Klausimas: 

Perkančioji organizacija vykdo skelbiamos apklausos pirkimą. Tiekėjas pateikė pasiūlymą:

Bendra pasiūlymo kaina su PVM 26 016,50 Eur (Dvidešimt tūkstančių šeši šimtai šešiolika eurų 50 ct)

Perkančioji organizacija įvertinusi pasiūlymą nustatė, kad pasiūlymo kaina, išreikšta skaičiais, neatitinka kainos, nurodytos žodžiais ir vadovaudamasi apklausos sąlygomis, kuriose nustatyta, kad jei, pasiūlymo kaina, išreikšta skaičiais, neatitinka kainos, nurodytos žodžiais, teisinga laikoma kaina, nurodyta žodžiais, paprašė patikslinti pasiūlymą nekeičiant kainos nurodytos žodžiais. Tačiau Tiekėjas patikslino kainą nurodytą žodžiais.

Ar teisingas toks tiekėjo patikslinimas?

Atsakymas:

pažymime, kad pasiūlymų vertinimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, ne visada nesutampant skaitinei ir žodinei kainos išraiškai, teisinga laikoma kaina, nurodyta žodžiais. Tą būtina kiekvieną kartą vertinti individualiai pagal konkrečias aplinkybes. 

Sprendimą priimti padėti gali ir teismų praktika. Pavyzdžiui, LAT 2013 m. spalio 4 d. nutartyje Nr. 3K-3-474 pasisakė: 

„Jau vien šalių nesutarimas, kaip vertinti ieškovės pasiūlyme nustatytą kainos nurodymo klaidą, ir galimos įvairios situacijos dėl tokių ar panašių pasiūlymų trūkumų, susijusių su kainos pateikimu, suponuoja išvadą, kad tokio pobūdžio pasiūlymų netikslumai nėra ir negali būti visuotinai pripažinti paprastu pasiūlymo įforminimo trūkumu VPĮ 31 straipsnio 10 dalies prasme.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodyta pirmiau, Europos Sąjungos teisėje neįtvirtinta analogiškų nuostatų dėl pasiūlymo kainos nustatymo, klaidų taisymo ir pan. Tai – Lietuvos įstatymų leidėjo valia VPĮ nustatytos nuostatos.

Taip netiesiogiai pripažįstama, kad tiekėjas, perkančiajai organizacijai pateikdamas kainą, turi mažiau galimybių suklysti bei gali pateikti iš anksto suplanuotą („tikrąją“) siūlyti kainą, kai ši išreiškiama žodžiais, o ne skaičiais.

Vis dėlto, atsižvelgiant į šios normos reguliavimo tikslus, manytina, kad VPĮ 31 straipsnio 7 dalis skirta reguliuoti tiems atvejams, kai pasiūlyme pateikiama viena verte išreikšta, iš sudėtinių dalių nesudaryta kaina. Kitu atveju, tokiu kaip ir nagrinėjamoje byloje, kai tiekėjai pasiūlymus turi pateikti juose detalizuodami pirkimo objekto sudėtines dalis ir jas atitinkančius įkainojimus, VPĮ 31 straipsnio 7 dalies taikymo prasmė, atsižvelgiant į konkretaus viešojo pirkimo ypatumus, gali sumenkti.
Kai tiekėjas aritmetinių klaidų nepadaro, t. y. sudėtinės kainos dalys atitinka bendrą šios kainos rezultatą (sumą), tačiau kainos išraiška skaičiais ir žodžiais nesutampa (pvz., 10+10+10=30; „penkiasdešimt“), tokiu atveju tampa aiški šios neatitikties priežastis, ypač kai, kaip ir šioje byloje, tiesiog praleidžiamas tam tikras žodis (pvz., 1000+1000+1000=3000; „trys“). Tai – neteisingai nurodyta kainos išraiška žodžiais, todėl neprasminga taikyti įstatyme įtvirtintos teisingos kainos prezumpciją, kuri skirta neaiškumams dėl kainos išraiškos neatitikties išspręsti.
Šiuo pristatytu kainos išraiškų neatitikties atveju dalyvis (tą iš esmės pripažino ir pirmosios bei apeliacinės instancijų teismai) iš tiesų nepadaro jokios aritmetinės klaidos nei klaidingai nurodydamas sudėtinius elementus, nei neteisingai apskaičiuodamas jų bendrą sumą. VPĮ 31 straipsnio 7 dalies taikymas pirkimuose, kuriuose prašoma išskaidyti pirkimo objektą į dalis ir nurodyti atskirų dalių kainas (įkainius), tampa aktualus tada, kai tiekėjas padaro aritmetinę klaidą tiek nurodydamas kainą žodžiais, tiek skaičiais (pavyzdžiui, „2+3=4“; „šeši“). Tokiu atveju, kaip nurodyta pirmiau, neaišku, dėl kurios kainos išraiškos formos tiekėjas padarė klaidą, todėl prasminga taikyti įstatyme įtvirtintą teisingos (tikrosios) kainos prezumpciją."

Apibendrinant tai, kas nurodyta, šiuo konkrečiu atveju, kai iš turiningojo pasiūlymo vertinimo galima nustatyti tikrąją kainą, kai kaina susideda iš sudedamųjų dalių, sudėtinės kainos dalys atitinka bendrą šios kainos rezultatą (sumą), išreikštą skaičiais, patikrinus nustatyta, kad aritmetinių klaidų nepadaryta, tokiu atveju tikroji kaina būtų laikoma nurodyta skaičiais.

*Cituojamoje LAT byloje minima senos redakcijos įstatymo 31 straipsnio 7 dalis savo esme  (bei šio DUK klausimo apimtyje) atitinka esamos įstatymo redakcijos 44 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatas.

Šiuo klausimu taip pat aktualu: https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360006250820-Kuri-kaina-turi-būti-laikoma-teisinga-Išreikšta-žodžiu-ar-skaitmenimis-