—

Generali‑Providencia Biztosító Zrt, atstovaujamos ügyvédek G. Fejes ir P. Tasi,

—

Közbeszerzési Hatóság Közbeszerzési Döntőbizottság, atstovaujamos ügyvéd P. Csanádi,

—

Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos M. Z. Fehér ir K. Szíjjártó,

—

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos M. J. García‑Valdecasas Dorrego,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Tokár ir A. Sipos,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 18, 34, 49 ir 56 straipsnių bei 2004 m. kovo 31 d. Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk.,7 t., p. 132), iš dalies pakeistos 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1177/2009 (OL L 314, p. 64, toliau – Direktyva 2004/18), 45 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c ir d punktų išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Generali‑Providencia Biztosító Zrt (toliau – Generali) ir Közbeszerzési Hatóság Közbeszerzési Döntőbizottság (Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacijų skyrius) ginčą, kilusį šiam skyriui atmetus šios bendrovės paduotą skundą dėl sprendimo pašalinti ją iš viešojo pirkimo procedūros dėl anksčiau padaryto nacionalinės konkurencijos teisės normų pažeidimo.

3

Direktyvos 2004/18 2 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„Sutartys, sudarytos valstybėse narėse valstybės, regioninės ar vietos valdžios institucijų arba kitų viešosios teisės reguliuojamų subjektų vardu, turi atitikti Sutartyje numatytus principus, ypač laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvo paslaugų judėjimo, bei iš jų kylančius principus, pavyzdžiui, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus. <...>“

4

Šios direktyvos 7 straipsnio b punkte numatyta, kad ši direktyva taikoma viešojo prekių tiekimo ir paslaugų sutartims, kurias sudaro kitos, nei nurodyta IV priede, perkančiosios organizacijos, ir kurių vertė yra 193000 EUR.

5

Tos pačios direktyvos 45 straipsnio „Asmeninė kandidato arba dalyvio padėtis“ 2 dalyje numatyta:

„Ūkio subjektas gali būti pašalintas iš dalyvavimo pirkime, jei:

<...>

<...>

Valstybės narės, remdamosi nacionaline teise ir atsižvelgdamos į Bendrijos teisę, apibrėžia šio straipsnio dalies įgyvendinimo sąlygas.“

6

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, p. 65), 101 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„Perkančiosioms organizacijoms reikėtų papildomai suteikti galimybę neleisti dalyvauti ekonominės veiklos vykdytojams, kurie pasirodė esą nepatikimi, pavyzdžiui, dėl aplinkos apsaugos ar socialinės srities įsipareigojimų pažeidimų, įskaitant prieinamumo neįgaliesiems taisyklių pažeidimus ar kitokius sunkius profesinius nusižengimus, kaip antai konkurencijos taisyklių ar intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai. Turėtų būti paaiškinta, kad dėl šiurkščių profesinių nusižengimų gali būti suabejota ekonominės veiklos vykdytojo sąžiningumu, ir dėl to ekonominės veiklos vykdytojui negalėtų būti paskirta viešoji sutartis, neatsižvelgiant į tai, ar ekonominės veiklos vykdytojas kitu atveju turėtų techninių ir ekonominių pajėgumų įvykdyti sutartį.

<...>“

7

Pagal Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalį:

„Perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti iš dalyvavimo pirkimo procedūroje ekonominės veiklos vykdytojams esantiems [vykdytojus esančius] bet kurioje iš šių situacijų:

<...>

<...>“

8

Pagal 2003 m. Įstatymo CXXIX dėl viešųjų pirkimų (közbeszerzésekről szóló 2003 évi CXXIX. törvény, Magyar Közlöny 2003/157, toliau – Kbt) 61 straipsnio 1 dalį:

„Perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą gali nurodyti, kad viešojo pirkimo dalyvis, subrangovas arba pagalbinė įmonė, kurie nori įsipareigoti didesnei nei 10 % viešosios sutarties vertės daliai, ar subrangovas, kaip jis suprantamas pagal d ir e punktus, negali būti asmuo, kuris:

<...>“

9

2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Gazdasági Versenyhivatal (Konkurencijos tarnyba) pripažino, kad kai kuriais Generali‑Providencia Biztosító Zrt. ir automobilių koncesininkų sudarytais vertikaliaisiais susitarimais buvo pažeistos nacionalinės konkurencijos teisės normos ir dėl to šiai bendrovei buvo skirta bauda. Išnagrinėjęs gautą apeliacinį skundą Fővárosi Ítelőtábla (Budapešto apeliacinis teismas) šį sprendimą paliko nepakeistą, o jo priimtas sprendimas kvalifikuotinas kaip „jogerős“ („res judicata galią turintis teismo sprendimas“). Dėl šio sprendimo paduotas kasacinis skundas Magyar Köztársaság Legfelsőbb Bírósága (Kasacinis teismas), o jis pateikė Teisingumo Teismui prejudicinį klausimą, dėl kurio šis priėmė Sprendimą Allianz Hungária Biztosító ir kt. (C‑32/11, EU:C:2013:160).

10

2011 m. gruodžio 5 d.Nemzeti Adó‑ és Vámhivatal (Nacionalinė mokesčių ir muitų administracija) paskelbė skelbimą apie draudimo paslaugų pirkimą. Tame skelbime perkančioji organizacija, be kitų pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūros pagrindų, susijusių su asmenine dalyvio padėtimi, nurodė Kbt 61 straipsnio 1 dalies a–c punktuose ir 62 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus.

11

Atsiliepdama į šį skelbimą Generali pateikė pasiūlymą per nustatytą terminą.

12

Perkančioji organizacija pranešė Generali savo sprendimą pašalinti ją iš atitinkamo konkurso procedūros motyvuodama tuo, kad jai taikytinas Kbt 61 straipsnio 1 dalies a punkte numatytas pašalinimo pagrindas dėl padaryto nacionalinės konkurencijos teisės normų pažeidimo, patvirtinto res judicata galią turinčiu teismo sprendimu.

13

Kadangi Generali administracinis skundas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo buvo atmestas, Generali kreipėsi į Fővárosi Törvényszék (Budapešto teismas), kurio nagrinėjamas administracines bylas vėliau perėmė Fővárosi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Budapešto administracinis ir darbo teismas).

14

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą dėl Generali pašalinimo iš minėto konkurso pagrindo atitikties Sąjungos teisei. Jis nurodo, kad pagal Direktyvos 2004/18 45 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c ir d punktus ūkio subjektas gali būti pašalintas iš pirkimo procedūros dėl priežasčių, grindžiamų objektyviomis su šio subjekto profesine veikla susijusiomis aplinkybėmis. Nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad šios direktyvos 45 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punktas netaikomas jo nagrinėjamos bylos aplinkybėms, nes Generali padarytas pažeidimas pagal nacionalinę teisę nekvalifikuotinas kaip „pažeidimas“ [už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė], jam kyla klausimas, ar šiomis aplinkybėmis galėtų būti taikomas šios direktyvos 45 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos d punktas.

15

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad, atsižvelgiant į minėtoje nuostatoje nurodytos „sunkaus profesinio nusižengimo“ sąvokos išaiškinimą, Teisingumo Teismo pateiktą Sprendime Forposta ir ABC Direct Contact (C‑465/11, EU:C:2012:801), veiksmai, kuriuos ūkio subjektas turi atlikti ar nuo kurių privalo susilaikyti, kad nepažeistų sąžiningo verslo reikalavimų, turi įtakos jo profesiniam patikimumui. Taigi ši sąvoka apima veiksmus, kuriais pažeidžiamas konkurenciją ribojančių susitarimų draudimas ir kurių realumas įrodytas res judicata galią turinčiu teismo sprendimu. Nusižengimo sunkumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkretų ūkio subjekto elgesį.

16

Tačiau jei turi būti laikoma, kad toks pažeidimas neturi įtakos ūkio subjekto profesiniam patikimumui arba nėra profesijos, kuria užsiima šis subjektas, etikos normų pažeidimas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad šis subjektas negali būti pašalintas iš pirkimo procedūros dėl nacionalinės konkurencijos teisės normų pažeidimo remiantis Direktyvos 2004/18 45 straipsnio 2 dalimi, kurioje išsamiai išvardijami pagrindai, leidžiantys pateisinti tokio subjekto pašalinimą dėl su jo profesinėmis savybėmis susijusių priežasčių.

17

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad toks aiškinimas įpareigotų netaikyti Kbt 61 straipsnio 1 dalies a punkto dar ir dėl to, kad, kaip matyti iš Direktyvos 2004/18 2 konstatuojamosios dalies, nacionalinės viešojo pirkimo teisės normos turi atitikti Sąjungos bendruosius principus. Jis pažymi, kad dėl to Közbeszerzési Hatóság Közbeszerzési Döntőbizottság pateiktas Kbt 61 straipsnio 1 dalies a punkto aiškinimas gali kelti kliūčių įgyvendinant Sąjungos teise garantuojamas pagrindines laisves, nes šioje nuostatoje konkrečiai nenurodyti pažeidimo, kurį ūkio subjektas turi būti padaręs ir kuris turi būti susijęs su jo komercine ar profesine veikla, požymiai ir sunkumo laipsnis, bet numatyta, kad jo pašalinimas yra įprastos su šiuo pažeidimu susijusio teismo proceso eigos padarinys.

18

Šiomis aplinkybėmis Fővárosi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

19

Visų pirma svarbu konstatuoti, kad nors, kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pagal Kbt 61 straipsnio 1 dalies a punktą galima ūkio subjektą pašalinti iš konkurso už tai, kad jis padarė bet kokį su jo ūkine ar profesine veikla susijusį pažeidimą, o to pažeidimo požymiai ir sunkumo laipsnis jame nenurodomi, remiantis šia nuostata Generali iš pagrindinėje byloje nagrinėjamo konkurso buvo pašalinta dėl padaryto nacionalinės konkurencijos teisės pažeidimo, kuris patvirtintas res judicata galią turinčiu teismo sprendimu ir už kurį jai skirta bauda.

20

Taigi reikia pripažinti, kad savo klausimais, kurie nagrinėtini kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar pagal SESV 18, 34, 49 ir 56 straipsnius bei Direktyvos 2004/18 45 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c ir d punktus draudžiama taikyti nacionalinės teisės normą, pagal kurią iš viešojo pirkimo procedūros pašalinamas ūkio subjektas, padaręs su jo ūkine ar profesine veikla susijusį pažeidimą, kuris patvirtintas res judicata galią turinčiu teismo sprendimu ir už kurį jam skirta bauda.

21

Kalbant visų pirma apie prejudiciniuose klausimuose nurodytas Direktyvos 2004/18 nuostatas, reikia pažymėti, kad tiek Generali, per teismo posėdį atsakydama į Teisingumo Teismo klausimą, tiek Vengrijos vyriausybė savo rašytinėse pastabose konstatavo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos viešojo pirkimo sutarties vertė yra mažesnė už šios direktyvos 7 straipsnio b punkto pirmoje įtraukoje nurodytą ribą, kuri, šios vyriausybės teigimu, yra taikytina riba, nes šios direktyvos IV priede nenurodyta Nacionalinė mokesčių ir muitų administracija. Todėl su sąlyga, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tai patikrins, Direktyva 2004/18 šiai sutarčiai netaikoma.

22

Per teismo posėdį Generali ir Europos Komisija vis dėlto nurodė, kad Direktyvą 2004/18 perkeliančios Vengrijos teisės normos taikomos tiek viešojo pirkimo sutartims, kurių vertė siekia jos 7 straipsnyje numatytas ribas, tiek jų nesiekiančioms viešojo pirkimo sutartims. Šiomis aplinkybėmis jos priminė, kad Teisingumo Teismas pripažino turintis jurisdikciją priimti sprendimą pagal prašymus priimti prejudicinį sprendimą, pateiktus dėl Sąjungos teisės akto nuostatų, tais atvejais, kai pagrindinės bylos aplinkybės nepatenka į šių nuostatų taikymo sritį, tačiau šios teisės nuostatos yra taikytinos pagal nacionalinę teisę, remiantis joje esančia nuoroda į tokių nuostatų turinį (šiuo klausimu žr. Sprendimo Dzodzi, C‑297/88 ir C‑197/89, EU:C:1990:360, 36 punktą ir Sprendimo Nolan, C‑583/10, EU:C:2012:638, 45 punktą).

23

Iš tiesų Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad Sąjungos teisės akto nuostatų aiškinimas, esant į jo taikymo sritį nepatenkančioms situacijoms, pateisinamas, jei šios nuostatos, vadovaujantis nacionaline teise, tiesiogiai ir besąlygiškai taikomos tokioms situacijoms, siekiant užtikrinti tų situacijų ir minėto Sąjungos teisės akto reglamentuojamų situacijų vienodą vertinimą (šiuo klausimu žr. Sprendimo Nolan, EU:C:2012:638, 47 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

24

Tačiau pagrindinėje byloje taip nėra.

25

Nei iš nutarties pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, nei iš Teisingumo Teismui pateiktų dokumentų nematyti, kad egzistuotų Vengrijos teisės nuostata, dėl kurios Direktyva 2004/18 būtų tiesiogiai ir besąlygiškai taikoma viešojo pirkimo sutartims, kurių vertė nesiekia šios direktyvos 7 straipsnyje numatytos taikytinos ribos.

26

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Teisingumo Teismas neturi pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui prejudiciniuose klausimuose nurodytų Direktyvos 2004/18 nuostatų išaiškinimo tam, kad šis galėtų priimti sprendimą jo nagrinėjamoje pagrindinėje byloje.

27

Antra, dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytų ESV sutarties nuostatų reikia priminti, kad kai viešojo pirkimo sutartis nepatenka į Direktyvos 2004/18 taikymo sritį dėl to, kad jos vertė nesiekia šios direktyvos 7 straipsnyje nustatytos taikytinos ribos, šiai viešojo pirkimo sutarčiai reikia taikyti minėtos Sutarties pagrindines normas ir bendruosius principus, jei ji kelia aiškų tarptautinį susidomėjimą, atsižvelgiant visų pirma į jos svarbą ir vykdymo vietą (šiuo klausimu žr. Sprendimo Ordine degli Ingegneri della Provincia di Lecce ir kt., C‑159/11, EU:C:2012:817, 23 punktą ir Sprendimo Consorzio Stabile Libor Lavori Pubblici, C‑358/12, EU:C:2014:2063, 24 punktą).

28

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepateikė reikiamos informacijos, kad Teisingumo Teismas galėtų patikrinti, ar pagrindinėje byloje egzistuoja aiškus tarptautinis susidomėjimas. Kaip matyti iš Teisingumo Teismo procedūros reglamento (2012 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi redakcija) 94 straipsnio, Teisingumo Teismas prašyme priimti prejudicinį sprendimą turi rasti trumpai išdėstytus faktus, kuriais grindžiami klausimai, ir egzistuojantį ryšį tarp šių faktų ir klausimų. Taigi reikiami faktai, leidžiantys patikrinti, ar egzistuoja aiškus tarptautinis susidomėjimas, kaip ir apskritai visi faktai, kuriuos turi nustatyti nacionaliniai teismai ir nuo kurių priklauso, ar taikomas antrinės teisės aktas, ar pirminė Sąjungos teisė, nustatomi prieš kreipiantis į Teisingumo Teismą (žr. Sprendimo Azienda sanitaria locale n. 5 „Spezzino“ ir kt., C‑113/13, EU:C:2014:2440, 47 punktą).

29

Kadangi nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo santykiai vykstant prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrai grindžiami bendradarbiavimo principu, jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepateikia iš anksto nustatytų faktų, susijusių su aiškaus tarptautinio susidomėjimo buvimu, tai nereiškia, kad prašymas nepriimtinas, jei, nepaisant šių trūkumų, Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, mano, kad gali prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateikti naudingą atsakymą. Taip yra, be kita ko, tuo atveju, kai sprendime pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą nurodoma pakankamai aplinkybių, leidžiančių įvertinti galimą tokio intereso buvimą. Vis dėlto Teisingumo Teismo atsakymas galioja tik tuo atveju, jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pagrindinėje byloje gali konstatuoti aiškų tarptautinį susidomėjimą, vadovaudamasis išsamiu visų reikšmingų pagrindinės bylos aplinkybių vertinimu (žr. Sprendimo Azienda sanitaria locale n. 5 „Spezzino“ ir kt., EU:C:2014:XXX, 48 punktą ir nurodytą teismo praktiką). Būtent taikant šią sąlygą pateikiami tolesni samprotavimai.

30

Kalbant apie šiuose klausimuose nurodytas ESV sutarties nuostatas, iš nutarties pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad minėta sutartis susijusi su draudimo paslaugų teikimu. Taigi SESV 34 straipsnis, kuriame reglamentuojamas laisvas prekių judėjimas, netaikomas. Tačiau SESV 49 ir 56 straipsniai, kuriais reglamentuojama įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas, turi būti laikomi taikytinais pagrindinės bylos atveju.

31

Kadangi pastarosios nuostatos yra konkreti bendro SESV 18 straipsnyje įtvirtinto draudimo diskriminuoti dėl pilietybės išraiška, atsakant į šį klausimą nebūtina remtis šiuo straipsniu (šiuo klausimu žr. Sprendimo Wall, C‑91/08, EU:C:2010:182, 32 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

32

Atsižvelgdamos į tai, kad SESV 49 ir SESV 56 straipsniai taikomi pagrindinėje byloje nagrinėjamai sutarčiai, jeigu ji kelia aiškų tarptautinį susidomėjimą, viešosios valdžios institucijos privalo paisyti diskriminacijos dėl pilietybės draudimo ir pagal šiuos straipsnius kylančio skaidrumo reikalavimo (šiuo klausimu žr. Sprendimo Wall, EU:C:2010:182, 33 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

33

Teisingumo Teismui pateiktuose dokumentuose ar Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnyje nurodytų suinteresuotųjų šalių pateiktuose pastabose nėra nieko, kas leistų pripažinti, jog Kbt 61 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinto pašalinimo pagrindo taikymas tokiai situacijai, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, galėtų būti diskriminacijos, net netiesioginės, dėl pilietybės elementas arba pažeisti skaidrumo reikalavimą. Šiuo klausimu reikia priminti, kad perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą aiškiai nurodė, jog šioje Kbt nuostatoje įtvirtintas pašalinimo pagrindas bus taikomas tai sutarčiai.

34

Kalbant apie ūkio subjektų pašalinimo iš viešojo pirkimo, kiek tai susiję su SESV 49 ir 56 straipsniuose numatytomis įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas, reikia pažymėti, kad pagal Direktyvos 2004/18 45 straipsnio 2 dalies d punktą galima pašalinti bet kokį subjektą, „pripažintą kaltu dėl rimto [sunkaus] profesinio nusižengimo, kuris yra įrodytas bet kokiomis priemonėmis, kurias perkančioji organizacija gali pateikti [pagrįsti]“.

35

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad „profesinio nusižengimo“ sąvoka apima bet kokią neteisėtą veiką, kuri turi įtakos profesiniam atitinkamo subjekto patikimumui, o ne tik profesijos, kuria užsiima šis subjektas, etikos normų stricto sensu pažeidimus (žr. Sprendimo Forposta ir ABC Direct Contact, EU:C:2012:801, 27 punktą). Šiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad konkurencijos teisės normų pažeidimas, ypač kai už jį skiriama bauda, yra Direktyvos 2004/18 45 straipsnio 2 dalies d punkte numatytas pašalinimo pagrindas.

36

Jei toks pašalinimo pagrindas yra įmanomas pagal Direktyvą 2004/18, jis turi būti a fortiori laikomas pateisinamu, kalbant apie viešojo pirkimo sutartis, kurių vertė nesiekia šios direktyvos 7 straipsnio c punkte nustatytos ribos ir kurioms dėl to netaikomos toje direktyvoje numatytos specialios ir griežtos procedūros (šiuo klausimu žr. Sprendimo Consorzio Stabile Libor Lavori Pubblici, EU:C:2014:2063, 37 punktą).

37

Be to, Direktyvos 2014/14, priimtos jau po to, kai susiklostė pagrindinės bylos aplinkybės, 101 konstatuojamoji dalis, kurioje numatyta, kad perkančiosioms organizacijoms reikėtų papildomai suteikti galimybę neleisti dalyvauti ekonominės veiklos vykdytojams, pavyzdžiui, dėl sunkių profesinių pažeidimų, kaip antai konkurencijos taisyklių pažeidimo, nes dėl to gali būti suabejota ekonominės veiklos vykdytojo sąžiningumu, parodo, kad šio sprendimo 35 punkte nurodytas pašalinimo pagrindas laikomas pagrįstu pagal Sąjungos teisę. Galiausiai šis pašalinimo pagrindas aiškiai ir išsamiai nurodomas šios direktyvos 57 straipsnio 4 dalies d punkte.

38

Reikia pridurti, kad per teismo posėdį Generali patikslino, jog neginčija valstybių narių galimybės savo nacionalinės teisės normose numatyti pašalinimo iš viešojo pirkimo pagrindo, grindžiamo tuo, kad atitinkamas ūkio subjektas padarė konkurencijos teisės normų pažeidimą. Tačiau ji ginčija Kbt 61 straipsnio 1 dalies a punkto turinį, kuris, jos nuomone, yra bendro pobūdžio pašalinimo pagrindas, savo turiniu gerokai platesnis už Direktyvos 2004/18 45 straipsnyje numatytus pašalinimo pagrindus. Kaip buvo priminta šio sprendimo 19 punkte, pagrindinėje byloje nagrinėjamas Generali pašalinimas iš atitinkamo pirkimo konkurso dėl jos padaryto konkurencijos teisės pažeidimo, už kurį jai skirta bauda. Taigi siekiant priimti sprendimą pagrindinėje byloje nereikia nagrinėti kitų šios Vengrijos teisės akto nuostatos galimai apimamų pašalinimo pagrindų atitikties Sąjungos teisei.

39

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į prejudicinius klausimus reikia atsakyti taip, kad pagal SESV 49 ir 56 straipsnius nedraudžiama taikyti nacionalinės teisės normos, pagal kurią ūkio subjektas pašalinamas iš viešojo pirkimo procedūros dėl jo padaryto konkurencijos teisės pažeidimo, kuris patvirtintas res judicata galią turinčiu teismo sprendimu ir už kurį jam skirta bauda.

40

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia:

Pagal SESV 49 ir 56 straipsnius nedraudžiama taikyti nacionalinės teisės normos, pagal kurią ūkio subjektas pašalinamas iš viešojo pirkimo procedūros dėl jo padaryto konkurencijos teisės pažeidimo, kuris patvirtintas res judicata galią turinčiu teismo sprendimu ir už kurį jam skirta bauda.