Klausimas: Tiekėjas, laimėjęs pirkimą, pateikęs pasiūlymą neargumentuodamas atsisakė pasirašyti sutartį su perkančiąja organizacija. Ar tokioje situacijoje galima bandyti įtraukti tiekėją į nepatikimų tiekėjų sąrašą, nors sutartis nebuvo pasirašyta?

Klausimas: Ar tiekėjui gali būti taikomos kokios nors sankcijos už atsisakymą sudaryti sutartį?

Atsakymas:

VPĮ 91 str. 1 d. nurodyta, kad Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 49 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti, kai:
1) sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją;
2) priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.

Taigi, jei sutartis dar nebuvo sudaryta, tiekėjo įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrindo nėra.

Vis dėlto, tiekėjui, atsisakiusiam sudaryti sutartį, gali tekti su tuo susijusios neigiamos pasekmės – jeigu pirkimo dokumentuose buvo reikalaujama pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, perkančioji organizacija juo pasinaudos, o jeigu užtikrinimo nebuvo reikalauta, tiekėjo vis tiek gali būti reikalaujama atlyginti žalą.

Primename, kad jei pirkimo dokumentuose buvo nustatytas reikalavimas dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, perkančioji organizacija turi juo pasinaudoti.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad viešojo pirkimo procedūrų metu tarp pasiūlymą pateikusio tiekėjo ir perkančiosios organizacijos susiklosto iki sutartiniai santykiai, kurie, be kita ko, reglamentuojami Civilinio kodekso nuostatomis. Jeigu perkančioji organizacija patiria nuostolius, tai net ir nesant pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo CK nustatyta tvarka. Pažeidimą galima padaryti aktyviais veiksmais arba pasyviai, tuo tarpu civilinė atsakomybė atsiranda, kai dėl neteisėto elgesio kiti asmenys patiria žalos. Tiekėjas, dalyvaudamas pirkime ir pateikdamas pasiūlymą jame, įgyja prievolę laimėjimo atveju pirkimo ar preliminariąją sutartį sudaryti, tuo tarpu perkančioji organizacija įgyja teisę iš tiekėjo reikalauti šios prievolės įvykdymo. Įsipareigojimų (prievolės) neįvykdymas tiekėjui sukelia pasekmes – nuspręsdamas nesudaryti sutarties, jis prisiima riziką ir atsakomybę dėl galimų perkančiosios organizacijos nuostolių, kuriuos teikėjas protingai gali numatyti, atlyginimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, kad perkančioji organizacija pirkime nereikalavo pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, nereiškia, jog perkančioji organizacija neturi teisės į nuostolių atlyginimą dėl tiekėjo atsisakymo sudaryti sutartį; prievolių įvykdymo užtikrinimo iš tiekėjų reikalavimas viešojo pirkimo metu visų pirma yra perkančiųjų organizacijų teisė, o ne pareiga; nors pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemonės potencialiai sumažintų atvejus, kai tiekėjai atsisako pasirašyti viešojo pirkimo sutartis, tai savaime neleidžia daryti išvados, kad dėl to nors vienas iš tiekėjų būtų nepriėmęs sprendimo nepasirašyti sutarties, kuris perkančiajai organizacijai sukėlė žalą; net jei pasiūlymo galiojimo užtikrinimo iš tiekėjų būtų paprašyta, tai iš esmės nesumažintų perkančiosios organizacijos patirtų nuostolių, o tik pakeistų perkančiosios organizacijos interesų užtikrinimo tvarką ir galimą bylinėjimąsi su tiekėjais (perkančioji organizacija galėtų reikalauti tokios žalos, kurios nepadengtų užtikrinimo priemonės. (LAT 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015.)

Išsamiau skaitykite Viešųjų pirkimų įstatymo komentare