Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė–Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtomis Metodinėmis priemonėmis.

86 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymas

1. Dalyvis, kurio pasiūlymas nustatytas laimėjęs, sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties kviečiamas raštu (išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį.

2. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tokiu atveju arba jeigu tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento arba neįvykdo kitų pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų, perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, nepateikusio pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo ar neįvykdžiusio kitų pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlygų, jeigu tenkinamos šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

3. Sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėta kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos. Tuo atveju, kai mokesčius reguliuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka perkančioji organizacija pati turi sumokėti pridėtinės vertės mokestį į valstybės biudžetą už įsigytą pirkimo objektą, į pasiūlymo kainą ar sąnaudas įskaitytas šis mokestis sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį išskaičiuojamas.

4. Jeigu perkančioji organizacija reikalauja, kad tiekėjų grupė, kurios pasiūlymas nustatytas laimėjęs, įsteigtų juridinį asmenį, ji pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį sudaro su šių ūkio subjektų įsteigtu juridiniu asmeniu. Juridinį asmenį įsteigę ūkio subjektai privalo laiduoti už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sąlygų įvykdymu.

5. Sudaromoje pirkimo sutartyje turi būti nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų nuo sutarties įsigaliojimo prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo laikotarpis, išskyrus pagrįstus atvejus, kai atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes ir siekiant racionalaus lėšų panaudojimo būtina pailginti šį laikotarpį. Tokie atvejai gali apimti pirkimo sutartis dėl:  

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2158, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09411

1) elektros energijos ir šilumos, dujų, karšto ir šalto vandens, nuotekų ir atliekų tvarkymo paslaugų;

2) bankų ir kitų finansinių institucijų teikiamų finansinių paslaugų;

3) prekių nuomos, finansinės nuomos (lizingo), pirkimo išsimokėtinai;

4) aptarnavimo, remonto ar priežiūros paslaugų, kai įsigyjamo objekto pirkimo sutartis apima ir šias paslaugas;

5) dokumentų saugojimo paslaugų;

6) darbų ar statinio statybos techninės priežiūros paslaugų;

7) statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų arba statinio projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų, kai šios paslaugos perkamos kartu;

8) investicijų projektų įgyvendinimo;

9) finansinių priemonių ar fondų fondo, kaip šios sąvokos apibrėžiamos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, 2 straipsnio 11 ir 27 punktuose, Europos žemės ūkio garantijų fondo, kuriam taikytinos nuostatos, nustatytos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, finansų inžinerijos priemonių, įskaitant kartu teikiamas subsidijas, valdymo ir (arba) įgyvendinimo paslaugų;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

10) miško sodmenų išauginimo paslaugų;

11) kitų prekių ir (ar) paslaugų, kai ilgesnis kaip 3 metų prekių tiekimo ir (ar) paslaugų teikimo laikotarpis ekonominiu ar socialiniu požiūriu yra naudingesnis ir perkančioji organizacija tai pagrindžia.

6. Preliminarioji sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui, išskyrus pagrįstus, su pirkimo objektu susijusius atvejus, kurie nurodomi skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą. Pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu gali būti sudaryta ne vėliau kaip iki preliminariosios sutarties galiojimo termino pabaigos, tačiau pati pirkimo sutartis gali galioti ir ilgiau.

7. Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-545, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-15, i. k. 2021-21632

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

Nr. XIV-2374, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25328

Nr. XIV-2532, 2024-04-11, paskelbta TAR 2024-04-19, i. k. 2024-07265

8. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau, negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos), o jeigu pranešimas apie sprendimą nustatyti laimėjusį pirkimo pasiūlymą nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, negali būti trumpesnis kaip 15 dienų. Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai:

1) vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, ir nėra suinteresuotų kandidatų;

2) pirkimo sutartis sudaroma dinaminės pirkimo sistemos pagrindu arba preliminariosios sutarties pagrindu;

3) pirkimo sutartis sudaroma žodžiu;

4) pirkimas atliekamas šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

9. Perkančioji organizacija raštu pateiktą laimėjusį pasiūlymą (išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu), raštu sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kuriai taikomi šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nurodyti konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimai arba kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo dienos, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal jį pradžios, Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu (mažos vertės pirkimų atveju – neskelbiant apie pirkimą) esant šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų metu laimėjusiu dalyviu nustatomas fizinis asmuo, ir esant šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nustatytai sąlygai, taip pat laimėjusio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis. Informacija apie žodžiu sudarytas pirkimų sutartis skelbiama Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytas perkančiosios organizacijos pareigas atlieka centrinė perkančioji organizacija, jeigu dėl šių pareigų atlikimo yra sudarytas perkančiosios organizacijos ir centrinės perkančiosios organizacijos susitarimas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2158, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09411

Nr. XIV-545, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-15, i. k. 2021-21632

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

 

VPĮ 86 straipsnyje^[1] yra įtvirtintos viešojo pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – pirkimo sutartis) ir preliminariosios viešojo pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – preliminarioji sutartis) sudarymo procedūrų taisyklės.

Pirkimo sutarties sąvoka yra įtvirtinta VPĮ 2 straipsnio 44 dalyje, kurioje nustatyta, kad pirkimo sutartis – šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau ūkio subjektų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaroma pirkimo sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai. Ekonomine nauda laikomas piniginis atlygis arba kitoks finansinis (ekonominės vertės) atlygis tiekėjui, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių, pasinaudoti pirkimo sutarties vykdymo rezultatu, galimybė gauti pajamas iš trečiųjų asmenų ir panašiai (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 44 dalies komentarą).

Tuo tarpu preliminariosios sutarties sąvoka apibrėžta VPĮ 2 straipsnio 27 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad preliminarioji sutartis – vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų ir vieno ar kelių tiekėjų sudaryta sutartis, kurios tikslas – nustatyti sąlygas, įskaitant kainą ir, kur to reikia, numatomą kiekį, taikomas pirkimo sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą nurodytą laikotarpį (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 27 dalies komentarą).

Taigi, komentuojama VPĮ 86 straipsnio norma apima tiek pirkimo, tiek preliminariosios sutarties sudarymo procedūrų taisykles. 

1. VPĮ 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kvietimo sudaryti pirkimo sutartį ir preliminariąją sutartį tvarka.

Pirkimo ar preliminarioji sutartis yra sudaroma su dalyviu, kurio pasiūlymas pripažįstamas geriausiu. Perkančioji organizacija, nustačiusi laimėtoją, kviečia jį sudaryti sutartį. Įprastai pirkimo ar preliminarioji sutartis yra sudaroma raštu (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 29, 44 dalių komentarus). Tais atvejais, kai sutartis sudaroma raštu, kvietimas pasirašyti taip pat pateikiamas raštu.

Komentuojamo VPĮ 86 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti atvejai, kada pirkimo sutartis sudaroma žodžiu (detaliau žiūrėti VPĮ 86 straipsnio 7 dalies komentarą). Atitinkamai tokiais atvejais kvietimas sudaryti pirkimo sutartį taip pat teikiamas žodžiu. Siekiant išvengti galimų nesklandumų, nepaisant pastarosios galimybės kviesti sudaryti sutartį žodžiu, vis tik rekomenduojama pirkimo laimėtoją pakviesti sudaryti sutartį raštu (pavyzdžiui, elektroniniu pranešimu arba, įkeliant žinutę į Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) paskyrą, ir pan.).

Kviečiant sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį (neatsižvelgiant į tai, ar kvietimas pateikiamas raštu, ar žodžiu), perkančioji organizacija privalo nurodyti laiką, iki kada laimėjęs dalyvis turi sudaryti sutartį. Pirkimo ir preliminariosios sutarties sudarymo laiko reikalavimai yra įtvirtinti VPĮ 86 straipsnio 8 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 86 straipsnio 8 dalies komentarą). Kitų formos ar turinio reikalavimų kvietimui pasirašyti pirkimo ar preliminariąją sutartį komentuojamoje VPĮ 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta nėra.

2. VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį pagrindai.

Laikoma, kad tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį, atsisakė ją sudaryti, jei jis (jie):

1) raštu atsisako ją sudaryti – tai reiškia, kad tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį, pateikė perkančiajai organizacijai raštišką atsisakymą ją sudaryti, kuris pateiktas iki perkančiosios organizacijos kvietime pasirašyti sutartį nurodyto sutarties pasirašymo termino pabaigos;

2) iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo (neatvyksta pasirašyti) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties – šiuo atveju tiekėjas laikomas atsisakiusiu sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį net ir tuo atveju, jeigu jis nėra išreiškęs aiškaus atsisakymo raštu ir yra įvykdęs kitas sąlygas, būtinas sutarties pasirašymui (pavyzdžiui, yra įsteigęs naują juridinį asmenį ir pan.), tačiau sutarties nepasirašo iki perkančiosios organizacijos kvietime pasirašyti pirkimo ar preliminariąją sutartį nustatyto laiko ir (ar) iki nustatyto laiko nepaprašo perkančiosios organizacijos šio termino pratęsti.

Vis dėlto ši sąlyga neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, tiekėjas perkančiosios organizacijos nustatytu laiku objektyviai negali atvykti pasirašyti pirkimo sutarties ir paprašė perkančiosios organizacijos atidėti sutarties pasirašymą (paskirti kitą pasirašymo laiką) dėl asmens, įgalioto pasirašyti pirkimo sutartį, atostogų, išvykimo, nedarbingumo laikotarpio ar esant kitoms objektyvioms priežastims. Tokiu atveju perkančioji organizacija turėtų kooperuotis, atsižvelgti į tiekėjo prašymą ir paskirti kitą sutarties pasirašymo laiką. Tiekėjas taip pat neturėtų būti laikomas atsisakiusiu pasirašyti sutartį tais atvejais, kai, pavyzdžiui, iki nurodyto laiko nepasirašo sutarties dėl to, kad objektyviai negavo informacijos apie paskirtą pirkimo sutarties pasirašymo laiką (dėl techninių kliūčių ar kt.), ar su ja nesusipažino dėl kitų objektyvių priežasčių.

Kiekvienu konkrečiu atveju perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti, ar tiekėjas elgiasi sąžiningai ir nepiktnaudžiauja, ar priežastys, dėl kurių iki nurodyto laiko tiekėjas nepasirašė pirkimo ar preliminariosios sutarties, yra objektyvios ir pagrįstos. Perkančioji organizacija, vertindama, ar yra pakankamas pagrindas spręsti, kad tiekėjas, nepasirašydamas sutarties nustatytu laiku, atsisakė sudaryti sutartį, turėtų vertinti ne tik tiekėjo nurodytas priežastis, bet ir tiekėjo elgesį, siekiant šias priežastis ištaisyti (pavyzdžiui, operatyvus prašymo pratęsti sutarties pasirašymo terminą pateikimas, įrodymų pateikimas, kodėl buvo praleistas terminas ir pan.);

3) atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis – į šios sąlygos apimtį patenka, pavyzdžiui, tiekėjo atsisakymas sudaryti sutartį, išreikštas žodžiu, taip pat visi kiti atvejai, kai tiekėjas neįvykdo sutarties sudarymo sąlygų, kurios konkrečiu atveju būtinos. Nurodyta sąlyga turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai konkretūs sutarties sudarymo reikalavimai yra aiškiai įtvirtinti pirkimo sąlygose ar VPĮ (pavyzdžiui, kai tiekėjas nesutinka pasirašyti pirkimo sutarties pagal prie pirkimo dokumentų pridėtą pirkimo sutarties projektą ir nori pasirašyti pagal savo parengtą sutarties projektą, taip pažeidžiant VPĮ 86 straipsnio 3 dalies reikalavimus).

Vis dėlto perkančiosios organizacijos šiuo pagrindu taip pat negali piktnaudžiauti ir nustatyti sunkiai įgyvendinamų ar nepagrįstų sąlygų, pavyzdžiui, tais atvejais, kai prie pirkimo dokumentų nebuvo pridėtas pirkimo sutarties projektas, perkančioji organizacija negali pirkimo sutartyje nustatyti tiekėjui akivaizdžiai nenaudingų, neproporcingų sąlygų (pavyzdžiui, neproporcingai didelių, baudinių delspinigių), o tiekėjui nesutikus pasirašyti sutarties tokiomis sąlygomis, laikyti, kad jis atsisakė pasirašyti pirkimo sutartį komentuojamos normos pagrindu;

4) tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta VPĮ 86 straipsnio 4 dalyje – ši sąlyga taikoma tik tuo atveju, jeigu toks reikalavimas buvo nustatytas pirkimo sąlygose (detaliau žiūrėti VPĮ 86 straipsnio 4 dalies komentarą).

Jei yra nustatyta bent viena iš nurodytų sąlygų, teisine prasme laikoma, kad tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, atsisakė ją sudaryti. Kai tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį, atsisakė ją sudaryti, arba tokiu atveju, jeigu tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento (jei pirkimo sąlygose yra nustatytas reikalavimas pateikti pirkimo sutarties galiojimo užtikrinimą (detaliau žiūrėti VPĮ 42 straipsnio komentarą) arba neįvykdo kitų pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų, perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti sutartį, nepateikusio pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento (jei taikoma) arba neįvykdžiusio kitų pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų. Perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jei šis tiekėjas gali būti nustatytas laimėtoju pagal VPĮ 45 straipsnio 1 dalį (detaliau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 1 dalies komentarą).

Tuo atveju, jei tiekėjas, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, (i) negali būti pripažintas laimėtoju dėl to, kad nėra tenkinama bent viena iš VPĮ 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, arba (ii) jis taip pat atsisako sudaryti sutartį arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento (jei pirkimo sąlygose yra nustatytas reikalavimas pateikti pirkimo sutarties galiojimo užtikrinimą), arba neįvykdo kitų pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų, tokiu atveju kreipiamasi į kitą pasiūlymų eilėje esantį tiekėją, kuris gali būti pripažintas laimėtoju pagal VPĮ 45 straipsnio 1 dalį.

Visais atvejais, kai pirkimo dokumentuose yra nustatytas reikalavimas pateikti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, pirkimo sąlygose rekomenduotina papildomai detalizuoti (perrašyti įstatymo nuostatą) minėtas tokio užtikrinimo nepateikimo pasekmes, tam, kad pirkimo dalyviai iš anksto žinotų, jog dėl tokio dokumento nepateikimo kils tokios pat pasekmės, kaip ir atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį atveju. Taigi net ir šalims pasirašius pirkimo sutartį, bet perkančiosios organizacijos nustatytu terminu tiekėjui nepateikus pirkimo dokumentuose reikalaujamo pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, kai reikalavimas pateikti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą yra nurodytas kaip būtinoji pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlyga, pirkimo sutartis neįsigalios ir bus kreipiamasi į tiekėją, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, nepateikusio minėto dokumento, ir jam siūloma sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jei šis tiekėjas gali būti nustatytas laimėtoju pagal VPĮ 45 straipsnio 1 dalį.

Nors VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtinti tiekėjų, atsisakiusių sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį, atsakomybės pagrindai, tai nereiškia, kad tokiems tiekėjams dėl to negali kilti neigiami padariniai. Pažymėtina, kad ikisutartinė atsakomybė už nesąžiningus veiksmus įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.165 straipsnio 4 dalyje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką VPĮ pripažįstamas specialiuoju įstatymu (lot. lex specialis) tiek CK, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (CPK), tiek kitų teisės aktų^[2] atžvilgiu. VPĮ, kaip specialiojo įstatymo aiškinimą ir taikymą, lemia šio įstatymo tikslai (nustatyti VPĮ 1 straipsnio 1 dalyje) ir juo reguliuojamų santykių pobūdis^[3]. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu (detaliau žiūrėti VPĮ 1 straipsnio komentarą). Vis dėlto aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja privalomų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo^[4]. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirkimo procedūrų metu tarp pasiūlymą pateikusio tiekėjo ir perkančiosios organizacijos susiklosto ikisutartiniai santykiai, kurie, be kita ko, reglamentuojami CK nuostatomis. Taigi, nors pirkimo ir preliminariosios sutarties sudarymo tvarka įtvirtinta VPĮ 86 straipsnyje, tai nesudaro pagrindo netaikyti CK nustatytų šalių pareigų, esant ikisutartiniams santykiams.

Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad pirkimą laimėjusio asmens pareiga sudaryti sutartį kyla iš ikisutartinių santykių šalis saistančių abipusių teisių ir pareigų. Būtent CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose nustatyta ikisutartinių santykių šalims pareiga elgtis sąžiningai, nevesti derybų, jei neketinama sudaryti sutarties, be pakankamos priežasties nereikalauti, kad toli pažengusios derybos būtų nutrauktos. Taip užtikrinamas ir vieno iš civilinės teisės principų – teisėtų lūkesčių – įgyvendinimas, kad asmuo, laimėjęs pirkimą, be priežasties nenutrauks prasidėjusių santykių ir neatsisakys sudaryti sutarties^[5]. Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažeidimą galima padaryti aktyviais veiksmais arba pasyviai, tuo tarpu civilinė atsakomybė atsiranda, kai dėl neteisėto elgesio kiti asmenys patiria žalos. Tam, kad tiekėjui, atsisakiusiam sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį, nepateikusiam pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento (jei taikoma), neįvykdžiusiam kitų pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų, būtų pritaikyta civilinė atsakomybė, būtina nustatyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos^[6].

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirkimo ar preliminariosios sutarties sudarymas yra pagrindinis viešojo pirkimo tikslas (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 37 dalies komentarą). Perkančioji organizacija turi teisėtus lūkesčius, kad pripažinusi galiojantį pasiūlymą laimėjusiu ir apie tai informavusi tiekėją (akceptavusi pasiūlymą), ji su šiuo tiekėju galės sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį. Atitinkamai tiekėjas, dalyvaudamas pirkime ir pateikdamas pasiūlymą jame, įgyją prievolę laimėjimo atveju pirkimo ar preliminariąją sutartį sudaryti, tuo tarpu perkančioji organizacija įgyja teisę iš tiekėjo reikalauti šios prievolės įvykdymo. Įsipareigojimų (prievolės) neįvykdymas tiekėjui sukelia pasekmes – nuspręsdamas nesudaryti sutarties, nepateikti pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento (jei taikoma) ar neįvykdyti kitų pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų, jis prisiima riziką ir atsakomybę dėl galimų perkančiosios organizacijos nuostolių, kuriuos teikėjas protingai gali numatyti, atlyginimo.

Atsakomybė dėl tiekėjo VPĮ 86 straipsnio 2 straipsnyje nustatyto atsisakymo pasirašyti pirkimo ar preliminariąją sutartį, taip pat dėl pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento (jei taikoma) nepateikimo ar kitų pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų neįvykdymo, taikoma, atsižvelgiant ir į tai, kad VPĮ 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta tiekėjo teisė pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą. Pagal minėtą VPĮ 41 straipsnio 4 dalį tiekėjas gali pakeisti ar atšaukti pasiūlymą, neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jeigu jo buvo reikalaujama, tik kol nesuėjo pasiūlymų pateikimo terminas. Toks pakeitimas arba pranešimas, kad pasiūlymas atšaukiamas, pripažįstamas galiojančiu, jeigu perkančioji organizacija jį gavo iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (detaliau žiūrėti VPĮ 41 straipsnio 4 dalies komentarą). Taigi, po šio termino tiekėjas nebetenka teisės atšaukti pasiūlymo ir laimėjimo atveju turi pareigą pasirašyti sutartį. Tuo tarpu VPĮ 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvis, kurio pasiūlymas nustatytas laimėjęs, kviečiamas sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, nurodant laiką, iki kada jis turi sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Atitinkamai pagal CK 6.173 straipsnio 2 dalį akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas.

Tiekėjai turi teisę (laisvą valią) apsispręsti, ar dalyvauti pirkime, ar teikti jame savo pasiūlymą, prisiimant įsipareigojimą sudaryti sutartį. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne tik perkančiosios organizacijos, bet ir tiekėjai privalo elgtis atsakingai, nepažeisti bendrųjų teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų, savo veiksmais nepagrįstai nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims ar visuomenei^[7]. Taigi, tiekėjai, kurių pasiūlymai nustatyti laimėtojais, atsisakydami pasirašyti sutartį, taip pat atsisakydami įvykdyti pirkimo sutartyje nustatytas jos įsigaliojimo sąlygas, nepateikdami pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento (jei taikoma), pažeidžia įsipareigojimus dėl sutarties sudarymo, kadangi pažeidžia (i) pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnio 1 dalis), (ii) bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (neatšaukia savo pasiūlymų, kurie jų pripažinimo laimėjusiais metu galiojo, nesirūpina tuo, kad savo veiksmais gali padaryti žalą perkančiajai organizacijai, prieš pateikiant pasiūlymą neįvertina visų padarinių, galinčių kilti dėl pasiūlymo pateikimo ir vėliau atsisakymo jį vykdyti bei sudaryti sutartį) (CK 6.246 straipsnis), (iii) oferento įsipareigojimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakomybė dėl atsisakymo pasirašyti pirkimo ar preliminariąją sutartį, taip pat dėl atsisakymo įvykdyti pirkimo sutartyje nustatytas jos įsigaliojimo sąlygas, pateikti pirkimo dokumentuose nustatytą pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą (jei taikoma), gali kilti tik tokiu atveju, jei perkančiosios organizacijos VPĮ 86 straipsnio 2 straipsnyje nustatyta tvarka pateiktame kvietime pasirašyti sutartį nurodytu laiku tiekėjo pasiūlymas yra galiojantis (detaliau žiūrėti VPĮ 41 straipsnio komentarą).

Atsižvelgiant į tai, iš tiekėjo, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį, ir kuris atsisakė ją sudaryti, ar neįvykdė pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų, nepateikė pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento (jei taikoma), perkančioji organizacija turi teisę reikalauti atlyginti su tuo susijusius nuostolius. Pagrįstais nuostoliais gali būti laikomas skirtumas tarp pirkimo ar preliminariąją sutartį atsisakiusio pasirašyti tiekėjo pasiūlymo kainos ir kito eilėje esančio tiekėjo pasiūlymo, kuriam pasiūlyta sudaryti sutartį, ir (arba), su kuriuo perkančioji organizacija faktiškai sudarė pirkimo sutartį, pasiūlymo kainos. Tam tikrais atvejais perkančioji organizacija gali reikalauti ir didesnių nuostolių atlyginimo, pavyzdžiui, jeigu dėl to perkančioji organizacija turėjo atlikti naujas pirkimo procedūras – tokiu atveju perkančioji organizacija gali reikalauti atlyginti ne tik kainų skirtumą, tačiau ir išlaidas, skirtas naujoms procedūroms organizuoti.

Tuo pačiu pabrėžtina, kad net ir tuo atveju, jei pirkimo sąlygose buvo nustatytas reikalavimas pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, tai neatleidžia tiekėjo nuo pareigos atlyginti perkančiosios organizacijos nuostolius, kurie viršijo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumą. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra išaiškinęs, kad aplinkybė, kad perkančioji organizacija pirkime nereikalavo pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, nereiškia, jog perkančioji organizacija neturi teisės į nuostolių atlyginimą dėl tiekėjo atsisakymo sudaryti sutartį; prievolių įvykdymo užtikrinimo iš tiekėjų reikalavimas pirkimo metu visų pirma yra perkančiųjų organizacijų teisė, o ne pareiga; nors pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemonės potencialiai sumažintų atvejus, kai tiekėjai atsisako pasirašyti pirkimo sutartis, tai savaime neleidžia daryti išvados, kad dėl to nors vienas iš tiekėjų būtų nepriėmęs sprendimo nepasirašyti sutarties, kuris perkančiajai organizacijai sukėlė žalą; net jei pasiūlymo galiojimo užtikrinimo iš tiekėjų būtų paprašyta, tai iš esmės nesumažintų perkančiosios organizacijos patirtų nuostolių, o tik pakeistų perkančiosios organizacijos interesų užtikrinimo tvarką ir galimą bylinėjimąsi su tiekėjais (perkančioji organizacija galėtų reikalauti tokios žalos, kurios nepadengtų užtikrinimo priemonės)^[8].

Tais atvejais, kai pirkimo sutartį atsisako sudaryti ar atsisako pateikti pirkimo dokumentuose nustatytą pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą (jei taikoma), ar įvykdyti kitas pirkimo sutartyje nustatytas jos įsigaliojimo sąlygas ne vienas tiekėjas, jiems visiems gali kilti atsakomybė dėl tokio atsisakymo ir pareiga atlyginti perkančiosios organizacijos dėl to patirtus nuostolius. Tokiu atveju tiekėjų atsakomybė yra ne solidari, o dalinė. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, pirmasis sutartį atsisakęs pasirašyti tiekėjas turi perkančiajai organizacijai sumokėti jo pasiūlymo kainos skirtumą nuo antrojo tiekėjo, kuris pagal VPĮ 86 straipsnio 2 dalį buvo kviečiamas sudaryti sutartį. Tuo tarpu antrasis sutartį atsisakęs pasirašyti tiekėjas atlygina skirtumą tarp jo pasiūlymo kainos ir sekančio eilėje esančio pasiūlymo kainos ar tiekėjo, su kuriuo perkančioji organizacija faktiškai sudarė sutartį, kainos.

Šiame kontekste kasacinio teismo išaiškinta, kad dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio; dalinei atsakomybei pagrįsti turi būti protingas pagrindas; kai sprendžiama dėl dalinės atsakomybės taikymo, teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiškai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad būtų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalą atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį; teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) priežastinį ryšį^[9].

Šiuo aspektu kasacinis teismas yra suformulavęs praktiką, kad tais atvejais, kai, pavyzdžiui, tiekėjų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno tiekėjo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, tiekėjų atsakomybė yra dalinė; nustatant priežastinį ryšį, reikia įvertinti tiekėjo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą^[10]. Netapatus tiekėjų tų pačių veiksmų vertinimas grindžiamas išankstiniu jų supratimu apie dėl jų veiksmų kilsiančius skirtingus padarinius, taigi, ir nevienodą jų prisiimamos rizikos vertinimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmoje vietoje esantis tiekėjas negali ir neprivalo numatyti, kad ne tik jis, bet ir žemesnėje vietoje esantis tiekėjas gali atsisakyti pasirašyti pirkimo sutartį. Kasacinis teismas šiuo aspektu taip pat yra išaiškinęs, kad net ir tais atvejais, kai pirmos vietos laimėtojas gali numanyti, kad tikimybė, jog antros vietos laimėtojas taip pat atsisakys pasirašyti sutartį, yra didesnė nei įprastai (pavyzdžiui, atitinkamos prekės rinkos konjunktūra), tačiau toks galimas numanymas nepakankamas solidariajai skolininkų atsakomybei nustatyti. Priešinga išvada galėtų būti daroma tik tuo atveju, jei būtų nustatytas neteisėtas tiekėjų veiksmų derinimas^[11].

Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymas arba visų tiekėjų atsisakymas sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais pagrindais taip pat reiškia ir pirkimo ar atskiros pirkimo dalies procedūrų pabaigą, apibrėžtą VPĮ 29 straipsnio 2 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 29 straipsnio 2 dalies komentarą).

3. VPĮ 86 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas, sudarant pirkimo ar preliminariąją sutartį, keisti laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainą, sąnaudas, ar kitas sąlygas, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėtą kainą, sąnaudas ar kitas sąlygas, taip pat negali būti keičiamos kitos pirkimo dokumentuose nustatytos sąlygos.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) šiame kontekste yra išaiškinęs, kad derybos ir sutarties sudarymas su tiekėju pagal konkurso sąlygų neatitinkančias sąlygas pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo principą^[12]. Ši nuostata koreliuoja su VPĮ 35 straipsniu, kuriame yra įtvirtinta pirkimo dokumentų apimtis bei turinys (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio komentarą). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirkimo ar preliminariųjų sutarčių projektai yra pirkimo sąlygų sudedamoji dalis. Pagal ESTT 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą Borta byloje^[13] pirkimo sąlygų keitimas turi atitikti suformuluotus Borta kriterijus (trečiasis Borta kriterijus –pirkimo sąlygos gali būti keičiamos tik prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus)^[14]. Atitinkamai pasiūlymo, neatitinkančio pirkimo sąlygų, vertinimas kaip tinkamo, reikštų pirkimo sąlygų pakeitimą, nesivadovaujant (apeinant) Borta kriterijais (t. y. sudarant sutartį, pakeitus pasiūlymo kainą, sąnaudas ar kitas sąlygas).

Kita vertus, VPĮ 86 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma taip pat koreliuoja ir su VPĮ 55 straipsnio 9 dalimi, kurioje nustatyta, kad, vadovaudamasi VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio 9 dalies komentarą). Bet kuriuo atveju pasiūlymas tikslinamas pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje nustatytus reikalavimus gali būti tik iki perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pirkimo ar preliminariosios sutarties sudarymo priėmimo. Taigi, pirkimo ar preliminariosios sutarties sudarymo momentu yra draudžiama keisti tiek laimėjusio tiekėjo pasiūlymą, tiek pirkimo ar preliminariosios sutarties sąlygas, kurios yra pirkimo dokumentų sudėtinė dalis.

Be draudimo, sudarant pirkimo ar preliminariąją sutartį, keisti laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainą, sąnaudas ir kitas sąlygas bei pirkimo ar preliminariosios sutarties sąlygas, VPĮ 86 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtintos situacijos, kai mokesčius reguliuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka už įsigytą pirkimo objektą pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) turi išskaityti ir į valstybės biudžetą sumokėti perkančioji organizacija. Tokiu atveju į pasiūlymo kainą ar sąnaudas įskaitytas šis mokestis, sudarant pirkimo ar preliminariąją sutartį, turi būti išskaičiuojamas iš pasiūlymo ar sąnaudų kainos, t. y. tiekėjui šia suma (išskaičiuotu PVM dydžiu) už įsigytą pirkimo objektą sumokama atitinkamai mažiau. Atitinkamai tokiu atveju šios sumos išskaičiavimas iš laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainos ar sąnaudų VPĮ 86 straipsnio 3 dalies pagrindu nebus laikomas laimėjusio pasiūlymo kainos ar sąnaudų keitimu.

Atvejų, kai pridėtinės vertės mokestį už tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) išskaito ir sumoka pirkėjas (klientas), apraše^[15] nurodyti kiti (be nustatytųjų Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje) atvejai, kai PVM už tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) išskaito ir sumoka į biudžetą šių prekių (paslaugų) pirkėjas. Pagal minėtą aprašą asmuo, registruotas PVM mokėtoju Lietuvoje (išskyrus PVM mokėtojomis įregistruotas biudžetines įstaigas), įsigijęs prekių ir paslaugų iš asmens, registruoto PVM mokėtoju, privalo išskaityti ir sumokėti PVM, jeigu: (i) tiekiamos juodųjų ir spalvotųjų metalų atliekos ir laužas, panaudotos medžiagos, įskaitant pusgaminių atliekas, atsiradusios perdirbant, gaminant ar lydant juoduosius arba spalvotuosius metalus ar jų lydinius, taip pat tiekiamos atliekos ir kitos perdirbamos medžiagos, kurias sudaro juodieji ir spalvotieji metalai, jų lydiniai; (ii) tiekiami mobilieji telefonai, planšetės ir nešiojamieji kompiuteriai.

Tuo atveju, jei pirkimo sąlygose nebuvo nustatyto reikalavimo tiekėjui PVM įskaičiuoti į pasiūlymo kainą ar sąnaudas, perkančioji organizacija šio mokesčio iš tiekėjo pasiūlymo kainos ar sąnaudų negali išskaičiuoti. Tuo tarpu, net jei pirkimo sąlygose nurodytas reikalavimas pateikti pasiūlymo kainą su PVM ir be PVM, jei tiekėjas nėra PVM mokėtojas (pavyzdžiui, užsienyje registruotas tiekėjas), turi būti vertinama tik jo kaina be PVM. Pažymėtina, kad galimi atvejai, kai tiekėjas, kuris pasiūlymo pateikimo dieną nėra PVM mokėtojas, pirkimo laimėjimo atveju dėl pirkimo sutarties vertės gali tapti PVM mokėtoju. Atsižvelgiant į tai, kad laimėjimo atveju tiekėjas ketina tapti PVM mokėtoju, pasiūlymo kainą tokiame pirkime tiekėjas turi nurodyti taip pat su PVM. Rekomenduojama tokią taisyklę įtvirtinti pačiose pirkimo sąlygose.

Tiekėjų nurodyta kaina su ir be PVM nelaikytina dviem atskiromis kainomis. Atitinkamai kasacinio teismo šiuo aspektu yra išaiškinta, kad neracionalu yra versti tiekėjus, kurie nėra PVM mokėtojai, nurodyti kainą su PVM, iš anksto žinant, kad tai neatitinka PVMĮ nuostatų, o vėliau, remiantis neteisingai išskirto PVM grąžinimo institutu, pervesti į valstybės biudžetą pasiūlyme nepagrįstai nurodytą mokestį. Tokiu atveju perkančioji organizacija nepagrįstai būtų verčiama sudaryti pirkimo sutartį didesne kaina, be to, PVMĮ 71 straipsnio 6 dalis neatliktų savo apsauginės funkcijos, o būtų taikoma formaliai, nes prieš PVM skaičiavimą abiem sandorio šalims būtų aišku, kad PVM skaičiuoti nereikia. Minėta, jog tai iškreiptų VPĮ ir PVMĮ bendrą taikymą^[16].

4. VPĮ 86 straipsnio 4 dalyje pirkimo ar preliminariosios sutarties sudarymo tvarka tais atvejais, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygose buvo nustačiusi reikalavimą, kad tiekėjų grupė, dalyvaujanti pirkime, laimėjimo atveju įsteigtų juridinį asmenį.

Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad ūkio subjektų grupės pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir perkančiajai organizacijai pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, ši ūkio subjektų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą, jei tai yra būtina, siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.

Visais atvejais teisinės formos reikalavimai turi būti nustatyti pirkimo dokumentuose. Jeigu pirkimo sąlygose nėra nustatyto reikalavimo, kad ūkio subjektų grupė įsteigtų juridinį asmenį, perkančioji organizacija vėliau negali reikalauti tokios formos įgijimo, nebent šalys bendru sutarimu pakeistų jau sudarytos pirkimo sutarties nuostatas. Jeigu perkančioji organizacija, parinkdama teisinę formą, iš anksto pirkimo dokumentuose reikalauja, kad ūkio subjektų grupė, kurios pasiūlymas bus pripažintas geriausiu, įsteigtų juridinį asmenį, ji pirkimo sutartį ar preliminariąją sudaro su šių ūkio subjektų įsteigtu nauju juridiniu asmeniu. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija negali reikalauti iš ūkio subjektų grupės įsteigti juridinį asmenį, jeigu šis asmuo nebus pirkimo laimėtojas. Ūkio subjektai, įsteigę juridinį asmenį, privalo laiduoti už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo ar preliminariosios sutarties sąlygų įvykdymu. Šios sąlygos taip pat turi būti nurodytos pirkimo dokumentuose.

Laidavimo samprata ir sąlygos nėra aptartos VPĮ, tačiau apibrėžtos CK. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu. VPĮ 86 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas laidavimo reikalavimas laikytinas laidavimu pagal laidavimo sutartį, o ne pagal įstatymą, kadangi ūkio subjektai turi laisvą valią pasirinkti, ar dalyvauti pirkime savarankiškai, ar ūkio subjektų grupėje ir laimėjimo atveju turėti pareigą įsteigti naują juridinį asmenį bei, atitinkamai, už šį juridinį asmenį laiduoti. CK 6.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laidavimu gali būti užtikrinamas tiek esamos, tiek ir būsimos, tačiau pakankamai apibūdintos prievolės įvykdymas. CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 3 dalis). Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 6.79 straipsnį laidavimo sutartis tarp perkančiosios organizacijos ir ūkio subjektų, įsteigusių juridinį asmenį pirkimo sutarčiai vykdyti, privalo būti rašytinės formos. Šios formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančią (detaliau žiūrėti VPĮ 42 straipsnio komentarą).

VPĮ 86 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad ūkio subjektai, įsteigę juridinį asmenį, laiduotų už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo ar preliminariosios sutarties sąlygų įvykdymu, yra susijęs su tuo, kad naujai įsteigtas juridinis asmuo dažnu atveju neturi jokio kapitalo, kuriuo galėtų garantuoti savo prievolių perkančiajai organizacijai įvykdymą. 

5. VPĮ 86 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pirkimo sutarties termino nustatymo sąlygos. Pirkimo sutartyje privaloma nustatyti prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis, nei 3 (treji) metai nuo sutarties įsigaliojimo, jei nėra pagrįstų sąlygų, dėl kurių terminas galėtų būti ilgesnis.

VPĮ 86 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas tokių pagrįstų atvejų, kai, atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes ir siekiant racionalaus lėšų panaudojimo (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą), šis terminas galėtų būti nustatomas ilgesnis. Tokie atvejai gali apimti pirkimo sutartis dėl:

1) elektros energijos ir šilumos, dujų, karšto ir šalto vandens, nuotekų ir atliekų tvarkymo paslaugų;

2) bankų ir kitų finansinių institucijų teikiamų finansinių paslaugų;

3) prekių nuomos, finansinės nuomos (lizingo), pirkimo išsimokėtinai;

4) aptarnavimo, remonto ar priežiūros paslaugų, kai įsigyjamo objekto pirkimo sutartis apima ir šias paslaugas;

5) dokumentų saugojimo paslaugų;

6) darbų ar statinio statybos techninės priežiūros paslaugų;

7) statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų arba statinio projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų, kai šios paslaugos perkamos kartu;

8) investicijų projektų įgyvendinimo;

9) finansinių priemonių ar fondų fondo, kaip šios sąvokos apibrėžiamos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, 2 straipsnio 11 ir 27 punktuose, Europos žemės ūkio garantijų fondo, kuriam taikytinos nuostatos, nustatytos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, finansų inžinerijos priemonių, įskaitant kartu teikiamas subsidijas, valdymo ir (arba) įgyvendinimo paslaugų;

10) miško sodmenų išauginimo paslaugų;

11) kitų prekių ir (ar) paslaugų, kai ilgesnis kaip 3 (trejų) metų prekių tiekimo ir (ar) paslaugų teikimo laikotarpis ekonominiu ar socialiniu požiūriu yra naudingesnis ir perkančioji organizacija tai pagrindžia – įstatyme nėra įtvirtinta, kaip perkančioji organizacija turėtų pagrįsti, kad tam tikrų prekių ir (ar) paslaugų sutartį yra ekonominiu arba socialiniu požiūriu naudinga vykdyti ilgiau, nei 3 (tris) metus; pagrindas sutarties termino prailginimui galėtų būti specifinis pirkimo objektas, pavyzdžiui, informacinių sistemų sukūrimo ir įdiegimo paslaugos, kuomet objektyviai tokio pirkimo objekto įgyvendinimui yra reikalingas ilgesnis terminas ir ekonominiu požiūriu yra naudingiau, kad tai įgyvendintų vienas tiekėjas nuo pradžios iki pabaigos; atkreiptinas dėmesys, kad ši sąlyga taikoma tik prekių ir (ar) paslaugų sutartims, tačiau nėra taikoma darbų sutartims.

VPĮ 86 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas atvejų, kuomet pirkimo sutarties terminas gali būti prailgintas (nustatytas ilgesnis, nei 3 (treji) metai), sąrašas nėra baigtinis. Taigi, perkančioji organizacija gali nustatyti ilgesnį pirkimo sutarties terminą ir kitais, VPĮ 86 straipsnio 5 dalyje neįtvirtintais atvejais, jeigu ji bet kokiomis priemonėmis galėtų pagrįsti, kad ilgesnis terminas yra būtinas, atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes ir gali užtikrinti racionalaus lėšų panaudojimą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą, buvo įtvirtintas energijos taupymo paslaugų teikėjo modelio (ETPT), geriau žinomo kaip ESCO (anglų kalba Energy Service Company) modelis, taikymas, renovuojant centrinės valdžios pastatus^[17], šio modelio sutarčių terminas gali būti ir iki 10 (dešimt) metų^[18]; viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų (VPSP; PPP, anglų kalba Public Private Partnership)^[19], kurie taip pat ruošiami, vadovaujantis ilgalaike perspektyva bei, atsižvelgiant į konkrečią komercinę sritį, sutarčių terminas atitinkamai gali būti ilgesnis, nei 3 (treji) metai).

Pavyzdys

Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuotas viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektas „Vilniaus mieste veikiančių teismų infrastruktūros sukūrimas ir priežiūra“. Projekto nustatyta trukmė yra 20 metų^[20].

Atsižvelgiant į tai, komentuojama VPĮ 86 straipsnio 5 dalies norma šiuo aspektu turėtų būti sistemiškai aiškinama su VPĮ 1 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtintas efektyvumo tikslas pirkimuose, bei VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame įtvirtinta, kad perkančioji organizacija turi siekti, jog prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai (detaliau žiūrėti VPĮ 1 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarus). Bet kuriuo atveju, net, jei perkančioji organizacija nustato ilgesnį terminą, būtina atsižvelgti ir į proporcingumo principą ir nustatyti tik tokį terminą, kuris objektyviai reikalingas. 

6. VPĮ 86 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas maksimalus preliminariosios sutarties terminas.

Bendras maksimalus preliminariosios sutarties terminas negali būti ilgesnis nei 4 (ketveri) metai. Vis dėlto perkančioji organizacija turi teisę nustatyti ilgesnį preliminariosios sutarties terminą, jeigu ji gali pagrįsti, kad ilgesnis terminas yra reikalingas, atsižvelgiant į pirkimo objekto ypatybes. Kaip ir VPĮ 86 straipsnio 5 dalies atveju, nustatomas ilgesnis terminas, vadovaujantis proporcingumo principu, turi būti tik toks, koks objektyviai reikalingas. Pavyzdžiui, kai yra nustatyti ir pasikartojantys perkančiosios organizacijos poreikiai, o perkančioji organizacija iš anksto nežino, kada tiksliai atsiras pirkimo poreikis, koks bus tokių pirkimų dažnis ir pan.^[21], tačiau žino, kad toks poreikis išliks ilgiau negu 4 (ketverius) metus, tuo tarpu atskirų tokio pirkimo objekto procedūrų vykdymas būtų ekonomiškai nenaudingas. Taigi, bendras sutarties terminas (preliminariosios ir pirkimo sutarties) negali būti ilgesnis nei 7 (septyneri) metai. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPĮ 86 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas ne pirkimo sutarties, o paslaugų teikimo, prekių tiekimo, darbų atlikimo maksimalus terminas; pirkimo sutarties terminas ne visais atvejais sutampa su paslaugų teikimo, prekių tiekimo, darbų atlikimo terminu (pirkimo sutarties terminas gali būti ilgesnis, kadangi sutartyje nustatytas papildomas laikas prekių, paslaugų, darbų priėmimui ir mokėjimams  atlikti ir pan.), dėl to tokiais atvejais bendras preliminariosios ir pirkimo sutarties terminas gali būti ilgesnis nei 7 (septyneri) metai. Bendras terminas taip pat bus ilgesnis tais atvejais, kai pagal VPĮ 86 straipsnio 5 dalį yra nustatomas ilgesnis pirkimo sutarties terminas ir (ar) pagal VPĮ 86 straipsnio 6 dalį yra nustatomas ilgesnis preliminariosios sutarties terminas.

Visais atvejais perkančioji organizacija privalo nurodyti skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą atvejus, dėl kurių yra nustatomas ilgesnis nei 4 (ketverių) metų terminas. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirkimo sutartį preliminariosios sutarties pagrindu galima sudaryti tik iki preliminariosios sutarties termino pabaigos, tačiau pirkimo sutartis gali galioti ilgiau, nei preliminarioji sutartis, kurios pagrindu ji sudaryta. Be to, sudarius pagrindinę sutartį, preliminarioji sutartis lieka galioti joje nurodytą laikotarpį, jeigu preliminariojoje sutartyje nenurodyta kitaip.

Pavyzdys

Preliminarioji sutartis galioja 4 (ketverius) metus nuo sutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2024 m. lapkričio 11 d. Pagrindinė sutartis preliminariosios sutarties pagrindu sudaroma paskutinę preliminariosios sutarties galiojimo dieną, t. y. 2024 m. lapkričio 11 d., joje nustatytas 3 (trejų) metų galiojimo laikotarpis, t. y. iki 2027 m. lapkričio 11 d. Taigi, pagrindinė sutartis galios, nors preliminariosios sutarties galiojimo terminas bus pasibaigęs.

7. Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) (be PVM).

VPĮ 86 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendros taisyklės, kai yra leidžiama pirkimų sutartis sudaryti žodžiu, ne raštu. Perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus pirkimus, įskaitant ir mažos vertės pirkimus, pirkimų sutartis, kurių vertė neviršija 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) (be PVM) gali sudaryti žodžiu. Pažymėtina, kad, vykdant tarptautinės vertės pirkimą, nepriklausomai nuo sutarties vertės – visos sutartys turi būti sudaromos raštu.

8. VPĮ 86 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymo terminas bei pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymo atidėjimo terminas.

Pirkimo sutartis ir preliminarioji sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, tačiau ne anksčiau, negu pasibaigė atidėjimo terminas. VPĮ 86 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas reikalavimas sudaryti pirkimo sutartį ir preliminariąją sutartį nedelsiant (iš karto po to, kai pasibaigė sutarties sudarymo atidėjimo terminas) reiškia, kad įstatymų leidėjas iš esmės įtvirtino nepertraukiamų ir operatyviai vykdomų pirkimo procedūrų modelį, kurio išimtys yra atskirai reglamentuotos ir pagrįstos svarbiomis aplinkybėmis^[22]. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra išaiškinęs, kad perkančioji organizacija iš esmės neturi teisės pati (savarankiškai) sustabdyti pirkimo procedūrų, o šį sprendimą priima arba įpareigota VPT, arba įstatyme nustatytu pagrindu. Taigi, pirkimo procedūrų stabdymas perkančiųjų organizacijų sprendimu – VPĮ griežtai reglamentuota, išimtinė priemonė, kuri taikoma joms ne naudojantis teisėmis, o vykdant pareigas. Kitaip tariant, perkančioji organizacija neturi teisės delsti pirkimo sutarties sudarymo, išskyrus, kai pirkimo procedūros turi būti stabdomos įstatyme nustatytais pagrindais^[23].

Tuo tarpu pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymo atidėjimo termino sąvoka yra įtvirtinta VPĮ 2 straipsnio 43 dalyje, kurioje nustatyta, kad pirkimo ir preliminariosios sutarties sudarymo atidėjimo terminas – pagal VPĮ reikalavimus nustatytas laikotarpis, kuris prasideda nuo pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pirkimo pasiūlymą išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos ir kuriam pasibaigus sudaroma pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 43 dalies komentarą).

ESTT yra suformavęs atidėjimo termino teisinius pagrindus ir šiuo aspektu išaiškinęs, kad su tiekėjų veiksmingos teisinės gynybos principu, išplaukiančiu iš Direktyvos 89/665/EEB 1 straipsnio, nedera situacija, kai po perkančiosios organizacijos sprendimo paskelbti pirkimo laimėtoją iš karto priimamas sprendimas sudaryti pirkimo sutartį, t. y. šie sprendimai priimami vienu ar panašiu metu, arba net kai šie sprendimai yra sudėtinės vieno sprendimo dalys. Tokiais atvejais tiekėjui, siekiančiam kvestionuoti pirkimo rezultatus nepaliekama nei teisinės, nei faktinės galimybės jų pakeisti. Atidėjimo terminas – viena iš tiekėjų teisių gynimo priemonių, todėl ši priemonė visuomet turi būti įgyvendinama kartu su tiekėjų teisių veiksmingos (efektyvios) gynybos teisiniu principu^[24].

VPĮ 86 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymo terminas turi būti sistemiškai aiškinamas ir taikomas su Direktyvos 2007/66/EB nuostatomis, kuriose atidėjimo terminas yra įtvirtintas kaip pažeistų teisių gynimo priemonė. Direktyvos 2007/66/EB preambulės 4- ojoje konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad turi būti nustatytas laikotarpis, trunkantis nuo sprendimo dėl sutarties suteikimo iki sutarties sudarymo dienos, per kurį būtų galima atlikti veiksmingą peržiūros procedūrą. Siekiant užtikrinti veiksmingą teisminę suinteresuotų dalyvių apsaugą, reikia nustatyti minimalų atidėjimo laikotarpį, kuriuo konkrečios sutarties sudarymas sustabdomas, nepriklausomai nuo to, ar sutartis sudaroma pasirašymo metu, ar ne. Atitinkamai Direktyvos 2007/66/EB preambulės 6- joje konstatuojamoje dalyje įtvirtinta, kad atidėjimo laikotarpis turėtų suteikti suinteresuotiems dalyviams pakankamai laiko išnagrinėti sprendimą dėl sutarties suteikimo ir įvertinti, ar tikslinga inicijuoti peržiūros procedūrą. Kai suinteresuotiems dalyviams pranešama apie sprendimą dėl sutarties suteikimo, jiems turi būti suteikta reikiama informacija, kuri būtina siekiant veiksmingos peržiūros. Tai taip pat atitinkamai taikoma kandidatams, jei perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas laiku nepateikė informacijos apie jų paraiškos atmetimą.

Taigi, pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymo atidėjimo terminu yra apibrėžta: pirma, prielaidos pabaigti pirkimo procedūras VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pasirašius pirkimo sutartį ar preliminarią sutartį (detaliau žiūrėti VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarą); antra, teisė pateikti pretenzijas ir perkančiųjų organizacijų pareiga priimti ir nagrinėti pretenzijas pagal VPĮ 103 straipsnio 1 dalį (detaliau žiūrėti VPĮ 103 straipsnio 1 dalies komentarą); trečia, padariniai, kai perkančiosios organizacijos pažeidžia reikalavimą dėl atidėjimo termino, t. y. sudarytos sutartys laikomos negaliojančiomis (detaliau žiūrėti VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentarą). Atidėjimo terminas – viena iš tiekėjų teisių gynimo priemonių, todėl ši priemonė visuomet turi būti įgyvendinama kartu su tiekėjų teisių veiksmingos (efektyvios) gynybos teisiniu principu^[25] (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 43 dalies komentarą). 

VPĮ 86 straipsnio 8 dalyje yra detalizuoti atidėjimo terminai tarptautinės vertės pirkimams ir supaprastintiems pirkimams:

(i) tarptautinių pirkimų atveju pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymo atidėjimo terminas negali būti trumpesnis kaip 10 (dešimt) dienų;

(ii) supaprastintų pirkimų atveju pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymo atidėjimo terminas negali būti trumpesnis kaip 5 (penkios) darbo dienos;

(iii) jeigu pranešimas apie sprendimą nustatyti laimėjusį pirkimo pasiūlymą nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, nesvarbu, ar buvo vykdomas tarptautinis ar supaprastintas pirkimas, pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymo atidėjimo terminas negali būti trumpesnis kaip 15 (penkiolika) dienų.

Visais atvejais pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymo atidėjimo terminai gali būti ilgesni, tačiau negali būti trumpesni, nei įtvirtinti VPĮ 86 straipsnio 8 dalyje. Jei perkančioji organizacija taiko ilgesnį, nei įstatyme įtvirtintas atidėjimo terminas, šis terminas turi būti nurodytas pirkimo sąlygose. Atitinkamai VPĮ 86 straipsnio 8 dalyje taip pat yra įtvirtinti atvejai, kada atidėjimo terminas gali būti netaikomas:

(i) vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, ir nėra suinteresuotų kandidatų (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 31 ir 32 dalies komentarus);

(ii) pirkimo sutartis sudaroma dinaminės pirkimo sistemos pagrindu (detaliau žiūrėti VPĮ 79 straipsnio komentarą) arba preliminariosios sutarties pagrindu (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 27 dalies komentarą);

(iii) pirkimo sutartis sudaroma žodžiu (detaliau žiūrėti VPĮ 86 straipsnio 7 dalies komentarą).

(iv) pirkimas atliekamas šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais (detaliau žiūrėti VPĮ 72 straipsnio 3 dalies  komentarą).

9. VPĮ 86 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas reikalavimas perkančiosioms organizacijoms skelbti CVP IS raštu pateiktą laimėjusį pasiūlymą (išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu), raštu sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, taip pat įtvirtinti atvejai, kada nurodytos informacijos CVP IS skelbti nėra privaloma. Pateikiama nuoroda, kad informacija apie žodžiu sudarytas pirkimų sutartis skelbiama VPT nustatyta tvarka.

VPĮ 86 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo viešinti CVP IS:

• raštu pateiktą laimėjusį pasiūlymą (išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu);
• raštu sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir
• šių sutarčių pakeitimus.

Ši informacija yra viešinama Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos apraše nustatyta tvarka. Minėto Aprašo 30 punkte bei VPĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte taip pat įtvirtintas reikalavimas skelbti vidaus sandorius ar jų pakeitimus (detaliau žiūrėti VPĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkto komentarą).

Informacija turi būti paskelbiama ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, vidaus sandorio ar pirkimų iš susijusių įmonių sandorio sudarymo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal sutartį pradžios. Jei perkančioji organizacija keičia raštu sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį, vidaus sandorį ar pirkimų iš susijusių įmonių sandorį, šie pakeitimai turi būti paskelbti CVP IS ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo atitinkamų pakeitimų atlikimo dienos (Aprašo 30 punktas).

Raštu sudarytas pirkimo sutartis, preliminariąsias sutartis, vidaus sandorius, pirkimų iš susijusių įmonių sandorius ir jų pakeitimus viešinti privaloma, nepriklausomai nuo jų vertės, taip pat nepriklausomai nuo to, ar buvo vykdytas tarptautinis, supaprastintas ar mažos vertės pirkimas, ar pirkimas per centrinę perkančiąją organizaciją, kartu skelbiamas ir raštu pateiktas laimėjęs pasiūlymas (kai vykdomos derybos, galutinis pasiūlymas). Laimėjęs pasiūlymas (kai vykdomos derybos, galutinis pasiūlymas) neskelbiamas, jeigu pirkimo sutartis, preliminarioji sutartis, vidaus sandoris, pirkimų iš susijusių įmonių sandoris yra sudaryti žodžiu.

Pažymėtina, kad VPĮ 86 straipsnio 9 dalyje nustatytas perkančiosios organizacijos pareigas atlieka centrinė perkančioji organizacija, jeigu dėl šių pareigų atlikimo yra sudarytas perkančiosios organizacijos ir centrinės perkančiosios organizacijos susitarimas.

Centralizuotų pirkimų atveju sudarytą preliminariąją sutartį viešina centrinė perkančioji organizacija, o preliminariosios sutarties pagrindu sudarytas pagrindines sutartis viešina jas sudaranti ir (ar) keičianti perkančioji organizacija. Centralizuotų pirkimų atveju, kai centrinė perkančioji organizacija sukuria dinaminę pirkimų sistemą, sutartis, sudarytas šios sistemos pagrindu, viešina jas sudaranti ir (ar) keičianti perkančioji organizacija (Aprašo 35 punktas). Centrinė perkančioji organizacija vykdo minėtas viešinimo pareigas vadovaudamasi tarp jos ir perkančiosios organizacijos sudarytu susitarimu (Aprašo 35 punktas).

Bendrai atliekamo pirkimo atveju, kai toks pirkimas yra atliekamas kelių Lietuvoje registruotų pirkimo vykdytojų ir yra sudaroma viena pirkimo sutartis, raštu pateiktą laimėjusį pasiūlymą (išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) (kai vykdomos derybos, galutinį pasiūlymą), raštu sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį, šių sutarčių pakeitimus bei informaciją apie žodžiu sudarytas sutartis viešina vienas iš bendrai atliekamo pirkimo vykdytojų pagal tarpusavyje sudarytą susitarimą. Tokiu atveju, kai bendrai atliekamą pirkimą vykdo Lietuvoje registruotas (–i) ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje registruotas (–i) pirkimo vykdytojas (–ai), Lietuvoje registruotas (–i) pirkimo vykdytojas (–ai) raštu pateiktą laimėjusį pasiūlymą (išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) (kai vykdomos derybos, galutinį pasiūlymą), raštu sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį, šių sutarčių pakeitimus bei informaciją apie žodžiu sudarytas sutartis turi viešinti tik tuo atveju, jei tarp bendrai atliekamą pirkimo vykdytojų sudarytame susitarime yra numatyta, jog šiam pirkimui yra taikoma Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė (Aprašo 36 punktas).

VPĮ 86 straipsnio 9 dalyje taip pat nustatytas reikalavimas perkančiosioms organizacijoms pagal VPT nustatytą tvarką viešinti informaciją apie žodžiu sudarytas pirkimų sutartis. Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašas, be kita ko, nustato informacijos apie žodžiu sudarytų pirkimo sutarčių skelbimo tvarką. Informaciją apie žodžiu sudarytas sutartis pirkimo vykdytojas viešina CVP IS ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo to ketvirčio, per kurį buvo sudarytos sutartys, pabaigos. Jei sąskaitos pagal žodžiu sudarytas sutartis yra priimamos naudojantis Sąskaitų administravimo bendrąja informacine sistema (toliau – SABIS), pakeitusia informacinę sistemą „E. sąskaita“, duomenys apie žodžiu sudarytas sutartis iš SABIS yra automatiškai paskelbiami CVP IS (Aprašo 30¹ punktas).

Pažymėtina, kad neprivaloma viešinti CVP IS informacijos apie žodžiu sudarytas pirkimo sutartis tais atvejais, kai jas sudaro perkančiosios organizacijos, atitinkančios VPĮ 25 straipsnio 5 dalies sąlygą, pagal kurią tokių perkančiųjų organizacijų per einamuosius finansinius metus prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti sudaromų sutarčių bendra vertė neviršija 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) (be PVM); atliekant šiuos pirkimus VPĮ  reikalavimai, išskyrus 17 ir 96 straipsnius, netaikomi (detaliau žiūrėti VPĮ 25 straipsnio 5 dalies komentarą).

Pažymėtina, kad VPĮ numato išimtis, kurios leidžia apsaugoti tiekėjų komercinius interesus, asmens duomenis, taigi perkančiosios organizacijos, vykdydamos savo pareigą viešinti nurodytą informaciją, privalo laikytis ir reikalavimų saugoti konfidencialią informaciją.

VPĮ 86 straipsnio 9 dalies pagrindu nėra skelbiama informacija, kurios atskleidimas:

1. pažeistų VPĮ 20 straipsnio 5 dalyje nurodytus konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio komentarą);
2. prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams;
3.  prieštarautų visuomenės interesams;
4. pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus;
5. turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai.

Atsižvelgiant į tai, kad VPĮ tvirtinta konfidencialios informacijos pirkimuose apibrėžtis bei draudimas tokią informaciją atskleisti tretiesiems asmenims (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio komentarą), perkančiosios organizacijos negali CVP IS paviešinti tokios informacijos, kuri yra konfidenciali pagal VPĮ 20 straipsnio 2 dalies nuostatas arba kurios atskleidimas pažeistų Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus (pavyzdžiui, fizinio asmens kodo viešas atskleidimas pažeistų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies normą), arba pažeistų visuomenės interesus (pavyzdžiui, kalėjimo pastato projektavimo sutarties tam tikros sąlygos, techninės detalės gali būti neatskleidžiamos, siekiant užtikrinti visuomenės interesą, kad suprojektuotame pastate būtų garantuotas saugumas).

VPĮ 86 straipsnio 9 dalyje taip pat įtvirtintos kitos išimtys, kai nustatytos informacijos viešinimo reikalavimas netaikomas, t. y. CVP IS neskelbiami laimėję pasiūlymai, raštu sudarytos pirkimo sutartys, preliminariosios sutartys ir šių sutarčių pakeitimai šiais atvejais:

1) laimėjusiu dalyviu nustatomas fizinis asmuo, kai pirkimas atliktas neskelbiamų derybų būdu (mažos vertės pirkimų atveju – neskelbiant apie pirkimą), esant bent vienai iš šių sąlygų:

– jeigu tik konkretus tiekėjas gali patiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus, nes dėl techninių priežasčių nėra konkurencijos (detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčio komentarą);

– jeigu dėl išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugos, tik konkretus tiekėjas gali patiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus (detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčio komentarą);

– supaprastintų pirkimų atveju, kai neskelbiamų derybų būdu įsigyjamos teisėjų, prokurorų, profesinės karo tarnybos karių, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (arba) pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo ir konferencijų paslaugos (detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 5 punkto komentarą);

– supaprastintų pirkimų atveju, kai neskelbiamų derybų būdu įsigyjamos ekspertų komisijų, komitetų, tarybų narių, taip pat jų pasitelkiamų ekspertų, valstybės institucijų ar įstaigų kontrolės veiklai reikalingų ekspertų teikiamos nematerialaus pobūdžio (intelektinės) paslaugos (detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 5 punkto komentarą);

– supaprastintų pirkimų atveju, kai neskelbiamų derybų būdu įsigyjamos mokslo ir studijų institucijų veiklos, mokslo, meninės veiklos, studijų, taip pat mokslo ir studijų institucijų paraiškų, reikalingų leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gauti, mokslinių darbų ekspertinio vertinimo paslaugos (detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio 6 dalies 6 punkto komentarą);

2) Neskelbiamų derybų būdu (mažos vertės pirkimų atveju – kai pirkimas atliktas neskelbiant apie jį) įsigyjant unikalų meno kūrinį ar jo sukūrimą, ar meninį atlikimą, kai tik konkretus tiekėjas gali patiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus (detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio komentarą).

3) kai nėra techninių galimybių paskelbti CVP IS laimėjusio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalių (pavyzdžiui, atitinkama informacija yra itin didelės (per didelės) apimties, ar tokio formato, kuris nėra „atpažįstamas“ CVP IS ir pan.), šios dalys gali būti neskelbiamos CVP IS. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis, pavyzdžiui, su nepaskelbta informacija norintys susipažinti asmenys tai galėtų padaryti fiziškai atvykę į perkančiosios organizacijos patalpas sutartu laiku arba susipažinimas būtų užtikrinamas kitomis priemonėmis.

---

  

---

[1] Komentuojamo VPĮ 86 straipsnio nuostatos nustatytos iš dalies įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES preambulės nuostatas.

[2] Pažymėtina, kad VPĮ kaip specialiojo įstatymo statusas pripažintas, pavyzdžiui, LR Komercinio arbitražo, Transporto veiklos pagrindų, Atliekų tvarkymo įstatymų atžvilgiu.

[3] Teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio (pagal pareigas) sprendžia dėl VPĮ taikymo. VPĮ siekiama tinkamos kokybės prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti, atsižvelgiant į kovos su korupcija teisės aktų tikslus ir uždavinius. Pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).

[4] LAT 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014.

[5] LAT 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015.

[6] Ten pat.

[7] LAT 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011.

[8] LAT 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015.

[9] LAT 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K-7-59/2008; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015.

[10] LAT 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015.

[11] LAT 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015.

[12] ESTT 1993 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Komisija prieš Daniją, C-243/89.

[13] ESTT 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas Borta, C-298/15.

[14] ESTT 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas Borta, C-298/15.

[15] Atvejų, kai pridėtinės vertės mokestį už tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) išskaito ir sumoka pirkėjas (klientas), aprašas, patvirtintas 2002 m. birželio 13 d. Vyriausybės nutarimu „Dėl priemonių mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti“ Nr. 900.

[16] Ten pat.

[17] Vyriausybės 2004 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1328 patvirtinta Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa.

[18] UAB „Energijos sprendimų centras“ vieša konsultacija ESCO modelio geroji praktika.

[19] https://www.ppplietuva.lt/lt/projektai.

[20] https://issuu.com/lietuvosteismai/docs/brosiura-vilniaus-teismu-vpsp-lt.

[21] 2018 m. vasario mėn. Europos Komisijos Viešojo pirkimo gairės specialistams.

[22] LAT 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-690/2017.

[23] Ten pat.

[24] ESTT 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Universale-Bau C-470/99; 2003 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Santex, C-327/00; 2007 m. spalio 11 d. sprendimas byloje Lämmerzahl, C-241/06.

[25] ESTT 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Universale-Bau C-470/99; 2003 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Santex, C-327/00; 2007 m. spalio 11 d. sprendimas byloje Lämmerzahl,. C-241/06; LAT 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015; 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-969/2018; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-371-378/2018.