91 straipsnis. Pirkimo sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas

1. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 49 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti, kai:

1) sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją;

2) priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.

2. Šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:

1) jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiosios organizacijos sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, – nuo šio įstatymo 102 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino pabaigos;

2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiosios organizacijos sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos;

3) nuo teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo dienos.

3. Perkančioji organizacija, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja tiekėją.

 

VPĮ 91 straipsnyje yra reglamentuojami tiekėjų įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą^[1] (kitaip – „juodąjį tiekėjų sąrašą“) pagrindai ir tvarka, taip pat tiekėjų informavimo apie jų įtraukimą į nurodytą sąrašą terminai. VPĮ 91 straipsnis aiškinamas ir taikomas sistemiškai su VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 11 punktu, kuriame įtvirtinta VPT funkcija administruoti perkančiųjų organizacijų pagal komentuojamą straipsnį paskelbtą informaciją (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 11 punkto komentarą), bei VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punktu, kuriame nurodytas tiekėjų pašalinimo iš pirkimo procedūrų pagrindas – tiekėjas, įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (detaliau dėl nurodyto pašalinimo pagrindo taikymo žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkto, 8 dalies komentarą).

 

1. VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų CVP IS VPT nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal VPĮ 49 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti.

Sąvokos skelbia vartojimas reiškia, kad VPĮ 91 straipsnio 1 dalies nuostatos nesuteikia perkančiajai organizacijai diskrecijos spręsti dėl netinkamai viešojo pirkimo sutartį vykdžiusių tiekėjų įtraukimo ar neįtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Esant įstatyme nustatytiems pagrindams, perkančiosios organizacijos privalo išviešinti viešojo pirkimo sutartis pažeidusius tiekėjus. Taigi nepatikimo tiekėjo išviešinimas yra ne perkančiosios organizacijos teisė, o pareiga, kurios vykdymas yra privalomas, pagrįstas siekiu apsaugoti perkančiąsias organizacijas nuo tiekėjų, nevykdančių sutartinių įsipareigojimų^[2]. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nepatikimų tiekėjų sąrašo sudarymu yra ginamas viešasis interesas, apsaugantis perkančiąsias organizacijas nuo sutarčių sudarymo su nekokybiškas paslaugas ir (arba) prekes teikiančiais, ar darbus atliekančiais asmenimis (tiekėjais)^[3]. Kita vertus, šio instituto preventyvus pobūdis lemia ir tai, kad papildomai užtikrinamas jau sudarytų viešojo pirkimo sutarčių tinkamas vykdymas.

Pagal VPĮ 91 straipsnio 1 dalį, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, į Nepatikimų tiekėjų sąrašą privalo būti įtraukti šie subjektai:

1) Tiekėjas – tiek juridinis, tiek fizinis asmuo. Tačiau, viešinant duomenis apie fizinį asmenį, būtina užtikrinti, kad nebus pažeistos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos. VPT yra nurodžiusi, kad Nepatikimų tiekėjų sąraše skelbiant informaciją apie tiekėją – fizinį asmenį, perkančioji organizacija turėtų skelbti tik tiek asmens duomenų, kiek reikia identifikuoti konkretų fizinį asmenį kaip ūkio subjektą (pavyzdžiui, fizinio asmens vardą, pavardę, individualios veiklos pažymėjimo arba verslo liudijimo numerį), neskelbti ypatingų asmens duomenų ir asmens kodo, neskelbti fizinio asmens kontaktinių duomenų (pavyzdžiui, fizinio asmens abonento, telefono ryšio numerio, nors ir naudojamo verslo tikslais ar darbinių funkcijų vykdymui, fizinio asmens gyvenamosios vietos adreso) be jo sutikimo^[4]. Grėsmė, kad Nepatikimų tiekėjų sąraše paviešinus tik netinkamai sutartį vykdžiusio ir (ar) neįvykdžiusio tiekėjo – fizinio asmens – vardą ir pavardę, nurodyti duomenys gali sutapti su kito fizinio asmens duomenimis, turėtų (galėtų) būti minimizuota bendradarbiavimo tarp tiekėjo ir perkančiosios organizacijos pagalba. Be to, tiekėjas, vadovaudamasis VPĮ 101 straipsniu, kiekvienu atveju turi teisę ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl tiekėjo pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūrų, įrodinėdamas, kad ne jis yra įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (jame nurodytų asmens duomenų sutapties ar kitos perkančiosios organizacijos apsirikimo atveju).

2) Visi ūkio subjektų grupės nariai – tuo atveju, jeigu tiekėjas yra jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti ūkio subjektų grupė, nustačius, kad egzistuoja tiekėjo įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrindas, į jį turi būti įtraukti visi ūkio subjektų grupės nariai, nepriklausomai nuo to, kurio konkrečiai jungtinės veiklos partnerio veiksmai ir (ar) neveikimas nulėmė netinkamą sutarties vykdymą ar neįvykdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant į tai, jog subtiekėjams kaip ir tiekėjams taikomi tam tikri reikalavimai, subtiekėjai turėtų būti vertinami kaip tiekėjo grupės dalis, juolab kad subtiekėjas, priešingai nei kitas trečiasis asmuo (pavyzdžiui, įrangos nuomotojas ar prekių tiekėjas statybų rangoje), perkančiosios organizacijos naudai betarpiškai (fiziškai, organizaciniu aspektu) prisideda prie viešojo pirkimo sutarties vykdymo^[5]. Dėl to, ūkio subjektų grupę sudarant tiek jungtinės veiklos partneriams, tiek subrangovams, visi ūkio subjektų grupės nariai trauktini į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, jeigu nustatomas VPĮ 91 straipsnyje įtvirtintas pagrindas.

3) Ūkio subjektai, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas – tuo atveju, jeigu tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, rėmėsi kitų ūkio subjektų pajėgumais tam, kad atitiktų perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacijos (ekonominio ir finansinio pajėgumo) reikalavimus, ir nurodyti ūkio subjektai prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą (detaliau žiūrėti VPĮ 49 straipsnio 5 dalies komentarą), į Nepatikimų tiekėjų sąrašą turi būti įtrauktas ne tik tiekėjas, bet ir solidarią atsakomybę prisiėmę ūkio subjektai, nepriklausomai nuo to, ar sutartis netinkamai įvykdyta (neįvykdyta) dėl jų, ar ne dėl jų veiksmų. Tai reiškia, kad ūkio subjektų, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas, įrašymui į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, priešingai nei įrašymui į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, nėra būdinga asmeninė ūkio subjekto atsakomybė (sankcija) (detaliau žiūrėti VPĮ 52 straipsnio 1 dalies komentarą). Taip pat, ūkio subjektų, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas, įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nelaikytinas ir sutartine atsakomybe, jeigu sutartis neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta ne dėl jų veiksmų.

Tačiau tuo atveju, jeigu ūkio subjektai, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas, nebuvo prisiėmę solidarios atsakomybės už pirkimo sutarties įvykdymą (savanoriškai ar dėl to, kad perkančioji organizacija to nepareikalavo), nustačius, kad pirkimo sutartis įvykdyta netinkamai ar neįvykdyta, į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra įtraukiamas tik tiekėjas.

Pagal VPĮ 91 straipsnio 1 dalį tiekėjas (vienadalis ar jungtinis), o esant aptartoms sąlygoms – ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais jis rėmėsi, į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukiami nustačius bent vieną iš 3 (trijų) alternatyvių pagrindų:

1) Sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo (detaliau dėl esminio sutarties pažeidimo sampratos ir perkančiosios organizacijos teisės vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo žiūrėti VPĮ 90 straipsnio 3 dalies komentarą).

2) Priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją. Nei VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje, nei kitose VPĮ nuostatose nedetalizuojama, kokios konkrečiai sutarties sąlygos gali būti kvalifikuojamos esminėmis sutarties sąlygomis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vertinimas, kurios sąlygos yra esminės, o kurios – ne, priklauso nuo sutarties rūšies, jos pobūdžio, šalių išreikštos valios, susitarimo, įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykius^[6]. VPT taip pat yra nurodžiusi, kad pavyzdinio esminių pirkimo sutarties sąlygų sąrašo nėra, nes kiekvienu atveju dėl pirkimo objekto ypatybių, esminės sąlygos gali būti skirtingos. Teismų praktikoje kaip dažniausi esminių sutarties sąlygų pavyzdžiai išskiriamas sutarties terminas, kokybė. Dėl to perkančioji organizacija kiekvieną kartą turėtų vertinti (taip pat tai įtvirtinti sutartyje), kokias sąlygas laikyti esminėmis. Bet kokiu atveju perkančioji organizacija negali vertinti ar parengti tokių esminių pirkimo sutarties nuostatų, kurios pažeistų imperatyviąsias teisės normas (CK 1.80 straipsnis, 6.157 straipsnis), teisės principus (CK 1.5 straipsnis), būtų neatitinkančios proporcingumo ir protingumo reikalavimų^[7].

VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje taip pat nedetalizuota didelių arba nuolatinių trūkumų samprata. LAT, taikydamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusį VPĮ, sprendė dėl nuolatinių sutarties vykdymo trūkumų pripažinimo esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio perkančioji organizacija vienašališkai nutraukė sutartį; teismas nurodė, kad vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą^[8].

Pažymėtina, kad pagal VPĮ 91 straipsnio 1 dalį didelių arba nuolatinių trūkumų pagrindas nesusietas su sutarties esminiu pažeidimu ar jos nutraukimu, todėl tam, kad tiekėjas būtų įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, pakanka įrodyti savarankišką trūkumų pagrindą. Atsižvelgiant į tai, kad sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią ir šalys privalo sutartis vykdyti taip, kaip jose nurodyta, vertintina, jog pirkimo sutartyje šalys gali apibrėžti atvejus, kas laikoma dideliu ir nuolatiniu sutarties vykdymo trūkumu, suteikiančiu teisę perkančiajai organizacijai taikyti sutartyje įtvirtintas sankcijas ir tiekėją įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Taigi, remiantis komentuojamu pagrindu, perkančiosios organizacijos sprendimas skirti tiekėjui sankciją už esminės sutarties sąlygos vykdymą su nuolatiniais ar dideliais trūkumais, lemiantis tiekėjo įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, yra grindžiamas, įskaitant, bet neapsiribojant, pirkimo sutarties sąlygomis. Dėl tikslumo bei aiškumo, taip pat siekiant išvengti papildomų ginčų, rekomenduotina būtent sutartyje apibrėžti, kas bus laikoma dideliu ar nuolatiniu sutarties vykdymo trūkumu. Tuo tarpu  tiekėjai, jau prieš teikdami pasiūlymus, turėtų itin atidžiai susipažinti su pirkimo sutarties projektu, išsiaiškinti, kokios yra esminės sutarties sąlygos, kaip sutartyje yra apibrėžti sutarties vykdymo dideli ir nuolatiniai trūkumai bei kokios yra numatytos sankcijos. Taigi, prieš teikdamas pasiūlymą, tiekėjas turėtų tinkamai įsivertinti savo pajėgumą įvykdyti pirkimo sutartį joje nustatytomis sąlygomis bei riziką, kad nesėkmės atveju perkančiosios organizacijos sprendimu gali būti įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme (priešingai nei VPĮ 90 straipsnio 3 dalies taikymo prasme) esminės viešojo pirkimo sutarties sąlygos pažeidimas ir sankcijos už tai skyrimas gali būti (nors ir neprivalo) tapatus esminiam sutarties pažeidimui. Kitaip tariant, nors esminės sutarties sąlygos pažeidimas, priešingai nei esminis pažeidimas, nesuteikia perkančiajai organizacijai teisės vienašališkai nutraukti sutartį, tiek vienu, tiek kitu atveju tai lemia tiekėjo įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Taigi, tam, kad ūkio subjektas VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu būtų įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nėra būtina, jog sutartis būtų nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, pakanka, kad: pirma, perkančioji organizacija priimtų sprendimą, kuriame būtų konstatuota, kad tiekėjas bent vieną konkrečiai nurodytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, antra, perkančioji organizacija už tai tiekėjui pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, pavyzdžiui, delspinigius ar kitokio pobūdžio netesybas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad praktikoje šios stadijos gali sutapti, t. y. perkančioji organizacija priima sprendimą tiekėjui už esminės pirkimo sutarties sąlygos vykdymą su dideliais arba nuolatiniais trūkumais taikyti sutartyje numatytą sankciją ir apie tokį savo sprendimą informuoja tiekėją.

3) Priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Nurodytas tiekėjų įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrindas reiškia, kad jo taikymui nebūtinas viešojo pirkimo sutarties nutraukimas, tačiau būtinas teismo sprendimas, kuriuo perkančiajai organizacijai iš tiekėjo būtų priteistas nuostolių, kuriuos perkančioji organizacija patyrė dėl ūkio subjekto kaltės – esminės pirkimo sutarties sąlygos vykdymo su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, atlyginimas. Tai ypač aktualu tuo atveju, kai, pavyzdžiui, sutartyje nėra įtvirtintų sankcijų už netinkamą sutarties vykdymą ir (arba) sutartyje įtvirtinta bauda, netesybos nepadengia realių perkančiosios organizacijos patirtų nuostolių.

Tačiau praktikoje šios normos taikymas gali būti problemiškas, kadangi ieškinio dalykas (reikalavimas) įprastai būna žalos (nuostolių) atlyginimas, o pagrindas – dideli ir (ar) nuolatiniai sutarties vykdymo trūkumai. Atitinkamai teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turėtų būti nurodytas teismo sprendimas ieškinį tenkinti (visiškai ar iš dalies) ir priteisti perkančiajai organizacijai atitinkamą žalos dydį arba ieškinį atmesti. Dėl to gali susiklostyti situacija, kad teismo vertinimas dėl didelių ar nuolatinių sutarties vykdymo trūkumų bus išdėstytas tik sprendimo motyvuojamojoje, bet ne rezoliucinėje, dalyje. Nors, kaip jau nurodyta, VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui yra būtina, kad būtų priimtas teismo sprendimas, kuriuo ne tik būtų tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, bet taip pat būtų konstatuotas esminės pirkimo sutarties sąlygos vykdymas su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Dėl to perkančiosioms organizacijos siekiant išvengti VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo problemų, rekomenduotina ieškinio reikalavimą formuluoti ne tik dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, bet taip pat ir dėl pripažinimo, kad tiekėjas esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPĮ 91 straipsnyje nereglamentuoja, kiek kartų tas pats ūkio subjektas gali būti įtraukiamas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tačiau, atsižvelgiant į Nepatikimų tiekėjų sąrašo (nepatikimų tiekėjų išviešinimo) tikslą, svarbu, kad išviešinamoje informacijoje atsispindėtų visi tiekėjo padaryti ir konstatuoti pirkimo sutarties esminiai pažeidimai bei visi netinkami pirkimo sutarties vykdymo atvejai. Be to, vienos perkančiosios organizacijos pareigos įtraukti nepatikimą tiekėją į viešą registrą vykdymas neeliminuoja kitos perkančiosios organizacijos analogiškos pareigos vykdymo, jei ūkio subjekto netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas nustatomas dėl skirtingų sutarčių.

Perkančioji organizacija, nustačiusi, kad egzistuoja bent vienas iš nurodytų ūkio subjektų įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrindas, privalo šią informaciją ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų paskelbti CVP IS, laikydamasi VPT nustatytos tvarkos. VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyto 10 (dešimties) dienų termino pradžios ir skaičiavimo taisyklės yra įtvirtintos VPĮ 91 straipsnio 2 dalyje (žiūrėti VPĮ 91 straipsnio 2 dalies komentarą).

Svarbu pažymėti, kad, nors VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas konkretus terminas, per kurį perkančioji organizacija privalo CVP IS paskelbti informaciją apie nepatikimą tiekėją, tokio termino praleidimas nelemia nebegalėjimo tiekėjo įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad 10 (dešimties) dienų termino paskelbti apie pirkimo sutartis neįvykdžiusius ar netinkamai įvykdžiusius tiekėjus praleidimas negali užkirsti kelio, praleidus šį terminą, perkančiajai organizacijai paskelbti apie pirkimo sutartis netinkamai įvykdžiusius tiekėjus. Priešingas aiškinimas prieštarautų šio instituto tikslui – informacijos apie pirkimo sutarties netinkamą vykdymą paviešinimui, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų tik tinkamai sutartis vykdantys ūkio subjektai. VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procedūrinis terminas negali būti laikomas naikinamuoju. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Šio termino praleidimas tik galėtų sukurti prielaidas kaltam asmeniui taikyti atsakomybę už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnis). Tuo tarpu VPĮ nenustatyta jokių sankcijų perkančiosioms organizacijoms, kurios netinkamai vykdo VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas^[9].

Tačiau perkančiosios organizacijos turėtų elgtis maksimaliai apdairiai ir rūpestingai, kadangi gali susiklostyti situacija, kuomet vienai perkančiajai organizacijai nesilaikant VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino ir laiku nepaskelbus aktualios informacijos apie pirkimo sutartį netinkamai vykdžiusį tiekėją, kita perkančioji organizacija tokį tiekėją pripažintų laimėtoju kitame viešajame pirkime ar, netgi, su tokiu tiekėju sudarytų viešojo pirkimo sutartį. Susiklosčius tokiai situacijai, t. y. praleidus VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą ir pavėluotai įtraukus tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, komentaro autorių nuomone, gali susidaryti dvejopo pobūdžio, skirtingai sprendžiamos situacijos.

Pirma, kai tiekėjas yra pripažintas laimėtoju, tačiau pirkimo sutartis dar nėra sudaryta, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į naujai paaiškėjusią informaciją, privalėtų kreiptis į tiekėją dėl nurodytos informacijos paaiškinimo ir, jį gavusi, spręsti dėl padarinių. Įvertinusi tiekėjo pateiktą informaciją ir nustačiusi, kad tiekėjas laikytinas nepatikimu, perkančioji organizacija turėtų panaikinti savo sprendimą pripažinti tiekėją laimėjusiu ir pašalinti jį iš pirkimo procedūrų (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 7 dalies komentarą). Kita vertus, atlikusi reikšmingų aplinkybių tyrimą ir nustačiusi, kad, nepaisant to, jog tiekėjas yra įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, jis konkrečiame vykdomame pirkime vis dėlto laikytinas patikimu ir perkančioji organizacija neturi pagrindo juo nepasitikėti^[10], perkančioji organizacija galėtų nekeisti savo sprendimo dėl laimėjusio tiekėjo ir sudaryti su juo pirkimo sutartį.

Antra, tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija jau sudarė viešojo pirkimo sutartį su pavėluotai į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtrauktu tiekėju, ji bet kokiu atveju privalėtų kreiptis į tiekėją dėl atitinkamų paaiškinimų pateikimo. Gavusi tiekėjo paaiškinimus, perkančioji organizacija turi teisę vertinti dėl tokio tiekėjo patikimumo ir galėtų spręsti, kad sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis). Tai reiškia, kad perkančioji organizacija, vertindama, kad, jeigu būtų žinojusi, kad tiekėjas įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nebūtų sudariusi viešojo pirkimo sutarties, teismine tvarka galėtų ginčyti sudarytos sutarties teisėtumą, jei tiekėjas nesutiktų jos nutraukti bendru sutarimu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad į suklydimo sudėtį įeina ir aplinkybė, kad viešojo pirkimo procedūros metu tiekėjas nepateikė duomenų perkančiajai organizacijai, kad su juo anksčiau buvo nutraukta viešojo pirkimo sutartis dėl esminio jos pažeidimo. ESTT pripažįstama, kad tokie tiekėjo veiksmai gali būti laikomi kaip melagingos informacijos pateikimas^[11].

VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka VPT nustatyta tvarka reiškia, kad tiekėjus į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukia ir už konkrečios informacijos teisingumą yra atsakingos būtent perkančiosios organizacijos, tačiau VPT yra atsakinga už Nepatikimų tiekėjų sąrašo administravimą – techninę galimybę perkančiosioms organizacijoms viešai paskelbti nepatikimus tiekėjus.

Remiantis VPT nustatyta tvarka, perkančioji organizacija, vykdydama pareigą įtraukti tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, turi užpildyti Nepatikimų tiekėjų įvedimo anketą^[12] ir atsiųsti VPT jos pasirašytą skanuotą kopiją. VPT, gavusi perkančiosios organizacijos įgalioto ar atsakingo asmens pasirašytą dokumentą, patvirtinantį Nepatikimų tiekėjų sąraše įvestų duomenų autentiškumą, CVP IS paskelbia tiekėją, kuris yra įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą^[13].

Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo^[14] 39 punkte nurodyta, kad Nepatikimų tiekėjų sąrašuose atitinkamai nurodoma ši informacija:

1) Pirkimo vykdytojo pavadinimas;

2) Tiekėjo (tiekėjų grupės atveju – visų grupės narių (partnerių ar subrangovų), ūkio subjekto, kurio pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kuris su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal VPĮ 49 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jis buvo pasitelktas, pavadinimas, o jei tiekėjas yra fizinis asmuo, nurodomas jo vardas ir pavardė;

3) Tiekėjo (juridinio asmens) kodas (jeigu tiekėjas yra fizinis asmuo, asmens kodas nenurodomas);

4) Pirkimo sutarties nutraukimo data arba teismo sprendimo įsiteisėjimo data;

5) Data, nuo kurios skaičiuojamas 3 (trejų) metų tiekėjo buvimo Nepatikimų tiekėjų sąraše terminas;

6) Data, iki kurios tiekėjas yra įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

 

2. VPĮ 91 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyto 3 (trijų) metų termino ir VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyto 10 (dešimties) dienų termino skaičiavimo pradžios taisyklės.

Pagal VPĮ 91 straipsnio 2 dalį ūkio subjektų įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą momentas priklauso nuo to, (1) kokiu konkrečiai VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu perkančioji organizacija rengiasi tiekėją įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, ir nuo to, (2) ar tiekėjas kvestionuoja (ginčija) tokį perkančiosios organizacijos sprendimą, ar ne.

Tiek VPĮ 101 straipsnio nuostatos (detaliau žiūrėti VPĮ 101 straipsnio komentarą), tiek viešųjų pirkimų skaidrumo principas (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies komentarą) suponuoja tiekėjų galimybę patikrinti perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus, juos ginčyti ir būti tikriems, kad viešųjų pirkimų ginčus nagrinėjančių institucijų priimti sprendimai bus tinkamai įgyvendinti^[15]. Atitinkamai VPĮ 102 straipsnyje yra įtvirtinti konkretūs terminai, per kuriuos tiekėjas gali pasinaudoti nurodyta teise (detaliau žiūrėti VPĮ 102 straipsnio komentarą).

Taigi, atsižvelgiant į tiekėjo įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrindą ir tiekėjo teisę ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, galimi skirtingi VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyto 10 (dešimties) dienų termino, per kurį perkančioji organizacija privalo išviešinti informaciją apie nepatikimą tiekėją, pradžios momentai:

1) Perkančioji organizacija priėmė sprendimą nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Remiantis VPĮ 102 straipsnio 4 dalimi, tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 (trisdešimt) dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo. Priklausomai nuo to, ar tiekėjas per nurodytą 30 (trisdešimties) dienų terminą pareiškia ieškinį teismui, ar ne, VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytas 10 (dešimties) dienų terminas prasideda:

• Jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo – nuo VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto 30 (trisdešimties) dienų ieškinio senaties termino pabaigos.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija informavo tiekėją, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. nutraukia pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo. Pagal VPĮ 102 straipsnio 4 dalį tiekėjas, nesutikdamas su pirkimo sutarties nutraukimu dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turėjo teisę iki 2019 m. spalio 31 d. (imtinai) pareikšti ieškinį teismui. Jeigu tiekėjas iki 2019 m. spalio 31 d. nepareiškė ieškinio teismui, perkančioji organizacija privalėjo ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 11 d. (skaičiuojant 10 (dešimties) dienų terminą nuo 2019 m. spalio 31 d.), vykdydama VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą, paskelbti informaciją apie tokį tiekėją.

 

Tačiau svarbu pažymėti, kad VPĮ 104 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tiekėjo pareiga, pateikus ieškinį, ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas apie tai informuoti perkančiąją organizaciją. Perkančioji organizacija, suėjus 30 (trisdešimties) dienų terminui nuo sutarties nutraukimo dienos, paprasčiausiai gali neturėti informacijos apie ieškinio pateikimą, nors toks ieškinys ir yra pateiktas. Dėl to perkančioji organizacija neturėtų pernelyg skubėti, žinoma, laikydamasi VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 10 (dešimties) dienų termino, paskelbti informaciją apie tiekėją Nepatikimų tiekėjų sąraše.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija informavo tiekėją, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. nutraukia pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo. Pagal VPĮ 102 straipsnio 4 dalį tiekėjas, nesutikdamas su pirkimo sutarties nutraukimu dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turėjo teisę iki 2019 m. spalio 31 d. (imtinai) pareikšti ieškinį teismui. 2019 m. spalio 31 d. tiekėjas pareiškė ieškinį teismui, tačiau tą pačią dieną apie ieškinio pareiškimą neinformavo perkančiosios organizacijos. Perkančioji organizacija, 2019 m. spalio 31 d. neturėdama informacijos apie ieškinio pateikimą, turi teisę įtraukti tokį tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Vis dėlto, vadovaujantis VPĮ 104 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija neturėtų skubėti tą pačią dieną įrašyti tiekėjo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Pasibaigus ieškinio pateikimo terminui, perkančiajai organizacijai rekomenduotina mažiausiai 3 (tris) darbo dienas neskubėti viešinti informacijos apie pirkimo sutartį netinkamai vykdžiusį tiekėją.

 

• Jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos. CPK 279 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos.

2) Perkančioji organizacija priėmė sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją. Remiantis VPĮ 102 straipsnio 4 dalimi, tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija nepagrįstai priėmė sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 (trisdešimt) dienų nuo perkančiosios organizacijos sprendimo išsiuntimo tiekėjui dienos. Priklausomai nuo to, ar tiekėjas per nurodytą 30 (trisdešimties) dienų terminą pareiškia ieškinį teismui, ar ne, VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytas 10 (dešimties) dienų terminas prasideda:

• Jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo – nuo VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje nurodyto 30 (trisdešimties) dienų termino pabaigos.
• Jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas prikimo sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos.

3) Teismas priėmė sprendimą, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Nurodytu atveju VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 10 (dešimties) dienų terminas prasideda nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atkreiptinas dėmesys, kad VPĮ 102 straipsnio 4 dalis yra ieškinio senaties termino norma. Tai reiškia, kad net ir pasibaigus VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje nurodytiems terminams tiekėjas (ieškovas) turi teisę kreiptis į teismą, ginčydamas vienašališką sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo ar perkančiosios organizacijos sprendimą dėl esminės sutarties sąlygos vykdymo su dideliais ar nuolatiniais trūkumais be sankcijos už tai skyrimo, prašydamas atnaujinti praleistą ieškinio pateikimo terminą^[16]. Atitinkamai perkančioji organizacija (atsakovė) gali neprašyti taikyti ieškinio senaties termino^[17]. Bet kokiu atveju galimybė pareikšti ieškinį net ir pasibaigus VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje nurodytam terminui, jokiu būdu nevaržo perkančiosios organizacijos, kuri, vadovaudamasi VPĮ 91 straipsniu, privalo paskelbti informaciją apie pirkimo sutartį netinkamai vykdžiusius ar neįvykdžiusius tiekėjus.

 

3. VPĮ 91 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos, įtraukusios ūkio subjektą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, pareiga ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas apie tai informuoti tiekėją.

VPĮ 91 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrina, kad tiekėjas, įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, būtų tinkamai apie tai informuotas, kadangi dėl to tiekėjui kyla atitinkami padariniai ir sunkumai, dalyvaujant kituose viešuosiuose pirkimuose (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies, 8 dalies komentarus). Tačiau, analogiškai, kaip jau nurodyta VPĮ 91 straipsnio 1 dalies komentare, šio procedūrinio termino praleidimas jokiu būdu nelemia tiekėjo įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą neteisėtumo ir (ar) negaliojimo.

Tokį aiškinimą pagrindžia ir tai, kad tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjai yra laikytini profesionaliais viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyviais^[18]. Jau perkančiajai organizacijai informavus tiekėją apie priimtą sprendimą nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pažeidimo ar priimtą sprendimą skirti tiekėjui sankciją už esminių sutarties sąlygų vykdymą su nuolatiniais ir dideliais trūkumais, tiekėjui turi būti suprantama ir aišku, kad, įsiteisėjus tokiam perkančiosios organizacijos sprendimui, tiekėjas bus įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, kadangi tokios pasekmės nustatytos įstatyme. Dėl to VPĮ nėra įtvirtinto reikalavimo, kad perkančioji organizacija, pavyzdžiui, pranešime apie pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo informuotų tiekėją ir apie tokio nutraukimo būsimas pasekmes – įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Vis dėlto svarbu pažymėti, kad tiekėjo įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra laikytinas atskiru perkančiosios organizacijos sprendimu, kuris gali būti ginčijamas ir kitais pagrindais, nei įtvirtinta VPĮ 91 straipsnyje. Kitaip tariant, tiekėjas gali ginčyti įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nes jis buvo įtrauktas, pavyzdžiui, per klaidą, todėl jam nėra poreikio atskirai ginčyti sutarties nutraukimą ar netesybų taikymą. Tai galėtų būti ypač aktualu tretiesiems asmenims, kurie neprisiėmė solidarios atsakomybės su tiekėju (detaliau žiūrėti VPĮ 91 straipsnio 1 dalies komentarą), kadangi tokie asmenys sutarties nesudaro, jos nevykdo, jų atžvilgiu netaikomos netesybos.

Papildomai pažymėtina, kad tiekėjo įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą savaime nelemia draudimo tiekėjui dalyvauti kituose viešuosiuose pirkimuose. Nurodytas pašalinimo pagrindas (tiekėjo įtraukimas į Nepatikimų teikėjų sąrašą) grindžiamas svarbiausiu sutartį sudariusio konkurso laimėtojo santykių su perkančiąja organizacija veiksniu – laimėtojo patikimumu, kuriuo grindžiamas perkančiosios organizacijos pasitikėjimas juo. Taigi, perkančiosios organizacijos ir konkurso laimėtojo pasitikėjimo santykių užmezgimas reiškia, kad perkančioji organizacija neturi būti automatiškai saistoma kitos perkančiosios organizacijos atlikto vertinimo per ankstesnį viešąjį pirkimą^[19] (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkto komentarą).

---

 

 

---