102 straipsnis. Pretenzijos pateikimo perkančiajai organizacijai, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminai
102 straipsnis. Pretenzijos pateikimo perkančiajai organizacijai, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminai
1. Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus):
1) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos;
2) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus.
2. Jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams.
3. Tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos.
4. Tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar nepagrįstai priėmė sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo ar perkančiosios organizacijos sprendimo išsiuntimo tiekėjui dienos.
5. Tais atvejais, kai tiekėjui padaryta žala kildinama iš neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų, tačiau šiame įstatyme nenustatyta pareiga perkančiajai organizacijai raštu informuoti tiekėjus arba paskelbti apie jos veiksmus ar sprendimus, taikomi Civiliniame kodekse nustatyti ieškinio pareiškimo senaties terminai. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju.
VPĮ 102 straipsnyje[1] yra įtvirtinti pretenzijos pateikimo perkančiajai organizacijai, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminai.
Direktyvos 2007/66/EB preambulės 11-ojoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad kai valstybė narė reikalauja, kad suinteresuotas asmuo reikalavimą atlikti peržiūrą visų pirma pateiktų perkančiajai organizacijai arba perkančiajam subjektui, būtina minėtam asmeniui nustatyti pagrįstą minimalų laikotarpį, per kurį iki sutarties sudarymo šis asmuo galėtų kreiptis į kompetentingą peržiūros instituciją, jeigu jis norėtų pareikšti pretenzijas dėl perkančiosios organizacijos arba subjekto atsakymo arba tokio atsakymo nepateikimo. Dėl to, siekiant suteikti galimybę tiekėjui ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, VPĮ 102 straipsnyje nustatyti terminai, per kuriuos tiekėjas turi teisę pateikti perkančiajai organizacijai pretenziją arba ieškinį teismui.
Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (CPK 4232 straipsnio 1 dalis, VPĮ 101 straipsnio 3 dalis). Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi perkančiajai organizacijai pateikti pretenziją. Šiai stadijai būdingi veiksmingos tiekėjų teisių gynybos, šalių kooperavimosi ir bendradarbiavimo principai (detaliau žiūrėti VPĮ 101 straipsnio komentarą). Šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus, išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Tuo atveju, kai tiekėjas pasinaudoja ikiteismine savo teisių gynimo procedūra ir jo pretenzija nėra patenkinama, tiekėjas turi teisę perkančiosios organizacijos veiksmus skųsti teismui (detaliau žiūrėti VPĮ 101 straipsnio komentarą).
VPĮ 102 straipsnyje nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, t. y. nagrinėjant ginčus dėl viešųjų pirkimų netaikytina CK 1.125 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, taikomas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams. Itin trumpi ieškinio senaties terminai įstatymo leidėjo nustatyti siekiant viešojo pirkimo procedūrų operatyvumo, tai įpareigoja tiekėjus ginčų dėl viešojo pirkimų procedūrų metu elgtis apdairiai ir laiku imtis priemonių savo interesų apsaugai bei teisių gynybai[2].
VPĮ 102 straipsnyje nustatyti šie pretenzijos, prašymo ar ieškinio pateikimo terminai, kurių skaičiavimas, taikymas detalizuojami toliau šio straipsnio komentare:
|
Tarptautiniai pirkimai |
Supaprastinti pirkimai |
Mažos vertės pirkimai |
Pretenzijos pateikimas dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų, išskyrus sprendimą dėl pirkimo sąlygų |
10 (dešimt) kalendorinių dienų 15 (penkiolika) kalendorinių dienų – jei pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis |
5 (penkios) darbo dienos 15 (penkiolika) kalendorinių dienų – jei pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis |
5 (penkios) darbo dienos 15 (penkiolika) kalendorinių dienų – jei pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis |
Pretenzijos pateikimas dėl pirkimo sąlygų |
10 (dešimt) kalendorinių dienų |
5 (penkios) darbo dienos |
5 (penkios) darbo dienos |
Terminas pareikšti ieškinį, jei tiekėjo pretenzija nėra patenkinama |
10 (dešimt) kalendorinių dienų |
5 (penkios) darbo dienos |
5 (penkios) darbo dienos |
Terminas pareikšti ieškinį, jei perkančioji organizacija laiku neišnagrinėja pretenzijos |
15 (penkiolika) kalendorinių dienų |
15 (penkiolika) kalendorinių dienų |
15 (penkiolika) kalendorinių dienų |
Terminas pareikšti ieškinį dėl pirkimo ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia |
6 (šeši) mėnesiai |
6 (šeši) mėnesiai |
6 (šeši) mėnesiai |
Terminas pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties nutraukimo, padarius esminį sutarties pažeidimą (VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai) |
30 (trisdešimt) kalendorinių dienų |
30 (trisdešimt) kalendorinių dienų |
30 (trisdešimt) kalendorinių dienų |
- VPĮ 102 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinti bendrieji pretenzijos pateikimo perkančiajai organizacijai ir prašymo bei ieškinio pateikimo teismui terminai, išskyrus VPĮ 102 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nurodyta vienoda procedūrinių ir ieškinio senaties terminų trukmė, t. y. jie taikomi tiek dėl pretenzijos perkančiajai organizacijai, tiek prašymo, ieškinio teismui pateikimui.
Atsižvelgiant į tai, kad viešojo pirkimo procedūrose tiekėjų interesus gali pažeisti ne vienu metu priimti perkančiųjų organizacijų sprendimai, dėl to tiekėjas, perkančiajai organizacijai pateikęs vieną pretenziją, pagal VPĮ neribojamas pateikti naujų, jeigu šios nelaikytinos pakartotinėmis[3] (apie pakartotines pretenzijas detaliau žiūrėti VPĮ 103 straipsnio 1 dalies komentarą). Tuo atveju, jei tiekėjas pateikia nepakartotinę pretenziją, tai kiekviena tokia pretenzija yra vertinama kaip atskira ir nauja pretenzija, kas reiškia, kad, vertinant pretenzijos pateikimo terminus, dėl tokių pretenzijų yra sprendžiama atskirai.
VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nurodyti pretenzijos, prašymo ar ieškinio padavimo terminai skiriasi priklausomai nuo to, kaip apie skundžiamą perkančiosios organizacijos sprendimą pranešama tiekėjui – raštu ar kitomis priemonėmis, taip pat nuo pirkimo tipo – skundžiamasi dėl tarptautiniame ar supaprastintame pirkime priimtų sprendimų:
1) Terminas, skaičiuojamas nuo perkančiosios organizacijos priimto sprendimo išsiuntimo dienos:
a. tarptautinių pirkimų atveju – per 10 kalendorinių dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo dienos;
b. supaprastintų pirkimų (taip pat ir mažos vertės pirkimų) atveju – per 5 darbo dienas nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo dienos;
c. tuo atveju, jei perkančiosios organizacijos pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis – per 15 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos nepriklausomai nuo pirkimo tipo (rūšies).
Perkančioji organizacija privalo tinkamai ir laiku informuoti kandidatus ir dalyvius apie priimtus sprendimus konkrečiame viešajame pirkime (detaliau žiūrėti VPĮ 58 straipsnio komentarą), pavyzdžiui, apie sprendimą dėl pasiūlymo eilės sudarymo ir dėl pirkimo laimėtojo nustatymo, apie sprendimą atmesti tiekėjo paraišką ar pasiūlymą ir pan. Dėl to terminas pretenzijai, prašymui ar ieškiniui pateikti skaičiuojamas nuo perkančiosios organizacijos priimto sprendimo išsiuntimo raštu tiekėjams dienos.
Perkančioji organizacija apie priimtus sprendimus turi informuoti raštu ir gali pasirinkti sprendimo informavimo būdą – paprastai informuojama per CVP IS, o tik išimtiniais atvejais faksu, per pašto paslaugos teikėją. Nuo sprendimo informavimo būdo priklauso pretenzijos ar ieškinio pateikimo terminai. Tuo atveju, jei apie priimtą sprendimą informuojama elektroninėmis priemonėmis (dažniausiai per CVP IS), tai, kaip nurodyta, tarptautinių pirkimų atveju taikomas 10 (dešimties) kalendorinių dienų terminas, supaprastintų pirkimų atveju taikomas 5 (penkių) darbo dienų terminas. Tačiau, jei perkančioji organizacija apie priimtą sprendimą informuoja ne elektroninėmis priemonėmis, o per pašto paslaugos teikėją, tai tokiu atveju taikomas ilgesnis pretenzijos, prašymo ar ieškinio pateikimo terminas – 15 dienų nuo sprendimo išsiuntimo dienos. Svarbu pažymėti ir tai, kad terminas pretenzijai pateikti prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, t. y. nuo perkančiosios organizacijos sprendimo pateikimo (CK 1.118 straipsnis).
Jei tiekėjo pretenzija netenkinama, tiekėjas per VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą. Jei tiekėjo pretenzija yra patenkinama (visiškai ar iš dalies), perkančioji organizacija dėl to priima atitinkamus naujus sprendimus ir apie tai informuoja kitus tiekėjus (pavyzdžiui, sudaro naują pasiūlymų eilę). Tiekėjas, kuris nesutinka su naujuoju perkančiosios organizacijos sprendimu, turi teisę pats dėl to teikti pretenziją per VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus. Pavyzdžiui, tiekėjas pateikė pretenziją, kuria ginčija pirkimo laimėtojo atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams ir perkančioji organizacija tokią pretenziją patenkina ir informuoja pirkimo laimėtoją apie jo pasiūlymo atmetimą. Tiekėjas, kurio pasiūlymas buvo atmestas išnagrinėjus pretenziją, turi teisę ginčyti sprendimą dėl jo pasiūlymo atmetimo, atskirai nekvestionuodamas savo konkurento pateiktos pretenzijos išnagrinėjimo rezultato teisėtumo.
Pavyzdys
Perkančioji organizacija vykdo supaprastintą pirkimą „Naujas lengvasis keleivinis automobilis“ ir 2020 m. sausio 10 d. tiekėjus per CVP IS informavo apie priimtą sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę ir pirkimo laimėtoju pripažinti tiekėją UAB „X“. II-oje vietoje esantis tiekėjas, nesutinkantis su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu, turi teisę per 5 darbo dienas pateikti pretenziją (terminas, pradedamas skaičiuoti rytojaus dieną (CK 1.118 straipsnis), t. y. paskutinė pretenzijos pateikimo diena – 2020 m. sausio 17 d.
2) Terminas, skaičiuojamas nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos:
a. tarptautinių pirkimų atveju – per 10 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos;
b. supaprastintų pirkimų (taip pat ir mažos vertės pirkimų) atveju – per 5 darbo dienas nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos.
VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti terminai iš esmės yra susiję su pirkimo sąlygų ar jų paaiškinimų paskelbimu.
Nors pagal VPĮ 35 straipsnio 1 dalį perkančiosios organizacijos privalo pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras, tačiau perkančioji organizacija tiek savo iniciatyva, tiek tiekėjų prašymu turi teisę paaiškinti ar patikslinti paskelbtas pirkimo sąlygas (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 20 punkto komentarą). Dėl to, jei perkančioji organizacija pirkimo sąlygas paaiškina ar patikslina taip, kad pateikiama papildoma informacija, tai pretenzijos pateikimo terminas yra skaičiuojamas ne nuo pradinės pirkimo sąlygų versijos, bet nuo jų paaiškinimų paskelbimo. Tačiau bet kuriuo atveju tiekėjai negali piktnaudžiauti pirkimo sąlygų paaiškinimų institutu ir vertinti, kad perkančiajai organizacijai, pateikus atsakymus į tiekėjų klausimus, atsinaujina terminas visoms pirkimo sąlygoms skųsti.
Kita vertus, vienintelė aplinkybė, kad perkančioji organizacija paaiškino pirkimo sąlygas, savaime nereiškia, kad atsinaujina apskundimo terminas, nes patikslinimas (paaiškinimas) gali iš esmės nekeisti jų turinio. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei pats tiekėjas inicijuoja pirkimo sąlygų patikslinimą, vėliau jis negali kvestionuoti naujos redakcijos pirkimo sąlygos teisėtumo dėl netinkamo pirkimo sąlygų keitimo pagal vadinamuosius Borta kriterijus (detaliau žiūrėti VPĮ 36 straipsnio 5 dalies komentarą).
Pavyzdys
2020 m. sausio 3 d. perkančioji organizacija CVP IS paskelbė skelbimą apie tarptautiniu būdu vykdomą viešąjį pirkimą „Komunalinių atliekų surinkimo paslaugos“. Tiekėjas, nesutikdamas su perkančiosios organizacijos paskelbto pirkimo sąlygose įtvirtintu kvalifikacijos reikalavimu dėl atestato turėjimo, turi teisę pretenziją pateikti per 10 kalendorinių dienų, t. y. paskutinė pretenzijos pateikimo diena – 2020 m. sausio 13 d.
Pavyzdys
2020 m. sausio 3 d. perkančioji organizacija CVP IS paskelbė apie supaprastintu būdu vykdomą viešąjį pirkimą „Mirusiųjų pervežimo paslaugos“. 2020 m. sausio 11 d. perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjų klausimus, įskaitant, bet neapsiribojant, paaiškino, kad mirusiųjų palaikų pervežimas turi būti įvykdytas per tris valandas nuo pranešimo gavimo. Tad tiekėjai, nesutikdami su minėtu paaiškinimu, kuris nebuvo įtvirtintas pirkimo sąlygose, gali teikti pretenziją per 5 darbo dienas, skaičiuojamas nuo atsakymų į tiekėjų klausimus paskelbimo CVP IS dienos.
Pavyzdys
Perkančioji organizacija vykdo supaprastintą atvirą pirkimą „Tarnybinių kelionių organizavimo paslaugų pirkimas“, kuris CVP IS priemonėmis buvo paskelbtas 2019 m. balandžio 29 d., o 2019 m. gegužės 6 d. tiekėjams buvo teikti atsakymai dėl techninės specifikacijos reikalavimų. Tiekėjas 2019 m. gegužės 8 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kuria neginčija pirkimo sąlygų paaiškinimų, o ginčija kitus techninės specifikacijos reikalavimus, nesusijusius su perkančiosios organizacijos teiktais paaiškinimais. Perkančioji organizacija turi tokios pretenzijos nenagrinėti, nes tiekėjas praleido VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pretenzijų pateikimo terminą.
VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji pretenzijos, prašymo, ieškinio pateikimo terminų skaičiavimo taisyklė yra siejama su pranešimo raštu apie jį išsiuntimo ar paskelbimo tiekėjams dienos. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad pretenzijos padavimo terminų skaičiavimas pradedamas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą[4]. Taigi, termino pradžiai nustatyti kartu turi būti taikomi subjektyvusis ir objektyvusis kriterijai. Termino skaičiavimas nuo tiekėjo sužinojimo apie teisėtų interesų pažeidimą reiškia subjektyviojo kriterijaus taikymą ir bendrąja prasme tai būtų momentas, kada tiekėjas faktiškai suvokė įvykusį interesų pažeidimo faktą. O termino pradžios susiejimas su diena, kurią tiekėjas turėjo sužinoti apie interesų pažeidimą, reiškia objektyviojo kriterijaus taikymą, šiuo atveju nustatant termino pradžios momentą taikytinas bendrasis bonus pater familias (liet. atidaus asmens) elgesio standartas, termino pradžia laikomas momentas, kada įvykusį tariamo pažeidimo faktą panašioje situacijoje būtų suvokęs protingas (apdairus, rūpestingas, atidus) asmuo[5]. Kitaip tariant, termino pradžios momentas yra siejamas su atidaus, protingo asmens galimybe nustatyti savo teisių pažeidimą.
Tiekėjui, kuris kreipėsi į perkančiąją organizaciją dėl informacijos suteikimo, turi būti sudaryta galimybė ginti galimai pažeistas savo teises per įstatymų nustatytą terminą nuo datos, kurią jis gavo informacijos, iš kurios sužinojo arba turėjo sužinoti apie perkančiosios organizacijos padarytą pažeidimą. Tokios taisyklės tikslas – užtikrinti, kad terminai būtų taikomi taip, jog nesuvaržytų tiekėjų teisių pateikti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos veiksmų tais atvejais, kai perkančioji organizacija aiškiai tiekėjui nenurodė informacijos, reikalingos šiam ieškiniui pagrįsti[6]. Tai reiškia, kad turi būti užtikinama, jog tiekėjo pretenzijos ar ieškinio pateikimo terminai būtų skaičiuojami nuo tada, kai tiekėjas sužinojo apie tariamą pažeidimą arba objektyviai turėjo apie jį sužinoti.
Tačiau tais atvejais, kai tiekėjas kreipiasi į perkančiąją organizaciją dėl informacijos suteikimo tik tam, kad prasitęstų terminą pretenzijos ar ieškinio pateikimui, t. y. perkančioji organizacija atsakyme nepateikia jokios naujos informacijos, tai pretenzijos ar ieškinio terminai neturėtų būti skaičiuojami nuo tokio perkančiosios organizacijos atsakymo. Priešingas aiškinimas, kuriuo būtų pripažinta teisė tiekėjui skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus vien dėl šios pateikto atsakymo į paklausimą fakto, nevertinant tokio paklausimo ir atsakymo į jį turinio, atsakyme pateiktos informacijos naujumo ir jos reikšmės tiekėjo teisių gynybai, neatitiktų teisminės gynybos veiksmingumo principo[7].
VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų terminų taikymas nuo sužinojimo momento praktikoje dažnai siejamas su atvejais, kai tiekėjai pateikia perkančiajai organizacijai prašymą susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio komentarą). Jei nesibaigus sutarties atidėjimo terminui ar dar nesant sudarytai sutarčiai tiekėjai iš perkančiosios organizacijos gauna prašomą informaciją, pretenzijos pateikimo termino skaičiavimas (VPĮ 102 straipsnio 1 dalis) atnaujinamas nuo šio sužinojimo momento[8]. Šiuo aspektu taip pat svarbu pažymėti, kad tokiu atveju VPĮ 86 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas atidėjimo terminas sutarčiai sudaryti neprasitęsia, o prasitęsia tik pretenzijos padavimo terminas. Tai reiškia, kad tiekėjui gali būti sudėtinga pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, nes jau gali būti sudaryta pirkimo sutartis. Tačiau, autorių nuomone, tuo atveju, jei tiekėjas pretenziją teikia būtent dėl naujai sužinotos informacijos, tai turėtų būti pavėlinamas pirkimo sutarties sudarymas. Dėl to perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo pretenziją, turėtų įvertinti, ar tiekėjo pretenzija yra paremta objektyviai naujais duomenimis. Bet kokiu atveju siūlytina iki naujos pretenzijos gavimo (ar termino jai paduoti pasibaigimo) nesudaryti viešojo pirkimo sutarties.
Pavyzdys
Perkančioji organizacija supaprastinto pirkimo būdu vykdo viešąjį pirkimą „Reagentai bei papildomos priemonės“. 2020 m. sausio 6 d. perkančioji organizacija tiekėjus informavo apie sudarytą pasiūlymų eilę ir nustatytą pirkimo laimėtoją. II-oje vietoje esantis tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai prašymą dėl susipažinimo su pirkimo laimėtojo pasiūlymu ir prašė pateikti įrangos techninę dokumentaciją, patvirtinančią atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams. Perkančioji organizacija tiekėjo prašomą informaciją pateikė tik 2020 m. sausio 13 d. Tiekėjas, susipažinęs su įrangos technine dokumentacija, nustatė, kad pirkimo laimėtojo siūloma įranga neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų, todėl pretenziją gali pateikti perkančiajai organizacijai per 5 (penkias) darbo dienas, skaičiuojamas nuo 2020 m. sausio 13 d.
Pavyzdys
Perkančioji organizacija supaprastinto pirkimo būdu vykdo viešąjį pirkimą, siekdama įsigyti medicininę įrangą. Perkančioji organizacija 2018 m. liepos 8 d. informavo apie nustatytą pasiūlymo eilę ir pirkimo laimėtoją. Tiekėjas tą pačią dieną (2018 m. liepos 8 d.) kreipėsi į perkančiąją organizaciją su prašymu pateikti informaciją apie pirkimo laimėtojo pasitelktus subrangovus. 2018 m. liepos 9 d. perkančioji organizacija pateikė tiekėjo prašytą informaciją. Tiekėjas 2018 m. liepos 10 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurioje nurodė, kad pirkimo laimėtojas neatitinka pirkimo sąlygose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, taip pat dar kartą pateikė prašymą tiekėjui pateikti informaciją apie pirkimo laimėtojo pasitelktus subrangovus. Perkančioji organizacija 2018 m. liepos 14 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad informacija apie subrangovus jau yra žinoma tiekėjui ir tik papildomai pateikė šią informaciją. Tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kuria ginčijo, kad pirkimo laimėtojo pasitelktas subrangovas neatitinka pirkimo sąlygose nustatyto reikalavimo. Perkančioji organizacija turi teisę tokios pretenzijos netenkinti, kadangi ji pateikta praleidus VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą terminą. Vertinama, kad terminas yra praleistas, kadangi tiekėjas informaciją apie subrangovus jau žinojo 2018 m. liepos 9 d., nuo kada ir turėjo būti skaičiuojamas pretenzijos pateikimo terminas. Tuo tarpu tiekėjo pateikta pretenzija, kuria pakartotinai prašoma pateikti informaciją apie subrangovus, vertinama kaip tiekėjo siekis prasitęsti terminą pretenzijai pateikti.
Taigi, VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų terminų laikymasis, viena vertus, yra susijęs su tuo, kad perkančiosios organizacijos turi laiku ir tinkamai informuoti apie priimtus sprendimus, kita vertus, su tuo, kad tiekėjai privalo domėtis vykdomu viešuoju pirkimu (pirkimo procedūra), jo sąlygomis ir eiga bei operatyviai ginti pažeistas subjektines teises.
Perkančioji organizacija privalo tiekėjus tinkamai informuoti apie priimtus sprendimus
Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos sprendimų motyvai ir pagrindai reikšmingi tiekėjams, nes šie jiems leidžia suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo (ne)teisėtumo bei jų interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl suponuoja tiekėjų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises[9]. Kitaip tariant, perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus, atsakymus į pretenzijas ar kitus dokumentus turi motyvuoti tam, kad tiekėjai galėtų suprasti priimto sprendimo priežastis.
Gali susiklostyti situacijų, kai perkančioji organizacija, nors ir informuoja tiekėją apie priimtą sprendimą, tačiau tiekėjui gali būti sudėtinga iš karto suprasti galimo pažeidimo turinį, kadangi tiekėjui nepateikiama išsami informacija. LAT yra pažymėjęs, kad negalimas toks terminų taikymas, lemiantis tiekėjų teisių suvaržymą pateikti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos veiksmų (pavyzdžiui, pasirinktos viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros), jei ji aiškiai tiekėjui nenurodė informacijos, reikalingos šiam ieškiniui pagrįsti (pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutarties vertės); galimybė riboti tiekėjų teisę, atsižvelgiant į šių apdairų ir rūpestingą elgesį (subjektyvusis kriterijus) ir turėjimą sužinoti apie tam tikras aplinkybes (objektyvusis kriterijus), kvestionuoti perkančiosios organizacijos sprendimus priklauso nuo to, ar šiems buvo suteikta objektyvi ir išsami informacija, kuri gali sudaryti prielaidas sužinoti (suprasti) apie pažeidimą[10].
Svarbu pažymėti ir tai, kad LAT praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad tiekėjui tam tikrais atvejais, kai objektyviai neaiškus perkančiosios organizacijos sprendimo turinys (motyvai), suteikiama teisė kreiptis į teismą dėl tokio perkančiosios organizacijos sprendimo neteisėtumo, atskirai neginčijant jo neteisėtumo kitais pagrindais[11]. Kasacinis teismas konstatavo, kad iš perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriame lakoniškai buvo nurodytas tik pasiūlymo atmetimo pagrindas (atitinkama VPĮ nuostata), tiekėjas galėjo tik iš dalies suprasti jos pasiūlymo atmetimo prielaidas, bet tokiais veiksmais perkančioji organizacija iš esmės pažeidė ieškovo teisę į teisminę gynybą, juolab kad net atsakyme į pretenziją jokios papildomos informacijos jam taip pat nebuvo suteikta[12]. Panaši situacija buvo nagrinėjama ir ESTT byloje, kurioje buvo nurodyta, kad tiekėjas savo iniciatyva pakartotinėmis užklausomis siekė išsiaiškinti atitinkamų konkurso sąlygų turinį, tačiau perkančiosios organizacijos atsakymai buvo neaiškūs, dviprasmiški, juose buvo gudraujama, tokiam ūkio subjektui dėl peržiūros terminų pasidarė pernelyg sunku naudotis suteiktomis teisėmis, o nacionalinio perkančiųjų organizacijų sprendimų apskundimo reguliavimo, nors savaime atitinkančio ES teisę, taikymas pažeidė veiksmingumo principą[13].
Kai pasiūlymo neatitiktys nurodytos ne viešojo pirkimo komisijos protokole, o atsakyme į pakartotinę pretenziją, kuri, be kita ko, palikta nenagrinėta, taip pat, kai šie trūkumai nurodyti ieškinio padavimo išvakarėse (perkančiajai organizacijai žinant, kad jis bus pateiktas), tokie perkančiosios organizacijos veiksmai nelaikytini tinkamu pranešimu tiekėjui apie jo pasiūlymo neatitiktį. Tai sudaro pagrindą perkančiosios organizacijos veiksmus peržiūros procedūroje pripažinti nenuosekliais, dviprasmiškais ir pažeidžiančiais veiksmingos gynybos principą[14].
Dėl to, tokiu atveju, kai pasiūlymo atmetimo priežastys nurodomos tik atsakant į pretenziją, tokie perkančiosios organizacijos veiksmai laikytini nauju jos sprendimu, kurį tiekėjas gali skųsti, nes apie šį pagrindą jam nebuvo pranešta anksčiau. Vis dėlto tiekėjų veiksmingos teisių gynybos neužtikrina tokia situacija, kai dėl pavėluoto informavimo apie perkančiosios organizacijos sprendimo naują pagrindą tiekėjas priverstas vienu metu dalyvauti dviejose skirtingose ginčo procedūrose: teisminėje dėl pirmojo sprendimo atmesti pasiūlymą pagrindo ir ikiteisminėje dėl naujojo. Dėl to perkančioji organizacija tiekėjui turi vienu metu nurodyti visas jo pasiūlymo neatitiktis, kurias galima nustatyti atitinkamoje procedūroje[15].
Tai, kad tiekėjas sužino apie savo pasiūlymo atmetimą, nesuteikia jam galimybės veiksmingai pareikšti ieškinį, nes tokia informacija nepakankama tam, kad būtų galima įžvelgti galimą neteisėtumą, kurį būtų galima apskųsti. Tik po to, kai tiekėjui pranešta apie motyvus, dėl kurių jis buvo pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros, jis gali susidaryti aiškią nuomonę dėl galimo taikytinų nuostatų pažeidimo ir tikslingumo pareikšti ieškinį. Dėl to veiksmingumo principą užtikrina toks reguliavimas, tik jei nustatyti peržiūros procedūros terminai (ieškinių ir pretenzijų pateikimo) bus skaičiuojami nuo datos, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą pažeidimą[16].
Taigi, viešojo pirkimo komisijos sprendimų motyvai ir pagrindai reikšmingi tiekėjams, nes šie jiems leidžia suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo (ne)teisėtumo bei jų interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl suponuoja tiekėjų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises. Dėl to pretenzijos ar ieškinio pateikimo terminas skaičiuojamas tik nuo tada, kai teikėjas sužinojo apie pažeidimą, t. y. kai perkančioji organizacija pateikia priimto sprendimo motyvus.
Tiekėjų pareiga laikytis VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų
Pretenzijos padavimo termino turinio analizė suponuoja išvadą, kad tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti VPĮ nustatytų terminų. Kiekvienas tiekėjas privalo domėtis viešo konkurso eiga, sąlygomis.
Jeigu perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomą konkursą, pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursą informuotas tinkamai ir turėtų operatyviai ginti galbūt pažeistas subjektines teises. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina tiekėjo pareigą domėtis vykdomu konkursu ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises[17]. Dėl to naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jeigu tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto[18].
Tiekėjai, siekdami efektyviai apginti savo galimai pažeistas teises, negali nepaisyti jiems nustatytų procedūrinių reikalavimų, t. y. reikalavimo laikytis privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pretenzijos ir ieškinio pateikimui, o priešingu atveju jie turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką: (i) pretenzija pateikta praleidus terminą – perkančioji organizacija turi teisę nenagrinėti pretenzijos, nebent ją priima ir išnagrinėja, tokiu būdu atnaujindama terminą (detaliau žiūrėti VPĮ 103 straipsnio 1 dalies komentarą); (ii) ieškinys teismui pateiktas praleidus nustatytą terminą – proceso šalies prašymu teismas gali taikyti ieškinio senatį ir tokį ieškinį atmesti, išskyrus atvejus, kai ieškovo prašymu ar teismo iniciatyva pripažįstama, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatyti pretenzijos, prašymo ar ieškinio pateikimo terminai yra vertinami kaip atnaujinamieji. Atnaujinamasis yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Nors procesinių terminų, ribojančių tiekėjų teisių gynimą viešuosiuose pirkimuose, nustatymas nacionalinėje teisėje ir jų taikymas yra teisėtas pagal ES direktyvas dėl tiekėjų teisių gynimo, tokie terminai negali būti taikomi, taip pat draudžiama atsisakyti nagrinėti tas pretenzijas ar ieškinius, kurie pateikiami nors ir praleidus nustatytus terminus, tačiau dėl nepakankamo žinojimo tiekėjas negalėjo inicijuoti savo teisių gynimo anksčiau[19]. Taigi, termino atnaujinimas, be kita ko, priklauso nuo subjektyvaus faktoriaus, t. y. nuo to, kiek, kada ir kokiomis aplinkybėmis tiekėjas sužinojo apie savo teisių pažeidimą viešųjų pirkimų procese (detaliau žiūrėti VPĮ 103 straipsnio 1 dalies komentarą), išskyrus atvejus, kai tiekėjas apie pirkimo sąlygų išaiškinimą sužinojo tik po pasiūlymų įvertinimo[20].
VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatyti pretenzijos, prašymo ar ieškinio pateikimo terminai reiškia, kad tiekėjai nurodytus dokumentus gali pateikti tiek perkančiosios organizacijos ar teismo darbo metu, tiek ir po darbo valandų. Dėl to, jei, pavyzdžiui, tiekėjas pretenziją perkančiajai organizacijai pateikia paskutinę termino dieną ir po darbo valandų, tai tokia pretenzija turi būti nagrinėjama.
Tuo atveju, jei paskutinė diena pretenzijai pateikti yra ne darbo ar oficialios šventės diena, tai paskutinė termino diena laikoma po jos einanti darbo diena (CK 1.121 straipsnio 2 dalis). Pavyzdžiui, paskutinė diena pretenzijai pateikti yra sausio 1 d., tai terminas pretenzijai pateikti bus laikoma po jos einanti darbo diena – sausio 2 d.
- VPĮ 102 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tiekėjo teisė kreiptis su prašymu ar ieškiniu į teismą, kai perkančioji organizacija neišnagrinėja (nepateikia savo pozicijos joje išdėstytais klausimais ir (arba) neatlieka su pretenzijos reikalavimais susijusių veiksmų) jai tiekėjo pateiktos pretenzijos per VPĮ 103 straipsnio 3 dalyje nustatytą 6 (šešių) darbo dienų terminą.
Sąvoka neišnagrinėja pretenzijos, kaip suponuojanti ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią, aiškintina siaurai, todėl jos taikymas neapima tokių situacijų, kai tiekėjui dėl atitinkamų aplinkybių objektyviai gali kilti pagrįstų lūkesčių dėl tolesnio pateiktos pretenzijos nagrinėjimo[21]. Taigi, tuo atveju, jei egzistuoja tam tikros aplinkybės, kurios tiekėjui leistų manyti, kad pretenzija bus išnagrinėta, tai jis negali pasinaudoti VPĮ 102 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis sąlygomis ir nesulaukus perkančiosios organizacijos atsakymo į pretenziją kreiptis į teismą.
Tačiau tam tikras atvejais perkančiosios organizacijos turi teisę pretenzijas nagrinėti ilgiau nei VPĮ 103 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas, tačiau tokiu atveju perkančioji organizacija privalo tiekėją informuoti dėl užsitęsusio pretenzijos nagrinėjimo, o tiekėjas negali pasinaudoti VPĮ 102 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise pareikšti ieškinį, kadangi vertinama, kad pretenzija yra tebenagrinėjama (detaliau žiūrėti VPĮ 103 straipsnio 3 dalies komentarą).
Pavyzdys
Perkančioji organizacija vykdo viešąjį pirkimą, kurio metu siekia įsigyti mokyklinių baldų komplektą. Tiekėjas, nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu dėl pasiūlymo eilės ir pirkimo laimėtojo nustatymo, pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją. Pagal VPĮ 103 straipsnio 3 dalį perkančioji organizacija turi pareigą per šešias darbo dienas išnagrinėti tiekėjo pateiktą pretenziją. Perkančioji organizacija, siekdama įvertinti pretenzijoje nurodytų argumentų pagrįstumą, kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl nuomonės pateikimo. Dėl šios priežasties perkančioji organizacija informavo tiekėją, kad pretenzija nebus išnagrinėta per VPĮ 103 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą terminą, kadangi ėmėsi aktyvių veiksmų, jog gautų kompetentingos institucijos išvadą ir galėtų tinkamai atsakyti į ieškovės iškeltus klausimus, t. y. išnagrinėti pretenziją iš esmės. Tiekėjas, net ir negavęs konkretaus (galutinio) atsakymo į pretenziją, turėjo duomenų, jog pretenzija tebenagrinėjama ir atsakymas į jos argumentus bus pateiktas vėliau, todėl nėra pagrindo taikyti VPĮ 102 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą ieškiniui pareikšti. Be to, perkančioji organizacija taip pat turi elgtis sąžiningai ir vėliau laikytis pozicijos, kad tiekėjas nepraleido ieškinio senaties termino.
- VPĮ 102 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendros taisyklės, nustatytos VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kai tiekėjas turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančia. Išimtis gali būti taikoma tik tais atvejais, kai egzistuoja šios trys sąlygos: (i) į teismą kreipiasi būtent tiekėjas; (ii) egzistuoja VPĮ 105 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai; (iii) ieškinys pareiškiamas per 6 (šešis) mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo. Nurodytos sąlygos detalizuojamos toliau.
Pirma, VPĮ 102 straipsnio 3 dalis taikytina ne visiems asmenims, bet būtent tiekėjams, t. y. remiantis VPĮ 102 straipsnio 3 dalimi kreiptis į teismą gali tik tiekėjas (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 36 dalies komentarą). Toks šios normos taikymas kildinamas iš Direktyvos 89/665/EEB nuostatų bei šiuo pagrindu ESTT suformuotų išaiškinimų. ESTT dėl Direktyvos 2007/66/EB taikymo asmenims (atitinkamai ir VPĮ 102 straipsnio 3 dalies), būtent, ar ji taikytina ir dėl perkančiųjų organizacijų reiškiamų reikalavimų, nurodė, kad iš direktyvos nuostatų formuluotės negalima daryti išvados, kad ES teisės aktų leidėjas taip pat norėjo perkančiąsias organizacijas pripažinti subjektais, kurie gali reikalauti viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo procedūrų peržiūros[22]. Taigi, ESTT, suformuodamas nurodytus išaiškinimus, tuo pačiu ir konstatavo, kad nėra draudžiama išplėsti ieškovų ratą, tačiau LAT nurodė, kad Lietuvos įstatymų leidėjas jo neišplėtė[23]. Taigi, nors perkančioji organizacija pagal VPĮ 102 straipsnio 3 dalį nėra laikytina ieškovu, tačiau ji gali būti ieškovu remiantis kitomis teisės normomis.
Antra, VPĮ 102 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ieškinio senaties terminas taikomas siaurai, t. y. tik dėl tam tikrų pažeidimų, nurodytų VPĮ 105 straipsnio 1 dalyje[24]. VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose įtvirtinti atvejai, kada teismas pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminarią sutartį negaliojančia (detaliau žiūrėti VPĮ 105 straipsnio 1 dalies komentarą):
i. kai perkančioji organizacija nepaskelbia apie pirkimą, kai tai nėra leidžiama pagal VPĮ reikalavimus;
ii. kai perkančioji organizacija pažeidžia VPĮ 86 straipsnio 8 dalyje, 103 straipsnio 2 dalyje ar 104 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, dėl ko tiekėjas neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonės iki sutarties sudarymo;
iii. kai perkančioji organizacija pažeidžia VPĮ 78 straipsnio 6 dalies ar 79 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatas ir netaikė atidėjimo termino.
Taigi, teikėjas pareikšti ieškinį teismui dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia gali tik dėl pirmiau nurodytų pažeidimų. Tačiau pažymėtina ir tai, kad VPĮ 102 straipsnio 3 dalis yra betarpiškai susijusi su VPĮ 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta tiekėjo teise po viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, bet ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius, prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio 4 dalies komentarą). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties terminas, įtvirtintas VPĮ 102 straipsnio 3 dalyje, taikomas tik dėl tam tikrų pažeidimų, nurodytų VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, tačiau pagal naująjį VPĮ 20 straipsnio 4 dalies reguliavimą tiekėjai (ieškovai) iš esmės neribotai (tik pagrindę bendrąjį suinteresuotumą viešojo pirkimo rezultatais) gali kreiptis dėl laimėtojo pasiūlymo atskleidimo, todėl per šį terminą susipažinę su laimėtoju pasiūlymu ir, jų manymu, nustatę galimas jo neatitiktis pirkimo sąlygoms, jie turi teisę pareikšti ieškinį teisme (nereikalaujant iš jų teikti pretenzijos) laikydamiesi VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų terminų. Tokiu atveju ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimas sietinas su susipažinimu su laimėtojo pasiūlymu momentu.
Įprastinėse situacijose sutarties ginčijimas – išvestinis reikalavimas, reiškiamas pildant ieškinį tada, kai nepritaikomos laikinosios apsaugos priemonės ir dėl to sudaroma sutartis; tokiu atveju perkančiosios organizacijos veiksmų ginčijimui galioja ieškinio senaties terminai, įtvirtinti VPĮ 102 straipsnio 1 ir 2 dalyse; ir priešingai – kai tiekėjas dėl perkančiosios organizacijos veiksmų (pavyzdžiui, apie pirkimą nepaskelbta) ar kitų objektyvių priežasčių (pirkimas baigėsi sutarties sudarymu, pretenzija jau negali būti teikiama, tačiau sutarties nuostatos neatitinka pirkimo sąlygų ar pasiūlymo nuostatų) negali veiksmingai pasinaudoti įprastine ikiteismine ginčų procedūra, tokiu atveju taikytinas VPĮ 102 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ieškinio senaties terminas[25].
Trečia, VPĮ 102 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise tiekėjai gali pasinaudoti per 6 (šešių) mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos.
Šiuo aspektu Direktyvos 2007/66/EB 25-ojoje ir 27-ojoje konstatuojamosiose dalyse nurodyta, kad galimybės remtis sutarties negaliojimu apribojimas laiko atžvilgiu pateisinamas būtinybe ilgainiui užtikrinti perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų priimtų sprendimų teisinį tikrumą, o tam reikėtų laikytis šių terminų galiojimo.
VPĮ 102 straipsnio 3 dalyje nustatytas 6 (šešių) mėnesių terminas yra vertinamas kaip naikinamasis terminas, kuris negali būti atnaujintas[26]. Tai iš esmės yra bendros atnaujinamų ieškinio senaties terminų (CK 1.125 straipsnis) išimtis, kuri tiesiogiai įtvirtinta Direktyvoje 2007/66/EB. Tad, tuo atveju, jei tiekėjas, praleidęs 6 (šešių) mėnesių terminą, kreipsis į teismą su ieškiniu, tai teismas iš esmės negalės šio termino atnaujinti. Tačiau, jei atsakovas (perkančioji organizacija) nepaprašys taikyti ieškinio senaties termino, tai tokiu atveju teismas turėtų ieškinį nagrinėti iš esmės.
- VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama tiekėjo teisė pareikšti ieškinį dėl to, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį.
VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė taikoma tada, kai tiekėjas vertina, kad perkančioji organizacija: (i) arba nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar (ii) nepagrįstai priėmė sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais ir nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją (detaliau žiūrėti VPĮ 91 straipsnio 1 dalies komentarą).
VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais tiekėjas turi teisę kreiptis per 30 (trisdešimt) dienų terminą, kuris skaičiuojamas nuo pirkimo sutarties nutraukimo arba perkančiosios organizacijos sprendimo išsiuntimo tiekėjams dienos. Tuo atveju, jei per VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą tiekėjas nepareiškia ieškinio teismui dėl pirkimo sutarties nutraukimo, tai perkančioji organizacija, neturėdama duomenų apie sutarties nutraukimo ginčijimą teismine tvarka, turi įgyvendinti VPĮ 91 straipsnyje numatytą pareigą – tiekėją įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą[27] (apie Nepatikimų tiekėjų sąrašą detaliau žiūrėti VPĮ 91 straipsnio komentarą).
Pavyzdys
Tiekėjas vykdo viešojo pirkimo būdu sudarytą sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo teikti kelionių organizavimo paslaugas. Pirkimo sutartyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija turi teisę vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir apie nutraukimą informuoti tiekėją prieš 30 dienų. Perkančioji organizacija 2019 m. balandžio 1 d. informavo tiekėją, kad perkančioji organizacija nustatė, jog tiekėjas įvykdė esminį sutarties pažeidimą, dėl ko perkančioji organizacija vienašališkai nutraukia sutartį. Taip pat nurodė, kad sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2019 m. gegužės 2 d. Tiekėjas, nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu dėl pirkimo nutraukimo, turi teisę pareikšti ieškinį per 30 dienų, t. y. iki 2019 m. gegužės 1 d. imtinai.
- VPĮ 102 straipsnio 5 dalyje reglamentuojamos ieškinio pareiškimo teismui taisyklės, kurios taikomos tik egzistuojant šioms sąlygoms: (i) tiekėjui padaryta žala kildinama iš neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų ir (ii) VPĮ nenustatyta pareiga perkančiajai organizacijai raštu informuoti tiekėjus apie tokius veiksmus ar sprendimus. Taigi, tik nustačius abi šias sąlygas tiekėjas turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą VPĮ 102 straipsnio 5 dalies pagrindu.
Tačiau VPĮ 102 straipsnio 5 dalyje nėra konkrečiai nurodyta, kokie perkančiosios organizacijos veiksmai ar sprendimai, apie kuriuos perkančioji organizacija neturi raštu informuoti tiekėjų, gali sukelti žalą tiekėjui. VPĮ 102 straipsnio 5 dalyje nurodytas atvejis galėtų būti siejamas su situacija, kai perkančioji organizacija tiekėjui suteikė informaciją apie pirkimo laimėtojo pasiūlymo informaciją, kurią sudaro tiekėjo komercinė paslaptis ir perkančioji organizacija neturėjo teisės jos suteikti. Nurodytu atveju tiekėjui gali būti sukeliama žala, kadangi perkančioji organizacija neteisėtai konkurentui atskleidė informaciją apie tiekėjo komercinę paslaptį.
Be to, ne tik turi būti nustatyti perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai ar sprendimai, bet ir iš tokių perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų tiekėjui turi būti padaryta žala. Žalos samprata yra įtvirtinta CK 6.249 straipsnyje, 6.258 straipsnyje ir apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Taigi, jei nurodytais ar kitais atvejais, kai perkančioji organizacija neturi pareigos tiekėjus raštu informuoti apie atliktus veiksmus ar priimtus sprendimus, ir tokiais veiksmais tiekėjui yra padaryta žala, tai turi būti vadovaujamasi CK 1.125 straipsnyje įtvirtintais ieškinio pareiškimo senaties terminais.
Autorių nuomone, tiekėjui, siekiančiam reikalauti žalos atlyginimo iš perkančiosios organizacijos VPĮ 102 straipsnio 5 dalies pagrindu, visų pirma turi būti priimtas sprendimas, kuriuo galutinai pripažįstamas šis pažeidimas, o tik tada tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo[28]. Tad tokiu atveju, CK 1.125 straipsnyje įtvirtinti ieškinio senaties terminai turėtų būti skaičiuojami nuo sprendimo, kuriuo pripažįstami neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai, priėmimo.
[1] Komentuojamos VPĮ 102 straipsnio nuostatos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2007/66/EB 2f straipsnio normas.
[2] LAT 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2012.
[3] LAT 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018; 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015.
[4] LAT 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011.
[5] LAT 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013.
[6] LAT 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-690/2016.
[7] LAT 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-690/2016.
[8] LAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018.
[9] LAT 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674-969/2015.
[10] LAT 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011.
[11] LAT 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018.
[12] LAT 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018.
[13] ESTT 2007 m. spalio 11 d. sprendimas byloje Lämmerzahl, C-241/06.
[14] LAT 2013 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2013.
[15] LAT 2013 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2013.
[16] ESTT 2010 m. sausio 28 d. sprendimas byloje Uniplex, C-406/08.
[17] LAT 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013.
[18] ESTT 2010 m. sausio 28 d. sprendimas byloje Uniplex, C-406/08.
[19] ESTT 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Universale-Bau ir kt., C-470/99; 2003 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Santex, C-327/00.
[20] LAT 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309-248/2015.
[21] LAT 2018 m. spalio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-378/2018.
[22] ESTT 2010 m. spalio 21 d. sprendimas byloje Symvoulio Apochetefseos Lefkosias, C-570/08.
[23] LAT 2016 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-469/2016.
[24] LAT 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013.
[25] LAT 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018.
[26] ESTT 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje MedEval, C‑166/14.
[27] Nepatikimų tiekėjų sąrašas viešai skelbiamas adresu: https://vpt.lrv.lt/nepatikimi-tiekejai-1
[28] LAT 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite