94 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymas

1. Dalyvis, kurio pasiūlymas nustatytas laimėjęs, sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties kviečiamas raštu (išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį.

2. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiojo subjekto nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis ar tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tuo atveju perkantysis subjektas siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.

3. Sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėta kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos – ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos. Tuo atveju, kai mokesčius reguliuojančių įstatymų ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka perkantysis subjektas pats turi sumokėti pridėtinės vertės mokestį į valstybės biudžetą už įsigytą pirkimo objektą, į pasiūlymo kainą ar sąnaudas įskaitytas šis mokestis sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį išskaičiuojamas.

4. Jeigu perkantysis subjektas reikalauja, kad tiekėjų grupė, kurios pasiūlymas nustatytas laimėjęs, įsteigtų juridinį asmenį, jis pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį sudaro su šių ūkio subjektų įsteigtu juridiniu asmeniu. Juridinį asmenį įsteigę ūkio subjektai privalo laiduoti už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sąlygų įvykdymu.

5. Sudaromoje pirkimo sutartyje turi būti nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų nuo sutarties įsigaliojimo prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo laikotarpis, išskyrus pagrįstus atvejus, kai atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes ir siekiant racionalaus lėšų panaudojimo būtina pailginti šį laikotarpį. Tokie atvejai gali apimti pirkimo sutartis dėl:

1) elektros energijos ir šilumos, dujų, karšto ir šalto vandens, nuotekų ir atliekų tvarkymo paslaugų;

2) bankų ir kitų finansinių institucijų teikiamų finansinių paslaugų;

3) prekių nuomos, finansinės nuomos (lizingo), pirkimo išsimokėtinai;

4) aptarnavimo, remonto ar priežiūros paslaugų, kai įsigyjamo objekto pirkimo sutartis apima ir šias paslaugas;

5) dokumentų saugojimo paslaugų;

6) darbų ar statinio statybos techninės priežiūros paslaugų;

7) statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų arba statinio projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų, kai šios paslaugos perkamos kartu;

8) investicijų projektų įgyvendinimo;

9) finansinių priemonių ar fondų fondo, kaip šios sąvokos apibrėžtos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013, p. 320), 2 straipsnio 11 ir 27 punktuose, finansų inžinerijos priemonių, įskaitant kartu teikiamas subsidijas, valdymo ir (arba) įgyvendinimo paslaugų;

10) kitų prekių ir (ar) paslaugų, kai ilgesnis kaip 3 metų prekių tiekimo ir (ar) paslaugų teikimo laikotarpis ekonominiu ar socialiniu požiūriu yra naudingesnis ir perkantysis subjektas tai pagrindžia.

6. Preliminarioji sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 8 metų laikotarpiui, išskyrus pagrįstus, su pirkimo objektu susijusius atvejus, kurie nurodomi skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą. Tokie atvejai galėtų būti, kai dėl pirkimo objekto ypatybių tiekėjas, norėdamas įvykdyti preliminariosios sutarties sąlygas, turi panaudoti įrangą, kurios amortizacijos laikotarpis yra ilgesnis kaip 8 metai, arba kai preliminariąja sutartimi siekiama užtikrinti tinklų techninę priežiūrą, kuriai atlikti reikalingas specializuotas darbuotojų mokymas, bei paslaugų tęstinumą ir sumažinti galimų sutrikimų riziką. Pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu gali būti sudaryta ne vėliau kaip iki preliminariosios sutarties galiojimo termino pabaigos, tačiau pati pirkimo sutartis gali galioti ir ilgiau.

7. Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).

8. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – ne trumpesnis kaip 5 darbo dienų), o jeigu pranešimas apie sprendimą nustatyti laimėjusį pirkimo pasiūlymą nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, negali būti trumpesnis kaip 15 dienų. Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai:

1) vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, ir nėra suinteresuotų kandidatų;

2) pirkimo sutartis sudaroma dinaminės pirkimo sistemos pagrindu arba preliminariosios sutarties pagrindu;

3) pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.

9. Perkantysis subjektas laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal jas pradžios Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas laimėjusio dalyvio pasiūlymui, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu, arba sudarytai pirkimo sutarčiai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu (mažos vertės pirkimų atveju – neskelbiant apie pirkimą) esant šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkto b ir c papunkčiuose ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų metu laimėjusiu dalyviu nustatomas fizinis asmuo, ir esant šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nustatytai sąlygai, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkantysis subjektas turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis.

 

PĮ 94 straipsnyje^[1] yra įtvirtintos pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymo procedūrų taisyklės.

Pirkimo sutarties sąvoka yra įtvirtinta PĮ 2 straipsnio 19 dalyje, kurioje nustatyta, kad pirkimo sutartis yra šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau ūkio subjektų ir vieno ar kelių perkančiųjų subjektų raštu, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaroma sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai. Ekonomine nauda laikomas piniginis atlygis arba kitoks atlygis tiekėjui, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių, pasinaudoti pirkimo sutarties vykdymo rezultatu, galimybė gauti pajamas iš trečiųjų asmenų ir panašiai. (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 19 dalies komentarą).

Tuo tarpu preliminariosios sutarties sąvoka apibrėžta PĮ 2 straipsnio 23 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad preliminarioji sutartis yra vieno ar kelių perkančiųjų subjektų ir vieno ar kelių tiekėjų sudaryta sutartis, kurios tikslas – nustatyti sąlygas, įskaitant kainą ir, kur to reikia, numatomą kiekį, taikomas pirkimo sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą nurodytą laikotarpį. (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 23 dalies komentarą). Taigi, komentuojama PĮ 94 straipsnio norma apima tiek pirkimo, tiek preliminariosios sutarties sudarymo procedūrų taisykles.

 

1. PĮ 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kvietimo sudaryti pirkimo sutartį ir preliminariąją sutartį tvarka. Pirkimo ar preliminarioji sutartis yra sudaroma su dalyviu, kurio pasiūlymas pripažįstamas geriausiu. Perkantysis subjektas, nustatęs laimėtoją, kviečia jį sudaryti sutartį. Įprastai pirkimo ar preliminarioji sutartis yra sudaroma raštu. Tais atvejais, kai sutartis sudaroma raštu, kvietimas pasirašyti taip pat pateikiamas raštu.

Komentuojamo PĮ 94 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti atvejai, kada pirkimo sutartis sudaroma žodžiu (detaliau žiūrėti PĮ 94 straipsnio 7 dalies komentarą). Atitinkamai tokiais atvejais kvietimas sudaryti pirkimo sutartį taip pat teikiamas žodžiu. Siekiant išvengti galimų nesklandumų, nepaisant pastarosios galimybės kviesti sudaryti sutartį žodžiu, vis tik rekomenduojama pirkimo laimėtoją pakviesti sudaryti sutartį raštu (pavyzdžiui, elektroniniu pranešimu arba, įkeliant žinutę į CVP IS paskyrą ir pan.).

Kviečiant sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį (neatsižvelgiant į tai, ar kvietimas pateikiamas raštu, ar žodžiu), perkantysis subjektas privalo nurodyti laiką, iki kada laimėjęs dalyvis turi sudaryti sutartį. Pirkimo ir preliminariosios sutarties sudarymo laiko reikalavimai yra įtvirtinti PĮ 94 straipsnio 8 dalyje (detaliau žiūrėti PĮ 94 straipsnio 8 dalies komentarą). Kitų formos ar turinio reikalavimų kvietimui pasirašyti pirkimo ar preliminariąją sutartį komentuojamoje PĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta nėra.

 

2. PĮ 94 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį pagrindai. Laikoma, kad tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį, atsisakė ją sudaryti, jei jis (jie):

(i) raštu atsisako ją sudaryti – tai reiškia, kad tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį, pateikė perkančiajam subjektui raštišką atsisakymą ją sudaryti, kuris pateiktas iki perkančiojo subjekto kvietime pasirašyti sutartį nurodyto sutarties pasirašymo termino pabaigos;

(ii) nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumento – tai reiškia, kad net ir tuo atveju, jei tiekėjas, kuriam pasiūlyta sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį, ją pasirašo, tačiau iki perkančiojo subjekto nurodyto termino nepateikia sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, laikoma, kad tiekėjas atsisakė sudaryti sutartį. Ši sąlyga taikoma tik tuo atveju, jei pirkimo sąlygose yra nustatytas reikalavimas pateikti pirkimo sutarties galiojimo užtikrinimą. Visais atvejais, kai pirkimo dokumentuose yra nustatytas reikalavimas pateikti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, pirkimo sąlygose rekomenduotina papildomai detalizuoti (perrašyti įstatymo nuostatą) minėtas tokio užtikrinimo nepateikimo pasekmes, tam, kad pirkimo dalyviai iš anksto žinotų, jog tokio dokumento nepateikimas bus laikomas piktnaudžiavimu ir atsisakymu sudaryti sutartį PĮ 94 straipsnio 2 dalies prasme;

(iii) iki perkančiojo subjekto nurodyto laiko nepasirašo (neatvyksta pasirašyti) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties – šiuo atveju tiekėjas laikomas atsisakiusiu sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį net ir tuo atveju, jeigu jis nėra išreiškęs aiškaus atsisakymo raštu ir yra įvykdęs kitas sąlygas, būtinas sutarties pasirašymui (pavyzdžiui, yra įsteigęs naują juridinį asmenį ir pan.), tačiau sutarties nepasirašo iki perkančiojo subjekto kvietime pasirašyti pirkimo ar preliminariąją sutartį nustatyto laiko ir (ar) iki nustatyto laiko nepaprašo perkančiojo subjekto šio termino pratęsti.

Vis dėlto ši sąlyga neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, tiekėjas perkančiojo subjekto nustatytu laiku objektyviai negali atvykti pasirašyti pirkimo sutarties ir paprašė perkančiojo subjekto atidėti sutarties pasirašymą (paskirti kitą pasirašymo laiką) dėl asmens, įgalioto pasirašyti pirkimo sutartį, atostogų, išvykimo, nedarbingumo laikotarpis ar esant kitoms objektyvioms priežastims. Tokiu atveju perkantysis subjektas turėtų kooperuotis, atsižvelgti į tiekėjo prašymą ir paskirti kitą sutarties pasirašymo laiką. Tiekėjas taip pat neturėtų būti laikomas atsisakiusiu pasirašyti sutartį tais atvejais, kai, pavyzdžiui, iki nurodyto laiko nepasirašo sutarties dėl to, kad objektyviai negavo informacijos apie paskirtą pirkimo sutarties pasirašymo laiką (dėl techninių kliūčių ar kt.), ar su ja nesusipažino dėl kitų objektyvių priežasčių.

Kiekvienu konkrečiu atveju perkantieji subjektai turėtų įvertinti, ar tiekėjas elgiasi sąžiningai ir nepiktnaudžiauja, ar priežastys, dėl kurių iki nurodyto laiko tiekėjas nepasirašė pirkimo ar preliminariosios sutarties yra objektyvios ir pagrįstos. Perkantysis subjektas, vertindamas, ar yra pakankamas pagrindas spręsti, kad tiekėjas, nepasirašydamas sutarties nustatytu laiku, atsisakė sudaryti sutartį, turėtų vertinti ne tik tiekėjo nurodytas priežastis, bet ir tiekėjo elgesį, siekiant šias priežastis ištaisyti (pavyzdžiui, operatyvus prašymo pratęsti sutarties pasirašymo terminą pateikimas, įrodymų pateikimas, kodėl buvo praleistas terminas ir pan.);

(iv) atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis – į šios sąlygos apimtį patenka, pavyzdžiui, tiekėjo atsisakymas sudaryti sutartį, išreikštas žodžiu, taip pat visi kiti atvejai, kai tiekėjas neįvykdo sutarties sudarymo sąlygų, kurios konkrečiu atveju būtinos. Nurodyta sąlyga turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai konkretūs sutarties sudarymo reikalavimai yra aiškiai įtvirtinti pirkimo sąlygose ar PĮ (pavyzdžiui, kai tiekėjas nesutinka pasirašyti pirkimo sutarties pagal prie pirkimo dokumentų pridėtą pirkimo sutarties projektą ir nori pasirašyti pagal savo parengtą sutarties projektą, taip pažeidžiant PĮ 94 straipsnio 3 dalies reikalavimus).

Vis dėlto perkantieji subjektai šiuo pagrindu taip pat negali piktnaudžiauti ir nustatyti sunkiai įgyvendinamų ar nepagrįstų sąlygų, pavyzdžiui, tais atvejais, kai prie pirkimo dokumentų nebuvo pridėtas pirkimo sutarties projektas, perkantysis subjektas negali pirkimo sutartyje nustatyti tiekėjui akivaizdžiai nenaudingų, neproporcingų sąlygų (pavyzdžiui, neproporcingai didelių, baudinių delspinigių), o tiekėjui nesutikus pasirašyti sutarties tokiomis sąlygomis, laikyti, kad jis atsisakė pasirašyti pirkimo sutartį komentuojamos normos pagrindu;

(v) tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta PĮ 94 straipsnio 4 dalyje – ši sąlyga taikoma tik tuo atveju, jeigu toks reikalavimas buvo nustatytas pirkimo sąlygose (detaliau žiūrėti PĮ 94 straipsnio 4 dalies komentarą).

Jei yra nustatyta bent viena iš nurodytų sąlygų, teisine prasme laikoma, kad tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, atsisakė ją sudaryti. Kai tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį, atsisakė ją sudaryti, perkantysis subjektas siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti sutartį, jei šis tiekėjas gali būti nustatytas laimėtoju pagal PĮ 58 straipsnio 1 dalį (detaliau žiūrėti PĮ 58 straipsnio 1 dalies komentarą). Tuo atveju, jei tiekėjas, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, a) negali būti pripažintas laimėtoju dėl to, kad nėra tenkinama bent viena iš PĮ 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, arba b) jis taip pat atsisako sudaryti sutartį, tokiu atveju kreipiamasi į kitą pasiūlymų eilėje esantį tiekėją, kuris gali būti pripažintas laimėtoju pagal PĮ 58 straipsnio 1 dalį.

Nors PĮ 94 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtinti tiekėjų, atsisakiusių sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį, atsakomybės pagrindai, tai nereiškia, kad tokiems tiekėjams dėl to negali kilti neigiami padariniai. Pažymėtina, kad ikisutartinė atsakomybė už nesąžiningus veiksmus įtvirtinta CK 6.165 straipsnio 4 dalyje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką VPĮ pripažįstamas specialiuoju įstatymu (lot. lex specialis) tiek CK, CPK, tiek kitų teisės aktų^[2] atžvilgiu. VPĮ, kaip specialiojo įstatymo aiškinimą ir taikymą, lemia šio įstatymo tikslai (nustatyti VPĮ 1 straipsnio 1 dalyje) ir juo reguliuojamų santykių pobūdis^[3]. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai PĮ atžvilgiu (detaliau žiūrėti PĮ 1 straipsnio komentarą). Vis dėlto aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja privalomų reikalavimų, įtvirtintų ne PĮ, taikymo^[4]. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirkimo procedūrų metu tarp pasiūlymą pateikusio tiekėjo ir perkančiojo subjekto susiklosto ikisutartiniai santykiai, kurie, be kita ko, reglamentuojami CK nuostatomis. Taigi, nors pirkimo ir preliminariosios sutarties sudarymo tvarka įtvirtinta PĮ 94 straipsnyje, tai nesudaro pagrindo netaikyti CK nustatytų šalių pareigų, esant ikisutartiniams santykiams.

Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad pirkimą laimėjusio asmens pareiga sudaryti sutartį kyla iš ikisutartinių santykių šalis saistančių abipusių teisių ir pareigų. Būtent CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose nustatyta ikisutartinių santykių šalims pareiga elgtis sąžiningai, nevesti derybų, jei neketinama sudaryti sutarties, be pakankamos priežasties nereikalauti, kad toli pažengusios derybos būtų nutrauktos. Taip užtikrinamas ir vieno iš civilinės teisės principų – teisėtų lūkesčių – įgyvendinimas, kad asmuo, laimėjęs pirkimą, be priežasties nenutrauks prasidėjusių santykių ir neatsisakys sudaryti sutarties^[5]. Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažeidimą galima padaryti aktyviais veiksmais arba pasyviai, tuo tarpu civilinė atsakomybė atsiranda, kai dėl neteisėto elgesio kiti asmenys patiria žalos. Tam, kad tiekėjui, atsisakiusiam sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį, būtų pritaikyta civilinė atsakomybė, būtina nustatyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos^[6].

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirkimo ar preliminariosios sutarties sudarymas yra pagrindinis viešojo pirkimo tikslas. Perkantysis subjektas turi teisėtus lūkesčius, kad pripažinusi galiojantį pasiūlymą laimėjusiu ir apie tai informavusi tiekėją (akceptavusi pasiūlymą), jis su šiuo tiekėju galės sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį. Atitinkamai tiekėjas, dalyvaudamas pirkime ir pateikdamas pasiūlymą jame, įgyją prievolę laimėjimo atveju pirkimo ar preliminariąją sutartį sudaryti, tuo tarpu perkantysis subjektas įgyja teisę iš tiekėjo reikalauti šios prievolės įvykdymo. Įsipareigojimų (prievolės) neįvykdymas tiekėjui sukelia pasekmes – nuspręsdamas nesudaryti sutarties, jis prisiima riziką ir atsakomybę dėl galimų perkančiosios organizacijos nuostolių, kuriuos teikėjas protingai gali numatyti, atlyginimo.

Atsakomybė dėl tiekėjo PĮ 94 straipsnio 2 straipsnyje nustatyto atsisakymo pasirašyti pirkimo ar preliminariąją sutartį taikoma, atsižvelgiant ir į tai, kad PĮ 54 straipsnio 4 dalyje nustatyta tiekėjo teisė pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą. Pagal minėtą PĮ 54 straipsnio 4 dalį tiekėjas gali pakeisti ar atšaukti pasiūlymą, neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jeigu jo buvo reikalaujama, tik kol nesuėjo pasiūlymų pateikimo terminas. Toks pakeitimas arba pranešimas, kad pasiūlymas atšaukiamas, pripažįstamas galiojančiu, jeigu perkantysis subjektas jį gavo iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (detaliau žiūrėti PĮ 54 straipsnio 4 dalies komentarą). Taigi, po šio termino tiekėjas nebetenka teisės atšaukti pasiūlymo ir laimėjimo atveju turi pareigą pasirašyti sutartį. Tuo tarpu PĮ 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvis, kurio pasiūlymas nustatytas laimėjęs, kviečiamas sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, nurodant laiką, iki kada jis turi sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Atitinkamai pagal CK 6.173 straipsnio 2 dalį akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas.

Tiekėjai turi teisę (laisvą valią) apsispręsti, ar dalyvauti pirkime, ar teikti jame savo pasiūlymą, prisiimant įsipareigojimą sudaryti sutartį. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne tik perkantieji subjektai, bet ir tiekėjai privalo elgtis atsakingai, nepažeisti bendrųjų teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų, savo veiksmais nepagrįstai nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims ar visuomenei^[7]. Taigi, tiekėjai, kurių pasiūlymai nustatyti laimėtojais, atsisakydami pasirašyti sutartį, pažeidžia įsipareigojimus dėl sutarties sudarymo, kadangi pažeidžia (i) pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnio 1 dalis), (ii) bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (neatšaukia savo pasiūlymų, kurie jų pripažinimo laimėjusiais metu galiojo, nesirūpina tuo, kad savo veiksmais gali padaryti žalą perkančiajai organizacijai, prieš pateikiant pasiūlymą neįvertina visų padarinių, galinčių kilti dėl pasiūlymo pateikimo ir vėliau atsisakymo jį vykdyti bei sudaryti sutartį) (CK 6.246 straipsnis), (iii) oferento įsipareigojimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakomybė dėl atsisakymo pasirašyti pirkimo ar preliminariąją sutartį gali kilti tik tokiu atveju, jei perkančiojo subjekto PĮ 94 straipsnio 2 straipsnyje nustatyta tvarka pateiktame kvietime pasirašyti sutartį nurodytu laiku tiekėjo pasiūlymas yra galiojantis (detaliau žiūrėti PĮ 54 straipsnio komentarą).

Atsižvelgiant į tai, iš tiekėjo, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį, ir kuris atsisakė ją sudaryti, perkantysis subjektas turi teisę reikalauti atlyginti su tuo susijusius nuostolius. Pagrįstais nuostoliais gali būti laikomas skirtumas tarp pirkimo ar preliminariąją sutartį atsisakiusio pasirašyti tiekėjo pasiūlymo kainos ir kito eilėje esančio tiekėjo pasiūlymo, kuriam pasiūlyta sudaryti sutartį, ir (arba), su kuriuo perkantysis subjektas faktiškai sudarė pirkimo sutartį, pasiūlymo kainos. Tam tikrais atvejais perkantysis subjektas gali reikalauti ir didesnių nuostolių atlyginimo, pavyzdžiui, jeigu dėl to perkantysis subjektas turėjo atlikti naujas pirkimo procedūras – tokiu atveju perkantysis subjektas gali reikalauti atlyginti ne tik kainų skirtumą, tačiau ir išlaidas, skirtas naujoms procedūroms organizuoti.

Tuo pačiu pabrėžtina, kad net ir tuo atveju, jei pirkimo sąlygose buvo nustatytas reikalavimas pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, tai neatleidžia tiekėjo nuo pareigos atlyginti perkančiojo subjekto nuostolius, kurie viršijo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumą. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra išaiškinęs, kad aplinkybė, kad perkantysis subjektas pirkime nereikalavo pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, nereiškia, jog perkantysis subjektas neturi teisės į nuostolių atlyginimą dėl tiekėjo atsisakymo sudaryti sutartį; prievolių įvykdymo užtikrinimo iš tiekėjų reikalavimas pirkimo metu visų pirma yra perkančiųjų subjektų teisė, o ne pareiga; nors pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemonės potencialiai sumažintų atvejus, kai tiekėjai atsisako pasirašyti pirkimo sutartis, tai savaime neleidžia daryti išvados, kad dėl to nors vienas iš tiekėjų būtų nepriėmęs sprendimo nepasirašyti sutarties, kuris perkančiajam subjektui sukėlė žalą; net jei pasiūlymo galiojimo užtikrinimo iš tiekėjų būtų paprašyta, tai iš esmės nesumažintų perkančiojo subjekto patirtų nuostolių, o tik pakeistų perkančiojo subjekto interesų užtikrinimo tvarką ir galimą bylinėjimąsi su tiekėjais (perkantysis subjektas galėtų reikalauti tokios žalos, kurios nepadengtų užtikrinimo priemonės)^[8].  

Tais atvejais, kai pirkimo sutartį atsisako sudaryti ne vienas tiekėjas, jiems visiems gali kilti atsakomybė dėl tokio atsisakymo ir pareiga atlyginti perkančiojo subjekto dėl to patirtus nuostolius. Tokiu atveju tiekėjų atsakomybė yra ne solidari, o dalinė. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, pirmasis sutartį atsisakęs pasirašyti tiekėjas turi perkančiajam subjektui sumokėti jo pasiūlymo kainos skirtumą nuo antrojo tiekėjo, kuris pagal PĮ 94 straipsnio 2 dalį buvo kviečiamas sudaryti sutartį. Tuo tarpu antrasis sutartį atsisakęs pasirašyti tiekėjas atlygina skirtumą tarp jo pasiūlymo kainos ir sekančio eilėje esančio pasiūlymo kainos ar tiekėjo, su kuriuo perkantysis subjektas faktiškai sudarė sutartį, kainos.

Šiame kontekste kasacinio teismo išaiškinta, kad dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio; dalinei atsakomybei pagrįsti turi būti protingas pagrindas; kai sprendžiama dėl dalinės atsakomybės taikymo, teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiškai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad būtų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalą atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį; teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) priežastinį ryšį^[9].

Šiuo aspektu kasacinis teismas yra suformulavęs praktiką, kad tais atvejais, kai, pavyzdžiui, tiekėjų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno tiekėjo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, tiekėjų atsakomybė yra dalinė; nustatant priežastinį ryšį, reikia įvertinti tiekėjo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą^[10]. Netapatus tiekėjų tų pačių veiksmų vertinimas grindžiamas išankstiniu jų supratimu apie dėl jų veiksmų kilsiančius skirtingus padarinius, taigi, ir nevienodą jų prisiimamos rizikos vertinimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmoje vietoje esantis tiekėjas negali ir neprivalo numatyti, kad ne tik jis, bet ir žemesnėje vietoje esantis tiekėjas gali atsisakyti pasirašyti viešojo pirkimo sutartį. Kasacinis teismas šiuo aspektu taip pat yra išaiškinęs, kad net ir tais atvejais, kai pirmos vietos laimėtojas gali numanyti, kad tikimybė, jog antros vietos laimėtojas taip pat atsisakys pasirašyti sutartį, yra didesnė nei įprastai (pavyzdžiui, atitinkamos prekės rinkos konjunktūra), tačiau toks galimas numanymas nepakankamas solidariajai skolininkų atsakomybei nustatyti. Priešinga išvada galėtų būti daroma tik tuo atveju, jei būtų nustatytas neteisėtas tiekėjų veiksmų derinimas^[11].

Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymas arba visų tiekėjų atsisakymas sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį PĮ 94 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais pagrindais taip pat reiškia ir pirkimo ar atskiros pirkimo dalies procedūrų pabaigą, apibrėžtą PĮ 41 straipsnio 2 dalyje (detaliau žiūrėti PĮ 41 straipsnio 2 dalies komentarą).

 

3. PĮ 94 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas, sudarant pirkimo ar preliminariąją sutartį, keisti laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainą, sąnaudas, ar kitas sąlygas, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėtą kainą, sąnaudas ar kitas sąlygas, taip pat negali būti keičiamos kitos pirkimo dokumentuose nustatytos sąlygos. ESTT šiame kontekste yra išaiškinęs, kad derybos ir sutarties sudarymas su tiekėju pagal konkurso sąlygų neatitinkančias sąlygas pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo principą^[12]. Ši nuostata koreliuoja su PĮ 48 straipsniu, kuriame yra įtvirtinta pirkimo dokumentų apimtis bei turinys (detaliau žiūrėti PĮ 48 straipsnio komentarą). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirkimo ar preliminariųjų sutarčių projektai yra pirkimo sąlygų sudedamoji dalis. Pagal ESTT 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą Borta byloje^[13] pirkimo sąlygų keitimas turi atitikti suformuluotus Borta kriterijus (trečiasis Borta kriterijus – pirkimo sąlygos gali būti keičiamos tik prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus)^[14]. Atitinkamai pasiūlymo, neatitinkančio pirkimo sąlygų, vertinimas kaip tinkamo, reikštų pirkimo sąlygų pakeitimą, nesivadovaujant (apeinant) Borta kriterijais (t. y. sudarant sutartį, pakeitus pasiūlymo kainą, sąnaudas ar kitas sąlygas).

Kita vertus, PĮ 94 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma taip pat koreliuoja ir su PĮ 64 straipsnio 9 dalimi, kurioje nustatyta, kad, vadovaudamasi PĮ 58 straipsnio 3 dalimi, perkantysis subjektas gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau jis negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus (detaliau žiūrėti PĮ 64 straipsnio 9 dalies komentarą). Bet kuriuo atveju, pasiūlymas tikslinamas pagal PĮ 64 straipsnio 9 dalyje nustatytus reikalavimus gali būti tik iki perkančiojo subjekto sprendimo dėl pirkimo ar preliminariosios sutarties sudarymo priėmimo. Taigi, pirkimo ar preliminariosios sutarties sudarymo momentu yra draudžiama keisti tiek laimėjusio tiekėjo pasiūlymą, tiek pirkimo ar preliminariosios sutarties sąlygas, kurios yra pirkimo dokumentų sudėtinė dalis.

Be draudimo, sudarant pirkimo ar preliminariąją sutartį, keisti laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainą, sąnaudas ir kitas sąlygas bei pirkimo ar preliminariosios sutarties sąlygas, PĮ 94 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtintos situacijos, kai mokesčius reguliuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka už įsigytą pirkimo objektą pridėtinės vertės mokestį turi išskaityti ir į valstybės biudžetą sumokėti perkantysis subjektas. Tokiu atveju į pasiūlymo kainą ar sąnaudas įskaitytas šis mokestis, sudarant pirkimo ar preliminariąją sutartį, turi būti išskaičiuojamas iš pasiūlymo ar sąnaudų kainos, t. y. tiekėjui šia suma (išskaičiuotu pridėtinės vertės mokesčio dydžiu) už įsigytą pirkimo objektą sumokama atitinkamai mažiau. Atitinkamai tokiu atveju šios sumos išskaičiavimas iš laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainos ar sąnaudų PĮ 94 straipsnio 3 dalies pagrindu nebus laikomas laimėjusio pasiūlymo kainos ar sąnaudų keitimu.

Atvejų, kai pridėtinės vertės mokestį už tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) išskaito ir sumoka pirkėjas (klientas), apraše^[15] nurodyti kiti atvejai, kai pridėtinės vertės mokestį už tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) išskaito ir sumoka į biudžetą šių prekių (paslaugų) pirkėjas. Pagal minėtą aprašą asmuo, registruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju Lietuvoje (išskyrus pridėtinės vertės mokesčių mokėtojomis įregistruotas biudžetines įstaigas), įsigijęs prekių ir paslaugų iš asmens, registruoto pridėtinės vertės mokesčių mokėtoju, privalo išskaityti ir sumokėti pridėtinės vertės mokestį, jeigu: (i) prekių tiekėjui (paslaugų teikėjui) teisme pradėta bankroto procedūra (taikoma iki 2021 m. gruodžio 31 d.); (ii) tiekiamos juodųjų ir spalvotųjų metalų atliekos ir laužas, panaudotos medžiagos, įskaitant pusgaminių atliekas, atsiradusios perdirbant, gaminant ar lydant juoduosius arba spalvotuosius metalus ar jų lydinius, taip pat tiekiamos atliekos ir kitos perdirbamos medžiagos, kurias sudaro juodieji ir spalvotieji metalai, jų lydiniai; (iii) tiekiama mediena: rąstai – skersai atpjautos apvaliosios medienos dalys; lentos, lentelės – pailgi 3–40 mm storio ir ne siauresni kaip 25 mm pločio pjautinės medienos gabalai; tašai, tašeliai – iš dviejų, trijų ar keturių pusių lygiagrečiai su rąsto ašimi apipjauti, aptašyti ar nufrezuoti rąstai, storesni ir platesni kaip 40 mm pjautinės medienos gabalai (taikoma iki 2021 m. gruodžio 31 d.; (iv) tiekiami standieji diskai; (v) tiekiami mobilieji telefonai, planšetės ir nešiojamieji kompiuteriai.

Tuo atveju, jei pirkimo sąlygose nebuvo nustatyto reikalavimo tiekėjui pridėtinės vertės mokesčio įskaičiuoti į pasiūlymo kainą ar sąnaudas, perkantysis subjektas šio mokesčio iš tiekėjo pasiūlymo kainos ar sąnaudų negali išskaičiuoti. Tuo tarpu, net jei pirkimo sąlygose nurodytas reikalavimas pateikti pasiūlymo kainą su PVM ir be PVM, jei tiekėjas nėra PVM mokėtojas (pavyzdžiui, užsienyje registruotas tiekėjas), turi būti vertinama tik jo kaina be PVM. Pažymėtina, kad galimi atvejai, kai tiekėjas, kuris pasiūlymo pateikimo dieną nėra PVM mokėtojas, pirkimo laimėjimo atveju dėl pirkimo sutarties vertės gali tapti PVM mokėtoju. Atsižvelgiant į tai, kad laimėjimo atveju tiekėjas ketina tapti PVM mokėtoju, pasiūlymo kainą tokiame pirkime tiekėjas turi nurodyti taip pat su PVM. Rekomenduojama tokią taisyklę įtvirtinti pačiose pirkimo sąlygose.

Tiekėjų nurodyta kaina su ir be PVM nelaikytina dviem atskiromis kainomis. Atitinkamai kasacinio teismo šiuo aspektu yra išaiškinta, kad neracionalu yra versti tiekėjus, kurie nėra PVM mokėtojai, nurodyti kainą su PVM, iš anksto žinant, kad tai neatitinka PVMĮ nuostatų, o vėliau, remiantis neteisingai išskirto PVM grąžinimo institutu, pervesti į valstybės biudžetą pasiūlyme nepagrįstai nurodytą mokestį. Tokiu atveju perkantysis subjektas nepagrįstai būtų verčiamas sudaryti pirkimo sutartį didesne kaina, be to, PVMĮ 71 straipsnio 6 dalis neatliktų savo apsauginės funkcijos, o būtų taikoma formaliai, nes prieš PVM skaičiavimą abiem sandorio šalims būtų aišku, kad PVM skaičiuoti nereikia. Minėta, jog tai iškreiptų PĮ ir PVMĮ bendrą taikymą^[16].

 

4. PĮ 94 straipsnio 4 dalyje pirkimo ar preliminariosios sutarties sudarymo tvarka tais atvejais, kai perkantysis subjektas  pirkimo sąlygose buvo nustatęs reikalavimą, kad tiekėjų grupė, dalyvaujanti pirkime, laimėjimo atveju įsteigtų juridinį asmenį. Perkantysis subjektas gali reikalauti, kad ūkio subjektų grupės pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir perkančiajam subjektui pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, ši ūkio subjektų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą, jei tai yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.

Visais atvejais teisinės formos reikalavimai turi būti nustatyti pirkimo dokumentuose. Jeigu pirkimo sąlygose nėra nustatyto reikalavimo, kad ūkio subjektų grupė įsteigtų juridinį asmenį, perkantysis subjektas vėliau negali reikalauti tokios formos įgijimo, nebent šalys bendru sutarimu pakeistų jau sudarytos pirkimo sutarties nuostatas. Jeigu perkantysis subjektas, parinkdamas teisinę formą, iš anksto pirkimo dokumentuose reikalauja, kad ūkio subjektų grupė, kurios pasiūlymas bus pripažintas geriausiu, įsteigtų juridinį asmenį, jis pirkimo sutartį ar preliminariąją sudaro su šių ūkio subjektų įsteigtu nauju juridiniu asmeniu. Tai reiškia, kad perkantysis subjektas negali reikalauti iš ūkio subjektų grupės įsteigti juridinį asmenį, jeigu šis asmuo nebus pirkimo laimėtojas. Ūkio subjektai, įsteigę juridinį asmenį, privalo laiduoti už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo ar preliminariosios sutarties sąlygų įvykdymu. Šios sąlygos taip pat turi būti nurodytos pirkimo dokumentuose.

Laidavimo samprata ir sąlygos nėra aptartos PĮ, tačiau apibrėžtos CK. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu. VPĮ 86 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas laidavimo reikalavimas laikytinas laidavimu pagal laidavimo sutartį, o ne pagal įstatymą, kadangi ūkio subjektai turi laisvą valią pasirinkti, ar dalyvauti pirkime savarankiškai, ar ūkio subjektų grupėje ir laimėjimo atveju turėti pareigą įsteigti naują juridinį asmenį bei, atitinkamai, už šį juridinį asmenį laiduoti. CK 6.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laidavimu gali būti užtikrinamas tiek esamos, tiek ir būsimos, tačiau pakankamai apibūdintos prievolės įvykdymas. CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 3 dalis). Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 6.79 straipsnį laidavimo sutartis tarp perkančiosios organizacijos ir ūkio subjektų, įsteigusių juridinį asmenį pirkimo sutarčiai vykdyti, privalo būti rašytinės formos. Šios formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančią (detaliau žiūrėti PĮ 55 straipsnio komentarą).

PĮ 94 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad ūkio subjektai, įsteigę juridinį asmenį, laiduotų už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo ar preliminariosios sutarties sąlygų įvykdymu, yra susijęs su tuo, kad naujai įsteigtas juridinis asmuo dažnu atveju neturi jokio kapitalo, kuriuo galėtų garantuoti savo prievolių perkančiajai organizacijai įvykdymą.

 

5. PĮ 94 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pirkimo sutarties termino nustatymo sąlygos. Pirkimo sutartyje privaloma nustatyti prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis, nei 3 (treji) metai nuo sutarties įsigaliojimo, jei nėra pagrįstų sąlygų, dėl kurių terminas galėtų būti ilgesnis. PĮ 94 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas tokių pagrįstų atvejų, kai, atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes ir siekiant racionalaus lėšų panaudojimo (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio komentarą), šis terminas galėtų būti nustatomas ilgesnis. Tokie atvejai gali apimti pirkimo sutartis dėl:

(i) elektros energijos ir šilumos, dujų, karšto ir šalto vandens, nuotekų ir atliekų tvarkymo paslaugų;

(ii) bankų ir kitų finansinių institucijų teikiamų finansinių paslaugų;

(iii) prekių nuomos, finansinės nuomos (lizingo), pirkimo išsimokėtinai;

(iv) aptarnavimo, remonto ar priežiūros paslaugų, kai įsigyjamo objekto pirkimo sutartis apima ir šias paslaugas;

(v) dokumentų saugojimo paslaugų;

(vi) darbų ar statinio statybos techninės priežiūros paslaugų;

(vii) statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų arba statinio projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų, kai šios paslaugos perkamos kartu;

(viii) investicijų projektų įgyvendinimo;

(ix) finansinių priemonių ar fondų fondo, kaip šios sąvokos apibrėžtos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013, p. 320), 2 straipsnio 11 ir 27 punktuose, finansų inžinerijos priemonių, įskaitant kartu teikiamas subsidijas, valdymo ir (arba) įgyvendinimo paslaugų;

(x) kitų prekių ir (ar) paslaugų, kai ilgesnis kaip 3 metų prekių tiekimo ir (ar) paslaugų teikimo laikotarpis ekonominiu ar socialiniu požiūriu yra naudingesnis ir perkantysis subjektas tai pagrindžia. VPĮ 86 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas atvejų, kuomet pirkimo sutarties terminas gali būti prailgintas (nustatytas ilgesnis, nei 3 (treji) metai) nėra baigtinis. Taigi, perkančioji organizacija gali nustatyti ilgesnį pirkimo sutarties terminą ir kitais, VPĮ 86 straipsnio 5 dalyje neįtvirtintais atvejais, jeigu ji bet kokiomis priemonėmis galėtų pagrįsti, kad ilgesnis terminas yra būtinas, atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes ir gali užtikrinti racionalaus lėšų panaudojimą (pavyzdžiui, Vyriausybei patvirtinus Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą, buvo įtvirtintas energijos taupymo paslaugų teikėjo modelio (ETPT), geriau žinomo kaip ESCO modelis, taikymas, renovuojant centrinės valdžios pastatus^[17], šio modelio sutarčių terminas gali būti ir iki 10 metų^[18]; viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų (PPP)^[19], kurie taip pat ruošiami, vadovaujantis ilgalaike perspektyva bei, atsižvelgiant į konkrečią komercinę sritį, sutarčių terminas atitinkamai gali būti ilgesnis, nei 3 (treji) metai).

 

Pavyzdys

Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuotas viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektas „Vilniaus mieste veikiančių teismų infrastruktūros sukūrimas ir priežiūra“. Projekto nustatyta trukmė yra 20 metų^[20].

 

Atsižvelgiant į tai, komentuojama PĮ 94 straipsnio 5 dalies norma šiuo aspektu turėtų būti sistemiškai aiškinama su PĮ 1 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtintas efektyvumo tikslas pirkimuose bei PĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame įtvirtinta, kad perkantysis subjektas turi siekti, jog prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai (detaliau žiūrėti PĮ 1 straipsnio 1 dalies ir 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarus). Bet kuriuo atveju, net, jei perkantysis subjektas nustato ilgesnį terminą, būtina atsižvelgti ir į proporcingumo principą ir nustatyti tik tokį terminą, kuris objektyviai reikalingas.

 

6. PĮ 94 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas maksimalus preliminariosios sutarties terminas. Bendras maksimalus preliminariosios sutarties terminas negali būti ilgesnis, nei 8 (aštuoneri) metai. Vis dėlto perkantysis subjektas turi teisę nustatyti ilgesnį preliminariosios sutarties terminą, jeigu jis gali pagrįsti, kad ilgesnis terminas yra reikalingas, atsižvelgiant į pirkimo objekto ypatybes, kai dėl jų tiekėjas, norėdamas įvykdyti preliminariosios sutarties sąlygas, turi panaudoti įrangą, kurios amortizacijos laikotarpis yra ilgesnis kaip 8 metai, arba kai preliminariąja sutartimi siekiama užtikrinti tinklų techninę priežiūrą, kuriai atlikti reikalingas specializuotas darbuotojų mokymas, bei paslaugų tęstinumą ir sumažinti galimų sutrikimų riziką. Kaip ir PĮ 94 straipsnio 5 dalies atveju, nustatomas ilgesnis terminas, vadovaujantis proporcingumo principu, turi būti tik toks, koks objektyviai reikalingas. Taigi, bendras sutarties terminas (preliminariosios ir pirkimo sutarties) negali būti ilgesnis nei 11 (vienuolika) metų. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad PĮ 94 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas ne pirkimo sutarties, o paslaugų teikimo, prekių tiekimo, darbų atlikimo maksimalus terminas; pirkimo sutarties terminas ne visais atvejais sutampa su paslaugų teikimo, prekių tiekimo, darbų atlikimo terminu (pirkimo sutarties terminas gali būti ilgesnis, kadangi sutartyje nustatytas papildomas laikas prekių, paslaugų, darbų priėmimui ir mokėjimams  atlikti ir pan.), dėl to tokiais atvejais bendras preliminariosios ir pirkimo sutarties terminas gali būti ilgesnis nei 7 (septyneri) metai. Bendras terminas taip pat bus ilgesnis tais atvejais, kai pagal PĮ 94 straipsnio 5 dalį yra nustatomas ilgesnis pirkimo sutarties terminas ir (ar) pagal PĮ 94 straipsnio 6 dalį yra nustatomas ilgesnis preliminariosios sutarties terminas.

Visais atvejais perkantysis subjektas privalo nurodyti skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą atvejus, dėl kurių yra nustatomas ilgesnis, nei 8 (aštuonerių) metų terminas. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirkimo sutartį preliminariosios sutarties pagrindu galima sudaryti tik iki preliminariosios sutarties termino pabaigos, tačiau pirkimo sutartis gali galioti ilgiau, nei preliminarioji sutartis, kurios pagrindu ji sudaryta. Be to, sudarius pagrindinę sutartį, preliminarioji sutartis lieka galioti joje nurodytą laikotarpį, jeigu preliminariojoje sutartyje nenurodyta kitaip.

 

Pavyzdys

Preliminarioji sutartis galioja 4 (ketverius) metus nuo sutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2023 m. lapkričio 11 d. Pagrindinė sutartis preliminariosios sutarties pagrindu sudaroma paskutinę preliminariosios sutarties galiojimo dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 11 d., joje nustatytas 3 (trejų) metų galiojimo laikotarpis, t. y. iki 2026 m. lapkričio 11 d. Taigi, pagrindinė sutartis galios, nors preliminariosios sutarties galiojimo terminas bus pasibaigęs.

 

7. PĮ 94 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti atvejai, kada viešojo pirkimo sutartis gali būti sudaryta žodžiu. Pirkimo sutartis sudaroma žodžiu tik, jei supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio); šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad, nors PĮ 94 straipsnio 7 dalyje įvardinta tik supaprastinto pirkimo sutarties vertė, ta pati sąlyga taikoma ir sudarant pirkimo sutartį, atlikus mažos vertės pirkimą. Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.4.3. punkte nustatyta, kad sutartis gali būti sudaroma žodžiu tik tada, kai pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio);

Visais kitais atvejais pirkimo sutartis yra sudaroma raštu.

 

8. PĮ 94 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymo terminas bei pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymo atidėjimo terminas. Pirkimo sutartis ir preliminarioji sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, tačiau ne anksčiau, negu pasibaigė atidėjimo terminas. PĮ 94 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas reikalavimas sudaryti pirkimo sutartį ir preliminariąją sutartį nedelsiant (iš karto po to, kai pasibaigė sutarties sudarymo atidėjimo terminas) reiškia, kad įstatymų leidėjas iš esmės įtvirtino nepertraukiamų ir operatyviai vykdomų pirkimo procedūrų modelį, kurio išimtys yra atskirai reglamentuotos ir pagrįstos svarbiomis aplinkybėmis^[21]. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra išaiškinęs, kad perkantysis subjektas iš esmės neturi teisės pats (savarankiškai) sustabdyti pirkimo procedūrų, o šį sprendimą priima arba įpareigotas VPT, arba įstatyme nustatytu pagrindu. Taigi, pirkimo procedūrų stabdymas perkančiųjų subjektų sprendimu – PĮ griežtai reglamentuota, išimtinė priemonė, kuri taikoma joms ne naudojantis teisėmis, o vykdant pareigas. Kitaip tariant, perkantysis subjektas neturi teisės delsti pirkimo sutarties sudarymo, išskyrus, kai pirkimo procedūros turi būti stabdomos įstatyme nustatytais pagrindais^[22].

Tuo tarpu pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymo atidėjimo termino sąvoka yra įtvirtinta PĮ 2 straipsnio 20 dalyje, kurioje nustatyta, kad pirkimo ir preliminariosios sutarties sudarymo atidėjimo terminas – pagal PĮ nustatytas laikotarpis, kuris prasideda nuo pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą išsiuntimo iš perkančiojo subjekto suinteresuotiems pirkimo kandidatams ir suinteresuotiems pirkimo dalyviams dienos ir kuriam pasibaigus sudaroma pirkimo sutartis arba preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis. (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 20 dalies komentarą).

ESTT yra suformavęs atidėjimo termino teisinius pagrindus ir šiuo aspektu išaiškinęs, kad su tiekėjų veiksmingos teisinės gynybos principu, išplaukiančiu iš Direktyvos 89/665 1 straipsnio, nedera situacija, kai po perkantieji subjektai sprendimo paskelbti pirkimo laimėtoją iš karto priimamas sprendimas sudaryti pirkimo sutartį, t. y. šie sprendimai priimami vienu ar panašiu metu, arba net kai šie sprendimai yra sudėtinės vieno sprendimo dalys. Tokiais atvejais tiekėjui, siekiančiam kvestionuoti pirkimo rezultatus nepaliekama nei teisinės, nei faktinės galimybės jų pakeisti. Atidėjimo terminas – viena iš tiekėjų teisių gynimo priemonių, todėl ši priemonė visuomet turi būti įgyvendinama kartu su tiekėjų teisių veiksmingos (efektyvios) gynybos teisiniu principu^[23].

PĮ 94 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymo terminas turi būti sistemiškai aiškinamas ir taikomas su Direktyvos 2007/66/EB nuostatomis, kuriose atidėjimo terminas yra įtvirtintas kaip pažeistų teisių gynimo priemonė. Direktyvos 2007/66/EB preambulės 4-ojoje konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad turi būti nustatytas laikotarpis, trunkantis nuo sprendimo dėl sutarties suteikimo iki sutarties sudarymo dienos, per kurį būtų galima atlikti veiksmingą peržiūros procedūrą. Siekiant užtikrinti veiksmingą teisminę suinteresuotų dalyvių apsaugą, reikia nustatyti minimalų atidėjimo laikotarpį, kuriuo konkrečios sutarties sudarymas sustabdomas, nepriklausomai nuo to, ar sutartis sudaroma pasirašymo metu, ar ne. Atitinkamai Direktyvos 2007/66/EB preambulės 6-joje konstatuojamoje dalyje įtvirtinta, kad atidėjimo laikotarpis turėtų suteikti suinteresuotiems dalyviams pakankamai laiko išnagrinėti sprendimą dėl sutarties suteikimo ir įvertinti, ar tikslinga inicijuoti peržiūros procedūrą. Kai suinteresuotiems dalyviams pranešama apie sprendimą dėl sutarties suteikimo, jiems turi būti suteikta reikiama informacija, kuri būtina siekiant veiksmingos peržiūros. Tai taip pat atitinkamai taikoma kandidatams, jei perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas laiku nepateikė informacijos apie jų paraiškos atmetimą.

Taigi, pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymo atidėjimo terminu yra apibrėžta: pirma, prielaidos pabaigti pirkimo procedūras PĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pasirašius pirkimo sutartį ar preliminarią sutartį (detaliau žiūrėti PĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarą); antra, teisė pateikti pretenzijas ir perkančiųjų subjektų pareiga priimti ir nagrinėti pretenzijas pagal PĮ 109 straipsnį (detaliau žiūrėti PĮ 109 straipsnio komentarą); trečia, padariniai, kai perkantieji subjektai pažeidžia reikalavimą dėl atidėjimo termino, t. y. sudarytos sutartys laikomos negaliojančiomis (detaliau žiūrėti PĮ 111 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentarą). Atidėjimo terminas – viena iš tiekėjų teisių gynimo priemonių, todėl ši priemonė visuomet turi būti įgyvendinama kartu su tiekėjų teisių veiksmingos (efektyvios) gynybos teisiniu principu^[24].

PĮ 94 straipsnio 8 dalyje yra detalizuoti atidėjimo terminai tarptautinės vertės pirkimams ir supaprastintiems pirkimams:

(i) tarptautinių pirkimų atveju pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymo atidėjimo terminas negali būti trumpesnis kaip 10 dienų;

(ii) supaprastintų pirkimų atveju pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymo atidėjimo terminas negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos;

(iii) jeigu pranešimas apie sprendimą nustatyti laimėjusį pirkimo pasiūlymą nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, nesvarbu, ar buvo vykdomas tarptautinis ar supaprastintas pirkimas, pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymo atidėjimo terminas negali būti trumpesnis kaip 15 dienų.

Visais atvejais pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymo atidėjimo terminai gali būti ilgesni, tačiau negali būti trumpesni, nei įtvirtinti PĮ 94 straipsnio 8 dalyje. Jei perkantysis subjektas taiko ilgesnį, nei įstatyme įtvirtintas atidėjimo terminas, šis terminas turi būti nurodytas pirkimo sąlygose. Atitinkamai PĮ 94 straipsnio 8 dalyje taip pat yra įtvirtinti atvejai, kada atidėjimo terminas gali būti netaikomas:

(i) vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, ir nėra suinteresuotų kandidatų (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 25 ir 26 dalies komentarus);

(ii) pirkimo sutartis sudaroma dinaminės pirkimo sistemos pagrindu (detaliau žiūrėti PĮ 87 straipsnio komentarą) arba preliminariosios sutarties pagrindu (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 23 dalies komentarą);

(iii) pirkimo sutartis sudaroma žodžiu (detaliau žiūrėti PĮ 94 straipsnio 7 dalies komentarą).

9. PĮ 94 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas reikalavimas perkantiesiems subjektams skelbti CVP IS laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, taip pat įtvirtinti atvejai, kada nurodytos informacijos CVP IS skelbti nėra privaloma.

Laimėjusio dalyvio pasiūlymas, sudaryta pirkimo sutartis, preliminarioji sutartis ir šių sutarčių pakeitimai CVP IS yra viešinami Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos apraše nustatyta tvarka (šio aprašo VIII dalis). Minėto tvarkos aprašo 30 punkte bei PĮ 19 straipsnio 3 dalies 3 punkte taip pat įtvirtintas reikalavimas skelbti vidaus sandorius ar jų pakeitimus (detaliau žiūrėti PĮ 19 straipsnio 3 dalies 3 punkto komentarą).

Informacija turi būti paskelbiama ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal sutartį pradžios. Jei perkantysis subjektas keičia sudarytą pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, šie pakeitimai turi būti paskelbti CVP IS ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo atitinkamų pakeitimų atlikimo dienos (aprašo 30 punktas).

Pirkimo sutartis, preliminariąsias sutartis ir jų pakeitimus viešinti privaloma, nepriklausomai nuo jų vertės, taip pat nepriklausomai nuo to, ar buvo vykdytas tarptautinis, supaprastintas, ar mažos vertės pirkimas, ar pirkimas per CPO. Perkantieji subjektai privalo paviešinti rašytinės formos informaciją, t. y. jeigu pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta raštu, o pasiūlymas pateiktas žodžiu – viešinama sutartis; jeigu sutartis sudaryta žodžiu, o pasiūlymas pateiktas raštu – viešinamas pasiūlymas; jeigu sutartis sudaryta ir pasiūlymas pateiktas raštu – viešinama ir sutartis, ir pasiūlymas^[25]. Kitaip tariant, PĮ 94 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas reikalavimas viešinti nurodytą informaciją CVP IS netaikomas laimėjusio dalyvio pasiūlymui, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu, arba sudarytai pirkimo sutarčiai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.

PĮ 94 straipsnio 9 dalies pagrindu nėra skelbiama informacija, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai. Ši nuostata koreliuoja su PĮ 32 straipsniu, kuriame įtvirtinta konfidencialios informacijos viešuosiuose pirkimuose apibrėžtis bei draudimas tokią informaciją atskleisti tretiesiems asmenims (detaliau žiūrėti PĮ 32 straipsnio komentarą). Taigi, perkantieji subjektai negali CVP IS paviešinti tokios informacijos, kuri yra konfidenciali PĮ 32 straipsnio 2 dalies prasme arba, kurios atskleidimas pažeistų Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus (pavyzdžiui, fizinio asmens kodo viešas atskleidimas pažeistų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies normą), arba pažeistų visuomenės interesus (pavyzdžiui, kalėjimo pastato projektavimo sutarties tam tikros sąlygos, techninės detalės gali būti neatskleidžiamos, siekiant užtikrinti visuomenės interesą, kad suprojektuotame pastate būtų garantuotas saugumas).

PĮ 94 straipsnio 9 dalyje taip pat įtvirtintos kitos išimtys, kai nustatytos informacijos viešinimo reikalavimas netaikomas, t. y.:

pirma, pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu (mažos vertės pirkimų atveju – neskelbiant apie pirkimą), jei, atlikus tokį pirkimą, sutartis sudaroma su fiziniu asmeniu ir tik esant vienai iš šių sąlygų: (i) jeigu prekes tiekti, paslaugas teikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas – dėl išimtinių teisių apsaugos arba konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių (esant PĮ 79 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nustatytoms sąlygoms (detaliau žiūrėti PĮ 79 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčių komentarus); (ii) kai perkamos mokymų paslaugos, ekspertų teikiamos intelektinės paslaugos, ekspertinio vertinimo paslaugos (esant PĮ 79 straipsnio 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms (detaliau žiūrėti PĮ 79 straipsnio 6 dalies 5, 6, 7 punktų komentarus) (tuo tarpu kitais atvejais, pavyzdžiui, sudarius sutartį dėl patalpų remonto darbų, nors sutartis sudaroma su fiziniu asmeniu, informacijos viešinimo reikalavimas, nustatytas PĮ 94 straipsnio 9 dalyje, turi būti taikomas);

antra, perkant iš konkretaus tiekėjo unikalų meno kūrinį ar meninį atlikimą (kai yra PĮ 79 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nustatyta sąlyga (detaliau žiūrėti PĮ 79 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio komentarą);

trečia, laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos (pavyzdžiui, atitinkama informacija yra itin didelės (per didelės) apimties, ar tokio formato, kuris nėra „atpažįstamas“ CVP IS ir pan.). Tokiu atveju perkantysis subjektas turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis, pavyzdžiui, su nepaskelbta informacija norintys susipažinti asmenys tai galėtų padaryti fiziškai atvykę į perkančiojo subjekto patalpas sutartu laiku arba susipažinimas būtų užtikrinamas kitomis priemonėmis.

 

---

 

 

---