TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2023 m. sausio 26 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Viešieji pirkimai – Direktyva 2014/24/ES – 57 straipsnio 4 dalies g punktas – Neprivalomas pašalinimo pagrindas, susijęs su trūkumais vykdant ankstesnę viešojo pirkimo sutartį – Su ūkio subjektų grupe sudaryta sutartis – Šios sutarties nutraukimas – Automatiškas visų grupės narių įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą – Proporcingumo principas – Direktyva 89/665/EEB – 1 straipsnio 1 ir 3 dalys – Teisė į veiksmingą teisinę gynybą“

Byloje C‑682/21

dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo tą pačią dieną, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

UAB „HSC Baltic“,

UAB „Mitnija“,

UAB „Montuotojas“

prieš

Vilniaus miesto savivaldybės administraciją,

dalyvaujant:

bankrutuojančiai UAB „Active Construction Management“,

UAB „Vilniaus vystymo kompanija“,

 

 

TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. Lycourgos (pranešėjas), teisėjai L. S. Rossi, J.‑C. Bonichot, S. Rodin ir O. Spineanu‑Matei,

generalinis advokatas M. Campos Sánchez‑Bordona,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Lietuvos vyriausybės, atstovaujamos K. Dieninio, V. Kazlauskaitės‑Švenčionienės ir E. Kurelaitytės,

–        Čekijos vyriausybės, atstovaujamos L. Halajová, M. Smolek ir J. Vláčil,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos P. Ondrůšek, A. Steiblytės ir G. Wils,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014, p. 65), 18 straipsnio 1 dalies, 57 straipsnio 4 dalies g punkto bei 6 dalies ir 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL L 395, 1989, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 246), iš dalies pakeistos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES (OL L 94, 2017, p. 1), 1 straipsnio 1 ir 3 dalių išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant UAB „HSC Baltic“, UAB „Mitnija“ ir UAB „Montuotojas“ ginčą su Vilniaus miesto savivaldybės administracija (Lietuva; toliau – Vilniaus miestas), palaikoma bankrutuojančios UAB „Active Construction Management“ ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, dėl su ūkio subjektų grupe, kuriai priklausė HSC Baltic, Mitnija ir Montuotojas, sudarytos viešojo pirkimo sutarties nutraukimo padarinių šioms bendrovėms.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

 Direktyva 89/665

3        Direktyvos 89/665 1 straipsnyje „Peržiūros procedūrų taikymo sritis ir galimybė jomis pasinaudoti“ nurodyta:

„1.      Ši direktyva taikoma sutartims, nurodytoms <...> [Direktyvoje 2014/24] <…>

<...>

Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad <...> perkančiųjų organizacijų priimti sprendimai galėtų būti veiksmingai ir visų pirma kuo greičiau peržiūrėti laikantis šios direktyvos 2–2f straipsniuose nustatytų sąlygų, remiantis tuo, kad tokiais sprendimais yra pažeisti Sąjungos viešųjų pirkimų srities teisės aktai arba nacionalinės taisyklės, kuriomis tie teisės aktai perkeliami į nacionalinę teisę.

<...>

3.      Valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų peržiūros procedūros, kuriomis pagal išsamias taisykles, kurias gali nustatyti valstybės narės, galėtų pasinaudoti bent bet kuris asmuo, kuris yra arba buvo suinteresuotas gauti [sudaryti] konkrečią sutartį, ir kuriam dėl tariamo pažeidimo buvo padaryta žala ar kilusi tokios žalos rizika.

<...>“

 Direktyva 2014/24

4        Direktyvos 2014/24 101 ir 102 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

„(101)      perkančiosioms organizacijoms reikėtų <...> suteikti galimybę neleisti dalyvauti ekonominės veiklos vykdytojams, kurie pasirodė esą nepatikimi, pavyzdžiui, dėl aplinkos apsaugos ar socialinės srities įsipareigojimų pažeidimų <...> ar kitoki[ų] sunki[ų] profesini[ų] nusižengim[ų], kaip antai konkurencijos taisyklių ar intelektinės nuosavybės teisių pažeidim[ų]. <...>

<...>      [Perkančiosioms organizacijoms] taip pat turėtų būti leidžiama pašalinti kandidatus ar konkurso dalyvius, kurių darbe pagal ankstesnes viešąsias sutartis buvo nustatyta didelių trūkumų, susijusių su esminiais reikalavimais, pavyzdžiui, sutartis buvo neįvykdyta, pateikti produktai ar suteiktos paslaugos turėjo didelių trūkumų, dėl kurių jų nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, arba buvo netinkamai elgiamasi ir dėl to kyla rimtų abejonių dėl to ekonominės veiklos vykdytojo patikimumo. Nacionalinėje teisėje turėtų būti numatyta maksimali tokio pašalinimo trukmė.

Taikydamos neprivalomus pašalinimo pagrindus, perkančiosios organizacijos turėtų itin daug dėmesio skirti proporcingumo principui. <...>

(102)      tačiau turėtų būti suteikta galimybė ekonominės veiklos vykdytojams patvirtinti atitikties priemones, kuriomis būtų siekiama ištaisyti nusikalstamos veikos ar nusižengimų padarinius ir užtikrinti veiksmingą kitų galimų pažeidimų prevenciją. Tos priemonės visų pirma galėtų būti personalo ir organizavimo priemonės, pavyzdžiui, ryšių su visais asmenims ar organizacijomis, dalyvaujančiomis darant pažeidimą, nutraukimas, atitinkamos personalo reorganizavimo priemonės, pranešimo ir kontrolės sistemų įgyvendinimas, vidaus audito struktūros sukūrimas reikalavimų vykdymui stebėti ir vidaus atsakomybės bei kompensavimo taisyklių patvirtinimas. Kai tokiomis priemonėmis užtikrinamos pakankamos garantijos, atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui nebeturėtų būti neleidžiama dalyvauti remiantis vien tais pagrindais. <...>“

5        Šios direktyvos 18 straipsnio „Pirkimų principai“ 1 dalyje nurodyta:

„Perkančiosios organizacijos ekonominės veiklos vykdytojus vertina vienodai ir jų nediskriminuoja, jos veikia skaidriai ir vadovaujasi proporcingumo principu.

<...>“

6        Minėtos direktyvos 57 straipsnyje „Pašalinimo pagrindai“ numatyta:

„<...>

4.      Perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti iš dalyvavimo pirkimo procedūroje [iš pirkimo procedūros] ekonominės veiklos vykdytojams esantiems [vykdytojus, esančius] bet kurioje iš šių situacijų:

<...>

g)      kai ekonominės veiklos vykdytojas vykdydamas ankstesnę viešąją [viešojo pirkimo] sutartį, ankstesnę sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos;

<...>

6.      Ekonominės veiklos vykdytojas, atsidūręs vienoje iš 1 ir 4 dalyse nurodytų situacijų, gali pateikti įrodymus, kad ėmėsi pakankamų priemonių, jog įrodytų savo patikimumą, nepaisant to, kad yra tinkamas pagrindas jį pašalinti. Jeigu manoma, kad tokių įrodymų pakanka, atitinkama[s] ekonominės veiklos vykdytojas nepašalinamas iš pirkimo procedūro[s].

Šiuo tikslu ekonominės veiklos vykdytojas įrodo, kad sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl nusikalstamos veikos arba nusižengimo, išsamiai išaiškino faktines ir kitas aplinkybes aktyviai bendradarbiaudamas su tyrimą atliekančiomis valdžios institucijomis ir ėmėsi konkrečių tinkamų techninių, organizacinių ir personalo priemonių, kad užkirstų kelią tolesnei nusikalstamai veikai arba nusižengimams.

<...>

7. Valstybės narės apibrėžia šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas įstatymuose ar kituose teisės aktuose ir atsižvelgdamos į Sąjungos teisę. Visų pirma jos nustato ilgiausią pašalinimo laikotarpį, jei ekonominės veiklos vykdytojas savo patikimumui įrodyti nesiėmė jokių 6 dalyje nurodytų priemonių. Kai pašalinimo laikotarpis nenustatomas galutiniu teismo sprendimu, tas laikotarpis <...> 4 dalyje nurodytais atvejais [neviršija] trejų metų nuo atitinkamo įvykio dienos.“

7        Tos pačios direktyvos 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi[,] ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 18 d. <...>“

8        Direktyvos 2014/24 91 straipsnyje nurodyta:

„[2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, 2004, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132)] panaikinama nuo 2016 m. balandžio 18 d.

<...>“

 Lietuvos teisė

 Viešųjų pirkimų įstatymas

9        Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 2 straipsnio 36 punkte nustatyta:

„Tiekėjas – ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis ar viešasis juridinis asmuo, kita organizacija ir jų padalinys arba tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas ūkio subjektų asociacijas, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas.“

10      Šio įstatymo 46 straipsnyje nurodyta:

„<...>

4.      Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu:

<...>

6)       tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, <...> ar koncesijos sutarties arba yra netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civilini[ame] kodeks[e] <...>, dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, ar per pastaruosius 3 metus buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija. <...>

<...>

8.      Jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalis, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu:

1)      tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad ėmėsi šių priemonių:

a)      savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina;

b)      bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina;

c)      ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai;

2)      perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. <...>“

11      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytos redakcijos minėto įstatymo 91 straipsnyje nustatyta:

„Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą <...>, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti <...>“

 Civilinis kodeksas

12      Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnyje nurodyta:

„1.      Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.

<...>

3.      Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

<...>“

13      Šio kodekso 6.15 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Jeigu prievolę įvykdyti negalima dėl vieno iš bendraskolių kaltės, kiti bendraskoliai neatleidžiami nuo atsakomybės už prievolės neįvykdymą.“

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

14      2016 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miestas paskelbė apie pirkimą, kurio vertė, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, – 21 793 166,72 EUR, siekdamas sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl daugiafunkcio sveikatinimo centro statybos darbų (toliau – nagrinėjama sutartis).

15      2017 m. sausio 30 d. Active Construction Management, HSC Baltic, Mitnija, Montuotojas  ir UAB „Axis Power“ sudarytoje jungtinės veiklos sutartyje buvo numatyta, kad dalyvavimo nagrinėjamos sutarties sudarymo procedūroje ir, jei ši sutartis būtų sudaryta, darbų vykdymo tikslu Active Construction Management bus pagrindinė šios ūkio subjektų grupės partnerė. Taip pat buvo susitarta, kad jų atitinkamos įnašų į bendrą veiklą dalys bus paskirstytos taip: Active Construction Management – 65 %, HSC Baltic – 15 %, Axis Power – 10 %, Mitnijos – 5 % ir Montuotojo – 5 %.

16      2017 m. birželio 5 d. Vilniaus miestas sudarė nagrinėjamą sutartį su šia grupe. Kadangi buvo nustatytas 18 mėn. darbų atlikimo terminas, sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2018 m. gruodžio 5 d.

17      Kadangi darbai nebuvo užbaigti iki šio termino, jis buvo pratęstas iki 2020 m. gegužės 28 d. Per šį papildomą laikotarpį darbai nebuvo vykdomi pagal grafiką.

18      2019 m. spalio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas (Lietuva) pagal Active Construction Management vadovo pareiškimą iškėlė šios bendrovės bankroto bylą. 2019 m. gruodžio 6 d. bankroto administratorius informavo HSC Baltic, Mitniją, Montuotoją bei Axis Power ir Vilniaus miestą apie šią bankroto bylą ir apie tai, kad pagrindinė partnerė toliau nevykdys nagrinėjamos sutarties.

19      2020 m. sausio 22 d. Vilniaus miestas informavo HSC Baltic, Mitniją, Montuotoją ir Axis Power, kad dėl esminio nagrinėjamos sutarties pažeidimo – statybvietė apleista ir neprižiūrima, nepateiktas naujas sutarties užtikrinimas, atsiliekama nuo darbų grafiko ir neapdrausta civilinė atsakomybė – nutraukia šią sutartį.

20      Šios bendrovės Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinį ir juo prašė pripažinti, kad Vilniaus miestas neteisėtai nutraukė nagrinėjamą sutartį ir kad jos buvo neteisėtai įtrauktos į Centrinėje viešųjų pirkimų sistemoje pateiktą Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

21      2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu tas teismas atmetė šį ieškinį ir konstatavo, kad Vilniaus miestas pagrįstai informavo pagrindinę partnerę ir kitas grupės nares apie darbų vykdymo problemas. Kadangi šios bendrovės buvo solidariai atsakingos už tinkamą nagrinėjamos sutarties vykdymą ir ji buvo nutraukta, perkančioji organizacija neturėjo jokios diskrecijos neįtraukti grupės narių į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Šis įtraukimas į sąrašą netrukdė minėtoms bendrovėms reabilituotis ir dalyvauti kitose viešojo pirkimo procedūrose.

22      HSC Baltic, Mitnija, Montuotojas ir Axis Power apskundė šį sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui. Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, 2021 m. sausio 21 d. nutartimi šis teismas atmetė apeliacinį skundą.

23      2021 m. sausio 22 d. Viešųjų pirkimų tarnyba (Lietuva) Vilniaus miesto iniciatyva įtraukė grupės nares į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

24      HSC Baltic, Mitnija ir Montuotojas dėl 2021 m. sausio 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pateikė kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

25      2021 m. kovo 15 d. HSC Baltic, Mitnija ir Montuotojas paprašė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nurodyti išbraukti jas iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo. 2021 m. kovo 31 d. nutartimi šis teismas patenkino šį prašymą.

26      2021 m. lapkričio 11 d. minėtas teismas priėmė dalinę nutartį dėl apeliacinio skundo ir atmetė HSC Baltic, Mitnijos ir Montuotojo reikalavimus dėl nagrinėjamos sutarties nutraukimo neteisėtumo.

27      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, jog tam, kad galėtų priimti sprendimą dėl šių bendrovių įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, būtini tam tikri paaiškinimai dėl Sąjungos teisės taikymo srities.

28      Šiuo aspektu tas teismas pirmiausia nurodė, kad Lietuvos teisės aktų leidėjas Direktyvą 2014/24 į nacionalinę teisę perkėlė pavėluotai, nuo 2017 m. liepos 1 d., t. y. po 2016 m. balandžio 18 d., kai baigėsi šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas. Vis dėlto jis mano, kad minėta direktyva gali būti taikoma ginčui pagrindinėje byloje.

29      Minėtam teismui kyla klausimas, ar tai, kad bet kuris ūkio subjektas, de jure atsakingas už pažeidimą, dėl kurio buvo nutraukta viešojo pirkimo sutartis, automatiškai įtraukiamas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, yra suderinama su reikalavimu atlikti individualų vertinimą taikant Direktyvoje 2014/24 numatytus pašalinimo pagrindus.

30      Jis pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Direktyvos 89/665 1 straipsnyje vartojamų žodžių „perkančiųjų organizacijų priimti sprendimai“ apimtį, ūkio subjekto įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą gali būti aktas, kurį galima apskųsti. Pagal Lietuvos teisę negalima ginčyti šio įtraukimo į sąrašą, nes jis laikomas tik sutarties nutraukimo teisiniu padariniu. Tiesa, nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teisme buvo pareikštas ieškinys, kuriuo ginčijamas tiek šis sutarties nutraukimas, tiek minėtas įtraukimas į sąrašą. Vis dėlto, kadangi minėtos bendrovės buvo įtrauktos į Nepatikimų tiekėjų sąrašą po to, kai įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, negalėjo išnagrinėti ieškinio dalies, susijusios su šiuo įtraukimu į sąrašą.

31      Šiomis aplinkybėmis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar Direktyvos [2014/24] 18 straipsnio 1 dalį, 57 straipsnio 4 dalies g punktą ir 6 dalį bei Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą ir 3 dalį (kartu ar atskirai, bet šiomis nuostatomis neapsiribojant) reikia aiškinti taip, kad perkančiosios organizacijos sprendimas įtraukti atitinkamą ūkio subjektą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir taip tam tikrą laiką suvaržyti jo galimybes dalyvauti vėliau skelbiamuose pirkimuose dėl to, jog šis ūkio subjektas esmingai pažeidė su šia perkančiąja organizacija sudarytą sutartį, yra aktas, kurį galima apskųsti teismui?

2.      Jei atsakymas į pirmąjį klausimą yra teigiamas, ar pirmiau nurodytas ES teisės nuostatas (kartu ar atskirai, bet jomis neapsiribojant) reikia aiškinti taip, kad pagal jas draudžiamas nacionalinis reguliavimas ir jo taikymo praktika, pagal kuriuos: a) perkančioji organizacija, nutraukdama viešojo pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo, nepriima jokio formalaus (atskiro) sprendimo dėl ūkio subjektų įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą; b) apie būsimą įrašymą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ūkio subjektas nėra informuojamas iš anksto, todėl negali pateikti reikšmingų paaiškinimų, o vėliau veiksmingai jo apskųsti; c) perkančioji organizacija neatlieka jokio individualaus sutarties netinkamo vykdymo aplinkybių tyrimo, todėl, jei viešojo pirkimo sutartis buvo teisėtai nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, už šį pažeidimą de jure atsakingas ūkio subjektas automatiškai įtraukiamas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą?

3.      Jei atsakymai į pirmus du klausimus yra teigiami, ar pirmiau nurodytas ES teisės nuostatas (kartu ar atskirai, bet jomis neapsiribojant) reikia aiškinti taip, kad dėl esminio pažeidimo teisėtai nutrauktą viešojo pirkimo sutartį vykdę jungtinės veiklos partneriai (subjektai, sudarę bendrą tiekėją) gali pagrįsti savo patikimumą ir taip būti neįtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, inter alia, vykdytos sutarties dalies (vertės) dydžio, pagrindinio partnerio nemokumo, šio partnerio veiksmų ir perkančiosios organizacijos prisidėjimo prie sutarties neįvykdymo pagrindais?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Pirminės pastabos

32      Antrasis ir trečiasis klausimai, kuriuos reikia nagrinėti prieš svarstant pirmąjį klausimą, yra susiję su tvarka, pagal kurią, nutraukus su ūkio subjektais sudarytą viešojo pirkimo sutartį, jie yra įtraukiami į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, kad būtų pašalinti iš viešojo pirkimo procedūrų.

33      Vilniaus miestui nutraukus nagrinėjamą sutartį, ieškovės pagrindinėje byloje laikinai negalėjo dalyvauti kitose viešojo pirkimo procedūrose. 2020 m. sausio 22 d. joms buvo pranešta apie šios sutarties nutraukimą ir 2021 m. sausio 22 d. jos buvo įtrauktos į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Taigi antrasis ir trečiasis klausimai turi būti nagrinėjami atsižvelgiant į Direktyvą 2014/24, kuri galiojo tuo metu, ir nereikia nagrinėti, ar ši direktyva buvo taikoma laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 18 d., jos perkėlimo į nacionalinę teisę termino pabaigos, iki 2017 m. liepos 1 d., jos faktinio perkėlimo į Lietuvos teisę dienos.

 Dėl antrojo klausimo

34      Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalis ir 57 straipsnio 4 dalies g punktas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiami nacionalinės teisės aktai arba praktika, pagal kuriuos, kai perkančioji organizacija nutraukia su ūkio subjektų grupe sudarytą viešojo pirkimo sutartį dėl didelių arba nuolatinių trūkumų, dėl kurių neįvykdytas esminis reikalavimas pagal šią sutartį, visi šios grupės nariai automatiškai įtraukiami į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir dėl to iš esmės laikinai negali dalyvauti naujose viešojo pirkimo procedūrose.

35      Šiuo aspektu pirmiausia reikia pažymėti, kad pagal Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies g punktą ūkio subjektas gali būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūrų, kai konstatuota, kad jis pagal ankstesnę viešojo pirkimo sutartį jam nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, ir dėl to, be kita ko, ta sutartis buvo nutraukta.

36      Kaip matyti iš šios direktyvos 101 konstatuojamosios dalies, šio neprivalomo pagrindo tikslas ir paskirtis – pašalinti iš pirkimo procedūros ūkio subjektus, kurių patikimumas yra labai sumažėjęs dėl netinkamo ar aplaidaus elgesio.

37      Kai valstybė narė savo nacionalinės teisės aktuose nustato šio neprivalomo pašalinimo pagrindo taikymo sąlygas, ji turi paisyti pagrindinių jo aspektų, nurodytų Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies g punkte (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 19 d. Sprendimo Meca, C‑41/18, EU:C:2019:507, 33 punktą).

38      Be to, taikant minėtą neprivalomą pašalinimo pagrindą turi būti laikomasi proporcingumo principo, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas ir viešojo pirkimo srityje nurodytas Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalyje. Šio principo laikymuisi turi būti skiriamas ypatingas dėmesys taikant šios direktyvos 57 straipsnyje nurodytus neprivalomus pašalinimo pagrindus (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Tim, C‑395/18, EU:C:2020:58, 45 bei 48 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

39      Šiuo aspektu pažymėtina, kad šis pašalinimas, pirma, turi būti laikinas. Iš Direktyvos 2014/24 101 konstatuojamosios dalies matyti, kad bet kuriame nacionalinės teisės akte, kuriuo nustatomos šios direktyvos 57 straipsnio 4 dalies g punkto taikymo sąlygos, turi būti numatytas maksimalus pašalinimo laikotarpis. Minėtos direktyvos 57 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad, kai šis laikotarpis nenustatomas galutiniu teismo sprendimu, jis negali viršyti trejų metų.

40      Antra, per šį pašalinimo laikotarpį atitinkamam ūkio subjektui turi būti leista dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje, nebent jis buvo pašalintas iš visų viešojo pirkimo procedūrų galutiniu teismo sprendimu, jeigu pagal Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 6 dalį jis pateikia įrodymų, jog ėmėsi pakankamų priemonių, kad įrodytų savo patikimumą. Taigi ūkio subjektai yra skatinami imtis taisomųjų priemonių (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 19 d. Sprendimo Meca, C‑41/18, EU:C:2019:507, 40 punktą).

41      Trečia, pagal proporcingumo principą reikia konkrečiai ir individualiai įvertinti atitinkamo ūkio subjekto elgesį, remiantis visais reikšmingais duomenimis (2021 m. birželio 3 d. Sprendimo Rad Service ir kt., C‑210/20, EU:C:2021:445, 40 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

42      Nagrinėjamu atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad, kai viešojo pirkimo sutartis nutraukiama dėl to, kad subjektas, su kuriuo sudaryta ši sutartis, esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus dėl šio nutraukimo kiekvienas ūkio subjektas, de jure atsakingas už tinkamą minėtos sutarties vykdymą, įtraukiamas į sąrašą, kurio tikslas – suteikti perkančiosioms organizacijoms galimybę sužinoti ūkio subjektų, kurie neįvykdė arba netinkamai įvykdė viešojo pirkimo sutartį ir dėl to laikomi nepatikimais tiekėjais, pavadinimus. Į šį sąrašą įtrauktas ūkio subjektas trejiems metams pašalinamas iš visų viešojo pirkimo procedūrų, nebent jis įrodo, kad ėmėsi tinkamų taisomųjų priemonių.

43      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad praktikoje, kai tik priimamas teismo sprendimas, kuriuo patvirtinamas atitinkamos sutarties nutraukimo teisėtumas, visi už šios sutarties vykdymą de jure atsakingi ūkio subjektai automatiškai įtraukiami į šį sąrašą ir dėl to formaliai nėra priimamas sprendimas.

44      Dėl klausimo, ar tokiais teisės aktais arba praktika paisoma Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies g punkte numatyto neprivalomo pašalinimo pagrindo pagrindinių aspektų ir šios direktyvos 18 straipsnio 1 dalyje nustatyto proporcingumo principo, reikia pažymėti, kad pagal šias nuostatas nedraudžiama informacinėje sistemoje, skirtoje viešojo pirkimo procedūrų valdymui palengvinti, laikinai įrašyti ūkio subjektų pavadinimus, kai nustatyta, kad jie esminį reikalavimą pagal ankstesnę viešojo pirkimo sutartį vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.

45      Iš tiesų, kaip nurodyta šio sprendimo 35 ir 36 punktuose, šiuo neprivalomu pašalinimo pagrindu siekiama, kad tokių ūkio subjektų galimybė dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose būtų apribota iš esmės uždraudžiant dalyvauti šiose procedūrose. Nagrinėjamu atveju toks apribojimas nustatytas Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnyje. Šio įstatymo 91 straipsnyje numatytu atitinkamų ūkio subjektų įtraukimu į elektroninį sąrašą, su kuriuo gali susipažinti perkančiosios organizacijos ir kiti viešųjų pirkimų srityje kompetentingi subjektai, siekiama – su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, – palengvinti šio apribojimo taikymą.

46      Atsižvelgiant į tai, siekiant paisyti Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies g punkte numatyto neprivalomo pašalinimo pagrindo pagrindinių aspektų ir proporcingumo principo, tokia tvarka turi būti nustatyta taip, kad prieš įtraukiant į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ūkio subjektą, kuris yra grupės, su kuria buvo sudaryta vėliau nutraukta viešojo pirkimo sutartis, narys, būtų konkrečiai įvertinti visi reikšmingi duomenys, kuriuos šis ūkio subjektas pateikė siekdamas įrodyti, kad jo įtraukimas į šį sąrašą yra nepagrįstas atsižvelgiant į jo individualų elgesį.

47      Todėl negalima sutikti su tuo, kad toks ūkio subjektas, nutraukus šią sutartį dėl to, kad ji buvo vykdoma su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, automatiškai būtų laikomas nepatikimu ir laikinai pašalinamas iš pirkimo procedūrų, prieš tai konkrečiai ir individualiai neįvertinus jo elgesio, atsižvelgiant į visus reikšmingus duomenis.

48      Žinoma, valstybė narė, nustatydama Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies g punkte numatyto neprivalomo pašalinimo pagrindo taikymo sąlygas, gali numatyti prezumpciją, kad bet kuris ūkio subjektas, de jure atsakingas už tinkamą viešojo pirkimo sutarties vykdymą, laikomas prisidėjusiu prie didelių arba nuolatinių trūkumų, dėl kurių ta sutartis buvo nutraukta, atsiradimo ar išlaikymo ją vykdant. Vis dėlto, jei ši sutartis buvo sudaryta su ūkio subjektų, kurių individualus prisidėjimas prie šių trūkumų ir galimų pastangų jiems pašalinti nebūtinai yra vienodas, grupe, tokia prezumpcija turi būti nuginčijama, kitaip būtų padarytas neigiamas poveikis šio neprivalomo pašalinimo pagrindo pagrindiniams aspektams ir šios direktyvos 18 straipsnio 1 dalyje nurodytam proporcingumo principui.

49      Iš tiesų, neatsižvelgiant į tokios grupės narių solidarią teisinę atsakomybę, Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies g punkte numatyto neprivalomo pašalinimo pagrindo taikymas turi būti grindžiamas šio individualaus elgesio netinkamu ar aplaidžiu pobūdžiu.

50      Taigi esant tokiai situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, kiekvienam grupės nariui, de jure atsakingam už tinkamą viešojo pirkimo sutarties vykdymą, prieš jį įtraukiant į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir dėl to jam taikant laikino pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūrų tvarką, turi būti suteikta galimybė įrodyti, kad trūkumai, dėl kurių buvo nutraukta ta sutartis, nesusiję su jo individualiu elgesiu. Jei, konkrečiai ir individualiai įvertinus atitinkamo ūkio subjekto elgesį atsižvelgiant į visus reikšmingus duomenis, paaiškėja, kad nustatyti trūkumai atsirado ne dėl jo elgesio ir iš jo nebuvo galima pagrįstai reikalauti daugiau, nei jis padarė tiems trūkumams pašalinti, pagal Direktyvą 2014/24 draudžiama jį įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (pagal analogiją žr. 2021 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C‑927/19, EU:C:2021:700, 157 ir 158 punktus).

51      Šio aiškinimo nepaneigia galimybė atitinkamam ūkio subjektui išvengti pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūrų, jei jis pagal Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 6 dalį įrodo, kad ėmėsi tokių taisomųjų priemonių, kokios kaip pavyzdžiai nurodytos šios direktyvos 102 konstatuojamojoje dalyje. Iš tiesų negalima reikalauti, kad toks ūkio subjektas įrodytų, jog ėmėsi taisomųjų priemonių, nors jo individualus elgesys nėra susijęs su trūkumais, dėl kurių buvo nutraukta sutartis.

52      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalis ir 57 straipsnio 4 dalies g punktas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiami nacionalinės teisės aktai arba praktika, pagal kuriuos, kai perkančioji organizacija nutraukia su ūkio subjektų grupe sudarytą viešojo pirkimo sutartį dėl didelių arba nuolatinių trūkumų, dėl kurių neįvykdytas esminis reikalavimas pagal šią sutartį, visi šios grupės nariai automatiškai įtraukiami į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir dėl to iš esmės laikinai negali dalyvauti naujose viešojo pirkimo procedūrose.

 Dėl trečiojo klausimo

53      Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalis ir 57 straipsnio 4 dalies g punktas turi būti aiškinami taip, kad, dėl esminio reikalavimo neįvykdymo nutraukus viešojo pirkimo sutartį, ūkio subjektas, kuris yra grupės, su kuria buvo sudaryta ši sutartis, narys, siekdamas įrodyti, kad buvo nepagrįstai įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, gali remtis tiek duomenimis, susijusiais su jo paties padėtimi, tiek duomenimis, susijusiais su trečiųjų asmenų, kaip antai pagrindinio šios grupės partnerio, padėtimi.

54      Kaip nurodyta šio sprendimo 50 punkte, dėl didelių arba nuolatinių trūkumų nutraukus viešojo pirkimo sutartį, kiekvienam grupės, su kuria buvo sudaryta ši sutartis, nariui, prieš jį įtraukiant į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir dėl to jam taikant laikino pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūrų tvarką, turi būti suteikta galimybė įrodyti, kad jo individualus elgesys vykdant šią sutartį nesusijęs su šiais trūkumais.

55      Tam, kad atitinkamas ūkio subjektas įrodytų, kad minėti trūkumai atsirado ne dėl jo individualaus elgesio ir kad iš jo taip pat nebuvo galima pagrįstai reikalauti daugiau, nei jis padarė tiems trūkumams pašalinti, jam turi būti suteikta galimybė remtis visais, kaip jis mano, reikšmingais duomenimis.

56      Iš tiesų Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies g punkte nenurodyta, kokiomis aplinkybėmis ūkio subjektų grupės narys turi būti laikomas prisidėjusiu ar neprisidėjusiu prie trūkumų, dėl kurių sutartis buvo nutraukta, atsiradimo. Taigi pagal šią nuostatą kiekvienas grupės, su kuria buvo sudaryta sutartis, narys gali remtis visais duomenimis, susijusiais su jo paties ar trečiojo asmens padėtimi, kuriais galima įrodyti, kad šis pašalinimo pagrindas jam negali būti taikomas.

57      Sutartį, kuri vėliau buvo nutraukta, sudariusi perkančioji organizacija ir prireikus ieškinį nagrinėjantis teismas, atlikdami pagal minėtos direktyvos 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą proporcingumo principą reikalaujamą konkretų ir individualų vertinimą, turi nustatyti, kokią svarbą reikia suteikti kiekvienam iš duomenų, kuriais remiamasi.

58      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalis ir 57 straipsnio 4 dalies g punktas turi būti aiškinami taip, kad, dėl esminio reikalavimo neįvykdymo nutraukus viešojo pirkimo sutartį, ūkio subjektas, kuris yra grupės, su kuria buvo sudaryta ši sutartis, narys, siekdamas įrodyti, kad buvo nepagrįstai įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, gali remtis visais duomenimis, įskaitant susijusius su trečiaisiais asmenimis, kaip antai pagrindiniu šios grupės partneriu, kuriais galima įrodyti, kad trūkumai, dėl kurių buvo nutraukta minėta sutartis, atsirado ne dėl jo elgesio ir iš jo nebuvo galima pagrįstai reikalauti daugiau, nei jis padarė jiems pašalinti.

 Dėl pirmojo klausimo

59      Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 ir 3 dalys turi būti aiškinamos taip, kad valstybė narė, kuri, nustatydama Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies g punkte numatyto neprivalomo pašalinimo pagrindo taikymo sąlygas, numato, jog, dėl esminio reikalavimo neįvykdymo nutraukus viešojo pirkimo sutartį, ūkio subjektai, su kuriais ji buvo sudaryta, įtraukiami į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir dėl to iš esmės laikinai pašalinami iš naujų viešojo pirkimo procedūrų, turi užtikrinti teisę apskųsti įtraukimą į šį sąrašą.

60      Pagal Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad perkančiųjų organizacijų priimti sprendimai galėtų būti veiksmingai ir visų pirma kuo greičiau peržiūrėti, remiantis tuo, kad tokiais sprendimais yra pažeisti Sąjungos viešųjų pirkimų srities teisės aktai arba nacionalinės normos, kuriomis jie perkeliami į nacionalinę teisę. Pagal šios direktyvos 1 straipsnio 3 dalį šiomis peržiūros procedūromis turi galėti pasinaudoti bent bet kuris asmuo, kuris yra arba buvo suinteresuotas sudaryti konkrečią sutartį ir kuriam dėl tariamo pažeidimo buvo padaryta žala ar kilusi tokios žalos rizika.

61      Šiomis nuostatomis Direktyva 89/665 siekiama viešųjų pirkimų, kuriems taikoma Sąjungos teisė, srityje užtikrinti visapusį teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir nešališką teismą, įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose, paisymą (2021 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C‑927/19, EU:C:2021:700, 128 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

62      Atsižvelgiant į tai, Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalyje pateikta sąvoka „perkančiųjų organizacijų priimti sprendimai“ turi būti aiškinama plačiai. Bet kuriam perkančiosios organizacijos sprendimui, kuriam taikomos Sąjungos viešųjų pirkimų teisės normos ir kuriuo jos gali būti pažeistos, taikoma šioje direktyvoje numatyta teisminė kontrolė. Taigi ši sąvoka bendrai apima perkančiosios organizacijos sprendimus, neskiriant pagal jų turinį ar priėmimo laiką, ir ja nenustatyti jokie apribojimai, susiję su atitinkamų sprendimų pobūdžiu ir turiniu (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C‑927/19, EU:C:2021:700, 105 punktą).

63      Šios direktyvos 1 straipsnio 3 dalyje pateiktas žodžių junginys „bet kuris asmuo, kuris yra arba buvo suinteresuotas gauti [sudaryti] konkrečią sutartį, ir kuriam dėl tariamo pažeidimo buvo padaryta žala ar kilusi tokios žalos rizika“ taip pat turi būti aiškinamas plačiai, kad minėtoje direktyvoje nustatytos normos taikomos visiems asmenims, kurių suinteresuotumui sudaryti tokią sutartį turi įtakos perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas.

64      Kai, kaip nagrinėjamu atveju, perkančioji organizacija dėl to, kad buvo nutraukta su ūkio subjektų grupės nariais sudaryta viešojo pirkimo sutartis, įtraukia šiuos narius į Nepatikimų tiekėjų sąrašą arba jie į jį įtraukiami šios organizacijos iniciatyva ir dėl to iš esmės laikinai pašalinami iš būsimų viešojo pirkimo procedūrų, šis įtraukimas į sąrašą, kuris turi įtakos kiekvieno iš šių ūkio subjektų suinteresuotumui sudaryti viešojo pirkimo sutartis, patenkančias į Sąjungos teisės taikymo sritį, yra perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti išnagrinėjus antrąjį ir trečiąjį klausimus, tame sprendime turi būti paisoma Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies g punkte numatyto neprivalomo pašalinimo pagrindo pagrindinių aspektų ir jis turi atitikti šios direktyvos 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą proporcingumo principą. Tuo atveju, jei įtariama, kad pažeidžiamos šios nuostatos arba bet kuri kita Sąjungos teisės norma, tariamai nukentėjusiam asmeniui pagal Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 ir 3 dalis turi būti suteikta veiksminga teisių gynimo priemonė.

65      Galimybė pareikšti ieškinį dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo, dėl kurio grupės, su kuria sudaryta ši sutartis, nariai įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, šiems nariams nėra veiksminga teisių gynimo priemonė siekiant ginčyti sprendimą įtraukti juos į šį sąrašą ir dėl to iš esmės pašalinti iš būsimų viešojo pirkimo procedūrų. Iš tiesų, kaip matyti iš antrojo klausimo analizės, viena vertus, šio sutarties nutraukimo ir, kita vertus, šio įtraukimo į sąrašą ir pašalinimo iš procedūrų teisėtumas pagal Sąjungos teisę gali priklausyti nuo skirtingų aspektų.

66      Taigi, kai pirkimo sutartis, kuri vėliau buvo nutraukta, buvo sudaryta su ūkio subjektų grupe, kiekvienas šios grupės narys turi turėti galimybę apskųsti jo įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, dėl kurio jis iš esmės pašalinamas iš būsimų viešojo pirkimo procedūrų.

67      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 ir 3 dalys turi būti aiškinamos taip, kad valstybė narė, kuri, nustatydama Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies g punkte numatyto neprivalomo pašalinimo pagrindo taikymo sąlygas, numato, jog, dėl esminio reikalavimo neįvykdymo nutraukus viešojo pirkimo sutartį, ūkio subjektų grupės, su kuria buvo sudaryta ši sutartis, nariai įtraukiami į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir dėl to iš esmės laikinai pašalinami iš naujų viešojo pirkimo procedūrų, turi užtikrinti šių ūkio subjektų teisę veiksmingai apskųsti jų įtraukimą į šį sąrašą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

68      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

1.      2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 18 straipsnio 1 dalis ir 57 straipsnio 4 dalies g punktas

turi būti aiškinami taip:

pagal juos draudžiami nacionalinės teisės aktai arba praktika, pagal kuriuos, kai perkančioji organizacija nutraukia su ūkio subjektų grupe sudarytą viešojo pirkimo sutartį dėl didelių arba nuolatinių trūkumų, dėl kurių neįvykdytas esminis reikalavimas pagal šią sutartį, visi šios grupės nariai automatiškai įtraukiami į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir dėl to iš esmės laikinai negali dalyvauti naujose viešojo pirkimo procedūrose.

2.      Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalis ir 57 straipsnio 4 dalies g punktas

turi būti aiškinami taip:

dėl esminio reikalavimo neįvykdymo nutraukus viešojo pirkimo sutartį, ūkio subjektas, kuris yra grupės, su kuria sudaryta ši sutartis, narys, siekdamas įrodyti, kad buvo nepagrįstai įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, gali remtis visais duomenimis, įskaitant susijusius su trečiaisiais asmenimis, kaip antai pagrindiniu šios grupės partneriu, kuriais galima įrodyti, kad trūkumai, dėl kurių buvo nutraukta minėta sutartis, atsirado ne dėl jo elgesio ir iš jo nebuvo galima pagrįstai reikalauti daugiau, nei jis padarė jiems pašalinti.

3.      1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, iš dalies pakeistos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES, 1 straipsnio 1 ir 3 dalys

turi būti aiškinamos taip:

valstybė narė, kuri, nustatydama Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies g punkte numatyto neprivalomo pašalinimo pagrindo taikymo sąlygas, numato, jog, dėl esminio reikalavimo neįvykdymo nutraukus viešojo pirkimo sutartį, ūkio subjektų grupės, su kuria buvo sudaryta ši sutartis, nariai įtraukiami į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir dėl to iš esmės laikinai pašalinami iš naujų viešojo pirkimo procedūrų, turi užtikrinti šių ūkio subjektų teisę veiksmingai apskųsti jų įtraukimą į šį sąrašą.