VPĮ 23 str. 2 d. nustato, kad perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 2 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti VPĮ 23 str. 1 d. nurodytiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka. Perkantiesiems subjektams (perkantiems vadovaujantis PĮ) nenumatyta pareiga ne mažiau kaip 2 proc. visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų rezervuoti specialų statusą turintiems tiekėjams, bet galimybė atlikti rezervuotą pirkimą yra.  

VPĮ 17 str. 2 d. 5 p.  / PĮ 29 str. 2 d. 5 p. nustato, jog pirkimų vykdytojas turi siekti, kad „<...> įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų prisidedama prie socialinių klausimų, pavyzdžiui, remiamų asmenų įdarbinimo, sąžiningo darbo užmokesčio mokėjimo, lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų įgyvendinimo, psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir pagalbos asmenims, patyrusiems tokį smurtą, priemonių įgyvendinimo klausimų, sprendimo.“

Siekdama VPĮ 17 str. 2 d. 5 p. nurodytų tikslų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija) teisės aktu pagal kompetenciją gali nustatyti pirkimo vykdytojams keliamus rodiklius ir (ar) jų pirkimuose taikytinus kriterijus, taip pat jų taikymo tvarką. Kadangi šiuo metu toks teisės aktas nėra priimtas, ir privalomų socialinių kriterijų nėra nustatyta, Viešųjų pirkimų tarnyba, siekdama padėti pirkimų vykdytojams vykdyti socialiai atsakingus pirkimus, parengė Socialiai atsakingų pirkimų gaires, kuriose rasite rekomenduojamus (neprivalomus) socialinius kriterijus. Atkreipiame dėmesį, kad jeigu Europos Sąjungos ar nacionalinės teisės aktu yra nustatyti privalomi asmenų su negalia kriterijai ir tinkamumo visiems naudotojams kriterijai, perkančioji organizacija, rengdama technines specifikacijas, privalo jais vadovautis.