PASIŪLYMŲ PATIKSLINIMAS, PAPILDYMAS AR PAAIŠKINIMAS

1. Ką reiškia „vieno karto tikslinimo“ taisyklė, kreipiantis dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo?

„Vieno karto tikslinimo“ taisyklė dažnai klaidingai suprantama kaip leidžianti pirkimo vykdytojui pateikti tik vieną prašymą tiekėjui dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo viso pasiūlymo vertinimo proceso metu.

Iš tiesų ji turėtų būti suprantama kaip leidžianti pateikti prašymą patikslinti, papildyti ar paaiškinti pasiūlymą ir daugiau kaip vieną kartą, jei kreipiamasi dėl:

1) skirtingų pasiūlymo aspektų ar

2) skirtingų dėl to paties aspekto iškylančių klausimų,

t. y. negali būti teikiamas pakartotinis paklausimas dėl to paties dalyko.

Pvz., pirkimo dokumentuose buvo nustatyta, jog informacija, patvirtinanti siūlomos prekės atitiktį nustatytiems techniniams reikalavimams, turi būti pateikta lentelėje 1.

Pirkimo vykdytojas nustato, jog lentelėje 1 nėra informacijos, patvirtinančios siūlomos prekės atitiktį nustatytiems techniniams reikalavimams. Peržiūrėjęs visą pasiūlymą, jis preziumuoja, kad atskiru dokumentu pateikta informacija atitinka tai, kas turėjo būti lentelėje 1.

Pirkimo vykdytojas kreipiasi į tiekėją prašydamas patvirtinti, ar atskiru dokumentu pateikta informacija atitinka tai, kas turėjo būti nurodyta lentelėje 1.

Tiekėjas patvirtina pirkimo vykdytojo prezumpciją, tačiau tuo pačiu nurodo ir kitą pasiūlymo dalį, kurioje yra pakartota reikiama informacija (lentelė 2). Pirkimo vykdytojas įvertina tiek atskirame dokumente, tiek lentelėje 2 nurodytą informaciją ir nustato, jog ji yra prieštaringa (skiriasi lentelėje 2 ir atskirame dokumente nurodomos to paties prekės parametro reikšmės) ir be tiekėjo paaiškinimo neįmanoma priimti sprendimo dėl to, ar siūloma prekė atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Reiškia, pirkimo vykdytojas galės kreiptis į tiekėją, prašydamas paaiškinti identifikuotą prieštaringą informaciją. Taigi , kreipiamasi bus du kartus, tačiau bus aiškinamasi dėl skirtingų dalykų (1 kreipimasis – ar teisingai suprantama, kur yra pateikta reikiama informacija, 2 kreipimasis – dėl pateiktos informacijos prieštaringumo).

2. Ar naudojantis pasiūlymų patikslinimo, paaiškinimo ar papildymo institutu galima ištaisyti bet kokius pasiūlymo trūkumus?

Ne. Šis institutas yra skirtas neaiškumų dėl pasiūlymo turinio pašalinimui, o ne visų (ir bet kokių) pasiūlymo trūkumų ištaisymui. Atliekant pasiūlymo patikslinimą, paaiškinimą ar papildymą būtina įvertinti, kokia informacija yra pateikta pasiūlyme, kadangi ji nustato pasiūlymo patikslinimo, paaiškinimo ar papildymo ribas (patikslinu, paaiškinu, papildau tai, kas nurodyta pasiūlyme).

Pasiūlymo patikslinimas, paaiškinimas ar papildymas negali:

1. pakeisti informacijos, nurodytos pateiktame pasiūlyme (pvz., jei pasiūlyme sistemų architekto pareigoms siūlomas darbuotojas X, teikdamas jo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus tiekėjas negali nuspręsti, jog vis dėl to būtų geriau jį pakeisti pasiūlyme nenurodytu darbuotoju Y ir pateikti būtent su darbuotoju Y susijusią informaciją) ar
2. pašalinti pasiūlymo trūkumų taip, jog neatitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimų pasiūlymas taptų atitinkančiu reikalavimus (pvz., iš pasiūlyme pateiktų dokumentų aiškiai matyti, jog prekės neatitinka nustatytų reikalavimų. Pirkimo vykdytojas negali leisti tiekėjui paaiškinti pasiūlymo taip, kad jis galiausiai nurodytų visiškai kitą prekę, kuri atitinka reikalavimus).

Abiem aukščiau nurodytais atvejais (pasiūlyme pateiktos informacijos pakeitimas ar trūkumų pašalinimas, pasiūlymą iš neatitinkančio reikalavimų padarant juos atitinkančiu) būtų laikoma, kad pateiktas „naujas pasiūlymas“.

3. Kaip turėtų elgtis pirkimų vykdytojas, jei dalis pirkimo dokumentuose reikalautų duomenų pasiūlyme nepateikta, tačiau juos galima identifikuoti iš viešai prieinamų šaltinių? Pirkimo sąlygose buvo nurodytas reikalavimas šiuos duomenis pateikti su pasiūlymu ir nebuvo nustatyta sąlyga, jog jų nepateikimas lemia pasiūlymo atmetimą.

Pareiga tinkamai parengti pasiūlymą, pateikiant visą pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją, tenka tiekėjui. Pirkimo vykdytojas turėtų pirmiausia vertinti tai, kas yra pateikta pasiūlyme, ir, jei trūksta dalies duomenų priimti sprendimui dėl pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentų reikalavimams, kreiptis į tiekėją dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo.  

4. Kaip turėtų elgtis pirkimo vykdytojas, jei pasiūlyme visi pirkimo dokumentuose reikalauti duomenys yra pateikti, tačiau jie nesutampa su duomenimis, kuriuos pirkimų vykdytojas randa viešai prieinamuose šaltiniuose?

Jei toks palyginimas atliekamas,  ir nustatoma, jog informacija nesutampa (pvz., skiriasi pasiūlyme nurodomos ir viešai internete skelbiamos to paties modelio prekės techninės charakteristikos), pirkimo vykdytojas gali kreiptis į tiekėją dėl pasiūlymo paaiškinimo (t. y. kad tiekėjas paaiškintų, kodėl skiriasi pasiūlyme pateikta ir viešai skelbiama informacija).

5. Ar yra pagrindas kreiptis į tiekėją dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo, jei pasiūlyme pateikta informacija aiškiai rodo, kad pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų?

Formaliai  pagrindo kreiptis dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo nėra. Dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo kreipiamasi tuomet, kai pasiūlyme pateiktos informacijos nepakanka priimti sprendimui dėl pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentų reikalavimams arba pateikta informacija yra prieštaringa. Jei pasiūlyme pateikta informacija rodo, jog pasiūlymas pirkimo dokumentų neatitinka, turi būti priimamas atitinkamas sprendimas (t. y. jog pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų). Kreipimasis dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo sudarytų galimybę tiekėjui pakeisti pasiūlyme nurodytą informaciją, kuri aiškiai rodė neatitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, t. y. pateikti „naują pasiūlymą“, o tai yra draudžiama, vadovaujantis teismų praktikos suformuluotomis pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklėmis ir jas atkartojančiomis Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklių nuostatomis.

Pvz., viename iš kartu su pasiūlymu pateiktų dokumentų deklaruojama siūlomos prekės atitiktis pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, taipogi išvardinant tai patvirtinančius dokumentus. Iš deklaracijoje išvardintuose dokumentuose pateiktos informacijos akivaizdžiai matyti, jog prekė pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų neatitinka. Taigi, informacija apie pasiūlymo neatitiktį aiški (nors deklaracijoje ir nurodoma, kad prekė reikalavimus atitinka, tačiau deklaracijoje išvardinti pagrindžiantys dokumentai parodo tikrąją situaciją) ir pirkimo vykdytojas neturi pagrindo kreiptis dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo.

6. Ar yra pagrindas atmesti pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų, jei informacija pateikta kitoje pasiūlymo vietoje, nei buvo prašyta pirkimo dokumentuose (pvz., informaciją apie siūlomą prekę prašyta nurodyti techninių reikalavimų atitikties formoje, ji toje formoje nepateikta, tačiau nurodyta kituose su pasiūlymu pateiktuose dokumentuose)?

Kai dalis prašomos informacijos nepateikta konkrečioje pasiūlymo dalyje (pvz., techninių reikalavimų atitikties formoje), tačiau ta informacija nurodyta kituose pasiūlymo dokumentuose, pagrindo atmesti pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų nėra (pasiūlymo turiniui teikiama viršenybė prieš formą, tad pirkimo vykdytojas negali laikyti, jog reikiama informacija nepateikta).

Vis dėl to, tokiu atveju turi būti įvertinta ir tai, ar nereikia kreiptis į tiekėją dėl pasiūlymo paaiškinimo, norint įsitikinti pirkimo vykdytojo traktavimo teisingumu, t. y. tiekėjo gali būti prašoma patvirtinti, ar pirkimo vykdytojas teisingai identifikavo informaciją, kuri pagal pirkimo dokumentų reikalavimus turėjo būti pateikta konkrečioje pasiūlymo vietoje.

7. Ar laikoma, jog pasinaudota pasiūlymo paaiškinimo, patikslinimo ar papildymo institutu, kai kvalifikacijos reikalavimų neatitinkantis ūkio subjektas, kurio pajėgumais ketina remtis tiekėjas, pakeičiamas reikalavimus atitinkančiu ūkio subjektu pagal VPĮ 49 straipsnio 4 dalies reikalavimus? Ar tai būtų „naujo pasiūlymo“ pateikimas?

Ne. Atvejai, kai tam tikrus pakeitimus pasiūlyme leidžia ar jų reikalauja įstatymas, nelaikomi pasiūlymo paaiškinimais, patikslinimais ar papildymais. Taip pat tai nelaikoma ir „naujo pasiūlymo“ pateikimu.

VPĮ 49 straipsnio 4 dalies nuostatos įpareigoja perkančiąją organizaciją pareikalauti tiekėjo per jos nustatytą terminą pakeisti ūkio subjektą, kurio pajėgumais ketina remtis tiekėjas ir kuris netenkina jam keliamų kvalifikacijos reikalavimų arba jo padėtis atitinka bent vieną perkančiosios organizacijos nustatytą pašalinimo pagrindą, reikalavimus atitinkančiu ūkio subjektu. Taigi, toks vieno ūkio subjekto pakeitimas kitu nebūtų laikytinas atliktu taikant pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo institutą – pakeitimas yra VPĮ nustatytos pareigos pirkimo vykdytojui pasekmė. Manytina, jog tokia taisyklė taikytina ir kvazisubtiekėjų atveju.

8.  VPĮ 49 straipsnio 4 dalies nuostatos įpareigoja perkančiąją organizaciją pareikalauti tiekėjo per jos nustatytą terminą pakeisti ūkio subjektą, kurio pajėgumais ketina remtis tiekėjas ir kuris netenkina jam keliamų kvalifikacijos reikalavimų arba jo padėtis atitinka bent vieną perkančiosios organizacijos nustatytą pašalinimo pagrindą, reikalavimus atitinkančiu ūkio subjektu. Ar VPĮ 49 straipsnio 4 dalies nuostatomis galima vadovautis ir tuo atveju, jei keliamų kvalifikacijos reikalavimų neatitinka tiekėjo darbuotojas (jį pakeičiant kitu, kvalifikacijos reikalavimus atitinkančiu, darbuotoju)?

Ne, manytina, kad tokiu atveju VPĮ 49 straipsnio 4 dalies nuostatos pagal analogiją netaikomos. Darbuotojas netraktuojamas kaip pasitelkiamas ūkio subjektas, jis laikomas paties tiekėjo turimų pajėgumų sudėtine dalimi: t. y. tiekėjas turi visas galimybes įvertinti, kokia jo darbuotojų kvalifikacija bei įsitikinti, kad siūlo specialistus, atitinkančius pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus.

9. Ar gali būti kreipiamasi į tiekėją dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo, jei prieš tai buvo į jį kreiptasi dėl trūkstamų dokumentų, kurie turėjo būti pateikti kartu su pasiūlymu, pateikimo ir, tiekėjui juos pateikus, kyla klausimų dėl šiuose dokumentuose nurodytos informacijos?

Pvz., tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, nurodė siūlomos prekės modelį, tačiau nepateikė dokumentų, iš kurių būtų įmanoma įsitikinti prekės techninių parametrų atitiktimi techninės specifikacijos reikalavimams (pirkimo dokumentuose pasiūlymo atmetimas dėl šių dokumentų nepateikimo nebuvo numatytas). Pirkimo vykdytojui paprašius, tiekėjas šiuos dokumentus pateikė. Pirkimo vykdytojas, lygindamas pateiktus dokumentus su technine specifikacija, nėra tikras dėl to, kur konkrečiai juose pateikta informacija apie techninėje specifikacijoje nurodytą parametrą X ir negali priimti sprendimo dėl to, ar prekė atitinka techninės specifikacijos reikalavimus.

Į tiekėją tokiu atveju gali būti kreipiamasi prašant paaiškinti pasiūlymą ir tai nebūtų laikoma pakartotiniu kreipimusi dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo. Traktuojant priešingai, realiai pasinaudoti pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo institutu ta apimtimi, kiek informacijos nebuvo pateikta teikiant pasiūlymą, taptų neįmanoma.

Pažymėtina, kad toks prašymas dėl paaiškinimo turėtų būti formuluojamas tinkamai - klausime nurodytu atveju pirkimo vykdytojas turėtų kreiptis į tiekėją prašydamas paaiškinti, kur konkrečiai nurodyta informacija apie parametrą X (o ne „pateikti trūkstamą informaciją“).

10. Ar gali būti kreipiamasi į tiekėją dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo, jei, teikiant pasiūlymą, nepridėti siūlomos prekės (modelis nurodytas pasiūlyme) atitiktį keliamiems techniniams reikalavimams patvirtinantys dokumentai, o tokių dokumentų egzistavimas nebuvo deklaruotas pasiūlyme? Pirkimo sąlygose buvo nurodytas reikalavimas šiuos dokumentus pateikti su pasiūlymu, tačiau nebuvo nustatyta sąlyga, jog šių dokumentų nepateikimas lemia pasiūlymo atmetimą.

Taip, į tiekėją gali būti kreipiamasi. Kai iš pasiūlymo turinio įmanoma nustatyti tiekėjo siūlomą pirkimo objektą (pvz., pagal prekės gamintoją ir modelį), pagal pirkimo sąlygas reikalautų atitiktį tos prekės techniniams reikalavimams patvirtinančių dokumentų (pvz., sertifikatai, instrukcijos, aprašai) pateikimas nebūtų laikytinas „nauju pasiūlymu“, nepaisant to, ar tokių dokumentų egzistavimas buvo deklaruotas pasiūlyme.