104 straipsnis. Prašymo ar ieškinio nagrinėjimas teisme

1. Tiekėjas, pateikęs prašymą ar pareiškęs ieškinį teismui, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikti perkančiajai organizacijai prašymo ar ieškinio kopiją su gavimo teisme įrodymais.

2. Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo prašymo ar ieškinio teismui kopiją, negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, kol nesibaigė atidėjimo terminas ar šio įstatymo 103 straipsnio 2 dalyje, 105 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 105 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti terminai ir kol perkančioji organizacija negavo teismo pranešimo apie:

1) motyvuotą teismo nutartį, kuria atsisakoma priimti ieškinį;

2) motyvuotą teismo nutartį dėl tiekėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimo, kai šis prašymas teisme buvo gautas iki ieškinio pareiškimo;

3) teismo rezoliuciją priimti ieškinį netaikant laikinųjų apsaugos priemonių.

3. Jeigu dėl tiekėjo prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui pratęsiami anksčiau tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji organizacija išsiunčia tiekėjams pranešimus ir nurodo terminų pratęsimo priežastis.

4. Perkančioji organizacija, sužinojusi apie teismo sprendimą dėl tiekėjo prašymo ar ieškinio, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu informuoja suinteresuotus kandidatus ir suinteresuotus dalyvius apie teismo priimtus sprendimus.

VPĮ 104 straipsnyje įtvirtintos prašymo ar ieškinio nagrinėjimo teisme ir su tuo susijusios taisyklės, kuriomis įgyvendinamos Direktyvos 2007/66/EB nuostatos. Iki Direktyvos 2007/66/EB (o atitinkamai – ir nacionalinių VPĮ normų) priėmimo perkančiosios organizacijos, priėmusios sprendimą dėl viešojo pirkimo laimėtojo, skubėdavo sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Direktyvos 2007/66/EB preambulės 4-ojoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad perkančiosios organizacijos norėdamos, kad nebūtų galima atšaukti ginčytino sprendimo dėl sutarties suteikimo, kartais labai greitai pasirašo sutartį. Dėl to, siekiant pašalinti šiuos trūkumus, trukdančius užtikrinti veiksmingą teisminę suinteresuotų dalyvių, t. y. tų, kurie dar nėra galutinai pašalinti, apsaugą, buvo nustatytas minimalus atidėjimo laikotarpis, kuriuo konkrečios sutarties sudarymas sustabdomas, ir su tuo susijusios taisyklės. Taigi, VPĮ 104 straipsnio nuostatų tikslas – užtikrinti, kad tiekėjai, manantys, kad perkančiosios organizacijos sprendimai pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus, galėtų veiksmingai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, neprarasdami galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį. VPĮ 104 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tiekėjo, pateikusio prašymą ar pareiškusio ieškinį teismui, pareiga apie tai informuoti perkančiąją organizaciją.

1. VPĮ 104 straipsnio 1 dalyje nedetalizuojama, apie kokio konkrečiai prašymo pateikimą teismui tiekėjas turi informuoti perkančiąją organizaciją. Tačiau VPĮ 104 straipsnio 1 dalį aiškinant ir taikant sistemiškai su VPĮ 101 straipsnio, reglamentuojančio tiekėjo teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus, 2 dalimi, darytina išvada, kad VPĮ 104 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka prašymas reiškia būtent prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nors įprastai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra suformuluojamas pačiame ieškinyje, CPK 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir nepareiškus ieškinio. Tai reiškia, kad tiekėjas, dar prieš pareikšdamas ieškinį, gali teismui pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (detaliau dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinio ir pateikimo teismui tvarkos žiūrėti VPĮ 101 straipsnio 2 dalies komentarą). Dėl to VPĮ 104 straipsnio 1 dalyje yra atskirai išskirtos ir vartojamos sąvokos ieškinys ir prašymas.

Nepriklausomai nuo to, ar tiekėjas pateikia teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, ar pareškia ieškinį teismui, VPĮ 104 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto perkančiosios organizacijos informavimo tikslas – užtikrinti, kad, tiekėjui pasinaudojus teise į teisminę gynybą, net ir pasibaigus sutarties sudarymo atidėjimo terminui (detaliau dėl sutarties sudarymo atidėjimo termino žiūrėti VPĮ 86 straipsnio 8 dalies komentarą), tam tikrą laiką dar nebūtų sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis. Priešingu atveju, sudarius preliminariąją sutartį ar pirkimo sutartį, net ir patenkinus tiekėjo ieškinį, tiekėjo teisės (siekis sudaryti pirkimo sutartį) realiai gali likti neapgintos tiekėjo pageidaujamu būdu, pavyzdžiui, teismui nusprendus išsaugoti sudarytą pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį ir perkančiajai organizacijai taikyti alternatyvias sankcijas (detaliau žiūrėti VPĮ 106 straipsnio komentarą). Dėl to būtent tiekėjai, pateikę prašymą ar pareiškę ieškinį teismui, turi elgtis maksimaliai apdairiai, rūpestingai ir tinkamai įgyvendinti VPĮ 104 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą informavimo pareigą.

Pagal VPĮ 104 straipsnio 1 dalį tiekėjas, pateikęs prašymą ar pareiškęs ieškinį teismui, privalo ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo prašymo ar ieškinio pateikimo teismui dienos pateikti perkančiajai organizacijai tokio prašymo ar ieškinio kopiją su gavimo teisme įrodymais. Vis dėlto tiekėjas, pateikęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, draudimo perkančiajai organizacijai sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, taikymo ar pareiškęs ieškinį, kuriame ginčija perkančiosios organizacijos viešajame pirkime priimtus sprendimus ir (ar) atliktus veiksmus, turėtų nedelsiant, t. y. jau prašymo ar ieškinio pateikimo dieną, nelaukdamas paskutinės VPĮ 104 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino dienos, apie tai pranešti perkančiajai organizacijai, juolab kad šalių keitimasis informacija vyksta CVP IS visą parą. Priešingu atveju, per VPĮ 104 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 (trijų) darbo dienų terminą tokiam pranešimui pateikti, perkančioji organizacija, nežinodama apie ieškinio teismui pateikimą (ypatingai tada, kai ieškinys pateiktas paskutinę atidėjimo termino dieną), gali sudaryti pirkimo sutartį, kas laikytina pirkimo procedūros pabaiga (VPĮ 29 straipsnio 2 dalis).

Pavyzdys

2020 m. sausio 3 d. perkančioji organizacija CVP IS priemonėmis informavo tiekėjus apie atviro tarptautinio konkurso būdu vykdomame viešajame pirkime sudarytą pasiūlymų eilę ir sprendimą pirkimo laimėtoju pripažinti tiekėją X. Perkančioji organizacija taip pat nurodė, kad pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjas X pirkimo sutartį kviečiamas pasirašyti pasibaigus sutarties sudarymo atidėjimo terminui, t. y. 2020 m. sausio 14 d. Tiekėjas Y, kurio pasiūlymas nurodytas antrojoje pasiūlymų eilės vietoje, nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu pirkimo laimėtoju pripažinti tiekėją X, 2020 m. sausio 10 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad tiekėjo X pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų reikalavimų. Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo Y pretenziją, sustabdė pirkimo procedūras. 2020 m. sausio 20 d. perkančioji organizacija, išnagrinėjusi tiekėjo Y pretenziją, priėmė sprendimą ją atmesti kaip nepagrįstą ir apie tokį sprendimą informavo tiekėją Y. Perkančioji organizacija CVP IS pranešimais informavo suinteresuotus pirkimo dalyvius, kad pirkimo procedūros yra atnaujinamos ir tęsiamos toliau, o tiekėjas X pirkimo sutartį kviečiamas sudaryti pasibaigus VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje nurodytam terminui, t. y. 2020 m. sausio 31 d. Tiekėjas Y, nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimais, įskaitant sprendimą atmesti tiekėjo Y pretenziją, 2020 m. sausio 30 d. pateikė ieškinį teismui, tačiau apie tai neinformavo perkančiosios organizacijos. 2020 m. sausio 31 d. perkančioji organizacija ir tiekėjas X sudarė viešojo pirkimo sutartį. Jeigu tiekėjas Y, 2020 m. sausio 30 d. pateikęs ieškinį teismui, apie tai tą pačią dieną būtų informavęs perkančiąją organizaciją, perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo, nebūtų galėjusi 2020 m. sausio 31 d. sudaryti pirkimo sutarties.

Kita vertus, rekomenduojama perkančiosioms organizacijoms iš karto nesudaryti viešojo pirkimo sutarties. Kitaip tariant, aptarta iš įstatymo išplaukianti tiekėjų pareiga neturi būti aiškinama kaip suteikianti besąlyginę teisę perkančiosioms organizacijoms sudaryti sutartį iš karto po įstatyme įtvirtinto termino atmetus pretenziją, nes tai reikštų grynai formalų VPĮ nuostatų taikymą. Be to, toks formalus įstatymo taikymas ilgina ir brangina teismo procesą. Nors pagal pirmiau nurodytą pavyzdį perkančioji organizacija formaliai VPĮ nepažeidė, bet jos sparta jai pačiai gali lemti papildomų neigiamų padarinių atsiradimą.

VPĮ 104 straipsnio 1 dalyje nereglamentuojama, kokiu būdu tiekėjas turi informuoti perkančiąją organizaciją apie prašymo ar ieškinio teismui pateikimo faktą. Tačiau VPĮ 104 straipsnio 1 dalį aiškinant ir taikant sistemiškai su VPĮ 22 straipsnio 1 dalimi, tiekėjas perkančiąją organizaciją turėtų informuoti CVP IS priemonėmis. Vis dėlto, net ir tuo atveju, jeigu tiekėjas perkančiąją organizaciją apie prašymo ar ieškinio pateikimą teismui informuotų, pavyzdžiui, elektroniniu paštu, toks informavimas neturėtų būti laikomas netinkamu ir nesukeliančiu teisinių pasekmių.

Pagal VPĮ 104 straipsnio 1 dalį tiekėjas privalo ne tik informuoti perkančiąją organizaciją apie prašymo ar ieškinio teismui pateikimą, bet taip pat privalo perkančiajai organizacijai pateikti paties prašymo ar ieškinio kopiją su gavimo teisme įrodymais. Tačiau nei VPĮ 104 straipsnio 1 dalyje, nei kitose VPĮ nuostatose nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai turėtų būti pateikiami perkančiajai organizacijai, kaip pagrindžiantys prašymo ar ieškinio gavimo teisme faktą. Tai reiškia, kad tokiais įrodymais turėtų būti pripažįstami bet kokie (bet kokios formos) įrodymai, kurie leistų perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad prašymas ar ieškinys yra gautas teisme.

Tokių įrodymų forma iš esmės priklauso nuo prašymo ar ieškinio pateikimo teismui būdo. Tuo atveju, jeigu prašymas ar ieškinys teismui yra pateiktas per EPP sistemą^[1], tiekėjas perkančiajai organizacijai galėtų pateikti, pavyzdžiui, išrašą iš EPP sistemos, kuriame matytųsi, kad pateiktas prašymas ar ieškinys yra išsiųstas arba registruotas. Tuo tarpu, jeigu prašymas ar ieškinys teismui yra teikiamas ne per EPP sistemą (pavyzdžiui, dėl nurodytos sistemos veiklos sutrikimų), bet siunčiamas teismui elektroniniu paštu ar fiziškai pristatomas į teismą, tiekėjas perkančiajai organizacijai galėtų pateikti, pavyzdžiui, iš teismo gautą elektroninį laišką, patvirtinantį, kad tiekėjo elektroniniu paštu atsiųsti dokumentai yra gauti, arba prašymo ar ieškinio kopiją su teisme uždėta žyma gauta.

2. VPĮ 104 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas draudimas perkančiajai organizacijai, gavusiai tiekėjo prašymo ar ieškinio teismui kopiją, sudaryti pirkimo sutartį ar preliminarią sutartį tol, kol nenustatomas 2 (dviejų) privalomų abiejų kartu sąlygų egzistavimas:

1) Baigėsi pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties atidėjimo terminas (dėl atidėjimo termino detaliau žiūrėti VPĮ 86 straipsnio 8 dalies komentarą) arba VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas (detaliau žiūrėti VPĮ 103 straipsnio 2 dalies komentarą), arba VPĮ 105 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas terminas (detaliau žiūrėti VPĮ 105 straipsnio 2 dalies 3 punkto komentarą), arba VPĮ 105 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas terminas (detaliau žiūrėti VPĮ 105 straipsnio 3 dalies 3 punkto komentarą) ir

2) Perkančioji organizacija gavo teismo pranešimą apie:

i. Motyvuotą teismo nutartį, kuria atsisakoma priimti ieškinį. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; ieškinys neteismingas tam teismui; suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Tačiau, komentaro autorių nuomone, dalis nurodytų pagrindų (pavyzdžiui, išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos laikymasis) viešųjų pirkimų bylose dėl šių ginčų pobūdžio nėra (neturėtų būti) vertinami ieškinio priėmimo stadijoje, kadangi paprastai yra (gali būti) susiję su ginčo dalyku. Pavyzdžiui, atsakyti į klausimą, ar tiekėjas tinkamai laikėsi ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, t. y. ar nepraleido pretenzijos pateikimo termino, neretai galima tik detaliai įvertinus visas bylos aplinkybes. Dėl to, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą viešųjų pirkimų bylose, iš esmės yra patikrinama, ar ieškinys atitinka formaliuosius ieškiniui keliamus reikalavimus (CPK 423³ straipsnis).

Perkančioji organizacija, gavusi teismo pranešimą ir (ar) nutartį, kuria atsisakyta priimti tiekėjo (ieškovo) ieškinį, esant pasibaigusiam sutarties sudarymo atidėjimo terminui arba VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje, 105 straipsnio 2 dalies 3 punkte arba VPĮ 105 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytam terminui, neribojama sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties.

ii. Motyvuotą teismo nutartį dėl tiekėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimo, kai šis prašymas teisme buvo gautas iki ieškinio pareiškimo. Kaip jau nurodyta VPĮ 104 straipsnio 1 dalies komentare, pagal CPK 144 straipsnio 2 dalį laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek prieš ieškinio pateikimą, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka. Taigi, tuo atveju, jeigu tiekėjas (ieškovas) dar iki ieškinio pareiškimo pateikia teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir apie tai informuoja perkančiąją organizaciją, perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties tol, kol teismas neišsprendžia tiekėjo pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Jeigu teismas priima motyvuotą nutartį netenkinti tiekėjo (ieškovo) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, perkančioji organizacija, esant pasibaigusiam sutarties sudarymo atidėjimo terminui arba VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje, 105 straipsnio 2 dalies 3 punkte arba VPĮ 105 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytam terminui, neribojama sudaryti pirkimo sutartį, nebent tiekėjas perkančiajai organizacijai prieš tai pateikė įrodymus ir apie ieškinio pateikimą.

iii. Teismo rezoliuciją priimti ieškinį netaikant laikinųjų apsaugos priemonių. Tuo atveju, jeigu teismas priima tiekėjo (ieškovo) pareikštą ieškinį, tačiau netenkina tiekėjo (ieškovo) prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, perkančioji organizacija, esant pasibaigusiam sutarties sudarymo atidėjimo terminui arba VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje, 105 straipsnio 2 dalies 3 punkte arba VPĮ 105 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytam terminui, yra neribojama sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties. Pirkimo sutarties sudarymo faktas neatima teisės iš tiekėjo teikti naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – sudarytos sutarties vykdymo sustabdymo – jeigu nustatomi CPK įtvirtinti tokio naujo prašymo teikimo pagrindai (detaliau dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo žiūrėti VPĮ 101 straipsnio 2 dalies komentarą).

VPĮ 104 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nereglamentuojami šioje nuostatoje įtvirtinto draudimo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį teisiniai padariniai ir (ar) perkančiųjų organizacijų, nesilaikiusių aptariamo draudimo, teisinė atsakomybė. Tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris, kuris yra sudarytas pažeidžiant tokį teismo nutartimi nustatytą draudimą, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Tokiam sandorio kvalifikavimui nedaro įtakos vėlesni teismo sprendimai, t. y. ar buvo patenkinti byloje ieškinio reikalavimai, dėl kurių buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ar pažeisto draudimo laikinumo pobūdis. Teismas, nagrinėjantis asmens reikalavimą, susijusį su laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimu (CK 1.78 straipsnio 4 dalis, CPK 5 straipsnis), nustatęs šį viešosios tvarkos pažeidimo faktą, tokį sandorį vertina niekiniu ir ex officio (pagal pareigas) sprendžia dėl niekinio sandorio padarinių. Teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarka paskirtas draudimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį turi tikslą nevykdyti viešojo pirkimo procedūrų tuo metu, kol dėl jų vyksta ginčas, tam, kad nepasunkėtų viešojo pirkimo vykdymas tuo atveju, jeigu išaiškėtų, kad vykdytas konkursas buvo neteisėtas ir turi būti vykdomas iš naujo (pakartotinai). Jeigu ieškinys dėl viešojo pirkimo nepatenkintas (dėl materialaus ginčo aspekto) ir netaikytas CK 1.80 straipsnis pripažinti viešojo pirkimo sutartį negaliojančia, daroma išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės galiojimo metu sudarytas sandoris prieštaravo viešajai tvarkai, tačiau toks pažeidimas pasireiškė ne dėl VPĮ, o dėl CPK įtvirtintų imperatyvų. Jeigu ieškinys, kurį nagrinėjant taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atmetamas, tai yra pagrindas vertinti, kad neliko tikslo, kuriam pasiekti teismo buvo nustatytas draudimas^[2].

CPK 149 straipsnyje už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą nustatyta atsakomybė, turtinė sankcija – baudos skyrimas; civilinė atsakomybė – nuostolių atlyginimas, bet nei šioje, nei kitose viešosios teisės normose nenustatyta, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių draudimo pažeidimo turi būti taikoma restitucija. Priešingai, CK 1.81 straipsnio 3 dalyje nurodyta tik galimybė taikyti restituciją ir jos taikymo sąlygos. Dėl to teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešojo pirkimo sutartis, sudaryta pažeidžiant pritaikytas  laikinąsias apsaugos priemones, kvalifikuojama kaip niekinis sandoris, prieštaraujantis viešajai tvarkai dėl CPK 18 straipsnio ir teismo draudimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pažeidimo, bet, ieškinį atmetus kaip nepagrįstą, taigi nelikus pagrindo teismo nustatytą draudimą įgyvendinti, kad būtų apsaugotas ieškovo interesas, bei nenustačius ieškovo teisės ir teisėto intereso pažeidimo dėl to, jog buvo sudarytas sandoris (CPK 5 straipsnis), restitucija netaikoma pagal CK 1.81 straipsnio 3 dalį, o atsakovui skiriama turtinė sankcija – bauda (CPK 149 straipsnis)^[3].

Taip pat VPĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodyto draudimo nepaisymas galėtų sukurti prielaidas kaltam asmeniui taikyti administracinę atsakomybę už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą (ANK 184 straipsnis).

3. VPĮ 104 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija dėl tiekėjo prašymo ar ieškinio pareiškimo teismui pratęsia anksčiau tiekėjams praneštus pirkimo procedūrų terminus, ji privalo apie tai informuoti tiekėjus.

VPĮ 104 straipsnio 3 dalyje nereglamentuojama, kokie konkrečiai pirkimo procedūrų terminai galėtų (turėtų) būti pratęsiami dėl tiekėjo prašymo ar ieškinio pareiškimo teismui. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija nurodytu pagrindu galėtų pratęsti iš esmės bet kokius procedūrinius terminus. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, pasiūlymų pateikimo terminas (jeigu ginčijamas pirkimo sąlygų teisėtumas), pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo terminas ir pan.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija informuoja tarptautinio atviro konkurso būdu vykdyto viešojo pirkimo laimėtoju pripažintą tiekėją X, kad tiekėjas X pirkimo sutartį kviečiamas sudaryti pasibaigus sutarties sudarymo atidėjimo terminui, t. y. 2020 m. sausio 13 d. 2020 m. sausio 12 d., t. y. paskutinę sutarties sudarymo atidėjimo termino dieną, perkančioji organizacija CVP IS priemonėmis gauna tiekėjo Y pranešimą, kuriame tiekėjas Y nurodo, kad pateikė teismui ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pirkimo laimėtoju pripažinti tiekėją X kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą perkančiajai organizacijai sudaryti pirkimo sutartį su pirkimo laimėtoju pripažintu tiekėju X iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 104 straipsnio 2 dalies reguliavimu, negali sudaryti pirkimo sutarties su tiekėju X tol, kol negauna teismo pranešimo apie teismo priimtą nutartį, kuria atisakyta priimti tiekėjo Y ieškinį, arba teismo pranešimo apie priimtą rezoliuciją, kuria nuspręsta priimti ieškinį netaikant laikinųjų apsaugos priemonių. Atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija privalo pratęsti (nukelti) tiekėjui X praneštą sutarties sudarymo terminą ir apie tai informuoti tiekėją X.

VPĮ 104 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka išsiunčia tiekėjams pranešimus reiškia, kad perkančioji organizacija CVP IS susirašinėjimo priemonėmis kiekvieną tiekėją informuoja atskirai, t. y. kiekvienam tiekėjui atskirai išsiunčia konkretų pranešimą. Tačiau tuo atveju, jeigu pratęsiamas pasiūlymų pateikimo terminas, perkančioji organizacija turėtų ne tik pranešimais informuoti prie pirkimo prisijungusius tiekėjus, bet taip pat patalpinti pranešimą apie pasiūlymų pateikimo termino pratęsima CVP IS sistemoje prie kitų viešai skelbiamų ir prieinamų pirkimo dokumentų.

VPĮ 104 straipsnio 3 dalyje nereglamentuojami pranešimo formos reikalavimai, kas reiškia, kad perkančioji organizacija pati nusprendžia, kokios konkrečios formos pranešimą siųsti tiekėjams. Esminis pranešimo turiniui keliamas reikalavimas – perkančioji organizacija privalo nurodyti terminų pratęsimo priežastis – tiekėjo pareikštas prašymas ar ieškinys teismui. Tačiau VPĮ 104 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka nurodo terminų pratęsimo priežastis nereiškia perkančiosios organizacijos pareigos tiekėjams detalizuoti prašymo ar ieškinio turinio. Priešingai – pakanka nurodyti faktą, kad procedūriniai terminai yra pratęsiami dėl tiekėjo teismui pateikto prašymo ar pareikšto ieškinio.

VPĮ 104 straipsnio 3 dalyje taip pat nenurodytas konkretus tiekėjų informavimo terminas, t. y. nenurodyta, per kiek laiko nuo atitinkamų terminų pratęsimo perkančioji organizacija apie tai turi informuoti tiekėjus. Tačiau, siekiant užtikrinti maksimalų skaidrumą pirkime, perkančioji organizacija tai turėtų padaryti nedelsdama po to, kai priima sprendimą pratęsti atitinkamus terminus.

4. VPĮ 104 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga informuoti suinteresuotus kandidatus ir suinteresuotus dalyvius apie teismo sprendimus dėl tiekėjo pateikto prašymo ar pareikšto ieškinio.

VPĮ 104 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka suinteresuotus kandidatus ir suinteresuotus dalyvius reiškia, kad perkančioji organizacija apie teismo priimtus sprendimus privalo informuoti ne visus pirkime dalyvavusius tiekėjus, bet tik suinteresuotus kandidatus (detaliau dėl suinteresuotų kandidatų sampratos žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 32 dalies komentarą) ir suinteresuotus dalyvius (detaliau dėl suinteresuotų dalyvių sampratos žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 31 dalies komentarą). Toks reguliavimas yra įtvirtintas dėl to, kad tiekėjams, kurie neatitinka suinteresuotų kandidatų ar suinteresuotų dalyvių sampratos, t. y. jau yra praradę suinteresuotumą viešojo pirkimo sutarties sudarymu, teismo priimti sprendimai, nepriklausomai nuo jų turinio, realiai negali sukelti jokių teisinių padarinių. Kita vertus, perkančioji organizacija gali (t. y. jai nedraudžiama) informuoti ir nesuinteresuotus dalyvius.

VPĮ 104 straipsnio 4 dalį aiškinant ir taikant sistemiškai su VPĮ 22 straipsnio 1 dalimi, VPĮ 104 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka raštu reiškia, kad perkančioji organizacija apie teismo priimtus sprendimus suinteresuotus dalyvius ir kandidatus turėtų informuoti CVP IS priemonėmis, pateikdama rašytinius pranešimus.

VPĮ 104 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą suinteresuotų kandidatų ir dalyvių informavimo pareigą perkančioji organizacija turi įgyvendinti per 3 (tris) darbo dienas nuo sužinojimo apie teismo priimtus sprendimus dienos.

Nors nei VPĮ 104 straipsnio 4 dalyje, nei kitose VPĮ normose nėra reglamentuojama perkančiųjų organizacijų, nevykdančių ar laiku nevykdančių informavimo pareigos, teisinė atsakomybė ir (ar) padariniai, perkančiosios organizacijos neturėtų tuo piktnaudžiauti, kadangi nurodytos pareigos nevykdymas galėtų sukurti prielaidas kaltam asmeniui taikyti administracinę atsakomybę už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą (ANK 184 straipsnis).