Klausimas: ar galima nurodyti konkrečius pakuočių dydžius, pavyzdžiui: „Grietinė 400 g. indeliuose“, „dantų pasta 75 ml tūbelėse“, „tualetinis popierius rulonais, 4 vnt. pakuotėje“? 

Atsakymas: Perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, kad pirkimui skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Deja, dažnai perkančiosios organizacijos nepagrįstai nustato konkrečius pakuočių dydžius, tokiu būdu neužtikrindamos racionalaus lėšų panaudojimo. Atkreiptinas dėmesys, jog buityje įprasti pakuočių dydžiai ne visuomet yra geriausias pasirinkimas siekiant įsigyti prekes. 

Kai įmanoma, Perkančiosioms organizacijoms rekomenduojama vertinti produkto mato vieneto (pvz. vieno kilogramo, litro, metro ir pan.) kainą.

Žemiau pateikiami supaprastinti pavyzdžiai paprastiems, kasdieniams produktams, tačiau pavyzdžiuose pateikiamą logiką galima pritaikyti daugeliui viešųjų pirkimų būdu perkamų prekių.

Pavyzdys 1. Perkančioji organizacija maitinimui organizuoti vykdo įvairių maisto produktų pirkimą. Vienas iš tokių produktų - grietinė. Racionalu vertinti ne pakuotės, tačiau grietinės vieno kilogramo kainą, nurodant galimus (pagrįstus) pakuotės dydžio svyravimo intervalus, pvz. „Grietinė 350 - 500 g. pakuotėse“ arba „Grietinė ne mažesnėse kaip 350 g. pakuotėse, bet ne didesnėse kaip 4 kg. pakuotėse“ ir panašiai. 

Jeigu perkančioji organizacija per dieną sunaudoja 4 kg. grietinės, gali būti neracionalu pirkti 10 indelių po 400 g., kadangi vietoje to tiekėjas galėtų pristatyti vieną 4 kg. pakuotę. Ir priešingai, jeigu perkančioji organizacija grietinės sunaudoja itin nedaug, užsakant  4 kg. pakuotėmis ji paprasčiausiai sugestų, tokiu atveju perkančioji organizacija galėtų nustatyti kitą, racionaliai pagrįstą viršutinę ribą.

Pavyzdys 2. Perkančioji organizacija organizuoja renginį, kurio dalyviams ketina įsigyti geriamojo vandens buteliukuose. Šiuo atveju perkančiajai organizacijai svarbu, kad kiekvienas svečias gautų po buteliuką vandens, tačiau ant stalo negali būti statomi 5 litrų ar 1,5 litro buteliais. Nepaisant to, kad vertinant vieno litro vandens kainą gali pasirodyti racionalu vandenį pirkti didesnėse pakuotėse, yra kitų, pagrįstų priežasčių, dėl kurių perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodys perkanti vandenį ne didesnės kaip 0,5 litro talpos buteliukuose.

Pavyzdys 3. Perkančioji organizacija atvykstantiems laikiniems gyventojams privalo suteikti po 1 pakuotę dantų pastos (75 ml). Šiuo atveju perkančiajai organizacijai nėra racionalu mokėti didesnę sumą už 125 ml dantų pastos pakuotę, nepaisant to, kad tokiu būdu perkant mato vieneto (ml) kaina yra mažesnė. Vis dėlto, perkančioji organizacija neturėtų reikalauti, jog dantų pasta turi būti būtent 75 ml pakuotėse - ji galėtų, pavyzdžiui, nurodyti „ne mažiau 75 ml“ bei vertinti pakuotės (o ne mato vieneto kainą). Tokiu būdu nebūtų užkertamas kelias tiekėjams pasiūlyti 80 ml pakuotę, kuri, tam tikrais atvejais, gali būti pigesnė už 75 ml pakuotę. 

Pavyzdys 4. Perkančioji organizacija numato pirkti tualetinį popierių / popierinį rankšluostį rulonuose. Atlikusi analizę nustatė, kad rinkoje yra įvairių gamintojų, kurių gaminiai skiriasi ne tik kokybe, bet ir rulonų kiekiu pakuotėje. Taip pat pastebėjo, kad „rulonas rulonui nelygu“ - mat skirtingų gamintojų rulonuose popieriaus kiekis skiriasi net iki 40%. Atsižvelgdama į tai, nusprendė, jog racionaliau bus vertinti tikrąjį kiekį ir popieriaus kainą skaičiuoti ne už „vienetus“ o už metrus.  

Svarbu atsiminti, kad reikalavimai pirkimo objektui nustatomi ne kopijuojant egzistuojančių produktų aprašymus, o įvertinus (vertinant) rinkoje egzistuojančius produktus aprašant perkančiosios organizacijos objektyvų poreikį.