97 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties keitimas jos galiojimo laikotarpiu

1. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai yra bent vienas iš šių atvejų:

1) pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kurioms esant tai gali būti atliekama. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis;

2) prireikia iš to paties tiekėjo pirkti papildomų darbų, paslaugų ar prekių, kurie nebuvo įtraukti į pirminį pirkimą, kai yra kartu visos šios sąlygos:

a) tiekėjo pakeitimas negalimas dėl ekonominių ar techninių priežasčių, tokių, kaip pagal pirminį pirkimą įsigytos įrangos, paslaugų ar įrenginių, programinės įrangos pakeičiamumo ir sąveikumo reikalavimų užtikrinimas, ir dėl to, kad perkančiajam subjektui sukeltų didelių nepatogumų ar nemažą išlaidų dubliavimą;

b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo;

3) pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protingas ir apdairus perkantysis subjektas negalėjo numatyti, ir kai yra kartu visos šios sąlygos:

a) pakeitimu iš esmės nepakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis;

b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo;

4) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties šalis, su kuria perkantysis subjektas sudarė sutartį, pakeičiama nauja sutarties šalimi dėl bent vienos iš šių priežasčių:

a) įgyvendinant pirkimo dokumentuose iš anksto nedviprasmiškai, laikantis šios dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, suformuluotą pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros sąlygą ar pasirinkimo galimybę;

b) dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, įskaitant jungimą ir skaidymą, atskyrimo ar bankroto procedūros, pradinio tiekėjo teises ir pareigas visiškai arba iš dalies perima kitas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Toks tiekėjo pakeitimas negali lemti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip negali būti siekiama išvengti šio įstatymo taikymo;

c) kai pats perkantysis subjektas prisiima tiekėjo įsipareigojimus subtiekėjų atžvilgiu. Toks sutarties pakeitimas galimas, jeigu pirkimo dokumentuose buvo nustatyta tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybė, kaip nustatyta šio įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje;

5) pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje.

2. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu taip pat gali būti keičiama pagal šį įstatymą neatliekant naujos pirkimo procedūros, nereikalaujant patikrinti, ar nėra šio straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių, tačiau yra kartu visos šios sąlygos:

1) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija atitinkamų tarptautinio pirkimo vertės ribų, nurodytų šio įstatymo 12 straipsnyje;

2) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija 10 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės prekių ar paslaugų pirkimo atveju ir 15 procentų – darbų pirkimo atveju;

3) pakeitimu iš esmės nepakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis.

3. Jeigu pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertė buvo peržiūrėta pagal joje nurodytas kainų peržiūros sąlygas, taikant šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus ir 2 dalį atsižvelgiama į patikslintą sutarties vertę.

4. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų (taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus į šias sąlygas neatsižvelgiama):

1) pakeitimu nustatoma tokia nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų;

2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje;

3) pakeitimu labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis;

4) tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys.

5. Jeigu pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas atliekamas kitais negu apibrėžti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse atvejais, tokiam pakeitimui atlikti turi būti atliekama nauja pirkimo procedūra pagal šio įstatymo reikalavimus.

 

PĮ 97 straipsnyje^[1] yra įtvirtintos viešojo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties keitimo jų galiojimo laikotarpiu prielaidos, sąlygos ir taisyklės. Svarbu pažymėti, kad iki Direktyvos 2014/25/ES priėmimo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties keitimo jos galiojimo laikotarpiu klausimas pozityviojoje teisėje iš esmės nebuvo reguliuojamas. Tačiau pagrindinės taisyklės apie draudimą keisti pirkimų sutartis buvo formuojamos ir plėtojamos ESTT praktikoje^[2] bei, atitinkamai, ją perėmusioje LAT praktikoje. Teismų praktika dėl pirkimų sutarčių keitimo buvo pakankamai griežta ir nelanksti. Priimant Direktyvą 2014/25/ES, joje buvo susistemintos ne tik pagrindinės teismų praktikoje suformuotos taisyklės dėl esminio sutarties keitimo draudimo ir šio draudimo išimtys, bet taip pat įtvirtinta naujų išlygų keisti sudarytą pirkimo sutartį.

PĮ 97 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas yra ypač svarbus, kadangi, atsižvelgiant į pirkimų esmę, sąlygos, įtvirtintos pirkimo-pardavimo sutartyje, per visą sutarties vykdymo laikotarpį turi kuo labiau atspindėti galutinį atlikto pirkimo rezultatą, t. y. pirkimo dokumentuose suformuluotus reikalavimus, pirkimo vykdytojo ir pirkimą laimėjusio tiekėjo įsipareigojimus bei atsakomybę^[3]. Priešingu atveju kyla rizika, kad bus pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pirkimų principai, įskaitant, bet neapsiribojant, tiekėjų lygiateisiškumo, skaidrumo principai^[4]. Kitaip tariant, pirkimo sutarties neteisėtas (t. y. prieštaraujantis komentuojamame straipsnyje įtvirtintoms taisyklėms) pakeitimas lemia lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, pirkimo sutarčių keitimo ribojimai iš esmės laikytini atitinkamų pirkimų principų išraiška. Teisėtai pakeista pirkimo sutartis savaime laikytina atitinkančia pamatines pirkimų nuostatas ir atvirkščiai^[5].

Atsakomybė už pirkimo sutarties pakeitimą (papildymą) tenka pačiam perkančiajam subjektui, kuris dėl to sprendžia, atsižvelgdamas į PĮ 97 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Tokiam sprendimui priimti ir vykdyti nereikalingas VPT arba kitų institucijų išankstinis leidimas (sutikimas).

Tačiau pirkimų teisiniuose santykiuose, kitaip nei civiliniuose teisiniuose santykiuose, sutarčių laisvės principas yra ribojamas^[6]. Kitaip tariant, pirkimo sutarties pakeitimai yra išimtys iš bendrojo sutarčių laisvės principo. Tokie pakeitimai yra galimi tik komentuojamame straipsnyje tiesiogiai nustatytais atvejais^[7]. Tuo tarpu CK nuostatos (bendrosios sutarčių keitimo taisyklės), sprendžiant dėl pirkimo sutarties šalių galimybės keisti sudarytą sutartį, taikomos tik tiek, kiek šio aspekto nereguliuoja specialusis PĮ^[8]. Tais atvejais, kai pirkimo sutartis negali būti pakeista (papildyta) pagal PĮ 97 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jeigu tokie pakeitimai (papildymai) reikalingi papildomam prekių, paslaugų ar darbų įgijimui, tokiai daliai turi būti organizuojama atskira pirkimo procedūra laikantis PĮ nustatytos tvarkos.

Atsižvelgiant į tai, PĮ 97 straipsnyje, pirma, yra įtvirtintas bendrasis draudimas keisti pirkimo sutartį, jei tai būtų esminis jos pakeitimas (PĮ 97 straipsnio 4 dalis), antra, yra įtvirtinti atvejai, kai pakeitimas ex lege (pagal teisę) nelaikytinas esminiu, jei laikomasi PĮ 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų (konkreti neesminių pakeitimų išraiška). Taigi, pagal pirkimų teisinį reguliavimą iš esmės įtvirtinamas toks pirkimo sutarčių keitimo modelis, pagal kurį leidžiami visi dvišaliai sandoriai^[9], išskyrus atvejus, kai šie atitinka atskirai įtvirtintus draudžiamus esminius sutarties pakeitimus ar viršija leidimų keisti sutartis ribas. Tuo tikslu, nepriklausomai nuo bendrosios sutarčių keitimo sampratos, visi pirkimo sutarties pakeitimai patenka į pirkimų teisinio reguliavimo sritį, kurioje vieni pripažįstami kaip leidžiami, kiti – kaip draudžiami.

PĮ iš esmės reglamentuotos situacijos, kai šalys sutaria dėl pirkimo sutarties pakeitimo, o įstatyme įtvirtintos sąlygos joms tampa bendro sutarimo ribomis. Vis dėlto neatmestinos situacijos, kai šalys ne visiškai sutaria ne tik dėl pakeitimo konkretaus įvykdymo, jo teisėtumo ar kitų panašių aplinkybių, o apskritai laikosi skirtingos pozicijos dėl sutartinių santykių kaitos. Tokiems atvejams aktualus CK 6.204 straipsnyje įtvirtintas sutarties keitimo dėl pasikeitusių aplinkybių institutas (rebus sic stantibus), kurio pagrindu viena šalis gali inicijuoti sutarties pakeitimą, o negavus tam pritarimo iš kitos šalies – kreiptis į teismą dėl jos sąlygų modifikavimo. Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl pirkimo sutarties pakeitimo, turi atsižvelgti į konkrečias PĮ 97 straipsnio taisykles, o jei šalių ginčas nepatenka į šio straipsnio reguliavimo sritį (neatitinka konkrečiose jo nuostatose apibrėžtų keitimo atvejų ar ribojimų) – į PĮ 29 straipsnio reikalavimus, t. y. tokiu atveju teismas, spręsdamas dėl pirkimo sutarties keitimo, privalo paisyti pirkimų principų^[10].

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutarties pakeitimas teismo sprendimu gali būti netiesioginis (neakivaizdus), bet pripažintas ir tvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį^[11]. Kita vertus, tam tikrais atvejais yra sudėtinga nuspręsti, ar šalių ginčo sprendimas teismo procese apskritai patenka į viešojo pirkimo sutarties keitimo teisinio reguliavimo sritį. Tai yra ne kiekvienas prašymas netaikyti sutarties nuostatų per se (savaime) reikš jų pakeitimą. Pavyzdžiui, dėl tam tikrų aplinkybių sprendžiant dėl netesybų mažinimo kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo sprendimu sumažintos netesybos, nepriklausomai nuo to, kad jos įtvirtintos pirkimo sutartyje, apskritai nėra šios sutarties keitimas^[12].

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, pavyzdžiui, užstato už vienkartinę tarą mokėjimo prievolės perkančiajam subjektui atsiradimas, kai tai tiesiogiai nenustatyta pirkimo sutartyje (o išplaukia iš pasikeitusio teisinio reguliavimo), taip pat nelemia poreikio keisti pirkimo sutarties. Toks aiškinimas pagrįstas CK 6.189 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus CK 6.189 straipsnio normoje įtvirtinta, pirma, sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles^[13]; antra, kad sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai; trečia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine^[14].

PĮ 97 straipsnyje nereglamentuojami reikalavimai pakeitimų formai (jų įforminimo tvarkai). Tačiau pagal CK (kurio nuostatos taikytinos subsidiariai) 6.192 straipsnio 4 dalį sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Taigi, rašytinė pirkimo sutartis gali būti pakeičiama tik rašytiniu šalių susitarimu (ar teismo sprendimu). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. LAT yra konstatavęs, kad konkliudentiniais veiksmais negali būti pakeista sutartis, kurios pakeitimo sąlygos ir pagrindai imperatyviai reglamentuoti įstatymo. Kai šių reikalavimų nesilaikoma, nėra pagrindo pripažinti, kad perkančiojo subjekto konkliudentiniais veiksmais (pvz., priimtos ir apmokėtos tiekėjo pateiktos PVM sąskaitos faktūros), buvo pritarta šalių sutarties pakeitimui^[15].

Vis dėlto tuo atveju, kai viešojo pirkimo sutartis yra sudaroma žodžiu (detaliau žiūrėti PĮ 94 straipsnio 7 dalies komentarą), jos pakeitimai taip pat galėtų būti žodinės formos.

Sutarties keitimo tvarkos nesilaikymas sukuria niekinio sandorio padarinius^[16]. LAT, spręsdamas klausimus dėl pirkimo sutarčių keitimo tvarkos nesilaikymo, yra išaiškinęs, kad sandorio pripažinimas niekiniu iš esmės reiškia konstatavimą, kad jis neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis), todėl iš jo šalims negali kilti teisių ir pareigų. Būtent dėl to CK 1.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad, taikant restitucijos (atkūrimo) instituto nuostatas, niekinio sandorio šalys grąžinamos į pradinę padėtį (buvusią prieš šio sandorio sudarymą)^[17]. Vis dėlto tuo atveju, jei iki sandorio pripažinimo niekiniu, tiekėjas faktiškai būtų įvykdęs pirkimo sutartį, perkantysis subjektas bet kuriuo atveju privalėtų su tokiu tiekėju atsiskaityti. Jei būtų priešingai, tokios situacijos suponuotų perkančiųjų subjektų nepagrįsto praturtėjimo grėsmę^[18].

Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant konkretaus sutarties pakeitimo teisėtumą, visų pirma turi būti įvertinamas jo suderinamumas su PĮ 97 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies reikalavimais, antra, turi būti įvertinta tokio pakeitimo įforminimo tvarka ir jos atitiktis CK (kurio nuostatos taikytinos subsidiariai) 6.192 straipsnio 4 dalies reikalavimams.

Pabrėžtina, kad PĮ 97 straipsnyje įtvirtintos pirkimo sutarčių keitimo taisyklės taikomos tiek tarptautinės vertės, tiek supaprastintiems pirkimams. Taip pat svarbu pažymėti, kad pirkimo sutarčių keitimo nuostatoms, t. y. PĮ 97 straipsnio nuostatų taikymui, negalioja principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Tai reiškia, kad naudotis PĮ 97 straipsnio nuostatomis galima dėl visų pirkimo sutarčių, įskaitant tas, kurios buvo sudarytos iki 2017 m. liepos 1 d., keitimo^[19].

 

1. PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose yra nurodyti 4 (keturi) konkretūs atvejai (sąlygos), kada sudaryta ir galiojanti viešojo pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis gali būti teisėtai pakeista šalių susitarimu, nevykdant naujos viešojo pirkimo procedūros.

Kaip jau nurodyta, sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimą atliekant PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1-4 punktų pagrindu, pagal įstatymą yra laikoma, kad sutarties pakeitimas yra neesminis, todėl leidžiamas.

1) Pagal PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama šalių susitarimu, kai toks pakeitimas nustatytas pirkimo dokumentuose (įskaitant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties projekte). Sudarytą ir galiojančią pirkimo sutartį leidžiama keisti pagal joje įtvirtintas nuostatas, nes apie tai žino visi potencialūs tiekėjai, todėl net ir atsitikus sutartyje nurodytam (aptartam) atvejui, sutarties pakeitimas jiems nėra siurprizinis.

Pagal PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirkimo sutartyje gali būti nurodyta, kaip konkrečiai galės būti keičiama pirkimo sutartis. Pavyzdžiui, pirkimo sutartyje gali būti nustatyta, kad, padidėjus PVM tarifui, atitinkamai padidėjusiu PVM tarifo dydžiu bus padidinta ir pirkimo sutarties kaina. Tokiu atveju, įvykus sutartyje nurodytai sąlygai, t. y. padidėjus PVM tarifui, sutarties kaina automatiškai, be atskiro šalių susitarimo, padidėja. Pagal PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirkimo sutartyje šalys taip pat gali susitarti tik dėl keitimo srities, pavyzdžiui, šalys gali susitarti, kad sutartis gali būti keičiama dėl sutarties šalims taikomų mokesčių pasikeitimo. Tačiau tokiu atveju, įvykus sutartyje nurodytoms sąlygoms, bendrojo pobūdžio susitarimas bus ne pagrindas konkrečiai pakeisti sutartį, o prielaida sutarties šalims atskirai susitarti dėl pakeitimo apimties (turinio). Kitaip tariant, sutarties šalys sutartyje gali susitarti dėl konkrečių sričių, kuriose šalių susitarimu galimi pakeitimai. Bet tokiu atveju, šalims tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai neapsibrėžus konkrečių pakeitimų sąlygų, konkretūs pakeitimai nurodytose srityse galės būti atliekami tik atsižvelgiant į PĮ 97 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei 4 dalies nuostatas arba kitas PĮ 97 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias konkrečius sutarčių keitimo pagrindus.

Nors PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos keičiama, pakeitimas, tačiau pagal savo esmę PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymas tuo atveju, jeigu šalys susitaria, kaip konkrečiai bus keičiama pirkimo sutartis, apskritai neturėtų būti laikomas sutarties keitimu, kaip tokiu, bet turėtų būti suprantamas kaip sutarties vykdymas joje nurodytomis (pasikeitusiomis) sąlygomis. Tokį vertinimą suponuoja ir LAT praktika, kurioje, pavyzdžiui, nurodyta, kad priklausomai nuo to, ar pirkimo sutartyje įtvirtintos (neįtvirtintos) kainodaros taisyklės, skirtingai kvalifikuojamas sutarties kainos perskaičiavimas. Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje įtvirtinus ne tik fiksuotą kainą, bet ir kainodaros taisykles, pagal kurias sutarties kaina koreguotina atsižvelgiant į mokesčių įstatymų pasikeitimus, įvykus tokiems pasikeitimams, sudarytos sutarties kainos perskaičiavimas nekvalifikuotinas sutarties pakeitimu. Nurodytu atveju viešojo pirkimo sutarties pakeitimo poreikio nekyla, nes sutarties sąlygos, nustatančios kainą, koreguojamos sutartyje nustatyta tvarka. Tačiau, kai pirkimo sutartyje įtvirtinta tik fiksuota kaina be kainodaros taisyklių, kainos perskaičiavimas kvalifikuotinas sutarties keitimu, todėl spręstina dėl poreikio pagal atitinkamas naujas aplinkybes (pvz., mokesčių bazės pasikeitimą) perskaičiuoti fiksuotą sutarties kainą tenkinimo galimybių ir teisėtumo^[20].

Direktyvos 2014/25/ES preambulės 117-oje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad atskirose sutartyse patys perkantieji subjektai turėtų turėti galimybę numatyti sutarties pakeitimus, taikant nuostatas dėl peržiūros arba pasirinkimo galimybės, tačiau pagal jas jiems neturėtų būti suteikiama neribota diskrecija.

Taigi, konkretiems pakeitimas pagal PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra keliami griežti reikalavimai.

Tam, kad sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu galėtų būti teisėtai keičiama PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, konkretus pakeitimas pirkimo dokumentuose turi būti numatytas iš anksto.

Sąvoka iš anksto reiškia, kad perkantysis subjektas, jau rengdamas pirkimo dokumentus, atsižvelgdamas į perkamo objekto specifiką (pavyzdžiui, tam tikruose sektoriuose būdingus ryškius kainų pokyčius, planuojamos sudaryti sutarties trukmę ir pan.), galėtų įvertinti, ar, vykdant sutartį, atsiras poreikis keisti sutarties vykdymo sąlygas ir, nustatęs tokį galimą poreikį, pirkimo dokumentuose išvardinti konkrečius sutarties vykdymo laikotarpiu galimus atlikti pakeitimus.

Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose turi numatyti baigtinį sąrašą konkrečių atvejų, kuriems esant galėtų būti keičiamos pirkimo-pardavimo sutarties ar preliminariosios sutarties nuostatos (vykdymo sąlygos).

Konkretūs galimi pirkimo-pardavimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimai pirkimo dokumentuose privalo būti suformuluoti aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai.

Sąvoka aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai reiškia, kad pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta ne tik galimybė keisti sutartį, bet ir nustatyta aiški pakeitimų apimtis, jų pobūdis bei aplinkybės, kurioms esant pakeitimai gali būti atliekami (šių aplinkybių sąrašas konkrečioje sutartyje turėtų būti baigtinis, sudarytas iš aiškių ir konkrečiai apibrėžtų bei nepažeidžiančių šalių lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros aplinkybių). PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo dėl numatomų pirkimo sutarties pakeitimų aiškumo, tikslumo, nedviprasmiškumo neatitiktų, pavyzdžiui, tokios sutarties nuostatos: „Šalių susitarimu kainos gali būti peržiūrėtos“, „Pasikeitus kainoms rinkoje šalys turi teisę peržiūrėti kainas“, „Įvykus nenumatytoms aplinkybėms šalys gali pratęsti darbų terminą“. Taip pat rekomenduojama įtvirtinti tikslią šių pakeitimų įforminimo tvarką (t. y. nurodyti, kokia forma bus sudaromi sutarties pakeitimai (raštu), kokia tvarka bus inicijuojami sutarties pakeitimai ir pan.)^[21].

 

Pavyzdys

Paslaugų pirkimo sutarties projekte, paskelbtame kartu su kitais pirkimo dokumentais, nurodyta, kad sutarties vykdymo laikotarpiu, pasikeitus PVM tarifui, sutarties kainoje esantis PVM tarifas nesuteiktoms paslaugoms keičiamas (mažinamas ar didinamas) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Sutarties kainos su PVM pakeitimas įforminamas papildomu rašytiniu šalių susitarimu, kuris tampa neatskiriama sutarties dalimi.

 

Pavyzdys

Pirkimo sutarties projekte, paskelbtame kartu su kitais pirkimo dokumentais, nurodyta, kad, vykdant sutartį, gali būti atliekami techninio pobūdžio sutarties pakeitimai. Techninio pobūdžio pakeitimais laikoma: sutarties šalių rekvizitai, kontaktinių asmenų pakeitimas, techninės klaidos. Techninio pobūdžio pakeitimai įforminami sutarties šalių atstovų pasirašytu susitarimu, kuris yra neatskiriama sutarties dalis.

 

PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra pateiktas baigtinis konkrečių pakeitimų ar pasirinkimo galimybių, kurie iš anksto tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai gali būti įtvirtinami pirkimo dokumentuose, sąrašas. Tačiau PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyti pagal šį punktą galimų pakeitimų ir (ar) pasirinkimo galimybių pavyzdžiai. Tai – sutarties kainos indeksavimas, atlyginimų darbuotojams peržiūra, sutarties termino, perkamų kiekių (darbų) apimties, objekto pakeitimais:

• Sutarties kainos indeksavimas, lemiantis sutarties kainos perskaičiavimą, yra vienas iš dažniausiai pirkimo sutartyse nurodomų ir praktikoje pasitaikančių galiojančios pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimų.

ESTT praktikoje nurodyta, kad kaina – svarbi viešojo pirkimo sutarties sąlyga, kurios pakeitimas sutarties galiojimo metu, jei tam nėra aiškaus leidimo pirminės sutarties sąlygose, galėtų reikšti skaidrumo ir vienodo požiūrio į dalyvius principų pažeidimą^[22].Tačiau, jeigu pirminės sutarties sąlygose yra įtvirtintos nuostatos dėl sutarties kainos peržiūros, ESTT yra konstatavęs, kad sutarties šalių atliktas sutarties pakeitimas (pagal sutartyje nurodytą nuorodą į naują kainų indeksą ankstesnio sutartyje nustatyto kainų indekso pakeitimas naujesniu) yra sutarties vykdymas joje nustatytomis sąlygomis ir nėra laikomas esminiu sutarties pakeitimu, reikalaujančiu naujų pirkimo procedūrų vykdymo^[23].

Pirkimo dokumentuose nustatant taisykles, susijusias su kainos peržiūra (priklausomai nuo pasirinkto sutarties kainos apskaičiavimo būdo, peržiūrima gali būti tiek kaina, tiek įkainis) tam, kad sutarties vykdymo metu dėl kainos pakeitimo nekiltų ginčų, turi būti nurodytos ne tik aplinkybės, kurioms atsiradus bus atliekama peržiūra ir pakeitimai, papildymai, bet ir pats mechanizmas, kaip sutarties kaina bus perskaičiuojama: pavyzdžiui, nurodomi statistinių rodiklių šaltiniai, kai peržiūra vykdoma, remiantis jų duomenimis; sutarties kainos perskaičiavimo formulė; sutarties peržiūros momentas bei dažnumas; taip pat momentas, nuo kurio įsigalioja pakeista sutarties kaina ir už kurias prekes, paslaugas ar darbus bus mokama senosiomis kainomis, o už kurias – pakeistomis. Esant poreikiui, gali būti nustatytos skirtingos kainos peržiūros taisyklės skirtingoms sutarties objekto sudėtinėms dalims (jei sutarties objektą sudaro skirtingos sudėtinės dalys). Be to, fiksuotos kainos ar fiksuotų įkainių perskaičiavimo momentas gali būti nustatytas arba konkrečia data, arba tam tikru įvykiu, arba šių būdų deriniu^[24].

• Atlyginimų darbuotojams peržiūra. LR minimalųjį darbo užmokestį nustato LR Vyriausybė. Perkantysis subjektas turi teisę pirkimo dokumentuose (įskaitant sutarties projektą) nustatyti, kad tuo atveju, kai, atsižvelgiant į sutarties objektą, sutartį vykdantiems tiekėjo darbuotojams yra mokamas minimalus darbo užmokestis, sutarties vykdymo metu sutarties kaina gali būti perskaičiuojama dėl minimalaus darbo užmokesčio pokyčių.

 

Pavyzdys

Pirkimo sutarties projekte numatyta, kad sutarties galiojimo laikotarpiu sutarties kaina perskaičiuojama, jeigu LR Vyriausybės nustatyta tvarka LR taikytinas minimalus darbo užmokestis padidėja daugiau kaip 5 proc. lyginant su tuo, kuris taikytinas sutarties sudarymo metu. Sutarties kainos pakeitimas įforminamas papildomu šalių susitarimu, kuris tampa neatskiriama sutarties dalimi. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 5 proc. (ar daugiau) padidėjus minimaliam darbo užmokesčiui, nebūtinai visa sutarties kaina padidės 5 proc. (ar daugiau). Nurodytas sutarties pakeitimas būtų galimas ir teisėtas, jeigu iš sutarties nuostatų būtų aišku, kokią sutarties kainos dalį sudaro būtent sutartį vykdantiems darbuotojams mokamas minimalus darbo užmokestis. Dėl to šalys sutartyje turi susitarti, kokia pirkimo sutarties kainos dalis atitinka išlaidas, skirtas darbuotojų minimaliam darbo užmokesčiui, ir tik dėl šios dalies būtų galimas sutarties kainos pakeitimas, atsižvelgiant į minimalaus darbo užmokesčio pokytį. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai pirkimo sutartis yra sudaryta dėl tokio pirkimo objekto, kad minimalus darbo užmokestis sutartį vykdantiems darbuotojams nemokamas (t. y. mokamas didesnis atlyginimas), apskritai nekyla poreikis didinti sutarties kainą aptariamu pagrindu.

 

• Sutarties termino pakeitimas. Šalys, vykdydamos pirkimo sutartį, gali susidurti su įvairiais sunkumais ir (ar) nenumatytomis aplinkybėmis. Tais atvejais, kai ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui išrinkti nėra pasirenkamas sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminas (kaip vienas iš ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų) arba, nors toks ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus ir buvo taikytas, laimėtojas negavo dėl to daugiausia balų, perkantieji subjektai turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti galimybę pratęsti šalių sutartinių įsipareigojimų įvykdymo bei sutarties galiojimo terminus, nurodant konkrečią pratęsimo trukmę bei galimų pratęsimų skaičių, taip pat konkrečias aplinkybes, kurioms esant, galėtų būti pratęstas sutarties įvykdymo terminas.

 

Pavyzdys

Statybos rangos sutartyje nurodyta, kad darbų atlikimo terminas – 24 (dvidešimt keturi) mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Sutartyje taip pat nurodyta, kad darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas vieną kartą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo rangovo, taip pat dėl išskirtinai nepalankių gamtinių sąlygų, pavyzdžiui, žemesnė negu -25 C° oro temperatūra laikosi ilgiau kaip 5 (penkias) dienas iš eilės, kurių joks patyręs rangovas nebūtų galėjęs tikėtis ir tai įvertinti (taikoma darbams, kurių kokybė priklauso nuo gamtinių sąlygų.

 

Pirkimo dokumentuose gali būti įtvirtinama ne tik sutartinių įsipareigojimų įvykdymo termino pratęsimo, bet taip pat ir sustabdymo galimybė. Tačiau pažymėtina, kad tiek, kiek tai susiję su sutarties keitimu, termino sustabdymas aktualus tik tuo atveju, jeigu pirkimo sutartyje jos įvykdymo terminas yra apibrėžtas ne konkrečia data, bet atitinkamu laikotarpiu. Pavyzdžiui, jeigu sutartyje nurodyta, kad darbai turi būti atlikti per devynis mėnesius nuo sutarties sudarymo, sustabdžius sutarties vykdymą dėl sutartyje nurodytų priežasčių, sutarties nuostata dėl darbų atlikimo termino neturės būti keičiama. Tačiau, jeigu sutartyje yra nurodyta konkreti darbų atlikimo data, pavyzdžiui, 2020 m. kovo 1 d., net ir sustabdžius sutarties vykdymą dėl sutartyje nurodytų priežasčių, sutartyje nurodyta jos įvykdymo data turės būti pakeista, kadangi dėl darbų vykdymo stabdymo darbai nebus atlikti 2020 m. kovo 1 d.

Pirkimo dokumentuose ir sutartyje įtvirtinant galimybę stabdyti sutartinių įsipareigojimų vykdymo terminą, reikia nurodyti aplinkybes, kurioms atsiradus sutartinių įsipareigojimų įvykdymas gali būti stabdomas.

 

Pavyzdys

Vykdant rangos darbų sutartis rekomenduojama įtvirtinti sąlygas, kurioms esant būtų galima tokias sutartis stabdyti: papildomi archeologiniai tyrinėjimai, kurie nebuvo numatyti, bet kuriuos būtina atlikti; papildomos projektavimo paslaugos (kai darbai buvo perkami pagal techninį projektą); vėluojama perduoti dalį statybvietės (rekonstruojamame pastate dar veikia įstaigos ir pan.); trečiųjų šalių įtaka; sustabdytas finansavimas arba trūksta finansavimo; laiku neatlaisvinta darbų vieta; būtinas papildomas laikas įvykdyti papildomų darbų viešąjį pirkimą; laiku nepateikta įranga, kurią privalo pateikti pirkimo vykdytojas; bet koks nenumatomas gamtos jėgų veikimas, kurio joks patyręs tiekėjas nebūtų galėjęs tikėtis; fizinės kliūtys arba kitos nei klimatinės fizinės sąlygos, su kuriomis vykdant darbus susidurta statybvietėje, ir tų kliūčių ar sąlygų tiekėjas nebūtų galėjęs pagrįstai numatyti; bet koks uždelsimas ar sutrikimas dėl atliekamo sutarties pakeitimo; kitos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos pirkimo vykdymo metu ir su kuriomis susidurtų bet kuris tiekėjas^[25].

 

Pirkimo dokumentuose įtvirtinus galimybę stabdyti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminą, sustabdymas turėtų būti terminuotas, t. y. reikėtų nustatyti galimą maksimalų sutartinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymo terminą, taip pat turėtų būti nustatoma ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymo įforminimo tvarka.

 

Pavyzdys

Pirkimo sutartyje nurodyta, kad dėl sustabdyto perkančiajam subjektui skirto finansavimo, darbų (jų dalies) vykdymas gali būti sustabdytas, tačiau ne ilgiau kaip 6 (šešis) mėnesius per visą sutarties vykdymo laikotarpį. Darbų vykdymo sustabdymas įforminamas šalių rašytiniu susitarimu, kuris tampa neatskiriama sutarties dalimi.

 

Tais atvejais, kai aplinkybės, dėl kurių sutartinių įsipareigojimų (jų dalies) vykdymas buvo sustabdytas, dar nėra išnykusios, o sutarties sustabdymas trunka ilgiau nei sutartyje nustatytas galimas maksimalus sutartinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymo terminas, sutarties šalys, vadovaudamosi sutartyje įtvirtintais sutarties nutraukimo atvejais (taip pat PĮ 98 straipsnyje, CK nurodytais atvejais) ir tvarka, turėtų svarstyti dėl sutarties nutraukimo^[26]. Tačiau galima situacija, kai sustabdymo pratęsimas galėtų būti vykdomas kitų PĮ 97 straipsnio nuostatų pagrindu (jeigu būtų nustatytas šių nuostatų taikymo pagrindas).

Pabrėžtina, kad sutartinių įsipareigojimų, kurių vykdymas buvo sustabdytas, vykdymo terminas turi būti pratęsiamas ne tam laikotarpiui, kiek trunka sutartinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymas, o laikotarpiui, kuris, išnykus aplinkybėms, dėl kurių sutartinių įsipareigojimų (jų dalies) vykdymas buvo sustabdytas, pagal sutartį buvo likęs tiekėjo sutartinių įsipareigojimų (jų dalies) vykdymui iki kol sutartinių įsipareigojimų (jų dalies) vykdymas buvo sustabdytas.

• Perkamų kiekių, objekto pakeitimas. Pirkimo dokumentuose numatant galimus perkamų kiekių pokyčius, turėtų būti numatyta ne tik galimybė atsisakyti dalies prekių, paslaugų ar darbų, bet ir nurodytos atsisakomų prekių, paslaugų ar darbų apimtys, apibrėžtos konkrečios aplinkybės, kurioms esant perkantysis subjektas galėtų atsisakyti dalies pirkimo objekto. Atitinkamai tokie patys reikalavimai keliami ir formuluojamoms nuostatoms, susijusioms su galimybe vienas prekes, paslaugas ar darbus pakeisti kitais. Pirkimo dokumentuose nustačius galimybę įsigyti papildomas prekes, paslaugas ar darbus, privaloma nurodyti kiek įmanoma konkrečius jų kiekius, apimtis, konkrečias aplinkybes, kurioms atsiradus, perkantysis subjektas gali įsigyti papildomas prekes, paslaugas ar darbus, jų kainodarą. Pavyzdžiui, LAT yra konstatavęs, kad, kai perkantysis subjektas nustato, jog pirkimo objekto apimtis (kiekiai) yra tokio orientacinio pobūdžio, kad gali būti nepasiekta viršutinė jos riba arba ji gali būti viršijama trečdaliu, tokia situacija de jure (teisiškai) tampa labai artima tai, kai pirkimo objektas visai neapibrėžtas. Tokios pirkimo sąlygos sudaro prielaidas tiekėjams sunkiau ir neracionaliai (neekonomiškai) apskaičiuoti bendrą pasiūlymų kainą, todėl laikytinos neteisėtomis^[27].

Kaip jau nurodyta, PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra pateiktas ne baigtinis galimų iš anksto numatyti pirkimo-pardavimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimų sąrašas. Dėl to perkantysis subjektas turi teisę pirkimo dokumentuose numatyti ir kitus, t. y. PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkte konkrečiai nenurodytus, pakeitimus.

PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad pirkimo dokumentuose sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimai gali būti įtvirtinami neatsižvelgiant į jų piniginę vertę. Priešingai nurodytam reguliavimui, PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose bei 97 straipsnio 2 dalyje apibrėžti konkretūs pakeitimai yra galimi tik tokiu atveju, jeigu neviršijamos konkrečios įstatyme nustatytos vertės. Tačiau tai jokiu būdu neturėtų būti suprantama ir aiškinama taip, kad PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu sutartis ar preliminarioji sutartis galėtų būti keičiama didinant jos kainą visiškai neribotai. Tokį aiškinimą pagrindžia tai, kad kiekvienu atveju reikalinga įvertinti, ar atitinkamos sąlygos, leidžiančios keisti sutartį, nustatymas nepažeidžia pagrindinių pirkimų principų^[28]. Taip pat svarbu, kad pakeitimas nebūtų tokios vertės, jog supaprastinto pirkimo vertė pasiektų tarptautinio pirkimo vertės ribą, net jei keitimo galimybės objektyvios. Akivaizdu, kad perkantysis subjektas, pirkimo dokumentuose nurodydamas, kad turi teisę pirkimo sutarties vykdymo metu įsigyti, pavyzdžiui, dvigubai ar trigubai daugiau prekių ar paslaugų, neužtikrintų nei pirkimų skaidrumo, nei tiekėjų lygiateisiškumo principų laikymosi^[29].

Ypač svarbu tai, kad nors PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra įtvirtinto baigtinio pirkimo dokumentuose iš anksto galimų numatyti pakeitimų sąrašo, kas suponuoja išvadą, kad galimi įvairūs pakeitimai, PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtintas aiškus draudimas pirkimo dokumentuose nurodyti tokius pakeitimus ar pasirinkimo galimybes, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis. Taigi, ši nuostata pirmiausia aktuali pirkimo dokumentų turiniui ir turi būti aiškinama bei taikoma sistemiškai su PĮ 48 straipsnio nuostatomis, t. y. perkantiesiems subjektams pirkimo dokumentuose draudžiama iš anksto nustatyti pirkimo objekto pobūdžio keitimo galimybę.

Sąvoka pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis nėra detalizuota nei PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nei kitose PĮ nuostatose.

Direktyvos 2014/25/ES preambulės 115-ojoje konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad sutarčių keitimo nuostatos negali būti taikomos, kai dėl pakeitimo pasikeistų viso pirkimo pobūdis, pavyzdžiui, jeigu darbai, prekės ar paslaugos, kurias numatoma pirkti, pakeičiamos skirtingais dalykais arba jeigu iš esmės pakeičiama pirkimo rūšis, nes tokiu atveju galima daryti patikimą prielaidą dėl numanomo poveikio rezultatams.

Atsižvelgiant į tai, sąlyga, kad pakeitimu negali būti pakeičiamas sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis, turėtų būti suprantama taip, kad, pavyzdžiui:

• Prekės, paslaugos ar darbai, kuriuos numatoma pirkti, negali būti pakeičiami iš esmės kitokiomis prekėmis (kitokio pobūdžio, o ne atnaujinto modelio), paslaugomis ar darbais.

 

Pavyzdys

Negalimas toks pirkimo sutarties pakeitimas, kurį atlikus, vietoj sutartyje numatytų ypatingojo statinio statybos rangos darbų būtų perkami neypatingo statinio statybos rangos darbai. Nurodytas pakeitimas būtų suprantamas kaip sutarties pobūdžio pasikeitimas dėl to, kad, įskaitant, bet neapsiribojant, lemtų kitų specialistų (kitokios kvalifikacijos) poreikį ir apskritai – galimai kitų tiekėjų suinteresuotumą pirkimu ir pirkimo sutarties vykdymu.

 

• Prekių tiekimo sutartis po atlikto pakeitimo negali tapti paslaugų ar darbų sutartimi; paslaugų teikimo sutartis po atlikto pakeitimo – prekių ar darbų sutartimi; darbų vykdymo sutartis po atlikto pakeitimo – paslaugų ar prekių sutartimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu yra sudaroma mišri pirkimo sutartis, kuri priklausomai nuo sudėtinio objekto dalies vertės kvalifikuotina, pavyzdžiui, prekių sutartimi (nors pagal ją teikiamos ir paslaugos), pakeitimas negali būti toks, kad mišri sutartis turėtų būti kvalifikuojama nebe prekių, o paslaugų sutartimi. Tokiu atveju papildomos reikalingos paslaugos turėtų būti įsigyjamos kitų PĮ 97 straipsnio nuostatų pagrindu (jeigu būtų nustatytas jų taikymo pagrindas) arba vykdant naują pirkimų procedūrą.

 

Pavyzdys

Paslaugų teikimo sutartis sudaryta dėl mokymo paslaugų teikimo. Sutarties vykdymo metu nuspręsta pakeisti sutartį, papildomai įsigyjant kompiuterius kaip pagalbinę priemonę mokymo paslaugoms teikti. Šiuo atveju, atlikus sutarties pakeitimą, iš esmės pasikeistų sutarties pobūdis, kadangi pakeitimu būtų įsigyjami kompiuteriai, t. y. prekės, kai tuo tarpu pati pradinė sutartis sudaryta tik dėl mokymo paslaugų teikimo^[30].

 

Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju, rengiant pirkimo dokumentus ir juose įtvirtinant konkrečius galimus pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimus, privalo būti įvertinama, ar nurodyti pakeitimai nelemtų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio pasikeitimo.

 

2) Pagal PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punktą pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai prireikia iš to paties tiekėjo pirkti papildomų darbų, paslaugų ar prekių, kurie nebuvo įtraukti į pirminį pirkimą. Pavyzdžiui, pirkimo sutartimi yra perkami konkretaus pajūrio ruožo valymo darbai. Prieš sutarties vykdymo pradžią dėl kilusios stichijos išsiplėtė valytino pajūrio ruožo ilgis. Taigi, tam, kad sutartis galėtų būti tinkamai įvykdyta, būtina iš tiekėjo pirkti papildomus darbus – pajūrio ruožo valymo darbus padidėjusioje teritorijoje. PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos dėl papildomų prekių įsigijimo keičiant sudarytą sutartį koreliuoja su PĮ 79 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatomis dėl papildomų prekių įsigijimo vykdant naują viešojo pirkimo procedūrą neskelbiamų derybų būdu. Esminis nurodytų nuostatų taikymo skirtumas – papildomų prekių poreikio atsiradimo momentas – jeigu papildomų prekių poreikis iškyla vykdant pirkimo sutartį, pirmiausia turėtų būti sprendžiamas sutarties keitimo PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu galimumas ir tik nustačius, kad sutartis negali būti teisėtai pakeista, pavyzdžiui, dėl to, kad pakeitimo vertė yra didesnė nei 50 procentų pradinės sutarties vertės, sprendžiamas klausimas dėl naujo pirkimo vykdymo neskelbiamų derybų būdu (PĮ 79 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Tuo tarpu, jeigu papildomų prekių poreikis iškyla jau po to, kai yra įvykdyta prekių prikimo sutartis, PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo klausimas nekyla (negali būti keičiama jau įvykdyta sutartis), o vertinama, ar yra visos neskelbiamų derybų vykdymo sąlygos, nustatytos PĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

Direktyvos 2014/25/ES preambulės 114-ojoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad gali susiklostyti situacijos, kai perkantiesiems subjektams prireiks papildomų darbų, prekių ar paslaugų; tokiais atvejais pradinės sutarties pakeitimas neorganizuojant naujos pirkimo procedūros gali būti pateisinamas, visų pirma tada, kai papildomos prekės ar paslaugos yra skirtos prekėms, paslaugoms ar įrenginiams iš dalies pakeisti arba jos yra esamų paslaugų, prekių arba įrenginių tąsa, jeigu pakeitus tiekėją perkantysis subjektas privalėtų įsigyti medžiagų, darbų ar paslaugų, kurių techninės charakteristikos yra kitokios, ir dėl to atsirastų eksploatacijos ir priežiūros nesuderinamumas arba kiltų neproporcingų techninių eksploatacijos ir priežiūros sunkumų.

Taigi, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra galimas ne tik nustačius papildomų darbų, prekių ar paslaugų, kurie nebuvo įtraukti į pirminę sutartį, poreikį, bet tik tada, kada be nurodyto poreikio yra tenkinamos dvi (būtinos abi kartu) sąlygos:

• Pirma, prireikia papildomų darbų, paslaugų ar prekių pirkti iš to paties tiekėjo, kadangi tiekėjo pakeitimas negalimas dėl (i) ekonominių ar techninių priežasčių, tokių, kaip pagal pirminį pirkimą įsigytos įrangos, paslaugų ar įrenginių pakeičiamumo ir sąveikos reikalavimų užtikrinimas, ir (ii) dėl to, kad perkančiajam subjektui sukeltų didelių nepatogumų ar nemažą išlaidų dubliavimą. Pažymėtina, kad nurodytos priežastys yra alternatyvios, dėl to pakanka nustatyti bent vienos iš jų egzistavimą.

PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkte minima sąvoka prireikia reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama ir vertinama, ar objektyviai būtina (reikia) papildomų prekių, darbų ar paslaugų pirkti iš to paties tiekėjo. Tai reiškia, kad poreikis turi būti objektyvus ir nesąlygotas perkančiojo subjekto noro ar pan.

Nei PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nei kitose PĮ nuostatose nėra nurodyta, kokios konkrečiai ekonominės ir (ar) techninės priežastys gali pateisinti papildomų prekių, paslaugų ar darbų, neįtrauktų į pirminę sutartį, įsigijimą iš to paties tiekėjo, nevykdant naujos pirkimo procedūros. Tačiau PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra pateiktas pavyzdinis nurodytų priežasčių sąrašas, tai – pagal pirminį pirkimą įsigytos įrangos, paslaugų ar įrenginių pakeičiamumo ir sąveikos reikalavimų užtikrinimas, didelių nepatogumų ar nemažų išlaidų dubliavimo išvengimas.

Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju perkantysis subjektas, pirkimo-pardavimo sutarties ar preliminariosios sutarties vykdymo metu nustačiusi papildomų prekių, paslaugų ar darbų įsigijimo poreikį, kai tokia galimybė iš anksto nebuvo įtvirtinta pirkimo dokumentuose PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, privalo įvertinti, ar egzistuoja tokios ekonominės ir (ar) techninės priežastys, taip pat didelių nepatogumų, išlaidų dubliavimo grėsmė, kurios pateisintų papildomų prekių, paslaugų ar darbų įsigijimą iš pradinio tiekėjo, nevykdant naujos viešojo pirkimo procedūros.

VPT yra nurodžiusi, kad papildomų paslaugų įsigijimas iš konkretaus pradinio tiekėjo būtų galimas, pavyzdžiui, tokiu atveju, kai tiekėjas pagal sutartį įsipareigojo sukurti ir įdiegti naują informacinę sistemą (IS) bei po IS sistemos įdiegimo teikti programinės įrangos garantinės priežiūros paslaugas. Sutarties vykdymo metu (IS diegimo laikotarpiu) pasikeitė teisės aktai, dėl ko atsirado poreikis IS papildyti nauju funkcionalumu, kuris nebuvo įtrauktas į pirminio pirkimo techninę specifikaciją, tačiau yra būtinas, kad įdiegta IS tinkamai veiktų ir būtų pasiektas pirkimo tikslas. Papildomo IS funkcionalumo įdiegimo kaina – 7 proc. pradinės sutarties vertės. Įvertinus tai, kad papildomo funkcionalumo kūrimo metu bus modifikuojami ir esamos IS komponentai, tam tikrų funkcijų modifikavimo trikdžių ir problemų šalinimas tokiu atveju būtų labai komplikuotas, nes teikiant paslaugas keliems tiekėjams, būtų sunku identifikuoti trikdžių priežastis ir greitai rasti jų sprendimo būdus, o trečiajai šaliai atlikus netinkamus veiksmus ir tuo sukėlus visos sistemos trikdžius, jie negalėtų būti šalinami pagal dabartinio tiekėjo sutartinius garantinius įsipareigojimus^[31].

PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei kitose PĮ nuostatose taip pat nėra detalizuota, kokie konkrečiai dideli nepatogumai ar nemažas išlaidų dubliavimas pateisintų papildomų prekių, paslaugų ar darbų įsigijimą iš to paties tiekėjo. Laikoma, kad dideliais nepatogumais ir (ar) išlaidų dubliavimu galėtų būti , pavyzdžiui, tokios situacijos:

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas vykdė vandens valymo įrenginių išvalymo ir dumblo išvežimo paslaugų pirkimą. Pirkimo dokumentuose (techninėje specifikacijoje) buvo nurodyta, kad maksimalus dumblo kiekis – 100 tonų. Sudarius pirkimo sutartį ir tiekėjui ją vykdant, paaiškėjo, kad realus dumblo kiekis yra didesnis nei 100 tonų, t. y. -103. Taigi, perkančiajam subjektui iškilo poreikis įsigyti papildomas paslaugas – 3 t. dumblo išvalymo ir išvežimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimą laimėjęs tiekėjas jau yra atsivežęs ir sumontavęs visą dumblo išvalymui ir išvežimui reikalingą įrangą, taip pat į papildomų paslaugų apimtį, būtų nelogiška ir neracionalu vykdyti naują pirkimo procedūrą dėl 3 t tonų dumblo išvalymo ir išvežimo paslaugų, kadangi perkantysis subjektas patirtų papildomas ir nepagrįstas tiek ekonomines, tiek laiko sąnaudas. Dalis išlaidų, tokių, kaip reikalingos įrangos atsivežimo ir sumontavimo kaštai, būtų dubliuojamos. Tuo tarpu padidėjusi paslaugų apimtis nėra tokia, kad iš esmės pasikeistų pirkimo pobūdis, būtų siūloma kita kaina ir pan.

 

• Antra, atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 (penkiasdešimt) procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 (šimto) procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.

Sąvoka atskiro pakeitimo reiškia, kad PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkte nereglamentuojama, kiek konkrečiai kartų sutarties vykdymo metu sutartis gali būti keičiama PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Tačiau tokia teisė nėra neribota. PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas ribojimas, susijęs tiek su kiekvieno atskiro pakeitimo verte, tiek su bendra visų pakeitimų verte.

Kiekvieno atskiro pakeitimo vertė negali viršyti 50 (penkiasdešimt) procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tačiau didelis skaičius mažų pakeitimų, neviršijant atskirų pakeitimų verčių, kelia abejones dėl tokių pakeitimų techninės būtinybės.

 

Pavyzdys

Perkančiojo subjekto ir tiekėjo sudarytos bei vykdomos įrangos pirkimo-pardavimo sutarties vertė yra lygi 100 000,00 Eur (be PVM). Iškilus poreikiui įsigyti papildomą įrangos komponentą ir nustačius, kad papildomą prekę dėl techninių priežasčių - pagal pirminę sutartį įsigytos įrangos ir papildomai reikalingo komponento techninės sąveikos (suderinamumo) - būtina pirkti iš pradinio tiekėjo, atskiro pakeitimo, kuriuo įsigyjamos papildomos prekės, vertė negali viršyti 50 (penkiasdešimt) procentų pradinės sutarties vertės, t. y. 50 000,00 Eur (be PVM).

 

Tuo tarpu bendra (susumuota) atskirų pakeitimų vertė negali viršyti 100 procentų pradinės sutarties vertės.

 

Pavyzdys

Perkančiojo subjekto ir tiekėjo sudarytos bei vykdomos paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties vertė yra lygi 100 000,00 Eur (be PVM). Sutarties vykdymo metu perkantysis subjektas ir tiekėjas sudarė sutarties pakeitimą, pagal kurį perkantysis subjektas iš tiekėjo įsigijo papildomų paslaugų, kurių vertė – 40 000,00 Eur (be PVM), t. y. 40 proc. pradinės sutarties vertės. Pakartotinai perkantysis subjektas ir tiekėjas sudarė sutarties pakeitimą, pagal kurį perkantysis subjektas dar kartą iš tiekėjo įsigijo papildomų paslaugų, kurių vertė – 30 000, 00 Eur (be PVM), t. y. 30 proc. pradinės sutarties vertės. Atsižvelgiant į atskirų pakeitimų bendrą vertę – 70 000 Eur (be PVM), sutarties galiojimu metu, nustačius visas PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygas, perkantysis subjektas turėtų teisę įsigyti dar papildomų paslaugų už ne daugiau kaip 30 000,00 Eur (be PVM), kadangi, įsigijus papildomų paslaugų už didesnę sumą, būtų viršyta pradinė sutarties vertė (100 000,00 Eur (be PVM) ir toks sutarties pakeitimas būtų draudžiamas.

 

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vertinant sutarties ar preliminariosios sutarties keitimo galimybę (teisėtumą) PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tiek, kiek tai susiję su atskiro pakeitimo ir (ar) visų pakeitimų bendra verte, pradinei sutarties vertei neturi įtakos jau atliktų pakeitimų vertė, išskyrus pakeitimus, atliktus PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (dėl nurodytos išimties detaliau žiūrėti PĮ 97 straipsnio 3 dalies komentarą).

 

Pavyzdys

Perkančiojo subjekto ir tiekėjo sudarytos bei vykdomos paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties vertė yra lygi 100 000,00 Eur (be PVM). Sutarties vykdymo metu perkantysis subjektas ir tiekėjas sudarė sutarties pakeitimą, pagal kurį perkantysis subjektas iš tiekėjo įsigijo papildomų paslaugų, kurių vertė – 40 000,00 Eur (be PVM), t. y. 40 proc. pradinės sutarties vertės. Pakartotinai perkantysis subjektas ir tiekėjas siekia sudaryti sutarties pakeitimą, pagal kurį perkantysis subjektas dar kartą iš tiekėjo įsigytų papildomų paslaugų, kurių vertė – 50 000, 00 Eur (be PVM). Vertinant tokio pakeitimo galimumą (teisėtumą) jo vertės prasme, pradinė sutarties vertė yra būtent 100 000,00 Eur (be PVM), o ne 140 000,00 Eur (be PVM), t. y. prie pradinės sutarties vertės nepridedama perkančiojo subjekto įsigytų papildomų paslaugų vertė. Atsižvelgiant į tai, kad siekiamų įsigyti paslaugų vertė sudaro 50 proc. pradinės sutarties vertės, o bendra abiejų pakeitimų vertė – 90 000,00 Eur (be PVM) – neviršija 100 proc. pradinės sutarties vertės, perkantysis subjektas ir tiekėjas, tiek, kiek tai susiję su PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčio taikymu, galėtų sudaryti susitarimą dėl papildomų paslaugų įsigijimo.

 

Galiausiai, nepriklausomai nuo to, kokia yra konkretaus pakeitimo vertė ir (ar) bendra atskirų pakeitimų vertė, t. y. nepriklausomai nuo to, kad konkretaus pakeitimo vertė gali neviršyti 50 (penkiasdešimties) procentų pradinės sutarties vertės, o bendra pakeitimų vertė – 100 (šimto) procentų pradinės sutarties vertės, kaip to reikalaujama PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktyje, toks pakeitimas ir (ar) pakeitimai yra draudžiami, jeigu lemtų PĮ pirkimui nustatytos tvarkos netaikymą. Kitaip tariant, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinama, ar konkretus pakeitimas nelemia siekio išvengti PĮ pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.

 

Pavyzdys

Pagal PĮ nuostatas atliekamas supaprastintas pirkimas, kuriuo perkamos tam tikros paslaugos. Sutarties vertė – 400 000,00 Eur (be PVM). Iškilo poreikis atlikti sutarties pakeitimą, t. y. įsigyti papildomų paslaugų, kurių vertė – 30 proc. pradinės sutarties vertės. Kadangi po pakeitimo sutarties vertė būtų lygi 520 000,00 Eur (be PVM), tokiu atveju būtų peržengiama tarptautinio pirkimo vertės riba ir pirkimui turėtų būti taikoma PĮ tarptautiniam pirkimui nustatyta tvarka, todėl toks pakeitimas negalimas. Šiuo atveju sutarties pakeitimas būtų galimas, jeigu papildomų paslaugų būtų įsigyta ne daugiau nei 7 procentų pradinės sutarties vertės (bendra sutarties ir jos pakeitimo vertė – 428 000,00 Eur (be PVM)^[32]. (Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. buvo patikslintos tarptautinių pirkimų vertės ribos)^[33].

 

3) Pagal PĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protingas ir apdairus perkantysis subjektas negalėjo numatyti ir kai kartu yra šios sąlygos: pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio bei atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 (penkiasdešimties) procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 (šimto) procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės.

Taigi, PĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymui yra būtina nustatyti tris (būtinas visas kartu) sąlygas:

• Pirma, pakeitimo būtinybė turi būti atsiradusi dėl aplinkybių, kurių protingas ir apdairus perkantysis subjektas negalėjo numatyti. Pabrėžtina, kad perkantysis subjektas, jau rengdamas pirkimo sąlygas, atsižvelgdamas į pirkimo objektą, turėtų įvertinti tikėtinas sutarties vykdymo grėsmes ir, jas nustatęs, nurodyti galimus sutarties pakeitimus pagal PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

PĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punkte minima sąvoka būtinybė reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama ir vertinama, ar objektyviai egzistuoja būtinybė įsigyti papildomų prekių, paslaugų ar darbų būtent dėl nenumatytų aplinkybių, o ne dėl bet kokių kitų priežasčių.

Direktyvos 2014/25/ES preambulės 115-ojoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad sąvoka nenumatytos aplinkybės reiškia aplinkybes, kurių nebuvo įmanoma nuspėti, nepaisant to, kad perkantysis subjektas pagrįstai apdairiai rengėsi pradiniam sutarties skyrimui, atsižvelgdamas į visas jo turimas priemones, konkretaus projekto pobūdį ir charakteristikas, gerąją praktiką atitinkamoje srityje ir poreikį užtikrinti tinkamą rengiantis sutarties skyrimui panaudotų išteklių ir numatomos jos vertės santykį.

Sąvoka nenumatytos aplinkybės, o kartu ir galimybė keisti viešojo pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį nurodytu pagrindu, turėtų būti aiškinama ir taikoma griežtai (siaurai).

Teismų praktikoje vertinta ir pripažinta, kad, pavyzdžiui, konkrečios priežastys, dėl kurių reikėtų keisti sutarties vykdymo terminą, nelaikytinos nenumatytomis aplinkybėmis^[34]. LAT taip pat yra konstatavęs^[35], kad Vyriausybės skiriamas finansavimas savaime nelaikytinas nenumatomu įvykiu, juolab sukeliančiu ypatingą skubą. Vyriausybės veikla negali būti prilyginta nenuspėjamiems įvykiams, kurie ypatingai keistų įprastines pirkimų procedūrų taikymo sąlygas. Jei būtų priešingai, įprastinė Vyriausybės atliekama teisės aktų vykdomoji veikla pirkimų teisės prasme taptų ekstraordinarinė. ESTT taip pat ne kartą pripažino, kad valstybės institucijų veikla ir jos rezultatai nelaikytini nenumatomais įvykiais, nepaisant aplinkybės, jog konkrečiu atveju perkantysis subjektas nesitikėjo šios veiklos padarinių. ESTT yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog valstybės narės institucija, kuri pagal nacionalinę teisę viešųjų darbų projektų aprobacijos procedūros metu privalo pateikti savo sutikimą konkrečiam projektui, prieš tam nustatytą terminą išreiškia savo nepritarimą dėl priežasčių, dėl kurių ji tam turi teisę, nelaikoma nenumatomu įvykiu^[36].

Remiantis Europos Komisijos parengtu vadovu dėl Bendrijos taisyklių, taikomų viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymui, Europos Komisija nenumatytais įvykiais laiko tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai.

Tačiau sutarčių keitimo kontekste nenumatytos aplinkybės yra suprantamos plačiau nei tokie įvykiai, kurie viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas. Kitaip tariant, sutarčių keitimo kontekste nenumatytomis aplinkybėmis yra laikomos ir kasdieniniame gyvenime galinčios susiklostyti aplinkybės, kurių perkantysis subjektas negalėjo numatyti. Taigi, susiklosčius aplinkybėms, kurių perkantysis subjektas pagrįstai negalėjo numatyti, perkantysis subjektas turi teisę (nustatęs ir kitų būti sąlygų egzistavimą) įsigyti papildomų prekių, paslaugų ar darbų, nevykdydamas naujos pirkimo procedūros.

 

Pavyzdys

Tiekėjas pagal pirkimo sutartį įsipareigojo per 30 (trisdešimt) dienų terminą perkančiajam subjektui pristatyti prekes. Pasaulio sveikatos organizacijai paskelbus pandemiją dėl COVID-19 viruso, o Lietuvoje įvedus karantiną, daugelio ūkio subjektų veikla buvo sustabdyta arba apribota, atitinkamai sutriko tiekimo grandinės iš užsienio šalių. Tiekėjas informavo perkantįjį subjektą, kad objektyviai negalės įvykdyti sutarties per joje nustatytą terminą, nes 14 dienų vėluos prekių pristatymas tiekėjui iš gamintojo – šiaurės Italijoje veikiančios įmonės. Atitinkamai tiekėjas paprašė perkančiojo subjekto pakeisti sutartį, nurodant 14 dienų ilgesnį sutarties įvykdymo terminą. Kadangi pasaulinė pandemija ir karantinas, dėl kurių atsirado tiekimo sutrikimai, atitinka nenumatytų aplinkybių sampratą, perkantysis subjektas, įvertinęs objektyvias priežastis, turėtų pasirašyti su tiekėju sutarties pakeitimą dėl sutarties įvykdymo termino pratęsimo.

 

• Antra, pakeitimas, net ir tuo atveju, jeigu yra sąlygotas aplinkybių, kurių perkantysis subjektas negalėjo numatyti, iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio (dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio keitimo draudimo detaliau žiūrėti PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkto komentarą).
• Trečia, atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 (penkiasdešimties) procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 (šimto) procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės, taip pat šiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti PĮ pirkimui nustatytos tvarkos taikymo (detaliau žiūrėti PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentarą).

 

4) Pagal PĮ 97 straipsnio 1 dalies 4 punktą pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties šalis, su kuria perkantysis subjektas sudarė sutartį, pakeičiama nauja sutarties šalimi dėl konkrečių PĮ 97 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų priežasčių.

ESTT praktikoje išaiškinta, kad paprastai kito kontrahento nei tas, su kuriuo perkantysis subjektas iš pradžių sudarė sutartį, atsiradimas yra vienos iš esminių atitinkamos pirkimo sutarties sąlygų pasikeitimas, nebent toks kontrahentų pasikeitimas yra numatytas pirminės sutarties sąlygose, pavyzdžiui, nuostatoje dėl subrangos^[37]. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir subrangovo pakeitimas, net jei tokia galimybė numatyta sutartyje, išimtiniais atvejais gali reikšti tokį vieno iš esminių sutarties sąlygų pakeitimą, kai būtent konkretaus ūkio subjekto pasitelkimas, atsižvelgiant į atitinkamai paslaugai būdingus požymius, buvo lemiamas sutarties sudarymo veiksnys^[38].

Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad sutarties vykdymo laikotarpiu yra galimi įvairūs tiekėjų struktūriniai pokyčiai^[39], įstatymų leidėjas PĮ 97 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtino platesnį priežasčių, dėl kurių gali būti keičiama pradinė sutarties šalis, sąrašą, lyginant su ESTT praktikoje suformuota išimtimi.

Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas PĮ 97 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu yra teisėtas ir galimas tuo atveju, jeigu sutarties šalis keičiama dėl bent vienos iš trijų alternatyvių priežasčių:

• Pirma, įgyvendinant pirkimo dokumentuose iš anksto nedviprasmiškai, laikantis PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, suformuluotą pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros sąlygą ar pasirinkimo galimybę.

Remiantis nurodyta PĮ nuostata, perkantysis subjektas jau pirkimo dokumentuose (įskaitant, pirkimo sutarties projekte), laikydamasis PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, turi teisę nurodyti atvejus, kuomet, jau sudarius ir vykdant pirkimo ar preliminariąją sutartį, vienas tiekėjas gali būti pakeičiamas kitu. Tokio keitimo priežastys (prielaidos) turi būti objektyvios ir kitos nei to, kurios nurodytos PĮ 97 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktyje.

VPT yra nurodžiusi, kad galimybė pagal šį papunktį keisti sutarties šalį – labai ribota. VPT vertinimu, sutartis PĮ 97 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčio pagrindu galėtų būti teisėtai keičiama, pavyzdžiui, tokiu atveju:

 

Pavyzdys

Vykdant viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) projektą yra numatoma galimybė pakeisti sutarties šalį, t. y. kai pirkimo dokumentuose nustatoma įstojimo („Step-In“) teisė: tiekėjui netinkamai vykdant sutartį, nebegalint jos vykdyti ir panašiai, bei siekiant sutartį išsaugoti ir užtikrinti finansuotojo (asmens, suteikiančio tiekėjui finansiniame veiklos modelyje numatytą finansavimą, reikalingą tinkamai vykdyti jo įsipareigojimus pagal VPSP sutartį) suteikto finansavimo susigrąžinimą, tarp pirkimo vykdytojo, tiekėjo ir finansuotojo gali būti sudaromas tiesioginis susitarimas, kuriame nustatomos sąlygos reguliuojančios įstojimo („Step-In“) į VPSP sutartį atvejį, t. y. nurodomos aplinkybės, kurioms esant finansuotojas gali pasinaudoti įstojimo („Step-In“) teise, terminai, per kuriuos VPSP sutarties šalys ir finansuotojas turi atlikti atitinkamus veiksmus, VPSP sutarties šalių ir finansuotojo teisės ir pareigos, pasitraukimo („Step-Out“) sąlygos, ginčų sprendimo tvarka ir kitos aktualios sąlygos. Įstojimo („Step-In“) laikotarpiu finansuotojas gali laikinai perimti sutarties vykdymą paskiriant įgaliotinį vykdyti tiekėjo įsipareigojimus bei prisiimti teises pagal sutartį, kartu ar atskirai su tiekėju (tokiu atveju tiekėjas išlieka VPSP sutarties šalimi). Galimas ir visiškas tiekėjo teisių ir pareigų perleidimas tinkamam substitutui, kurį pasiūlo finansuotojas, o pirkimo vykdytojas priima sprendimą dėl pasiūlyto substituto tinkamumo. Tokiu atveju tiekėjas atleidžiamas nuo visų įsipareigojimų, kylančių iš VSPS sutarties ir šios sutarties šalimi tampa kitas subjektas – tinkamas substitutas^[40].

 

Nors pagal pažodinį PĮ 97 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčio tekstą jo taikymas nėra ribotas, jeigu pirkimo sutartyje tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinama sutarties šalies keitimo galimybė, Komentaro autorių nuomone, novacija (CK 6.141 straipsnis) nėra galima, t. y. perkančioji organizacija viešojo pirkimo sutartyje negali nurodyti tokios nuostatos, kad sutarties vykdymo metu tiekėjas gali būti tiesiog pakeistas kitu tiekėju. Vertinant priešingai, būtų pažeisti skaidrumo, lygiateisiškumo ir kiti viešųjų pirkimų principai (PĮ 29 straipsnis), kadangi tokiu atveju viešojo pirkimo sutartis būtų skiriama naujam tiekėjui be tinkamų procedūrų^[41].

Vis dėlto, kai paskelbtą viešojo pirkimo laimėtoją sudaro keli ūkio subjektai (nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykių), vieno jų pakeitimas nauju ar sudėties sumažėjimas (pavyzdžiui, iš pradžių buvus trims jungtinės veiklos partneriams, vienas jų pasitraukia) iš principo galimas, laikantis tam tikrų sąlygų. ESTT yra išaiškinęs, kad subrangovo pakeitimas, net jei tokia galimybė numatyta sutartyje, išimtiniais atvejais gali reikšti tokį vienos iš esminių sutarties sąlygų pakeitimą, kai vieno, o ne kito subrangovo pasitelkimas, atsižvelgiant į atitinkamai paslaugai būdingus požymius, buvo lemiamas sutarties sudarymo veiksnys^[42]. Taigi, sutarties nuostata dėl sutarties šalies keitimo turi atitikti ir nurodytą ESTT praktiką.

• Antra, dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, įskaitant jungimą ir skaidymą, atskyrimo ar bankroto procedūros, pradinio tiekėjo teises ir pareigas visiškai arba iš dalies perima kitas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Toks tiekėjo pakeitimas negali lemti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip negali būti siekiama išvengti PĮ taikymo.

Kaip matyti iš PĮ 97 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunkčio reguliavimo, tiekėjo pakeitimas nurodytu pagrindu yra galimas ir teisėtas tada, kada tiekėjo teisinis tapatumas pasikeičia, t. y. formaliai nelieka pirminio tiekėjo, su kuriuo sudaryta sutartis, tačiau yra kitas tiekėjas, kuris perima visas pradinio tiekėjo teises ir pareigas.

Aptarta situacija, t. y. visų teisių ir pareigų perdavimas yra galima tiekėjo reorganizavimo atveju. Reorganizavimas gali būti atliekamas šiais būdais:

• Jungimo būdu, kuris yra 2 (dviejų) rūšių: (1) prijungimas^[43] ir (2) sujungimas^[44].
• Skaidymo būdu, kuris pagal CK taip pat yra 2 (dviejų) rūšių: (1) išdalijimas^[45] ir (2) padalijimas^[46].

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas dar vienas bendrovės skaidymo būdas – bendrovės atskyrimas. Bendrovės atskyrimas įstatymo apibrėžiamas kaip juridinio asmens, kuris toliau tęs veiklą, dalies atskyrimas ir šiai daliai priskirtų turto, teisių ir pareigų pagrindu vienos ar kelių naujų bendrovių steigimas. Taigi, šiuo atveju reorganizuojama bendrovė (nuo kurios atskiriama dalis turto, įsipareigojimų, teisių bei pareigų, kurių pagrindu kuriama viena ar kelios naujos bendrovės) po reorganizavimo tęsia veiklą, t. y. nepasibaigia^[47]. Dėl to bendrovės skaidymas atskyrimo būdu neatitinka CK 2.95 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos reorganizavimo sampratos, kad reorganizavimas yra juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros.

Sąvoka tiekėjo reorganizavimas neapima verslo ar jo dalies perleidimo pardavimo sandorio pagrindu, todėl negalima situacija, kai, pavyzdžiui, pirkimo vykdytojas nori pakeisti tiekėją, su kuriuo sudaryta sutartis, dėl to, kad šis tiekėjas savo verslą ar jo dalį, susijusį su sutarties vykdymu, perleido pardavimo sandorio pagrindu kitam tiekėjui. Taigi, novacija (CK 6.141 straipsnis) pagal PĮ 97 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktį negalima. Situacija, kai keičiasi tik juridinio asmens akcininkai, o visas verslas ar jo dalis nėra parduodamas, nėra laikoma sutarties keitimu^[48].

Pagal PĮ 97 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktį sutartis taip pat gali būti keičiama dėl pradinio tiekėjo bankroto^[49]. Bankroto atveju pirkimo sutarties šalies pakeitimas kita šalimi yra aktualus tuo atveju, kai nemokumo procedūra nesibaigia likvidavimu, o kreditorių susitarimu vienas iš jų perima bankrutuojančios įmonės turtą ir įsipareigojimus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, kuomet tiekėjas yra jungtinės veiklos partnerių grupė ir vienam iš jungtinės veiklos partnerių yra iškelta bankroto procedūra, kyla klausimas dėl likusių jungtinės veiklos partnerių galimybės tęsti sutarties vykdymą.

VPT yra išaiškinusi, kad sutartis dėl vieno iš jungtinės veiklos partnerių bankroto gali būti keičiama, jeigu likę jungtinės veiklos partneriai turi reikiamą kvalifikaciją ir yra pajėgūs patys vykdyti sutartį. VPT vertinimu, sutarties keisti nebūtų galima, jeigu, pavyzdžiui, vienam jungtinės veiklos partneriui iškelta bankroto procedūra, tačiau tik jis vienas turėjo būtiną sertifikatą atlikti tam tikrus darbus, o likę jungtinės veiklos partneriai neturi reikiamos kvalifikacijos, todėl vieni patys visų sutartimi nustatytų įsipareigojimų įvykdyti negalėtų. Tokiu atveju sutarties šalys turėtų svarstyti galimybę pasitelkti subtiekėją, kuris atliktų bankrutavusio jungtinės veiklos partnerio darbus^[50]. Komentaro autorių nuomone, tiekėjui neturėtų būtu draudžiama pasitelkti naują jungtinės veiklos partnerį, jeigu, kaip nurodyta pirmiau, tiekėjo sudėtis nebuvo lemiamas sutarties sudarymo veiksnys^[51]. Tokia pozicija grindžiama ir tiekėjo sąvoka (samprata), kuri apima ir ūkio subjektų grupes (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 36 punkto komentarą).

Tačiau svarbu pažymėti, kad nurodyta situacija, nors ir koreliuoja su PĮ 97 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunkčiu, tiesiogiai į jo taikymo sritį nepatenka. Dėl to bankrutavusio jungtinės veiklos partnerio pakeitimo kitu ūkio subjektu ar likusių jungtinės veiklos partnerių sutarties vykdymo tęsimo teisėtumas apskritai vertintinas pagal PĮ 97 straipsnio 4 dalį, o ne PĮ 97 straipsnio 1 dalies 4 punktą (detaliau žiūrėti PĮ 97 straipsnio 4 dalies 4 punkto komentarą).

Keičiant sutartį visais PĮ 97 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktyje nurodytais atvejais, privalo būti užtikrinta, kad naujasis tiekėjas atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir nebūtų siekiama išvengti PĮ taikymo.

Susiklosčius situacijai, kai, pavyzdžiui, pirkimas atliekamas pasirinkus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, tiekėjas pripažįstamas laimėjusiu dėl vieno iš jungtinės veiklos partnerių aukštesnės nei pirkimo dokumentuose nurodytos kvalifikacijos (gauta daugiau balų), dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių norint pakeisti minėtą jungtinės veiklos partnerį kitu, kitas asmuo privalo būti ne žemesnės kvalifikacijos nei tas, kurį jis pakeičia^[52].

Pabrėžtina, kad situacija, kai perkančiajam subjektui pirminio paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų teikimas perduodamas kitam paslaugų teikėjui, kapitalo bendrovei, kurios vienintelis akcininkas yra pirminis paslaugų teikėjas, kontroliuojantis naująjį paslaugų teikėją ir duodantis jam nurodymus, jeigu tas pirminis paslaugų teikėjas ir toliau prisiima atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų vykdymą, laikytina kontrahento vidiniu persitvarkymu, kuris nėra esminių sutarties sąlygų pakeitimas^[53], todėl – galimas.

• Trečia, kai pats perkantysis subjektas prisiima tiekėjo įsipareigojimus dėl subtiekėjų.

Pažymėtina, kad pagal PĮ 97 straipsnio 1 dalies 4 punkto c papunktį pirkimo sutarties šalis savaime nėra keičiama, t. y. subrangovas netampa tiekėju, tiesiog pasikeičia mokėjimo prievolės subrangovui vykdytojas, bet tiekėjas lieka sutarties šalimi. Kitaip tariant, tai nėra sutarties šalies keitimas, tai – sutarties keitimas dėl piniginių prievolių.

PĮ 96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė perkančiajam subjektui tiesiogiai sumokėti subtiekėjui už jo tinkamai pateiktas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus (detaliau žiūrėti PĮ 96 straipsnio 2 dalies komentarą). Atsižvelgiant į PĮ 96 straipsnio 2 dalies reguliavimą, galimas sutarties pakeitimas, kai perkantysis subjektas prisiima įsipareigojimus subtiekėjų atžvilgiu.

 

Pavyzdys

Sutartimi perkami langai kartu su montavimo darbais. Jei pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose reikalauja, kad tiekėjas atskirai išskirtų įsigyjamų langų bei jų montavimo darbų kainas, tokio pobūdžio sutartis leistų atsiskaityti su subtiekėju tiesiogiai, jeigu tiekėjas pasiūlyme nurodo, kad įsigytus langus montuos jo pasitelktas subtiekėjas. Taigi, šiuo atveju tiekėjas lieka tas pats, o su subtiekėju bus tiesiogiai atsiskaitoma už jo atliktus sutartinius įsipareigojimus, t. y. už langų montavimo darbų atlikimą^[54].

 

Subtiekėjui išreiškus norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, turėtų būti sudaroma trišalė sutartis tarp pirkimo vykdytojo, sutartį sudariusio tiekėjo ir subtiekėjo, kurioje, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus, būtų aprašyta atsiskaitymo su subtiekėju tvarka (nurodomi atsiskaitymo terminai, banko sąskaitos numeris, pan.), taip pat nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams^[55].

Pažodžiui aiškinant PĮ 97 straipsnio 1 dalies 4 punkto c papunktį, toks sutarties pakeitimas galimas, jeigu pirkimo dokumentuose buvo nustatyta tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybė, kaip įtvirtinta PĮ 96 straipsnio 2 dalyje. VPT vertinimu, jeigu nei pirkimo dokumentuose, nei pirkimo sutartyje nėra įtvirtinta tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybė, toks pirkimo sutarties pakeitimas, subtiekėjui išreiškus norą dėl tiesioginio atsiskaitymo, galimai būtų esminis^[56].

Tačiau, Komentaro autorių nuomone, pirkimo sutarties pakeitimas dėl tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais, net ir tuo atveju, jeigu tokia galimybė iš anksto nebuvo įtvirtinta pirkimo dokumentuose ir (ar) pirkimo sutartyje, neturėtų būti vertinama kaip esminis sutarties keitimas, kadangi tai prieštarautų pačiai tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais esmei arba, kitaip tariant, paneigtų tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais tikslą – mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimo pirkimuose skatinimą^[57]. Be to, toks pakeitimas neabejotinai atitiktų ir PĮ 97 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kadangi tai, kad subrangovai gaus atlygį tiesiogiai iš perkančiojo subjekto, o ne iš tiekėjo, nepažeis nei šalių pusiausvyros, nei kitų ūkio subjektų teisių.

5) Pagal PĮ 97 straipsnio 1 dalies 5 punktą pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujo pirkimo procedūros, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis.

PĮ 97 straipsnio 1 dalies 5 punktu patvirtinama, kad, kaip jau nurodyta, PĮ nepateikia baigtinio galimų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties keitimo atvejų sąrašo. Priešingai – PĮ 97 straipsnio 1 dalies 5 punkto reguliavimas suponuoja išvadą, kad galimi visi pakeitimai, kurie nėra laikomi esminiais.

Esminio pakeitimo samprata, esminiam pakeitimui būdingi požymiai yra apibrėžti PĮ 97 straipsnio 4 dalyje ir išplėtoti nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje (dėl esminio sutarties pakeitimo detaliau žiūrėti PĮ 97 straipsnio 4 dalies komentarą).

Tuo tarpu nei PĮ 97 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nei kitose PĮ nuostatose nėra pateikta neesminio sutarties pakeitimo apibrėžtis, nėra nurodytų aiškių neesminio sutarties pakeitimo nustatymo kriterijų ir (ar) galimų neesminių sutarties pakeitimų pavyzdinio sąrašo.

LAT pirkimo sutarčių nuostatų keitimo praktikoje, be kita ko, pagrįstoje ESTT nuoseklia praktika šiuo klausimu, išaiškinta, kad, siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į viešųjų pirkimų dalyvius (lygiateisiškumą), viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas ES viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos, nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų^[58].

Vertinant konkretų planuojamą sutarties pakeitimą, reikėtų įvertinti, pirma, ar atitinkamu sutarties pakeitimu nebus pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai (PĮ 29 straipsnio 1 dalis) bei, antra, ar sutarties pakeitimu nebūtų nustatomos iš esmės naujos (skirtingos, nei pradinėje sutartyje) sutarties sąlygos, tokiu būdu sudarant naują šalių susitarimą^[59]. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, esant antrajai sąlygai, visuomet bus konstatuotas ir pirmosios sąlygos, t. y. skaidrumo bei lygiateisiškumo principų pažeidimas.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas vykdė kompiuterių pirkimą. Pirkimo dokumentuose buvo nurodyta, kad perkantysis subjektas perka 20 (dvidešimt) konkrečių parametrų kompiuterių. Vykdant sudarytą pirkimo sutartį, dėl padidėjusio darbuotojų skaičiaus (sujungus kelias įstaigas), paaiškėjo, kad perkančiajam subjektui yra reikalingas 1 (vienas) papildomas kompiuteris. Atsižvelgiant į papildomų prekių apimtį, būtų nelogiška ir neracionalu vykdyti naują pirkimo procedūrą dėl 1 (vieno) kompiuterio įsigijimo. Tuo tarpu padidėjęs kompiuterių skaičius nėra toks, kad iš esmės pasikeistų pirkimo objekto pobūdis, būtų siūloma kita kaina ir pan.

 

Nurodytas teisinis reguliavimas ir teismų praktika suponuoja išvadą, kad neesminiu ir todėl galimu sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimu PĮ 97 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme turėtų būti laikytinas bet koks pakeitimas, kuris neatitinka įstatyme ir teismų praktikoje nustatytų esminio pakeitimo kriterijų^[60] (detaliau apie esminio ir neesminio pakeitimo santykį žiūrėti PĮ 97 straipsnio 4 dalies komentarą).

VPT yra rekomendavusi^[61] neesminiu viešojo pirkimo sutarties pakeitimu laikyti pakeitimus, susijusius su, pavyzdžiui, (i) dalies sutartyje numatytų, tačiau nebereikalingų vykdyti darbų atsisakymu (svarbu pažymėti, kad, pavyzdžiui, jeigu sutarties pakeitimu yra atsisakoma ženklios dalies darbų, tačiau sutarties kaina nėra pakeičiama (atitinkamai nėra sumažinama, dėl ko tiekėjas gauna didesnę naudą), tokiu atveju sutarties pakeitimas nebus laikomas neesminiu, kadangi ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeis tiekėjo, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai)^[62], (ii) taip pat prekių pristatymo vietos pakeitimu (pirkimo vykdytojo buveinės pasikeitimu), (iii) sutarties rekvizitų pakeitimu, (iv) pakeitimais, kuriais konkretizuojamos sutarties sąlygos (patikslinamas prekių pristatymo adresas, nurodant konkrečią patalpą), (v) pakeitimais, kuriais keičiami atsakingi už sutarties vykdymą paskirti asmenys (kai tai susiję su sutartyje nurodytų asmenų liga, darbo santykių nutraukimu bei kitomis panašiomis aplinkybėmis) ir pan.

Taigi, kiekvienu atveju, siekiant pasinaudoti PĮ 97 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta galimybe pakeisti galiojančios pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties nuostatas, yra būtina įvertinti, ar (i) planuojamas pakeitimas nepažeis jau minėtų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, (ii) nebus sudaromas iš esmės naujas sandoris, (iii) pakeitimas nepateks į draudimų sąrašą dėl esminių sutarties pakeitimų pagal PĮ 97 straipsnio 4 dalį arba į PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1-4 punkto bei 2 dalies taikymo sritį.

 

2. PĮ 97 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuojamas dar vienas atvejis, kai pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama, neatliekant naujos pirkimo procedūros. PĮ 97 straipsnio 2 dalies pagrindu gali būti atliekami mažareikšmiai (de minimis) sutarties pakeitimai, dėl kurių nežymiai iki tam tikros vertės padidėja sudarytos pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertė. PĮ 97 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nurodymas, kad šios nuostatos taikymui nereikalaujama patikrinti, ar nėra PĮ 97 straipsnio 4 dalies 1-4 punktuose nurodytų aplinkybių, reiškia, kad nurodytu atveju svarbiausias kriterijus yra vertė, tuo tarpu į kitus kriterijus iš esmės neatsižvelgiama. PĮ 97 straipsnio 2 dalies pagrindu įprastai gali būti keičiama tiek sutarties vertė, t. y. padidinama sutarties kaina už sutartyje nurodytą objektą, tiek įsigyjamos papildomos prekės, paslaugos ar darbai.

Tačiau pagal nurodytą nuostatą galimas ir, pavyzdžiui, pristatymo termino sutrumpinimas, kuris lemia kaštų išaugimą. PĮ 97 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reguliavimas palengvina pirkimo sutarties pakeitimo galimybes dėl, pavyzdžiui, projektavimo klaidų nustatymo, PVM tarifo pasikeitimo, kai kainos indeksavimas neaptartas pačioje sutartyje ir pan. Vis dėlto VPT laikosi griežtesnės mažareikšmių (de minimis) sutarties pakeitimų aiškinimo pozicijos ir de minimis pateisina tais atvejais, kai paaiškėja papildomų kiekių būtinybė ar papildomų darbų, kurių reikia sutarties įvykdymo užbaigimui, poreikis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad PĮ 97 straipsnio 2 dalies taikymui yra svarbus PĮ, kaip lex specialis, santykis su CK 6.685 straipsnio nuostatomis. CK 6.685 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų. Tačiau, net jeigu nuo dėl tiekėjo nepriklausančių priežasčių (pavyzdžiui, kartu su pirkimo dokumentais paskelbto techninio projekto klaidų) darbų kaina padidėja mažiau nei 15 procentų, tiekėjas turi teisę reikalauti padidinti sutarties vertę PĮ 97 straipsnio 2 dalies pagrindu, netaikant bendrųjų CK 6.685 straipsnio 2 dalies taisyklių^[63].

Siekiant sutartį teisėtai pakeisti PĮ 97 straipsnio 2 dalies pagrindu, turi egzistuoti trys taikomos visos kartu sąlygos:

• Pirma, bendra atskirų pakeitimų vertė neviršija atitinkamų tarptautinio pirkimo vertės ribų, nurodytų PĮ 12 straipsnio 1 dalyje.

 

Pavyzdys

Vadovaujantis PĮ įtvirtintomis nuostatomis, įvykdytos tarptautinio pirkimo procedūros. Pirkimo vykdytojas įsigijo pastato rekonstrukcijos (vidaus ir išorės) darbus iš viso už 7 300 000,00 Eur (be PVM). Pradėjus vykdyti sutartį, paaiškėjo, kad yra reikalingi papildomi pastato vidaus rekonstravimo darbai (kuriuos iš principo galima buvo nusimatyti iš anksto), kurių vertė – 5 procentai, skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės (365 000,00 Eur (be PVM)). Vėlesniame sutarties vykdymo etape buvo dar kartą nuspręsta papildomai įsigyti analogiškų ų pastato vidaus rekonstravimo darbų, kurių vertė – 9 procentai, skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės (657 000,00 Eur (be PVM)^[64]. Nurodyti sutarties pakeitimai yra galimi, kadangi bendra jų vertė – 1 022 000,00 Eur (be PVM) (arba 14 proc. pradinės sutarties vertės) – neviršija tarptautinio darbų pirkimo sutarties vertės ribų.

 

Tuo atveju, jeigu sutartis yra sudaryta atlikus supaprastintą viešąjį pirkimą, pakeitimai pagal PĮ 97 straipsnio 2 dalį yra negalimi, jeigu, įvertinus bendrą sutarties ir jos pakeitimų vertę, būtų nustatyta, kad sudarant sutartį turėjo būti taikoma tarptautiniam pirkimui nustatyta tvarka.

 

Pavyzdys

Pagal PĮ nuostatas atliekamas supaprastintas pirkimas, kuriuo perkamos kurjerių paslaugos už 135 000,00 Eur (be PVM). Sutarties vykdymo metu reikalinga įsigyti papildomas kurjerių paslaugas, kurių vertė – 10 procentų, skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės (13 500,00 Eur (be PVM). Šiuo atveju keičiant sutartį, būtų tenkinamos visos PĮ 97 straipsnio 2 dalies 1), 2) bei 3) punktuose nustatytos sąlygos, tačiau po sutarties pakeitimo sutarties vertė padidėtų tiek, kad būtų pažeistas pirkimo būdas – sutarties vertė būtų 148 000,00 Eur be PVM (sutartis šiuo atveju turėjo būti sudaryta atlikus ne supaprastinto, bet tarptautinio pirkimo procedūras (tarptautinio paslaugų pirkimo vertės riba – 139 000,00 Eur be PVM), todėl toks sutarties pakeitimas negalimas.

 

Analogiškai, jeigu pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis sudaryta atlikus mažos vertės pirkimą, pakeitimai pagal PĮ 97 straipsnio 2 dalį yra negalimi, jeigu, įvertinus bendrą sutarties ir jos pakeitimų vertę, paaiškėtų, kad sudarant sutartį turėjo būti taikoma PĮ supaprastintam pirkimui nustatyta tvarka.

• Antra, bendra atskirų pakeitimų vertė neviršija 10 (dešimt) procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės prekių ar paslaugų pirkimo atveju ir 15 (penkiolikos) procentų – darbų pirkimo atveju.

Sąvoka atskirų pakeitimų reiškia, kad PĮ 97 straipsnio 2 dalyje nereglamentuojama, kiek konkrečiai kartų sutarties vykdymo metu sutartis gali būti keičiama PĮ 97 straipsnio 2 dalies pagrindu. Tačiau tokia teisė nėra neribota. PĮ 97 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas ribojimas, susijęs su bendra pakeitimų (nepriklausomai nuo jų skaičiaus) verte.

Bendra atskirų pakeitimų vertė, nepriklausomai nuo pakeitimų skaičiaus, prekių ar paslaugų pirkimo atveju negali viršyti 10 (dešimt) procentų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės.

 

Pavyzdys

Perkančiojo subjekto ir tiekėjo sudarytos bei vykdomos prekių pirkimo-pardavimo sutarties vertė yra lygi 80 000,00 Eur (be PVM). Perkantysis subjektas sutarties vykdymo metu iš tiekėjo įsigyja papildomų prekių, kurių vertė – 2 000 Eur (be PVM). Pakartotinai perkantysis subjektas iš tiekėjo įsigyja prekių, kurių vertė 4 000 Eur (be PVM). Nurodyti sutarties pakeitimai yra galimi ir teisėti PĮ 97 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi bendra atskirų pakeitimų vertė (6 000,00 Eur (be PVM)) (1) neviršija tarptautinio pirkimo vertės ribų, (2) neviršija 10 (dešimt) procentų bendros pradinės sutarties vertės (yra lygi 7,5 proc. bendros sutarties vertės) bei nepakeičia pirkimo sutarties pobūdžio.

 

Bendra atskirų pakeitimų vertė, nepriklausomai nuo pakeitimų skaičiaus, darbų pirkimo atveju negali viršyti 15 (penkiolikos) procentų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas ir rangovas yra sudarę statinio statybos rangos darbų sutartį, kurios vertė 2 000 000,00 Eur (be PVM). Sutarties vykdymo metu perkantysis subjektas PĮ 97 straipsnio 2 dalies pagrindu, nevykdydamas naujos pirkimo procedūros, turėtų teisę iš tiekėjo įsigyti papildomų darbų, kurių vertė būtų ne didesnė kaip 300 000,00 Eur (be PVM).

 

Kaip jau nurodyta PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentare, pagal PĮ 97 straipsnio 2 dalį keičiant pirkimo-pardavimo arba preliminariąją sutartį, pradinei sutarties vertei nustatyti neturi įtakos jau atliktų pakeitimų vertės – po kiekvieno PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2-4 punkto arba 97 straipsnio 2 dalies pagrindu atlikto sutarties pakeitimo pradinė sutarties vertė pakeitimo verte nedidinama (priešingai nei tuo atveju, kai pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertė yra peržiūrima pagal joje nurodytas kainų peržiūros sąlygas (detaliau žiūrėti PĮ 97 straipsnio 3 dalies komentarą).

• Trečia, pakeitimu iš esmės nepakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis (detaliau žiūrėti PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkto komentarą).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nepriklausomai nuo to, jog PĮ 97 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos de minimis (mažareikšmių) pirkimo sutarties keitimų taisyklės pagal vertę, tai jokiu būdu nereiškia, kad nurodytos nuostatos gali būti taikomos neribotai. Priešingai, sutarties pakeitimai pagal PĮ 97 straipsnio 2 dalį turi būti objektyviai pagrįsti ir motyvuoti, t. y. sutarties šalys negali be jokių argumentų ir priežasčių padidinti sudarytos darbų pirkimo sutarties vertę penkiolika procentų.

 

3. PĮ 97 straipsnio 3 dalyje yra reglamentuojamos pradinės sutarties vertės nustatymo taisyklės tuo atveju, kai yra atliekami sutarties pakeitimai. Pradinė sutarties vertė yra reikšminga, vertinant sutarties pakeitimų pagal PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2-3 punktus bei 97 straipsnio 2 dalį galimumą (teisėtumą).

Pradinė pirkimo sutarties (o taip pat ir preliminariosios sutarties) vertė (jeigu ji fiksuota) arba kainodaros taisyklės privalo būti apibrėžiamos kiekvienoje viešojo pirkimo sutartyje (detaliau žiūrėti PĮ 95 straipsnio 1 dalies 3 punkto komentarą).

Tiek, kiek tai susiję su PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto bei 97 straipsnio 2 dalies taikymu, pagal bendrąją taisyklę pradinė sutarties vertė nesikeičia visą sutarties galiojimo laikotarpį. Nurodyto reguliavimo tikslas – užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama sutarties keitimo galimybėmis. Jeigu kiekvieną kartą atlikus sutarties pakeitimą PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 punkto bei 2 dalies pagrindu pradinė sutarties vertė būtų padidinama pakeitimo verte, sutarties keitimo galimybė būtų ženkliai išplėsta arba netgi taptų iš esmės neribota (tiek, kiek tai susiję su pakeitimų verte), o tai neatitiktų PĮ 97 straipsnio tikslo.

Tačiau PĮ 97 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nurodytos taisyklės išimtis. Jeigu pirkimo sutarties arba preliminariosios sutarties vertė yra peržiūrima pagal pačioje sutartyje įtvirtintas kainų peržiūros sąlygas (PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pradine sutarties verte laikytina būtent sutarties vertė po atlikto pakeitimo.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas ir tiekėjas vykdo rangos darbų sutartį, kurios vertė – 1 000 000,00 Eur (be PVM). Sutartyje numatyta, kad sutarties vykdymo laikotarpiu, vieną kartą per metus sutarties kaina perskaičiuojama taikant Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtus statybos sąnaudų kainų indeksus, jeigu nuo pasiūlymo pateikimo dienos arba nuo sutarties kainos paskutinio indeksavimo statybos sąnaudų kainų pokytis yra didesnis kaip 5 procentai. Nurodytos nuostatos pagrindu atlikus sutarties kainos perskaičiavimą, sutarties vertė padidėjo, pavyzdžiui, iki 1 100 000,00 Eur (be PVM). Sutarties vykdymo metu, pavyzdžiui, atsiradus poreikiui įsigyti papildomų darbų dėl aplinkybių, kurių perkantysis subjektas negalėjo numatyti (PĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punktas), vertinant tokio pakeitimo galimumą (teisėtumą), pradine sutarties verte būtų laikoma būtent po sutarties kainos indeksavimo patikslinta sutarties vertė, t. y. 1 100 000,00 Eur (be PVM).

 

4. PĮ 97 straipsnio 4 dalyje yra reglamentuojami esminio sutarties pakeitimo, kuris yra draudžiamas (PĮ 97 straipsnio 1 dalies 5 punktas), samprata ir bendrieji tokio pakeitimo nustatymo kriterijai.

Direktyvos 2014/25/ES preambulės 113-ojoje konstatuojamojoje dalyje pažymėta, kad esminių pakeitimų samprata buvo įtvirtinta, atsižvelgiant į suformuotą ESTT praktiką^[65], nurodant, kad esminiai pradinės sutarties pakeitimai visų pirma susiję su šalių tarpusavio teisių ir pareigų taikymo sritimi ir turiniu, įskaitant intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą. Tokie pakeitimai rodo šalių ketinimą iš naujo derėtis dėl esminių tos sutarties sąlygų. Visų pirma taip yra tuo atveju, jeigu iš dalies pakeistos sąlygos, jei būtų buvusios įtrauktos į pradinę procedūrą, būtų dariusios įtaką procedūros baigčiai.

Pagal PĮ 97 straipsnio 4 dalį esminiu pakeitimu visais atvejais laikomas toks pakeitimas, kuriuo pakeičiama pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis (dėl sutarties bendrojo pobūdžio ir draudimo jį keisti detaliau žiūrėti PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkto komentarą).

PĮ 97 straipsnio 4 dalies 1-4 punktuose taip pat yra nurodyti 4 (keturi) alternatyvūs atvejai, kuomet pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas visada laikomas esminiu.

1) Pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų^[66].

Vertinant šią sąlygą, turi būti atsižvelgta į tai, ar pakeitimas būtų turėjęs įtakos rinkoje veikiantiems tiekėjams, kurie anksčiau nedalyvavo pirkime pagal pirminės siūlytos viešojo pirkimo sutarties sąlygas, t. y. ar šie subjektai galimai būtų dalyvavę, jeigu pakeista sąlyga būtų nurodyta pirminėse pirkimo sutarties sąlygose. Kitaip tariant, vertinama, ar galimai būtų pasikeitęs rinkoje veikiančio tiekėjo ekonominis elgesys, priimant sprendimą (i) dalyvauti viešajame pirkime, jeigu jis tokios galimybės nerealizavo arba (ii) dalyvauti tame pirkime kitomis sąlygomis, lyginant su tomis, kurioms esant jis pateikė pasiūlymą. Sprendžiant dėl pirkimo sutarties sąlygos pakeitimo, pagal analogiją taikytini tokie atvejai, kai keičiamos pirkimo sąlygos, kurios būtų lėmusios tai, kad reikėtų grįžti į ankstesnę pirkimo stadiją ar netgi iš naujo skelbti pirkimą. Pavyzdžiui, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose buvo nustatęs, kad pirkimo sutarties vykdymo terminas yra 12 mėnesių, tačiau, sudarius pirkimo sutartį, jis buvo pakeistas į 18 mėnesių sutarties vykdymo terminą su 6 mėnesių darbų vykdymo atidėjimu^[67].

Dar vienas naujos sąlygos, kuri būtų laikoma esminiu pakeitimu, pavyzdys yra, kai pirminėse pirkimo sąlygose buvo nurodyta, jog tiekėjai turi pateikti užtikrinimą 100 procentų prekių vertės, o vėliau pakeičiama, jog reikia pateikti tik 50 procentų prekių vertės, kadangi laimėtojas negali pateikti didesnės vertės užtikrinimo^[68].

Sprendžiant dėl to, ar pakeitimas yra esminis, taip pat turi būti vertinama, kokią įtaką konkrečios sąlygos pakeitimas būtų turėjęs pasiūlymo vertinimo pagal ekonominio naudingumo kriterijus etape, t. y. jeigu dėl sąlygos pakeitimo būtų galėję pasikeisti skiriami balai, pirkimo laimėtojas – tokiu atveju sąlygos pakeitimas bus laikomas esminiu.

 

2) Dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje^[69].

Ši sąlyga dėl esminio pakeitimo yra susijusi pirmiausia su kainos, kaip esminės viešojo pirkimo sutarties sąlygos, pakeitimu. Kitaip tariant, pirkimo sutarties kaina išimtinai tiekėjo naudai ir be nustatytų objektyvių sąlygų negali būti didinama^[70]. Papildomų paslaugų įsigijimas iš to paties tiekėjo už tokią kainą, kuri padengtų tiekėjo nuostolius, vykdant pagrindinius pirkimo sutarties įsipareigojimus, taip pat gali būti laikomas esminiu viešo pirkimo sutarties ar jos kainos pakeitimu tiekėjo naudai^[71]. Tačiau tuo atveju, jeigu sutarties kaina yra keičiama pagal PĮ 97 straipsnio 2 dalį (de minimis pakeitimas), toks pakeitimas, lemiantis ekonominės pirkimo sutarties pusiausvyros pasikeitimą tiekėjo naudai, nelaikytinas esminiu ir draudžiamu.

Kita vertus, jeigu ekonominė pusiausvyra pasikeičia perkančiojo subjekto naudai (pavyzdžiui, sumažinant pirkimo sutarties kainą), yra žymiai mažesnė tikimybė, jog pakeitimas būtų pripažintas esminiu^[72]. Vis dėlto, pavyzdžiui, jeigu tiekėjas sumažina pirkimo sutarties kainą perkančiojo subjekto naudai tik tam, kad pirkimo sutartis nebūtų nutraukta, toks pakeitimas būtų laikomas esminiu, kadangi nesant tokio pakeitimo, pirkimo sutartis būtų nutraukta ir vykdoma nauja pirkimo procedūra^[73].

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrais atvejais kainos pakeitimas pirkimo sutartyje gali būti siejamas išimtinai su techninio pobūdžio pakeitimais, kurie nebus laikytini esminiais, pavyzdžiui, jeigu pakeitimas susijęs su nacionalinės valiutos pakeitimu į eurus ir dėl to yra reikalingas kainos suapvalinimas^[74].

Tuo tarpu pirkimo sutarties pakeitimai, kuriais, nors ir nekeičiama kaina, tačiau pagerinama tiekėjo (sutartinė) padėtis vykdant sutartį, laikomi esminiais pakeitimais. Pavyzdžiui, be objektyvaus pagrindo netesybų dydžio sumažinimas ar jų atsisakymas, sutarties įvykdymo termino pakeitimas jį prailginant, nesant tam svarių teisinių (technologinių) priežasčių^[75], tiekėjui nustatytų sutartinių prievolių (pareigų), ypač esminių, perkančiojo subjekto, kaip kreditoriaus, atžvilgiu atsisakymas arba pakeitimas tiekėjo naudai bus laikomas esminiu sutarties pakeitimu.

Atskiri pirkimo sutarties pakeitimų atvejai, dėl kurių gali pasikeisti ekonominė sutarties pusiausvyra tiekėjo naudai, tačiau kurie nelaikytini esminiais pagal komentuojamo straipsnio 4 dalį, nustatyti PĮ 97 straipsnio 2 dalyje. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl esminio pakeitimo pagal PĮ 97 straipsnio 4 dalies 2 punkto sąlygą, turi būti kartu įvertinama, ar pakeitimas neatitinka PĮ 97 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad VPT Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 54 punkte nurodyta, kad, kai darbų atlikimo laikotarpis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo trukmė kartu su numatytu sutarties pratęsimu yra ilgesnė nei 2 (dveji) metai, pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose privalo (jei trumpesnė – gali) nustatyti fiksuotą kainą su peržiūra arba fiksuotą įkainį su peržiūra arba kitą kainos apskaičiavimo būdą, kartu nustatant ir sutarties kainos (įkainių) peržiūros sąlygas. Tokiu atveju, sutartyje nustačius kainos ar įkainio peržiūros taisykles, susiklosčiusius sutartyje nurodytoms aplinkybėms, kaina ar įkainis yra keičiami pagal PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Tačiau, atsižvelgiant į Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 54 punkto privalomą pobūdį (PĮ 95 straipsnio 1 dalies 3 punktas), remiantis kasacinio teismo praktika, net perkančiajam subjektui sutartyje ir nenustačius kainos ar įkainio perskaičiavimo taisyklių, tiek, kiek tai susiję su PVM pasikeitimu, kuris nereikalauja platesnių aiškinimų (taikymo variantų), o tik aritmetinių skaičiavimų atlikimo, sutarties kaina dėl pasikeitusio PVM tarifo galėtų būti perskaičiuojama, remiantis PĮ 97 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ir tai nebūtų laikoma esminiu sutarties pakeitimu, kadangi tiekėjams negali kilti neigiamos pasekmės dėl perkančiųjų subjektų netinkamo pareigų vykdymo. Jeigu nurodytu atveju perkantysis subjektas nesutiktų keisti pirkimo sutarties dėl pasikeitusio PVM tarifo, tiekėjas dėl sutarties pakeitimo galėtų kreiptis į teismą^[76]. Nurodytą aiškinimą pagrindžia ir subsidiariai taikytinas CK 6.189 straipsnio 1 dalies reguliavimas, pagal kurį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai*.

 

3) Dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis^[77].

Vertinant, ar pakeitimas laikytinas esminiu pagal PĮ 97 straipsnio 4 dalies 3 punkto sąlygą, kartu turi būti vertinama, ar pakeitimas nepatenka į PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkto išimtis, kai yra leidžiamas pirkimo sutarties pakeitimas. Kitaip tariant, turi būti vertinama sąlyga labai padidėja, kadangi mažareikšmis pirkimo sutarties pakeitimas, patenkantis į PĮ 97 straipsnio 2 dalies išimtį, nebūtų laikytinas esminiu. Be to, pirkimo sutarties pakeitimas iki 50 procentų pradinės pirkimo sutarties vertės PĮ 97 straipsnio 1 dalies atvejais yra leidžiamas. Visais atvejais sąlyga labai padidėja vertinama, atsižvelgiant į pirkimo sutarties vertę, kadangi mažos vertės pirkimo sutarčiai gali daryti didelę įtaką toks pat vertės pakeitimas, kuris tarptautinės vertės pirkimui neturės reikšmingos įtakos. Pavyzdžiui, ESTT^[78] sprendė, kad pakeitimas buvo atliktas pratęsiant pirkimo sutartį tokiam terminui, jog pratęsimo laikotarpiu atliktų papildomų darbų vertė beveik prilygo pagrindinės pirkimo sutarties vertei, todėl laikytas esminiu pakeitimu. Ypač griežtai turi būti vertinamos tos situacijos, kai papildomų darbų vertė viršija nustatytas tarptautinės vertės ribas ir nėra vykdomi atskiri pirkimai dėl šių darbų^[79].

Komentuojama esminio pakeitimo sąlyga apima tiek tuos atvejus, kai yra papildomai įsigyjama pagal pirkimo sutartį numatytų prekių, paslaugų ar darbų, tiek ir tuos, kai papildomai įsigyjama prekių, paslaugų ar darbų, kurie visiškai nenumatyti pirkimo sutartyje^[80].

 

4) Kai tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu PĮ 97 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys.

Pirkimų procedūrų vykdymo rezultatas – atrinktas konkretus rinkos dalyvis, su kuriuo yra sudaroma pirkimo sutartis bei kuris faktiškai vykdo sutartinius įsipareigojimus, t. y. perkantiesiems subjektams yra svarbus tiekėjo individualizavimas.

Priešingu atveju, pirkimo sutarties vykdymo metu, keičiant tiekėją, būtų pažeisti skaidrumo, lygiateisiškumo ir kiti pirkimų principai (PĮ 29 straipsnis), kadangi tokiu atveju pirkimo sutartis būtų skiriama naujam tiekėjui be tinkamų procedūrų^[81].

Pagal bendrąsias pirkimų taisykles yra draudžiama perduoti savo teises ir pareigas pagal pirkimo sutartį tretiesiems asmenims, t. y. yra draudžiama tiekėjo, kaip pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) šalies, novacija (CK 6.141–6.143 straipsniai), išskyrus PĮ 97 straipsnio 1 dalies 4 reglamentuojamais atvejais, kurių sąrašas yra baigtinis.

Tačiau teismų praktikoje, sprendžiant dėl jungtinės veiklos partnerių grupės sudėties pasikeitimo pirkimo procedūrų metu, yra išaiškinta, kad vienodo požiūrio į ūkio subjektus principas turi būti aiškinamas taip, kad perkantysis subjektas nepažeidžia šio principo, kai leidžia vienam iš dviejų ūkio subjektų, sudariusių įmonių grupę, kuri buvo pakviesta teikti pasiūlymą, pakeisti šią grupę jai iširus ir savo vardu dalyvauti viešojo pirkimo sutarties sudarymo derybų procedūroje su sąlyga, jog nustatyta, pirma, kad šis ūkio subjektas pats atitinka perkančiojo subjekto nustatytus reikalavimus ir, antra, jo tolesnis dalyvavimas minėtoje procedūroje neiškreipia kitų konkurso dalyvių konkurencinės padėties^[82]. Nurodyta teismų praktika pagal analogiją taikytina ir vertinant jungtinės veiklos partnerių grupės sudėties pasikeitimą pirkimo sutarties vykdymo metu.

 

5. PĮ 97 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad tuo atveju, kai planuojamas atlikti pirkimo sutarties pakeitimas neatitinka PĮ 97 straipsnio 1 arba 2 dalies taikymo sąlygų, toks pakeitimas PĮ 97 straipsnio pagrindu yra negalimas.

Tuo tarpu perkantysis subjektas, nustatęs konkretaus pakeitimo, neatitinkančio PĮ 97 straipsnio reikalavimų poreikį, pavyzdžiui, papildomų darbų, kurių vertė viršija PĮ 97 straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytas leidžiamo pakeitimo vertės ribas, privalo vykdyti naują pirkimo procedūrą, laikydamasis jai taikytinų PĮ taisyklių (reikalavimų).

---

 

 

---