–

M. Tirkkonen, atstovaujamos asianajaja A. Kuusniemi-Laine,

–

Suomijos vyriausybės, atstovaujamos S. Hartikainen,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Tokár ir I. Koskinen,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, 2004 p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132 ir klaidų ištaisymas OL L 339, 2014, p. 14) 1 straipsnio 2 dalies a punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas byloje, kurią M. Tirkkonen inicijavo dėl Maaseutuvirasto (Kaimo reikalų agentūra, Suomija, toliau – agentūra) sprendimo atmesti pagal sistemą „Neuvo 2020 – Maatilojen neuvontajärjestelmä“ („Neuvo 2020 – Ūkių konsultavimo sistema“, toliau – Ūkių konsultavimo sistema Neuvo 2020) jos pateiktą pasiūlymą siekiant būti atrinktai konsultante „Ūkinių gyvūnų, sveikatos priežiūros planų“ srityje.

3

Direktyvos 2004/18 1 straipsnyje „Sąvokų apibrėžimai“, be kita ko, nustatyta:

„<…>

<…>

5.   „Preliminarusis susitarimas“ – tai vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų ir vieno ar kelių ūkio subjektų susitarimas, kurio tikslas – nustatyti sąlygas, taikomas sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą nurodytą laikotarpį, visų pirma kainą ir atitinkamais atvejais numatomus kiekius.

<…>“

4

Minėtos direktyvos 32 straipsnyje, skirtame „[p]reliminariesiems susitarimams“, visų pirma numatyta:

„<…>

2.   Norėdamos sudaryti preliminarųjį susitarimą, perkančiosios organizacijos laikosi šioje direktyvoje nurodytų procedūros taisyklių visose pakopose, iki pat sutarčių pagal preliminarųjį susitarimą sudarymo. Preliminariojo susitarimo šalys pasirenkamos remiantis 53 straipsnyje apibrėžtais sutarties sudarymo kriterijais.

Sutartys pagal preliminarųjį susitarimą sudaromos laikantis procedūrų, apibrėžtų 3 ir 4 dalyse. Šias procedūras galima taikyti tik tarp perkančiųjų organizacijų ir ūkio subjektų, kurie nuo pat pradžių buvo preliminariojo susitarimo šal[ys].

Sudarant sutartis, besiremiančias preliminariuoju susitarimu, šalys jokiomis aplinkybėmis negali iš esmės keisti preliminariojo susitarimo sąlygų, ypač 3 dalyje nurodytu atveju.

<…>

4.   Sudarant preliminarųjį susitarimą su keliais ūkio subjektais, jų turi būti ne mažiau kaip trys, jei yra pakankamas skaičius ūkio subjektų, atitinkančių atrankos kriterijus, ir (arba) priimtinų pasiūlymų, kurie atitinka kriterijus sutarčiai sudaryti.

Sutartys, besiremiančios preliminariaisiais susitarimais su keliais ūkio subjektais, gali būti sudarytos šiais atvejais pasirinktinai:

5

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013, p. 487 ir klaidų ištaisymas OL L 130, 2016, p. 1), 15 straipsnio „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ 3 dalyje nustatyta:

„Teikti konsultacijas atrinktos institucijos arba įstaigos turi turėti pakankamai nuolat apmokomų ir kvalifikuotų darbuotojų bei konsultavimo patirties ir turi būti patikimos tose srityse, kuriose jos teikia konsultacijas. Paramos pagal šią priemonę gavėjai atrenkami skelbiant kvietimus teikti paraiškas. Atrankos procedūrą reglamentuoja viešųjų pirkimų teisės aktai ir ji turi būti atvira tiek viešosioms, tiek privačiosioms įstaigoms. Ji turi būti nešališka ir joje negali dalyvauti su interesų konfliktais susiję kandidatai.

<…>“

6

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013, p. 549 ir klaidų ištaisymas OL L 130, 2016, p. 13) 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Valstybės narės nustato sistemą konsultacijoms paramos gavėjams žemės valdymo ir ūkio valdymo klausimais teikti (toliau – ūkių konsultavimo sistema) <…>.“

7

Minėto reglamento 13 straipsnio „Specialieji su ūkių konsultavimo sistema susiję reikalavimai“ 1 dalyje nustatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad ūkių konsultavimo sistemoje dirbantys konsultantai būtų tinkamos kvalifikacijos ir reguliariai mokomi.“

8

2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 808/2014, kuriuo nustatomos Reglamento Nr. 1305/2013 taikymo taisyklės (OL L 227, 2014, p. 18), 7 straipsnyje, susijusiame su „[k]onsultavimo paslaugas teikiančių institucijų ir įstaigų atranka“, numatyta:

„Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 15 straipsnio 3 dalyje nurodyti kvietimai teikti pasiūlymus skelbiami pagal galiojančias Sąjungos ir nacionalines viešųjų pirkimų taisykles. Atrenkant pasiūlymus atsižvelgiama į tame straipsnyje nurodytus pareiškėjų kvalifikacijos reikalavimus.“

9

Pagal 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18 (OL L 94, 2014, p. 65), 91 straipsnio pirmą pastraipą šia direktyva nuo 2016 m. balandžio 18 d. panaikinama Direktyva 2004/18.

10

Direktyva 2004/18 į Suomijos teisę perkelta laki julkisista hankinnoista (348/2007) [Viešųjų pirkimų įstatymas (348/2007)] (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas).

11

Be to, pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos laki maatalouden tukien toimeenpanosta (192/2013) (Paramos žemės ūkiui įgyvendinimo įstatymas (192/2013)) 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konsultantai atrenkami atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas laikotarpiui, kuris baigiasi kartu su 2014–2020 m. žemyninės Suomijos kaimo plėtros programa. Pagal šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalį, kad konsultantas būtų atrinktas ir patvirtintas, jis turi būti pakankamai kompetentingas, kiek tai susiję su konsultavimo paslaugos kokybe ir apimtimi, be to, turi atitikti minėto įstatymo 46 straipsnyje numatytus tinkamumo reikalavimus.

12

Pagal šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalį reikalaujama, kad konsultantas palaikytų ir tobulintų ūkių konsultavimui reikalingas dalykines žinias.

13

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Suomijos Respublika yra parengusi 2014–2020 m. žemyninės Suomijos kaimo plėtros programą, dėl kurios agentūra 2014 m. rugsėjo 16 d. paskelbė viešųjų pirkimų konkursą dėl konsultavimo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo pagal ūkių konsultavimo sistemą Neuvo 20202015 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

14

Pagrindinėje byloje nagrinėjamų konsultavimo paslaugų teikimui taikomos preliminariojo susitarimo projekte, pridėtame kvietimo dalyvauti konkurse priede, nustatytos sąlygos.

15

Šiame skelbime numatytos konsultavimo paslaugos teikiamos ūkininkams ir kitiems žemės valdytojams, kurie yra sudarę aplinkos apsaugos susitarimą dėl aplinkos kompensacinių išmokų. Šią sąlygą atitinkantys ūkininkai, norintys gauti konsultacijas, savo nuožiūra gali kreiptis į pasirinktą konsultantą, esantį ūkių konsultavimo sistemos Neuvo 2020 nariu. Šiam konsultantui atlyginama pagal atliktus darbus, taikant valandinį atlyginimą (be pridėtinės vertės mokesčio (PVM)), kurį perveda agentūra, o ūkininkas sumoka tik PVM.

16

Siekdama atrinkti ūkio konsultavimo paslaugos teikėjus ir įvykdyti reikalavimus, numatytus Reglamento Nr. 1305/2013 15 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento Nr. 1306/2013 13 straipsnio 1 dalyje, agentūra nustatė kandidatams, pageidaujantiems būti atrinktiems pagal šią programą, reikalavimą įrodyti, kad jie yra kvalifikuoti, nuolat dalyvauja mokymuose ir yra patyrę sričių, kuriose pageidauja konsultuoti, konsultantai.

17

Kaip pažymi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, 2014 m. gruodžio 18 d. agentūra pirmiausia priėmė sąlyginį sprendimą dėl sutarties skyrimo (toliau – ginčijamas sprendimas), į jį įtraukė visus konkurso procedūroje dalyvavusius konsultantus, atitikusius kvietime dalyvauti konkurse ir jo prieduose nurodytus tinkamumo kriterijus ir minimalius reikalavimus. Vėliau agentūra priėmė galutinį sprendimą dėl sutarties skyrimo, jame atrinko tuos kandidatus, kurie sėkmingai išlaikė kvietimo dalyvauti konkurse priede nurodytą egzaminą.

18

M. Tirkkonen nebuvo įtraukta į ginčijamame sprendime sąlyginai patvirtintų konsultantų sąrašą, nes neužpildė kvietimo dalyvauti konkurse formos „Pasiūlymo formos reikalavimų ir konkurso sąlygų vykdymas“ 7 punkto, kuriame paslaugos teikėjas, pažymėdamas langelį „taip“ arba „ne“, turi nurodyti, ar sutinka su preliminariojo susitarimo projekto, pridėto prie kvietimo dalyvauti konkurse, sąlygomis. Agentūra manė, kad privaloma sutikti su šio preliminariojo susitarimo projekto sąlygomis, todėl priėmė ginčijamą sprendimą atmesti M. Tirkkonen kandidatūrą ir neleisti jai pataisyti pasiūlymo, minėtos formos 7 punkte pažymint langelį „taip“.

19

M. Tirkkonen apskundė minėtą sprendimą markkinaoikeus (Ekonominių bylų teismas, Suomija), siekdama, kad jai būtų suteikta teisė papildyti konkurso dokumentus ir užpildyti minėtos formos 7 punktą. Šiuo tikslu ji tvirtino, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas konkursas buvo tam tikra leidimų suteikimo tvarka, taigi viešojo pirkimo sąvoka jos neapima. Todėl ji tvirtino, kad jai turėjo būti leista papildyti savo pasiūlymą.

20

2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu atmetus M. Tirkkonen skundą, ji kreipėsi su kasaciniu skundu į Korkein hallinto-oikeus (Aukščiausiasis administracinis teismas, Suomija).

21

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl viešųjų pirkimų teisės aktų taikymo pagrindinėje byloje, nes iš 2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Falk Pharma (C‑410/14, EU:C:2016:399) matyti, kad pasiūlymo, taigi ir laimėtojo, pasirinkimas glaudžiai susijęs Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinta „viešosios [viešojo pirkimo] sutarties“ sąvoka. Vis dėlto, kadangi konkurso dalyviai turėjo išlaikyti kvietime dalyvauti konkurse aprašytą egzaminą, kad jiems būtų galutinai leista prisijungti prie preliminariojo susitarimo, pridėto prie kvietimo dalyvauti konkurse, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad šie reikalavimai galėtų reikšti reikšmingus ypatumus, kaip jie suprantami pagal 2015 m. kovo 26 d. Sprendimą Ambisig (C‑601/13, EU:C:2015:204, 31 ir 32 punktai), ir galėtų būti kvalifikuojami kaip „viešoji [viešojo pirkimo] sutartis“ pagal Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 2 dalies a punktą.

22

Kartu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuoja, pirma, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamame kvietime dalyvauti konkurse nenustatyti pirkimo kriterijai, kurių pagrindu būtų buvę galima tarpusavyje lyginti pasiūlymus, ir, antra, kad agentūra pasiūlymų balais nevertino ir nelygino. Todėl, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad visiems konkurso dalyviams, atitikusiems šio kvietimo dalyvauti konkurse reikalavimus ir išlaikiusiems kvietimo dalyvauti konkurse priede numatytą egzaminą, turėtų būti leista prisijungti prie preliminariojo susitarimo.

23

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad, nors konkurso dokumentuose iš anksto neribojamas paslaugų teikėjų, kuriems leidžiama prisijungti prie preliminariojo susitarimo, skaičius, praktiškai būtent taip ir būtų dėl pareigos įvykdyti minėtus reikalavimus.

24

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad sutarčių sistemos, dėl kurios buvo priimtas 2016 m. birželio 2 d. Sprendimas Falk Pharma (C‑410/14, EU:C:2016:399), ypatumas buvo tas, jog suinteresuotieji ūkio subjektai galėjo prie jos prisijungti visą jos galiojimo laikotarpį, ir šio ypatumo pakako šiai sistemai atskirti nuo preliminariojo susitarimo, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/18. Šiuo atveju konsultavimo paslaugos teikėjas nebegalėjo prisijungti prie ūkių konsultavimo sistemos Neuvo 2020 po to, kai agentūra priėmė galutinį sprendimą dėl sutarties skyrimo, o dėl to būtų ribojamas konsultavimo paslaugas galinčių teikti ūkio subjektų skaičius.

25

Šiomis aplinkybėmis Korkein hallinto-oikeus (Aukščiausiasis administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 2 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad sąvoka „viešoji [viešojo pirkimo] sutartis“ pagal šią direktyvą apima viešojo pirkimo sutarčių sistemą,

26

Šiuo klausimu prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateikęs iš esmės siekiant sužinoti, ar Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 2 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad ūkių konsultavimo sistema, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią viešoji įstaiga atrenka visus ūkio subjektus, jeigu jie atitinka kvietime dalyvauti konkurse nustatytus tinkamumo reikalavimus ir yra išlaikę minėtame kvietime dalyvauti konkurse nurodytą egzaminą, ir į kurią per nustatytą šios sistemos galiojimo laikotarpį nepriimami nauji ūkio subjektai, turi būti kvalifikuojama kaip viešojo pirkimo sutartis pagal šią direktyvą.

27

Pirmiausia pažymėtina, kad Direktyva 2004/18 buvo panaikinta po ginčijamo sprendimo priėmimo, tačiau ją išaiškinti svarbu tam, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų išspręsti pagrindinės bylos ginčą.

28

Kaip pažymėjo Europos Komisija, pagal ūkių konsultavimo sistemą sudaromos atlygintinės sutartys tarp viešojo subjekto, kuris gali būti laikomas perkančiąja organizacija pagal Direktyvą 2004/18, ir ūkio subjektų, kurie siekia teikti paslaugas; tai atitinka „viešosios [viešojo pirkimo] sutarties“ sąvoką, nurodytą šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalies a punkte.

29

Vis dėlto reikia priminti, kad Direktyva 2004/18 buvo siekiama pašalinti pavojų, jog perkančiosios organizacijos, sudarydamos bet kokią viešojo pirkimo sutartį, teiks pirmenybę nacionaliniams dalyviams arba kandidatams. Šis pavojus yra glaudžiai susijęs su išimtinumu, atsirandančiu atitinkamą viešojo pirkimo sutartį sudarius su ūkio subjektu, kurio pasiūlymas atrinktas, ar ūkio subjektais, kurių pasiūlymai buvo atrinkti preliminariojo susitarimo atveju, o tai yra viešojo pirkimo procedūros tikslas (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Falk Pharma, C‑410/14, EU:C:2016:399, 35 ir 36 punktus).

30

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, kad pasiūlymo, todėl ir laimėtojo, pasirinkimas glaudžiai susijęs su šioje direktyvoje įtvirtintu viešųjų pirkimų reglamentavimu, taigi ir „viešosios [viešojo pirkimo] sutarties“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal jos 1 straipsnio 2 dalies a punktą (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Falk Pharma, C‑410/14, EU:C:2016:399, 38 punktą).

31

Vadinasi, tai, kad nenurodomas ūkio subjektas, su kuriuo išimtinai būtų sudaroma sutartis, reiškia, jog nėra būtinybės konkrečių Direktyvos 2004/18 taisyklių taikyti šios perkančiosios organizacijos veiksmams, siekiant užkirsti kelią tam, kad ši sudarytų sutartį palankiau vertindama nacionalinius ūkio subjektus (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Falk Pharma, C‑410/14, EU:C:2016:399, 37 punktą).

32

Taigi šiuo atveju reikia nustatyti, ar agentūra atrinko pasiūlymą iš visų tų pasiūlymų, kurie atitiko kvietime dalyvauti konkurse jos nustatytas sąlygas.

33

Šiuo klausimu iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad agentūra siekia sudaryti didelį konsultantų, turinčių įvykdyti tam tikras sąlygas, rezervą. Kadangi agentūra atrenka visus kandidatus, kurie atitinka šiuos reikalavimus, aišku, kaip generalinis advokatas pažymėjo išvados 39 punkte, kad ji neatlieka jokios priimtinų pasiūlymų atrankos, o tik tikrina atitiktį kokybiniams kriterijams.

34

Kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą, tai, kad prieiga prie pagrindinėje byloje nagrinėjamos ūkių konsultavimo sistemos galima tik pradiniu laikotarpiu, kuris baigiasi surengus egzaminą arba vėliausiai – paskelbus galutinį sprendimą dėl sutarties skyrimo, ir todėl tai, kad konsultantas, kaip antai M. Tirkkonen, nebegali prisijungti prie minėtos ūkių konsultavimo sistemos, šio vertinimo niekaip nekeičia.

35

Kaip išvados 51 ir 52 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, tai, kad, priešingai nei 2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Falk Pharma (C‑410/14, EU:C:2016:399) atveju, suinteresuotieji ūkio subjektai negali visą laiką prisijungti prie tokios ūkių konsultavimo sistemos, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, yra nereikšminga. Šiuo atveju lemiamas veiksnys yra tai, kad perkančioji organizacija nepaminėjo nė vieno pirkimo sutarties skyrimo kriterijaus, kuris leistų palyginti ir reitinguoti priimtinus pasiūlymus. Nesant šio veiksnio, kuris, kaip matyti iš 2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Falk Pharma (C‑410/14, EU:C:2016:399) 38 punkto, yra glaudžiai susijęs su viešųjų pirkimų reglamentavimu, tokia konsultavimo sistema, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, ūkių negali būti laikoma viešojo pirkimo sutartimi, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 2 dalies a punktą.

36

Be to, primintina, kad net jeigu vienu metu tikrinamas konkurso dalyvių tinkamumas ir sudaroma viešojo pirkimo sutartis, šios operacijos turi būti laikomos atskiromis, skirtingų normų reglamentuojamomis operacijomis (šiuo klausimu žr. 1988 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Beentjes, 31/87, EU:C:1988:422, 15 ir 16 punktus ir 2008 m. sausio 24 d. Sprendimo Lianakis ir kt., C‑532/06, EU:C:2008:40, 26 punktą).

37

Taigi kriterijų, kuriais nesiekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo ir kurie susiję iš esmės su konkurso dalyvių tinkamumo įvykdyti nagrinėjamą sutartį vertinimu, negali būti laikomi „sutarties sudarymo kriterijais“. Kriterijai, iš esmės susiję su patirtimi, kvalifikacija ir priemonėmis, užtikrinančiomis tinkamą nagrinėjamos sutarties įvykdymą, laikomi kriterijais, orientuotais į konkurso dalyvių tinkamumą įvykdyti šią sutartį, o ne „sutarties sudarymo kriterijais“, net jeigu perkančioji organizacija juos kvalifikavo kaip tokius (šiuo klausimu žr. 2008 m. sausio 24 d. Sprendimo Lianakis ir kt., C‑532/06, EU:C:2008:40, 30 ir 31 punktus).

38

Galiausiai šiai išvadai jokios įtakos neturi sprendinys, pasirinktas 2015 m. kovo 26 d. Sprendime Ambisig (C‑601/13, EU:C:2015:204, 31–34 punktai), kuriame Teisingumo Teismas iš esmės pažymėjo, kad komandos, kuriai pavesta vykdyti viešuosius pirkimus, kompetencija ir patirtis skelbime apie pirkimą arba konkurso specifikacijose gali būti nurodytos kaip sutarties sudarymo kriterijai, nes viešojo pirkimo sutarties įvykdymo kokybė gali labai priklausyti nuo asmenų, kuriems pavesta ją vykdyti, profesinių gebėjimų, kuriuos sudaro profesinė patirtis ir išsilavinimas, ypač tuo atveju, kai viešojo pirkimo sutarties dalykas yra intelektinio pobūdžio ir susijęs su mokymo ir konsultavimo paslaugomis.

39

Bet kuriuo atveju toks vertinimas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į pradinės bylos, dėl kurios priimtas tas sprendimas, aplinkybes, t. y. į perkančiosios organizacijos sprendimą pasirinkti pasiūlymą, kurį ji siekė išsirinkti iš daugelio priimtinų pasiūlymų. Taip byloje, kurioje priimtas 2015 m. kovo 26 d. Sprendimas Ambisig (C‑601/13, EU:C:2015:204, 11, 13, 28–34 punktai), perkančioji organizacija, priešingai nei šiuo atveju nagrinėjamoje pagrindinėje byloje, atliko tikrą priimtinų pasiūlymų palyginimą, kad galėtų nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Toje byloje pasiūlytos techninės komandos patirtis buvo pasiūlymui būdingas ypatumas, o ne vien konkurso dalyvių tinkamumo vertinimo kriterijus.

40

Iš atliktos analizės matyti, kad agentūros paskelbtame kvietime dalyvauti konkurse nustatyti reikalavimai negali būti sutarties skyrimo kriterijai, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/18.

41

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 2 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad ūkių konsultavimo sistema, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią viešoji įstaiga atrenka visus ūkio subjektus, atitikusius kvietime dalyvauti konkurse nustatytus tinkamumo reikalavimus ir išlaikiusius minėtame kvietime dalyvauti konkurse nurodytą egzaminą, nėra viešojo pirkimo sutartis pagal šią direktyvą, net jeigu per nustatytą šios sistemos galiojimo laikotarpį negali būti priimami nauji ūkio subjektai.

42

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 1 straipsnio 2 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad ūkių konsultavimo sistema, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią viešoji įstaiga atrenka visus ūkio subjektus, atitikusius kvietime dalyvauti konkurse nustatytus tinkamumo reikalavimus ir išlaikiusius minėtame kvietime dalyvauti konkurse nurodytą egzaminą, nėra viešojo pirkimo sutartis pagal šią direktyvą, net jeigu per nustatytą šios sistemos galiojimo laikotarpį negali būti priimami nauji ūkio subjektai.