Civilinė byla Nr. e3K-3-56-969/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01522-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

                                                                                     (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. vasario 9 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kakava LT“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kakava LT“ ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai „CPO LT“ ir biudžetinei įstaigai Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Tiketa“, uždaroji akcinė bendrovė „Nacionalinis bilietų platintojas“, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo pašalinimą iš viešojo pirkimo procedūros, jeigu jis joje (prieš pirkimo procedūrą ar jos metu) sudaro susitarimą, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją, aiškinimo bei taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Kakava LT“ kreipėsi į teismą, prašydama:

2.1.                      pripažinti atsakovės VšĮ „CPO LT“ (toliau – ir perkančioji organizacija) 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl pirkimo rezultatų ir laimėjusio pasiūlymo neteisėtu;

2.2.                      įpareigoti atsakovę VšĮ „CPO LT“ pašalinti trečiuosius asmenis (UAB „Tiketa“ ir UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“) iš pirkimo;

2.3.                      įpareigoti atsakovę VšĮ „CPO LT“ grąžinti pirkimo procedūras į tiekėjų atitikties kvalifikacijos reikalavimams, taip pat, ar nėra tiekėjų pašalinimo pagrindų, vertinimo stadiją;

2.4.                      įpareigoti atsakovę VšĮ „CPO LT“ sudaryti naują pasiūlymų eilę;

2.5.                      įpareigoti atsakoves VšĮ „CPO LT“ ir BĮ Lietuvos nacionalinį dramos teatrą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbti informaciją apie trečiuosius asmenis, kurie pirkimo procedūrų metu pateikė melagingą informaciją;

2.6.                      priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė VšĮ „CPO LT“ paskelbė apie supaprastintą Bilietų platinimo paslaugų pirkimą skelbiamų derybų būdu (toliau – ir pirkimas).

4.       2021 m. spalio 15 d. ieškovė pateikė pirminį pasiūlymą.

5.       Atsakovė VšĮ „CPO LT“, išnagrinėjusi ieškovės pirminį pasiūlymą, nustatė, kad pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygose pirminių pasiūlymų pateikimui nustatytus reikalavimus, todėl, vadovaudamasi pirkimo sąlygų 14.1 papunkčiu, pakvietė ieškovę į derybas.

6.       2021 m. gruodžio 1 d. ieškovė pateikė galutinį pasiūlymą.

7.       2021 m. gruodžio 13 d. atsakovė VšĮ „CPO LT“ priėmė sprendimą dėl pirkimo rezultatų ir laimėjusio pasiūlymo, kuriuo nustatė galutinę pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka: 1) UAB „Tiketa“ pateiktas pasiūlymas; 2) UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ pateiktas pasiūlymas; 3) UAB „Kakava LT“ pateiktas pasiūlymas. Trečiojo asmens UAB „Tiketa“ pateiktas pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu ir jis buvo pakviestas sudaryti pirkimo sutarties.

8.       Ieškovė teigė, kad tik iš šio perkančiosios organizacijos sprendimo jai tapo žinoma, kokie dalyviai pateikė pasiūlymus pirkime. Susipažinus su perkančiosios organizacijos sudaryta pirkimo pasiūlymų eile, paaiškėjo, kad pirkime dalyvavo ir pasiūlymus jame pateikė tiekėjai (du dalyviai iš trijų) – tretieji asmenys UAB „Tiketa“ ir UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, kurie užėmė atitinkamai pirmąją ir antrąją vietas pasiūlymų eilėje ir kurie, anksčiau buvę konkurentai, dabar yra ne tik teisiškai (dėl priklausymo tam pačiam ir vieninteliam akcininkui) susijusios, bet ir faktiškai susijungusios, išvien veikiančios, tame pačiame biure veiklą vykdančios, žmogiškaisiais ir darbo ištekliais besidalijančios, savęs konkurentėmis nebelaikančios bilietų platinimo paslaugas teikiančios įmonės, kurių dalyvavimas pirkime iškraipė sąžiningos konkurencijos sąlygas.

9.       Dėl to 2021 m. gruodžio 17 d. ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kuria prašė: 1) pašalinti iš pirkimo trečiuosius asmenis, remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir pirkimo sąlygų 4.6 papunkčio pagrindu, 2) sudaryti naują pasiūlymų eilę ir pirkimo laimėtoju pripažinti ieškovės pateiktą pasiūlymą; 3) ne vėliau kaip per 10 dienų CVP IS Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbti informaciją apie trečiuosius asmenis, kurie šio pirkimo procedūrų metu pateikė melagingą informaciją.

10.       Atsakovė VšĮ „CPO LT“ 2021 m. gruodžio 22 d. raštu informavo, kad pretenzija netenkinama, o pirkimo procedūros bus tęsiamos. Perkančioji organizacija pakvietė trečiąjį asmenį UAB „Tiketa“ iki 2022 m. sausio 10 d. sudaryti pirkimo sutarties su BĮ Lietuvos nacionaliniu dramos teatru.

11.       Ieškovė teigė, kad nors formaliai pirkime abu tretieji asmenys pasiūlymus pateikė kaip du atskiri juridiniai asmenys, tačiau šio pirkimo procedūrose jie derino savo veiksmus, o skirtingus pasiūlymus pateikė tik tam, kad sumažintų konkurenciją ir įgytų nesąžiningą pranašumą, todėl pirkimo procedūrose buvo iškreipta konkurencija. Tretieji asmenys keičiasi informacija, vykdo bendrą veiklą, siūlo pirkėjams bendras paslaugas, atlieka kitus bendrus veiksmus, taip pat tretieji asmenys yra valdomi vienintelio ir to paties akcininko – įmonės „Aktsiaselts AS Piletilevi Group“. Dėl to, ieškovės įsitikinimu, atsakovė VšĮ „CPO LT“ privalėjo pašalinti trečiuosius asmenis iš pirkimo procedūrų ir CVP IS Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbti informaciją apie abu trečiuosius asmenis, kurie šio pirkimo procedūrų metu pateikė melagingą informaciją.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

12.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 24 d. sprendimu atmetė ieškinį; išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

13.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad atsakovė VšĮ „CPO LT“, būdama įgaliota atsakovės BĮ Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir turėdama jos pavedimą, paskelbė ir vykdo supaprastintą Bilietų platinimo paslaugų pirkimą skelbiamų derybų būdu. Jame ieškovė UAB „Kakava LT“ bei tretieji asmenys UAB „Tiketa“ ir UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ pateikė paraiškas ir galutinius pasiūlymus. Perkančiosios organizacijos 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu buvo sudaryta galutinių pasiūlymų eilė ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka, pirmąją vietą joje skiriant UAB „Tiketa“, antrąją vietą – UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, trečiąją vietą – UAB „Kakava LT“ pasiūlymams, pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „Tiketa“, ji pakviesta sudaryti pirkimo sutarties. Ieškovė dėl tokių perkančiosios organizacijos sprendimų 2021 m. gruodžio 17 d. pateikė pretenziją, ši atsakovės VšĮ „CPO LT“ 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu buvo atmesta.

14.       Teismas taip pat nurodė, kad byloje dalyvaujančių asmenų pateikti duomenys patvirtina, jog:

14.1.                       UAB „Tiketa“ ir UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ yra valdomos ir priklauso tam pačiam akcininkui – Estijos įmonei „Aktsiaselts AS Piletilevi Group“, kuri 2021 m. birželio 10 d. įsigijo UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, o 2021 m. liepos 9 d. – UAB „Tiketa“ akcijas;

14.2.                       abi įmonės viešai kaip kontaktinį nurodo tą patį savo adresą – Bokšto g. 10-12, Vilnius, kuriuo faktiškai ir vykdo savo veiklą;

14.3.                       abi įmonės savo klientams (renginių organizatoriams) siūlo bilietus platinti ir renginius viešinti per jų naudojamas platformas (www.tiketa.lt ir www.bilietai.lt), leidžiamus naujienlaiškius, paskyras socialiniuose tinkluose (Facebook, Instragram);

14.4.                       bilietų pirkėjams įsigijus vienos ar kitos įmonės dovanų čekį, jį galima panaudoti įsigyjant (keičiant) bilietus į bet kurį renginį tiek www.tiketa.lt, tiek www.bilietai.lt platformose;

14.5.                       UAB „Tiketa“ vadovas R. Š. ir UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ vadovė I. P. yra pažįstami asmenys;

14.6.                       2022 m. sausio pabaigoje–vasario pradžioje prasidėjo abiejų įmonių reorganizavimo procesas pagal abiejų įmonių 2022 m. vasario 10 d. sprendimais aprobuotas reorganizavimo sąlygas; pagal jas UAB „Tiketa“ po reorganizavimo baigia savo veiklą ir yra prijungiama prie UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“.

15.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos bylos duomenis, konstatavo, kad tretieji asmenys yra tarpusavyje susijusios, bendrų interesų turinčios, viena su kita bendraujančios ir bendradarbiaujančios įmonės, tačiau kartu pažymėjo, jog pagal aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką net ir tarpusavyje susijusių ūkio subjektų dalyvavimas konkrečiame pirkime yra teisėtas ir leistinas, o, siekiant įvertinti ir nustatyti tokių tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse galimą nesavarankiškumą, vien jų sąsajos faktas be papildomų aplinkybių nustatymo ir ištyrimo nėra pakankamas – būtina nustatyti, ar tiekėjų tarpusavio ryšiai turėjo įtakos konkrečiame pirkime jų pateiktų pasiūlymų nepriklausomumui.

16.       Teismas reikšminga aplinkybe laikė tą faktą, kad 2021 m. liepos 10 d. priimtais įsakymais „Dėl pasiūlymų teikimo viešuose pirkimuose“ tiek UAB „Tiketa“, tiek UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ direktoriai nustatė, jog už pasiūlymų viešiesiems pirkimams arba konkursams rengimą ir (ar) pateikimą atsakingi konkrečios bendrovės darbuotojai privalo imtis visų protingų priemonių, siekiant užtikrinti, kad konfidenciali su pasiūlymu susijusi informacija (siūloma kaina, kitos neviešinamos pasiūlymo sąlygos) netaptų žinoma jokiems kitiems asmenims nei tiems, kuriems tokią informaciją yra būtina žinoti įgyvendinant savo darbo funkcijas, taip pat kad nebūtų atskleista jokiems kito trečiojo asmens (atitinkamai UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ ir UAB „Tiketa“) ir (ar) kitų su bendrove susijusių įmonių darbuotojams.

17.       Sulyginęs trečiųjų asmenų pateiktas pirkimui paraiškas ir pasiūlymus su priedais, teismas nustatė, kad jie nėra nei identiški, nei akivaizdžiai panašūs teksto, naudojamo stiliaus, šriftų, informacijos dėstymo, turinio, ekonominio naudingumo kriterijaus „Efektyvumas (T)“ parametrų dėstymo (paaiškinimo) prasme: skirtingai pateikiamas tiekėjo adresas, atsakingo asmens telefono numeris, skirtingai dėstoma siūloma kriterijaus / parametro reikšmė, skirtingai nurodomi paslaugų įkainiai, skirtingai užpildoma konfidencialios informacijos lentelė ir jos paaiškinimai, skirtingai aprašomi ir iliustruojami įvairūs kriterijaus „Efektyvumas (T)“ parametrai ir t. t. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad trečiųjų asmenų pasiūlymų pateikimo laikas yra skirtingas, pasiūlymus skiria beveik 3 valandos. Pati ieškovė UAB „Kakava LT“ pasiūlymą taip pat pateikė tą pačią dieną – 2021 m. spalio 15-ąją – kaip ir tretieji asmenys: UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ – 12.57 val., UAB „Kakava LT“ – 14.31 val., UAB „Tiketa“ – 15.21 val.

18.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą spręsti ne tik apie tai, kad trečiųjų asmenų pasiūlymai buvo parengti nesavarankiškai, bet ir kad apskritai tretieji asmenys dėl konkretaus ginčo viešojo pirkimo, susijusio su bilietų platinimu būtent į BĮ Lietuvos nacionalinio dramos teatro renginius, buvo sudarę kokį nors susitarimą (tiek žodinį, tiek rašytinį, tiek konkliudentiniais veiksmais) derinti šiame pirkime savo veiksmus, iškreipti konkurenciją, savo dalyvavimu suteikti nepagrįstą konkurencinį pranašumą ir naudą vienas kito atžvilgiu, kartu apriboti ar iš esmės apsunkinti kitų tiekėjų (konkrečiai – ieškovės) galimybes varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo ir pan. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų dėl to, koks buvo tokio susitarimo (jeigu jis ir buvo sudarytas) turinys, esmė, sąlygos, nauda, pasekmės ir t. t.

19.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės VšĮ „CPO LT“ 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą, taip pat trečiųjų asmenų pateiktus pasiūlymus, nustatė, kad nors ieškovė, lyginant su trečiaisiais asmenimis, gavo maksimalų 40 balų skaičių pagal vertinimo kriterijų „Kaina (C)“, tuo tarpu tretieji asmenys, pasiūlę pirkime vienodas kainas, gavo 35,95 balo, tačiau ieškovė gavo mažesnį balų skaičių pagal kitą kriterijų – „Efektyvumą (T)“ – 42,75 balo, o tretieji asmenys gavo 60 balų (trečiasis asmuo UAB „Tiketa“) ir 52,35 balo (trečiasis asmuo UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“). Tai nulėmė galutinį didesnį trečiųjų asmenų bendrą balų skaičių (atitinkamai 95,95 ir 88,30), lyginant su ieškove (82,75), bei tiekėjų užimtas vietas pasiūlymų eilėje. Teismas padarė išvadą, kad lemiamą reikšmę pirkimo laimėjimui turėjo ne tiekėjų pasiūlyta kaina, o kiti, su siūlomų paslaugų efektyvumu susiję kriterijai ir parametrai.

20.       Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad tretieji asmenys, priimdami sprendimą teikti atskirus pasiūlymus (o ne, pavyzdžiui, kaip jungtinės veiklos partneriai), padidino galimybę laimėti bet kuriam iš jų dviejų pirkimą, o vėliau – gauti naudą bendrai, kas turėtų patvirtinti jų nesąžiningą susitarimą ginčo pirkime. Teismas laikė, kad būtent tuo atveju, jeigu abu tretieji asmenys būtų pateikę bendrą pasiūlymą, kaip jungtinės veiklos partneriai, galima būtų įžvelgti konkurencijos iškreipimo apraiškas, nes akivaizdu, kad, sujungdami savo abiejų pajėgumus, jie neabejotinai sumažintų ir kartu iškreiptų ir taip mažą konkurenciją bilietų platinimo rinkoje, taip pat įgytų nepalyginamai didesnį pranašumą prieš kitus tiekėjus, itin padidintų savo laimėjimo galimybes per gautiną didesnį pasiūlymo vertinimo balų skaičių (pvz., pagal tokius parametrus kaip bilietų platinimo taškai, kanalai ir t. t.) ir atitinkamai reikšmingai sumažintų kitų tiekėjų (ieškovės), siūlančių net ir mažesnes savo paslaugų kainas, laimėjimo galimybes ar padarytų jas praktiškai neįmanomas.

21.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė iš esmės neginčija perkančiosios organizacijos atlikto tiek jos pačios, tiek kitų tiekėjų pasiūlymų įvertinimo atitinkamu balų skaičiumi. Kitaip tariant, ieškovė neginčija, kad tiek UAB „Tiketa“, tiek UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ pasiūlymai šiame viešajame pirkime buvo ekonomiškai naudingesni ir verti didesnio balų skaičiaus nei ieškovės UAB „Kakava LT“ pateiktas pasiūlymas. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, ar ginčo pirkime dalyvavo abu tretieji asmenys, ar jame būtų dalyvavęs tik kuris nors vienas iš jų, ieškovė nebūtų laimėjusi pirkimo ir užėmusi pirmosios vietos jame. Taigi, ieškovė užėmė trečią vietą išimtinai dėl prastesnio savo pasiūlyto efektyvumo kriterijaus, o trečiųjų asmenų pasiūlyta kaina iš esmės neturėjo įtakos vertinant ieškovės pasiūlymą. Tretieji asmenys pasiūlė tą pačią kainą ir jų kainos kriterijus (C) buvo įvertintas tuo pačiu balų skaičiumi – 35,95 iš 40, tai taip pat pagrindžia, kad konkurencijai nebuvo padaryta įtakos ir tretieji asmenys vienas kito atžvilgiu negalėjo gauti šiuo aspektu kokio nors pranašumo ar naudos.

22.       Dėl ieškovės nurodytos aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2021 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 1S-112 (2021) nutarė taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą savo iniciatyva, siekdama įvertinti, ar įmonei „AS Piletilevi Group“ įsigijus 100 proc. UAB „Tiketa“ akcijų galėjo būti sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija bilietų į įvairius renginius platinimo rinkoje Lietuvoje, kur įmonė „AS Piletilevi Group“ valdo dvi didžiausias bilietų platinimo bendroves – UAB „Tiketa“ ir UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo metu koncentracijos priežiūros procedūra dar nėra baigta, be to, toks Konkurencijos tarybos atliekamas tyrimas apima subjektų padėtį visoje (atitinkamoje) rinkoje apskritai, jo metu tiriami subjektų susijungimo, kontrolės įgijimo procesai, o ne konkurencijos iškraipymas konkretaus viešojo pirkimo procedūrų metu; be to, ir pati Konkurencijos taryba teismui pateiktame 2022 m. vasario 10 d. rašte pažymėjo, jog atliekamo tyrimo metu vertina koncentracijos poveikį rinkai, o ne UAB „Tiketa“ ir UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ dalyvavimo konkrečiuose viešuosiuose pirkimuose veiksmus ir teisėtumą.

23.       Įvertinęs ieškovės pateiktus su trečiųjų asmenų reorganizacija susijusius duomenis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiųjų asmenų UAB „Tiketa“ ir UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ sprendimas dėl įmonių reorganizavimo ir atitinkamos reorganizavimo sąlygos, pagal kurias UAB „Tiketa“ po reorganizavimo baigia savo veiklą ir yra prijungiama prie UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, buvo priimtas tik 2022 m. vasario 10 d., apie ketinimą reorganizuoti abi įmones viešai buvo pranešta tik 2022 m. sausio 31 d., t. y. jau keliais mėnesiais vėliau, nei ginčo viešajame pirkime buvo pateikti tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų pasiūlymai (2021 m. spalio 15 d.) ir perkančiosios organizacijos paskelbti pirkimo rezultatai (2021 m. gruodžio 13 d.). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2022 m. vasarį prasidėjusi įmonių reorganizacija negali būti laikoma aplinkybe, patvirtinančia nesąžiningo ir konkurenciją iškreipiančio susitarimo buvimą tretiesiems asmenims rengiant ir teikiant pasiūlymus ginčo pirkime 2021 m. spalio mėnesį.

24.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje yra duomenų ir įrodymų tik dėl trečiųjų asmenų tarpusavio ryšio bei bendradarbiavimo apskritai teikiant pasiūlymus ginčo pirkime, tačiau nėra duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, jog tretieji asmenys UAB „Tiketa“ ir UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ buvo susitarę dėl kokio nors bendro, konkurenciją iškreipiančio veikimo ginčo viešojo pirkimo metu, be kita ko, derinę šiame pirkime savo veiksmus taip, kad įgytų tiek kiekvienas atskirai, tiek bendrai pranašumą prieš kitus tiekėjus (ieškovę) ir atitinkamai padidintų ekonominės naudos gavimo galimybę (tikimybę). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal tokius duomenis nėra pagrindo pripažinti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinto tiekėjų pašalinimo iš procedūrų pagrindo buvimo, o kartu – ir perkančiosios organizacijos ginčo pirkime priimtų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimų neteisėtumo, taip pat tenkinti kitus, išvestinius, ieškovės reikalavimus.

25.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą; išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

26.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirkimo sąlygų 16.3 papunktyje nurodyta, jog pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkantys galutiniai pasiūlymai bus vertinami pagal kainos ir kokybės santykį. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bus išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį. Laimėjusiu bus pripažintas tas galutinis pasiūlymas, kurio ekonominio naudingumo balas bus didžiausias. Bendras ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimas, įskaitant galutinio pasiūlymo kainą (įkainius), atliekamas po tiekėjų galutinių pasiūlymų pateikimo. Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir ekonominio naudingumo vertinimo metodika pateikiami pirkimo sąlygų priede Nr. 6.

27.       Pirkimo sąlygų priede Nr. 6 nurodyta, kad ekonomiškai naudingiausiu laikytinas toks pasiūlymas, kuris gauna daugiausiai ekonominio naudingumo balų pagal du kriterijus: a) „Kainą (C)“, kurios lyginamasis svoris – 40, apskaičiuojamą pagal tokius parametrus kaip bilietų platinimo įkainis pirkėjams, perkančiajai organizacijai, kvietimų platinimo įkainis ir t. t.; ir b) „Efektyvumą (T)“, kurio lyginamasis svoris – 60, apskaičiuojamą pagal tokius parametrus kaip reklaminės ir pardavimo skatinimo priemonės, renginių administravimo ir pardavimų stebėjimo sistemos funkcijos, vartotojų aptarnavimas ir pardavimų kanalai.

28.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal pirkimo sąlygų priedą Nr. 6 (ekonominio naudingumo vertinimo metodika), ekonomiškai naudingiausiu laikytinas toks pasiūlymas, kuris gauna daugiausiai ekonominio naudingumo balų pagal du kriterijus: 1) „Kainą (C)“, kurios lyginamasis svoris – 40, ir 2) „Efektyvumą (T)“, kurio lyginamasis svoris – 60. Atsakovė VšĮ „CPO LT“ 2021 m. gruodžio 13 d. sprendime (dėl pirkimo rezultatų ir laimėjusio pasiūlymo) informavo, kad pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai buvo įvertinti šiais balais: 1) UAB „Tiketa“ gavo 60 balų už efektyvumą (T) ir 35,95 balo už kainą (C), 2) UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ – 52,35 balo už efektyvumą (T) ir 35,95 balo už kainą (C), 3) ieškovė – 42,75 balo už efektyvumą (T) ir 40 balų už kainą (C). Šie duomenys patvirtina, kad ieškovės pasiūlyme nurodyta kaina buvo įvertinta aukščiausiu balu, tačiau pirkimo laimėtoją lėmė kitas kriterijus – ekonominio naudingumo kriterijus – „Efektyvumas (T)“ (reklaminės ir pardavimo skatinimo priemonės (T1), renginių administravimo ir pardavimų stebėjimo sistemos funkcijos (T2), vartotojų aptarnavimas ir pardavimų kanalai (T3)). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiekėjams pasiūlius vienodą kainą, akivaizdu, kad pagrindinis ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus gautam skirtingam balų skaičiui buvo ne tiekėjų pasiūlyta kaina, o efektyvumas teikiant bilietų platinimo paslaugas.

29.       Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, įvertinus trečiųjų asmenų pateiktus pasiūlymus pirkime, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog tretieji asmenys buvo sudarę nesąžiningą susitarimą, kurio pagrindu buvo siekiama iškreipti konkurenciją, nes: 1) galutiniai trečiųjų asmenų pateikti pasiūlymai pirkime buvo pateikti 2021 m. spalio 15 d. (UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ – 12.57 val., o UAB „Tiketa“ – 15.21 val.); 2) trečiojo asmens UAB „Tiketa“ pasiūlymą pateikė atsakingas asmuo J. S., o trečiojo asmens UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ – I. P.; 3) trečiojo asmens UAB „Tiketa“ buveinės adresas nurodytas – Ozo g. 14, Vilnius, o UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ – Jasinskio g. 12, Vilnius, adresas korespondencijai – Bokšto g. 10-12, Vilnius; 4) tretieji asmenys skirtingai pateikė pasiūlymo turinį dėl parametrų reikšmių; 5) pasiūlymuose yra naudojamas skirtingas teksto šriftas ir atitraukimai.

30.       Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad tretieji asmenys buvo sudarę nesąžiningą susitarimą, kurio pagrindu buvo siekiama iškreipti konkurenciją.

31.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Estijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo „Aktsiaselts AS Piletilevi Group“ 2021 m. birželio 10 d. nupirko 1048 vienetus trečiojo asmens UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ vardinių paprastųjų akcijų, o 2021 m. liepos 9 d. – 10 470 vienetų trečiojo asmens UAB „Tiketa“ vardinių paprastųjų akcijų, tačiau kartu atkreipė dėmesį į tai, jog abiejų trečiųjų asmenų generalinių direktorių 2021 m. liepos 10 d. įsakymais „Dėl pasiūlymų teikimo viešuose pirkimuose tvarkos“, siekiant išvengti interesų konflikto rizikos, galinčios kilti tuo atveju, kai pasiūlymus tame pačiame viešajame pirkime arba konkurse teikia kelios susijusios įmonės, buvo nustatyta, jog už pasiūlymų viešiesiems pirkimams arba konkursams rengimą ir (ar) pateikimą atsakingi bendrovių darbuotojai privalo imtis visų protingų priemonių siekiant užtikrinti, kad konfidenciali su pasiūlymu susijusi informacija (siūloma kaina, kitos neviešinamos pasiūlymo sąlygos) netaptų žinoma jokiems kitiems asmenims nei tiems, kuriems tokią informaciją žinoti yra būtina įgyvendinant savo darbines funkcijas.

32.       Pažymėjęs, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog šiuo konkrečiu atveju Konkurencijos taryba atlieka tyrimą dėl trečiųjų asmenų susijungimo, kontrolės įgijimo proceso, t. y. pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 11 straipsnį, o ne dėl konkurencijos iškraipymo ginčo viešojo pirkimo procedūrų metu, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad išdėstytų aplinkybių visuma ir suformuota aktuali kasacinio teismo praktika sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, jog tretieji asmenys nebuvo sudarę susitarimo, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją ginčo viešajame pirkime.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

33.       Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Kakava LT“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 12 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti ieškovės naudai visų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

33.1.                       Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, nes pernelyg siaurai, tik pagal trečiųjų asmenų ginčo pirkimui pateiktų dokumentų išorinius požymius aiškino šių nuostatų prasme draudžiamą susitarimą. Ieškovė teigia, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, suderintų veiksmų egzistavimo faktą, be kita ko, leidžia patvirtinti ir situacija, kai tam tikras ūkio subjektų elgesys rinkoje, atsižvelgiant į įprastas atitinkamos rinkos veikimo sąlygas ir kitus rinkos parametrus, negali būti paaiškinamas kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016, 42 punktas ir jame nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT, Teisingumo Teismas) praktika; 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018, 54 punktas). Suabsoliutinę tik išorinius pasiūlymų ir jų pateikimo požymius, teismai neįvertino trečiųjų asmenų elgesio – laisvos rinkos atveju neįprasto prisitaikymo prie vienas kito elgesio. Ieškovė teigia, kad tiekėjų pateiktų pasiūlymų skirtumų (pateikimo 3 valandų skirtumu; pasirašymo skirtingų asmenų; surašymo skirtingais šriftais ir atitraukimais; pasiūlymų turinio dėl parametrų reikšmių skirtingo pateikimo) nustatymas nereiškia, kad jų veiksmai ginčo pirkime negalėjo būti derinami. Remiantis teismų praktika, tokiu atveju, kai įmonėje yra susiję asmenys (ypač tas pats vadovas), nekyla jokių abejonių dėl tokių įmonių tarpusavio susižinojimo, pavyzdžiui, dėl pasiūlymo kainos, taikomos kainodaros ir pan. Taigi, tai, kad trečiųjų asmenų pasiūlymuose buvo nurodyta tokia pati kaina, tik patvirtina neleistiną susitarimą tarp šių tiekėjų ir žinojimo apie viena kitos pasiūlymo kainodarą faktą. Be to, šio ginčo atveju abu tretieji asmenys priklauso tam pačiam vieninteliam akcininkui, kuris galėjo daryti lemiamą įtaką tiekėjams (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1003-407/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016). Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šio ginčo atveju perkančioji organizacija nesikreipė į trečiuosius asmenis, prašydama paaiškinti, pateikti papildomus įrodymus dėl įmonių sąsajumo ryšium su dalyvavimu pirkime ir nepriklausomo pasiūlymo pateikimu, net ir tada, kai gavo ieškovės pretenziją, kurioje buvo pateikta išsami informacija apie trečiųjų asmenų akivaizdžias sąsajas, leidžiančias neabejotinai nustatyti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto pažeidimus. Ieškovė teigia, kad toks perkančiosios organizacijos elgesys savaime lemia pirkimo procedūrų neteisėtumą, nes perkančioji organizacija privalėjo būti aktyvi ir kreiptis į trečiuosius asmenis, kad šie pašalintų bet kokias abejones ar vertinimą dėl galimo horizontalaus (išorės) interesų konflikto, jų pateiktų pasiūlymų savarankiškumo. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai, nukrypdami nuo teismų praktikos, ignoravo šį faktą.

33.2.                       Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai siaurai aiškino VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto normą, nes tik formaliai ir deklaratyviai (pažymėdami, kad lemiamą įtaką darė ne kaina (kuri trečiųjų asmenų buvo pateikta vienoda), o efektyvumas (kokybinis kriterijus)) nurodė, jog nebuvo iškreipta konkurencija. Pagal teismų praktiką (ESTT 2009 m. birželio 4 d. sprendimas byloje T-Mobile Netherlands ir kiti, C-8/08 P) tam, kad būtų pripažinta, jog suderintais veiksmais siekta pažeisti konkurenciją, pakanka nustatyti neįprastą ūkio subjektų elgesį, tam tikrus jų veiksmų sutapimus, tikslą iškreipti konkurenciją; nereikia nustatyti, jog veiksmai (neteisėti susitarimai) nulėmė pasekmes, tam tikrą rezultatą, kuris buvo pasiektas. Taigi, šiuo atveju, priešingai nei nurodė bylą nagrinėję teismai, visiškai nesvarbu, ar veiksmų derinimas (aktyvus ar pasyvus) turėjo įtakos pirkimo rezultatams. Konkurencijos pažeidimas neabejotinai egzistavo vien nustačius, kad tretieji asmenys tarpusavyje derino veiksmus dalyvaudami pirkime. Tą, ieškovės teigimu, patvirtina visi jos procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, taip pat pateikti tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai. Nustačius, kad tretieji asmenys derino tarpusavyje veiksmus dalyvaudami pirkime, tokių tiekėjų pasiūlymai, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo ekonomiškai naudingiausi, turėjo būti atmesti. Dėl to pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovė neginčijo trečiųjų asmenų pasiūlymų vertinimo rezultatų, yra visiškai nesusijęs su nagrinėjama byla. Be to, teismai pernelyg suabsoliutino trečiųjų asmenų pasiūlymų ekonominio naudingumo balus kaip pagrindą ignoruoti pašalinimo pagrindą, tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai, skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principams (VPĮ 17 straipsnis). Galiausiai, Konkurencijos tarybos viešas paskelbimas 2021 m. spalio 27 d. apie priimtą sprendimą savo iniciatyva pradėti koncentracijos priežiūros procedūrą ir įvertinti, ar, Estijos bendrovei „Piletilevi Group“ įsigijus 100 proc. UAB „Tiketa“ akcijų, nebuvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija bilietų platinimo rinkoje Lietuvoje, taip pat signalizavo apie galimus neteisėtus susitarimus ir trečiųjų asmenų tarpusavio susižinojimą ginčo pirkimo metu. Tai reiškia, kad tokių įmonių veikla turėtų būti stebima akyliau, kaip kelianti didesnę riziką, derinanti tarpusavio veiksmus.

33.3.                       Bylą nagrinėję teismai nesilaikė „įtikinamų duomenų“ turėjimą aiškinančios kasacinio teismo praktikos. Pirma, perkančioji organizacija, kaip jau minėta, savo iniciatyva privalėjo aktyviai veikti ir išsiaiškinti, ar trečiųjų asmenų tarpusavio sąsajos neturėjo įtakos jų atskirai pateiktų pasiūlymų nepriklausomumui. Antra, šio ginčo atveju atsakovės nuo pirkimo paskelbimo momento turėjo pakankamai duomenų apie trečiųjų asmenų sąsajumą ir neįprastas jų veikimo sąlygas bilietų platinimo rinkoje (dar niekada nė vienas platintojas nereklamavo savo konkurento ir neplatino savo konkurento renginių savo tinklalapyje), kurios negali būti paaiškinamos niekaip kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų situacijai išsiaiškinti, o tai savaime reiškia skaidrumo principo pažeidimą. Trečia, jeigu atsakovėms bei teismams ir buvo kilę abejonių dėl konkurenciją iškreipusio trečiųjų asmenų dalyvavimo pirkime, tai po 2022 m. vasario 10 d. (kai buvo priimtas trečiųjų asmenų sprendimas dėl įmonių reorganizavimo) jų nebeliko. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, kai ginčo pirkimas dar nebuvo pasibaigęs ir jo procedūros buvo tęsiamos, tretieji asmenys buvo de jure (teisiškai) reorganizuojami, o šiuo metu jie jau yra sujungti – UAB „Tiketa“ išregistruota, jos teises ir pareigas perėmė UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“. Ieškovė mano, kad šie faktai patvirtina, jog tretieji asmenys derino savo veiksmus ir veiklą, įskaitant ir dalyvavimą ginčo pirkime. Kadangi pagal VPĮ 46 straipsnio 9 dalį tiekėjai gali būti pašalinti iš pirkimo bet kurioje jo stadijoje, tai vien 2022 m. vasario 10 d. de jure įvykusi tiekėjų (trečiųjų asmenų) reorganizacija buvo pakankamas faktas ir įrodymas apeliacinės instancijos teismui pripažinti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinto tiekėjų pašalinimo iš pirkimo pagrindo egzistavimą.

33.4.                       Bylą nagrinėję teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes netinkamai ir neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl įrodinėjimo specifikos esant ginčui dėl susijusių asmenų konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymo viešuosiuose pirkimuose. Tai lėmė nepagrįstą teismų išvadą, kad tretieji asmenys nebuvo sudarę antikonkurencinio susitarimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad susijusių asmenų antikonkurencinį elgesį galima nustatyti iš konkrečių aplinkybių, inter alia (be kita ko), netiesioginių įrodymų, kurie būtų objektyvūs ir nuoseklūs (o susijusiems asmenims būtų suteikta teisė pateikti priešingų įrodymų), visumos, nereikalaujant konkrečiai konstatuoti, jog tarpusavyje susiję asmenys susitarė veikti nesavarankiškai, nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018). Ieškovė teigia, kad jos pateikti įrodymai ne tik netiesiogiai (bendros įmonės sąsajos, pareiškimai ir pan.), bet ir tiesiogiai (bendras įmonės vadovas, vienodos kainos, kurias nustato tas pats vadovas, vienodi dokumentai, patvirtinantys konfidencialios informacijos apsaugą ir kt.) patvirtina, jog tiekėjai turėjo ir galėjo derinti tarpusavio veiksmus dalyvaudami ginčo pirkime, tačiau teismai selektyviai vertino tik tuos įrodymus, kurie patvirtino išorinius pasiūlymų skirtumus. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad veiksmai negalėjo būti derinami: sutapčių pasiūlymų formose ar kituose dokumentuose nebuvimas savaime nereiškia, kad veiksmai nebuvo derinami; nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ir pirkimui pasibaigus įmonės bus konkurentės, kaip tai deklaruoja pateikdamos atskirus pasiūlymus (nereklamuos viena kitos prekių ženklų, paslaugų, nevykdys prekybos į tuos pačius renginius ir pan.); nenuneigtas faktas, kad tretieji asmenys, vykdydami veiklą iš bendro biuro, neužtikrino darbuotojų tarpusavio nesusižinojimo, aiškaus darbų paskirstymo bei veiklų atskyrimo ir nepriklausomumo tarp abiejų įmonių. Būtent tiekėjui (tiekėjams) tenka pareiga paneigti perkančiosios organizacijos abejones ar vertinimą dėl galimo horizontalaus (išorės) interesų konflikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017). Tiek teismų praktikoje, tiek Viešųjų pirkimų tarnybos parengtame VPĮ komentare itin pabrėžiamas aktyvus perkančiosios organizacijos vaidmuo ir tiekėjų veiksmai (teikiami duomenys), aiškinantis, ar nebuvo sudaryti neteisėti susitarimai ir ar nėra būtinybės taikyti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą pašalinimo pagrindą. Tuo tarpu šį ginčą nagrinėję teismai savo procesiniuose sprendimuose neteisėtai perkėlė įrodinėjimo pareigą ieškovei ir, jai nepateikus pakankamai įtikinamų įrodymų, nepagrįstai atmetė ieškinį.

34.       Atsakovė VšĮ „CPO LT“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistus pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus; priteisti iš ieškovės visų kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

34.1.                       Nė viena iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių atskirai ar visos jos kartu nelaikytinos įtikinamais duomenimis, patvirtinančiais VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatoms taikyti būtiną sąlygų visumą. Ginčijamą procedūrinį sprendimą priėmusi atsakovė VšĮ „CPO LT“ ir procesinius sprendimus byloje priėmę teismai vadovavosi nuoseklia ESTT praktika, pagal kurią susijusių ūkio subjektų dalyvavimas yra teisėtas ir leistinas, o vien jų sąsajos faktas be papildomų aplinkybių nustatymo ir ištyrimo nepateisina tokių tiekėjų pasiūlymų atmetimo.

34.2.                       Priimdama sprendimą nešalinti trečiųjų asmenų iš pirkimo procedūros, atsakovė VšĮ „CPO LT“ išsamiai vertino ne tik ieškovės pateiktus duomenis, bet ir trečiųjų asmenų pasiūlymus, jų pateikimo aplinkybes, trečiųjų asmenų elgesį pirkimo procedūroje, todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovė pagal savo turimą kompetenciją ir priemones veikė nepakankamai aktyviai aiškindamasi trečiųjų asmenų ryšio galimą įtaką jų dalyvavimo nepriklausomumui, yra visiškai nepagrįsti.

34.3.                       Iš viešai deklaruojamo trečiųjų asmenų tarpusavio sąsajumo, taip pat ieškovės pateiktų duomenų apie susijusį trečiųjų asmenų savininką, buveinės vietą, žmogiškuosius išteklius, viešus pareiškimus, draugystę socialiniuose tinkluose ir bendras (ar tokias pačias) reklamos priemones nebuvo galimybės objektyviai nustatyti konkurencijos ribojimo fakto konkrečiame pirkime. Tokios galimybės nesuteikė ir ieškovės pateiktas viešas Konkurencijos tarybos pranešimas apie pradėtą koncentracijos priežiūros procedūrą.

34.4.                       Teismų praktikoje, nustatant galimus antikonkurencinius susitarimus, vertinami konkretaus viešojo pirkimo dokumentacijos sutapimai, tačiau nei atsakovė VšĮ „CPO LT“, nei bylą nagrinėję teismai nenustatė tokių sutapimų trečiųjų asmenų pasiūlymuose ar viešuose registracijos dokumentuose.

34.5.                       Ieškovė kasaciniame skunde akcentuoja vienodą trečiųjų asmenų pasiūlytą kainą, tačiau neatskleidžia, kad tokią pačią kainą buvo nurodžiusi ir savo pirminiame pasiūlyme.

34.6.                       Trečiųjų asmenų elgesys ir strategija pirkimo procedūroje suponuoja, kad šie pirkimo dalyviai ginčo pirkime konkuruoja sąžiningai. Ginčo pirkimo ekonominio naudingumo balas buvo nustatomas atsižvelgiant į tiekėjų kainą (40 proc. ekonominio naudingumo) ir kitus, su kaina nesusijusius, ekonominio naudingumo kriterijus. Pirkimo sąlygos leido tretiesiems asmenims sujungti savo turimus pajėgumus ir tokiu būdu įgauti konkurencinį pranašumą prieš ieškovę ir kitus pirkimo dalyvius, tačiau ginčo pirkime tai nebuvo daroma. Didesnis pirkimo dalyvių skaičius (tretiesiems asmenims nejungiant savo ekonominių pajėgumų) negali reikšti konkurencijos ribojimo, ypač turint omeny aplinkybę, kad pirkimo dalyvių skaičius pirkimo procedūroje nebuvo ribojamas. Vertinant pirkimo aplinkybes nebuvo jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės tariamai pažeistos teisės į sąžiningą konkurenciją ir trečiųjų asmenų sąsajumo bei dalyvavimo pirkime strategijos.

35.       Atsakovė BĮ Lietuvos nacionalinis dramos teatras atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą; priteisti iš ieškovės kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

35.1.                       Ieškovės pozicija ir argumentacija pateikta taip, lyg tiekėjų sąsajos, bendradarbiavimas kituose projektuose (to neneigia ir tretieji asmenys) patys savaime patvirtina buvus antikonkurencinį susitarimą. Tačiau tokia prezumpcija nėra įtvirtinta įstatyme. Be to, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl sąsajų nelaikytinos įtikinamais duomenimis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo kontekste. Akivaizdu, kad trečiųjų asmenų sąsajos, jų bendradarbiavimas atskiruose kituose projektuose, net ir planai dėl reorganizavimo patys savaime nėra pagrindas pripažinti buvus susitarimą dėl konkurencijos iškreipimo konkrečiai ginčo pirkime. Bet kokie duomenys apie tiekėjų sąsajas negali būti vertinami izoliuotai nuo konkretaus pirkimo ir tame pirkime susijusių tiekėjų atliktų veiksmų.

35.2.                       Visi kasacinio skundo argumentai iš esmės yra susiję su viena iš trijų būtinųjų sąlygų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktui taikyti – įtikinamų duomenų sąvokos aiškinimu. Tai šioje byloje, net ir pateikus išaiškinimą, kas laikytina įtikinamais duomenimis ir kaip juos reikėtų vertinti, neturi įtakos jos baigčiai, nes byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių trečiųjų asmenų susitarimo, kuriuo kėsinamasi paveikti konkurenciją, buvimą ginčo pirkime.

35.3.                       Tretieji asmenys neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų pasikėsinta pažeisti konkurenciją, nebuvo nustatyta ketinimų atlikti tokius veiksmus, taip pat nenustatyta, kad tretieji asmenys būtų turėję tokį tikslą. Abstraktūs ieškovės teiginiai apie konkurencijos suvaržymą negali būti laikomi pagrįstais ir pakankamais. Norint įrodyti susitarimo buvimo faktą, pirmiausia turi būti nustatytas tokio susitarimo turinys ir aplinkybės, kokiais konkrečiais veiksmais buvo siekiama jį įgyvendinti, taip pat kaip konkrečiai buvo apribota konkurencija ar kaip konkrečiai pažeistos kitų tiekėjų teisės bei galimybės dalyvauti pirkime. Tik nustačius konkretų susitarimo turinį, jo neteisėtumą, konkrečius tiekėjų veiksmus, galima spręsti dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo.

35.4.                       Jeigu tretieji asmenys būtų iš tikrųjų derinę savo veiksmus, siekdami konkurencinio pranašumo, jie kaip tik būtų teikę ne atskirus pasiūlymus, o bendrą pasiūlymą. Tai būtų leidę jiems sukurti didžiulę persvarą ekonominio naudingumo vertinimo dalyje (daugiau platinimo taškų, kanalų ir t. t.), taip, net ir pasiūlę itin didelę kainą, jie būtų galėję išsaugoti itin aukštą bendrą poziciją ir laimėti pirkimą. O šiuo atveju nėra jokių požymių, kad tretieji asmenys savo veiksmais būtų sukūrę konkurencijos prasme neleistiną ar konkurenciją ribojančią situaciją, kurioje bent vienas iš tiekėjų būtų gavęs naudos, o kitų tiekėjų galimybės kokiu nors būdu būtų ribojamos. Tretieji asmenys, dalyvaudami pirkime atskirai, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, padidino konkurenciją, kaip tai suprantama ir ESTT jurisprudencijoje, pagal kurią toks susijusių asmenų elgesys, t. y. dalyvavimas teikiant atskirus pasiūlymus, yra skatinamas.

35.5.                       Ieškovės nurodytas trečiųjų asmenų veiksmų derinimo požymis – jų pasiūlyta vienoda kaina – nesukuria tiekėjams jokios naudos, o tai reiškia, kad tokiu veiksmu nėra kaip nors kėsinamasi į sąžiningą konkurenciją. Be to, ieškovė pasiūlė tokią pačią kainą kaip ir tretieji asmenys, taigi ir dėl to ši aplinkybė pati savaime nėra pagrindas konstatuoti neleistino susitarimo egzistavimą.

35.6.                       Nepaisant to, kad tretieji asmenys neatliko jokio veiksmo, kuriuo būtų kaip nors iškreipta konkurencija, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog tretieji asmenys būtų siekę konkurencinio pranašumo ir tuo tikslu būtų derinę savo veiksmus konkrečiame pirkime. Visi ieškovės nurodyti ryšiai tarp įmonių ir (ar) jų darbuotojų yra susiję su bendradarbiavimu kituose projektuose.

35.7.                       Iš bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų turinio negalima daryti išvados, kad tik išoriniai trečiųjų asmenų paraiškų ir pasiūlymų skirtumai buvo pakankamas pagrindas patvirtinti draudžiamo susitarimo nebuvimo faktą. Teismai išsamiai įvertino visus požymius, kurie galėtų leisti įtikinamai manyti apie draudžiamo susitarimo buvimą, ir visas reikšmingas aplinkybes, kurios yra būtinos VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktui taikyti.

35.8.                       Ieškovė kasaciniame skunde cituoja ESTT 2009 m. birželio 4 d. sprendimą byloje Nr. C-8/08; jame nurodyta, kad antikonkurenciniam tikslui įrodyti pakanka, jog suderinti veiksmai galėtų sukelti neigiamas pasekmes konkurencijai. Pažymėtina, kad šioje byloje buvo nustatytas susitarimo faktas ir tada aiškinta, jog pasekmės yra taikomos nepriklausomai nuo to, ar susitarimu siekiamas antikonkurencinis tikslas buvo įgyvendintas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje apskritai nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tretieji asmenys būtų turėję tokį tikslą (jau nekalbant apie įgyvendinimą). Bet kuriuo atveju įtaką konkurencijai apibrėžia labai konkretus tikslas ir konkretus bandymas tą tikslą įgyvendinti. Šiuo atveju nėra pagrindo tai įžvelgti.

35.9.                       Ieškovė nepagrįstai ryšius ir sąsajas tarp trečiųjų asmenų laiko įtikinamais duomenimis, patvirtinančiais buvus jų antikonkurencinį susitarimą. Bet kokie duomenys dėl sąsajų negali būti vertinami izoliuotai nuo konkretaus pirkimo ir tame pirkime atliktų veiksmų.

36.       Trečiasis asmuo UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo  atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 12 d. nutartį; priteisti iš ieškovės kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

36.1.                       Ieškovės kasacinio skundo argumentai grindžiami selektyviai dėstomomis, nutylimomis ir netgi klaidinančiomis, tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis, taip iškraipant susiklosčiusią ginčo situaciją ir nesąžiningai sudarant įspūdį dėl tariamai pažeistų ieškovės interesų.

36.2.                       Kasacinio skundo teiginiai grindžiami tik deklaratyviomis prielaidomis, siekiu įrodyti sąsają tarp trečiųjų asmenų ir vien šia sąsaja pagrįsti, kad tretieji asmenys neva yra sudarę draudžiamą susitarimą, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją ginčo pirkime. Vadovaujantis nuoseklia Lietuvos teismų ir ESTT praktika, susijusių įmonių dalyvavimas tame pačiame viešajame pirkime nėra draudžiamas ir pats savaime nėra laikytinas neteisėtu; vien ta aplinkybė, kad viešojo pirkimo procedūrose dalyvavo susijusios įmonės, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog tarp šių įmonių buvo sudarytas neteisėtas susitarimas. Ieškovė ignoruoja šią teismų praktiką ir grindžia kasacinį skundą vien tik sąsajos tarp trečiųjų asmenų įrodinėjimu.

36.3.                       Kasaciniu skundu siekiama paneigti susiformavusią teismų praktiką dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo ir susijusių asmenų dalyvavimą viešajame pirkime nepagrįstai automatiškai prilyginti nesąžiningam šių asmenų susitarimui. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad trečiųjų asmenų ginčo pirkime pateiktų pasiūlymų (konkrečiai, juose esančių sutapimų ir skirtumų) vertinimas neturi jokios reikšmės. Kasaciniame skunde iš esmės neginčijama teismų nustatyta aplinkybė, kad konkurencija pirkime nebuvo iškraipyta, tačiau nepagrįstai teigiama, neva ši aplinkybė yra nereikšminga. Be to, didelė dalis duomenų, ieškovės nurodytų kaip įtikinamų ir leidusių perkančiajai organizacijai nuspręsti, kad pirkime tretieji asmenys nesąžiningai konkuruoja ir taip iškreipia konkurenciją, atsirado jau po ginčijamo sprendimo dėl rezultatų priėmimo.

36.4.                       Suformuotoje teismų praktikoje dėl įrodinėjimo specifikos bylose, kuriose sprendžiamas nesąžiningos konkurencijos klausimas, nedaroma išimties iš bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės (CPK 178 straipsnis). Ieškovė byloje savo įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė – taip ir nepateikė jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių draudžiamo susitarimo tarp trečiųjų asmenų sudarymą ginčo pirkime. Dėl to kasaciniame skunde nepagrįstai siekiama visą įrodinėjimo naštą perkelti tik atsakovėms ir tretiesiems asmenims, kurie (ieškovei nepateikus net netiesioginių jos poziciją bent iš dalies pagrindžiančių įrodymų) atsiduria itin sudėtingoje situacijoje, turėdami atsikirsti į ieškovės deklaratyvius teiginius, prielaidas, niekuo nepagrįstas abejones.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto aiškinimo

 

37.       Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 57 straipsnio 4 dalies d punkte nustatyta, kad perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti iš dalyvavimo pirkimo procedūroje ekonominės veiklos vykdytojus, kai perkančioji organizacija turi pakankamai įtikinamų duomenų daryti išvadą, jog ekonominės veiklos vykdytojas su kitais ekonominės veiklos vykdytojais sudarė susitarimus, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją.

38.       VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte, kuriuo įgyvendinta ši Direktyvos 2014/24/ES nuostata, nurodyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų.

39.       Aiškindamas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktą kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs:

39.1.                      Siekiant ūkio subjektų elgesį kvalifikuoti kaip draudžiamą susitarimą, turi būti nustatytas ir bylos aplinkybėmis pagrįstas susitarimo, kaip jis suprantamas teismų praktikoje, t. y. tiek rašytinis susitarimas, tiek keitimasis informacija, laisvos rinkos atveju neįprastas prisitaikymas prie kito ūkio subjekto elgesio ir kt., sudarymo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018, 49 punktas).

39.2.                      Suderintų veiksmų egzistavimo faktą, be kita ko, leidžia patvirtinti situacija, kada tam tikras ūkio subjektų elgesys rinkoje, atsižvelgiant į įprastas atitinkamos rinkos veikimo sąlygas ir kitus rinkos parametrus, negali būti paaiškinamas kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016, 42 punktas ir jame nurodyta ESTT praktika).

39.3.                      Draudžiamas bet koks tiesioginis ar netiesioginis bendravimas tarp ūkio subjektų, kurio tikslas ar pasekmė yra paveikti esamų ar potencialių konkurentų elgesį ar atskleisti reikšmingą (neviešinamą) informaciją ir (arba) ketinimus, susijusius su konkurento planuojamais veiksmais rinkoje, kai tokių kontaktų tikslas arba pasekmė yra nenormalių konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje atsiradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016, 39 punktas).

39.4.                      Vienintelė aplinkybė, jog du savarankiškus pasiūlymus pateikę tiekėjai tarpusavyje bendradarbiavo subrangos pagrindu, per se (savaime) neleidžia daryti priešingos išvados, kad jie derino savo bendrą dalyvavimą konkurse (dalinosi rinką), arba vienas kitam atskleidė jautrią ir konkurso eigą galinčią pakeisti informaciją, arba ėmėsi kitokių sąžiningą ir laisvą konkurentų varžymąsi iškreipiančių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018, 50 punktas).

40.       Pasisakydamas dėl susijusių subjektų („motininės“ ir „dukterinės“ bendrovių, dviejų „dukterinių“ bendrovių ir pan.) atskiro dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto kontekste, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad toks dalyvavimas yra leistinas ir teisėtas, todėl, siekiant įvertinti ir nustatyti tokių tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse galimą nesavarankiškumą, vien jų sąsajos faktas be papildomų aplinkybių nustatymo ir ištyrimo nepateisina tokių tiekėjų pasiūlymų atmetimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018, 71 punktas). Konkreti susijusių subjektų ryšio įtaka jų pasiūlymų nepriklausomumui gali būti nustatyta ir pagal vieno iš jų elgesį, veiksmus, nereikalaujant įrodyti, kad kitas apie juos žinojo. Pakanka nustatyti, ar vieno susijusio subjekto veiksmai (teisėti ar neteisėti) sudarė sąlygas kitam dėl to gauti naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018, 76 punktas).

41.       Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija ieškovės kasacinio skundo argumentus dėl tariamai netinkamo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto aiškinimo pripažįsta teisiškai nepagrįstais.

42.       Pirma, nepagrįstas ieškovės argumentas, kad bylą nagrinėję teismai siaurai, tik pagal ginčo pirkimui pateiktų trečiųjų asmenų dokumentų išorinius požymius aiškino VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme draudžiamą susitarimą. Teismų procesinių sprendimų argumentų analizė sudaro pagrindą konstatuoti, kad teismai dėl draudžiamo susitarimo (ne)egzistavimo fakto sprendė ne tik pagal ginčo pirkimui pateiktų trečiųjų asmenų dokumentų išorinius požymius. Nagrinėjamu aspektu teismai, be kita ko, konstatavo, kad: 1) byloje iš esmės nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą spręsti ne tik apie tai, kad trečiųjų asmenų pasiūlymai buvo parengti nesavarankiškai, bet ir kad apskritai tretieji asmenys dėl konkretaus ginčo viešojo pirkimo buvo sudarę kokį nors susitarimą (tiek žodinį, tiek rašytinį, tiek konkliudentiniais veiksmais) derinti šiame pirkime savo veiksmus, iškreipti konkurenciją, savo dalyvavimu suteikti nepagrįstą konkurencinį pranašumą ir naudą vienas kito atžvilgiu; 2) nagrinėjamoje byloje nėra aišku, kokią naudą ir kokį pranašumą vienam ar kitam trečiajam asmeniui suteikė atitinkamai kito trečiojo asmens dalyvavimas pirkime, o kartu kaip tai paveikė kito pirkime dalyvavusio tiekėjo – ieškovės – situaciją ir padėtį šiame pirkime.

43.       Antra, ieškovė kasaciniame skunde pagrįstai teigia, jog tam, kad būtų pripažinta, jog suderintais veiksmais siekta pažeisti konkurenciją, užtenka įrodyti tikslą (nereikia rezultato, pasekmių). Tačiau kasacinio skundo argumentas, kad bylą nagrinėję teismai tik formaliai ir deklaratyviai procesiniuose sprendimuose nurodė, jog nebuvo iškreipta konkurencija, laikytinas nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad susitarimu turi būti siekiama iškreipti konkurenciją, t. y. pirmiau nurodytų suderintų veiksmų tikslas ar padarinys yra paveikti esamų ar potencialių konkurentų elgesį ar atskleisti reikšmingą (neviešinamą) informaciją ir (arba) ketinimus, susijusius su konkurento planuojamais veiksmais rinkoje, kai tokių veiksmų tikslas arba padarinys yra nenormalių konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje atsiradimas. Nėra pagrindo teigti, kad šiuo aspektu teismai neanalizavo byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog tretieji asmenys nebuvo sudarę susitarimo, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją pirkime. Taigi, aptariamame kasacinio skundo argumente nurodyta problema dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės normos tariamai netinkamo aiškinimo neegzistuoja. Klausimai, kaip tokio pobūdžio bylose įrodinėtinas tikslas iškreipti konkurenciją (kaip paskirstytina įrodinėjimo našta, kokios aplinkybės laikomos teisiškai reikšmingomis) ir ar teismai pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų nepakako tokiam tikslui nustatyti, yra savarankiški, dėl jų pasisakoma šios nutarties 45–65 punktuose.

44.       Trečia, nepagrįstas ieškovės argumentas, kad vien 2022 m. vasario 10 d. de jure pradėta UAB „Tiketa“ ir UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ reorganizacija buvo pakankamas faktas ir įrodymas Lietuvos apeliaciniam teismui pripažinti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinto trečiųjų asmenų pašalinimo pagrindo egzistavimą. Nurodyta faktinė aplinkybė, nors ir atsiradusi po nagrinėjamoje byloje ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo, gali būti teisiškai reikšminga teismui sprendžiant dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyto susitarimo (ne)egzistavimo. Tačiau ji pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti tokį susitarimą buvus.

 

Dėl susitarimų, nurodytų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte, įrodinėjimo ypatumų

 

45.       Dėl reikalaujamo įrodymų lygio siekiant įrodyti, kad pateikti pasiūlymai nėra savarankiški ir nepriklausomi, ESTT yra pažymėjęs, jog pagal veiksmingumo principą reikalaujama, kad Sąjungos viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių pažeidimą būtų galima įrodyti remiantis ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, su sąlyga, kad jie yra objektyvūs ir nuoseklūs, o susiję konkurso dalyviai gali pateikti priešingų įrodymų (žr. ESTT 2016 m. sausio 21 d. sprendimo byloje Eturas ir kt., C-74/14, 37 punktą; 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo byloje Specializuotas transportas, C-531/16, 37 punktą).

46.       Šio, kaip ir kitų panašių ginčų, kai juos inicijuoja privatūs, o ne viešieji subjektai (kontrolės institucijos), specifika ta, kad ieškovas paprastai įrodinėja kitų asmenų suderintus veiksmus pagal netiesioginius įrodymus, siekdamas pagrįsti neįprastą ūkio subjektų elgesį. Dėl to ieškovui neturi būti perkelta įrodinėjimo našta konkrečiai įrodyti Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimą. Jis pirmiausia turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, kurių visuma rodo apie neteisėtus ūkio subjektų veiksmus, o tokiais veiksmais įtariami subjektai ir perkančioji organizacija – už viešųjų pirkimų skaidrumą atsakingas subjektas – privalo teikti ieškovo reikalavimą paneigiančius argumentus, t. y. įrodyti, kad draudžiamu susitarimu įtariamų subjektų veiksmai atitinka įprastinę verslo praktiką, buvo pagrįsti kokių nors objektyvių priežasčių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017, 60 punktas).

47.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad suderintų veiksmų egzistavimo faktą, be kita ko, leidžia patvirtinti situacija, kada tam tikras ūkio subjektų elgesys rinkoje, atsižvelgiant į įprastas atitinkamos rinkos veikimo sąlygas ir kitus rinkos parametrus, negali būti paaiškinamas kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu. Tokia teisinė prezumpcija yra pripažįstama Europos Sąjungos teisminių institucijų praktikoje (žr. Teisingumo Teismo sprendimo sujungtose bylose A. O. ir kt. prieš Komisiją, C-89/85, C-104/85, C-l 14/85, C-l 16/85, C-l 17/85 ir C-125/85 iki C-129/85, 61–72 punktus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016, 42 punktas).

48.       Išvadą apie suderintus veiksmus ar susitarimą galima ir būtina daryti remiantis tam tikru kiekiu sutapimų ir požymių, kurie, įvertinti kartu, ir, nesant kitokio logiško paaiškinimo, gali būti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymas (žr. ESTT 2016 m. sausio 21 d. sprendimo byloje Eturas ir kt., C-74/14, 37 punktą).

49.       Svarbu vertinti ne tik susijusių tiekėjų pasiūlymus, verslo praktikai prieštaraujantį elgesį pirkimo procedūrų metu (pvz., pasiūlymo atsiėmimą), bet reikia atsižvelgti ir į vėlesnį dalyvių elgesį, inter alia, teismo procese. Dėl to aktyvių tyrimo veiksmų turi imtis ne tik perkančiosios organizacijos, bet ir teismai. Teismai, nagrinėjantys ginčus dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų, susijusių su tarpusavyje susijusių tiekėjų pasiūlymų vertinimu, inter alia, atsižvelgia į perkančiosios organizacijos ir tiekėjų bendradarbiavimą, susijusių dalyvių elgesį viešojo pirkimo ir teismo proceso metu, kitas aplinkybes, reikšmingas tokių asmenų ryšio įtakai jų dalyvavimo nepriklausomumui įvertinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018 70, 72, 73 punktus).

50.       Susijusių asmenų antikonkurencinį elgesį galima nustatyti iš konkrečių aplinkybių, inter alia, netiesioginių įrodymų, kurie būtų objektyvūs ir nuoseklūs (o susijusiems asmenims būtų suteikta teisė pateikti priešingų įrodymų), visumos, nereikalaujant konkrečiai konstatuoti, jog tarpusavyje susiję asmenys susitarė veikti nesavarankiškai, nesąžiningai. Dėl to konkreti susijusių subjektų ryšio įtaka jų pasiūlymų nepriklausomumui gali būti nustatyta ir pagal vieno iš jų elgesį, veiksmus, nereikalaujant įrodyti, kad kitas apie juos žinojo. Pakanka nustatyti, ar vieno susijusio subjekto veiksmai (teisėti ar neteisėti) sudarė sąlygas kitam dėl to gauti naudos. Nors ieškovams nepakanka nurodyti tik kelių dalyvių ryšių fakto tam, kad būtų įrodytas (pagrįstas) antikonkurencinis jų elgesys, tačiau iš ieškovų taip pat negali būti reikalaujama konkrečiai įrodyti, kad tarpusavyje susiję subjektai susitarė veikti nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018, 76, 81 punktai).

51.       Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad būtent tiekėjui (susijusiems tiekėjams) tenka pareiga paneigti perkančiosios organizacijos abejones ar vertinimą dėl galimo horizontalaus (išorės) interesų konflikto, tuo tarpu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai savo sprendimuose neteisėtai ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą ieškovei ir, jai nepateikus „pakankamai įtikinamų įrodymų“, atmetė ieškinį. Ieškovės nuomone, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad veiksmai negalėjo būti derinami.

52.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 45–50 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką, šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.

53.       Nors nagrinėjamos kategorijos bylose taikomas žemesnis įrodinėjimo standartas (neteisėti veiksmai gali būti nustatyti ir remiantis netiesioginiais įrodymais, pagal vieno iš tiekėjų elgesį, veiksmus, nereikalaujant įrodyti, kad kitas apie juos žinojo; pakanka nustatyti, ar vieno susijusio subjekto veiksmais buvo siekiama sudaryti sąlygas kitam dėl to gauti naudos), o teisiškai reikšmingomis pripažįstamų aplinkybių visuma neapsiriboja dalyvių veiksmais ar neveikimu pirkimo procedūrų metu (reikia atsižvelgti ir į vėlesnį dalyvių elgesį, inter alia, teismo procese), tai vis tiek visiškai neatleidžia ieškovės nuo įrodinėjimo pareigos. Todėl tam, kad nagrinėjamoje byloje būtų įrodytas (pagrįstas) antikonkurencinis susijusių tiekėjų elgesys, ieškovei nepakako nurodyti tik tiekėjų (trečiųjų asmenų) ryšių fakto, ieškovė turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, kurių visuma sudarytų pagrindą padaryti išvadą dėl neteisėtų šių ūkio subjektų veiksmų. Savo ruožtu tokiais veiksmais įtariami tiekėjai ir perkančioji organizacija – už viešųjų pirkimų skaidrumą atsakingas subjektas – turėjo teikti ieškovės reikalavimą paneigiančius argumentus, t. y. įrodyti, kad draudžiamu susitarimu įtariamų tiekėjų veiksmai atitinka įprastinę verslo praktiką, buvo pagrįsti kokių nors objektyvių priežasčių ir pan. (CPK 178 straipsnis).

54.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, įvertino visus ieškovės ir atsakovės pateiktus įrodymus (įskaitant netiesioginius), aplinkybes, susijusias su trečiųjų asmenų elgesiu po pasiūlymų pateikimo (2022 m. vasario 10 d. sprendimą dėl reorganizacijos), bylos nagrinėjimo metu gautus įrodymus (2022 m. vasario 10 d. Konkurencijos tarybos raštą, kuriuo informuojama apie 2021 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 1S-112 (2021)) ir kt. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai iš esmės nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuluotų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytų susitarimų įrodinėjimo standartų.

 

       Dėl CPK 185 straipsnio normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymo

 

55.       Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino įrodymus ir dėl to nepagrįstai nusprendė, jog byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina tarp trečiųjų asmenų buvus susitarimą, nurodytą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte.

56.       Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą pripažįsta teisiškai nepagrįstu.

57.       Pirma, ieškovės kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės (abu tiekėjai nuo 2021 m. rugsėjo mėn. faktiškai vykdė veiklą iš vieno biuro; abiejų įmonių veikloje buvo naudojami tie patys žmogiškieji ištekliai; 2021 m. rugpjūčio mėn. tretieji asmenys viešai paskelbė bendrą pranešimą, kuriame, be kita ko, UAB „Tiketa“ vadovas R. Š. prisistatė kaip atstovaujantis abiem įmonėms asmuo ir pasisakė jų abiejų vardu; abu tiekėjai reklamavo vienas kitą savo tinklalapiuose, platino bilietus į tuos pačius renginius abiejose bilietų platinimo sistemose; abi įmonės siūlė bendrą paslaugą bilietų pirkėjams – įsigytą „Bilietai.lt“ dovanų čekį iškeisti į bilietus tiek www.tiketa.lt, tiek ir www.bilietai.lt internetinėse bilietų platinimo parduotuvėse; 2021 m. gruodžio 23 d. UAB „Tiketa“ vadovas R. Š. savo asmeninėje socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyroje paskelbė, jog reorganizuoja bilietai.lt ir tiketa.lt veiklą; abu tiekėjai nuo pat teisminio ginčo pradžios buvo atstovaujami to paties atstovo bei teikė bendrus procesinius dokumentus; kt.) patvirtina tik susijusių tiekėjų tarpusavio ryšių faktą, tačiau nei pavieniui, nei kaip visuma nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų šių ūkio subjektų veiksmų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme, t. y. kad ginčo pirkime abu ar kuris nors iš susijusių tiekėjų atliko veiksmus, kurių tikslas ar rezultatas yra sąlygų kitam ar abiem dėl to gauti naudos sudarymas.

58.       Antra, ieškovė nepagrįstai teigia, kad abiejų trečiųjų asmenų dalyvavimas pirkime padidino jiems abiem tikimybę laimėti pirkimą bei gauti abipusę naudą.

59.       Pirkimo sąlygų 16.3 papunktyje nurodoma, kad pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkantys galutiniai pasiūlymai bus vertinami pagal kainos ir kokybės santykį. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bus išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį. Laimėjusiu bus pripažintas tas galutinis pasiūlymas, kurio ekonominio naudingumo balas bus didžiausias. Bendras ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimas, įskaitant galutinio pasiūlymo kainą (įkainius), atliekamas po tiekėjų galutinių pasiūlymų pateikimo. Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir ekonominio naudingumo vertinimo metodika pateikiama Pirkimo sąlygų priede Nr. 6. Pirkimo sąlygų priede Nr. 6 nurodyta, kad ekonomiškai naudingiausiu laikytinas toks pasiūlymas, kuris gauna daugiausiai ekonominio naudingumo balų pagal du kriterijus: a) „Kainą (C)“, kurios lyginamasis svoris – 40 (apskaičiuojamą pagal tokius parametrus kaip bilietų platinimo įkainis pirkėjams; bilietų platinimo įkainis perkančiajai organizacijai; kvietimų platinimo įkainis perkančiajai organizacijai; bilietų grąžinimo įkainis perkančiajai organizacijai; mobiliosios kasos nuomos ir aptarnavimo paslaugos vieno renginio metu kaina už vieną renginio dieną; perkančiosios organizacijos atributikos platinimo jos kasoje įkainis); ir b) „Efektyvumą (T)“, kurio lyginamasis svoris – 60 (apskaičiuojamą pagal tokius parametrus, kaip reklaminės ir pardavimo skatinimo priemonės; renginių administravimo ir pardavimų stebėjimo sistemos funkcijos; vartotojų aptarnavimas ir pardavimų kanalai).

60.       Ieškovė neginčija, kad tiek UAB „Tiketa“, tiek UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ pasiūlymai šiame viešajame pirkime buvo ekonomiškai naudingesni ir verti didesnio balų skaičiaus nei jos pateiktas pasiūlymas. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, ar ginčo pirkime dalyvautų abu tretieji asmenys, ar jame būtų dalyvavęs tik kuris nors vienas iš jų, ieškovė nebūtų laimėjusi pirkimo ir užėmusi pirmos vietos jame, t. y. ieškovės galimybės varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo nebūtų viena ar kita linkme pasikeitusios (sumažėjusios, padidėjusios). Ieškovė užėmė trečią vietą išimtinai dėl prastesnio savo pasiūlyto efektyvumo kriterijaus, kuris sudarė net 60 proc. ekonominio naudingumo kriterijų balų skaičiaus, o trečiųjų asmenų pasiūlyta kaina iš esmės neturėjo įtakos vertinant ieškovės pasiūlymą, tretieji asmenys pasiūlė tą pačią kainą ir jų kainos kriterijus (C) buvo įvertintas tuo pačiu balų skaičiumi – 35,95 iš 40, o tai pagrindžia, kad konkurencijai įtaka nebuvo padaryta ir tretieji asmenys vienas kito atžvilgiu negalėjo gauti šiuo aspektu kokio nors pranašumo ar naudos.

61.        Atsižvelgdami į tai, bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad nė vienas iš trečiųjų asmenų negavo naudos dėl to, kad jie abu dalyvavo ginčo pirkimo procedūrose. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš viešai prieinamų CVP IS duomenų apie sudarytas viešojo pirkimo sutartis matyti, jog 2022 m. gegužės 31 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ (kuri po reorganizacijos perėmė UAB „Tiketa“ teises ir pareigas) sudaryta sutartis, kurios neatskiriama dalis yra būtent pirmąją vietą pirkime užėmusios tiekėjos UAB „Tiketa“ pateikta paraiška ir pasiūlymas. UAB „Tiketa“ pasiūlymo sąlygos buvo ekonomiškai naudingesnės perkančiajai organizacijai nei UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ pasiūlymo sąlygos. Ši aplinkybė rodo, kad iš atskiro dalyvavimo pirkime tretieji asmenys negavo papildomos naudos. Pažymėtina, kad jokių įprastinei verslo praktikai prieštaraujančių veiksmų (pvz., UAB „Tiketa“ atsisakymo pasirašyti sutartį antrą vietą užėmusio susijusio tiekėjo naudai ir pan.) nagrinėjamoje byloje nenustatyta (žr. pagal analogiją pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018 80–87 punktus).

62.       Trečia, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad abu tiekėjai reklamavo vienas kitą savo tinklalapiuose, platino bilietus į tuos pačius renginius abiejose bilietų platinimo sistemose, siūlė bendrą bilietų keitimo paslaugą bilietų pirkėjams savo internetinėse bilietų platinimo parduotuvėse ir galėjo padidinti trečiųjų asmenų tikimybę laimėti pirkimą, savaime neleidžia daryti išvados, kad jie derino savo bendrą dalyvavimą konkurse (dalinosi rinką) arba vienas kitam atskleidė jautrią ir konkurso eigą galinčią pakeisti informaciją, arba ėmėsi kitokių sąžiningą ir laisvą konkurentų varžymąsi iškreipiančių veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina kasacinio teismo praktika, kad vien savarankiškus pasiūlymus pateikusių tiekėjų, kurie, siekdami atitikti pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, savo pasiūlymuose vienas kitą pasitelkė kaip subrangovus, bendradarbiavimo viešajame pirkime faktas, nenustačius jų realiai sudaryto draudžiamo susitarimo fakto, savaime nepripažintinas neteisėtu (pagal analogiją žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018).

63.       Ketvirta, aplinkybė, kad abu tiekėjai pasiūlė visiškai vienodą kainą ir jos nekoregavo, taip pat nėra pakankama tam, kad bent vieno iš susijusių subjektų veiksmų tikslas yra sąlygų kitam dėl to gauti naudos sudarymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tų pačių (panašių) kainų pasiūlymo aspektu yra pažymėta, kad kyla pagrįstų abejonių, ar ūkio subjektai, pateikę vienodos kainos pasiūlymus, iš tiesų derino tarpusavio veiksmus, nes tokiu atveju vėliau pasiūlymą pateikęs dalyvis negautų jokios konkrečios naudos: jei konkurentas (-ai) pateiks mažesnę kainą, jie abu nelaimės konkurso, jei didesnę – laimės greičiau tos pačios kainos pasiūlymą pateikęs dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018, 56 punktas).

64.       Penkta, ieškovės nurodoma aplinkybė, kad abiejų trečiųjų asmenų pasiūlymai buvo de facto (faktiškai) tapatūs, vertinama sistemiškai su kitomis aplinkybėmis – ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus „Efektyvumas“ parametrais ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2021 m. spalio 25 d. nutarime nurodyta trečiųjų asmenų bendrai užimama bilietų platinimo paslaugų rinkos procentine dalimi (79,41 proc.), galėtų sudaryti pagrindą tirti, ar dėl trečiųjų asmenų bendrai valdomų techninių pajėgumų (reklaminių ir pardavimo skatinimo priemonių, vartotojų aptarnavimo ir pardavimų kanalų) santykio su kitų atitinkamos rinkos dalyvių valdomais techniniais pajėgumais kitiems rinkos dalyviams iš esmės nebuvo užkirstas kelias prasmingai (ekonomiškai pagrįstai) varžytis ginčo pirkime. Tačiau šia aplinkybe ieškovė nesirėmė nei ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, nei ieškinyje. Atitinkamai ji byloje teismų nebuvo nustatyta. Viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 45 punktą). Atitinkamų argumentų nenurodžius nei pretenzijoje, nei ieškinyje, teismams jų neišnagrinėjus ir neįvertinus, dėl tokių argumentų nepasisako ir kasacinis teismas.

65.       Nenustačiusi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti priešingas, nei padarė bylą nagrinėję teismai, išvadas.

 

        Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų (neveikimo) teisinio vertinimo ir pasekmių

 

66.       Minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką pareiga identifikuoti, nustatyti ir ištirti konkurse dalyvaujančių ūkio subjektų nekonkuravimo apraiškas pirmiausia tenka perkančiajai organizacijai kaip subjektui, atsakingam už pirkimo proceso skaidrumo užtikrinimą (žr. pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tais atvejais, kai perkančioji organizacija iš viešai prieinamos informacijos pati turi duomenų apie tai, kad jos organizuojamo viešojo pirkimo procedūrose dalyvauja tiekėjai, kurie pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas laikytini susijusiais tarpusavyje, ar šiuos duomenis ji gauna iš kitų asmenų, perkančioji organizacija privalo kreiptis į tokius dalyvius, jų prašydama paaiškinti abipusio ryšio pobūdį (turinį), įskaitant informaciją apie tai, kaip šie subjektai užtikrina savo veiklos nepriklausomumą ir informacijos konfidencialumą (praktikos ar susitarimų dėl konfidencialios informacijos apsaugos), taip pat paprašyti nurodyti, kaip konkrečiu atveju buvo išlaikytas susijusių asmenų nepriklausomumas teikiant pasiūlymus. Aktyvus perkančiųjų organizacijų vaidmuo neturėtų apsiriboti tik pirminiu kreipimusi į susijusius tiekėjus, o turėtų toks būti visos viešojo pirkimo procedūros metu, įskaitant tokių tiekėjų pasiūlymų vertinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018 69, 72 punktus).

67.       Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad perkančioji organizacija, turėdama duomenų apie tai, kad jos organizuojamo viešojo pirkimo procedūrose dalyvauja tiekėjai, kurie pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas laikytini susijusiais tarpusavyje, atskirai nesikreipė į susijusius tiekėjus (suinteresuotus asmenis), prašydama jų paaiškinti abipusio ryšio pobūdį (turinį), įskaitant informaciją apie tai, kaip šie subjektai užtikrina savo veiklos nepriklausomumą ir informacijos konfidencialumą, ir (ar) kad suinteresuoti asmenys buvo paprašyti nurodyti, kaip konkrečiu atveju buvo išlaikytas susijusių asmenų nepriklausomumas teikiant pasiūlymus. Toks perkančiosios organizacijos neveikimas laikytinas neteisėtu.

68.       Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, ginčo pirkime perkančiajai organizacijai nesiėmus aktyvių veiksmų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto kontekste, nebuvo aiškinamasi, kaip konkrečiu atveju buvo išlaikytas susijusių asmenų nepriklausomumas šiems asmenims teikiant pasiūlymus pirkimo procedūrų metu, kartu jiems nebuvo sudaryta galimybė pasiaiškinti dėl abejonių pagrįstumo. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad perkančioji organizacija konkurso procedūras vykdė nesilaikydama kruopštumo ir skaidrumo pareigų.

69.       Sprendžiant, ar tai savaime daro pirkimo procedūras neteisėtas, aktuali kasacinio teismo praktika, pagal kurią: 1) vien įtikinamų duomenų turėjimas (gavimas, surinkimas) nėra pakankama sąlyga pašalinti ūkio subjektą iš viešojo pirkimo procedūrų de minimis (bent jau) neleidus jam pasiaiškinti dėl perkančiosios organizacijos turimų duomenų teisingumo ir abejonių pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018, 49 punktas); 2) perkančiosios organizacijos pasyvumas aiškinantis susijusių asmenų dalyvavimo viešajame pirkime aplinkybes savaime nesuponuoja pačių griežčiausių padarinių, inter alia, pirkimo procedūrų pripažinimo neskaidriomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018 70, 72 punktus).

70.       Pažymėtina, kad šiuo metu ginčo pirkimo procedūros yra pasibaigusios viešojo pirkimo sutarties sudarymu, o nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jo pagrindą klausimas dėl tiekėjų (trečiųjų asmenų) galimo neteisėto susitarimo pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktą išspręstas. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinimas neteisėtu vien dėl pirkimo procedūrų metu perkančiosios organizacijos padaryto procedūrinio pažeidimo (pareigų nevykdymo) nesudarytų prielaidų šio pažeidimo ištaisyti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos nepakankamas aktyvumas aiškinantis susijusių asmenų dalyvavimo viešajame pirkime aplinkybes savaime nesuponuoja pačių griežčiausių padarinių, inter alia, pirkimo procedūrų pripažinimo neskaidriomis.

 

                Dėl bylos procesinės baigties

 

71.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagal kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo konstatuoti, jog bylą nagrinėję teismai pažeidė materialiosios ir (ar) proceso normas ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atsižvelgiant į tai, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 3 dalis).

 

   Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

72.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

73.       Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė VšĮ „CPO LT“ nereiškė prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Spręstinas atsiliepimus į kasacinį skundą ir prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas padavusių atsakovės BĮ Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir trečiojo asmens UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

74.       Atsakovė BĮ Lietuvos nacionalinis dramos teatras prašo priteisti iš ieškovės 1040 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, iš jų matyti, kad atsakovė sumokėjo 1040 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) nuostatas (7, 8.14 punktai). Šių išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, atsakovei BĮ Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui priteistinas iš ieškovės.

75.       Trečiasis asmuo UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ prašo priteisti iš ieškovės 5203,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokėjus už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą. Šioms išlaidoms pagrįsti trečiasis asmuo pateikė jų realumą patvirtinančius įrodymus. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktas tinkamai, tačiau prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijų 7, 8.14 punktuose nustatytą maksimalų dydį. Trečiajam asmeniui atsiskaitant už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, maksimalus rekomenduojamas atlyginimo už išlaidas, patirtas parengiant šį procesinį dokumentą, dydis buvo 2940,83 Eur. Dėl to trečiojo asmens prašymas tenkintinas iš dalies, sumažinant atlygintinas bylinėjimosi išlaidas iki nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

76.       Kasaciniame teisme pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo rengiama, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui (j. a. k. 190753924) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kakava LT“ (j. a. k. 304769369) 1040 (vieną tūkstantį keturiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Nacionalinis bilietų platintojas“ (j. a. k. 302598528) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kakava LT“ (j. a. k. 304769369) 2940,83 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt Eur 83 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.