais turėtų būti taikomos alternatyvios sankcijos. Teismas turėtų išnagrinėti visus atitinkamus aspektus siekdamas nustatyti, ar dėl svarbių bendro intereso priežasčių reikalaujama, kad sutarties poveikis būtų išlaikytas^[4].

Alternatyvios sankcijos taip pat gali būti taikomos kaip tiekėjo pažeistų teisių gynybos priemonė (VPĮ 106 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta teise, tiekėjui reikalaujant perkančiajai organizacijai taikyti alternatyvią sankciją dėl šios atliktų VPĮ nuostatų pažeidimo (detaliau žiūrėti VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 4 punkto komentarą). Tiekėjas gali prašyti teismo taikyti alternatyvią sankciją perkančiajai organizacijai tik tuo atveju, kai turi teisinį suinteresuotumą dėl tokios alternatyvios sankcijos taikymo (detaliau žiūrėti VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 4 punkto komentarą). Komentaro autorių nuomone, tiekėjas gali būti suinteresuotas tik sutarties galiojimo termino sutrumpinimu, o baudos skyrimu perkančiajai organizacijai niekaip neapginamos jo teisės.

Tuo atveju, jei tiekėjas su ieškiniu kreipiasi į teismą dėl alternatyvios sankcijos – sutarties galiojimo sutrumpinimo taikymo, rekomenduotina trečiuoju asmeniu į bylą traukti ir pirkimo laimėtoją, tokiu būdu sudarant galimybę pirkimo laimėtojui dalyvauti procese, išvengiant jo teisių pažeidimo ir bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo^[5].

Alternatyvia sankcija yra laikomos tik teismo paskirtos, perkančiosios organizacijos nepriklausomai institucijai (Lietuvoje į valstybės biudžetą) mokamos baudos arba viešojo pirkimo-pardavimo sutarties trukmės sutrumpinimas. Perkančiosios organizacijos tiekėjui atlyginta (atlygintina) jo patirta žala nėra laikoma alternatyvia sankcija^[6],[7], ši aplinkybė nedaro įtakos teismo skiriamos alternatyvios sankcijos pobūdžiui ar jos dydžiui (detaliau žiūrėti VPĮ 107 straipsnio komentarą). Kitaip tariant, alternatyvios sankcijos ir žala nėra tapatūs teisės institutai bei teisių gynimo priemonės.

Alternatyvios sankcijos gali būti taikomos dviem atvejais: 1) privalomai – perkančiajai organizacijai pažeidus VPĮ 86 straipsnio 8 dalies, 103 straipsnio 2 dalies arba 104 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai toks pažeidimas neturėjo neigiamos įtakos tiekėjo galimybei sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį (VPĮ 106 straipsnio 1 dalis) (nepripažinus viešojo pirkimo-pardavimo sutarties negaliojančia VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu); 2) pasirinktinai – teismui nusprendus, kad būtina išsaugoti neteisėtai sudarytą ir pripažintiną negaliojančia viešojo pirkimo sutartį (VPĮ 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

VPĮ 106 straipsnyje yra nustatyta, kokiais atvejais ir kokios alternatyvios sankcijos teismo gali būti taikomos perkančiajai organizacijai. Tik teismas turi teisę perkančiajai organizacijai taikyti alternatyvias sankcijas. Nors alternatyvios sankcijos tiesiogiai taikomos perkančiajai organizacijai, kai kurios iš jų (sutarties galiojimo termino sutrumpinimas) taikymas turi įtakos ir tiekėjų, sudariusių viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, teisėms.

Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, jei pirkimo procedūras vykdo įgaliotoji (įgaliotinė) perkančioji organizacija, alternatyvi sankcija vis vien skiriama ją įgaliojusiai perkančiajai organizacijai (įgaliotojai), kadangi neteisėtai sudaryta viešojo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta būtent jos naudai^[8]. Tai – bendroji teisės aiškinimo taisyklė, nuo kurios atskirais atvejais nukrypstama, t. y. bauda gali būti skiriama ir įgaliotojai perkančiajai organizacijai, kai  atitinkamu atveju nėra susiklosčiusių klasikinio įgaliojimo santykių ar alternatyvios sankcijos skyrimas galėtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus^[9]. Kita vertus, atkeiptinas dėmesys į tai, kad net ir tais atvejais, kai baudą teismas paskiria įgaliotojai perkančiajai organizacijai, ši gali reikšti regresinį reikalavimą dėl priteistos sumos atlyginimo iš teisės pažeidimą atlikusio asmens, t. y. įgaliotinės perkančiosios organizacijos^[10].

Alternatyviosios sankcijos negali būti prilyginamos administracinei atsakomybei (nuobaudai). Alternatyvių sankcijų tikslas – daugiau ne nubausti perkančiąją organizaciją, nors jos elgesys – vienas iš vertinamų aplinkybių (pagrindų), o užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Teismas taip pat gali taikyti tik vieną iš VPĮ 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų alternatyvių sankcijų, konkrečią sankciją ar jos dydį parinkdamas atsižvelgiant į VPĮ 106 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus.

Valstybėms narėms suteikta teisė nustatyti griežtesnes alternatyvias sankcijas, nustatyti alternatyvių sankcijų ypatybes ir taikymo taisykles^[11].

 

1. VPĮ 106 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas iš alternatyvių sankcijų taikymo pagrindų, esant tam tikriems VPĮ nuostatų pažeidimams.

Teismas perkančiajai organizacijai taiko atitinkamą alternatyvią sankciją tuo atveju, kai, nors perkančiosios organizacijos atlikti VPĮ nustatytų reikalavimų pažeidimai nėra pakankami pripažinti sudarytą viešojo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatyta tvarka (detaliau žiūrėti VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentarą), tačiau tokie veiksmai pažeidė tiekėjo teisę į veiksmingą teisminę gynybą ir tokiu būdu pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo viešųjų pirkimų principus (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą).

Kitaip tariant, teismas perkančiajai organizacijai taiko alternatyvias sankcijas tuo atveju, kai perkančioji organizacija atliko VPĮ nustatytų reikalavimų pažeidimus, kurie pažeidė tiekėjo teisę į veiksmingą teisminę gynybą, tačiau tokie pažeidimai nepadarė įtakos tiekėjo galimybių sudaryti viešojo pirkimo ar preliminariąją sutartį, pavyzdžiui, kai perkančioji organizacija nenagrinėjo tiekėjo pateiktos pretenzijos, tačiau net ir pretenzijos tenkinimo atveju tiekėjo pasiūlymas nebūtų buvęs ekonomiškai naudingiausias, todėl toks pažeidimas neturėjo neigiamos įtakos dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį^[12].

Alternatyvios sankcijos perkančiajai organizacijai gali būti taikomos tuo atveju, kai perkančioji organizacija pažeidė konkrečius, VPĮ nustatytus reikalavimus:

1) taikyti viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą arba stabdyti pirkimo procedūras, t. y. sudarė viešojo pirkimo-pardavimo sutartį nepagrįstai netaikant atidėjimo termino (detaliau žiūrėti VPĮ 86 straipsnio 8 dalies komentarą). Tuo atveju, jei perkančioji organizacija netaiko sutarties sudarymo atidėjimo termino, tiekėjui yra apsunkinamas pažeistų teisių gynimas, pažeidžiamas viešųjų pirkimų skaidrumo principas (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą); arba

2) gavusi tiekėjo pretenziją, sustabdyti pirkimo procedūrų (detaliau žiūrėti VPĮ 103 straipsnio 2 dalies komentarą), t. y. toliau neteisėtai tęsė pirkimo procedūras. Tuo atveju, jei perkančioji organizacija nestabdė pirkimo procedūrų gavusi tiekėjo pretenziją, tiekėjui yra apsunkinamas pažeistų teisių gynimas, pažeidžiamas viešųjų pirkimų skaidrumo principas (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą); arba

3) nesudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutarties, kai sužino apie teismui pateiktą ieškinį (detaliau žiūrėti VPĮ 104 straipsnio 2 dalies komentarą), t. y. neteisėtai sudarė viešojo pirkimo sutartį. Tuo atveju, jei perkančioji organizacija sudarė viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, nors tiekėjas pateikė teismui ieškinį, tiekėjui yra apsunkinamas pažeistų teisių gynimas, pažeidžiamas viešųjų pirkimų skaidrumo principas (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą).

Egzistuojant bent vienam iš pirmiau nurodytų pažeidimų, taip pat nustačius, kad toks pažeidimas turėjo neigiamos įtakos tiekėjo galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, tačiau dėl tokio pažeidimo tiekėjui nepraradus galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį (detaliau žiūrėti VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentarą), teismas perkančiajai organizacijai taiko VPĮ 106 straipsnio 3 dalyje nustatytą alternatyvią sankciją.

Atvejai, kai perkančiosios organizacijos pažeidimas turėjo neigiamos įtakos tiekėjo galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, pavyzdžiui, laikomos situacijos, kai perkančioji organizacija netaikė viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atidėjimo termino, ar nepranešė tiekėjui apie išnagrinėtą pretenziją, gavusi tiekėjo pretenziją nestabdė pirkimo procedūrų, sudarė viešojo pirkimo-pardavimo sutartį gavusi tiekėjo ieškinį, nesuėjus atidėjimo terminui. Tokiais atvejais dėl perkančiosios organizacijos veiksmais sąlygotos teisinio neapibrėžtumo situacijos, tiekėjui kyla papildomų sunkumų įgyvendinant teisę į veiksmingą teisminę gynybą, pažeistų teisių gynybos tenka kreiptis į teismą, prašant teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti pirkimo procedūras, arba drausti sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį ar stabdyti jos vykdymą.

Alternatyvių sankcijų taikymas vadovaujantis VPĮ 106 straipsnio 1 dalies nuostatomis iš esmės galimas esant pirmiau nurodytiems perkančiosios organizacijos atliktiems VPĮ nuostatų pažeidimams, tačiau nesant sudarytos viešojo pirkimo-pardavimo sutarties. Priešingu atveju, esant tiek atliktiems VPĮ nuostatų pažeidimams, tiek sudarytai viešojo pirkimo-pardavimo sutarčiai, teismas spręs klausimą ne dėl alternatyviųjų sankcijų taikymo, o dėl sutarties pripažinimo negaliojančia VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos pagrindu (detaliau žiūrėti VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentarą).

 

2. VPĮ 106 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas nustatė, kad nors ir egzistuojant VPĮ 105 straipsnio 1 dalyje nustatytam pagrindui pripažinti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia, teismas išimtiniais atvejais, kai egzistuoja viešasis interesas išsaugoti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį (gauti viešojo pirkimo-pardavimo sutarties rezultatą) arba jei viešojo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas turėtų neproporcingų pasekmių, vis dėlto gali jos nepripažinti negaliojančia ir taikyti vieną iš VPĮ 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų alternatyvių sankcijų (sutarties galiojimo termino trumpinimą arba piniginę baudą).

VPĮ 105 straipsnyje nustatyta, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartis pripažįstama negaliojančia tais atvejais, kai:

1) viešojo pirkimo-pardavimo sutartį sudarė nepaskelbusi apie pirkimą, kai skelbimas buvo būtinas (VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punktas); arba

2) nepagrįstai netaikė atidėjimo termino ar nesilaikė kitų VPĮ nustatytų terminų, kai dėl to tiekėjas neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai);

3) perkančioji organizacija šiukščiai pažeidė imperatyviąsias VPĮ nuostatas (VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Komentuojama VPĮ norma aiškinama siaurai (griežtai). Viešojo pirkimo sutarties išsaugojimas ir alternatyviųjų priemonių taikymas įstatyme įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, jos taikymas galimas tik dėl viešojo intereso, kuris išeina už konkrečios sutarties ribų, t. y. svarbu išsaugoti sandorį ne dėl jo paties ar tik dėl perkančiosios organizacijos interesų, o nustačius, kad viešojo pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia pažeistų visuomenės dalies interesus. Teismai, užuot priimdami sprendimus išsaugoti neteisėtai sudarytą viešojo pirkimo sandorį, visų pirma turėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas^[13], o perkančiajai organizacijai teks ne tik du kartus sumokėti už tą patį pirkimo objektą, bet jai teks ir alternatyvios sankcijos neigiamos pasekmės (detaliau žiūrėti VPĮ 107 straipsnio komentarą).

 

Neteisėtai sudarytos sutarties  išsaugojimas dėl viešojo intereso apsaugos

Teismas gali palikti galioti neteisėtai sudarytą viešojo pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti alternatyvias sankcijas tais atvejais, kuomet egzistuoja viešasis interesas išsaugoti sutartį ir gauti jos teikiamą naudą.

Dėl viešojo intereso sąvokos kasacinis teismas yra nurodęs, kad viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas, viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios situacijos aplinkybes, tačiau bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę^[14].

VPĮ aiškinamajame rašte nurodyta, kad epidemijų, ekologinių katastrofų atvejais dar svarbesni yra visuomenės interesai. Jei tokiais atvejais skubiai būtina įsigyti paslaugas, darbus ar prekes (vakcinas, gelbėjimosi įrangą), neteisėtai sudaryta viešojo pirkimo-pardavimo sutartis galėtų būti paliekama galioti.

Viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu^[15].

Kasacinis teismas yra suformavęs kriterijus, kurie turi būti vertinami sprendžiant klausimą dėl neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo-pardavimo sutarties palikimo galioti viešojo intereso gynybos pagrindu: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija savaime nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.^[16].

Tik tuo atveju, jeigu yra tenkinami pirmiau nurodyti kriterijai, pagrindžiantys neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo-pardavimo sutarties išsaugojimo būtinybę, teismas gali palikti galioti sudarytą viešojo pirkimo-pardavimo sutartį ir perkančiajai organizacijai skirti VPĮ 106 straipsnio 3 dalyje nurodytą alternatyvią sankciją.

Teismų praktikoje laikoma, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartis turi būti išsaugoma dėl viešojo intereso apsaugos, pavyzdžiui, esant šioms aplinkybėms:

1) kai pirkimo objektas yra nekilnojamojo turto draudimo paslaugos, kadangi pirkimo sutartį pripažinus neteisėta ir negaliojančia, atsakovo (universiteto) nekilnojamasis turtas liktų be draudimo apsaugos^[17];

2) kai pirkimas susijęs su švietimo įstaigos šilumos įrenginių atnaujinimu ir šilumos energijos tiekimu, skirtas socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės (vaikų) tinkamoms ugdymo sąlygoms, jų gerovei užtikrinti, neabejotinai susiję su prioritetiniu viešuoju interesu^[18];

3) kai sutarties objektas yra tinkamai surinkti ir patalpinti komunalines atliekas į tam skirtus tinkamos kokybės konteinerius, taip išvengiant aplinkos užteršimo, užtikrinant sanitarines sąlygas^[19];

4) kai ginčo viešojo pirkimo-pardavimo sutartis susijusi su socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės (mokinių) interesais, jų nuoseklaus ir nenutrūkstamo ugdymo užtikrinimo poreikiu^[20];

5) kai ginčo viešojo pirkimo-pardavimo sutartimi siekiama užtikrinti socialiai jautrios paslaugos – globos namų gyventojų maitinimo teikimą, kuris turi būti tvarus^[21].

Pirmiau nurodyta teismų praktika yra suformuota išnagrinėjus ir atsižvelgiant į konkrečias bylos faktines aplinkybes, todėl negali būti laikoma, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartys, kuriomis įsigyjamos pirmiau nurodytos prekės, paslaugos ar darbai visais atvejais privalo būti išsaugotos. Viešojo pirkimo-pardavimo sutarties išsaugojimo klausimas negali būti sprendžiamas automatiškai, nevertinant konkrečių bylos faktinių aplinkybių^[22]. Kita vertus, šie pavyzdžiai rodo, kad viešojo pirkimo sutartys paprastai išsaugojamos, kai sutarties objektas susijęs su socialiai pažeidžiamomis socialinėmis grupėmis (vaikai, pagyvenę žmonės) arba skirtas didelei visuomenės daliai (komunalinių atliekų tvarkymas tam tikroje teritorijoje).

VPĮ 106 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta, kad tiesiogiai su sutartimi nesusijusiomis neigiamomis ekonominėmis pasekmėmis nėra laikomos vėlavimo vykdyti sutartį (gauti jos teikiamą naudą), naujos pirkimo procedūros pradėjimo ir vykdymo, sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, sutarties nutraukimo teisinių pareigų (padarinių) kaštai. Kitaip tariant, iš anksto numatyti, su viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu ar nutraukimu tiesiogiai susiję ekonominiai interesai negali būti pagrindu išsaugoti neteisėtai sudarytą viešojo pirkimo-pardavimo sutartį.

Alternatyviųjų sankcijų paskirtis – nepalikti teisiškai neįvertintų neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, dėl kurių šiai bet kokiu atveju turėtų kilti neigiamo pobūdžio padarinių, kurie dėl viešojo intereso priežasčių išsaugojus viešojo pirkimo-pardavimo sutartį modifikuojami į kitus ekonominio pobūdžio suvaržymus (baudą ar sutarties termino sutrumpinimą). Dėl to alternatyviosios sankcijos taikomos nepriklausomai nuo to, ar paliekama galioti neteisėtai sudaryta viešojo pirkimo-pardavimo sutartis yra įvykdyta, ar ne^[23]  (detaliau žiūrėti VPĮ 106 straipsnio 3 dalies komentarą toliau).

Nacionalinė teismų administracija privalo informuoti VPT apie teismo sprendimą, priimtą vadovaujantis VPĮ 106 straipsnio 2 dalimi (detaliau žiūrėti VPĮ 98 straipsnio 8 dalies komentarą).

 

3. VPĮ 106 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas baigtinis sąrašas alternatyvių sankcijų, kurias teismas gali taikyti perkančiajai organizacijai.

Nors VPĮ 106 straipsnio 3 dalyje aiškiai nėra nurodyta, tačiau teismas pasirinktinai gali taikyti tik vieną iš VPĮ 106 straipsnio 3 dalyje nustatytų alternatyvių sankcijų, kaip nustatyta Direktyvos 2007/66/ES 2e straipsnio 2 dalyje. Kitaip tariant, teismas perkančiajai organizacijai kaip alternatyvią sankciją gali taikyti arba viešojo pirkimo-pardavimo sutarties trukmės sutrumpinimą, arba jai skirti iki 10 procentų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės dydžio baudą.

Teismas perkančiajai organizacijai gali taikyti vieną iš šių alternatyvių sankcijų:

1) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties trukmės sutrumpinimą. Tokiu atveju teismo sprendimu keičiama sutarties galiojimo trukmė, ją nustatant arba kalendoriniu terminu (dienomis, mėnesiais, metais ir kt.), arba nustatant konkrečią sutarties galiojimo pabaigos datą (pavyzdžiui, 2025 m. gruodžio 31 d.).

Šios alternatyvios sankcijos taikymu yra siekiama sumažinti neigiamus neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinius tiekėjų atžvilgiu, tiekėjams sudarant galimybę kuo greičiau varžytis dėl naujos viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Kita vertus, šia alternatyvia sankcija kartu užtikrinamas nenutrūkstamas prekių, paslaugų ar darbų tiekimas perkančiajai organizacijai, suteikiant papildomai laiko atlikti naujas pirkimo procedūras ir sudaryti naują viešojo pirkimo-pardavimo sutartį;

2) baudos skyrimą. Bauda perkančiajai organizacijai turėtų būti skiriama  neprioritetiškai, iš esmės kuomet negalima taikyti kitos alternatyvios sankcijos – viešojo pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo trumpinimo, kai dėl viešojo pirkimo-pardavimo sutarties pobūdžio (integralumo) negalima jos išskaidyti (paprastai rangos darbų pirkimų atvejais) arba jos galiojimas yra (arba beveik) pasibaigęs.

Bauda yra silpniau tiekėjų teises ginanti teisių gynimo priemonė, kadangi tokios sankcijos taikymas iš esmės niekaip neužtikrina tiekėjų teisių gynybos įgyvendinimo, nesumažina perkančiosios organizacijos atlikto pažeidimo neigiamų padarinių. Tuo tarpu sutarties galiojimo trumpinimo atveju tiekėjas turi galimybę greičiau iš naujo varžytis dėl naujos viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

 

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad baudą teismas įprastai turėtų skirti tais atvejais, kai pirkimo objektas yra nedalus, o sėkmingas sutarties įvykdymas reiškia visišką kontrahentų įsipareigojimų įgyvendinimą, pavyzdžiui, vienkartinis perkančiajai organizacijai reikalingų prekių pirkimas-pardavimas. Tuo tarpu viešojo pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo terminas turėtų būti trumpinamas tais atvejais, kai pirkimo objektas yra dalus, o viešojo pirkimo sutarties vykdymas yra tęstinis, pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos patalpų valymo paslaugos. Tokiu būdu atitinkamoje rinkoje veikiantiems tiekėjams būtų sudaryta galimybė kuo greičiau varžytis dėl naujos viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo^[24].

Bauda, kaip alternatyvi sankcija, dažnai skiriama ir tais atvejais, kai viešojo pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo terminas netektų prasmės, nes arba sutartis buvo vienkartinio vykdymo ir iki teismo sprendimo yra visiškai įvykdyta, arba iki teismo sprendimo priėmimo tokios sutarties galiojimas pasibaigė ar pasibaigs netrukus po teismo sprendimo priėmimo. Tokiu atveju teismo paskirta alternatyvi sankcija – viešojo pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo termino trumpinimas – netektų prasmės, tokia poveikio priemonė nebūtų veiksminga, proporcinga ir atgrasanti.

Santykinai didžiausia kasacinio teismo perkančiajai organizacijai skirta bauda siekė 5 proc. sutarties vertės^[25], o mažiausia – apie 0,27 proc.^[26]. Kitaip tariant, nors įstatymų leidėjas teismui suteikė diskrecijos teisę spręsti dėl alternatyvios sankcijos skyrimo kiekvienu konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju^[27], tačiau kasacinio teismo nuomone, perkančiosioms organizacijoms teismai paprastai skiria itin mažo dydžio alternatyvias sankcijas – baudas, kurų dydis kartais prilygsta bylinėjimosi išlaidų dydžiui^[28].

VPĮ 106 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas nustatė, jog teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Kasacinio teismo praktikoje plėtojami konkrečios alternatyvios sankcijos parinkimo kriterijai. LAT formuoja praktiką, kad alternatyvios sankcijos – baudos dydis (santykinis ir nominalus), pirma, bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus, antra, turi būti individualizuotas ir motyvuotas, kita vertus, trečia, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone^[29]. Dėl to teismas, parinkdamas alternatyvią sankciją, privalo atsižvelgti į pirmiau nurodytus kriterijus ir individualizuoti skiriamą alternatyvią sankciją.

 

Proporcingumas

Teismas, parinkdamas ir skirdamas alternatyvią sankciją, turi vertinti perkančiosios organizacijos atliktų pažeidimų pobūdį, mastą, įtaką sąžiningai tiekėjų konkurencijai, racionaliam lėšų panaudojimui, perkančiosios organizacijos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes^[30], pavyzdžiui, kai perkančiajai organizacijai buvo pateikti tarpusavyje prieštaraujantys duomenys^[31]. Tik įvertinęs visas pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas gali skirti perkančiosios organizacijos pažeidimus atitinkančią, proporcingą sankciją. 

 

Pavyzdys

Teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija atliko VPĮ nuostatų pažeidimus ir taikė perkančiajai organizacijai alternatyvią sankciją – baudą, kadangi viešojo pirkimo-pardavimo sutartis yra pasibaigusi.

Skirdamas baudą, teismas atsižvelgė į tai, kad  teismų praktikoje nėra (nebuvo) vieningos pozicijos, kokį sprendimą perkančioji organizacija tokiu atveju turėtų priimti. Dėl to teismas nežymiai sumažino planuotą skirti baudos dydį.

 

Įstatymų leidėjas taip pat nustatė baudos dydžio „lubas“. Teismo skiriamos alternatyvios sankcijos – baudos dydis negali viršyti 10 procentų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės.

Viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vertė iš esmės atitinka numatomą pirkimo vertę  (fiksuoto įkainio sutarties atveju) arba pasiūlymo kainą (fiksuotos kainos sutarties atveju), įskaitant visus sutarties pratęsimus.

 

Atgrasomumas

Komentaro autorių nuomone, reikalavimas, kad alternatyvios sankcijos turi būti atgrasančios, VPĮ taikymo prasme nereiškia ir negali lemti situacijų, kai perkančiosios organizacijos atlikto pažeidimo pobūdį ir mastą viršijanti alternatyvi sankcija būtų skiriama siekiant įbauginti kitas perkančiąsias organizacijas, ar įvykdyti tam tikrą parodomąjį procesą. Atlikto pažeidimo pobūdį ir mastą viršijanti alternatyvi sankcija neatitiktų proporcingumo kriterijaus. Vis dėlto atgrasomumo reikalavimas reiškia tai, kad alternatyviosios sankcijos turėtų būti prevencinio pobūdžio, be to, tokios, kurių perkančioji organizacija negalėtų traukti į įprastines veiklos sąnaudas. Atgrasomumas, nors ir neturi būti baudinio pobūdžio, bet turi viršyti paprastai patiriamas viešųjų pirkimų finansines sąnaudas, pavyzdžiui, bylinėjimosi išlaidų dydį, projekto atlikimo vėlavimo sąnaudas (netesybas) ir pan.

 

Veiksmingumas

Teismo skiriama alternatyvi sankcija taip pat privalo būti ne tik proporcinga ir atgrasanti, tačiau ir veiksminga, leidžianti pasiekianti alternatyvios sankcijos tikslus – sukelti neigiamas pasekmes perkančiajai organizacijai už jos atliktus neteisėtus veiksmus (pažeidimus). Tokiu atveju, jei teismo skirta alternatyvi sankcija nedaro įtakos perkančiosios organizacijos veiklai, neverčia perkančiosios organizacijos laikytis VPĮ nustatytų reikalavimų, tokia alternatyvi sankcija nėra veiksminga.

 

Pavyzdys

Teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija atliko VPĮ nuostatų pažeidimus ir taikė perkančiajai organizacijai alternatyvią sankciją – baudą, kadangi nors viešojo pirkimo-pardavimo sutartis nėra pasibaigusi, tačiau teismo sprendimo priėmimo metu yra įvykdyta 90 procentų sutarties vertės, todėl alternatyvios sankcijos – sutarties galiojimo termino sutrumpinimas nebūtų veiksminga priemonė.

Atsižvelgiant į tai, teismas perkančiajai organizacijai turėtų skirti iki 10 procentų sutarties vertės dydžio baudą.

 

Įstatymų leidėjas nenustatė konkrečių reikalavimų, kiek teismas gali trumpinti viešojo pirkimo-pardavimo sutarties terminą, kadangi tokios alternatyvios sankcijos skyrimas priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių, ginčo sutarties vykdymo etapų, įsigytų prekių, paslaugų ar darbų pobūdžio.

Vis dėlto, komentaro autorių nuomone, trumpindamas sutarties galiojimo trukmę, teismas turėtų palikti galioti sutartį tokiam laikotarpiui, kuris leistų užtikrinti perkančiosios organizacijos veiklai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų tiekimo nepertraukiamumą. Kitaip tariant, sutarties galiojimas turėtų būti trumpinamas iki tiek, kiek perkančiajai organizacijai reikėtų laiko įvykdyti naują pirkimo procedūrą ir sudaryti naują viešojo pirkimo-pardavimo sutartį.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija, kurios veikla yra susijusi su valstybinių miškų priežiūra, kirtimu ir medienos pardavimu, viešuoju pirkimu įsigijo medžių nukirtimo ir ištempimo iš kirtavietės paslaugas, kai medžiai kertami ir ištempiami iš sunkiai prieinamų, pelkėtų vietovių. Dėl nepalankių gamtinių sąlygų paslaugų teikimas galimas tik esant kietam, sušalusiam gruntui, kai oro temperatūra yra neigiama.

Perkančioji organizacija sudarė 36 mėnesių trukmės paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi sutarties vykdymas yra susijęs su viešojo intereso tenkinimu, o sutarties objektas yra dalus, teismas nusprendė taikyti perkančiajai organizacijai alternatyvią sankciją ir sutrumpinti 36 mėnesių trukmės paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo terminą. Kadangi teismo sprendimas buvo priimamas lapkričio mėnesį, teismas nusprendė sutrumpinti sutarties galiojimo terminą iki kovo mėnesio, kadangi perkančioji organizacija nebūtų spėjusi įvykdyti naujo viešojo pirkimo ir įsigyti reikiamų paslaugų esant paslaugų teikimui palankioms oro sąlygoms. Tuo tarpu nutraukus paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį kovo mėnesį, perkančioji organizacija turės pakankamai laiko įvykdyti naują viešojo pirkimo procedūrą iki kol gamtinės sąlygos leis vykdyti medienos nukirtimo ir ištempimo darbus.

 

Teismas perkančiajai organizacijai gali skirti baudą, siekiančią iki 10 procentų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vertės. Vis dėlto, skirdamas baudą, teismas atitinkamą baudos dydį turėtų nustatyti atsižvelgdamas į VPĮ 106 straipsnio 3-4 dalyse nustatytus reikalavimus, perkančiosios organizacijos atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo sunkumą, situacijos teisinio reguliavimo aiškumą ir teismų praktikos nuoseklumą konkrečiu atveju.

Komentaro autorių nuomone, baudos dydis gali būti parenkamas taikant dviejų pakopų procedūrą:

1) atitinkamai egzistuojant perkančiosios organizacijos atsakomybę lengvinančioms ar sunkinančioms aplinkybėms didinant ar mažinant baudos dydį nuo baudos dydžio medianos – 5 procentų; ir

2) parinktą baudos dydį procentais paverčiant į nominalų baudos dydį, šį atitinkamai mažinant ar didinant atsižvelgiant į veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo principus, baudos dydį parenkant tokį, kuris nebūtų bausmė perkančiajai organizacijai ir nebūtų sunkiai įvykdoma, tačiau ir nebūtų pernelyg švelni sankcija.

 

Pavyzdys

Teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija atliko VPĮ nuostatų pažeidimus ir taikė perkančiajai organizacijai alternatyvią sankciją – baudą, kadangi viešojo pirkimo-pardavimo sutartis yra visiškai įvykdyta. Skirdamas perkančiajai organizacijai baudą ir parinkdamas jos dydį teismas konstatavo, kad skiriama 8 procentų sutarties vertės bauda, kadangi perkančiosios organizacijos veiksmuose matyti šiurkštūs VPĮ nuostatų pažeidimai, tiekėjai perkančiajai organizacijai teikė motyvuotas pretenzijas, pateikdami nuosekliai formuojamą, nekintančią teismų praktiką aktualiu klausimu (dėl tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų atitiktį patvirtinančių dokumentų tikslinimo). Perkančioji organizacija nereagavo į tiekėjų pretenzijas, neleido susipažinti su tiekėjo pasiūlymu, nepaskelbė skelbimo apie sutarties skyrimą, atliko šiurkščius VPĮ nuostatų pažeidimus, nepaisant to, kad perkančiojoje organizacijoje veikia aukštos kvalifikacijos viešųjų pirkimų teisės specialistai, o perkančioji organizacija nuolat atlieka panašaus pobūdžio pirkimus. Taip pat nepateikė teismui prašytos informacijos ir dokumentų, trukdė vykdyti teisingumą.

 

Pavyzdys

Teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija atliko VPĮ nuostatų pažeidimus ir taikė perkančiajai organizacijai alternatyvią sankciją – baudą.

Skirdamas perkančiajai organizacijai baudą ir parinkdamas jos dydį teismas konstatavo, kad skiriama 2 procentų sutarties vertės bauda, kadangi perkančiosios organizacijos veiksmuose nematyti šiukščių VPĮ nuostatų pažeidimų, teismų praktika aktualiu klausimu nėra išplėtota, o perkančioji organizacija pirmą kartą vykdė pirkimą elektroninio aukciono būdu.

 

4. VPĮ 106 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta procedūrinė teisės norma, įtvirtinanti teismo pareigą motyvuoti sprendimą dėl alternatyvios sankcijos parinkimo ir skyrimo.

 

Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad teisingumas įvykdytas atidžiai^[32].

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme yra vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą^[33].

Atsižvelgiant į tai, skirdamas alternatyvią sankciją teismas privalo išsamiai motyvuoti (nurodyti tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą), kodėl parenkama būtent tokia alternatyvi sankcija ir būtent tokio dydžio alternatyvi sankcija.

Teismo pareiga motyvuoti sprendimus dėl alternatyvių sankcijų taikymo yra susijusi ir su tiekėjų bei perkančiųjų organizacijų teisės į veiksmingą teisminę gynybą principo užtikrinimu, kadangi tik teismui nurodžius išsamius sprendimo motyvus, tiekėjas ar perkančioji organizacija gali pateikti išsamius atsikirtimus. Kaip nurodyta pirmiau, tiekėjo teisė ginčyti alternatyvių sankcijų taikymą ribojama tiekėjo suinteresuotumu (detaliau žiūrėti VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 4 punkto komentarą). Todėl tiekėjas gali ginčyti tik alternatyvios sankcijos, kuria trumpinamas viešojo pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo terminas taikymą, konkretų jos dydį.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija (regioninė sveikatos priežiūros įstaiga, pirminis sveikatos priežiūros centras) vykdė viešojo pirkimo procedūras ir sudarė viešojo pirkimo-pardavimo sutartį netinkamai taikiusi (skaičiavusi) VPĮ 86 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutarties sudarymo atidėjimo terminą. Tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurią perkančioji organizacija atmetė, kadangi pirkimo procedūros pasibaigė sudarius viešojo pirkimo pardavimo sutartį.

Tiekėjas su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pirkimo laimėtojo paskelbimo ir pripažinti sudarytą viešojo pirkimo-pardavimo sutartį neteisėta.

Viešojo pirkimo-pardavimo sutartis yra vienkartinio vykdymo, buvo įvykdyta iki tiekėjo pretenzijos pateikimo, perkančiajai organizacijai dar nežinant apie padarytą VPĮ 86 straipsnio 8 dalies pažeidimą ir negalint jo ištaisyti. Perkančioji organizacija užtikrina sveikatos priežiūrą atitinkamame regione (teikia viešąjį interesą tenkinančias paslaugas), o perkančiajai organizacijai skiriamas finansavimas yra nepakankamas kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimui.

Atsižvelgiant į tai, teismas, skirdamas perkančiajai organizacijai alternatyvią sankciją – baudą (kadangi pasibaigusios sutarties galiojimas negali būti trumpinamas), turėtų atsižvelgti į pirmiau nurodytas perkančiosios organizacijos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pažeidimo rimtumą, sankcijos įtaką perkančiosios organizacijos veiklai ir skirti mažesnę nei 5 procentų sutarties vertės alternatyvią sankciją, pavyzdžiui, 3 procentų (30 000 Eur), atsižvelgiant į viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vertę – 1 000 000 Eur.

---

 

 

---