Klausimas: perkame informacinės sistemos sukūrimo paslaugą, kurios rezultatas veikianti informacinė sistema, t. y. nematerialaus turto vienetas, kuris bus įtrauktas į balansą. Ar šį pirkimą priskirti paslaugoms ar prekėms? Buhalterija reikalauja, jog pirkimo objektas būtų prekė, neva priešingu atveju, paslaugų nebus galima užpajamuoti. 

Atsakymas:

Perkančioji organizacija privalo vadovautis viešųjų pirkimų įstatymu.  

Pagal klausime nurodytas aplinkybes, perkamas objektas Viešųjų pirkimų įstatymo prasme turi būti laikomas paslaugų pirkimu. Vėliau tų paslaugų rezultatą - sukurtą sistemą „buhalterija“ galės pajamuoti taip, kaip reikalauja apskaitą reglamentuojantys teisės aktai, tačiau „buhalterija“ negali nurodyti vykdyti prekių, o ne paslaugų pirkimą. 

Kiti pavyzdžiai:
1. jei perkamos pastato statybos (darbai) tai bus darbų pirkimas, nepaisant to, kad rezultatas bus pastatas, kurį buhalterija vėliau pajamuos kaip nekilnojamąjį turtą.

2. automobilių nuoma (kompiuterių, baldų, ir t.t.) VPĮ prasme yra laikoma prekių pirkimu ir tai nepriklauso nuo to, kaip nuomą apskaitoje fiksuos buhalterija ir nepriklausomai nuo to kaip tai vadina tokia veikla užsiimančios įmonės (pvz.: rinkoje vadinama „automobilių nuomos paslauga“ (be vairuotojo) bet kuriuo atveju VPĮ prasme prilyginama prekių - automobilių pirkimui). 

3. autobuso nuoma (be vairuotojo) - VPĮ prasme būtų laikoma prekių pirkimų, autobuso nuoma (su vairuotoju) - paslaugos pirkimu. 

4. statybos ar griovimo įrenginių nuoma (su operatorių samdymu) – laikoma darbų pirkimu (žr. BPVŽ kodus nuo 455xxxxxx, taip pat VPĮ 1 priedo lentelės 22-23 eilutes. 

Primename:
Kas laikoma prekių pirkimų nurodoma VPĮ 2 straipsnio 26 dalyje:
Prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – prekių pirkimo sutartis) – viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, kurios dalykas yra prekės (prekių pirkimas, nuoma, finansinė nuoma (lizingas), pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti ar to nenumatant), taip pat įsigyjamų prekių pristatymo, montavimo, diegimo ir kitos jų parengimo naudoti paslaugos, jeigu šios paslaugos tik papildo prekių tiekimą.

Kas laikoma paslaugų viešuoju pirkimu nurodoma VPĮ 2 straipsnio 24 dalyje:
24. Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – paslaugų pirkimo sutartis) – viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, kurios dalykas yra paslaugų, išskyrus nurodytas šio straipsnio 26 dalyje, teikimas.