99 Straipsnis. Pirkimo sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas

1. Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti, kai:

1) sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, kaip nustatyta Civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), arba priimtas perkančiojo subjekto sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė sutartyje nustatytą sankciją;

2) priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiojo subjekto reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.

2. Šio straipsnio 1 dalyje ir mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytas terminas skaičiuojamas:

1) jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiojo subjekto sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, – nuo šio įstatymo 108 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino pabaigos;

2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiojo subjekto sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos;

3) nuo teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas perkančiojo subjekto reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo dienos.

3. Perkantysis subjektas, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja tiekėją.

 

PĮ 99 straipsnyje yra reglamentuojami tiekėjų įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą^[1] (kitaip – „juodąjį tiekėjų sąrašą“) pagrindai ir tvarka, taip pat tiekėjų informavimo apie jų įtraukimą į nurodytą sąrašą terminai. PĮ 99 straipsnis aiškinamas ir taikomas sistemiškai su PĮ 101 straipsnio 1 dalies 11 punktu, kuriame įtvirtinta VPT funkcija administruoti perkančiųjų subjektų pagal komentuojamą straipsnį paskelbtą informaciją (detaliau žiūrėti PĮ 101 straipsnio 1 dalies 11 punkto komentarą), bei VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punktu, kuriame nurodytas tiekėjų pašalinimo iš pirkimo procedūrų pagrindas – tiekėjas, įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (detaliau dėl nurodyto pašalinimo pagrindo taikymo žiūrėti PĮ 59 straipsnio, VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkto, 8 dalies komentarą).

 

1. PĮ 99 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų CVP IS VPT nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal PĮ 62 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti.

Sąvokos skelbia vartojimas reiškia, kad PĮ 99 straipsnio 1 dalies nuostatos nesuteikia perkančiajam subjektui diskrecijos spręsti dėl netinkamai viešojo pirkimo sutartį vykdžiusių tiekėjų įtraukimo ar neįtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Esant įstatyme nustatytiems pagrindams, perkantieji subjektai privalo išviešinti pirkimo sutartis pažeidusius tiekėjus. Taigi nepatikimo tiekėjo išviešinimas yra ne perkančiojo subjekto teisė, o pareiga, kurios vykdymas yra privalomas, pagrįstas siekiu apsaugoti perkančiuosius subjektus nuo tiekėjų, nevykdančių sutartinių įsipareigojimų^[2]. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nepatikimų tiekėjų sąrašo sudarymu yra ginamas viešasis interesas, apsaugantis perkančiuosius subjektus nuo sutarčių sudarymo su nekokybiškas paslaugas ir (arba) prekes teikiančiais, ar darbus atliekančiais asmenimis (tiekėjais)^[3]. Kita vertus, šio instituto preventyvus pobūdis lemia ir tai, kad papildomai užtikrinamas jau sudarytų pirkimo sutarčių tinkamas vykdymas.

Pagal PĮ 99 straipsnio 1 dalį, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, į Nepatikimų tiekėjų sąrašą privalo būti įtraukti šie subjektai:

1) Tiekėjas – tiek juridinis, tiek fizinis asmuo. Tačiau, viešinant duomenis apie fizinį asmenį, būtina užtikrinti, kad nebus pažeistos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos. VPT yra nurodžiusi, kad Nepatikimų tiekėjų sąraše skelbiant informaciją apie tiekėją – fizinį asmenį, perkantysis subjektas turėtų skelbti tik tiek asmens duomenų, kiek reikia identifikuoti konkretų fizinį asmenį kaip ūkio subjektą (pavyzdžiui, fizinio asmens vardą, pavardę, individualios veiklos pažymėjimo arba verslo liudijimo numerį), neskelbti ypatingų asmens duomenų ir asmens kodo, neskelbti fizinio asmens kontaktinių duomenų (pavyzdžiui, fizinio asmens abonento, telefono ryšio numerio, nors ir naudojamo verslo tikslais ar darbinių funkcijų vykdymui, fizinio asmens gyvenamosios vietos adreso) be jo sutikimo.^[4]. Grėsmė, kad Nepatikimų tiekėjų sąraše paviešinus tik netinkamai sutartį vykdžiusio ir (ar) neįvykdžiusio tiekėjo – fizinio asmens – vardą ir pavardę, nurodyti duomenys gali sutapti su kito fizinio asmens duomenimis, turėtų (galėtų) būti minimizuota bendradarbiavimo tarp tiekėjo ir perkančiojo subjekto pagalba. Be to, tiekėjas, vadovaudamasis PĮ 107 straipsniu, kiekvienu atveju turi teisę ginčyti perkančiojo subjekto sprendimą dėl tiekėjo pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūrų, įrodinėdamas, kad ne jis yra įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (jame nurodytų asmens duomenų sutapties ar kito perkančiojo subjekto apsirikimo atveju).

2) Visi ūkio subjektų grupės nariai – tuo atveju, jeigu tiekėjas yra jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti ūkio subjektų grupė, nustačius, kad egzistuoja tiekėjo įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrindas, į jį turi būti įtraukti visi ūkio subjektų grupės nariai, nepriklausomai nuo to, kurio konkrečiai jungtinės veiklos partnerio veiksmai ir (ar) neveikimas nulėmė netinkamą sutarties vykdymą ar neįvykdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant į tai, jog subtiekėjams kaip ir tiekėjams taikomi tam tikri reikalavimai, subtiekėjai turėtų būti vertinami kaip tiekėjo grupės dalis, juolab kad subtiekėjas, priešingai nei kitas trečiasis asmuo (pavyzdžiui, įrangos nuomotojas ar prekių tiekėjas statybų rangoje), perkančiojo subjekto naudai betarpiškai (fiziškai, organizaciniu aspektu) prisideda prie pirkimo sutarties vykdymo^[5]. Dėl to, ūkio subjektų grupę sudarant tiek jungtinės veiklos partneriams, tiek subrangovams, visi ūkio subjektų grupės nariai trauktini į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, jeigu nustatomas PĮ 99 straipsnyje įtvirtintas pagrindas.

3) Ūkio subjektai, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas – tuo atveju, jeigu tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, rėmėsi kitų ūkio subjektų pajėgumais tam, kad atitiktų perkančiojo subjekto nustatytus kvalifikacijos (ekonominio ir finansinio pajėgumo) reikalavimus, ir nurodyti ūkio subjektai prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą (detaliau žiūrėti PĮ 62 straipsnio 5 dalies komentarą), į Nepatikimų tiekėjų sąrašą turi būti įtrauktas ne tik tiekėjas, bet ir solidarią atsakomybę prisiėmę ūkio subjektai, nepriklausomai nuo to, ar sutartis netinkamai įvykdyta (neįvykdyta) dėl jų, ar ne dėl jų veiksmų. Tai reiškia, kad ūkio subjektų, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas, įrašymui į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, priešingai nei įrašymui į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, nėra būdinga asmeninė ūkio subjekto atsakomybė (sankcija) (detaliau žiūrėti PĮ 63 straipsnio 1 dalies komentarą). Taip pat, ūkio subjektų, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas, įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nelaikytinas ir sutartine atsakomybe, jeigu sutartis neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta ne dėl jų veiksmų.

 

Tačiau, tuo atveju, jeigu ūkio subjektai, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas, nebuvo prisiėmę solidarios atsakomybės už pirkimo sutarties įvykdymą (savanoriškai ar dėl to, kad perkantysis subjektas to nepareikalavo), nustačius, kad pirkimo sutartis įvykdyta netinkamai ar neįvykdyta, į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra įtraukiamas tik tiekėjas.

Pagal PĮ 99 straipsnio 1 dalį tiekėjas (vienadalis ar jungtinis), o esant aptartoms sąlygoms, ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais jis rėmėsi, į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukiami nustačius bent vieną iš 3 (trijų) alternatyvių pagrindų:

1) Sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo (detaliau dėl esminio sutarties pažeidimo sampratos ir perkančiojo subjekto teisės vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo žiūrėti PĮ 98 straipsnio 3 dalies komentarą).

2) Priimtas perkančiojo subjekto sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė sutartyje nustatytą sankciją. Nei PĮ 99 straipsnio 1 dalyje, nei kitose PĮ nuostatose nedetalizuojama, kokios konkrečiai sutarties sąlygos gali būti kvalifikuojamos esminėmis sutarties sąlygomis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vertinimas, kurios sąlygos yra esminės, o kurios – ne, priklauso nuo sutarties rūšies, jos pobūdžio, šalių išreikštos valios, susitarimo, įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykius^[6]. VPT taip pat yra nurodžiusi, kad pavyzdinio esminių pirkimo sutarties sąlygų sąrašo nėra, nes kiekvienu atveju dėl pirkimo objekto ypatybių, esminės sąlygos gali būti skirtingos. Teismų praktikoje kaip dažniausi esminių sutarties sąlygų pavyzdžiai išskiriamas sutarties terminas, kokybė. Dėl to perkantysis subjektas kiekvieną kartą turėtų vertinti (taip pat tai įtvirtinti sutartyje), kokias sąlygas laikyti esminėmis. Bet kokiu atveju perkantysis subjektas negali vertinti ar parengti tokių esminių pirkimo sutarties nuostatų, kurios pažeistų imperatyviąsias teisės normas (CK 1.80 straipsnis, 6.157 straipsnis), teisės principus (CK 1.5 straipsnis), būtų neatitinkančios proporcingumo ir protingumo reikalavimų^[7].

PĮ 99 straipsnio 1 dalyje taip pat nedetalizuota didelių arba nuolatinių trūkumų samprata. LAT, taikydamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusį VPĮ, sprendė dėl nuolatinių sutarties vykdymo trūkumų pripažinimo esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio perkantysis subjektas vienašališkai nutraukė sutartį; teismas nurodė, kad vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą^[8].

Pažymėtina, kad pagal PĮ 91 straipsnio 1 dalį didelių arba nuolatinių trūkumų pagrindas nesusietas su sutarties esminiu pažeidimu ar jos nutraukimu, todėl tam, kad tiekėjas būtų įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, pakanka įrodyti savarankišką trūkumų pagrindą. Atsižvelgiant į tai, kad sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią ir šalys privalo sutartis vykdyti taip, kaip jose nurodyta, vertintina, jog pirkimo sutartyje šalys gali apibrėžti atvejus, kas laikoma dideliu ir nuolatiniu sutarties vykdymo trūkumu, suteikiančiu teisę perkančiajam subjektui taikyti sutartyje įtvirtintas sankcijas ir tiekėją įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Taigi, remiantis komentuojamu pagrindu, perkančiojo subjekto sprendimas skirti tiekėjui sankciją už esminės sutarties sąlygos vykdymą su nuolatiniais ar dideliais trūkumais, lemiantis tiekėjo įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, yra grindžiamas, įskaitant, bet neapsiribojant, pirkimo sutarties sąlygomis. Dėl tikslumo bei aiškumo, taip pat siekiant išvengti papildomų ginčų, rekomenduotina būtent sutartyje apibrėžti, kas bus laikoma dideliu ar nuolatiniu sutarties vykdymo trūkumu. Tuo tarpu  tiekėjai, jau prieš teikdami pasiūlymus, turėtų itin atidžiai susipažinti su pirkimo sutarties projektu, išsiaiškinti, kokios yra esminės sutarties sąlygos, kaip sutartyje yra apibrėžti sutarties vykdymo dideli ir nuolatiniai trūkumai bei kokios yra numatytos sankcijos. Taigi, prieš teikdamas pasiūlymą, tiekėjas turėtų tinkamai įsivertinti savo pajėgumą įvykdyti pirkimo sutartį joje nustatytomis sąlygomis bei riziką, kad nesėkmės atveju perkančiojo subjekto sprendimu gali būti įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad PĮ 99 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme (priešingai nei PĮ 98 straipsnio 3 dalies taikymo prasme) esminės viešojo pirkimo sutarties sąlygos pažeidimas ir sankcijos už tai skyrimas gali būti (nors ir neprivalo) tapatus esminiam sutarties pažeidimui. Kitaip tariant, nors esminės sutarties sąlygos pažeidimas, priešingai nei esminis pažeidimas, nesuteikia perkančiajam subjektui teisės vienašališkai nutraukti sutartį, tiek vienu, tiek kitu atveju tai lemia tiekėjo įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Taigi, tam, kad ūkio subjektas PĮ 99 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu būtų įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nėra būtina, jog sutartis būtų nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, pakanka, kad: pirma, perkantysis subjektas priimtų sprendimą, kuriame būtų konstatuota, kad tiekėjas bent vieną konkrečiai nurodytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, antra, perkantysis subjektas už tai tiekėjui pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, pavyzdžiui, delspinigius ar kitokio pobūdžio netesybas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad praktikoje šios stadijos gali sutapti, t. y. perkantysis subjektas priima sprendimą tiekėjui už esminės pirkimo sutarties sąlygos vykdymą su dideliais arba nuolatiniais trūkumais taikyti sutartyje numatytą sankciją ir apie tokį savo sprendimą informuoja tiekėją.

3) Priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiojo subjekto reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Nurodytas tiekėjų įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrindas reiškia, kad jo taikymui nebūtinas pirkimo sutarties nutraukimas, tačiau būtinas teismo sprendimas, kuriuo perkančiajam subjektui iš tiekėjo būtų priteistas nuostolių, kuriuos perkantysis subjektas patyrė dėl ūkio subjekto kaltės – esminės pirkimo sutarties sąlygos vykdymo su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, atlyginimas. Tai ypač aktualu tuo atveju, kai, pavyzdžiui, sutartyje nėra įtvirtintų sankcijų už netinkamą sutarties vykdymą ir (arba) sutartyje įtvirtinta bauda, netesybos nepadengia realių perkančiojo subjekto patirtų nuostolių.

Tačiau praktikoje šios normos taikymas gali būti problemiškas, kadangi ieškinio dalykas (reikalavimas) įprastai būna žalos (nuostolių) atlyginimas, o pagrindas – dideli ir (ar) nuolatiniai sutarties vykdymo trūkumai. Atitinkamai teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turėtų būti nurodytas teismo sprendimas ieškinį tenkinti (visiškai ar iš dalies) ir priteisti perkančiajam subjektui atitinkamą žalos dydį arba ieškinį atmesti. Dėl to gali susiklostyti situacija, kad teismo vertinimas dėl didelių ar nuolatinių sutarties vykdymo trūkumų bus išdėstytas tik sprendimo motyvuojamojoje, bet ne rezoliucinėje, dalyje. Nors, kaip jau nurodyta, PĮ 99 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui yra būtina, kad būtų priimtas teismo sprendimas, kuriuo ne tik būtų tenkinamas perkančiojo subjekto reikalavimas atlyginti nuostolius, bet taip pat būtų konstatuotas esminės pirkimo sutarties sąlygos vykdymas su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Dėl to perkantiesiems subjektams siekiant išvengti PĮ 99 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo problemų, rekomenduotina ieškinio reikalavimą formuluoti ne tik dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, bet taip pat ir dėl pripažinimo, kad tiekėjas esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad PĮ 99 straipsnyje nereglamentuoja, kiek kartų tas pats ūkio subjektas gali būti įtraukiamas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tačiau, atsižvelgiant į Nepatikimų tiekėjų sąrašo (nepatikimų tiekėjų išviešinimo) tikslą, svarbu, kad išviešinamoje informacijoje atsispindėtų visi tiekėjo padaryti ir konstatuoti pirkimo sutarties esminiai pažeidimai bei visi netinkami pirkimo sutarties vykdymo atvejai. Be to, vieno perkančiojo subjekto pareigos įtraukti nepatikimą tiekėją į viešą registrą vykdymas neeliminuoja kito perkančiojo subjekto analogiškos pareigos vykdymo, jei ūkio subjekto netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas nustatomas dėl skirtingų sutarčių.

Perkantysis subjektas, nustataęs, kad egzistuoja bent vienas iš nurodytų ūkio subjektų įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrindas, privalo šią informaciją ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų paskelbti CVP IS, laikydamasis VPT nustatytos tvarkos. PĮ 99 straipsnio 1 dalyje nurodyto 10 (dešimties) dienų termino pradžios ir skaičiavimo taisyklės yra įtvirtintos PĮ 99 straipsnio 2 dalyje (žiūrėti PĮ 99 straipsnio 2 dalies komentarą).

Svarbu pažymėti, kad, nors PĮ 99 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas konkretus terminas, per kurį perkantysis subjektas privalo CVP IS paskelbti informaciją apie nepatikimą tiekėją, tokio termino praleidimas nelemia nebegalėjimo tiekėjo įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad 10 (dešimties) dienų termino paskelbti apie pirkimo sutartis neįvykdžiusius ar netinkamai įvykdžiusius tiekėjus praleidimas negali užkirsti kelio, praleidus šį terminą, perkančiajam subjektui paskelbti apie pirkimo sutartis netinkamai įvykdžiusius tiekėjus. Priešingas aiškinimas prieštarautų šio instituto tikslui – informacijos apie pirkimo sutarties netinkamą vykdymą paviešinimui, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų tik tinkamai sutartis vykdantys ūkio subjektai. PĮ 99 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procedūrinis terminas negali būti laikomas naikinamuoju. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Šio termino praleidimas tik galėtų sukurti prielaidas kaltam asmeniui taikyti atsakomybę už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnis). Tuo tarpu PĮ nenustatyta jokių sankcijų perkantiesiems subjektams, kurie netinkamai vykdo PĮ 99 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas^[9].

Tačiau perkantieji subjektai turėtų elgtis maksimaliai apdairiai ir rūpestingai, kadangi gali susiklostyti situacija, kuomet vienam perkančiajam subjektui nesilaikant PĮ 99 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino ir laiku nepaskelbus aktualios informacijos apie pirkimo sutartį netinkamai vykdžiusį tiekėją, kitas perkantysis subjektas tokį tiekėją pripažintų laimėtoju kitame pirkime ar, netgi, su tokiu tiekėju sudarytų pirkimo sutartį. Susiklosčius tokiai situacijai, t. y. praleidus PĮ 99 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą ir pavėluotai įtraukus tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, komentaro autorių nuomone, gali susidaryti dvejopo pobūdžio, skirtingai sprendžiamos situacijos.

Pirma, kai tiekėjas yra pripažintas laimėtoju, tačiau pirkimo sutartis dar nėra sudaryta, perkantysis subjektas, atsižvelgdamas į naujai paaiškėjusią informaciją, privalėtų kreiptis į tiekėją dėl nurodytos informacijos paaiškinimo ir, jį gavęs, spręsti dėl padarinių. Įvertinęs tiekėjo pateiktą informaciją ir nustatęs, kad tiekėjas laikytinas nepatikimu, perkantysis subjektas turėtų panaikinti savo sprendimą pripažinti tiekėją laimėjusiu ir pašalinti jį iš pirkimo procedūrų (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 7 dalies komentarą). Kita vertus, atlikęs reikšmingų aplinkybių tyrimą ir nustatęs, kad, nepaisant to, jog tiekėjas yra įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, jis konkrečiame vykdomame pirkime, vis dėlto laikytinas patikimu ir perkantysis subjektas neturi pagrindo juo nepasitikėti^[10], perkantysis subjektas galėtų nekeisti savo sprendimo dėl laimėjusio tiekėjo ir sudaryti su juo pirkimo sutartį.

Antra, tuo atveju, jeigu perkantysis subjektas jau sudarė pirkimo sutartį su pavėluotai į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtrauktu tiekėju, jis bet kokiu atveju privalėtų kreiptis į tiekėją dėl atitinkamų paaiškinimų pateikimo. Gavęs tiekėjo paaiškinimus, perkantysis subjektas turi teisę vertinti dėl tokio tiekėjo patikimumo ir galėtų spręsti, kad sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis). Tai reiškia, kad perkantysis subjektas, vertindamas, kad, jeigu būtų žinojęs, kad tiekėjas įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nebūtų sudaręs viešojo pirkimo sutarties, teismine tvarka galėtų ginčyti sudarytos sutarties teisėtumą, jei tiekėjas nesutiktų jos nutraukti bendru sutarimu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad į suklydimo sudėtį įeina ir aplinkybė, kad pirkimo procedūros metu tiekėjas nepateikė duomenų perkančiajam subjektui, kad su juo anksčiau buvo nutraukta pirkimo sutartis dėl esminio jos pažeidimo. ESTT pripažįstama, kad tokie tiekėjo veiksmai gali būti laikomi kaip melagingos informacijos pateikimas^[11].

PĮ 99 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka VPT nustatyta tvarka reiškia, kad tiekėjus į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukia ir už konkrečios informacijos teisingumą yra atsakingi būtent perkantieji subjektai, tačiau VPT yra atsakinga už Nepatikimų tiekėjų sąrašo administravimą – techninę galimybę perkantiesiems subjektams viešai paskelbti nepatikimus tiekėjus.

Remiantis VPT nustatyta tvarka, perkantysis subjektas, vykdydamas pareigą įtraukti tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, turi užpildyti Nepatikimų tiekėjų įvedimo anketą^[12] ir atsiųsti VPT jos pasirašytą skanuotą kopiją. VPT, gavusi perkančiojo subjekto įgalioto ar atsakingo asmens pasirašytą dokumentą, patvirtinantį Nepatikimų tiekėjų sąraše įvestų duomenų autentiškumą, CVP IS paskelbia tiekėją, kuris yra įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą^[13].

Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo^[14] 39 punkte nurodyta, kad Nepatikimų tiekėjų sąrašuose atitinkamai nurodoma ši informacija:

1) Pirkimo vykdytojo pavadinimas;

2) Tiekėjo (tiekėjų grupės atveju – visų grupės narių (partnerių ar subrangovų), ūkio subjekto, kurio pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kuris su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal PĮ 62 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jis buvo pasitelktas, pavadinimas, o jei tiekėjas yra fizinis asmuo, nurodomas jo vardas ir pavardė;

3) Tiekėjo (juridinio asmens) kodas (jeigu tiekėjas yra fizinis asmuo, asmens kodas nenurodomas);

4) Pirkimo sutarties nutraukimo data arba teismo sprendimo įsiteisėjimo data;

5) Data, nuo kurios skaičiuojamas 3 (trejų) metų tiekėjo buvimo Nepatikimų tiekėjų sąraše terminas;

6) Data, iki kurios tiekėjas yra įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

 

2. PĮ 99 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos mutatis mutandis taikomo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyto 3 (trijų) metų termino ir PĮ 99 straipsnio 1 dalyje nurodyto 10 (dešimties) dienų termino skaičiavimo pradžios taisyklės.

Pagal PĮ 99 straipsnio 2 dalį ūkio subjektų įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą momentas priklauso nuo to, (1) kokiu konkrečiai PĮ 99 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu perkantysis subjektas rengiasi tiekėją įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, ir nuo to, (2) ar tiekėjas kvestionuoja (ginčija) tokį perkančiojo subjekto sprendimą, ar ne.

Tiek PĮ 107 straipsnio nuostatos (detaliau žiūrėti PĮ 107 straipsnio komentarą), tiek pirkimų skaidrumo principas (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio 1 dalies komentarą) suponuoja tiekėjų galimybę patikrinti perkančiojo subjekto priimtus sprendimus, juos ginčyti ir būti tikriems, kad pirkimų ginčus nagrinėjančių institucijų priimti sprendimai bus tinkamai įgyvendinti^[15]. Atitinkamai PĮ 108 straipsnyje yra įtvirtinti konkretūs terminai, per kuriuos tiekėjas gali pasinaudoti nurodyta teise (detaliau žiūrėti PĮ 108 straipsnio komentarą).

Taigi, atsižvelgiant į tiekėjo įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrindą ir tiekėjo teisę ginčyti perkančiojo subjekto sprendimus, galimi skirtingi PĮ 99 straipsnio 1 dalyje nurodyto 10 (dešimties) dienų termino, per kurį perkantysis subjektas privalo išviešinti informaciją apie nepatikimą tiekėją, pradžios momentai:

1) Perkantysis subjektas priėmė sprendimą nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Remiantis PĮ 108 straipsnio 4 dalimi, tiekėjas, manydamas, kad perkantysis subjektas nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 (trisdešimt) dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo. Priklausomai nuo to, ar tiekėjas per nurodytą 30 (trisdešimties) dienų terminą pareiškia ieškinį teismui, ar ne, PĮ 99 straipsnio 1 dalyje nurodytas 10 (dešimties) dienų terminas prasideda:

• Jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo – nuo PĮ 108 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto 30 (trisdešimties) dienų ieškinio senaties termino pabaigos.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas informavo tiekėją, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. nutraukia pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo. Pagal PĮ 108 straipsnio 4 dalį tiekėjas, nesutikdamas su pirkimo sutarties nutraukimu dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turėjo teisę iki 2019 m. spalio 31 d. (imtinai) pareikšti ieškinį teismui. Jeigu tiekėjas iki 2019 m. spalio 31 d. nepareiškė ieškinio teismui, perkantysis subjektas privalėjo ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 11 d. (skaičiuojant 10 (dešimties) dienų terminą nuo 2019 m. spalio 31 d.), vykdydamas PĮ 99 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą, paskelbti informaciją apie tokį tiekėją.

 

Tačiau svarbu pažymėti, kad PĮ 110 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tiekėjo pareiga, pateikus ieškinį, ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas apie tai informuoti perkantįjį subjektą. Perkantysis subjektas, suėjus 30 (trisdešimties) dienų terminui nuo sutarties nutraukimo dienos, paprasčiausiai gali neturėti informacijos apie ieškinio pateikimą, nors toks ieškinys ir yra pateiktas. Dėl to perkantysis subjektas neturėtų pernelyg skubėti, žinoma, laikydamasis PĮ 99 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 10 (dešimties) dienų termino, paskelbti informaciją apie tiekėją Nepatikimų tiekėjų sąraše.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas informavo tiekėją, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. nutraukia pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo. Pagal PĮ 108 straipsnio 4 dalį tiekėjas, nesutikdamas su pirkimo sutarties nutraukimu dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turėjo teisę iki 2019 m. spalio 31 d. (imtinai) pareikšti ieškinį teismui. 2019 m. spalio 31 d. tiekėjas pareiškė ieškinį teismui, tačiau tą pačią dieną apie ieškinio pareiškimą neinformavo perkančiojo subjekto. Perkantysis subjektas, 2019 m. spalio 31 d. neturėdamas informacijos apie ieškinio pateikimą, turi teisę įtraukti tokį tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Vis dėlto, vadovaujantis PĮ 110 straipsnio 1 dalimi, perkantysis subjektas neturėtų skubėti tą pačią dieną įrašyti tiekėjo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Pasibaigus ieškinio pateikimo terminui, perkančiajam subjektui rekomenduotina mažiausiai 3 (tris) darbo dienas neskubėti viešinti informacijos apie pirkimo sutartį netinkamai vykdžiusį tiekėją.

 

• Jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos. CPK 279 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos.

2) Perkantysis subjektas priėmė sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė sutartyje nustatytą sankciją. Remiantis PĮ 108 straipsnio 4 dalimi, tiekėjas, manydamas, kad perkantysis subjektas nepagrįstai priėmė sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 (trisdešimt) dienų nuo perkančiojo subjekto sprendimo išsiuntimo tiekėjui dienos. Priklausomai nuo to, ar tiekėjas per nurodytą 30 (trisdešimties) dienų terminą pareiškia ieškinį teismui, ar ne, PĮ 99 straipsnio 1 dalyje nurodytas 10 (dešimties) dienų terminas prasideda:

• Jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo – nuo PĮ 108 straipsnio 4 dalyje nurodyto 30 (trisdešimties) dienų termino pabaigos.
• Jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas prikimo sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos.

3) Teismas priėmė sprendimą, kuriuo tenkinamas perkančiojo subjekto reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Nurodytu atveju PĮ 99 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 10 (dešimties) dienų terminas prasideda nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atkreiptinas dėmesys, kad PĮ 108 straipsnio 4 dalis yra ieškinio senaties termino norma. Tai reiškia, kad net ir pasibaigus PĮ 108 straipsnio 4 dalyje nurodytiems terminams tiekėjas (ieškovas) turi teisę kreiptis į teismą, ginčydamas vienašališką sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo ar perkančiojo subjekto sprendimą dėl esminės sutarties sąlygos vykdymo su dideliais ar nuolatiniais trūkumais be sankcijos už tai skyrimo, prašydamas atnaujinti praleistą ieškinio pateikimo terminą^[16]. Atitinkamai perkantysis subjektas (atsakovas) gali neprašyti taikyti ieškinio senaties termino^[17]. Bet kokiu atveju galimybė pareikšti ieškinį net ir pasibaigus PĮ 108 straipsnio 4 dalyje nurodytam terminui, jokiu būdu nevaržo perkančiojo subjekto, kuris, vadovaudamasis PĮ 99 straipsniu, privalo paskelbti informaciją apie pirkimo sutartį netinkamai vykdžiusius ar neįvykdžiusius tiekėjus.

 

3. PĮ 99 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta perkančiojo subjekto, įtraukusio ūkio subjektą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, pareiga ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas apie tai informuoti tiekėją.

PĮ 99 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta perkančiojo subjekto pareiga užtikrina, kad tiekėjas, įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, būtų tinkamai apie tai informuotas, kadangi dėl to tiekėjui kyla atitinkami padariniai ir sunkumai, dalyvaujant kituose pirkimuose (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies, 8 dalies komentarus). Tačiau, analogiškai, kaip jau nurodyta PĮ 99 straipsnio 1 dalies komentare, šio procedūrinio termino praleidimas jokiu būdu nelemia tiekėjo įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą neteisėtumo ir (ar) negaliojimo.

Tokį aiškinimą pagrindžia ir tai, kad tiek perkantieji subjektai, tiek tiekėjai yra laikytini profesionaliais viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyviais^[18]. Jau perkančiajam subjektui informavus tiekėją apie priimtą sprendimą nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pažeidimo ar priimtą sprendimą skirti tiekėjui sankciją už esminių sutarties sąlygų vykdymą su nuolatiniais ir dideliais trūkumais, tiekėjui turi būti suprantama ir aišku, kad, įsiteisėjus tokiam perkančiojo subjekto sprendimui, tiekėjas bus įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, kadangi tokios pasekmės nustatytos įstatyme. Dėl to PĮ nėra įtvirtinto reikalavimo, kad perkantysis subjektas, pavyzdžiui, pranešime apie pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo informuotų tiekėją ir apie tokio nutraukimo būsimas pasekmes – įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Vis dėlto svarbu pažymėti, kad tiekėjo įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra laikytinas atskiru perkančiojo subjekto sprendimu, kuris gali būti ginčijamas ir kitais pagrindais, nei įtvirtinta PĮ 99 straipsnyje. Kitaip tariant, tiekėjas gali ginčyti įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nes jis buvo įtrauktas, pavyzdžiui, per klaidą, todėl jam nėra poreikio atskirai ginčyti sutarties nutraukimą ar netesybų taikymą. Tai galėtų būti ypač aktualu tretiesiems asmenims, kurie neprisiėmė solidarios atsakomybės su tiekėju (detaliau žiūrėti PĮ 99 straipsnio 1 dalies komentarą), kadangi tokie asmenys sutarties nesudaro, jos nevykdo, jų atžvilgiu netaikomos netesybos.

Papildomai pažymėtina, kad tiekėjo įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą savaime nelemia draudimo tiekėjui dalyvauti kituose viešuosiuose pirkimuose. Nurodytas pašalinimo pagrindas (tiekėjo įtraukimas į Nepatikimų teikėjų sąrašą) grindžiamas svarbiausiu sutartį sudariusio konkurso laimėtojo santykių su perkančiuoju subjektu veiksniu – laimėtojo patikimumu, kuriuo grindžiamas perkančiojo subjekto pasitikėjimas juo. Taigi, perkančiojo subjekto ir konkurso laimėtojo pasitikėjimo santykių užmezgimas reiškia, kad perkantysis subjektas neturi būti automatiškai saistomas kito perkančiojo subjekto atlikto vertinimo per ankstesnį viešąjį pirkimą^[19] (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkto komentarą).

---

 

 

---