Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarime Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. 804 „Dėl Nacionalinės žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programos patvirtinimo“ ir jį keitusių nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ (toliau – Nutarimas) nustatyta, kad visi pirkimai turi būti žalieji. Išimtys, kuomet pirkimo vykdytojas gali nevykdyti žaliojo pirkimo, nurodytos Nutarimo 1 punkte[1] ir VPĮ (PĮ) (kai vykdomos neskelbiamos derybos pagal VPĮ 71 str. 1 d. 2 ir 3 p., 3 d. 2, 3 ir 4 p., 5 ir 6 d. / PĮ 79 str. 1 d. 3 ir 4 p., 3, 5 ir 6 d. (VPĮ 72 str. 3 d. / 80 str. 2 d.) arba, kai vykdomas mažos vertės neskelbiamas pirkimas Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus, 24.2.2., 24.2.4., 24.2.6., 24.2.8. - 24.2.28 punktuose nustatytomis sąlygomis ar taikant analogiškas Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto perkančiojo subjekto, nuostatas) (toliau kartu – išimtys). Tai reiškia, kad, visi pirkimai, išskyrus nurodytas išimtis, turi būti vykdomi kaip žalieji pirkimai ir juose pirkimo vykdytojai turi nustatyti aplinkos apsaugos kriterijus (žaliuosius reikalavimus). Taigi perkant M ir (ar) N kategorijos transporto priemonę pirkimo vykdytojas tokį pirkimą turi vykdyti kaip žaliąjį pirkimą, jeigu jis nepatenka į nei vieną iš nurodytų išimčių.

[1] Nutarimo 1 punkte nustatyta, kad žaliųjų pirkimų reikalavimai gali būti netaikomi: žodžiu sudarant pirkimo sutartis ir (ar) įgyvendinant užsienyje vykdomus tarptautinių donorų lėšomis finansuojamus vystomojo bendradarbiavimo projektus ir (ar) maisto pirkimus, atliekamus vykdant krašto apsaugos gynybines užduotis ir (ar) įsipareigojimus NATO, ir (ar) valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų įsigijimo, rezervavimo ar saugojimo pirkimus.