Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė–Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtomis Metodinėmis priemonėmis.

 

103 straipsnis. Pretenzijos nagrinėjimas perkančiojoje organizacijoje

1. Perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Neprivaloma nagrinėti pretenzijų, teikiamų pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo.

2. Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, sudaro pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį ne anksčiau kaip po 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – ne anksčiau negu po 5 darbo dienų) nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau kaip po 15 dienų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

3. Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją, priimti motyvuotą sprendimą ir apie jį, taip pat apie anksčiau praneštų pirkimo procedūros terminų pasikeitimą raštu pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams ne vėliau kaip per 6 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos.

 

VPĮ 103 straipsnyje reglamentuojama pretenzijos nagrinėjimo tvarka, terminai bei su tuo susiję veiksmai, kuriuos perkančioji organizacija privalo atlikti, nagrinėdama tiekėjų pateiktas pretenzijas.

Lietuvoje iš esmės egzistuoja dviejų etapų viešųjų pirkimų (toliau – pirkimas) ginčų nagrinėjimo sistema: (i) ikiteisminė stadija, t. y. pretenzijos pateikimas perkančiajai organizacijai ir jos nagrinėjimas; (ii) teisminė stadija, t. y. kai pretenzija (ne)tenkinama arba tenkinama iš dalies, pretenziją pateikęs tiekėjas (ar jo konkurentas) turi teisę kreiptis į teismą. Prie pastarojo etapo taip pat priskirtini atvejai, kai viešąjį interesą ginanti institucija teikia ieškinį teismui dėl perkančiosios organizacijos veiksmų pripažinimo neteisėtais ir (ar) negaliojančiais.  

VPĮ 103 straipsnyje reglamentuojamas pirmojo etapo (pretenzijos nagrinėjimo) įgyvendinimas, kurio esmė – prieš viešojo pirkimo – pardavimo sutarties (toliau – pirkimo sutartis) sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus galimai išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus.

Kasacinio teismo nuosekliai pažymima, kad perkančiosios organizacijos, nors jos ir nėra peržiūros institucijos, bet dėl privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo sistemos turi plačius įgaliojimus bendradarbiauti su tiekėjais, o kartais ir pareigą, išplaukiančią iš tiekėjų veiksmingos teisių apsaugos tikslo, pagal savo kompetenciją ir turimas priemones imtis reikalingų veiksmų, užtikrinančių tiekėjams realias galimybes apginti galbūt pažeistus interesus^[1].

Perkančiosios organizacijos, nagrinėdamos pretenzijas, privalo užtikrinti, kad tiekėjų galimybė pasinaudoti peržiūros procedūromis būtų ne formali, bet realiai įgyvendinama^[2]. Perkančioji organizacija privalo nagrinėti tiekėjų pateiktas pretenzijas, iš šios pareigos išplaukia jos teisė spręsti, ar tiekėjo pateikta pretenzija atitinka reikalavimus, ar ji priimtina ir ar nagrinėtina iš esmės, taip pat teisė spręsti dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino atnaujinimo. Aplinkybė, kad perkančioji organizacija priėmė ir išnagrinėjo tiekėjo pretenziją, kuri jai buvo pateikta praleidus pretenzijos pateikimo terminą, reiškia ir tai, kad šį terminą perkančioji organizacija atnaujino, o toks VPĮ nuostatų aiškinimas atitinka veiksmingumo principo turinį^[3]. Tačiau tuo atveju, kai perkančioji organizacija pretenziją atmeta ne tik dėl nepagrįstų tiekėjo argumentų, bet ir dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino, laikytina, kad tokie jos veiksmai nelemia pretenzijos pateikimo terminų atnaujinimo^[4]. Perkančioji organizacija kiekvienu atveju turi vertinti konkrečiai susiklosčiusias aplinkybes ir ne formaliai vertinti tiekėjų pateiktas pretenzijas, bet užtikrinant, kad tiekėjams būtų suteikta galimybė pasinaudoti peržiūros procedūra. 

1. VPĮ 103 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tiekėjų pateiktų pretenzijų nagrinėjimo sąlygos, t. y. kokias pretenzijas perkančioji organizacija privalo nagrinėti.

VPĮ 103 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos tik pretenzijų, o ne bet kokių kitokių dokumentų nagrinėjimas (pavyzdžiui, prašymas paaiškinti pirkimo sąlygas, pateikti tam tikrą informaciją ir pan.). Praktikoje susiklosto situacijų, kai iš tiekėjo pateikto dokumento nėra aišku, ar tiekėjas teikia pretenziją dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo, ar tik prašymą jas paaiškinti. Tokiu atveju perkančioji organizacija, siekdama nustatyti, ar tiekėjas teikia pretenziją, ar tik prašo paaiškinti ar patikslinti pirkimo dokumentus, kiekvienu atveju turi vertinti tiekėjo kreipimosi turinį. Jeigu iš informacijos turinio ir kitų požymių galima nustatyti, kad tai pretenzija, net jeigu pats dokumentas neįvardytas pretenzija, tuomet tiekėjo pateiktas dokumentas turi būti tokiu pripažįstamas ir nagrinėjamas kaip pretenzija. Dėl to rekomenduotina tiekėjams, teikiantiems pretenziją perkančiajai organizacijai, aiškiai ir tiksliai nurodyti, kad yra teikiama būtent pretenzija.

Pažymėtina, kad tiekėjo teisė prašyti paaiškinti pirkimo dokumentų reikalavimus ir tiekėjo teisė į perkančiąją organizaciją kreiptis su pretenzija yra du skirtingi ir vienas nuo kito nepriklausomi tiekėjų teisių įgyvendinimo ir gynimo būdai, kuriais tiekėjai naudojasi laikydamiesi teisės aktuose ir pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų ir tvarkos. Tuo atveju, jei tiekėjas siekia pasinaudoti savo teise prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais, jis privalo į perkančiąją organizaciją kreiptis per pirkimo dokumentuose nustatytą terminą ir pirkimo dokumentuose nustatyta tvarka^[5]. Be to, tiekėjo perkančiajai organizacijai pateikti paklausimai dėl priimtų sprendimų motyvų paaiškinimo taip pat savaime nelaikytini pretenzijomis^[6]. Tad tuo atveju, jei tiekėjas perkančiajai organizacijai siekia pateikti pretenziją, o ne paklausimą, jis, kaip nurodyta pirmiau, tai turėtų aiškiai ir nurodyti. 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdo kelionių organizavimo paslaugų pirkimą. Perkančioji organizacija priėmė sprendimą atmesti tiekėjo UAB „X“ pasiūlymą ir apie tai informavo tiekėją. Tiekėjas, nepraleisdamas VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto termino, pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, į kurią perkančioji organizacija pateikė atsakymą. Tiekėjas, gavęs perkančiosios organizacijos atsakymą į pretenziją, pateikė perkančiajai organizacijai prašymą, kuriuo perkančiosios organizacijos prašė dar kartą persvarstyti priimtą sprendimą dėl tiekėjo pasiūlymo atmetimo. Toks tiekėjo dokumentas (prašymas) yra vertinamas ne kaip pretenzija, bet kaip tiekėjo papildomas paklausimas. Tiekėjas, gavęs perkančiosios organizacijos atsakymą į pretenziją, turėjo ne teikti papildomus paklausimus, o kreiptis su ieškiniu į teismą per VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus terminus.  

 VPĮ 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, pagal kurią perkančiosios organizacijos privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios: (i) gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos; (ii) pateiktos laikantis VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų; (iii) pretenzija nėra teikiama pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo ar atlikto veiksmo. Taigi perkančioji organizacija pareigą nagrinėti tiekėjų pateiktas pretenzijas turi tik tais atvejais, kai tenkinamos visos pirmiau nurodytos sąlygos. Tačiau, net jeigu netenkinama kuri nors iš nurodytų sąlygų, perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti pirkimų skaidrumą ir atvirumą, galėtų tokią pretenziją išnagrinėti ir dėl to priimti sprendimą.

Kita vertus, pagal teismų praktiką perkančiajai organizacijai bet kokiu atveju rekomenduotina spręsti dėl tiekėjų pretenzijų (t. y. nepalikti jų nenagrinėtų apskritai), taip sumažinant netinkamą pirmiau nurodytų sąlygų egzistavimo vertinimo riziką. Atsižvelgiant į tai, sąvoka „privalo nagrinėti“ daugiau reiškia perkančiosios organizacijos veiksmų teisinį, o ne faktinį pobūdį, t. y. perkančioji organizacija faktiškai neturėtų ignoruoti nė vienos pretenzijos, bet galėtų, esant tam tikroms aplinkybėms, kai kurių jų nenagrinėti iš esmės. Teismų praktikoje nurodoma, kad, net ir nusprendus jų nenagrinėti, perkančioji organizacija šias pretenzijas turi atmesti, palikti nenagrinėtas, bet ne apskritai nevertinti^[7]. Priešingu atveju, laikytina, kad pretenzija buvo neišnagrinėta ir tiekėjui iš naujo pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas.

Perkančioji organizacija, išnagrinėjusi tiekėjo pateiktą pretenziją, gali nuspręsti priimti tokius sprendimus: (i) pretenziją tenkinti visiškai arba iš dalies; (ii) pretenzijos netenkinimo atveju – arba pretenziją atmesti, arba palikti nenagrinėta.  

Kaip jau nurodyta, VPĮ 103 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, pagal kurias perkančioji organizacija privalo nagrinėti tiekėjų pateiktas pretenzijas, kurios detalizuojamos toliau.

Pirma, VPĮ 103 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos.

VPĮ 103 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo reiškia, kad ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija yra privaloma tik iki sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo momento. Dėl to pretenzijos, gautos jau po preliminariosios sutarties ar sutarties sudarymo, neprivalo būti nagrinėjamos. Taigi, pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymo atidėjimo terminu yra apibrėžta teisė pateikti pretenzijas ir perkančiųjų organizacijų pareiga priimti ir jas nagrinėti.

Tačiau sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymui atidėjimo terminas gali būti netaikomas atliekant mažos vertės pirkimus (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), kas reiškia, kad tokiu atveju tiekėjams yra apsunkintos galimybės mažos vertės pirkimų atvejais pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Tačiau, jei tiekėjas pretenziją pateikia iki pirkimo ar preliminariosios sutarties sudarymo, nepaisant to, ar buvo taikomas atidėjimo terminas, ar nebuvo, tai pretenzija turi būti nagrinėjama. Kita vertus, jei objektyviai tiekėjas negali pateikti pretenzijos, tai nereiškia, kad jam apskritai apribojama teisė į teisminę gynybą, o tai turėtų būti aiškinama kaip situacija, kai šalių ginčas spręstinas tik teismo procese.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdo mažos vertės pirkimą, kuriuo siekiama įsigyti baldus. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad pirkimo sutarties sudarymui nėra taikomas atidėjimo terminas. Perkančioji organizacija pirkimo sutartį sudarė 2 (antrą) dieną po informavimo apie nustatytą pirkimo laimėtoją. Tiekėjas perkančiajai organizacijai pretenziją pateikė kitą dieną po pirkimo sutarties sudarymo, tad tokia tiekėjo pretenzija neprivalo būti nagrinėjama. Jei perkančioji organizacija tiekėjo pretenzijos nebenagrinėja, tiekėjas gali ieškiniu kreiptis į teismą.

Antra, VPĮ 103 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija privalo nagrinėti tas tiekėjų pretenzijas, kurios pateiktos laikantis VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų.

VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pretenzijos pateikimo perkančiajai organizacijai terminai, kurių nustatymas reiškia, kad tiekėjas ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti VPĮ nustatytų terminų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomą konkursą, pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursą informuotas tinkamai ir turėtų operatyviai ginti galbūt pažeistas subjektines teises. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina tiekėjo pareigą domėtis vykdomu konkursu, t. y. elgtis pagal bonus pater familias (apdairaus, rūpestingo ir atidaus žmogaus) standartą ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises. Tokių terminų reglamentavimu siekiama užtikrinti pirkimo procedūrų operatyvumą^[8]. Kitaip tariant, savo teisių gynimu turi pasirūpinti kiekvienas tiekėjas asmeniškai pats ir tuomet, kai anksčiausiai sužinojo apie savo galimą teisių pažeidimą.

Pretenzijos padavimo terminas – procedūrinis terminas, kuris yra tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose ir jo praleidimas nepanaikina asmens teisės į jo pažeistų teisių gynybą teisme. Šio termino praleidimas nelemia tiekėjo teisės pareikšti pretenziją ir perkančiosios organizacijos teisės nagrinėti pretenziją pasibaigimo.

Nepaisant to, kad tiekėjai pretenziją perkančiajai organizacijai privalo pateikti per VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus terminus, tačiau tiekėjai, net ir praėjus pretenzijų padavimo terminui, skaičiuojamam po sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie tariamą savo teisių pažeidimą, nepraranda teisės paduoti pretenziją, o perkančiosios organizacijos turi teisę tokią pretenziją priimti ir nagrinėti, tokiu būdu atnaujindamos praleistą procedūrinį pretenzijos pateikimo terminą. Kitaip tariant, perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo pretenziją praleidus VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, gali priimti tokius sprendimus:

1) pretenzijos nenagrinėti iš esmės ir tuo pagrindu ją atmesti, atskirai apie tai raštu informuojant tiekėją. Tiekėjas, nesutinkantis su perkančiosios organizacijos sprendimu dėl atsisakymo nagrinėti pretenziją, gali kreiptis į teismą VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 423² straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei teismas pripažįsta, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Jei teismas vertina, kad perkančioji organizacija pagrįstai nenagrinėjo pretenzijos, nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

Taip pat gali susiklostyti situacijos, kai perkančioji organizacija tiekėjo pretenziją nagrinėja iš esmės, bet jos, kaip nepagrįstos, netenkina ne tik dėl, jos manymu, nepagrįstų tiekėjo argumentų, bet ir dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino. Tuomet laikoma, kad tokie jos veiksmai de jure (teisiškai) nelemia pretenzijos pateikimo terminų atnaujinimo, o tokia situacija patenka į CPK 423² straipsnio 3 dalies reguliavimą dėl atsisakymo nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka^[9]. Kitaip tariant, perkančioji organizacija pretenziją iš esmės palieka nenagrinėtą, bet tuo pačiu išreiškia savo poziciją dėl tiekėjo pretenzijos argumentų ir reikalavimų nepagrįstumo. Toks perkančiosios organizacijos sprendimas vertinamas kaip atsisakymas nagrinėti pretenziją.

2) pretenziją nagrinėti iš esmės ir pretenzijoje nurodytus reikalavimus patenkinti arba nepatenkinti^[10]. Perkančiosios organizacijos valia (bet nebūtinai atskiras nurodymas raštu) atnaujinti praleistą pretenzijos pateikimo terminą turi būti aiškiai nustatyta.

Trečia, perkančioji organizacija gali nenagrinėti pretenzijų, teikiamų pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo.

VPĮ įtvirtinta tiekėjų teisė dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų paduoti vieną pretenziją, vėliau teikti ieškinį teismui, jei pretenzija nepatenkinta ar neišnagrinėta, o perkančiosios organizacijos turi teisę pakartotines (dėl to paties sprendimo tuo pačiu pagrindu) pretenzijas palikti nenagrinėtas, tokiu atveju ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie pirmosios pretenzijos išnagrinėjimą dienos ar nuo datos, kai ji turėjo būti išnagrinėta^[11]. Tačiau tiekėjas, perkančiajai organizacijai pateikęs vieną pretenziją, dėl to pagal VPĮ neribojamas pateikti naujų, jeigu šios nelaikytinos pakartotinėmis. Kaip nurodyta pirmiau, pretenzijų pakartotinumas suponuoja perkančiųjų organizacijų teisę jų netenkinti (jas atmesti, palikti nenagrinėtas), bet ne apskritai jų nevertinti (jas ignoruoti)^[12]. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija, gavusi pakartotinę pretenziją ir nusprendusi jos nenagrinėti, bet kuriuo atveju turi apie tai informuoti tiekėją, nurodydama, kad pretenzija arba yra atmetama, arba paliekama nenagrinėta.

Remiantis VPĮ 103 straipsnio 1 dalimi, pakartotinė pretenzija turi būti suprantama kaip tokia, kuri teikiama arba dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo ir tuo pačiu pagrindu (pavyzdžiui, dėl sprendimo nustatyti laimėjusį pasiūlymą kaip ekonomiškai naudingiausią pagal pirkimo sąlygas), arba dėl to paties atlikto veiksmo.

Pretenzijų pakartotinumui vertinti svarbus ne perkančiųjų organizacijų ginčijamų sprendimų priėmimo momentas, o šių sprendimų turinio atskirtis^[13]. Pavyzdžiui, perkančioji organizacija, paskelbusi pirkimo sąlygas, iš to paties tiekėjo gavo dvi skirtingas pretenzijas, ir nors jomis ginčijo pirkimo sąlygas, tačiau skirtingus jose nustatytus reikalavimus. Tai, kad tiekėjas pateikė pretenziją dėl konkretaus pirkimo sąlygų reikalavimo, kuris iš esmės susijęs su kitu reikalavimu, nereiškia, kad tiekėjas kartu kvestionavo ir kitą, kadangi tokiu atveju tai suponuotų menamų ar tariamų tiekėjo reikalavimų nagrinėjimą ir nepagrįstą ikiteisminės ginčo stadijos apimties nustatymą^[14].

Perkančiųjų organizacijų sprendimų turinio skirtingumas taip pat gali būti pripažintas ir tais atvejais, kai ginčijami jų veiksmai pagal tą pačią pirkimo nuostatą, bet kitu pagrindu^[15]. Taigi, tuo atveju, jei perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nustato, kad ji laikoma pakartotine, turi teisę jos nenagrinėti iš esmės ir šiuo pagrindu atmesti.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija pirkime nustatė pasiūlymo eilę ir laimėjusį pasiūlymą, apie tai raštu informavo visus tiekėjus. II-oje vietoje esantis tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl pirkimo laimėtojo neatitikties kvalifikacijos reikalavimui. Perkančioji organizacija, susipažinusi su pretenzija, kreipėsi į pirkimo laimėtoją dėl paaiškinimų ir papildomų dokumentų pateikimo, o juos gavusi nustatė, kad pirkimo laimėtojas atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus, dėl to pretenziją atmetė kaip nepagrįstą. Tiekėjas po kelių dienų nuo pirmosios pretenzijos išnagrinėjimo pateikė dar vieną pretenziją perkančiajai organizacijai, kurioje prašė panaikinti sprendimą dėl pasiūlymo eilės ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo ir pripažinti, kad pirkimo laimėtojas neatitinka kvalifikacijos reikalavimo. Tiekėjas pretenzijoje nurodė, kad ji privalo būti nagrinėjama ir nevertinama kaip pakartotinė, nes tiekėjas remiasi naujais argumentais ir dokumentais, paaiškėjusiais tik perkančiosios organizacijos atsakyme į pirmąją pretenziją. Pretenzija vertinama kaip pakartotinė (VPĮ 103 straipsnio 1 dalis) ir gali būti nenagrinėjama, nes: (i) abi pretenzijos pareikštos dėl to paties sprendimo – sprendimo dėl pasiūlymo eilės ir laimėjusio pasiūlymo pirkimo laimėtojo nustatymo; (ii) abi pretenzijos pareikštos tuo pačiu pagrindu – dėl pirkimo laimėtojo atitikties kvalifikacijos reikalavimui.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdomame pirkime gavo tiekėjo pretenziją dėl tiekėjo, kurio pasiūlymas nustatytas laimėjusiu atitikties pirkimo sąlygų reikalavimams. Perkančioji organizacija, susipažinusi su pretenzija, nusprendė kreiptis į pirkimo laimėtoją dėl papildomų dokumentų pateikimo ir panaikino sprendimą dėl pasiūlymo eilės. Įvertinusi gautus papildomus dokumentus, perkančioji organizacija nusprendė atmesti pretenziją kaip nepagrįstą ir priėmė naują sprendimą dėl pasiūlymo eilės ir laimėjusio pasiūlymo. Tas pats tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikė dar vieną pretenziją, kuria prašė panaikinti naujai priimtą sprendimą dėl pasiūlymo eilės. Tokia tiekėjo pateikta pretenzija vertinama kaip pakartotinė (VPĮ 103 straipsnio 1 dalis), kadangi teikiama dėl to paties perkančiosios organizacijos sprendimo turinio atžvilgiu, dėl to perkančioji organizacija turi teisę jos nenagrinėti. 

2. VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje nustatytas pirkimo ar preliminariosios sutarties sudarymo termino nukėlimas.

Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, neturi sustabdyti pirkimo procedūrų, kol bus išnagrinėta pretenzija ir priimtas sprendimas.

Pirkimo ar preliminariosios sutarties sudarymo termino nukėlimas

VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties per VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus, dėl kurių iš esmės nukeliamas sutarties sudarymo terminas. Tokiu būdu tiekėjams suteikiama galimybė efektyviai ginti galimai pažeistas jų teises, neprarandant galimybės sudaryti pirkimo sutartį^[16].

Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties per šiuos VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus:

1) tarptautinių pirkimų atvejais – ne anksčiau kaip po 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo rašytinio pranešimo apie priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos;

2) supaprastintų (mažos vertės) pirkimų atvejais – ne anksčiau kaip po 5 (penkių) darbo dienų nuo rašytinio pranešimo apie priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos.

3) Tarptautinių, supaprastintų pirkimų atvejais, kai pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams – ne anksčiau kaip po 15 (penkiolikos) kalendorinių dienų.

Kaip matyti, VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti minimalūs terminai, per kuriuos perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties po atsakymo į pretenziją pateikusiam tiekėjui dienos, tačiau VPĮ 103 straipsnio 2 dalis neriboja perkančiųjų organizacijų nustatyti ir ilgesnius terminus. Bet kuriuo atveju turi būti vertinama konkreti situacija ir atsižvelgiama į pirkimų principų užtikrinimą (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis), kad perkančioji organizacija nepagrįstai nevilkintų pirkimo procedūrų.

VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti terminai, per kuriuos perkančioji organizacija negali sudaryti sutarties po pretenzijos išnagrinėjimo, nėra atidėjimo terminai VPĮ 86 straipsnio 8 dalies prasme (detaliau žiūrėti VPĮ 86 straipsnio 8 dalies komentarą). VPĮ 86 straipsnio 8 dalyje nustatyti terminai yra susiję su pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymu po sprendimo apie laimėjusio pasiūlymo nustatymą, tuo tarpu VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties nesudarymo terminas po pretenzijos išnagrinėjimo. Tačiau bet kuriuo atveju jų tikslas yra vienodas – suteikti galimybę tiekėjui pateikti pretenziją ar ieškinį iki pirkimo sutarties sudarymo. VPĮ 103 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija per 6 (šešių) darbo dienų terminą privalo išnagrinėti pretenziją, priimti sprendimą ir tiekėjus informuoti apie jį bei pirkimo procedūrų terminų pasikeitimą.

VPĮ nenustatyta perkančiųjų organizacijų teisė atidėti gautų pretenzijų nagrinėjimą, kadangi sureguliuotos tik pretenzijos išnagrinėjimo ar nenagrinėjimo situacijos^[17]. Vis dėlto galimos situacijos, kai, konkrečiu atveju siekiant užtikrinti kvalifikuotą peržiūros procedūrą ir veiksmingą tiekėjų pažeistų teisių gynybą, dėl objektyvių priežasčių (būtinumo iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymus ar kitaip patikrinti pretenzijoje nurodytus argumentus, kreiptis į kompetentingas institucijas ir pan.) perkančioji organizacija turės imtis aktyvių veiksmų ir dėl to pretenzija bus nagrinėjama ilgiau, nei VPĮ nustatytos 6 (šešios) darbo dienos. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo informuoti pretenziją pateikusį tiekėją apie užsitęsusį jos nagrinėjimą, o ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai perkančioji organizacija išnagrinėja pretenziją ir pateikia atsakymą tiekėjui, nes tik nuo šios dienos tiekėjui tampa žinomi perkančiosios organizacijos nesutikimo su jo reikalavimais (jų dalimi) pagrindai^[18].

Taigi perkančiajai organizacijai nepateikus atsakymo į pretenziją laiku, ji turi informuoti tiekėjus apie to priežastis, o tuo atveju, jei neinformuoja tiekėjo apie užsitęsusį pretenzijos nagrinėjimą, tai turi prisiimti tokio sprendimo galimas pasekmes – tiekėjai gali nuspręsti kreiptis į teismą, jeigu perkančioji organizacija per VPĮ 103 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos (VPĮ 102 straipsnio 2 dalis).

Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, turi nustatyti, ar pretenzija gauta iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos, ar pateikta laiku (detaliau žiūrėti VPĮ 103 straipsnio 1 dalies komentarą). Jei tenkinamos šios sąlygos, perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir, jei reikia, imtis papildomų veiksmų tinkamam pretenzijos išnagrinėjimui. Tuo atveju, jei perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, iš naujo vertina atitinkamo tiekėjo pasiūlymą ir sprendžia dėl skundžiamo savo sprendimo teisėtumo, tai nelaikytina priimto sprendimo persvarstymu, o tiesiog VPĮ nustatytu pretenzijos nagrinėjimu^[19]. Dėl to skundžiamo sprendimo naikinti vien todėl, kad tiekėjo pasiūlymas vertinamas dar kartą, nėra būtina.

Aptartas reguliavimas, be kita ko, koreliuoja su įstatymo nuostata, kad pirkimo sutartis turi būti sudaryta nedelsiant, iš karto po atidėjimo termino; įstatymų leidėjas iš esmės įtvirtino nepertraukiamų ir operatyviai vykdomų pirkimo procedūrų modelį, kurio išimtys yra atskirai reglamentuotos ir pagrįstos svarbiomis aplinkybėmis^[20]. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos veiksmai neturi lemti užsitęsusių, neracionalių ir neekonomiškų pirkimo ir peržiūros procedūrų vykdymo.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija, įvykdžiusi pirkimą, informavo tiekėjus apie nustatytą pasiūlymo eilę ir pirkimą laimėjusį pasiūlymą. II-oje vietoje esantis tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurioje nurodė, kad tiekėjas, kurio pasiūlymas nustatytas laimėjusiu, neatitinka pirkimo sąlygose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo. Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo pretenziją, nusprendė kreiptis į pirkimo laimėtoją dėl papildomų dokumentų pateikimo. Perkančioji organizacija vien dėl to, kad ketina dar kartą patikrinti pirkimo laimėtojo pasiūlymo atitikimą neturi panaikinti sprendimo dėl pasiūlymo eilės ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo. Perkančioji organizacija, gavusi iš pirkimo laimėtojo papildomus dokumentus, nustatė, kad tiekėjas, kurio pasiūlymas nustatytas laimėjusiu, atitinka pirkimo sąlygose nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, dėl to pretenzijoje nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas nekeičiamas.

3. VPĮ 103 straipsnio 3 dalyje nustatytos perkančiosios organizacijos pareigos gavus pretenziją – išnagrinėti ją, priimti motyvuotą sprendimą, laiku informuoti apie priimtą sprendimą.

Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją, priimti motyvuotą sprendimą ir apie jį, taip pat apie anksčiau praneštų pirkimo procedūros terminų pasikeitimą raštu pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams ne vėliau kaip per 6 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos.

 VPĮ 103 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija, išnagrinėjusi pretenziją, turi priimti motyvuotą sprendimą. Motyvuotas sprendimas 103 straipsnio 3 prasme turėtų būti laikomas toks, kuris leistų suprasti perkančiosios organizacijos priimto sprendimo motyvus, aplinkybes, t. y. dėl kokių priežasčių perkančioji organizacija nusprendė atmesti ar patenkinti pretenziją. Nepaisant to, ar perkančioji organizacija priima sprendimą tenkinti, tenkinti iš dalies ar ją atmesti, perkančioji organizacija bet kuriuo atveju turi pateikti motyvuotą atsakymą į pretenziją. LAT yra pažymėjęs, kad Komisijos sprendimų motyvai ir pagrindai reikšmingi tiekėjams, nes šie jiems leidžia suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo (ne)teisėtumo bei jų interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl suponuoja tiekėjų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises^[21].

Be to, perkančiosios organizacijos atsakymo į pretenziją turinys iš esmės yra betarpiškai susijęs ir su konfidencialios informacijos užtikrinimu (VPĮ 20 straipsnis). Praktikoje pasitaiko situacijų, kai tiekėjas perkančiajai organizacijai pretenziją pateikia dėl konkurento pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygų reikalavimams, o perkančiosios organizacijos atsakymus į pretenzijas grindžia trumpais argumentais, motyvuodamos tuo, kad negali atskleisti kito tiekėjo pateiktos konfidencialios informacijos.

 Pavyzdys

Tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl pirkimo sąlygų galimo neteisėtumo, kurioje ginčijo 4 (keturias) skirtingas pirkimo sąlygų nuostatas ir prašė jas pakeisti arba panaikinti. Perkančioji organizacija, įvertinusi pretenzijoje nurodytus argumentus, priėmė sprendimą pretenziją tenkinti iš dalies – patikslinti pretenzijoje ginčijamus 2 (dviejų) pirkimo sąlygų reikalavimus. Tad, nors perkančioji organizacija ir tenkina pretenziją iš dalies, tačiau atsakyme į pretenziją turi pateikti savo sprendimų motyvus dėl kitų 2 (dviejų) pirkimo sąlygų reikalavimų, kurių perkančioji organizacija nusprendė netenkinti.

Remiantis VPĮ 103 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija apie priimtą sprendimą dėl pretenzijos išnagrinėjimo ir pasikeitusius pirkimo procedūrų terminus turi raštu informuoti pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams. Perkančioji organizacija motyvuotą atsakymą į pretenziją turi pateikti tik pretenziją pateikusiam tiekėjui, o suinteresuotus kandidatus ar dalyvius tik informuoti apie pretenzijos išnagrinėjimo rezultatą ir apie tolimesnį procedūrų vykdymą. LAT šiuo aspektu nurodė, kad perkančioji organizacija motyvuotą atsakymą apie išnagrinėtą pretenziją privalo išsiųsti tik pretenziją pateikusiam tiekėjui, o visus kitus pirkimo dalyvius ji informuoja apie gautos pretenzijos išnagrinėjimo rezultatą (jos atmetimą ar patenkinimą) ir tolesnę procedūrų eigą; su pretenzija ir motyvuotu atsakymu į ją kiti pirkimo dalyviai gali susipažinti pagal VPĮ 58 straipsnio nuostatas, pateikę perkančiajai organizacijai prašymą dėl susipažinimo, jei prašomoje išviešinti pretenzijoje (jos dalyje) ir (ar) atsakyme į ją (jo dalyje) nėra informacijos, kurios paviešinimas galėtų pažeisti atitinkamo ūkio subjekto teisę į konfidencialios informacijos apsaugą ^[22].

---

---

[1] LAT 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-378/2018.

[2] LAT 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010.

[3] LAT 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009.

[4] LAT 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014.

[5] LAT 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2011.

[6] LAT 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018.

[7] LAT 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018.

[8] LAT 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013.

[9] LAT 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis  civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014.

[10] LAT 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis  civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014.

[11] LAT 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2012.

[12] LAT 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018.

[13] LAT 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018; 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015.

[14] LAT 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015.

[15] LAT 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016.

[16] LApT 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-459-790/2019.

[17] LAT 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017.

[18] LAT 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-378/2018.

[19] LAT 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019.

[20] LAT 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017.

[21] LAT 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011.

[22] LAT 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016.