TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2023 m. sausio 26 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – SESV 267 straipsnis – Sąvoka „nacionalinis teismas“ – Kriterijai – Atitinkamos nacionalinės institucijos jurisdikcijos nepriklausomumas ir privalomas pobūdis – Šios institucijos narių stabilumas – Direktyva 2014/24/ES – Viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūros – 58 straipsnis – Atrankos kriterijai – Galimybė tarp šių kriterijų numatyti specialiuose teisės aktuose įtvirtintus įpareigojimus, taikomus su atitinkama sutartimi susijusiai veiklai, kurie pirkimo dokumentuose nenumatyti kaip atrankos kriterijai – 63 straipsnio 1 dalis – Dalyvis, kuris remiasi kito subjekto pajėgumu, kad atitiktų perkančiosios organizacijos reikalavimus – Negalėjimas reikalauti rinktis subrangą“

Byloje C‑403/21

dėl Consiliul Naţional de Soluţionare a Contestaţiilor (Nacionalinė ginčų sprendimo taryba, Rumunija) 2021 m. birželio 22 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2021 m. birželio 29 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

SC NV Construct SRL

prieš

Judeţul Timiş,

dalyvaujant

SC Proiect – Construct Regiunea Transilvania SRL,

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkė K. Jürimäe, teisėjai M. Safjan, N. Piçarra, N. Jääskinen ir M. Gavalec (pranešėjas),

generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek ir J. Vláčil,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos P. Ondrůšek, E. A. Stamate ir G. Wils,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014, p. 65), 58 ir 63 straipsnių, taip pat proporcingumo, atsakomybės ir skaidrumo principų išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant SC NV Construct SRL ir Judeţul Timiş (Timio apskritis, Rumunija) ginčą dėl viešojo pirkimo sutarties, skirtos kelio tiesimo galimybėms įvertinti, sudarymo.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

 Direktyva 89/665/EEB

3        1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL L 395, 1989, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 246), iš dalies pakeistos 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/66/EB (OL L 335, 2007, p. 31, toliau – Direktyva 89/665), 2 straipsnio „Peržiūros procedūrų reikalavimai“ 9 dalyje numatyta:

„Tais atvejais, kai už peržiūros procedūras atsakingos institucijos nėra teisminio pobūdžio, jos visada turi pateikti raštišką savo sprendimo paaiškinimą. Be to, tokiu atveju turi būti numatytos atitinkamos nuostatos, garantuojančios procedūras, pagal kurias visos tariamai neteisėtos priemonės, kurių ėmėsi peržiūros institucija, arba visi tariami jai suteiktų įgaliojimų panaudojimo trūkumai galėtų būti peržiūrėti teisme arba kitoje institucijoje, kuri laikoma teismu ar tribunolu, kaip tai suprantama pagal [SESV 267] straipsnį, ir kuri nepriklauso nei nuo perkančiosios organizacijos, nei nuo peržiūros institucijos.

Tokios nepriklausomos institucijos nariai skiriami ir atleidžiami iš pareigų tokiomis pačiomis sąlygomis kaip teisėjai, kiek tai susiję su institucija, atsakinga už jų skyrimą, jų kadenciją ir jų atleidimą. Bent nepriklausomos institucijos Pirmininkas turi turėti tokią pačią juridinę ir profesinę kvalifikaciją, kaip teisėjai. Ši nepriklausoma institucija priima sprendimus laikydamasi tvarkos, pagal kurią išklausomos abi pusės, o šie sprendimai kiekvienos valstybės narės nustatytu būdu turi būti teisiškai įpareigojantys.“

 Direktyva 2014/24

4        Direktyvos 2014/24 18 straipsnio „Pirkimų principai“ 1 dalyje numatyta:

„Perkančiosios organizacijos ekonominės veiklos vykdytojus vertina vienodai ir jų nediskriminuoja, jos veikia skaidriai ir vadovaujasi proporcingumo principu.

Pirkimai negali būti parengti siekiant išvengti šios direktyvos taikymo arba dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta tais atvejais, kai pirkimai parengiami siekiant nederamai sudaryti palankesnes ar nepalankias sąlygas tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams.“

5        Šios direktyvos 42 straipsnyje reglamentuotos „techninės specifikacijos“.

6        Minėtos direktyvos 58 straipsnyje „Atrankos kriterijai“ numatyta:

„1.      Atrankos kriterijai gali būti susiję su:

a)      tinkamumu vykdyti profesinę veiklą;

b)      ekonomine ir finansine būkle;

c)      techniniais ir profesiniais pajėgumais.

Perkančiosios organizacijos 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus kriterijus ekonominės veiklos vykdytojams gali taikyti tik kaip dalyvavimo reikalavimus. Jos nustato tik tokius reikalavimus, kurie yra tinkami užtikrinti, kad kandidatas arba konkurso dalyvis naudojasi teisnumu bei veiksnumu, turi finansinį pajėgumą ir techninių bei profesinių pajėgumų įvykdyti paskirtiną sutartį. Visi reikalavimai turi būti susiję su sutarties dalyku ir proporcingi jo atžvilgiu.

2.      Kalbant apie tinkamumą verstis profesine veikla, perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai būtų įregistruoti viename iš jų įsisteigimo valstybėje narėje esančių profesijų arba verslo registrų, kaip aprašyta XI priede, ar įvykdytų bet kokį kitą tame priede nurodytą prašymą.

Jeigu viešojo paslaugų pirkimo procedūrose iš ekonominės veiklos vykdytojų reikalaujama turėti konkretų leidimą arba būti konkrečios organizacijos nariais, kad jie savo kilmės šalyje galėtų teikti atitinkamą paslaugą, perkančioji organizacija gali jų reikalauti įrodyti, jog jie turi tokį leidimą arba yra konkrečios organizacijos nariai.

<…>

4.      Kalbant apie techninius ir profesinius pajėgumus, perkančiosios organizacijos gali nustatyti reikalavimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų sutarčiai įvykdyti pagal atitinkamą kokybės standartą būtinus žmogiškuosius ir techninius išteklius bei patirtį.

Perkančiosios organizacijos visų pirma gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų pakankamai patirties, kurią įrodytų tinkamomis rekomendacijomis, gautomis dėl praeityje įvykdytų sutarčių. <…>

<…>

5.      Perkančiosios organizacijos skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą nurodo reikalaujamas dalyvavimo sąlygas, kurios gali būti išreikštos kaip minimalūs pajėgumų lygiai, kartu su atitinkamomis įrodinėjimo priemonėmis.“

7        Tos pačios direktyvos 63 straipsnio „Rėmimasis kitų subjektų pajėgumu“ 1 dalyje numatyta:

„Pagal 58 straipsnio 3 dalį nustatytų kriterijų, susijusių su ekonomine ir finansine būkle, ir pagal 58 straipsnio 4 dalį nustatytų kriterijų, susijusių su techniniu ir profesiniu pajėgumu, atžvilgiu ekonominės veiklos vykdytojas atitinkamais atvejais dėl konkrečios sutarties gali remtis kitų subjektų pajėgumu, nepriklausomai nuo ryšių su jais teisinio pobūdžio. Tačiau kriterijų, susijusių su išsilavinimu ir profesinėmis kvalifikacijomis, kaip nustatyta XII priedo II dalies f punkte, arba su atitinkama profesine patirtimi, atžvilgiu ekonominės veiklos vykdytojai gali remtis kitų subjektų pajėgumu tik tuo atveju, kai pastarieji atliks tuos darbus ar teiks tas paslaugas, kuriems reikalaujama šių pajėgumų. Kai ekonominės veiklos vykdytojas pageidauja remtis kitų subjektų pajėgumu, jis perkančiajai organizacijai turi įrodyti, pavyzdžiui, pateikdamas šių subjektų tuo tikslu patvirtintą įsipareigojimą, kad jis turės reikiamus išteklius.

Perkančioji organizacija pagal 59, 60 ir 61 straipsnius patikrina, ar subjektai, kurių pajėgumu ketina remtis ekonominės veiklos vykdytojas, tenkina atitinkamus atrankos kriterijus ir ar nėra pašalinimo pagrindų pagal 57 straipsnį. Perkančioji organizacija reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subjektą, kuris netenkina atitinkamo atrankos kriterijaus arba kurio atžvilgiu yra privalomų pašalinimo pagrindų. Perkančioji organizacija gali reikalauti arba valstybė narė gali reikalauti, kad ji reikalautų, jog ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subjektą, kurio atžvilgiu yra neprivalomų pašalinimo pagrindų.

Kai ekonominės veiklos vykdytojas remiasi kitų subjektų pajėgumu kriterijų, susijusių su ekonomine ir finansine būkle, atžvilgiu, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojas ir tie subjektai būtų bendrai atsakingi už sutarties įvykdymą.

Tomis pačiomis sąlygomis 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta ekonominės veiklos vykdytojų grupė gali remtis grupės dalyvių arba kitų subjektų pajėgumu.“

8        Direktyvos 2014/24 67 straipsnio „Sutarties skyrimo [sudarymo] kriterijai“ 3 dalyje nustatyta:

„Laikoma, kad sutarties skyrimo [sudarymo] kriterijai yra susieti su viešosios sutarties dalyku, kai jie susiję su darbais, kurie turi būti atliekami, prekėmis, kurios turi būti tiekiamos, arba paslaugomis, kurios turi būti teikiamos pagal tą sutartį visais atžvilgiais ir visais jų gyvavimo ciklo etapais, įskaitant veiksnius, susijusius su:

a)      konkrečiu tų darbų, prekių ar paslaugų gamybos, tiekimo, teikimo ar prekybos procesu arba

b)      konkrečiu kito jų gyvavimo ciklo etapo procesu,

net jei tokie veiksniai neapima jų daiktinės materijos.“

9        Šios direktyvos 70 straipsnyje „Sutarčių įvykdymo sąlygos“ nustatyta:

„Perkančiosios organizacijos gali nustatyti specialias sąlygas, susijusias su sutarties įvykdymu, su sąlyga, kad jos susietos su sutarties dalyku, kaip apibrėžta 67 straipsnio 3 dalyje, ir nurodytos kvietime dalyvauti konkurse arba pirkimo dokumentuose. Tos sąlygos gali apimti ekonominius, su inovacijomis susijusius, aplinkosaugos, socialinius ar su užimtumu susijusius aspektus.“

 Rumunijos teisė

 Įstatymas Nr. 101/2016

10      Pagrindinei bylai taikomos redakcijos 2016 m. gegužės 19 d. Legea Nr. 101/2016 privind remediile și căile de atac în materie de atribuire a contractelor de achiziție publică, a contractelor sectoriale și a contractelor de concesiune de lucrări și concesiune de servicii, precum și pentru organizarea și funcționarea Consiliului Național de Soluționare a Contestațiilor (Įstatymas Nr. 101/2016 dėl teisių gynimo priemonių ir skundų, susijusių su viešųjų pirkimų, sektorinių ir darbų bei paslaugų koncesijos sutarčių sudarymu, taip pat dėl Nacionalinės ginčų sprendimo tarybos organizavimo ir veiklos; Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 393, 2016 m. gegužės 23 d.; toliau – Įstatymas Nr. 101/2016) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Bet kuris asmuo, manantis, kad dėl perkančiosios organizacijos akto arba dėl sprendimo dėl prašymo nepriėmimo per įstatyme nustatytą terminą buvo pažeista jo teisė arba teisėtas interesas, remdamasis šio įstatymo nuostatomis gali administracine ir ne teismo arba teismo tvarka kreiptis su prašymu panaikinti tą aktą, įpareigoti perkančiąją organizaciją priimti sprendimą arba imtis taisomųjų priemonių, taip pat pripažinti tariamą teisę ar teisėtą interesą.“

11      Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Siekdamas, kad ginčas būtų išspręstas, asmuo, manantis, kad jo teisės buvo pažeistos, gali kreiptis:

a)      arba administracine ir ne teismo tvarka – į Nacionalinę ginčų sprendimo tarybą;

b)      arba teismo tvarka – į teismą.“

12      Minėto įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Vykstant ginčų sprendimo procedūrai paisoma teisėtumo, greitumo, rungimosi, teisės į gynybą užtikrinimo, nešališkumo ir administracinės ir teisminės veiklos nepriklausomumo principų.“

13      To paties įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Tarybos sprendimas bylos šalims yra privalomas.“

14      Įstatymo Nr. 101/2016 37 straipsnyje nustatyta:

„1.      Nacionalinė ginčų sprendimo taryba <…> yra nepriklausoma, administracinę ir ne teismo veiklą vykdanti institucija.

<…>

3.      Vykdydama veiklą Taryba vadovaujasi tik įstatymu ir posėdžiauja plenarinės sudėties, dalyvaujant jos narių daugumai.

4.      Priimdama sprendimus Taryba yra nepriklausoma ir nepavaldi jokiai valdžiai ar viešajai institucijai.“

15      Šio įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta:

„Taryba savo įgaliojimus vykdo laikydamasi savo narių nepriklausomumo ir stabilumo principų.“

16      Minėto įstatymo 45 straipsnyje nurodyta:

„1.      Tarybos nariai atrenkami konkurso būdu, jie į pareigas skiriami ministro pirmininko sprendimu laikantis įstatyme numatytų sąlygų.

2.      Tarybos nariai atrenkami atsižvelgiant į jų profesinius įgūdžius ir reputaciją. Kandidatai turi [būti baigę] universitetines studijas, turėti dešimties metų profesinę patirtį teisės, ekonomikos ar technikos srityje ir bent trejų metų patirtį viešųjų pirkimų srityje.

<…>

4.      Tarybos pirmininkas teikia ministrui pirmininkui siūlymus dėl Tarybos narių skyrimo dėl kandidatų, kuriems leista dalyvauti konkurse.“

17      Šio įstatymo 47 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta:

„1.      Tarybos nariams draudžiama:

a)      vykdyti komercinę veiklą tiesiogiai arba per tarpininkus;

b)      būti visuomeninių organizacijų, bendrovių, kurias reglamentuoja Legea societăților Nr. 31/1990 [(Bendrovių įstatymas Nr. 31/1990)], iš dalies pakeistas ir papildytas, įskaitant bankus ar kitas kredito įstaigas, draudimo bendroves ar finansines bendroves, valstybines įmones ar autonominius subjektus, dalininkais arba jų valdymo, administravimo ar kontrolės organų nariais;

c)      būti ekonominių interesų grupės nariais;

d)      būti politinės partijos nariais ir vykdyti politinio pobūdžio veiklą arba dalyvauti tokioje veikloje;

e)      vykdyti bet kokią viešąją ar privačią veiklą, išskyrus mokymą aukštojo mokslo įstaigose ir mokslinę-kūrybinę veiklą;

f)      užsiimti bet kokia kita profesine veikla ar konsultavimu.

2.      Tarybos nariai privalo pateikti turto ir interesų deklaracijas <…>

3.      Tarybos nariams neleidžiama dalyvauti sprendžiant ginčą, antraip priimtas sprendimas būtų negaliojantis, jeigu jie yra vienoje iš toliau nurodytų situacijų:

a)      jeigu jie patys, jų sutuoktiniai, jų tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai ar tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi arba jie yra (įskaitant kurios nors iš šalių) sutuoktiniai, giminaičiai ar šeimos nariai iki ketvirto laipsnio;

b)      prieš penkerius metus iki bylos išsprendimo tarp jų ir vienos iš šalių buvo iškelta baudžiamoji byla;

c)      viešai pareiškia savo nuomonę dėl ginčo, dėl kurio jie priima sprendimą;

d)      paaiškėja, kad iš kurios nors bylos šalies gavo materialinių gėrybių arba tokių gėrybių ar kitų lengvatų pažadų.“

18      Įstatymo Nr. 101/2016 48bis straipsnyje numatyta:

„1.      Tarybos narių padarytus drausminius nusižengimus nustato drausmės komisija, kuri bus įsteigta Taryboje.

2.      Drausmės komisiją sudaro trys nariai, iš kurių vieną skiria Tarybos pirmininkas, vieną renka Tarybos nariai paprasta balsų dauguma ir vienas yra Nacionalinės viešųjų pareigūnų agentūros atstovas.

3.      Drausmės komisijos siūlymu drausmines nuobaudas taiko Tarybos pirmininkas, išskyrus atleidimą iš valstybės tarnybos, kurį taiko asmuo, turintis įstatyme numatytą įgaliojimą paskirti į šias pareigas.“

 „Consiliul Naţional de Soluţionare a Contestaţiilor“ (Nacionalinė ginčų sprendimo taryba, Rumunija) vidaus reglamentas

19      Consiliul Naţional de Soluţionare a Contestaţiilor (Nacionalinė ginčų sprendimo taryba) vidaus reglamento 39 straipsnio 1 dalyje numatytos drausminės nuobaudos, kurios pagal, be kita ko, 2019 m. liepos 3 d. Ordonanța de urgență a Guvernului Nr. 57/2019 privind Codul administrativ (Nepaprastasis Vyriausybės potvarkis Nr. 57/2019 dėl administracinio kodekso; Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 555, 2019 m. liepos 5 d., toliau – Administracinis kodeksas) gali būti taikomos, kai tarnautojas padaro drausminį nusižengimą.

 Administracinis kodeksas

20      Administracinio kodekso 492 straipsnyje „Drausminė administracinė atsakomybė“ nustatyta:

„1.      Valstybės tarnautojų padarytas pareigų, tenkančių dėl einamų pareigų, ir įstatyme numatytų profesinio bei pilietinio elgesio taisyklių pažeidimas yra drausminis nusižengimas ir užtraukia jų drausminę administracinę atsakomybę.

2.      Drausminiais nusižengimais laikomi:

a)      sistemingas vėlavimas atliekant darbus;

b)      pakartotinis aplaidumas atliekant darbus;

c)      nepateisinamas nebuvimas darbe;

d)      darbo valandų nesilaikymas;

e)      kišimasis ar primygtinis reikalavimas nagrinėti prašymus nepaisant to, kas numatyta teisės aktuose;

f)      profesinės paslapties ar tokio pobūdžio darbų konfidencialumo nepaisymas;

g)      veiksmai, kurie kenkia valdžios institucijos ar institucijos, kurioje valstybės pareigūnas vykdo savo veiklą, prestižui;

h)      politinės veiklos vykdymas darbo valandomis;

i)      nepateisinamas atsisakymas vykdyti savo profesines užduotis;

j)      nepagrįstas atsisakymas leisti, kad darbo medicinos gydytojas atliktų patikrinimus ir kad medicininiai tyrimai būtų atlikti rekomendavus darbo medicinos gydytojui, kaip tai numatyta įstatyme;

k)      nuostatų, susijusių su valstybės tarnautojų pareigomis ir draudimais jiems, kitų, nei susijusių su interesų konfliktais ir elgesio nesuderinamumu, pažeidimas,

l)      nuostatų dėl elgesio nesuderinamumo pažeidimas, jeigu valstybės tarnautojas per penkiolika kalendorinių dienų nuo nesuderinamo poelgio nesiima veiksmų jį nutraukti;

m)      nuostatų dėl interesų konfliktų pažeidimas,

n)      kiti veiksmai, kurie numatyti kaip drausminiai nusižengimai norminiuose aktuose, susijusiuose su viešąja tarnyba ir pareigūnais, arba kurie jiems taikomi.

3.      Drausminės nuobaudos yra:

<…>

f)      atleidimas iš viešosios tarnybos.

4.      Už 2 dalyje nurodytus drausminius nusižengimus taikomos šios drausminės nuobaudos:

a)      viena iš 3 dalies a arba b punktuose nurodytų drausminių nuobaudų už 2 dalies a, b ir d punktuose nurodytus drausminius nusižengimus;

b)      viena iš 3 dalies b–f punktuose nurodytų drausminių nuobaudų už 2 dalies c punkte nurodytus drausminius nusižengimus;

c)      viena iš 3 dalies c–f punktuose nurodytų drausminių nuobaudų už 2 dalies e–h punktuose nurodytus drausminius nusižengimus;

d)      viena iš 3 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų už 2 dalies i–k ir m punktuose nurodytus drausminius nusižengimus;

e)      3 dalies f punkte nurodyta drausminė nuobauda 520 straipsnyje numatytomis sąlygomis už 2 dalies l punkte nurodytus drausminius nusižengimus;

f)      viena iš 3 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų už 2 dalies n punkte nurodytus drausminius nusižengimus.

<…>

6.      Individualizuojant drausminę nuobaudą pagal 4 dalies nuostatas, atsižvelgiama į drausminio nusižengimo priežastis ir sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis buvo padarytas, kaltės laipsnį ir nusižengimo pasekmes, bendrą pareigūno elgesį tarnyboje ir į tai, ar jam taikytos kitos drausminės nuobaudos, kurios nebuvo išbrauktos šiame kodekse numatytomis sąlygomis.

<…>“

21      Šio kodekso 568 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Administracinė drausminė atsakomybė nustatoma laikantis rungimosi principo ir teisės į gynybą, o jos priežiūrą vykdo administraciniai teismai įstatyme nustatytomis sąlygomis.“

 Viešųjų pirkimų įstatymas

22      2016 m. gegužės 19 d. Legea Nr. 98/2016 privind achiziţiile publice (Įstatymas Nr. 98/2016 dėl viešųjų pirkimų; Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 390, 2016 m. gegužės 23 d., toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 3 straipsnio w ir yy punktuose nustatyta:

w)      tiekėjas – subjektas, kuris tiekia kontrahentui prekes, įskaitant jų įrengimo ar padėjimo paslaugas, arba kuris teikia paslaugas ir nėra subrangovas;

<…>

yy)      subrangovas – bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas, kuris nėra viešojo pirkimo sutarties šalis ir kuris vykdo ir (arba) atlieka dalį darbų ar statybos darbų arba vykdo veiklą, sudarančią viešojo pirkimo sutarties dalyką, ir yra atsakingas kontrahentui už visų tam tikslui būtinų etapų organizavimą ir vykdymą.“

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

23      2021 m. balandžio 6 d. Timio apskritis, veikianti kaip perkančioji organizacija, vykstant atviram konkursui, surengtam siekiant sudaryti sutartį, kurios dalykas „techninių ir ekonominių dokumentų parengimas – galimybių studija ir techninis projektas – dėl investicijų: departamento kelio, jungiančio tarptautinį Timișoara „Traian Vuia“ oro uostą su A1 greitkeliu, tiesimas“, skyrė NV Construct ketvirtą vietą.

24      2021 m. balandžio 16 d. ši bendrovė kreipėsi į Consiliu Național de Soluționare a Contestațiilor (Nacionalinė ginčų sprendimo taryba), kuri yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija, siekdama, kad prieš ją eilėje esantys trys konkurso dalyviai būtų diskvalifikuoti ir kad būtų iš naujo įvertinti jų pasiūlymai.

25      NV Construct iš esmės tvirtina, kad šie trys konkurso dalyviai nesilaikė reikalavimų, kurie nebuvo numatyti pirkimo dokumentuose, bet taikomi dėl to, kad yra įtvirtinti specialiuose įstatymuose, reglamentuojančiuose įvairią veiklą, kuri turės būti vykdoma vykdant viešojo pirkimo sutartį ar kuri gali būti vykdoma. Taigi perkančioji organizacija turėjo patikrinti, ar Autoriatea Feroviară Română (Rumunijos geležinkelių institucija, Rumunija) konkurso dalyviams ar jų subrangovams buvo išdavusi leidimus ir patvirtinimus. Be to, kadangi konkurso laimėtoja ketino remtis trečiųjų subjektų pajėgumu sutarčiai įvykdyti, tam, kad įvykdytų Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies yy punkto reikalavimus, ji turėjo pasitelkti subrangovus, nes jokia kita bendradarbiavimo forma nebuvo galima. Galiausiai ji turėjo nurodyti subrangovą, vykdysiantį veiklą „Paslaugos, teikiamos siekiant parengti dokumentus, susijusius su pranešimu apie ekspropriuotų žemės plotų [atidėjimą] ir jo patvirtinimu ir su naudojimo kategorijos pakeitimu“, net jei ir neaišku, ar šių paslaugų prireiks, nes pirkimo dokumentuose nurodyta, kad ši veikla turės būti vykdoma „tik prireikus“.

26      Perkančioji organizacija ir konkurso laimėtoja savo ruožtu teigia, kad pirkimo dokumentuose neminima būtinybė pasiūlyme nurodyti tik tuos veiklos vykdytojus, kuriuos Rumunijos geležinkelių agentūra ir Asociația Națională a Evaluatorilor Autorizați din România (Rumunijos patvirtintų vertintojų asociacija) yra patvirtinusi. Be to, perkančiosios organizacijos teigimu, teikiant pasiūlymus neįmanoma žinoti, ar reikės rengti dokumentus, susijusius su eksproprijuotų žemės plotų atidėjimu ir pedologijos studijos parengimu. Dėl šios priežasties konkurso laimėtoja savo pasiūlyme nurodė, kad ji pati ir „tik prireikus“ parengs šiuos dokumentus. Be to, tai, kad ji iš pat pradžių nepaminėjo ketinimo pavesti šias paslaugas teikti subrangovams, nesukelia sunkumų, nes po sutarties pasirašymo ji galėtų pasitelkti naujus subrangovus. Be to, buvo paskirti nacionalinės patvirtintų vertintojų asociacijos ekspertai ir jie pateikė pareiškimus dėl įsipareigojimo.

27      Pirmiausia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija pažymi, kad paslaugų sutarties, kurią ketinama sudaryti, vertė yra 1 970 967 Rumunijos lėjų (RON) (apie 421 553 EUR), todėl ji viršija Direktyvos 2014/24 taikymo ribą.

28      Ši institucija pabrėžia, kad Rumunijos teismai nesutaria dėl to, ar perkančioji organizacija gali pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją, kurio pasiūlymas neatitinka tam tikrai profesinei veiklai taikomuose teisės aktuose numatyto įpareigojimo, ir jam nesuteikiama galimybė ištaisyti savo pasiūlymo, nors šis įpareigojimas nebuvo aiškiai nurodytas atitinkamos sutarties dokumentuose.

29      Taigi ši byla suteikia galimybę atsakyti į klausimą, pirma, ar specialieji teisės aktai, taikomi veiklos rūšiai, kurią apima viešasis pirkimas, neatsižvelgiant į šios veiklos apimtį vykdant šią sutartį, turi būti laikomi papildančiais pirkimo dokumentus ir, antra, ar konkurso dalyviai privalo savo pasiūlyme privalomai nurodyti subrangovus (kitaip jų pasiūlymas bus atmestas), kuriems jie paves veiklą, kuri mažareikšmė vykdant minėtą sutartį.

30      Consiliul Național de Soluționare a Contestațiilor (Nacionalinė ginčų sprendimo taryba) pažymi, kad, be kita ko, iš 2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Pizzo (C‑27/15, EU:C:2016:404) matyti, jog ekonominės veikos vykdytojas negali būti pašalintas iš procedūros dėl to, kad nesilaikė pirkimo dokumentuose nenumatytų reikalavimų.

31      Pagrindinėje byloje normos, susijusios su geležinkelių infrastruktūros statybos, modernizavimo, priežiūros ir remonto veikla, kurios nebuvo nurodytos pirkimo dokumentuose, būtų taikomos konkurso laimėtojui tik vykdant nagrinėjamą sutartį. Be to, ekonominės veiklos vykdytojų, patvirtintų vykdyti tam tikrą veiklą, kurią apima šis pirkimas, skaičius yra ribotas. Todėl pareiga juos nurodyti kaip subrangovus drastiškai sumažintų konkurenciją, o pagrindinėje byloje nagrinėjamos viešojo pirkimo procedūros dalyviams padidėtų administracinė našta – tai galėtų prieštarauti proporcingumo principui. Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija klausia, ar būtina sistemingai reikalauti, kad konkurso dalyviai pateikdami savo pasiūlymą nurodytų galimus subrangovus, neatsižvelgiant į vykdant šią sutartį jiems pavestos veiklos svarbą, momentą, kada vykdant tą sutartį šie subrangovai atliks jiems pavestą užduotį, arba tikimybę, kad jų paslaugų prireiks.

32      Be to, šios institucijos teigimu, pirkimo dokumentų negalima papildyti tam tikrais kriterijais, kurių privalomas pobūdis išplaukia iš specialių įstatymų, kurie nereikšmingi viešųjų pirkimų srityje. Iš tiesų automatiškai papildant pirkimo dokumentus tokiais kriterijais būtų pažeistas proporcingumo principas ir kiltų grėsmė diskrecijai, kuri pagal Direktyvos 2014/24 58 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą pripažįstama perkančiajai organizacijai nustatant atrankos kriterijus.

33      Be to, jei nuspręstų pateikti skundus, nukentėję ekonominės veiklos vykdytojai galėtų ginčyti tik, kaip jie mano, pernelyg ribojančius pirkimo dokumentus ir negalėtų teigti, kad jie yra per daug leidžiantys ir kad juose turėjo būti numatyti papildomi kriterijai, kad būtų apribotas kitų ekonominės veiklos dalyvių patekimas į nagrinėjamą procedūrą.

34      Be to, žemesnėje eilės vietoje esantys ekonominės veiklos vykdytojai negalėtų ginčyti pasiūlymų vertinimo, atlikto pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Atvirkščiai, jie turėtų įrodyti, kad šis vertinimas neatitinka šių dokumentų, todėl buvo pažeistas skaidrumo principas.

35      Galiausiai, jeigu būtų galima tik subranga kaip vienintelė tam tikros veiklos, kurią apima pirkimas, vykdymo forma, tai pažeistų sutarčių sudarymo laisvę, ekonominės veiklos vykdytojų organizacinę teisę ir Direktyvos 2014/24 63 straipsnį. Iš tiesų, kadangi iš šio 63 straipsnio išplaukia, kad pakanka įsipareigojimo siekiant įrodyti, jog įvykdomi atrankos kriterijai, vien pareiškimo dėl įsipareigojimo a fortiori turėtų pakakti, kai, kiek tai susiję su mažareikšme veikla vykdant sutartį, nereikalaujama, kad būtų tenkinami šie kriterijai.

36      Šiomis aplinkybėmis Consiliul Național de Soluționare a Contestațiilor (Nacionalinė ginčų sprendimo taryba) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar Direktyvos [2014/24] 58 straipsnio nuostatos ir proporcingumo bei atsakomybės principai turėtų būti aiškinami taip, kad perkančioji organizacija turi teisę nustatyti techninių pajėgumų kriterijus, t. y. įvertinti poreikį į pirkimo dokumentus įtraukti kriterijus, susijusius su techniniais ir profesiniais pajėgumais, taip pat tinkamumu vykdyti techninę ir profesinę veiklą, kylančius iš specialiųjų įstatymų nuostatų, kai ši veikla pagal sutartį yra mažareikšmė?

2.      Ar pagal skaidrumo ir proporcingumo principus draudžiama pirkimo dokumentuose automatiškai įtraukti kvalifikacijos kriterijus, kylančius iš specialiųjų įstatymų, taikomų su pirkimo sutartimi susijusiai veiklai, kurie nebuvo numatyti pirkimo dokumentuose ir kurių perkančioji organizacija nusprendė netaikyti ekonominės veiklos vykdytojams?

3.      a)      Ar pagal Direktyvos [2014/24] 63 straipsnį ir proporcingumo principą draudžiama pašalinti iš [viešojo pirkimo] procedūros konkurso dalyvį, kuris konkrečiai nenurodė subjekto kaip subrangovo, kad įrodytų, jog laikosi tam tikrų kriterijų, susijusių su techniniais ir profesiniais pajėgumais ir tinkamumu vykdyti techninę ir profesinę veiklą, kylančių iš pirkimo dokumentuose nenumatytų specialiųjų įstatymų nuostatų, jei atitinkamas konkurso dalyvis pasirinko kitą sutartinę specialistų įtraukimo į sutartį formą, t. y. paslaugų teikimo sutartį, arba pateikė pareiškimą dėl tų specialistų įsipareigojimo?

b)      Ar ekonominės veiklos vykdytojas turi teisę nustatyti savo organizacinę struktūrą ir sutartinius santykius grupėje ir ar yra galimybė vykdant sutartį pasitelkti tam tikrus paslaugų teikėjus (tiekėjus) tuo atveju, kai atitinkamas paslaugų teikėjas nėra vienas iš subjektų, kurių pajėgumais konkurso dalyvis ketina remtis, siekdamas įrodyti, kad laikosi atitinkamų kriterijų?“

 Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo

37      Visų pirma reikia patikrinti, ar Consiliul Naţional de Soluţionare a Contestaţiilor (Nacionalinė ginčų sprendimo taryba) gali būti kvalifikuojama kaip „nacionalinis teismas“, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį.

38      Nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija mano, kad tokį statusą Teisingumo Teismas jai pripažino 2018 m. spalio 17 d. Nutartyje Beny Alex (C‑353/18, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:829), reikia konstatuoti, kad toje nutartyje Teisingumo Teismas tik atmetė šios institucijos jai pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą kaip akivaizdžiai nepriimtiną, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 53 straipsnio 2 dalį, ir šios institucijos nekvalifikavo kaip „nacionalinio teismo“, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį.

39      Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją, siekdamas nustatyti, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija yra teismas pagal SESV 267 straipsnį, o tai yra tik su Sąjungos teise susijęs klausimas, Teisingumo Teismas atsižvelgia į aplinkybių visumą, t. y. į tai, ar ši institucija yra įsteigta pagal įstatymus, ar ji nuolatinė, ar jos jurisdikcija yra privaloma, ar procesas joje yra grindžiamas rungimosi principu, ar ji taiko teisės aktus ir ar ji yra nepriklausoma (šiuo klausimu žr. 1966 m. birželio 30 d. Sprendimą Vaassen-Göbbels, 61/65, EU:C:1966:39, p. 395. ir 2020 m. sausio 21 d. Sprendimo Banco de Santander, C‑274/14, EU:C:2020:17, 51 punktą).

40      Atsižvelgiant į informaciją, kurią Consiliul Naţional de Soluţionare a Contestaţiilor (Nacionalinė ginčų sprendimo taryba) pateikė Teisingumo Teismui 2022 m. liepos 6 d., atsakydama į jo prašymą, pateiktą 2022 m. gegužės 16 d., nėra pagrindo abejoti, kad ši institucija atitinka kriterijus, susijusius su jos įsteigimu pagal įstatymus, jos nuolatiniu pobūdžiu, proceso joje vykdymu taikant rungimosi principą ir jos taikomomis teisės normomis. Tačiau kyla klausimas, ar ta institucija atitinka jurisdikcijos privalomumo ir nepriklausomumo kriterijus.

41      Pirma, dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos jurisdikcijos privalomumo iš Įstatymo Nr. 101/2016 4 straipsnio 1 dalies, siejamos su šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, matyti, kad bet kuris asmuo, manantis, jog perkančiosios organizacijos veiksmais ar neveikimu buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, gali pasirinkti kreiptis administracine ir ne teismo tvarka į Consiliul Naţional de Soluţionare a Contestaţiilor (Nacionalinė ginčų sprendimo taryba) arba teismo tvarka – į teismą, turintį administracinių bylų skyrių. Iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad Rumunijos teisės aktų leidėjas, siekdamas perkelti Direktyvos 89/665, iš dalies pakeistos Direktyva 2007/66, 2 straipsnio 9 dalį, nusprendė jurisdikciją nagrinėti tokius ginčus kartu suteikti ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiai institucijai, ir teismams, turintiems administracinių bylų skyrių.

42      Atsižvelgiant į tai, reikia pažymėti, kad Consiliul Naţional de Soluţionare a Contestaţiilor (Nacionalinė ginčų sprendimo taryba), kurios jurisdikcija nepriklauso nuo šalių susitarimo, sprendimai joms yra privalomi (pagal analogiją žr. 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Consorci Sanitari del Maresme, C‑203/14, EU:C:2015:664, 23 punktą).

43      Šiomis aplinkybėmis Consiliul Naţional de Soluţionare a Contestaţiilor (Nacionalinė ginčų sprendimo taryba) atitinka jurisdikcijos privalomumo kriterijų.

44      Antra, dėl nepriklausomumo kriterijaus pažymėtina, kad pagal nacionalinių teismų nepriklausomumo principo išorinį aspektą reikalaujama, kad atitinkama institucija savo funkcijas vykdytų visiškai autonomiškai, jos nesaistytų jokie hierarchijos ar pavaldumo ryšiai, ji negautų jokių nurodymų ar įpareigojimų. Šiuo aspektu labai svarbu, kad būtų užtikrintas atitinkamos institucijos narių nepašalinamumas, taigi kad šios institucijos narių atleidimo iš pareigų atvejai būtų nustatyti aiškiose specialių teisės aktų nuostatose, suteikiančiose garantijas, kurios yra didesnės nei numatytosios bendrose administracinės teisės ar darbo teisės nuostatose, taikomose atleidimo iš pareigų piktnaudžiaujant atveju (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 21 d. Sprendimo Banco de Santander, C‑274/14, EU:C:2020:17, 56–60 punktus).

45      Vidinis nepriklausomumo principo aspektas susijęs su sąvoka „nešališkumas“ ir reikalauja vienodo nešališkumo bylos šalių ir jų atitinkamų interesų, susijusių su šios bylos dalyku, atžvilgiu. Taigi sąvoka „nepriklausomumas“ reiškia, kad atitinkama institucija turi būti trečiasis asmuo sprendimą, dėl kurio pareikštas ieškinys, priėmusios valdžios institucijos atžvilgiu (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 21 d. Sprendimo Banco de Santander, C‑274/14, EU:C:2020:17, 61 ir 62 punktus).

46      Būtinybė užtikrinti nepriklausomumą ir nešališkumą susijusi su reikalavimu, kad egzistuotų taisyklės, be kita ko, dėl teismo sudėties, jo narių paskyrimo, įgaliojimų trukmės ir susilaikymo, nusišalinimo ir atleidimo iš pareigų priežasčių, kad teisės subjektams nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl to, ar šiam teismui nedaro įtakos išorės veiksniai, ir dėl jo neutralumo susikertančių interesų atžvilgiu (2020 m. sausio 21 d. Sprendimo Banco de Santander, C‑274/14, EU:C:2020:17, 63 punktas).

47      Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš Teisingumo Teismo turimos informacijos, Įstatyme Nr. 101/2016 kelis kartus pabrėžiamas Consiliul Naţional de Soluţionare a Contestaţiilor (Nacionalinė ginčų sprendimo taryba) nepriklausomumo išorinis aspektas. Būtent šio įstatymo 37 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse atitinkamai numatyta, kad ši taryba „yra nepriklausoma instancija, vykdanti administracinę ir ne teismo veiklą“, „vadovaujasi tik įstatymu“ ir „yra nepriklausoma ir nepavaldi jokiai valdžiai ar viešajai institucijai“. Iš minėto įstatymo 15 straipsnio 1 dalies taip pat matyti, kad vykstant ginčų sprendimo procedūrai paisoma, be kita ko, administracinės ir ne teismo veiklos nepriklausomumo principo. To paties įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje dėl to paties aspekto taip pat nustatyta, kad Consiliul Naţional de Soluţionare a Contestaţiilor (Nacionalinė ginčų sprendimo taryba) „savo įgaliojimus vykdo laikydamasi savo narių nepriklausomumo ir stabilumo principų“.

48      Dėl šios institucijos narių paskyrimo iš Įstatymo Nr. 101/2016 45 straipsnio matyti, kad šie nariai atrenkami konkurso būdu, atsižvelgiant į jų profesinius įgūdžius ir reputaciją, iš kandidatų, turinčių universitetinį išsilavinimą ir dešimties metų profesinę patirtį šiame straipsnyje nurodytose srityse, taip pat bent trejų metų patirtį viešųjų pirkimų srityje. Šios institucijos pirmininko siūlymu jie skiriami ministro pirmininko sprendimu dėl kandidatų, kuriems leista dalyvauti konkurse.

49      Be to, iš Įstatymo Nr. 101/2016 48bis straipsnio matyti, kad tai, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos nariai padarė drausminį nusižengimą, gali konstatuoti tik joje įsteigta drausmės komisija. Šios komisijos siūlymu drausmines nuobaudas taiko šios institucijos pirmininkas, išskyrus atleidimą iš viešosios tarnybos, dėl kurio gali nuspręsti tik šios institucijos narius skirianti instancija, t. y. Rumunijos ministras pirmininkas.

50      Be kita ko, Consiliul Naţional de Soluţionare a Contestaţiilor (Nacionalinė ginčų sprendimo taryba) vidaus reglamento 39 straipsnio 1 dalyje numatytas proporcingų nuobaudų sąrašas pagal Administracinio kodekso 492 straipsnio 6 dalį.

51      Galiausiai tuo, kad šiame 39 straipsnyje daroma nuoroda į administracinį kodeksą, siekiant nustatyti atvejus, kada Consiliul Naţional de Soluţionare a Contestaţiilor (Nacionalinė ginčų sprendimo taryba) nariui gali būti taikoma nuobauda atleisti iš viešosios tarnybos, užtikrinamas teisinis saugumas.

52      Tokią nuobaudą gali būti nuspręsta taikyti ir Consiliul Naţional de Soluţionare a Contestaţiilor (Nacionalinė ginčų sprendimo taryba) nariui, kuris negali pateisinti savo nebuvimo darbe arba kuris nesilaikė taisyklių, susijusių su profesine paslaptimi ar interesų konfliktais. Tokios situacijos, numatytos Administracinio kodekso 492 straipsnio 2 dalyje, siejamoje su šio straipsnio 4 dalimi, atitinka išimtinius atvejus, kai dėl teisėtų ir privalomųjų pagrindų pateisinamas tokios nuobaudos skyrimas, laikantis proporcingumo principo ir atitinkamos tvarkos (pagal analogiją žr. 2020 m. sausio 21 d. Sprendimo Banco de Santander, C‑274/14, EU:C:2020:17, 59, 60 ir 67 punktus). Vadinasi, Consiliul Naţional de Soluţionare a Contestaţiilor (Nacionalinė ginčų sprendimo taryba) nariai kadencijos laikotarpiu naudojasi stabilumo garantija, nuo kurios galima nukrypti tik dėl įstatyme aiškiai išvardytų priežasčių (pagal analogiją žr. 2020 m. sausio 21 d. Sprendimo Banco de Santander, C‑274/14, EU:C:2020:17, 70 punktą).

53      Vis dėlto reikia patikslinti, kad stabilumo, kuris pagal Įstatymo Nr. 101/2016 44 straipsnio 4 dalį užtikrinamas Consiliul Naţional de Soluţionare a Contestaţiilor (Nacionalinė ginčų sprendimo taryba) nariams, principas turi būti aiškinamas remiantis šio sprendimo 44 punkte apibrėžtu nepriklausomumo kriterijumi, kurį turi atitikti kiekviena nacionalinė įstaiga, kad ją būtų galima kvalifikuoti kaip „nacionalinį teismą“, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį, tam, kad sutaptų su nepašalinamumo principu.

54      Be to, reikia pažymėti, kad šio sprendimo 40 punkte nurodytame atsakyme Consiliul Naţional de Soluţionare a Contestaţiilor (Nacionalinė ginčų sprendimo taryba) atkreipė dėmesį, kad jos nariams taikomi tokie patys reikalavimai, susiję su elgesio nesuderinamumu, ir draudimai, kaip ir teisėjams, ir kad šie nariai iš pareigų atleidžiami, tik jei padaro didelį drausminį nusižengimą. Be to, jeigu nusprendžiama kuriam nors iš šių narių taikyti tokią nuobaudą, jis turi teisę kreiptis į administracinius teismus pagal Administracinio kodekso 568 straipsnio 2 dalį.

55      Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija nurodė, kad nuo jos įsteigimo 2006 m. praktiškai joks patarėjas nebuvo atleistas iš pareigų.

56      Kalbant apie „nacionalinių teismų“, kaip jie suprantami pagal SESV 267 straipsnį, nepriklausomumo principo vidinį aspektą reikia pažymėti, kad jis garantuojamas Įstatymo Nr. 101/2016 47 straipsniu, kuriuo siekiama išvengti situacijų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktų. Būtent dėl to Consiliul Naţional de Soluţionare a Contestaţiilor (Nacionalinė ginčų sprendimo taryba) nariai neturi užsiimti komercine veikla, būti ekonominės veiklos vykdytojo sprendimus priimančio organo nariai, dalyvauti vykdant politinę veiklą arba vykdyti valstybinę ar privačią veiklą, išskyrus mokymą aukštojo mokslo įstaigose. Šie elgesio nesuderinamumo atvejai, beje yra tokie patys, kaip ir Rumunijos teisėje numatyti teisėjams. Be to, Consiliul Naţional de Soluţionare a Contestaţiilor (Nacionalinė ginčų sprendimo taryba) nariams taikomos šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nustatytos taisyklės dėl nušalinimo pagrindų, pagal kurias jiems neleidžiama dalyvauti sprendžiant ginčą (kitaip priimtas sprendimas būtų negaliojantis), kai jie yra vienoje iš šioje nuostatoje išvardytų situacijų.

57      Be to, iš šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies matyti, kad vykstant ginčų sprendimo procedūrai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusioje institucijoje laikomasi, be kita ko, rungimosi, teisės į gynybą užtikrinimo ir nešališkumo principų.

58      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Consiliul Naţional de Soluţionare a Contestaţiilor (Nacionalinė ginčų sprendimo taryba) gali būti kvalifikuojama kaip „nacionalinis teismas“, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį, ir kad dėl to šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl pirmojo klausimo

59      Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/24 58 straipsnis, siejamas su šios direktyvos 18 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtintais proporcingumo ir skaidrumo principais, turi būti aiškinamas taip, kad perkančioji organizacija turi teisę kaip atrankos kriterijus nustatyti įpareigojimus, numatytus specialiuose teisės aktuose, taikomuose veiklai, kuri galbūt turės būti vykdoma vykdant viešojo pirkimo sutartį ir kuri yra mažareikšmė.

60      Kadangi būtent perkančioji organizacija gali geriausiai įvertinti savo poreikius, Sąjungos teisės aktų leidėjas jai pripažino plačią diskreciją nustatant atrankos kriterijus, kaip, be kita ko, matyti iš pasikartojančio veiksmažodžio „gali“, vartojamo Direktyvos 2014/24 58 straipsnyje. Taigi pagal šio straipsnio 1 dalį ji turi tam tikrą laisvę apibrėžti dalyvavimo viešojo pirkimo procedūroje reikalavimus, kuriuos laiko susijusiais su sutarties dalyku ir jam proporcingais bei tinkamais užtikrinti, kad kandidatas arba konkurso dalyvis yra įgijęs teisnumą ir veiksnumą, turi finansinį pajėgumą ir techninių bei profesinių pajėgumų įvykdyti sudarytiną sutartį. Konkrečiau kalbant, pagal minėto straipsnio 4 dalį perkančioji organizacija savo nuožiūra vertina dalyvavimo reikalavimus, kuriuos ji laiko tinkamais užtikrinti, be kita ko, sutarties įvykdymą pagal, jos požiūriu, tinkamą kokybės standartą (2022 m. kovo 31 d. Sprendimo Smetna palata na Republika Bulgaria, C‑195/21, EU:C:2022:239, 50 punktas).

61      Įgyvendindama šią didelę diskreciją perkančioji organizacija gali nuspręsti tarp skelbime apie pirkimą arba specifikacijoje nurodytų atrankos kriterijų numatyti įpareigojimus, įtvirtintus specialiuose teisės aktuose, taikomuose veiklai, kuri galbūt turės būti vykdoma vykdant viešojo pirkimo sutartį ir kuri yra mažareikšmė.

62      Kita vertus, perkančioji organizacija taip pat gali pasinaudoti šia didele diskrecija ir nuspręsti, kad tokių įpareigojimų nereikia įtraukti į atrankos kriterijus. Tokį pasirinkimą, be kita ko, būtų galima paaiškinti tuo, kad minėti įpareigojimai neturi didelės reikšmės, ar tuo, kad veikla, kuriai taikomi atitinkami įpareigojimai, tik galbūt bus vykdoma. Perkančioji organizacija galėtų ir pasirinkti įpareigojimus nurodyti kaip sutarties vykdymo sąlygas, kad jų turėtų paisyti tik konkurso laimėtojas (pagal analogiją žr. 2021 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C‑927/19, EU:C:2021:700, 88 ir 89 punktus).

63      Iš tikrųjų pagal Direktyvą 2014/24 nedraudžiama, jog techniniai reikalavimai gali būti suprantami ir kaip atrankos kriterijai, susiję su techniniais ir profesiniais pajėgumais, kaip techninės specifikacijos ir (arba) kaip sutarties įvykdymo sąlygos, kaip tai suprantama atitinkamai pagal šios direktyvos 58 straipsnio 4 dalį, 42 straipsnį ir 70 straipsnį (2021 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C‑927/19, EU:C:2021:700, 84 punktas). Kita vertus, perkančioji organizacija gali nuspręsti pasirinkti vieną iš šių kvalifikacijų.

64      Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal Direktyvos 2014/24 70 straipsnį perkančioji organizacija gali numatyti specialias sutarties vykdymo sąlygas, jeigu jos susijusios su sutarties dalyku, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 67 straipsnio 3 dalį, ir yra nurodytos kvietime teikti pasiūlymus arba pirkimo dokumentuose.

65      Be to, tai, kad dalyviai turi įvykdyti visas sutarties vykdymo sąlygas dar pateikdami savo pasiūlymus, yra perteklinis reikalavimas, todėl gali atgrasyti šiuos ekonominės veiklos vykdytojus dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, ir taip gali būti pažeisti minėtos direktyvos 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proporcingumo ir skaidrumo principai (2021 m. liepos 8 d. Sprendimo Sanresa, C‑295/20, EU:C:2021:556, 62 punktas).

66      Taigi į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 2014/24 58 straipsnis, siejamas su šios direktyvos 18 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtintais proporcingumo ir skaidrumo principais, turi būti aiškinamas taip, kad perkančioji organizacija turi teisę kaip atrankos kriterijus taikyti įpareigojimus, įtvirtintus specialiuose teisės aktuose, taikomuose veiklai, kuri galbūt turės būti vykdoma vykdant viešojo pirkimo sutartį ir yra mažareikšmė.

 Dėl antrojo klausimo

67      Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtinti proporcingumo ir skaidrumo principai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama pirkimo dokumentus automatiškai papildyti specialiuose teisės aktuose, taikomuose su sudarytina sutartimi susijusiai veiklai, įtvirtintais kvalifikacijos kriterijais, kurie šiuose dokumentuose nebuvo numatyti ir kurių perkančioji organizacija neketino taikyti atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams.

68      Kaip matyti iš atsakymo į pirmąjį klausimą, kad nebūtų paneigta perkančiosios organizacijos didelė diskrecija nustatyti atrankos kriterijus, kuriuos kaip dalyvavimo viešojo pirkimo procedūroje sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams ji ketina taikyti, specialiuose teisės aktuose, taikomuose su sudarytina viešojo pirkimo sutartimi susijusiai veiklai, numatytais įpareigojimais, kaip atrankos kriterijais, negalima automatiškai papildyti šio pirkimo dokumentuose aiškiai nurodytų kriterijų.

69      Taigi į antrąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtinti proporcingumo ir skaidrumo principai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama pirkimo dokumentus automatiškai papildyti specialiuose teisės aktuose, taikomuose su sudarytina sutartimi susijusiai veiklai, numatytais kvalifikacijos kriterijais, kurie nebuvo numatyti šiuose dokumentuose ir kurių perkančioji organizacija neketino taikyti atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams.

 Dėl trečiojo klausimo a dalies

70      Trečiojo klausimo a punktu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/24 63 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros pašalinti konkurso dalyvį remiantis tuo, kad jis nenurodė subrangovo, kuriam jis ketina pavesti vykdyti specialiuose teisės aktuose, taikomuose su sudarytina sutartimi susijusiai veiklai, įtvirtintus, bet pirkimo dokumentuose nenumatytus įpareigojimus, jeigu šis dalyvis savo pasiūlyme konkrečiai nurodė, kad šiuos įpareigojimus vykdytų remdamasis kito subjekto, su kuriuo jo nesaisto subrangos sutartis, pajėgumu.

71      Kaip matyti iš šio sprendimo 62 punkto, jei specialiuose teisės aktuose, taikomuose veiklai, susijusiai su nagrinėjama sutartimi, įtvirtinti, bet pirkimo dokumentuose kaip atrankos kriterijai nenumatyti įpareigojimai būtų kvalifikuojami kaip sutarties vykdymo sąlyga ir jei konkurso laimėtojas priimant sprendimą sudaryti sutartį jų neatitiko, šių įpareigojimų nesilaikymas neturi įtakos sprendimo sudaryti sutartį atitikčiai Direktyvos 2014/24 nuostatoms (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C‑927/19, EU:C:2021:700, 89 punktą).

72      Tuo atveju, jei specialiuose teisės aktuose, taikytinuose veiklai, susijusiai su atitinkama sutartimi, įtvirtinti, bet pirkimo dokumentuose nenumatyti įpareigojimai iš tiesų būtų atrankos kriterijai, kaip jie suprantami pagal Direktyvos 2014/24 58 straipsnį, pakanka priminti, kad šios direktyvos 63 straipsnio 1 dalyje kiekvienam ekonominės veiklos vykdytojui suteikiama teisė dėl konkrečios sutarties remtis kitų subjektų pajėgumu, nepriklausomai nuo ryšių su jais teisinio pobūdžio, kad tenkintų įvairius šios direktyvos 58 straipsnio 1 dalyje išvardytus ir šio straipsnio 2–4 straipsniuose konkrečiau apibrėžtus kriterijus (šiuo klausimu žr. 2013 m. spalio 10 d. Sprendimo Swm Costruzioni 2 ir Mannocchi Luigino, C‑94/12, EU:C:2013:646, 29 ir 33 punktus ir 2021 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C‑927/19, EU:C:2021:700, 150 punktą).

73      Be to, iš Direktyvos 2014/24 63 straipsnio 1 dalies paskutinio sakinio aiškiai matyti, kad kai ekonominės veiklos vykdytojas nori remtis kitų subjektų pajėgumu, pakanka, kad jis perkančiajai organizacijai pateiktų įrodymų, jog turės reikiamų išteklių, pavyzdžiui, pateikdamas šių subjektų įsipareigojimą šiuo tikslu.

74      Todėl akivaizdu, kad subranga yra tik vienas iš būdų, leidžiantis ekonominės veiklos vykdytojui remtis kitų subjektų pajėgumu, todėl perkančioji organizacija negali jos privalomai reikalauti.

75      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiojo klausimo a punktą reikia atsakyti: Direktyvos 2014/24 63 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros pašalinti konkurso dalyvį remiantis tuo, kad jis nenurodė subrangovo, kuriam jis ketina pavesti vykdyti specialiuose teisės aktuose, taikomuose su sudarytina sutartimi susijusiai veiklai, įtvirtintus, bet pirkimo dokumentuose nenumatytus įpareigojimus, jeigu šis dalyvis savo pasiūlyme konkrečiai nurodė, kad šiuos įpareigojimus vykdytų remdamasis kito subjekto, su kuriuo jo nesaisto subrangos sutartis, pajėgumu.

 Dėl trečiojo klausimo b dalies

76      Trečiojo klausimo b punktu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/24 63 straipsnio 1 dalis, siejama su šios direktyvos 18 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtintu proporcingumo principu, turi būti aiškinama taip, kad ekonominės veiklos vykdytojas turi teisę nustatyti savo organizacinę struktūrą ir sutartinius santykius grupėje, ir ar yra galimybė vykdant sutartį pasitelkti paslaugų teikėjus ar tiekėjus, jeigu atitinkamas paslaugų teikėjas nėra vienas iš subjektų, kurių pajėgumu ketina remtis konkurso dalyvis, siekdamas įrodyti, kad atitinka tam tikrus kriterijus.

77      Šiuo klausimu svarbu priminti, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Sąjungos teisės aiškinimo, atsižvelgiant į jo paties nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius pagrindus, kurių tikslumo Teisingumo Teismas neprivalo tikrinti, taikoma svarbos prezumpcija (šiuo klausimu žr. 1999 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Beck ir Bergdorf, C‑355/97, EU:C:1999:391, 22 punktą ir 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Miasto Łowicz ir Prokurator Generalny, C‑558/18 ir C‑563/18, EU:C:2020:234, 43 punktą).

78      Vis dėlto iš suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad SESV 267 straipsnyje numatytas procesas yra Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo priemonė, suteikianti Teisingumo Teismui galimybę pateikti nacionaliniams teismams Sąjungos teisės išaiškinimą, būtiną priimti sprendimams pastarųjų teismų nagrinėjamose bylose, todėl prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateikiamas ne dėl to, kad būtų suformuluotos patariamosios nuomonės bendro pobūdžio arba hipotetiniais klausimais, bet dėl objektyvaus poreikio veiksmingai išspręsti ginčą (šiuo klausimu žr. 1981 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Foglia, 244/80, EU:C:1981:302, 18 punktą ir 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Miasto Łowicz ir Prokurator Generalny, C‑558/18 ir C‑563/18, EU:C:2020:234, 44 punktą).

79      Atsižvelgiant į tai ir kadangi prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra proceso Teisingumo Teisme pagrindas, būtina, kad nacionalinis teismas jame aiškiai nurodytų pagrindinės bylos faktines ir teisines aplinkybes, ypač tam tikrose srityse, kurioms būdingos sudėtingos faktinės ir teisinės situacijos, kaip antai viešųjų pirkimų srityje (šiuo klausimu žr. 1993 m. sausio 26 d. Sprendimo Telemarsicabruzzo ir kt., C‑320/90–C‑322/90, EU:C:1993:26, 6 ir 7 punktus ir 2018 m. balandžio 25 d. Nutarties Secretaria Regional de Saúde dos Açores, C‑102/17, EU:C:2018:294, 28 ir 29 punktus).

80      Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nepakankamai apibūdintos pagrindinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kad Teisingumo Teismas galėtų naudingai atsakyti į trečiojo klausimo b punktą.

81      Todėl šio trečiojo klausimo b dalis turi būti pripažinta nepriimtina.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

82      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

1.      2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 58 straipsnis, siejamas su šios direktyvos 18 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtintais proporcingumo ir skaidrumo principais,

turi būti aiškinamas taip:

perkančioji organizacija turi teisę kaip atrankos kriterijus taikyti įpareigojimus, įtvirtintus specialiuose teisės aktuose, taikomuose veiklai, kuri galbūt turės būti vykdoma vykdant viešojo pirkimo sutartį ir yra mažareikšmė.

2.      Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtinti proporcingumo ir skaidrumo principai

turi būti aiškinami taip:

pagal juos draudžiama pirkimo dokumentus automatiškai papildyti specialiuose teisės aktuose, taikomuose su sudarytina sutartimi susijusiai veiklai, numatytais kvalifikacijos kriterijais, kurie nebuvo numatyti šiuose dokumentuose ir kurių perkančioji organizacija neketino taikyti atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams.

3.      Direktyvos 2014/24 63 straipsnio 1 dalis

turi būti aiškinama taip:

pagal ją draudžiama iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros pašalinti konkurso dalyvį remiantis tuo, kad jis nenurodė subrangovo, kuriam jis ketina pavesti vykdyti specialiuose teisės aktuose, taikomuose su sudarytina sutartimi susijusiai veiklai, įtvirtintus, bet pirkimo dokumentuose nenumatytus įpareigojimus, jeigu šis dalyvis savo pasiūlyme konkrečiai nurodė, kad šiuos įpareigojimus vykdytų remdamasis kito subjekto, su kuriuo jo nesaisto subrangos sutartis, pajėgumu.

Parašai.