Ne, negali. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. D1-508 „Dėl aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau- Tvarkos aprašas) 4.4.4 papunktyje nustatyta:

„4.4.4. pirkdamas produktą pirkimo vykdytojas savarankiškai nustato aplinkos apsaugos kriterijus, kurie yra susiję su pirkimo objektu, taikydamas bent vieną iš numatytų aplinkosauginių principų viename, keliuose ar visuose produkto gyvavimo ciklo etapuose:

4.4.4.1. prekei pagaminti ir (ar) tiekti, paslaugai teikti ar darbams atlikti sunaudojama mažiau gamtos išteklių ir (ar) sudėtyje yra pakartotinai panaudotų ir (ar) perdirbtų medžiagų;

4.4.4.2. prekei pagaminti, tiekti ir (ar) naudoti, paslaugai teikti ar darbams atlikti sunaudojama mažiau elektros energijos ir (ar) naudojama energija iš atsinaujinančių energijos išteklių;

4.4.4.3. prekei pagaminti, paslaugai teikti ar darbams atlikti naudojama mažiau ar nenaudojama pavojingųjų cheminių medžiagų, neteršiama aplinka ir nekeliamas pavojus sveikatai;

4.4.4.4. prekė yra tvirta, ilgaamžė, funkcionali, ji ar jos sudedamosios dalys tinka naudoti daug kartų ir (ar) lengvai pataisomos, ir (ar) pakeičiamos;

4.4.4.5. prekė, virtusi atliekomis, tinka paruošti pakartotinai naudoti ar perdirbti".

Tvarkos aprašo 4.4.4 p. numatyti aplinkosauginiai principai yra bendro pobūdžio kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar pirkimas žalias (t.y. priskiriamas prie žaliųjų), tačiau tai nėra tikslios formuluotės, kurias galima nukopijuoti į pirkimo dokumentus. VPĮ 35 str. 4 d. nustatyta, kad „<..>pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia“ (plačiau žr. VPĮ 35 str. 4d. komentarą). Dėl to ir aplinkosauginiai reikalavimai turi būti tikslūs, suprantami ir aiškūs, susiję su pirkimo objektu, o ne deklaratyvūs, dviprasmiški ar abstraktūs. Pirkimo dokumentuose turi būti aiškiai nurodyti reikalavimai, jie turi būti susiję su pirkimo objektu ir patikrinami.

Pavyzdžiui, taikant Tvarkos aprašo 4.4.4.1 p., jei norima nustatyti reikalavimą, kad būtų sunaudojama mažiau gamtos išteklių ar mažiau teršiama aplinka, pirkimo vykdytojas turi būti išsiaiškinęs, kurie gamtos ištekliai perkamam produktui yra naudojami, kiek jų įprastai sunaudojama, kokio sumažinimo pirkimo vykdytojas tikėtųsi iš tiekėjo. Pirkimo dokumentuose turėtų būti aiškiai nustatoma ko pirkimo vykdytojas siekia.
Pavyzdžiui, pritaikant Tvarkos aprašo 4.4.4.3 p. dėl mažiau naudojamų ar visai nenaudojamų cheminių medžiagų, pirkimo vykdytojas turi būti išsiaiškinęs kokios cheminės medžiagos yra naudojamos perkamam produktui, kokio sumažinimo pirkimo vykdytojas tikėtųsi iš tiekėjo. Pirkimo dokumentuose įrašant aplinkosauginį reikalavimą, kad yra „naudojama mažiau pavojingų cheminių medžiagų“ nėra aišku, kas yra mažiau, neaišku pagal ką sprendžiama ar naudojamos cheminės medžiagos yra pavojingos. Pirkimo vykdytojas turėtų pasitikrinti ar perkamam produktui naudojamos cheminės medžiagos ir kokios, atkreipti dėmesį į galiojančius teisės aktus, kurie nustato kokios medžiagos yra pavojingos (pvz. REACH reglamentą). 

Nustatant aplinkos apsaugos kriterijus vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į patį produktą ir gamybos medžiagas, tačiau peržiūrėti visą pirkimo procesą bei visą produkto gyvavimo ciklą.